13 straipsnis. Numatomos pirkimo vertės skaičiavimas

1. Numatoma pirkimo vertė skaičiuojama imant visas mokėtinas sumas be pridėtinės vertės mokesčio, į ją įtraukiant visas pirkimo sutarčių pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes, kurios turi būti aiškiai numatytos pirkimo dokumentuose. Kai perkantysis subjektas numato prizus ir (arba) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, apskaičiuodamas numatomą pirkimo vertę, jis turi į tai atsižvelgti. Numatoma pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo procedūrų pradžioje.
2. Kai perkantysis subjektas yra sudarytas iš atskirų padalinių, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į bendrą numatomą pirkimo vertę visiems padaliniams. Tačiau jeigu atskiras perkančiojo subjekto padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertės gali būti skaičiuojamos atskirai tam padaliniui. Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiojo subjekto padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas:

1) turi įgaliojimus savarankiškai atlikti pirkimus ir priimti sprendimus dėl pirkimų;

2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;

3) turi įgaliojimus savarankiškai priimti sprendimus dėl pirkimo sutarčių sudarymo ir mokėjimų pagal tas sutartis iš savo biudžeto eilutės atlikimo.

3. Perkantysis subjektas neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo, išskyrus atvejus, kai tai yra pateisinama dėl šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priežasčių.

4. Pasirenkant numatomo pirkimo vertės skaičiavimo būdą, negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

5. Numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką.

6. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio arba jas numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, numatoma pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų:

1) sumuojama bendra faktinė to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba finansinius metus, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į perkamo kiekio arba vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo;

2) sumuojama bendra vertė numatomų to paties tipo pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo arba per visus finansinius metus, jeigu jie ilgesni kaip 12 mėnesių.

7. Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis ar preliminariąsias sutartis atskiroms pirkimo dalims, apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis. Kai atliekant pirkimą ketinama sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį kiekvienai pirkimo daliai, vadovaujamasi tomis šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų pirkimo dalių vertę.

8. Neatsižvelgdamas į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija, perkantysis subjektas turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti supaprastintus pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė yra mažesnė kaip 80 000 Eur (aštuoniasdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) perkant to paties tipo prekes ar paslaugas, 1 000 000 Eur (vienas milijonas eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) – perkant darbus, jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.

9. Neatsižvelgdamas į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo vertės ribai arba ją viršija, perkantysis subjektas turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mažos vertės pirkimą toms atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės, o perkant darbus – mažesnė kaip 145 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).

10. Jeigu numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija ir perkantysis subjektas pasinaudoja šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytomis teisėmis, turi būti užtikrinama, kad bendra pagal  šio straipsnio 8 ir 9 dalis atliekamo pirkimo dalių vertė būtų ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.

11. Apskaičiuojant numatomą darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir numatomo darbų atlikimo bei projektavimo (tuo atveju, kai kartu perkamos ir tų darbų projektavimo paslaugos) ir darbams atlikti reikalingų kitų paslaugų ar prekių, kurias rangovui pateikia perkantysis subjektas, numatomos vertės.

12. Prekių nuomos, finansinės nuomos (lizingo), pirkimo išsimokėtinai numatoma pirkimo vertė skaičiuojama:

1) jeigu numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, arba jeigu pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, įskaitant numatomą likutinę vertę;

2) jeigu numatoma sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jeigu abejojama dėl pirkimo sutarties trukmės, – pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.

13. Skaičiuojant numatomą paslaugų pirkimo vertę atsižvelgiama į:

1) draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui vertę – draudimo paslaugų pirkimo atveju;

2) bankui mokamas įmokas, komisinį atlyginimą, palūkanas ir kitokį atlyginimą už paslaugas – bankų ar kitų finansinių paslaugų pirkimo atveju;

3) mokesčius, komisinį atlyginimą ir kitokį atlyginimą už paslaugas – projektavimo paslaugų pirkimo atveju;

4) numatomą perkamų paslaugų vertę, įskaitant visus galimus prizus ir (arba) kitas pinigines išmokas dalyviams, – paslaugų pirkimo po projekto konkurso, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos pirkimo sutartis, atveju;

5) bendrą visų prizų ar kitokių piniginių išmokų dalyviams vertę, įskaitant numatomą vertę paslaugų pirkimo sutarties, kuri vėliau gali būti sudaroma neskelbiamų derybų būdu pagal šio įstatymo 79 straipsnio 4 dalį, jeigu perkantysis subjektas skelbime apie projekto konkursą nurodo, kad tokia pirkimo sutartis bus sudaroma, – paslaugų pirkimo po projekto konkurso, kai projekto konkurso laimėtojai ar dalyviai apdovanojami prizais ar kitomis piniginėmis išmokomis, atveju.

14. Jeigu numatytoje sudaryti paslaugų pirkimo sutartyje nebus nurodoma fiksuota kaina, skaičiuojant pirkimo vertę atsižvelgiama į:

1) bendrą numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertę – terminuotų sutarčių, kurių trukmė yra 48 ar mažiau mėnesių, atveju;

2) numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48, – neterminuotų sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 48 mėnesiai.

15. Preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos taikymo atvejais numatoma pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į didžiausią numatomą visų per visą preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos trukmę numatytų sudaryti pirkimo sutarčių vertę be pridėtinės vertės mokesčio.

16. Inovacijų partnerystės sutarties atveju apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, kurią numatoma vykdyti per visus inovacijų partnerystės sutarties etapus, taip pat į didžiausias numatomas prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos numatoma sukurti ir nusipirkti pagal inovacijų partnerystės sutartį, vertes be pridėtinės vertės mokesčio.

