Pirkimo* pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/sutarties pavadinimas, data, numeris

„Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemos vaizdo kamerų, specialiosios ir kompiuterių techninės ir programinės įrangos atnaujinimas, priežiūra ir palaikymas“ (2021-11-13 skelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, pirkimo Nr. 573369) (toliau – Pirkimas)

Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas

VPĮ (redakcija nuo 2020-08-01 iki 2021-11-30)

Pirkimo rūšis pagal vertės ribas ir pirkimo būdas

Atviras konkursas (tarptautinis pirkimas)

Planuota (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros) ir faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM

Planuota Pirkimo vertė 1 115 825,26 Eur be PVM

Tiekėjas/koncesijos dalyvis/koncesininkas, juridinio asmens (su kuriuo sudaryta sutartis) kodas

-

Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas

Pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų ir Pirkimo dokumentų (techninės specifikacijos) reikalavimų keitimo vertinimas / iki Pirkimo sutarties sudarymo

Jei pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis – projekto pavadinimas,  projektą administruojanti institucija

Pirkimas finansuojamas valstybės biudžeto ir Europos sąjungos lėšomis[1] pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos sutartį Nr. OLAF/2016/D1/030

Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalyką, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadiją:

-

1.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalis[2], 47 straipsnio 1 dalis[3]

Pirkimą vykdo Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1B-522 sudaryta Pirkimo komisija. Pirkimo dokumentai patvirtinti Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus pavaduotojo 2021 m. lapkričio 11 d.

Pirkimo sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2 lentelės 2.3 papunktyje nustatyti kvalifikacijos reikalavimai pagrindiniam ekspertui Nr. 3 – programuotojui: „turi turėti ne trumpesnę kaip 1 (vienerių) metų darbo patirtį kuriant (tobulinant, vystant) ir/arba prižiūrint ir palaikant informacines sistemas, skirtas transporto priemonių valstybinių registracijos numerių atpažinimui; turi turėti ne trumpesnę kaip 1 (vienerių) metų darbo patirtį naudojant SQL Server (arba lygiavertes) technologijas kuriant (tobulinant arba vystant) ir/arba prižiūrint ir palaikant informacines sistemas“.

Tarnybai paprašius pagrįsti, kodėl programuotojui keliamas darbo patirties būtent su informacinėmis sistemomis, skirtomis transporto priemonių valstybinių registracijos numerių atpažinimui, reikalavimas, ir kodėl minėtos patirties neturintis, bet išmanantis perkamoms paslaugoms suteikti reikalingas programavimo kalbas, programuotojas negalėtų tinkami vykdyti Pirkimo sutarties, Perkančioji organizacija nurodė[4]: „<...> Tiekėjo specialistas, turintis darbo su transporto priemonių valstybinių numerių atpažinimo sistema patirtį, gali užtikrinti tinkamą, sklandų sistemos darbą. Specialistas, turintis kvalifikaciją, tačiau neturintis darbo patirties su transporto priemonių valstybinių numerių atpažinimo sistema, gali pavėluotai įvertinti technologines rizikas <...>“. Nurodyta argumentacija vertintina kaip deklaratyvaus pobūdžio, nes argumentuotai nepagrindžia aptariamo kvalifikacijos reikalavimo būtinumo, proporcingumo.

Tarnybos vertinimu, programavimo patirtį turinčiam specialistui nėra esminio skirtumo dėl to, kokią informacinę sistemą diegti, atlikti priežiūrą, palaikymą, modifikavimą ar kt., jeigu perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose pateikta visa su tuo susijusi ir reikalinga informacija. Atkreiptinas dėmesys, kad programuotojui turi būti nustatomi kvalifikacijos reikalavimai, konkrečiai susiję su jo funkcijomis. Programuotojo darbo patirtis priklauso nuo programavimo patirties tam tikromis programavimo kalbomis, o ne nuo to, kokiame projekte ta patirtis buvo įgyta. Programuotojas savo funkcijas atlieka pagal architekto ir analitiko suformuotas užduotis, todėl jam tinkamai atlikti savo pareigas nėra būtinos specialios tam tikros srities, su kuria susijusi sistema, žinios. Programuotojas programuoja pagal jam pateiktas instrukcijas, gautas iš sistemos architekto, todėl kokio pobūdžio informacinę sistemą (pavyzdžiui, ar finansų valdymo, ar viešųjų pirkimų, ar numerių atpažinimo, kt.) jis yra programavęs, nėra svarbu. Svarbu tai, kokiomis programavimo kalbomis jis tai atliko ir kiek patirties įgijo konkrečiame projekte. Analogiška pozicija išdėstyta ir Tarnybos parengtose Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo informacinių sistemų viešuosiuose pirkimuose gairėse[5].

