35 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose

1. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:

1) socialinei įmonei; Neteko galios nuo 2023-01-01

2) neįgaliųjų socialinei įmonei; Neteko galios nuo 2023-01-01

3) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;

4) tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;

5) tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
3. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą, reguliarų orientacinį skelbimą ar skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą dalyvavimo pirkime ir pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
4. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.

PĮ 35^[1] straipsnyje yra įtvirtintos taisyklės, pagal kurias perkantieji subjektai turi teisę rezervuoti teisę dalyvauti konkrečiame pirkime tik specialų statusą turintiems tiekėjams, t. y. socialiniu verslu užsiimančioms įmonėms. Tai reiškia, kad PĮ 35 straipsnyje yra įtvirtinta pozityvioji diskriminacija, pagal kurią yra leidžiama apriboti tiekėjų, galinčių dalyvauti pirkime ir jame teikti savo pasiūlymus, ratą. Toks ribojimas yra pateisinamas viešuoju interesu – socialiai pažeidžiamų žmonių grupių darbo ir užimtumo puoselėjimu ir pan. PĮ aiškinamajame rašte nurodyta, kad PĮ 35 straipsnio norma buvo įtvirtinta, siekiant padėti nepalankioje padėtyje esantiems asmenims integruotis į visuomenę, užtikrinti jiems lygias galimybes, vykdant socialiai atsakingus pirkimus^[2]. Komentuojamu straipsniu, sistemiškai šio straipsnio normas aiškinant su PĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagal kurį perkantieji subjektai turi siekti, kad, vykdant pirkimo sutartis, būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų ES ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 7 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose, įstatymo leidėjas taip pat siekė prisidėti prie socialiai atsakingos pirkimų politikos įgyvendinimo (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto komentarą).

PĮ aiškinamajame rašte nustatyta, kad socialinis verslas – socialinės įmonės, neįgaliųjų socialinės įmonės, remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonės. Įstatyme nėra įtvirtintos aiškios socialinio verslo sampratos, tačiau LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame LR socialinio verslo plėtros įstatymo projekte nurodoma^[3], kad socialinis verslas – tai ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei ar jos grupei naudingų tikslų ir socialinio poveikio ir iš kurios uždirbamas pelnas arba jo dalis skiriama šiam poveikiui pasiekti. Tuo tarpu socialinio verslo subjektas turi atitikti šiuos kriterijus: pirma, tai yra labai maža, maža arba vidutinė įmonė; antra, siekia socialinio poveikio; trečia, metinės pajamos iš ekonominės veiklos sudaro daugiau nei 50 procentų visų socialinio verslo subjekto pajamų; ketvirta, daugiau nei 80 procentų iš ekonominės veiklos gauto pelno skiriama socialiniam poveikiui; penkta, ekonominės veiklos ir socialinio poveikio siekimo procesus organizuoja konsultuodamasis (suteikdami galimybę pateikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis socialinio verslo subjekto vykdoma veikla^[4].

PĮ aiškinamajame rašte taip pat nustatyta, kad „nepalankioje padėtyje esančių asmenų“ sąvoka turėtų būti aiškinama pagal ES Reglamento 651/2014 nuostatas. Tai reiškia, kad nepalankioje padėtyje esančiais asmenimis laikytini neįgalieji asmenys su negalia, bedarbiai, socialinėje atskirtyje esantys, grįžę ar esantys laisvės atėmimo vietose, priklausantys nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Tokių asmenų integravimas į darbo rinką yra vienas pagrindinių socialinio verslo valstybės tikslų.  Socialinio verslo įmonės gali būti nepajėgios laimėti viešųjų pirkimų įprastomis rinkos sąlygomis, dėl to PĮ 35 straipsnyje įtvirtinta teisė perkantiesiems subjektams rezervuoti tam tikrus pirkimus ar jų dalį socialiniu verslu užsiimančioms įmonėms PĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tiekėjams.

1. PĮ 35 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtas baigtinis sąrašas tiekėjų, kuriems gali būti rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose:

1. socialinei įmonei

Socialinės įmonės statusas yra apibrėžtas Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Socialinė įmonė – šio įstatymo nustatyta tvarka tokį statusą įgijęs juridinis asmuo, kai tenkinamos visos šios sąlygos kartu:

• pirma, darbuotojai, priklausantys šio įstatymo 4 straipsnyje^[5] nurodytoms socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip keturi (įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka); 
• antra, LR įsteigto juridinio asmens steigimo dokumentuose yra nurodyta šio juridinio asmens veikla, susijusi su tikslinėms asmenų grupėms priklausančių asmenų įdarbinimu, jų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimu ir socialine integracija, o kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta įmonė ar jos filialas yra pateikę atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurioje jie yra įsteigti, teisės aktais jiems suteikta tokia teisė;
• trečia, nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, kurį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija^[6], arba iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų šio juridinio asmens pajamų, taip pat nevykdo laikinojo įdarbinimo veiklos^[7].