Komentuojamame straipsnyje^[1] nustatytos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės. Šių taisyklių tikslai:

• įtvirtinti priemones ir metodus nustatyti pirkimo rūšį (tarptautinis ar supaprastintas pirkimas) (detaliau žiūrėti PĮ 12 straipsnio komentarą),
• įtvirtinti priemones ir metodus apskaičiuoti numatomą pirkimo vertę, kuri yra lyginamasis dydis vertinant neįprastai mažas pasiūlymų kainas (detaliau žiūrėti PĮ 66 straipsnio komentarą) bei per didelę, perkančiosioms organizacijoms nepriimtiną kainą (detaliau žiūrėti PĮ 58 straipsnio 1 dalies 5 punkto komentarą).

Už pirkimų rūšies parinkimo teisėtumą ir teisingumą atsakingas pirkimą vykdantis perkantysis subjektas. Tai reiškia, kad, pasirinkdamas pirkimo rūšį, perkantysis subjektas privalo įsitikinti, jog numatoma pirkimo vertė neviršys PĮ leidžiamos maksimalios ribos, pavyzdžiui, supaprastintiems darbų pirkimams numatoma pirkimo vertė neviršys tarptautinio pirkimo numatomos pirkimo vertės ribos ir pan.^[2].

Kai yra nustatomas pažeidimas, susijęs su pareigų apskaičiuoti numatomą pirkimo vertę nevykdymu:

• vien tokio pobūdžio pažeidimas, susijęs su pareigų apskaičiuoti pirkimo vertę nevykdymu, nėra pakankamas pagrindas pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia;
• turi būti nustatyta faktinė pirkimo sutarties (vienos ar kelių sutarčių) kaina ir pagal ją sprendžiama dėl perkančiojo subjekto pasirinkto pirkimo būdo (ir rūšies, pavyzdžiui, ar tai nėra tarptautinis pirkimas) atitikties PĮ nustatytai tvarkai^[3].

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas vykdė pirkimą apklausos būdu dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo paslaugų teikimo bei sudarė sutartį su apklausos laimėtoju. Už paslaugas turėjo atsiskaityti patys stovėjimo aikštelės naudotojai bei perkantysis subjektas, kiekvieną mėnesį po 1 000 Eur. Po 3 metų buvo nustatyta, kad naudotojai ir perkantysis subjektas kartu už stovėjimą sumokėjo 500 000 Eur sumą. Kitas tiekėjas, įvertinęs situaciją, kreipėsi į teismą dėl sutarties pripažinimo neteisėta, kadangi pirkimo vertė viršijo ne tik mažos vertės pirkimo numatomos pirkimo vertės ribas, bet taip pat supaprastinto pirkimo numatomos pirkimo vertės ribas ir turėjo būti skelbtas tarptautinis pirkimas. Pagrindinis argumentas buvo, kad numatoma pirkimo vertė turi būti skaičiuojama įtraukiant ir naudotojų mokamas sumas. LAT analogiškoje situacijoje pažymėjo, kad tokie PĮ 13 straipsnio nuostatų pažeidimai vertinami kaip šiurkštūs, laikoma, kad šių nuostatų nesilaikymu neužtikrinama tiekėjų konkurencija^[4].

 

Numatoma pirkimo vertė apskaičiuotina pagal tai, ką gaus tiekėjas, įvykdęs pirkimo sutartį, tiek tiesiogiai iš perkančiojo subjekto, tiek netiesiogiai, t. y. iš pačios veiklos vykdymo^[5], pavyzdžiui, mokėjimus vykdo naudotojai, o perkantysis subjektas padengia tik tą dalį tiekėjo kaštų, kurių nepadengia naudotojų mokėjimai.

Būtina nesutapatinti numatomos pirkimo vertės, kuri, kaip minėta, skirta nustatyti pirkimo rūšį ir maksimalios pirkimui skiriamos lėšų sumos. Numatoma pirkimo vertė visais atvejais turi būti nustatyta, tačiau maksimali skiriama lėšų suma neprivaloma. Gali būti tokių atvejų, kai numatoma pirkimo vertė sutampa su maksimalia pirkimui skiriama lėšų suma, tačiau taip pat perkantysis subjektas gali maksimalią pirkimui skiriamą lėšų sumą nustatyti didesnę^[6]. Jeigu maksimali pirkimui skiriama lėšų suma yra didesnė už numatomą pirkimo vertę, tai neturėtų būti tiek didesnė, kad pasikeistų pirkimo rūšis, pavyzdžiui, numatoma pirkimo vertė paslaugoms yra 441 000 Eur (supaprastintas pirkimas), tai galima skirti maksimali lėšų suma negali būti 500 000 Eur, kadangi pirkimo rūšis pasikeičia į tarptautinį pirkimą (detaliau apie maksimalią pirkimui skiriamą sumą žiūrėti PĮ 58 straipsnio 1 dalies 5 punkto komentare).

Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės taip pat nustatytos Pirkimo vertės metodikoje. Pirkimo vertės metodikos nuostatos yra įsakmaus pobūdžio ir jomis privalo vadovautis perkantieji subjektai^[7].

Perkantysis subjektas numatomą pirkimo vertę gali apskaičiuoti šiais metodais:

• PĮ 13 straipsnyje nurodytais būdais;
• Pirkimo vertės metodikoje nurodytais būdais;
• pasitelkiant rinkos tyrimą ir (ar) rinkos konsultacijas (detaliau žiūrėti PĮ 39 straipsnio komentarą);
• atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos praeityje sudarytų sutarčių patirtį^[8].

 

1. PĮ 13 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos pagrindinės numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės bei sumos, kurios turi būti įtrauktos į numatomą pirkimo vertę.

Numatoma pirkimo vertė yra skaičiuojama iki pirkimų procedūrų pradžios, t. y. iki pirkimo skelbimo publikavimo arba kvietimo pateikti pasiūlymus, kai skelbimas nėra publikuojamas^[9].