Papildomai pažymėtina, kad kvalifikacijos reikalavimų tikslas yra ne išrinkti geriausią pasiūlymą, bet nustatyti minimalius reikalavimus, kurių neatitinkantis tiekėjas negebėtų įvykdyti viešojo pirkimo sutarties. Pagal esamą Pirkimo sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2 lentelės 2.3 papunkčio reikalavimą gali susidaryti paradoksalios situacijos, kuomet, pvz.: 10+ metų darbo patirtį programuojant programavimo kalba, kurios pagrindu sukurta Perkančiosios organizacijos informacinė sistema, turintis, prie sudėtingiausių projektų dirbęs, specialistas būtų laikomas nepakankamai kompetentingu ir negebančiu sėkmingai įvykdyti Pirkimo sutarties (jeigu programuotos sistemos skirtos ne transporto priemonių valstybių registracijos numerių atpažinimui), tuo tarpu, 1 metų patirtį turintis programuotojas, programavęs vieną sistemą, skirtą transporto priemonių valstybių registracijos numerių atpažinimui (pvz. naudojamą automobilių stovėjimo aikštelėje) – pakankamai kompetentingu ir gebančiu įvykdyti Pirkimo sutartį. Tokia situacija neatitiktų ne tik viešųjų pirkimų principų, bet ir pačios Perkančiosios organizacijos interesų, racionalaus lėšų naudojimo principo ir t. t.

Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu Perkančiajai organizacijai tikrai svarbi programavimo darbų, susijusių būtent su transporto priemonių valstybinių numerių atpažinimo sistemomis, patirtis (nors Perkančioji organizacija to įtikinamai nepagrindė), ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas galėtų (turėtų) būti išrenkamas ne pagal kainos kriterijų[6], bet pagal kainos ir kokybės santykį, įsivertinant minėtos programavimo patirties svarbą Pirkimo tikslams pasiekti ir pagal tai pasirenkant balų apskaičiavimo formulę, numatant atitinkamą šio kokybės parametro lyginamąjį svorį.

Atsižvelgiant į šioje vertinimo išvados dalyje išdėstytus motyvus, Pirkimo dokumentuose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo programuotojui dalis dėl būtinos ne trumpesnės kaip 1 metų darbo patirties kuriant (tobulinant, vystant) ir/arba prižiūrint ir palaikant informacines sistemas, skirtas transporto priemonių valstybinių registracijos numerių atpažinimui, kvalifikuotina kaip neproporcinga ir dirbtinai ribojanti konkurenciją. Laikytina, kad Pirkimo vykdytojui nepavyko pasiekti, kad Pirkimo dokumentuose būtų nustatyti mažiausiai konkurenciją ribojantys kvalifikacijos reikalavimai, nepavyko motyvuotai pagrįsti kodėl nustatytas aptariamas kvalifikacijos reikalavimas. Remiantis pirmiau aprašytu, vertintina, kad Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, VPĮ 47 straipsnio 1 dalį.

1.

VPĮ 88 straipsnio 2 dalis[7]

Pirkimo sąlygų 4.11 papunktyje nurodyta, kad Perkančioji organizacija nenustato tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybės.

Atsižvelgiant į imperatyvaus pobūdžio VPĮ 88 straipsnio 2 dalies nuostatą, tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę numatančią kaip privalomai pirkimų dokumentuose nustatytiną elementą (išskyrus, jeigu tokio atsiskaitymo neleistų pirkimo sutarties pobūdis), Tarnyba kreipėsi[8] į Perkančiąją organizaciją su prašymu pagrįsti, ar Pirkimo atveju yra išimtinės aplinkybės, užkertančios kelią tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybei. Savo atsakyme[9] Perkančioji organizacija nurodė: „<...> Dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais. Tiesioginis atsiskaitymas su tiekėjais[10] būtų problematiškas, nes 1) tiekėjas turi pateikti viso komplekto kainą, atskiros prekės nėra įkainojamos; 2) konkurso sąlygose yra numatytas avanso mokėjimas“.

