24 straipsnis. Pirkimai, apimantys kelių rūšių veiklą ir gynybos ar saugumo aspektus

1. Jeigu pirkimas yra skirtas kelių rūšių veiklai vykdyti, perkantysis subjektas gali sudaryti:

1) atskiras pirkimo sutartis dėl pirkimo objekto dalių, skirtų kiekvienos atskiros rūšies veiklai vykdyti. Šiuo atveju perkantysis subjektas, nusprendęs sudaryti atskiras pirkimo sutartis, sprendimą, kokį teisinį reguliavimą taikyti, priima įvertinęs atitinkamos pirkimo objekto dalies ypatybes;

2) vieną pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto, skirto visų rūšių veiklai vykdyti, kai pirkimo objektas dėl objektyvių priežasčių, susijusių su jo techninėmis ir (arba) ekonominėmis ypatybėmis, negali būti suskaidytas į dalis.

2. Sudarant vieną pirkimo sutartį pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą:

1) šis įstatymas netaikomas, jeigu vienai pirkimo objekto daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kita pirkimo objekto dalis yra susijusi su informacija, kurios atskleidimas pažeistų esminius valstybės saugumo interesus;

2) šis įstatymas netaikomas, jeigu vienai pirkimo objekto daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, kitai – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, o dar kitai pirkimo objekto daliai yra taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos;

3) taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, jeigu vienai pirkimo objekto daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos.

3. Pasirinkimo sudaryti vieną ar kelias pirkimo sutartis negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų taikymo.

Komentuojamame PĮ 24 straipsnyje^[1] yra įtvirtintos pirkimų taisyklės, kurios taikomos, kai sudaromos sutartys ir dalis perkančiojo subjekto veiklos patenka į komunalinio sektoriaus reguliavimo sritį, o kita veiklos dalis į jį nepatenka, bet apima gynybos ir saugumo aspektus (detaliau dėl gynybos ir saugumo ypatumų žiūrėti PĮ 22 straipsnio komentarą).

PĮ 24 straipsnis yra specialioji PĮ 21 straipsnio norma, kurioje reguliuojama to paties pirkimo objekto įsigijimą skirtingoms perkančiojo subjekto veikloms, tačiau specifika ta, kad viena iš veiklų apima gynybos ar saugumo aspektus.

1. PĮ 24 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi taisyklės dėl pirkimą reguliuojančių teisės normų taikymo (teisės normų kolizijos taisyklės), t. y. kada perkantysis subjektas gali pasirinkti sudaryti atskiras sutartis dėl to paties pirkimo objekto skirtingoms veikloms, o kada to padaryti negali ir privalo sudaryti bendrą (jungtinę) sutartį.

1.1. PĮ 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, kai perkantysis subjektas gali sudaryti atskiras sutartis. Pirkimas turi atitikti visas sąlygas kartu:

• pirkimo objekto dalys yra skirtos skirtingoms perkančiojo subjekto veikloms;
• pirkimo objekto dalims taikomi skirtingi teisiniai reguliavimai, PĮ ir GPĮ ar PĮ ir SESV 346 straipsnis;
• gali būti sudarytos atskiros pirkimo sutartys kiekvienai veiklai.

Kai perkantysis subjektas pasirenka vykdyti atskiras procedūras, jis atskirai sprendžia ir dėl teisės normų konkrečiai pirkimo sutarčiai taikymo, t. y. nustato, kokį teisės aktą, PĮ ar kitą, taikyti.

1.2. PĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, kai perkantysis subjektas negali sudaryti atskirų sutarčių, o sudaro bendrą (jungtinę) sutartį dėl to paties pirkimo objekto skirtingoms veikloms. Pirkimas turi atitikti visas sąlygas kartu:

• pirkimo objektas yra skirtas skirtingoms perkančiojo subjekto veikloms, pavyzdžiui, uosto veikla ir suskystintų dujų terminalo veikla;
• pirkimo objektas dėl objektyvių priežasčių, susijusių su jo techninėmis ir (arba) ekonominėmis ypatybėmis, negali būti suskaidytas į dalis (detaliau dėl galimybės suskaidyti žiūrėti PĮ 21 straipsnio komentarą).

Perkantieji subjektai, esant PĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoms sąlygoms, sudaro vieną pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto, skirto visų rūšių veiklai. Esant šioms sąlygoms, taikytinos teisės normos parenkamos, vadovaujantis PĮ 24 straipsnio 2 dalimi (detaliau žiūrėti PĮ 24 straipsnio 2 dalies komentarą).

