5 straipsnis. Dujų ir šilumos ūkis
5 straipsnis. Dujų ir šilumos ūkis
1. Dujų ir šilumos ūkio srityse šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems šioms veiklos rūšims:
1) įrenginių, skirtų teikti vartotojams dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gavybos, gamybos, perdavimo, skirstymo ir (arba) tiekimo paslaugas, statyba, įrengimas ir (arba) eksploatavimas;
2) dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gavyba, gamyba ir (arba) tiekimas (įskaitant didmeninę ir mažmeninę prekybą jais).
2. Perkančiojo subjekto, kuris nėra perkančioji organizacija, veikla nelaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla dujų ir šilumos ūkio srityse, jeigu tenkinamos šios abi sąlygos kartu:
1) dujos, šiluma ir (arba) karštas vanduo gaminami kitoms veikloms, negu nurodytos šio straipsnio 1 dalyje ar šio įstatymo 6, 7 ir 8 straipsniuose;
2) dujos, šiluma ir (arba) karštas vanduo išgaunami, gaminami ir (arba) tiekiami, įskaitant didmeninę ir mažmeninę prekybą jais, tik siekiant ekonomiškumo, o jų kiekiai neviršija 20 procentų įmonės vidutinių pardavimo pajamų per 3 metus, įskaitant 2 paskutinius ir einamuosius finansinius metus.
Europos Sąjungos piliečiams garantuojamos vidaus rinkos laisvės – laisvas prekių judėjimas, įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas bei laisvas kapitalo judėjimas – galimos tik visiškai atviros ekonominės erdvės sąlygomis, kai visiems vartotojams suteikiama galimybė laisvai rinktis savo tiekėjus, o visiems tiekėjams – laisvai aprūpinti savo vartotojus. Dėl to siekiant visiems, įskaitant naujus, rinkos dalyviams, užtikrinti veiksmingą rinkos prieinamumą bei Europos Sąjungos lygiu[1] nustatyti vieningą teisinį reguliavimą, PĮ 5 straipsnyje[2] apibrėžta įstatymo taikymo apimtis dujų ir šilumos ūkio srityse veikiantiems perkantiesiems subjektams, nustatytos konkrečios veiklos rūšys, kurių vykdymui taikomas šis įstatymas, taip pat įtvirtintos įstatymo taikymo išimtys dėl perkančiųjų subjektų vykdomos veiklos mažareikšmiškumo.
Kaip matyti iš pažodinio įstatymo teksto, įstatyme nustatyta, kad pagal komentuojamą straipsnį PĮ yra taikomas tada, kai vykdomas pirkimas susijęs su konkrečiomis energetikos sritimis – dujų ir (arba) šilumos ūkio. Vadinasi, pagal nurodytą reguliavimą PĮ taikomas esant šioms sąlygoms: pirma, dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gamybos ūkio sritis – veiklos vykdymui reikalingų įrenginių statyba, įrengimas ir (arba) eksploatavimas; arba įsigyti kitas prekes, paslaugas ar darbus, reikalingus dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gavybos, gamybos ir tiekimo veiklai vykdyti, ir, antra, jeigu toks pirkimas bus atliekamas atitinkamo asmens – perkančiojo subjekto. Jeigu taip nėra, PĮ netaikomas.
Šilumos ūkio sritimi laikoma energetikos ūkio sritis, tiesiogiai susijusi su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu[3]. Dujų ūkiu yra laikoma energetikos sritis, tiesiogiai susijusi su dujų perdavimu, skirstymu, laikymu, skystinimu, tiekimu, suskystintų gamtinių dujų pakartotiniu dujinimu ir suskystintų gamtinių dujų perkrova[4].
Sąvokos, kas yra laikoma dujų, šilumos ir karšto vandens gavybos, gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo paslaugomis, yra apibrėžtos atitinkamai Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnyje, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnyje ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB 2 straipsnyje.
1. PĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kaip nurodyta pirmiau, yra nustatytos veiklos rūšys, kurių vykdymui skirtiems pirkimams yra taikomas šis įstatymas.
PĮ nuostatos taikomos (vadinasi, nesant nurodytų sąlygų, – netaikomos) perkančiajam subjektui įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus, reikalingus:
- įrenginių, skirtų teikti vartotojams dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gavybos, gamybos, perdavimo, skirstymo ir (arba) tiekimo paslaugas, statybai, įrengimui ir (arba) eksploatavimui (komentuojamo PĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas); arba
- tiesioginei dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gavybai, gamybai ir (arba) tiekimui (įskaitant didmeninę ir mažmeninę prekybą) (komentuojamo PĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Taigi, PĮ taikomas įsigyjant dujų ir (arba) šilumos ūkio paslaugų teikimui reikalingas prekes, paslaugas ar darbus, pavyzdžiui, siekiant tiekti dujas vartotojams, reikalingų dujų apskaitos priemonių (skaitiklių) pirkimui PĮ taikytinas.