Tarnybos vertinimu, tiesioginio atsiskaitymo „problematiškumas“ nesuponuoja tokio atsiskaitymo neleistinumo dėl sutarties pobūdžio ir pats savaime neužkerta kelio tiesiogiai atsiskaityti su subtiekėjais.

Atkreiptinas dėmesys, kad Pirkimo dokumentuose numatytos nuostatos, leidžiančios pasiūlymus Pirkime teikiantiems tiekėjams pasitelkti subtiekėjus[11]. Pirkime pasiūlymą pateikęs tiekėjas, naudodamasis šia teise, daliai sutartinių įsipareigojimų pagal Pirkimo sutartį įvykdyti nurodė pasitelkiantis subtiekėją. Dėl šios Pirkimo sutarties dalies įgyvendinimo, minėti tiekėjas ir subtiekėjas turės tarpusavyje atsiskaityti. Vadinasi, subtiekėjo faktiškai suteiktos paslaugos bus atitinkamai užfiksuotos, įkainotos, bus surašyti suteiktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktai, sąskaitos, kurių pagrindu tiekėjas atsiskaitys su subtiekėju. Pirkimo dokumentuose numačius tiesioginį atsiskaitymą su subtiekėju ir šiam išreiškus pageidavimą pasinaudoti tokia galimybe, pirmiau aprašyti esminiai niuansai išliktų nepakitę (subtiekėjas suteiktas paslaugas užfiksuotų, įkainotų, pateiktų tai patvirtinančius dokumentus, sąskaitas ir t. t.), tik apmokėjimą atliktų Perkančioji organizacija, tiekėjui išsaugant teisę prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Pirmiau aprašyti ir kiti susiję klausimai, subtiekėjui išreiškus pageidavimą dėl tiesioginio atsiskaitymo, būtų sureguliuoti trišale Perkančiosios organizacijos, tiekėjo ir subtiekėjo sutartimi. Nurodytų aplinkybių kontekste, Perkančiosios organizacijos teiginys dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju problematiškumo vertintinas taip pat ir kaip deklaratyvus bei argumentuotai nepagrįstas.

Kaip argumentą Pirkimo dokumentuose nenumatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju galimybės, Perkančioji organizacija įvardijo ir avanso sumokėjimą teikėjui, neargumentuodama, kodėl avanso institutas automatiškai galėtų užkirsti kelią tiesioginiam atsiskaitymui su subtiekėju ir koks yra nurodytų aplinkybių tarpusavio loginis priežastis ryšys, priežasties ir jos nulemtos pasekmės ryšys. Avansas, lygiai kaip ir tiekėjui, gali būti mokamas subtiekėjui, tokiems ir panašiems su tarpusavio atsiskaitymu susijusiems klausimams spręsti VPĮ 82 straipsnio 2 dalyje ir yra įtvirtintas trišalės sutarties tarp perkančiosios organizacijos, tiekėjo ir subtiekėjo institutas, tiekėjo teisė prieštarauti subtiekėjui atliekamiems mokėjimams.

Pažymėtina, jog Tarnyba savo teiktuose išaiškinimuose[12] dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybės numatymo pirkimo dokumentuose yra nurodžiusi, kad: „<...> VPĮ įtvirtina pareigą pirkimo dokumentuose nustatyti tiesioginio atsiskaitymo galimybę ir tvarką, jei tokie atsiskaitymai yra galimi pagal sutarties pobūdį. Manytina, kad tokios galimybės nėra tik tais atvejais, kai sutarties objektas yra nedalus ir sutarties įgyvendinime neįmanomas subtiekėjų dalyvavimas. Visais kitais atvejais perkančiosios organizacijos privalo iš anksto, pirkimo dokumentuose tai nusistatyti <...>“. Remiantis pirmiau šioje išvadoje aprašytais argumentais, nėra pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad Pirkimo sutarties įgyvendinime neįmanomas subtiekėjų dalyvavimas. Taip pat nebūtų pagrįsta tvirtinti, kad Pirkimo objektas yra nedalus, kadangi: Pirkimo objektą sudaro įvairių rūšių ir kiekių techninė įranga (pvz.: tarnybinės stotys, numerių atpažinimo kameros, bendro vaizdo kameros, nepertraukiamo maitinimo šaltiniai, ryšio įranga (komutatoriai); programinės įrangos atnaujinimo paslaugos; programinės bei vaizdinės ir garsinės informacijos fiksavimo įrangos priežiūros ir palaikymo paslaugos.