2. PĮ 24 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos taikytinos teisės normos, kai perkantysis subjektas sudaro vieną sutartį, kuri apima kelias skirtingas veiklas, kaip tai apibrėžta PĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

PĮ 24 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti visi atvejai, kai taikomas ne PĮ:

• PĮ netaikomas, jeigu (i) vienai to paties pirkimo objekto daliai taikomos PĮ nuostatos, o (ii) kita to paties pirkimo objekto dalis yra susijusi su informacija, kurios atskleidimas pažeistų esminius valstybės saugumo interesus. Esminių valstybės saugumo interesų samprata ir aiškinamas pateikiamas PĮ 22 straipsnio 2 ir 3 dalyje (detaliau žiūrėti PĮ 22 straipsnio 2 ir 3 dalies komentarą). Tokiais atvejais turi būti taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta tvarka, kaip detaliai nurodyta PĮ 22 straipsnio 4 dalyje (detaliau žiūrėti PĮ 22 straipsnio 4 dalies komentarą).
• PĮ netaikomas, jeigu (i) vienai to paties pirkimo objekto daliai taikomos PĮ nuostatos, (ii) kitai – GPĮ nuostatos, (iii) o dar kitai to paties pirkimo objekto daliai yra taikomos SESV 346 straipsnio nuostatos. Taigi, gali susiklostyti situacija, kai yra pirkimo objektas, kurio trys dalys skirtos atskiroms veikloms ir kiekviena jų reguliuojama skirtingų teisės normų. Tokiu atveju nėra taikomas PĮ, o taikytinos teisės normos pasirenkamos tarp GPĮ ar SESV 346 straipsnio. Esant tokiai pasirinkimo galimybei, rekomenduojama taikyti GPĮ, kadangi tokiu atveju vykdoma pirkimo procedūra užtikrins pirkimų principų (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio komentarą) taikymą. Be to, turi būti atsižvelgiama į tai, kuri tvarka labiausiai užtikrina informacijos apsaugą dėl pirkimo objekto^[2].

GPĮ taikymo sritis yra įtvirtinta GPĮ 2 straipsnyje, pavyzdžiui, perkančiųjų subjektų pirkimas apibrėžiamas kaip apimantis gynybos ir saugumo aspektus, jei pirkimo objektas yra karinė įranga, įrašyta į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą Bendrąjį karinės įrangos sąrašą arba priskirtina bent vienam iš produktų tipų, išvardytų Europos ekonominės bendrijos Tarybos 1958 m. balandžio 15 d. sprendimu 255/58 patvirtintame Ginklų, amunicijos ir karinių medžiagų sąraše, ir detaliai aptarta PĮ 22 straipsnio 1 dalyje (detaliau žiūrėti PĮ 22 straipsnio 1 dalies komentarą).

SESV 346 straipsnis apima informacijos apsaugos dėl gyvybinių savo saugumo interesų, ypač susijusių su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ar prekyba teisinį reguliavimą (detaliau žiūrėti PĮ 1 straipsnio 4 dalies komentarą).

• PĮ netaikomas, o taikomos GPĮ nuostatos, jeigu (i) vienai to paties pirkimo objekto daliai taikomos PĮ nuostatos, o (ii) kitai – GPĮ nuostatos. Ši taisyklė aktuali, kai viena veikla patenka į PĮ reguliavimą, o kita veikla ar kitos veiklos – į GPĮ taikymo sritį (detaliau dėl GPĮ taikymo srities žiūrėti PĮ 22 straipsnio 1 dalies komentarą).

3. PĮ 24 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas draudimas taikyti PĮ 24 straipsnio 1 ir 2 dalies taisykles pasirenkant sudaryti vieną ar kelias pirkimo sutartis, siekiant dirbtinai išvengti PĮ ar GPĮ nuostatų taikymo. Tai reiškia, kad perkantysis subjektas negali dirbtinai suskaidyti pirkimo objekto į dalis dėl tariamų, bet ne tikrų veiklų skirtumų tam, jog būtų netaikomos PĮ ar GPĮ nuostatos.

Pavyzdys

Perkantysis subjektas siekia sudaryti pirkimo sutartis dėl planšetinių kompiuterių, skirtų atskiroms veikloms, įsigijimo, kurių bendra vertė 100 000 Eur (supaprastinto pirkimo vertė). Perkantysis subjektas išskaido pirkimo objektą į dalis. Vienos dalies, kurios veikla patenka į vandentvarkos sritį, numatoma pirkimo vertė – 50 000 Eur. Tokiu atveju būtų taikomas ne PĮ, o paties perkančiojo subjekto patvirtintas mažos vertės pirkimų aprašas, todėl toks dirbtinis suskaidymas nėra pateisinamas.

Šis draudimas yra viena iš fundamentaliųjų pirkimų teisės ir šios srities praktikos apskritai taisyklių, kurios nesilaikymas arba pažeidimas yra laikomas šiurkščiu teisės pažeidimu. Nurodyto draudimo nepaisymas lemia absoliutų perkančiojo subjekto sprendimų, taip pat įgyvendintų pirkimo procedūrų bei sudarytų pirkimo sutarčių neteisėtumą ir negaliojimą. Šiuo teisiniu draudimu yra siekiama užkirsti kelią galimai manipuliacijai taisyklėmis^[3].