Numatoma pirkimo vertė turi reikšmės pirkimo procedūrų metu:

• nustačius, kad visų tiekėjų pasiūlymų kainos viršija nustatytą numatomą pirkimo vertę, jeigu tiekėjų pasiūlymų kainos yra tiek didesnės, jog perkantysis subjektas turi pakeisti pirkimo rūšį (vietoj mažos vertės pirkimo turi vykdyti supaprastintą pirkimą ar vietoj supaprastinto pirkimo turi vykdyti tarptautinės vertės pirkimą), tuomet perkantysis subjektas neturi teisės vykdyti derybų su tiekėjais tam, kad būtų sumažintos pasiūlymų kainos. Tokiu atveju perkantysis subjektas turi atmesti visų tiekėjų pasiūlymus ir pirkimo procedūros baigiasi (detaliau žiūrėti PĮ 41 straipsnio 2 dalies 2 punkto komentarą), tuomet vykdomas naujas pirkimas pagal tinkamai pasirinktą rūšį^[10].

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas vykdo supaprastintą pirkimą dėl aikštyno žolės priežiūros ir tvarkymo paslaugų bei numatė, kad numatoma pirkimo vertė yra 400 000 Eur (ši suma nebuvo išviešinta). 3 tiekėjai pateikė pasiūlymus pirkime, atitinkamai 444 000 Eur, 450 000 Eur, 475 000 Eur. Visos šios sumos viršijo perkančiojo subjekto nustatytą numatomą pirkimo vertę ir tarptautinės vertės pirkimų ribą. Perkantysis subjektas tokiu atveju turi nutraukti pirkimą ir vykdyti tarptautinės vertės pirkimą.

 

• kai tiekėjai pateikia pasiūlymus, kurių kainos yra mažesnės ir būtų galima vykdyti paprasčiau reguliuojamą pirkimą (vietoje tarptautinio pirkimo galima vykdyti supaprastintą pirkimą), perkantysis subjektas neturi teisės nutraukti vykdomo pirkimo tik dėl netinkamo pirkimo rūšies pasirinkimo, o jį turi tęsti, kadangi griežtesnių nuostatų (skirtų tarptautinės vertės pirkimams) taikymas pirkimams, kuriems gali būti taikomas paprastesnis reguliavimas (supaprastintiems pirkimams), nepažeidžia PĮ^[11].

Numatoma pirkimo vertė yra tai, ką perkantysis subjektas teoriškai (prognozuojant) gali sumokėti pagal sudarytą pirkimo sutartį (faktinė suma gali skirtis dėl tiekėjo siūlomos konkurencingesnės kainos, ne viso kiekio įsigijimo ar dėl pirkimo sutarties pakeitimo). Tai nėra tik paties perkančiojo subjekto skaičiuojamas dydis, o turi būti tinkamai pagrįstas visomis būsimomis aplinkybėmis:

1) imant visas mokėtinas sumas be PVM. Tai reiškia, kad į numatomą pirkimo vertę turi būti įskaičiuotos visos išlaidos, pavyzdžiui, susijusios su pristatymu, prijungimo, išbandymu ir kt., taip pat turi būti įskaičiuoti visi pagal teisės aktus mokėtini mokesčiai, išskyrus PVM.

Kaip nustatyta Direktyvos 2014/25/ES preambulės 29-oje konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę, būtina atsižvelgti į visas tiekėjo pajamas, tiek gautas iš perkančiojo subjekto, tiek iš trečiųjų šalių^[12] bei prekių (paslaugų, darbų) perdavimą, nuolaidų gavimą ar kitą naudą, kurią gauna tiekėjas už sutarties vykdymą.

PVM nėra įskaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kad pirkimuose gali dalyvauti skirtingo statuso tiekėjai, kuriems gali būti netaikomas PVM mokestis, be to, skirtingoms prekėms, paslaugoms ar darbams yra numatomas skirtingo dydžio PVM mokestis, todėl galutinės pasiūlymų kainos gali skirtis dėl šio mokesčio taikymo ir jo dydžio.

2) įtraukiant visas pirkimo sutarčių pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes^[13], kurios turi būti aiškiai numatytos pirkimo dokumentuose.

PĮ 97 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė iš anksto numatyti pirkimo sutarties pratęsimą bei pratęsimo sąlygas (detaliau žiūrėti PĮ 97 straipsnio komentarą), todėl perkantysis subjektas, nustatydamas numatomą pirkimo vertę, turi atsižvelgti į tai, ar bus įtvirtinta tokia galimybė bei įtraukti sumas, mokėtinas per pratęstą terminą į numatomą pirkimo vertę.

Perkantysis subjektas, nustatydamas pirkimo objekto apimtį, turi teisę nurodyti ne tik tikslų kiekį, tačiau taip pat ir orientacinį kiekį^[14] bei teisę įsigyti didesnį ar mažesnį kiekį, priklausomai nuo perkančiojo subjekto poreikio. Dėl šios aplinkybės perkantysis subjektas, nustatydamas numatomą pirkimo vertę, privalo įskaičiuoti visas sumas, t. y. didžiausią galimą įsigyti kiekį.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas nustato, kad ketina įsigyti preliminarų kiekį prekių ir vertina, kad gali būti įsigyjama 15 procentų daugiau arba mažiau prekių negu numatytas preliminarus kiekis. Tokiu atveju numatoma pirkimo vertė turi būti skaičiuojama prie preliminaraus kiekio pridėjus papildomą 15 procentų.

 

Be to, PĮ 79 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta galimybė papildomai pirkti iš to paties tiekėjo, t. y. numatyta sutarties atnaujinimo galimybė^[15] (detaliau žiūrėti PĮ 79 straipsnio 5 dalies komentarą), todėl ir šių papildomai vykdomų pirkimų vertė turi būti įskaičiuota į numatomą pirkimo vertę.

3) Atsižvelgti į numatomus prizus ir (arba) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams^[16].