Pavyzdys
Perkantysis subjektas, kuris yra ir PO, siekia įsigyti karšto vandens gamybai skirtą įrenginį, kuris bus naudojamas ne gaminti vartotojams tiekiamą karštą vandenį, o turint tikslą perkančiajam subjektui pačiam apsirūpinti sunaudojamu karštu vandeniu. Tokiam pirkimui įstatymas nebus taikomas, o karšto vandens gamybai skirtas įrenginys bus perkamas vadovaujantis VPĮ nuostatomis.
PĮ 27 straipsnyje taip pat nustatyta PĮ taikymo dujų ir šilumos ūkio srityse veikiantiems perkantiesiems subjektams taikymo išimtis. PĮ netaikomas, jeigu perkantysis subjektas arba įgaliotos valstybės institucijos, pagal savo kompetenciją pateikę PĮ 28 straipsnyje nurodytą prašymą, gali įrodyti, kad šią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų (žiūrėti detaliau PĮ 27 ir 28 straipsnių komentarus). Taigi, PĮ dujų ir šilumos ūkio srityse netaikomas gavus Europos Komisijos sutikimą netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo tam tikram sektoriui, kurį veikia konkurencija ir į kurį patekti nėra apribojimų.
Lietuvos Respublikoje atitinkamose dujų ir šilumos ūkio srityse gali veikti bei veikia ir nepriklausomi šilumos, karšto vandens ir dujų gamintojai, tiekėjai ir skirstytojai, todėl dujų ir šilumos ūkį veikia konkurencija. Kita vertus, šilumos, karšto vandens kainos yra nustatomos (reguliuojamos) atitinkamos institucijos – Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos. Taip pat šilumos ir ūkio srityse patekimui į atitinkamą rinką taikomi licencijavimo ribojimai[5]. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar dujų ir (ar) šilumos srityse veikiantys perkantieji subjektai galėtų pasinaudoti PĮ 27 straipsnyje įtvirtinta PĮ netaikymo išimtimi.
2. PĮ 5 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo išimtys tais atvejais, kai perkantysis subjektas nėra laikomas perkančiąja organizacija, tačiau atitinka perkančiojo subjekto teisinį statusą pagal PĮ 4 straipsnį (žiūrėti detaliau PĮ 4, 15 straipsnių komentarus). Taigi, šis įstatymas nėra taikomas nurodytų prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui tuo atveju, jeigu tenkinamos šios abi sąlygos kartu:
1) prekės, paslaugos ar darbai įsigyjami kitoms veikloms vykdyti, negu dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens perdavimo, skirstymo ir (arba) tiekimo ar elektros energetikos, vandentvarkos, transporto paslaugoms; ir
2) dujos, šiluma ir (arba) karštas vanduo išgaunami, gaminami ir (arba) tiekiami, įskaitant didmeninę ir mažmeninę prekybą jais, tik siekiant ekonomiškumo.
Didmenine prekyba dujomis, šiluma ir karštu vandeniu PĮ taikymo prasme yra laikomas pirmiau nurodytų prekių pardavimas ir prekyba atitinkamose biržose, o mažmenine prekyba – dujų, šilumos ir karšto vandens pardavimas galutiniams vartotojams.
Kitaip tariant, PĮ nuostatos netaikomos, kai dujos, šiluma ir (arba) karštas vanduo išgaunami, gaminami ir (arba) tiekiami tik kaip pašalinis, pagrindinėje veikloje susidarantis produktas ar su pagrindine veikla susijusi paslauga, o jų kiekiai neviršija 20 procentų įmonės vidutinių pardavimo pajamų per 3 metus, įskaitant 2 paskutinius ir einamuosius finansinius metus.
Tuo atveju, jei yra tenkinamos abi pirmiau nurodytos sąlygos, perkantysis subjektas, kuris nėra perkančioji organizacija, PĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimui reikalingas prekes, paslaugas ar darbus gali įsigyti netaikydamas PĮ nuostatų.
Pavyzdys
PĮ netaikomas tuo atveju, kai perkančiojo subjekto vykdoma veikla nelaikoma PĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla – perkantysis subjektas veiklą vykdo naftos gavybos srityje, o iš naftos išsiskiriančias dujas naudoja šilumos energijai pagaminti, kuri panaudojama perkančiojo subjekto veikloje. Tokiu atveju įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus, reikalingus šilumos gamybai, PĮ nuostatos netaikomos.
Pirkimai, atliekami energetikos srities perkančiojo subjekto, kai jis vykdo veiklą šilumos ūkio srityje ir įsigyja tam reikalingos energijos ar energijai gaminti skirto kuro, vykdomi Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme nustatyta tvarka (žiūrėti detaliau PĮ 18 straipsnio komentarą).
[1] Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, taikoma perkantiesiems subjektams, veikiantiems dujų ar šilumos perdavimo ar paskirstymo srityje.
[2] PĮ 5 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/25/ES 8 straipsnį.
[3] Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 51 dalis.
[4] Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis.
[5] Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnis.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite