7 straipsnis. Vandentvarka

1. Vandentvarkos srityje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems šioms veiklos rūšims:

1) įrenginių, skirtų teikti vartotojams geriamojo vandens gavybos, gamybos ir (arba) tiekimo paslaugas, statyba, įrengimas ir (arba) eksploatavimas;

2) geriamojo vandens gavyba, gamyba ir (arba) tiekimas (įskaitant didmeninę ir mažmeninę prekybą geriamuoju vandeniu).

2. Šis įstatymas taip pat taikomas, kai perkantysis subjektas, vykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, sudaro pirkimo sutartį ar rengia projekto konkursą, susijusį su:

1) hidraulinės inžinerijos projektais, žemei sausinti ar drėkinti skirtais projektais, jeigu daugiau kaip 20 procentų šių projektų įgyvendinimo metu pagaminamo vandens tiekiama kaip geriamasis vanduo;

2) nuotekų tvarkymo veikla.

3. Perkančiojo subjekto, kuris nėra perkančioji organizacija, veikla nelaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla vandentvarkos srityje, jeigu tenkinamos šios abi sąlygos kartu:

1) perkančiojo subjekto gaminamas geriamasis vanduo reikalingas kitai, negu šio įstatymo 5-8 straipsniuose nurodytai, veiklai vykdyti;

2) vartotojams skirto geriamojo vandens gavybos, gamybos ir (arba) tiekimo (įskaitant didmeninę ir mažmeninę prekybą), kiekiai priklauso tik nuo paties perkančiojo subjekto suvartojimo ir neviršija 30 procentų perkančiojo subjekto vidutinio geriamojo vandens gamybos kiekio per 3 metus, įskaitant 2 paskutinius ir einamuosius finansinius metus.

Europos Sąjungos piliečiams garantuojamos vidaus rinkos laisvės –  laisvas prekių judėjimas, įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas bei laisvas kapitalo judėjimas – galimos tik visiškai atviros ekonominės erdvės sąlygomis, kai visiems vartotojams suteikiama galimybė laisvai rinktis savo tiekėjus, o visiems tiekėjams – laisvai aprūpinti savo vartotojus. Atsižvelgiant į tai, PĮ 7 straipsnyje^[1] įtvirtinta įstatymo taikymo apimtis vandentvarkos srityje veikiantiems perkantiesiems subjektams, nustatytos konkrečios veiklos rūšys, kurias vykdant taikomas šis įstatymas, taip pat įstatymo taikymo išimtys dėl perkančiųjų subjektų vykdomos veiklos mažareikšmiškumo.

Kaip matyti iš pažodinio įstatymo teksto, įstatyme nustatyta, kad pagal komentuojamą straipsnį PĮ yra taikomas tada, kai vykdomas pirkimas susijęs su konkrečia vandentvarkos sritimi. Vadinasi, pagal nurodytą reguliavimą PĮ taikomas esant šioms sąlygoms: pirma,  vandentvarkos srityje – veiklos vykdymui reikalingų įrenginių statybai, įrengimui ir (arba) eksploatavimui; arba įsigyjant kitas prekes, paslaugas ar darbus, reikalingus geriamojo vandens gavybai, gamybai ir tiekimui, ir, antra, jeigu toks pirkimas bus atliekamas atitinkamo asmens – perkančiojo subjekto. Jeigu taip nėra, PĮ netaikomas.

Vandentvarkos sritimi yra laikoma ūkio sritis, susijusi su geriamojo vandens gavyba, tiekimu, naudojimu, individualiu apsirūpinimu juo bei geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrole^[2].

Sąvokos, kas yra laikoma geriamojo vandens išgavimo, gamybos ir tiekimo paslaugomis, yra pateikiamos atitinkamai Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnyje.

Geriamojo vandens gavybos (išgavimo) veikla yra laikoma vandens, kuris atitinka teisės aktų nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus arba kuris tinka tokiam vandeniui paruošti, surinkimas iš vandeningojo sluoksnio ar natūralaus šaltinio specialiais įrenginiais – kaptažais^[3].

Geriamojo vandens gamybos (ruošimo) veikla yra laikoma gamtinio vandens savybių gerinimas fizikiniais, cheminiais ir biologiniais metodais, kad jis atitiktų teisės aktų nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus bei tenkintų vandens vartotojų poreikius^[4].

Geriamojo vandens tiekimo veikla yra laikoma techninių, organizacinių, ekonominių, higienos ir aplinkosaugos priemonių visuma, užtikrinanti vandens tiekimą geriamojo vandens vartotojams^[5].

Geriamuoju vandeniu yra laikomas vanduo, atitinkantis visas tris toliau nurodytas sąlygas^[6]:

1. bet koks gamtinis ar paruoštas vanduo, skirtas gerti, virti, ruošti valgiui ar naudoti kitoms namų ūkio reikmėms, neatsižvelgiant į tai, ar jis tiekiamas iš vandentiekio skirstomojo tinklo, talpyklų, buteliais ar kitaip įpakuotas;
2. bet koks vanduo, naudojamas maisto įmonėse maisto produktams gaminti, perdirbti, konservuoti arba tiekti į rinką, jeigu atsakinga valstybės institucija nusprendžia, kad vandens kokybė nepakenks galutinio produkto saugai ir kokybei;
3. yra saugus, kai atitinka saugiam produktui keliamus reikalavimus, patvirtinančius, kad jo vartojimas nekelia jokios rizikos žmonių sveikatai ir gyvybei arba kelia ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama ir apie kurią vartotojams pranešama teisės aktų nustatyta tvarka, ir kai yra užtikrinta teisės aktų nustatyta gaunamo, ruošiamo ir tiekiamo vartotojams geriamojo vandens apsauga nuo taršos bei programinė priežiūra.

1. PĮ 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos veiklos rūšys, kurių vykdymui skirtiems viešiesiems pirkimams yra taikomas šis įstatymas.

PĮ nuostatos taikomos perkančiajam subjektui vykdant pirkimą, skirtą veiklai vandentvarkos sityje ir įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus, reikalingus:

1. įrenginių, skirtų geriamojo vandens gavybai, gamybai ir (arba) tiekimui, statybai, įrengimui ir (arba) eksploatavimui (komentuojamo PĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas); arba
2. tiesioginei geriamojo vandens gavybai, gamybai ir (arba) tiekimui  (komentuojamo PĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Didmenine prekyba geriamuoju vandeniu galėtų būti laikoma veikla, kai geriamasis vanduo parduodamas ne galutiniams vartotojams, o tarpininkams – pavyzdžiui, išpilstantiems geriamąjį vandenį į butelius. Mažmenine prekyba – geriamojo vandens pardavimas galutiniams vartotojams. PĮ taikomas nepriklausomai nuo to, kam yra parduodamas geriamasis vanduo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PĮ taikomas tik su geriamojo vandens išgavimo, gaminimo ar tiekimo veikla susijusiems pirkimams. Perkančiajam subjektui atliekant pirkimus, susijusius ne su geriamojo vandens išgavimo, gamybos ir tiekimo veikla, įstatymas nėra taikomas, o tokie darbai, prekės ar paslaugos yra įsigyjamos vadovaujantis VPĮ nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad PĮ taikomas perkančiajam subjektui tiekiant vandenį bet kuriuo būdu – tiek vandentiekio skirstomuoju tinklu (vamzdžiais), tiek talpyklomis (pavyzdžiui, vandenvežiais sunkvežimiais ar supilstytą į atskiras kilnojamas talpyklas), tiek buteliais ar įpakuotą bet kokiu kitu būdu.

Pavyzdys

PĮ taikomas tuo atveju, kai perkantysis subjektas, neveikiant ar nesant įrengto vandentiekio skirstomojo tinklo, tiektų vartotojams geriamąjį vandenį, supilstytą į 0,5 ir 5 litrų talpos butelius.