Vykdant projekto konkursą (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 24 dalies bei 84 straipsnio komentarus) bei konkurencinį dialogą (detaliau žiūrėti PĮ 76 straipsnio 4 dalies komentarą) perkantysis subjektas gali numatyti prizų ar kitų išmokų dalyviams ar kandidatams mokėjimą, todėl šios sumos turi būti įskaičiuotos į numatomą pirkimo vertę.

 

2. PĮ 13 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos taisyklės, taikomos skaičiuojant atskirų perkančiojo subjekto padalinių numatomas pirkimų vertes.

Bendroji taisyklė – turi būti sumuojamos visų perkančiojo subjekto padalinių vykdomų pirkimų vertės.

Išimtis – esant PĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms, gali būti nustatoma atskira perkančiojo subjekto padalinio atliekamo pirkimo numatoma pirkimo vertė.

Perkančiojo subjekto padalinys suprantamas kaip pirkimo vykdytojo struktūrinis ar administracinis padalinys (filialas, atstovybė, departamentas, skyrius, biuras, tarnyba, poskyris ir pan.), neturintis atskiro juridinio asmens statuso^[17].

Siekiant nesumuoti numatomų pirkimo verčių visiems perkančiojo subjekto padaliniams, padalinys turi atitikti visas šias sąlygas:

• turi įgaliojimus savarankiškai atlikti pirkimus ir priimti sprendimus dėl pirkimų. Šiuo atveju aplinkybės, kad perkantysis subjektas ir jo padalinys kitais atvejais vykdo bendrus pirkimus ar perkantysis subjektas įsigyja prekių, paslaugų ar darbų padaliniui, gali turėti įtakos sprendžiant dėl šios sąlygos atitikimo^[18]. Pavyzdžiui, jeigu perkantysis subjektas paprastai visus metus vykdo pirkimus visiems padaliniams, o tik vieną atskirą pirkimą nori atlikti pats padalinys, tuomet padalinys nebūtų laikomas atitinkančiu nurodytą sąlygą;
• pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;
• turi įgaliojimus savarankiškai priimti sprendimus dėl pirkimo sutarčių sudarymo ir mokėjimų pagal tas sutartis iš savo biudžeto eilutės atlikimo.

Nustatant, ar atskiras padalinys atitinka pirmiau nurodytas sąlygas, kartu turi būti vadovaujamasi šio padalinio veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (įstatymais, nuostatais, veiklos (darbo) reglamentais, pareigybių aprašymais, vidaus tvarkos taisyklėmis ir t. t.) ir kitais dokumentais (įgaliojimais ir t. t.).

Lietuvoje atskirų padalinių, kurie atitinka PĮ 13 straipsnio 2 dalies sąlygas, pavyzdys – savivaldybių seniūnijos.

 

3. PĮ 13 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas draudimas skaidyti pirkimą, siekiant išvengti PĮ numatytos tvarkos taikymo, t. y.:

• skaidyti tarptautinės vertės pirkimus į kelis supaprastintus pirkimus, siekiant išvengti tarptautiniams pirkimams taikomos tvarkos,
• skaidyti supaprastintus pirkimus į mažos vertės pirkimus, siekiant išvengti supaprastintiems pirkimams taikomos tvarkos.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas siekia įsigyti 5 automobilius, kurių kiekvienam planavo skirti iki 40 000 Eur. Bendra numatoma visų automobilių vertė viršija mažos vertės pirkimo vertės ribas, todėl turi būti vykdomas supaprastintas pirkimas. Tačiau perkantysis subjektas kiekvienam automobiliui nusprendė vykdyti atskirą pirkimą, kurių kiekvienas būtų 40 000 Eur ir būtų vykdomas kaip mažos vertės pirkimas.

Perkantysis subjektas negali išskaidyti pirkimo taip, kad būtų vykdomi mažos vertės pirkimai, o turi arba vykdyti bendrą supaprastintą pirkimą, arba atlikti atskirus pirkimus, tačiau jie turi būti supaprastinti pirkimai (išskyrus PĮ 13 straipsnio 9 dalyje numatytą galimybę dalį pirkimų vykdyti kaip mažos vertės pirkimus).

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas (patronuojanti bendrovė) organizuoja trims skirtingoms dukterinėms bendrovėms po mobilų įrenginį darbams vietoje atlikti, kurio kiekvieno vertė po 200 000 Eur. Bendra numatoma visų aparatų vertė viršija tarptautinio pirkimo vertės ribas, todėl turi būti vykdomas tarptautinis pirkimas. Tačiau perkantysis subjektas kiekvienai dukterinei bendrovei nusprendė vykdyti atskirą pirkimą, kurių kiekvienas būtų 200 000 Eur ir būtų vykdomas kaip supaprastintas pirkimas.

Perkantysis subjektas negali išskaidyti pirkimo taip, kad būtų vykdomi supaprastinti pirkimai, o turi arba vykdyti bendrą tarptautinį pirkimą, arba atlikti atskirus pirkimus, tačiau jie turi būti tarptautiniai pirkimai (išskyrus PĮ 13 straipsnio 8 dalyje numatytą galimybę dalį pirkimų vykdyti kaip supaprastintus pirkimus).

 

Šis draudimas yra viena iš fundamentaliųjų viešųjų pirkimų teisės ir šios srities praktikos apskritai taisyklių, kurios nesilaikymas arba pažeidimas yra laikomas šiurkščiu nacionalinės ir ES teisės pažeidimu. Nurodyto draudimo nepaisymas lemia absoliutų perkančiojo subjekto sprendimų, taip pat įgyvendintų pirkimo procedūrų bei sudarytų pirkimo sutarčių neteisėtumą ir negaliojimą. Šiuo teisiniu draudimu yra siekiama užkirsti kelią galimai „manipuliacijai taisyklėmis“^[19].

Išimtis iš draudimo skaidyti – skaidymas leidžiamas, kai atskirus pirkimus vykdo perkančiojo subjekto padaliniai, atitinkantys nurodytus kriterijus (detaliau žiūrėti PĮ 13 straipsnio 2 dalies komentarą).