2. neįgaliųjų socialinei įmonei

Neįgaliųjų socialinės įmonės statusas yra apibrėžtas Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Neįgaliųjų socialinė įmonė – šį statusą įgijęs juridinis asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas kartu:

• pirma, juridinis asmuo atitinka pirmiau nurodytus Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas sąlygas;
• antra, juridinio asmensdarbuotojai, priklausantys neįgaliųjų tikslinei grupei, sudaro ne mažiau kaip 50 procentų jos metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis, arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir Socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai tikslinei asmenų grupei^[8] priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip keturi. Į metinį vidutinį darbuotojų skaičių įtraukiami neįgalūs darbuotojai, dirbantys ne mažiau kaip 80 darbo valandų per mėnesį.

3. tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus

Į šią grupę patenka tik tie tiekėjai, kurių daugiau kaip 50 procentų darbuotojų atlieka realias terminuotas (BK 42 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai) ir neterminuotas (BK 42 straipsnio 1 dalies 6 punktas) laisvės atėmimo bausmes. Tai reiškia, kad darbuotojai, kuriems yra paskirta laisvės apribojimo bausmė (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas1 2 dalies 3 punktas) arba, kurie nuteisti laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant (BK 75 straipsnis) nepatenka į šios normos apimtį.

Įstatyme nėra įtvirtinto laikotarpio, nuo kurio iki kurio turi būti apskaičiuojamas nurodytų darbuotojų vidutinis metinis skaičius. Tai reiškia, kad nurodytų darbuotojų vidutinis metinis skaičius apskaičiuojamas įmonės ataskaitinių finansinių metų tam tikro mėnesio paskutinę dieną^[9]. 

PĮ 35 str. straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374 „Dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Tikslinės grupės darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus nustatoma skaičiavimo dieną sąrašuose esančių tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičių dalijant iš paskutinių vienerių metų įmonės metinio vidutinio sąrašuose esančių visų darbuotojų skaičiaus ir gautą skaičių padauginant iš šimto procentų^[10].

4. tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;

Darbo terapija – darbinių procesų panaudojimas gydymo tikslais, reabilitacijos proceso sudedamoji dalis. Asmenims, turintiems tam tikrų sutrikimų ar sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, turintiems priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų, ji naudojama organizmo tonusui pakelti, apykaitos procesų normalizavimui. Pagrindinis darbo terapijos tikslas – pakeisti reabilitacijos programoje dalyvaujančio asmens požiūrį į darbą, padėti jam suformuoti ar atstatyti darbinius įgūdžius bei pripratinti prie kasdienio darbo^[1011].

PĮ 35 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinto šios grupės tiekėjų dalyvių – sveikatos priežiūros įstaigų sąrašo. Tai reiškia, kad į šią grupę patenka tiekėjai, kurių dalyviai yra bet kokios sveikatos priežiūros įstaigos, kurios (i) atitinka Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus^[1112] bei, kuriose (ii) darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus (pavyzdžiui, reabilitacijos įstaigos, priklausomybės ligų centrai ir pan., kuriose darbo terapijos pagrindais (reabilitacinio gydymo tikslais) dirba priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų, nuo lošimų ir pan. turintys pacientai).

Įstatyme nėra įtvirtinto termino, per kurį turi būti apskaičiuojamas nurodytų darbuotojų vidutinis metinis skaičius. Tai reiškia, kad nurodytų darbuotojų vidutinis metinis skaičius apskaičiuojamas įmonės ataskaitinių finansinių metų tam tikro mėnesio paskutinę dieną^[1213]

PĮ 35 str. straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374 „Dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Tikslinės grupės darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus nustatoma skaičiavimo dieną sąrašuose esančių tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičių dalijant iš paskutinių vienerių metų įmonės metinio vidutinio sąrašuose esančių visų darbuotojų skaičiaus ir gautą skaičių padauginant iš šimto procentų.^[14]

5. tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 2 straipsnio 4 3 dalyje nustatyta, kad užimtumo rėmimo politika – darbo rinkos paslaugų, užimtumo rėmimo priemonių, kitų ekonominių ir socialinių priemonių, taikomų siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes, visuma. Viena iš užimtumo rėmimo priemonių gali būti aktyvios darbo rinkos politikos priemonės (Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 1 dalis) Užimtumo rėmimo priemonės gali būti (i) aktyvios darbo rinkos politikos priemonės; (ii) užimtumo didinimo programos (Užimtumo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). 

PĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nėra nustatyto reikalavimo, kad nurodytas skaičius tiekėjo darbuotojų dalyvautų tik Užimtumo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje apibrėžtose darbo rinkos politikos priemonėse. Šios grupės tiekėjo darbuotojai gali dalyvauti ir užsienio valstybės teisės aktuose nustatytose darbo rinkos politikos priemonėse, tačiau svarbu, kad šios priemonės būtų panašaus pobūdžio, siekiant tų pačių tikslų – didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes. 

Į PĮ 35 str. 1 d. 5 p. numatytą grupę patenka tiekėjai, kurių nustatytas skaičius darbuotojų dalyvauja Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje apibrėžtose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse arba panašaus pobūdžio užsienio valstybės teisės aktuose nustatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, jei šie darbuotojai atitinka Užimtumo įstatymo 25 straipsnyje nustatytus darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų kriterijus.

Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys yra apibrėžti Užimtumo įstatymo 25 straipsnyje, t. y.: (i) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis; (ii) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis; (iii) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis; (iv) nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų nustatyta tvarka; (v) ilgalaikiai bedarbiai iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos; (vi) vyresni kaip 45 50 metų bedarbiai; (vii) asmenys, turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą; (viii) bedarbiai iki 29 metų; (ix) pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys bedarbiai; (x) asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas ar perkeliamojo asmens statusas, arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga, ir asmenys, turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu; (xi) nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, ir asmenys, prižiūrintys neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra; (xii) grįžę iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos; (xiii) priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo; (xiv) užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova; (xvi) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta; (xvii) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta; (xviii) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta.

Taigi, į šią grupę patenka tiekėjai, kurių nustatytas skaičius darbuotojų dalyvauja Užimtumo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje apibrėžtose darbo rinkos politikos priemonėse arba panašaus pobūdžio užsienio valstybės teisės aktuose nustatytose darbo rinkos politikos priemonėse, jei šie darbuotojai atitinka Užimtumo įstatymo 25 straipsnyje nustatytus darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų kriterijus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte taip pat nėra įtvirtinto laikotarpio, nuo kurio iki kurio turi būti apskaičiuojamas nurodytų darbuotojų vidutinis metinis skaičius. Tai reiškia, kad nurodytų darbuotojų vidutinis metinis skaičius apskaičiuojamas įmonės ataskaitinių finansinių metų tam tikro mėnesio paskutinę dieną[1315]

PĮ 35 str. straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374 „Dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Tikslinės grupės darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus nustatoma skaičiavimo dieną sąrašuose esančių tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičių dalijant iš paskutinių vienerių metų įmonės metinio vidutinio sąrašuose esančių visų darbuotojų skaičiaus ir gautą skaičių padauginant iš šimto procentų.^[16]

2. PĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kaip perkantieji subjektai gali pasitikrinti, ar tiekėjai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, gamina jiems reikiamas prekes, teikia paslaugas, ar atlieka darbus. Šių tiekėjų gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų sąrašai yra skelbiami CVP IS^[1417]. Minėti sąrašai yra nuolat atnaujinami. Kiekvienas tiekėjas, nurodytas PĮ 35 straipsnio 1 dalyje, turi teisę paskelbti savo tiekiamų prekių, teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų sąrašus pagal viešai prieinamą VPT parengtą instrukciją.^[1518] Už pateiktą informaciją dėl tiekėjų įtraukimo į PĮ 35 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, informacijos savalaikį atnaujinimą ar tiekėjų pašalinimą iš šių sąrašų visais atvejais yra atsakingi patys tiekėjai.
3. PĮ 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti (i) rezervuotų pirkimų išviešinimo reikalavimai, (ii) tiekėjų specialaus statuso, kuris būtinas, dalyvaujant rezervuotame pirkime, pagrindimo reikalavimai bei (iii) reikalavimai, kaip apskaičiuoti tiekėjų metinį vidutinį sąrašuose esančių atitinkamos grupės darbuotojų skaičių.

Pirma, perkantieji subjektai, vykdydami rezervuotus pirkimus, privalo tiek pirkimo dokumentuose, tiek skelbime apie pirkimą ar išankstiniame informaciniame skelbime, ar kvietime dalyvauti pirkime aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodyti, kad vykdomas pirkimas yra rezervuotas ir jame dalyvauti turi teisę tik tiekėjai, atitinkantys PĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas. Šis reikalavimas sietinas su PĮ 48 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (detaliau žiūrėti PĮ 48 straipsnio 4 dalies komentarą).

