23 straipsnis. Mišrūs pirkimai, apimantys tą pačią veiklą ir gynybos ar saugumo aspektus

 

1. Šio straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai tai pačiai veiklai vykdyti sudaroma mišri pirkimo sutartis dėl pirkimo objekto, kurio daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos.

 

2. Jeigu objektyviai gali būti sudaromos atskiros pirkimo sutartys dėl skirtingų pirkimo objekto dalių, perkantysis subjektas gali sudaryti vieną mišrią pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto arba sudaryti pirkimo sutartis dėl kiekvienos pirkimo objekto dalies atskirai. Tuo atveju, kai perkantysis subjektas nusprendžia sudaryti:

 

1) atskiras pirkimo sutartis dėl skirtingų pirkimo objekto dalių, sprendimas, kurio teisės akto nuostatas taikyti, priimamas dėl kiekvienos pirkimo sutarties atskirai, įvertinus atitinkamo pirkimo objekto ypatybes;

 

2) mišrią pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto, kurio daliai taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, tokiam pirkimui šio įstatymo nuostatos netaikomos, jeigu mišrios pirkimo sutarties sudarymas pagrįstas objektyviomis priežastimis;

 

3) mišrią pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto, kurio daliai taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiam pirkimui taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, jeigu mišrios pirkimo sutarties sudarymas pagrįstas objektyviomis priežastimis. Ši nuostata taikoma atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatytas pirkimo vertės ribas ir atvejus, kai Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo reikalavimai netaikomi;

 

4) mišrią pirkimo sutartį, kuriai gali būti taikomos šios dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, taikomos šios dalies 2 punkto nuostatos.

 

3. Pasirinkimo sudaryti mišrią pirkimo sutartį negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų taikymo.

 

4. Jeigu dėl objektyvių priežasčių, susijusių su pirkimo objekto techninėmis ir (arba) ekonominėmis ypatybėmis, negali būti sudaromos atskiros pirkimo sutartys dėl pirkimo objekto, kurio daliai taikomos:

 

1) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, tokiam pirkimui šio įstatymo nuostatos netaikomos;

 

2) Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiam pirkimui taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos.

 

PĮ 23 straipsnis^[1] reglamentuoja tuos atvejus, kai sudaroma mišri pirkimo sutartis, kai vienai perkančiojo subjekto veiklai vienu metu taikytinos skirtingos teisės normos ir procedūros: vienai daliai PĮ, o kitai SESV 346 straipsnis (detaliau apie PĮ ir SESV taikymą žiūrėti PĮ 1 straipsnio komentarą) arba GPĮ.

Pagrindinės mišrių sutarčių, apimančių vieną veiklą, sudarymo, taip pat jų tinkamo teisinio kvalifikavimo taisyklės yra nustatytos PĮ 20 straipsnyje (detaliau žiūrėti PĮ 20 straipsnio komentarą), tačiau jos nėra taikomos sudarant mišrias sutartis, apimančias gynybos ir saugumo aspektus. Taigi, PĮ 23 straipsnis yra specialusis PĮ 20 straipsnio atžvilgiu. Nors komentuojamoje normoje nėra tiesiogiai nurodoma, kad mišraus pirkimo, apimančio gynybos ir saugumo aspektus, atveju SESV 346 straipsnyje nustatyti pirkimai arba pirkimai, atliekami vadovaujantis GPĮ nuostatomis, turi pirmenybę^[2], tačiau pastarojo teisinio reguliavimo pirmumas yra tiek įtvirtintas pačiame SESV 346 straipsnyje, tiek išplaukia iš PĮ 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reglamentavimo (detaliau žiūrėti PĮ 23 straipsnio 4 dalies komentarą).

 

1. PĮ 23 straipsnio 1 dalis yra bendroji norma, kurioje apibrėžta PĮ 23 straipsnio taikymo sritis, joje nurodyta, kad tais atvejais, kai perkantysis subjektas, planuodamas pirkimą, nustato, kad dalis pirkimo objekto turi būti perkama vadovaujantis PĮ nustatytomis taisyklėmis, o kita dalis vadovaujantis GPĮ arba SESV 346 straipsnio nuostatomis, sprendžiant dėl mišrios sutarties, apimančios vieną veiklą, sudarymo procedūrų, turi būti taikomos PĮ 23 straipsnio 2–4 dalyse įtvirtintos taisyklės.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai siekiama sudaryti tokią sutartį, būtina nustatyti, kad mirši sutartis apima tik vieną veiklą, kaip tai detaliai nustatyta PĮ 20 straipsnyje (detaliau žiūrėti PĮ 20 straipsnio komentarą), o ne kelias veiklas, kaip tai detaliai nustatyta PĮ 21 straipsnyje (detaliau žiūrėti PĮ 21 straipsnio komentarą). Kai mirši sutartis apima kelias veiklas ir gynybos ir saugumo sritį, taikomas PĮ 24 straipsnis (detaliau žiūrėti PĮ 24 straipsnio komentarą).