PĮ 13 straipsnio 3 dalis nereiškia principinio draudimo pirkimo objekto skaidyti į dalis (detaliau žiūrėti PĮ 40 straipsnio komentarą), kai numatoma pirkimo vertė nustatoma sumuojant pirkimo objekto dalių vertes.

 

4. PĮ 13 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas draudimas pasirinkti numatomos vertės skaičiavimo būdą, kuris leistų išvengti PĮ nustatytos tvarkos taikymo.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas negali pasirinkti sutrumpinti pirkimo sutarties dėl nuolatinio pirkimo objekto poreikio termino tam, jog būtų sumažinta sutarties vertė ir pirkimas patektų į supaprastintų pirkimų reguliavimo sritį^[20]. Kitaip sakant, perkantysis subjektas negali sutarties, kuri paprastai būna sudaroma 3 metams, sudaryti tik 1 metams, kai tikslas yra išvengti tarptautinės vertės pirkimų reguliavimo.

 

5. PĮ 13 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama pagal VPT patvirtintą Pirkimo vertės metodiką.

Kaip minėta, šiuo metu yra galiojanti Pirkimo vertės metodika, kuri taikoma vykdant pirkimo procedūras.

 

6. PĮ 13 straipsnio 6 dalyje yra reglamentuojama numatomų pirkimo verčių skaičiavimo metodika, kai prekių ar paslaugų pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio arba jas numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti.

Reguliaraus pobūdžio sutartis – nuolatiniams perkančiojo subjekto ir (ar) trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti ar įprastinei veiklai vykdyti perkančiojo subjekto sudaroma pirkimo sutartis. Pavyzdžiui, kanceliarinių prekių, valymo paslaugų ir kitos panašios pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio, kadangi tokios prekės ir paslaugos būtinos įprastai veiklai vykdyti.

Sutartis, kurią numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti – trumpalaikė sutartis dėl to paties tipo prekių ar paslaugų, kuri gali būti pakartotinai (iš naujo) sudaroma esant kelių mėnesių tarpui (ne daugiau kaip vieneriems metams) tarp atskirų sutarčių ar netgi nesant laiko tarpui, t. y. iš karto viena po kitos^[21].

To paties tipo prekės, paslaugos ir darbai^[22] nustatomi pagal BVPŽ kodo pirmus tris skaitmenis (detaliau apie BVPŽ žiūrėti PĮ 3 straipsnio komentarą).

 

Pavyzdys

BVPŽ kodas 77100000-1 – Žemės ūkio paslaugos; BVPŽ kodas 77200000-2 – Miškininkystės paslaugos nelaikytinos to paties tipo paslaugomis, kadangi paskutinis skaitmuo yra skirtingas. Tuo tarpu BVPŽ kodas 77210000-5 – Medienos ruošos paslaugos ir BVPŽ kodas 77220000-8 – Medienos impregnavimo paslaugos gali būti laikomos to paties tipo paslaugomis, kadangi skiriasi tik ketvirtas BVPŽ kodo skaitmuo.

 

Išimtys iš nurodytos taisyklės dėl to paties tipo prekių, paslaugų ar darbų – paslaugų teikimo sritis nėra identiška ar panaši ir (arba) tokių paslaugų įprastai neteikia vienas tiekėjas (atsižvelgiama į tiekėjo specializaciją ir suinteresuotumą atitinkamoje veikloje)^[23].

 

Pavyzdys

Nors BVPŽ kodas 92350000-9 – Azartinių lošimų ir lažybų organizavimo paslaugos bei BVPŽ kodas 92360000-2 – Pirotechninės paslaugos pirmi trys BVPŽ skaitmenys sutampa, atsižvelgiant į tai, kad šių paslaugų teikimo sritis yra skirtinga, joms teikti reikalingos skirtingos licencijos, šios paslaugos gali būti nelaikomos to paties tipo paslaugomis. Taip pat šių paslaugų neteikia vienas ūkio subjektas, todėl nurodytos paslaugos nelaikytinos to paties tipo paslaugomis ir dėl šios priežasties.

 

Numatomų pirkimo verčių skaičiavimo, kai prekių ar paslaugų pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio arba jas numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, du metodai:

 

Retroaktyviai	Perspektyviai
Sumuojama bendra faktinė to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba finansinius metus, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į perkamo kiekio arba vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo.	Sumuojama bendra numatomų to paties tipo pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo arba per visus finansinius metus, jeigu jie ilgesni kaip 12 mėnesių, vertė.
Taip skaičiuojant numatomą pirkimo vertę, turi būti atsižvelgiama į:
pirkimo kiekio pokyčius (perkantysis subjektas turi nustatyti koks konkretus kiekis yra reikalingas einamaisiais metais);
pirkimo objekto kainos pokyčius (perkantysis subjektas turi nustatyti, ar perkamo objekto kaina rinkoje nepasikeitė, pavyzdžiui, dėl darbuotojų darbo užmokesčio pokyčių ar kitų rinkos elementų).

 

Retroaktyvaus metodo pavyzdys

Perkantysis subjektas prieš 11 mėnesių sudarė kanceliarinių prekių pirkimo sutartį už 12 000 Eur be PVM. Šiuo konkrečiu metu Perkantysis subjektas taip pat ketina įsigyti kanceliarinių prekių, tačiau jų reikia bent 12 procentų daugiau negu buvo įsigyta ankstesne sutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad numatomas reikiamų prekių padidėjimas, tai numatoma pirkimo vertė 12 000 Eur be PVM + 12 000 x 12 proc., t. y. 13 440 Eur be PVM.