Antra, tiekėjai, dalyvaujantys rezervuotame pirkime, turi pagrįsti, kad jie atitinka PĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. turi atitinkamą specialų statusą. Įstatyme nėra aiškaus reikalavimo šio pagrindimo formai ir turiniui. Tai gali būti, pavyzdžiui, įmonės įstatai, ar įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta deklaracija ir pan. Šiuo aspektu aktuali PĮ 58 straipsnio 5 dalis, kurioje yra nustatyta perkančiųjų subjektų pareiga įsitikinti, kad tiekėjai atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus (detaliau žiūrėti PĮ 58 straipsnio 5 dalies komentarą). Taigi, tuo atveju, jei tiekėjui savo statusą grindžiant tik deklaracija, perkantysis subjektas turėtų abejonių dėl joje pateiktų duomenų teisingumo, jis bet kuriuo atveju turėtų tinkamai įsitikinti tiekėjo atitikimu nustatytiems reikalavimams, pvz., iš tiekėjo pareikalauti darbuotojų priklausymo tikslinėms grupėms faktą patvirtinančių dokumentų.

Trečia, PĮ 35 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktuose nurodytų tiekėjų metinis vidutinis sąrašuose esančių atitinkamos grupės darbuotojų skaičius yra apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374 "Dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" nustatyta tvarka. pagal  Vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus pagal sąrašą apskaičiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1K-320. VPĮ 23 straipsnio 4 dalyje  PĮ 35 straipsnio 3 dalyje  taip pat nėra nustatyto aiškaus reikalavimo, kaip tiekėjas turi pagrįsti atitinkamą vidutinį darbuotojų skaičių. Tai reiškia, kad šio reikalavimo pagrindimui pakanka įmonės finansinių ataskaitų ar kitų dokumentų, kuriuose fiksuojamas šis skaičius, taip pat įmonės vadovo, ar jo įgalioto asmens, pavyzdžiui, finansininko deklaracijos ir pan.

Tiekėjas nustatytus atitinkamo statuso reikalavimus turi atitikti ne tik pasiūlymo pateikimo dieną, bet taip pat ir visą sutarties vykdymo laikotarpį. Tokia sąlyga turi būti įtvirtinta tiek pirkimo dokumentuose, tiek viešojo pirkimo sutartyje. Įstatyme nėra įtvirtinto šio reikalavimo kontrolės mechanizmo, todėl perkantiesiems subjektams rekomenduotina tokį mechanizmą nustatyti pirkimo dokumentuose bei pirkimo sutartyje. Pavyzdžiui, įtvirtinant sąlygą, pagal kurią perkantysis subjektas galėtų bet kuriuo metu patikrinti, o tiekėjas pagrįsti, kad tiekėjas nustatytus reikalavimus atitinka. Pirkimo sutartyje taip pat galima nustatyti, kad nustatytų reikalavimų neatitiktis yra esminis sutarties pažeidimas.

4. PĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad specialaus PĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto statuso neturintis tiekėjas, pasinaudodamas kitu ūkio subjektu (kuris šį statusą turi), negalėtų dalyvauti rezervuotame pirkime. Tai reiškia, kad visi ūkio subjektai, nepriklausomai nuo jų bendradarbiavimo formos (detaliau žiūrėti PĮ 62 straipsnio komentarą), kurie siekia dalyvauti rezervuotame pirkime, turi atitikti PĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (bent vieną iš jų). Šios normos tikslas yra užtikrinti, kad, vykdant rezervuotus pirkimus, visoje produkcijos gamybos, darbų atlikimo ar paslaugų teikimo grandinėje į darbo rinką būtų integruoti tik remtini nepalankioje padėtyje esantys asmenys. Atsižvelgiant į tai, teisės norma užkardomos prielaidos piktnaudžiauti išimtimi, kai pirkimą laimi išskirtinį statusą turintis subjektas, o jo vykdymas pavedamas tokio statuso neturinčiam tiekėjui.

Pavyzdys

Jeigu tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotame pirkime dėl orlaivių variklių pagaminimo kartu su montavimu, pirkimo laimėjimo atveju pirkimo sutarties dalies įvykdymui – montavimo paslaugai norėtų pasitelkti kitą subtiekėją, šis taip pat turėtų atitikti PĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyto specialaus statuso reikalavimus, pavyzdžiui, subtiekėjas turėtų būti socialinė įmonė ar neįgaliųjų socialinė įmonė ir pan.