Direktyvos 2014/25/ES preambulės 24-ojoje konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad ji taikoma visoms su vandeniu susijusioms veiklos rūšims, neišskiriant nei vieno vandens vartojimo ciklo etapo. Tačiau tokios rūšies pirkimo taisyklės nėra tinkamos taikyti vandens pirkimui, atsižvelgiant į tai, kad vandenį reikia pirkti iš šaltinių, esančių netoli tos vietos, kur jis bus naudojamas. Galima daryti išvadą, kad PĮ nuostatos netaikomos perkančiajam subjektui įsigyjant geriamąjį vandenį, kaip žaliavą geriamojo vandens gamybai ir tiekimui.

Pažymėtina, kad PĮ 27 straipsnyje taip pat nustatyta PĮ vandentvarkos srityje veikiantiems perkantiesiems subjektams taikymo išimtis. PĮ netaikomas, jeigu perkantysis subjektas arba įgaliotos valstybės institucijos, pagal savo kompetenciją pateikę PĮ 28 straipsnyje nurodytą prašymą, gali įrodyti, kad šią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų (žiūrėti detaliau PĮ 27 ir 28 straipsnių komentarus). Taigi, PĮ vandentvarkos srityje netaikomas, gavus Europos Komisijos sutikimą netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo tam tikram sektoriui, kurį veikia konkurencija ir į kurį patekti nėra apribojimų.

Lietuvos Respublikoje vandentvarkos sektoriuje veikia viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, kuriuos skiria atitinkama savivaldybė^[7]. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos yra nustatomos (reguliuojamos) atitinkamos institucijos – Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos. Taip pat patekimui į atitinkamą geriamojo vandens gavybos, gamybos, tiekimo ar nuotekų tvarkymo rinką taikomi licencijavimo ribojimai^[8]. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar vandentvarkos srityje veikiantys perkantieji subjektai galėtų pasinaudoti PĮ 27 straipsnyje įtvirtinta PĮ netaikymo išimtimi.

2. PĮ 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymas taip pat taikomas ne tik įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus, reikalingus perkančiojo subjekto vykdomai veiklai, susijusiai su geriamojo vandens gavyba, gamyba, tiekimu, tačiau ir įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus, reikalingus su pirmiau nurodytomis sritims susijusiai veiklai, sudarant pirkimo sutartį ar rengiant projekto konkursą, susijusį su:

1) hidraulinės inžinerijos projektais, žemei sausinti ar drėkinti skirtais projektais, jeigu daugiau kaip 20 procentų šių projektų įgyvendinimo metu pagaminamo vandens tiekiama kaip geriamasis vanduo;

2) nuotekų tvarkymo veikla.

Direktyvos 2014/25/ES preambulės 24-ojoje konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodoma, kad ji taikoma ne tik teikiant geriamojo vandens išgavimo, gamybos ir tiekimo paslaugas, tačiau ir vykdant su geriamojo vandens išgavimu, gamyba ir tiekimu susijusius projektus hidraulinės inžinerijos, drėkinimo, žemės sausinimo arba nuotekų šalinimo ir valymo srityse (visais vandens vartojimo ciklo etapais).

Hidraulinės inžinerijos projektais bei žemei sausinti ar drėkinti skirtais projektais galima laikyti melioracijos sistemos įrengimą (statybą), priežiūrą ir remontą.

Melioracija yra laikomas dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio, vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą^[9].

PĮ taikomas tuo atveju, jei perkančiojo subjekto melioracijos (drėkinimo) projektu yra siekiama pagaminti vandenį, ir tik tuo atveju, kai daugiau kaip 20 procentų tokiu projektu pagaminamo vandens yra geriamasis vanduo. Tuo atveju, jei melioracijos (drėkinimo) projektas vykdomas tik turint tikslą sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą ar kitais tikslais, tačiau nepagaminant daugiau kaip 20 procentų geriamojo vandens, PĮ nuostatos tokiems pirkimams netaikomos.