 

Perspektyvaus metodo pavyzdys

Jeigu perkantysis subjektas suplanavo, kad pirmasis per finansinius metus biuro baldų pirkimas bus pradėtas kovo 1 d., o pagal šio pirkimo pagrindu sudarytą pirkimo sutartį pirmasis prekių pristatymas numatomas gegužės 1 d., skaičiuodamas biuro baldų prekių pirkimo vertę, jis turi sudėti visų nuo gegužės 1 d. iki kitų metų gegužės 1 d. numatomų sudaryti baldų pirkimo sutarčių vertes, įskaitant ir numatomos pirkimo sutarties, kurios pagrindu pirmą kartą pristatomi baldai, vertę. Antrojo pirkimo procedūras per tuos pačius finansinius metus perkantysis subjektas numato pradėti rugpjūčio 1 d., o pirmasis pagal šio pirkimo pagrindu sudarytą pirkimo sutartį prekių pristatymo terminas numatomas spalio 1 d. Tokiu atveju antrojo pirkimo procedūrų pradžioje, skaičiuodamas biuro baldų prekių pirkimo vertę, perkantysis subjektas turi sudėti visų nuo spalio 1 d. iki kitų metų spalio 1 d. numatomų sudaryti baldų pirkimo sutarčių vertes, įskaitant ir numatomos pirkimo sutarties, kurios pagrindu pirmą kartą pristatomi baldai, vertę^[24].

 

7. PĮ 13 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtintos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės tais atvejais, kai darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis ar preliminariąsias sutartis atskiroms pirkimo dalims^[25].

Jeigu pirkimo objektas yra skaidomas į pirkimo dalis (detaliau žiūrėti PĮ 40 straipsnio komentarą), tai numatoma pirkimo vertė skaičiuojama ne atskirai kiekvienai daliai, bet kartu visų dalių.^[26] Ši taisyklė nepriklauso nuo to, ar sudaroma pirkimo sutartis (pagrindinė sutartis) ar preliminarioji sutartis, taip pat neturi esmės į kelias pirkimo dalis yra suskaidytas pirkimas.

Šis reguliavimas neturi būti suprantamas kaip ribojimas skaidyti pirkimą į dalis ar sudaryti atskiras pirkimo sutartis, o tik reguliuoja numatomos vertės ribas, kiek tai susiję su pirkimo rūšies pasirinkimu, t. y. tai bus tarptautinės vertės pirkimas (-ai) ar supaprastintas (-i) pirkimas (-ai).

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas organizuoja pastato modernizavimo viešąjį pirkimą, kuris yra išskaidytas į 4 atskiras pirkimo dalis: darbo projekto parengimas; rekonstravimo darbai, įrenginio įsigijimas ir sumontavimas, baldų įsigijimas ir sumontavimas. Perkantysis subjektas, skaičiuodamas numatomą pirkimo vertę, turi susumuoti visų šių atskirų pirkimo dalių vertes.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas organizuoja degalų įsigijimo iš degalinių visoje Lietuvos teritorijoje pirkimą, kuris yra suskaidytas į 60 pirkimo dalių pagal savivaldybių teritorijas. Perkantysis subjektas, skaičiuodamas numatomą pirkimo vertę, turi susumuoti visose teritorijose numatomų įsigyti degalų vertes.

 

8. PĮ 13 straipsnio 8 dalyje nustatytos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės išimtis, kai perkantysis subjektas gali vykdyti supaprastintus pirkimus. Išimties taikymas galimas, esant šioms sąlygoms^[27]:

1) numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija;

2) perkantysis subjektas siekia atskirti dalį tarptautinio pirkimo bei vieną ar kelis pirkimus vykdyti supaprastinto pirkimo būdu;

3) supaprastinto pirkimo, kurį perkantysis subjektas ketina vykdyti, numatoma pirkimo vertė prekėms ir paslaugoms yra mažesnė kaip 80 000 Eur be PVM, o perkant darbus – 1 000 000 Eur be PVM^[28];

4) bendra tokių supaprastintų pirkimų vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų tarptautinio pirkimo vertės.

Kitaip sakant, perkantysis subjektas turi teisę vykdyti dalį darbų, paslaugų ar prekių pirkimų pagal supaprastintų pirkimų taisykles, nors jie turėtų būti vykdomi kaip tarptautiniai pirkimai.

 

Pavyzdys

Bendra atliekų tvarkymo paslaugų numatoma vertė yra 1 500 000 Eur be PVM, todėl perkantysis subjektas turi teisę atskirai pagal supaprastintų pirkimų taisykles vykdyti 3 pirkimus, kurių kiekvieno vertė 75 000 Eur be PVM, kadangi kiekvieno iš jų vertė neviršija 80 000 Eur be PVM, ir kartu (3 × 75 000 Eur be PVM) suma neviršija 20 procentų nuo bendros numatomos vertės (1 500 000 Eur be PVM), t. y. šiuo atveju sudaro 15 procentų^[29].

 

Dalies pirkimo objekto išskyrimas ir supaprastinto pirkimo vykdymas nėra ribojamas laiko, t. y. gali būti vykdomas prieš ir po bendro tarptautinės vertės pirkimo procedūrų.

VPT yra parengusi ir išviešinusi mokomąją skaičiuoklę^[30], kuri taikoma PĮ 13 straipsnio 8-10 dalių atveju.

 

9. PĮ 13 straipsnio 9 dalyje yra reglamentuojamos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės išimtis, kai perkantysis subjektas gali vykdyti supaprastintus mažos vertės pirkimus. Išimties taikymas galimas, esant šioms sąlygoms^[31]:

1) numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo vertės ribai arba ją viršija, t. y. gali būti mažos vertės pirkimo, supaprastinto pirkimo ar tarptautinio pirkimo vertės ribos;

2) perkantysis subjektas siekia atskirti dalį pirkimo bei vieną ar kelis pirkimus vykdyti mažos vertės pirkimo būdu;

3) bendra tokių mažos vertės pirkimų numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur be PVM to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės, o perkant darbus – mažesnė kaip 145 000 Eur be PVM.