 

2. PĮ 23 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad mišraus pirkimo, vykdomo vienoje perkančiojo subjekto veikloje, apimančio gynybos ir saugumo aspektus, atveju, perkantysis subjektas gali pasirinkti: (i) sudaryti vieną mišrią sutartį; (ii) sudaryti atskiras sutartis dėl kiekvienos pirkimo dalies atskirai.

Nors PĮ 23 straipsnio 2 dalies formuluotė „perkantysis subjektas gali“ suponuoja teisę perkančiajam subjektui pasirinkti, ar sudaryti kelias atskiras sutartis, ar sudaryti vieną mišrią sutartį, tačiau tokia perkančiojo subjekto pasirinkimo teisė nėra absoliuti. Ne tik PĮ 23 straipsnio 2 dalyje, tačiau ir PĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose yra nustatytas įpareigojimas perkančiajam subjektui objektyviai pagrįsti mišrios sutarties dėl viso pirkimo objekto sudarymą.

Perkančiojo subjekto sprendimas sudaryti mišrią sutartį dėl viso pirkimo objekto turi būti pagrįstas objektyviais įrodymais, kad yra tikslinga sudaryti mišrią sutartį dėl viso pirkimo objekto.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas ketina įsigyti patalpų paprastojo remonto darbus. Vienoje iš remontuojamų patalpų yra sumontuota įslaptinta įranga. Patalpų remonto darbai turėtų būti įsigyjami vadovaujantis PĮ, o patalpų, kuriose yra sumontuota įslaptinta įranga, paprastojo remonto darbai turėtų būti įsigyjami vadovaujantis GPĮ. Tačiau numatomos remontuoti patalpos yra taip išdėstytos pastate, kad atskirai jas remontuoti yra neefektyvu, nes remonto metu reikalinga keisti bendrą, technologiškai neatskiriamą šildymo ir vėdinimo sistemą. Tokiu atveju perkantysis subjektas, pasirengimo pirkimui metu, pagrindęs technologines priežastis, vadovaujantis GPĮ galėtų sudaryti vieną mišrią rangos sutartį dėl visų remonto darbų įsigijimo.

 

PĮ nepateikta aplinkybių, kurios PĮ 23 straipsnio 2 dalies prasme būtų pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios vienos mišrios sutarties sudarymą dėl skirtingų to paties pirkimo objekto dalių, sąrašo ar tokių aplinkybių nustatymo kriterijų. Sistemiškai taikant įstatymo nuostatas, siekiant nustatyti, ar pirkimo objektas gali būti objektyviai skaidomas į atskiras pirkimo dalis, be kita ko, vadovaujantis pirkimo objekto skaidymo kriterijais, įtvirtintais PĮ 40 straipsnyje (detaliau apie pirkimo objekto skaidymą į dalis žiūrėti PĮ 40 straipsnio komentarą), ir juos aiškinančia teismų praktika

Pareiga objektyviai pagrįsti pirkimo objekto neskaidymą ir vienos mišrios sutarties sudarymą siejama su tikslu visais atvejais užtikrinti kaip įmanoma aukštesnį konkurencingumą. Pažymėtina, kad perkančiojo subjekto pareiga visais atvejais užtikrinti, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis nebūtų siekiama išvengti PĮ nustatytos tvarkos taikymo ar būtų dirbtinai sumažinama konkurencija yra nustatyta ne tik PĮ 23 straipsnio 3 dalyje, tačiau ir PĮ 29 straipsnio 3 dalyje. Dėl to pareiga objektyviai pagrįsti mišrios sutarties sudarymą dėl viso pirkimo objekto yra skirta išvengti rizikos, kad perkantieji subjektai taikytų mažiau konkurencijai palankias teisės normas, kaip antai GPĮ arba apskritai siektų išvengti bendrai ES nustatytų pirkimų taisyklių taikymo, pasinaudodamos SESV 346 straipsniu^[3]. Be to, tiekėjų, galinčių sudaryti sutartis, kurioms taikomas GPĮ reguliavimas, yra potencialiai mažiau lyginant su bendrojo PĮ reguliavimo sritimi, todėl mišrios sutarties sudarymas objektyviai mažina ūkio subjektų konkurenciją, dėl ko aptariama galimybe perkantieji subjektai turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais.