Vadovaujantis pirmiau aprašytu, konstatuotina, kad Pirkimo sąlygose, nesant pagrįsto pagrindo, uždraudusi tiesiogiai atsiskaityti su subtiekėjais, Perkančioji organizacija pažeidė iš VPĮ 88 straipsnio 2 dalies kylančią pareigą Pirkimo dokumentuose numatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę.

Atsižvelgdama į šioje vertinimo išvadoje konstatuotų VPĮ pažeidimų kiekį ir pobūdį, į tai, kad Pirkimo metu negauta tiekėjų prašymų (pretenzijų) dėl Pirkimo sąlygose nustatytų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais nenumatymo, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, Tarnyba neįpareigoja nutraukti Pirkimo procedūrų, tačiau pabrėžia, kad Perkančioji organizacija, vykdydama kitus viešuosius pirkimus, privalo atsižvelgti į nurodytus pastebėjimus.

Perkančioji organizacija, nesutikusi su Tarnybos sprendimu, gali apskųsti šį administracinį sprendimą per 1 (vieną) mėnesį nuo jo gavimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu, skundai paduodami Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, 01402 Vilnius) ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).

1. Pirkimo skelbimo 2 dalies 2.5 papunktyje „Sutarties skyrimo kriterijai“ klaidingai nurodyta, kad: „Kaina nėra vienintelis sutarties sudarymo kriterijus <...>“, kadangi Pirkimo sąlygose[13] numatyta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinkti pagal kainą.

2. Pirkimo sąlygų 2.3 papunktyje nustatyta, kad iš 1 350 148, 57 Eur su PVM sumos NAS vaizdo kamerų, specialiosios ir kompiuterių techninės ir programinės įrangos atnaujinimui skirta iki 1 052 450,74 Eur su PVM. Pirkimo sąlygų 2 priedo (pasiūlymo formoje) 4 lentelėje[14] klaidingai nurodyta didesnė, už pirmiau minėtą, suma – 1 052 451 Eur su PVM.

3. Pirkimo sąlygų 2 priedo (pasiūlymo formos) 4 lentelės 4 punkto reikalavimas[15] dėl numerių atpažinimo kameros jautrumo nesuderintas su Pirkimo sąlygų 1 priedo (techninės specifikacijos) 4.2.1.4. papunkčio[16] nuostatoje nustatyta reikšme. Tarpusavyje nesuderintos ir Pirkimo sąlygų 2 priedo (pasiūlymo formos) 4 lentelės 8 punkto[17] ir Pirkimo sąlygų 1 priedo 4.2.1.8 papunkčio[18] reikalavimų reikšmės.

4. Pirkimo sąlygų 5 priedo (sutarties projekto) 9.3 papunktyje nurodyta: „Vykdytojas, raštu įspėjęs Klientą prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą šiais atvejais <...>“, tačiau šio papunkčio sudėtinėse dalyse išvardyti ne pirkėjo (kliento), bet paties tiekėjo (vykdytojo) sutartinių prievolių pažeidimai, kitos su tiekėju (vykdytoju) ar jo veikla susijusios aplinkybės[19]. Taigi, Pirkimo sąlygų 5 priedo 9.3 papunkčio nuostatoje turėjo būti nurodyta: „Klientas, raštu įspėjęs Vykdytoją prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą šiais atvejais <...>“.

5. Pirkimo sąlygų 5 priedo (sutarties projekto) 9.7 papunktyje nustatyta, kad: „Paslaugų ar jų dalies suteikimo terminas pratęsiamas tokiam laikotarpiui, kuriam jis buvo sustabdytas“. Atkreipiame dėmesį, kad sutartinių įsipareigojimų, kurių vykdymas buvo sustabdytas, vykdymo terminas turi būti pratęsiamas ne tam laikotarpiui, kiek trunka sutartinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymas, o laikotarpiui, kuris, išnykus aplinkybėms, dėl kurių sutartinių įsipareigojimų (jų dalies) vykdymas buvo sustabdytas, pagal sutartį buvo likęs tiekėjo sutartinių įsipareigojimų (jų dalies) vykdymui iki kol sutartinių įsipareigojimų (jų dalies) vykdymas buvo sustabdytas[20].