4) yra taikoma 20 procentų bendros visų pirkimų dalių ir numatomos pirkimo vertės riba (detaliau žiūrėti PĮ 13 straipsnio 8 dalies bei 10 komentarą). Tai reiškia, kad mažos vertės pirkimas, kurį perkantysis subjektas siekia atlikti atskirai pagal mažos vertės pirkimų taisykles, negali būti brangesnis negu vienas penktadalis supaprastinto ar tarptautinio pirkimo vertės.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas planuoja įsigyti prekių, tačiau dėl jų galiojimo laiko ir netolygaus jų naudojimo pasiskirstymo per metus perkantysis subjektas nori išskaidyti prekių įsigijimą į keturis atskirus pirkimus ir per einamuosius finansinius metus sudaryti keturias atskiras sutartis, kurių vienos numatoma vertė yra 420 000 Eur be PVM, dviejų – po 10 000 Eur be PVM, o ketvirtosios – 4 000 Eur be PVM. Vadovaujantis PĮ 13 straipsnio reguliavimu (detaliau žiūrėti PĮ 13 straipsnio 6 dalies komentarą), sutarčių vertės turi būti sumuojamos ir bendra pirkimo vertė yra 444 000 Eur be PVM (420 000 + 10 000 + 10 000 + 4 000), kuri viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Šiuo atveju perkantysis subjektas mažos vertės pirkimų galėtų atlikti ne daugiau kaip už 58 000 Eur be PVM,  bet taip pat neviršyti 20 proc. ribos (šiuo atveju 20 proc. sudaro 88 800 Eur be PVM), kitaip sakant abu pirkimus, kurie yra po 10 000 Eur bei 4 000 Eur vertės pirkimą (10 000 +10 000 + 3000 = 23 000 Eur), o pirkimas, kuriam planuota 420 000 Eur be PVM, turi būti vykdomas kaip tarptautinės vertės pirkimas.

 

10. PĮ 13 straipsnio 10 dalyje yra nustatytos PĮ 13 straipsnio 8 ir 9 dalių normų taikymo taisyklės.

PĮ 13 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytos išimtys, kuomet perkantysis subjektas turi teisę atlikti supaprastintus pirkimus ar mažos vertės pirkimo atskiroms pirkimo dalims ir atskiriems pirkimams:

• kai pirkimo vertė lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija (PĮ 13 straipsnio 8 dalis);
• kai pirkimo vertė lygi mažos vertės pirkimo vertės ribai arba ją viršija, įskaitant supaprastintus ir tarptautinius pirkimus (PĮ 13 straipsnio 9 dalis).

PĮ 13 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas reguliavimas, kai perkantysis subjektas nori vykdyti ir supaprastintą pirkimą, ir mažos vertės pirkimą, o šių abiejų rūšių numatoma pirkimo vertė negali viršyti 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas planuoja įsigyti to paties tipo prekių, tačiau nori išskaidyti šį prekių pirkimą į keturis atskirus pirkimus ir per einamuosius finansinius metus sudaryti keturias atskiras to paties tipo reguliaraus pobūdžio prekių pirkimo sutartis, kurių pirmosios numatoma vertė yra 30 000 Eur be PVM, antrosios ir trečiosios – po 70 000 Eur be PVM, ketvirtosios – 650 000 Eur be PVM. Vadovaujantis PĮ 13 straipsnio reguliavimu (detaliau žiūrėti PĮ 13 straipsnio 6 dalies komentarą), šių pirkimo sutarčių vertės turi būti sumuojamos ir bendra pirkimo vertė yra 820 000 Eur be PVM (30 000 + 70 000 + 70 000 + 650 000), ji viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Šiuo atveju perkantysis subjektas supaprastintų ir mažos vertės pirkimų galėtų atlikti ne daugiau kaip už 164 000 Eur be PVM (skaičiuojama 20 procentų nuo 820 000 Eur be PVM, ir įvertinamos sąlygos, kad mažos vertės pirkimų bendra vertė negali viršyti 58 000 Eur be PVM, o kiekvieno supaprastinto pirkimo dalies vertė negali viršyti 80 000 Eur be PVM). Pirmasis pirkimas, kuriam planuota 30 000 Eur be PVM, galėtų būti laikomas mažos vertės supaprastintu pirkimu, antrasis – supaprastintu ne mažos vertės, o trečiasis ir ketvirtasis – tarptautiniu (jeigu perkantysis subjektas ir trečiąjį pirkimą vykdytų kaip supaprastintą, būtų viršijama 20 procentų riba, nebent perkantysis subjektas skaidytų ir šiuos pirkimus). Pastebime, kad nagrinėjamu atveju perkantysis subjektas antrąjį ir trečiąjį pirkimą galėtų vykdyti kaip supaprastintus pirkimus, tačiau tokiu atveju pirmąjį pirkimą, kuriam suplanuota 30 000 Eur be PVM, turėtų vykdyti kaip tarptautinės vertės pirkimą^[32].

 

11. PĮ 13 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad apskaičiuojant numatomą darbų pirkimo vertę, įskaitomos paslaugų ar prekių, kurias rangovui pateikia perkantysis subjektas, numatomos vertės. Kitaip sakant, aptariamu atveju ne tiekėjas teikia prekes ar paslaugas perkančiajam subjektui, o atvirkščiai – perkantysis subjektas teikia prekes ar paslaugas tiekėjui, tam, kad pastarasis įvykdytų darbus.

Šio metodo taikymo sąlygos:

1) perkantysis subjektas iš tiekėjų perka darbus (darbai gali būti perkami su projektavimo paslaugomis);

2) darbams atlikti yra reikalingos susijusios paslaugos ar prekės;

3) darbams atlikti reikalingas susijusias paslaugas ar prekes siūlo ne tiekėjas pasiūlyme, o perkantysis subjektas, pavyzdžiui, perkantysis subjektas pateikia kranus statybos darbams atlikti. Nėra svarbu tai, ar perkantysis subjektas įsigijo prekes ar paslaugas pirkimų procedūrų pagrindu ar kitais pagrindais.