PĮ 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta taisyklė, kad tuo atveju, jei perkantysis subjektas nusprendžia sudaryti atskiras sutartis dėl skirtingų objekto dalių, tuomet sprendimas, kokio teisės akto nuostatas taikyti, priimamas dėl kiekvienos pirkimo sutarties atskirai.

Sprendimas sudaryti atskiras pirkimo sutartis dėl skirtingų objekto dalių (objektų) turėtų būti priimamas prieš pirkimo procedūrų pradžią (detaliau apie pirkimo procedūrų pradžią žiūrėti PĮ 41 straipsnio komentarą). Perkantysis subjektas (pirkimo komisija ar pirkimo organizatorius), rengdamasis pirkimo vykdymui, pirmiausia turėtų įvertinti, ar sudėtinio pirkimo objekto dalys objektyviai gali būti skaidomos, jas įsigyjant pagal atskiras sutartis. Nustačius, kad pirkimo objektą galima skaidyti ir atskirų sutarčių sudarymas dėl pirkimo objekto ypatybių neturės įtakos sutarčių vykdymo aspektams, perkantysis subjektas turėtų vykdyti atskiras pirkimo procedūras arba skaidyti tą patį pirkimą į atskiras dalis ir sudaryti pirkimo sutartis dėl kiekvienos pirkimo objekto dalies atskirai.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas, vykdydamas kompiuterinės technikos su programine įranga pirkimą, nustatė, kad pirkimo dalys objektyviai gali būti atskirtos: kompiuterinė technika gali būti perkama vadovaujantis PĮ nuostatomis, o programinė įranga – vadovaujantis GPĮ nuostatomis, tuomet šios atskiros dalys turėtų būti perkamos atskirai, vadovaujantis atitinkamo įstatymo reikalavimais.

 

Perkantysis subjektas pasirengimo pirkimui metu nustatęs, kad pirkimo objektą iš esmės galima skaidyti, tačiau yra objektyvių priežasčių, kodėl yra būtina sudaryti vieną mišrią sutartį dėl visų atskirų pirkimo objekto dalių, turėtų taikyti PĮ 23 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose nustatytas mišrių sutarčių sudarymo taisykles:

• Sudarant mišrią sutartį dėl viso pirkimo objekto, netaikyti PĮ reikalavimų, jei pirkimo objekto daliai taikomos SESV 346 straipsnio nuostatos. Kitaip tariant, jei perkantysis subjektas nustato, kad bent viena pirkimo dalis gali būti perkama pagal SESV 346 straipsnį ir nusprendžia pirkimo į dalis neskaidyti, komentuojamos teisės normos pagrindu jis turi teisę apskritai netaikyti PĮ ir visą pirkimo objektą (visas jo dalis) įsigyti išimtinai pagal SESV 346 straipsnį.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas vykdo karinės technikos, įskaitant jos atsarginių dalių, reikalingų technikos eksploatavimo pradžiai, įsigijimą. Vyriausybė, vadovaudamasi PĮ 23 straipsnio 2 ir 4 dalimis, priėmė sprendimą, vykdant karinės technikos įsigijimą, netaikyti PĮ ir GPĮ reikalavimų. Tarp atsarginių dalių yra ir tokių, galėtų būti įsigyjamas ne tik iš karinės technikos pardavėjo, tačiau ir iš kitų tiekėjų vadovaujantis GPĮ. Perkantysis subjektas nusprendė, kad nėra tikslinga atsarginių dalių įsigijimo skaidyti į atskirus modulius, nes pirminis atsarginių dalių komplektas yra reikalingas įsigyjamos technikos naudojimo pradžiai, jos išbandymui, todėl nusprendė sudaryti vieną mišrią pirkimo sutartį dėl visų atskirų pirkimo objekto dalių, netaikydamas PĮ ir GPĮ reikalavimų.