PĮ taip pat taikomas įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus, reikalingus nuotekų tvarkymo veiklai, nepriklausomai nuo to, ar vykdoma geriamojo vandens, ar kito vandens nuotekų tvarkymo veikla.

Nuotekomis yra laikomas žmogaus buityje, ūkinėje ar gamybinėje veikloje naudotas ir papildomai užterštas, taip pat į teritorijas patenkantis kritulių vanduo, kurį naudotojas arba teritorijų savininkas, naudotojas ar valdytojas tam skirtais inžineriniais įrenginiais išleidžia į gamtinę aplinką arba kitiems asmenims priklausančią nuotekų surinkimo sistemą^[10].

Nuotekų tvarkymo veikla yra laikomas teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuotekų surinkimas, laikymas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (arba) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas^[11].

PĮ taikomas tuo atveju, kai perkantysis subjektas įsigyja nuotekų tvarkymo veiklai reikalingas transporto priemones, įrengimus ir kitas su nuotekų tvarkymo veikla susijusias prekes, paslaugas ar darbus.

Taigi, PĮ vandentvarkos srityje taikomas ne tik PĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, tačiau ir tais atvejais, kai projekto konkursas rengiamas ar pirkimo sutartis sudaroma dėl hidraulinės inžinerijos projektų, žemės sausinimo ar drėkinimo projektų, jeigu daugiau kaip penktadalis šių projektų įgyvendinimo metu pagaminamo vandens tiekiama kaip geriamasis vanduo. Taip pat visais atvejais, kai projekto konkursas rengiamas ar pirkimo sutartis sudaroma dėl nuotekų tvarkymo veiklos.

3. PĮ 7 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos šio straipsnio 1 dalies taikymo išimtys tais atvejais, kai perkantysis subjektas nėra laikomas perkančiąja organizacija, tačiau atitinka perkančiojo subjekto teisinį statusą pagal PĮ 4 straipsnį (žiūrėti detaliau (žiūrėti detaliau PĮ 4, 15 straipsnių komentarus).

PĮ nėra taikomas pirmiau nurodytam vandentvarkos srityje veikiančiam perkančiajam subjektui tuo atveju, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos kartu:

1) prekės, paslaugos ar darbai įsigyjami, kai geriamasis vanduo gaminamas kitoms veiklos rūšims, negu vandentvarkos, elektros energetikos, dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gavybos, gamybos, perdavimo, skirstymo ir (arba) tiekimo ar transporto paslaugoms; ir

2) vartotojams skirto geriamojo vandens gavybos, gamybos ir (arba) tiekimo (įskaitant didmeninę ir mažmeninę prekybą) kiekiai priklauso tik nuo paties perkančiojo subjekto suvartojimo, kai jo kiekiai neviršija 30 procentų perkančiojo subjekto vidutinio geriamojo vandens gamybos kiekio per trejus metus, įskaitant dvejus paskutinius ir einamuosius finansinius metus.

Kitaip tariant, PĮ netaikomas esant mažareikšmiškumui, kai geriamasis vanduo išgaunamas, gaminamas ir (ar) tiekiamas savo reikmėms arba ūkio poreikiams, o jo kiekiai neviršija 30 procentų perkančiojo subjekto vidutinių pardavimo pajamų per trejus metus, įskaitant dvejus paskutinius ir einamuosius finansinius metus.

Tuo atveju, jei yra tenkinamos abi pirmiau nurodytos sąlygos – geriamasis vanduo yra išgaunamas, gaminamas ir (ar) tiekiamas perkančiojo subjekto vidaus poreikiui patenkinti, perkantysis subjektas, kuris nėra perkančioji organizacija, komentuojamo PĮ 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas, prekes ar darbus gali įsigyti netaikydamas PĮ nuostatų.