 

• Sudarant mišrią pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto, kurio daliai taikomos GPĮ nuostatos, taikyti GPĮ. Šiuo atveju perkančiajam subjektui suteikiama teisė nesivadovauti PĮ, jeigu bent viena pirkimo objekto dalis gali būti perkama vadovaujantis GPĮ ir perkantysis subjektas nutaria neskaidyti pirkimo į dalis.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas įsigyja dvi transporto priemones: transporto priemonę, kurioje turi būti sumontuota įslaptinta ryšių įranga, ir transporto priemonę be papildomos ryšio įrangos. Abi transporto priemonės turi būti identiškos, kad jų negalėtų atskirti ir identifikuoti, kuri yra su įslaptinta ryšių įranga, o kuri – įprasta. Todėl yra būtina kartu pirkti transporto priemonę su įslaptinta ryšių įranga bei be įslaptintos ryšių įrangos. Atsižvelgiant į tai, perkantysis subjektas nusprendė sudaryti mišrią pirkimo sutartį dėl visų pirkimo objekto dalių. Tokios mišrios sutarties sudarymui taikytinos GPĮ nuostatos.

 

PĮ 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta mišrios sutarties sudarymo taisyklė turi būti taikoma atsižvelgiant į GPĮ numatytos pirkimo vertės skaičiavimo ribas. Tokio mišraus pirkimo atveju, apskaičiuojant pirkimo vertę, atskiros pirkimo objekto dalys, kurios perkamos pagal vieną mišrią sutartį, yra sumuojamos^[4].

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas vykdo statybos darbų pirkimo procedūras. Atliekant dalį darbų, perkantysis subjektas turėtų atskleisti įslaptintą informaciją, todėl dalis pirkimo objekto, kurio vertė 1 000 000 (vienas milijonas) Eur turėtų būti perkama vadovaujantis GPĮ, o darbai, kurie nėra susiję su įslaptintos informacijos atskleidimu, turėtų būti įsigyjami vadovaujantis VPĮ. Numatoma pastarųjų darbų vertė yra 5 000 000 (penki milijonai) Eur. Perkantysis subjektas nusprendė sudaryti vieną mišrią pirkimo sutartį dėl viso objekto ir pirkimą vykdyti vadovaujantis GPĮ. Toks pirkimas turėtų būti laikomas tarptautiniu^[5], nes yra būtina sudėti atskirų dalių vertes.

 

PĮ 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte taip pat yra nustatyta mišrios sutarties sudarymo taisyklė, kai pirkimas yra vykdomas netaikant GPĮ, vadovaujantis GPĮ 3 straipsnyje numatytomis išimtimis. Perkantysis subjektas, pasirengimo pirkimui metu, nustatęs, kad dėl objektyviai pagrįstų priežasčių turi būti sudaroma mišri sutartis dėl pirkimo objekto, kurio viena dalis (dalys) turi būti perkama vadovaujantis PĮ, o kita dalis (dalys) vadovaujantis GPĮ, mišrią sutartį dėl viso pirkimo objekto atskirų dalių sudaryti turėtų vadovaudamasis GPĮ. Tačiau, jei tokiam pirkimui GPĮ būtų netaikomas GPĮ 3 straipsnyje nustatytais pagrindais, mišri sutartis dėl viso pirkimo objekto atskirų dalių turėtų būti sudaroma taikant specialiąsias pirkimo taisykles, nustatytas GPĮ 3 straipsnyje.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas ketina tarptautinių operacijų vietovėje įsigyti karinių vienetų naudojamos karinės technikos remonto ir priežiūros paslaugas. Viena transporto priemonė, kurią yra reikalinga remontuoti ir prižiūrėti, yra civilinės paskirties. Atsižvelgiant į saugumo situaciją tarptautinių operacijų vietovėje ir patikimų tiekėjų skaičių, objektyviai yra būtina sudaryti vieną mišrią sutartį dėl karių naudojamos karinės ir civilinės technikos remonto bei priežiūros. Kadangi pirkimams, atliekamiems trečiosiose valstybėse, įskaitant nekarinių prekių, darbų ir paslaugų pirkimus logistikos tikslais ir susijusiems su Lietuvos kariuomenės karinių vienetų dislokavimu ne valstybėse narėse, kai prekės, paslaugos ar darbai perkami iš karinių operacijų zonoje įsisteigusių tiekėjų, GPĮ netaikomas, o pirkimas atliekamas pagal perkančiosios organizacijos patvirtintas taisykles (GPĮ 3 straipsnio 7 punktas), todėl perkantysis subjektas, sudarydamas mišrią sutartį dėl civilinės transporto priemonės ir karinės technikos remonto, netaiko PĮ nuostatų, o pirkimą vykdo vadovaudamasis savo patvirtintomis taisyklėmis.

 

• Sudarant mišrią pirkimo sutartį, kuriai gali būti kartu taikomas SESV 346 straipsnis ir GPĮ, netaikyti PĮ ir GPĮ nuostatų. Šia PĮ 23 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata įgyvendinama valstybės nacionalinių saugumo ir gynybos interesų prioriteto prieš bendrąsias pirkimų taisykles principas (detaliau apie PĮ ir SESV santykį žiūrėti PĮ 1 ir 22 straipsnių komentaruose). Dėl to tais atvejais, kai perkančioji organizacija pasirengimo pirkimo vykdymui metu nustato, kad to paties pirkimo objektui taikomos ir SESV, ir GPĮ nuostatos bei objektyviai netikslinga sudaryti atskiras sutartis dėl to paties pirkimo objekto atskirų dalių, tuomet sudarant vieną mišrią sutartį, jos sudarymui taikytinos SESV 346 straipsnio nuostatos.

 

3. PĮ 23 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta taisyklė, draudžianti perkantiesiems subjektams naudotis PĮ 23 straipsnyje įtvirtintomis išimtimis, siekiant išvengti PĮ ir GPĮ taikymo. Ši norma yra bendrojo draudimo perkantiesiems subjektams planuojant ir vykdant pirkimus siekti išvengti pirkimų taisyklių, įskaitant pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, taikymo, tąsa (PĮ 29 straipsnio 3 dalis, GPĮ 3 straipsnio 2 dalis). PĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas taikytinas tik pirkimams, atliekamiems SESV 346 straipsnio pagrindu (detaliau apie žiūrėti PĮ 22 straipsnio komentarą).

 

4. PĮ 23 straipsnio 4 dalyje yra nustatoma, kokiomis procedūromis remiantis, turėtų būti sudaromos mišrios sutartys, kurių objekto negalima atskirti dėl technologinių ir (arba) ekonominių priežasčių (detaliau apie ekonominius ir (arba) technologinius priežasčių nustatymą mišrių sutarčių atveju žiūrėti PĮ 20 straipsnio 2 dalies komentarą). Mišrių sutarčių, apimančių gynybos ir saugumo aspektus, atveju nėra taikomos PĮ 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos bendrosios mišriųjų sutarčių sudarymo taisyklės, kuriose įtvirtinta, kad pirkimui taikytinos teisės aktų nuostatos nustatomos, atsižvelgiant į tai, kuri pirkimo sutarties objekto dalis yra pagrindinė arba didžiausios vertės. PĮ 23 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad visais atvejais, gynybos ir saugumo sritį reguliuojančios teisės normos turi pirmumą prieš įprastines pirkimo procedūras, t. y. jos yra specialiosios. Dėl to, tais atvejais, kai konkuruoja PĮ ir GPĮ, tuomet yra taikomos GPĮ normos, jei konkuruoja GPĮ ir SESV 346 straipsnio nuostatos, taikomas SESV 346 straipsnis.

Perkantysis subjektas, vertindamas, ar, vadovaujantis PĮ 23 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti sudaroma viena mišri pirkimo sutartis, turėtų atsižvelgti tik į ekonomines ir (arba) technologines priežastis. PĮ nenustatyta, kad galėtų būti vertinamos kitokio pobūdžio priežastys, kaip, pavyzdžiui, įsigijimo greitis, tiekimo patikimumas, tiekėjo patikimumas ir pan. Jei perkančioji organizacija nenustato ekonominių ir (arba) technologinių priežasčių, kurios lemtų vienos mišrios sutarties sudarymo būtinybę, tačiau yra kitos priežastys, tuomet sprendžiant, ar turi būti sudaroma viena mišri sutartis ar kelios atskiros sutartys dėl atskirų pirkimo objekto dalių, turėtų būti vadovaujamasi PĮ 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis mišrių sutarčių sudarymo taisyklėmis.

---

 

---