Numatomos pirkimo vertės skaičiavimas atliekamas, sudedant:

1) tiekėjo pasiūlymo kainą;

2) perkančiojo subjekto teikiamų paslaugų ar prekių vertę. Į numatomą pirkimo vertę turi būti įskaičiuotos prekių nuomos kainos, o ne šių prekių įsigijimo kainos. Tačiau, jeigu prekių naudojimo terminas yra trumpesnis nei darbų sutarties terminas, tuomet turi būti įskaičiuota prekių įsigijimo kaina (pavyzdžiui, medžiagų, skirtų statybos darbams, tokių kaip statybiniai blokeliai, silikoniniai klijai ar pan., perdavimas rangovui)^[33].

 

12. PĮ 13 straipsnio 12 dalyje yra reglamentuojamos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės tais atvejais, kai vykdomas prekių nuomos, finansinės nuomos (lizingo), pirkimo išsimokėtinai pirkimas.

Prekių nuomos, finansinės nuomos (lizingo), pirkimo išsimokėtinai pirkimams taikomos skirtingos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės, kadangi šių pirkimo sutarčių vertės paprastai būna aukštesnės dėl finansavimo kaštų.

Prekių nuomos sutartys reguliuojamos CK 6 knygos XXVIII skyriuje.

Finansinė nuoma (lizingas) reguliuojama CK 6 knygos XXX skyriuje.

Pirkimo išsimokėtinai sutartys reguliuojamos CK 6 knygos XXIII skyriaus 10 skirsnyje.

Prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai numatoma pirkimo vertė skaičiuojama:

1) jeigu numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau mėnesių – atsižvelgiant į bendrą numatomos pirkimo sutarties vertę (likutinė vertė į numatomos pirkimo sutarties vertę turi būti įtraukiama tik tuo atveju, jeigu prekes planuojama išpirkti);

2) jeigu pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių – atsižvelgiant į bendrą numatomos pirkimo sutarties vertę, įskaitant numatomą likutinę vertę. Likutinė vertė – suma, gauta iš pirkimo objekto savikainos atėmus amortizacijos (nusidėvėjimo) sumą per visą pirkimo objekto naudojimo laiką, pridėjus visus šio pirkimo objekto vertės padidėjimus ir atėmus visus jos sumažėjimus^[34]. Likutinė vertė į numatomos pirkimo sutarties vertę turi būti įtraukiama nepriklausomai nuo to, ar prekes planuojama išpirkti;

3) jeigu numatoma sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jeigu abejojama dėl pirkimo sutarties trukmės – atsižvelgiant į pirkimo sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas siekia įsigyti prekes finansinio lizingo būdu bei jų priežiūros paslaugas, kai prekių perdavimo perkančiajam subjektui terminas – 24 mėn. Numatomas lizingo laikotarpis – 5 metai, pradinė įmoka – 15 procentų visų prekių kainos, palūkanų norma – fiksuota visą lizingo sutarties galiojimo laikotarpį, lizingo mėnesio įmokos apskaičiavimo metodas – linijinis, lizingo sutarties sudarymo mokestis netaikomas. Perkantysis subjektas tokiu atveju turi įskaičiuoti visus mokėjimus, t. y. 15 procentų pradinį įnašą, 85 procentų kasmėnesinius mokėjimus, palūkanas, kurios pagal linijinį būdą skaičiuojamos nuo likusios mokėjimo sumos (palūkanų procentas nesikeičia), likutinę prekių vertę po 5 metų termino, kadangi pirkimo sutarties trukmė yra ilgesnė nei 12 mėn.

 

13. PĮ 5 straipsnio 13 dalyje yra sureguliuotos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės tais atvejais, kai vykdomas specifinių paslaugų: draudimo paslaugų; bankų ar kitų finansinių paslaugų, projektavimo paslaugų, paslaugų pirkimo po projekto konkurso, pirkimas.

PĮ 5 straipsnio 13 dalyje nurodytos atskiros paslaugos tarpusavyje nesusijusios, tačiau joms visoms taikomos kitos nei įprastinės numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės, t. y.:

1) draudimo paslaugos bei bankų ar kitos finansinės paslaugos yra susijusios su tuo, kad sukuria finansinę naudą perkančiajam subjektui, kuri viršija atliekamus mokėjimus. Šiuo atveju, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę, atsižvelgiama į tiekėjui mokamas sumas, tačiau ne į paslaugų vertę:

• pirkdamas draudimo paslaugas, perkantysis subjektas atsižvelgia į draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui (administraciniai kaštai ir kt.) vertę. Į numatomą pirkimo vertę neįskaičiuojama draudimo suma, frančizė, draudiko rizikos^[35];
• pirkdamas bankų ar kitas finansines paslaugas, perkantysis subjektas atsižvelgia į bankui mokamas įmokas, komisinį atlyginimą, palūkanas ir kitokį atlyginimą už paslaugas (pavyzdžiui, finansinius patarimus)^[36].

2) projektavimo paslaugų pirkimų specifika – intelektinės nuosavybės teisių perdavimas. Skaičiuojant numatomą pirkimo vertę šioms paslaugoms, turi būti atsižvelgta į mokesčius, komisinį atlyginimą ir kitokį atlyginimą už paslaugas, mokamą projektuotojui.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas vykdo ypatingos kategorijos statinio tik techninio projekto parengimo paslaugų pirkimą. Darbo projektą ketinama įsigyti kartu su rangos darbais ir tai bus tinkamai pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad techninis projektas yra autorių teisių objektas, perkantysis subjektas sutarties projekte įtraukė sąlygas, kad techninio projekto rengėjas turi perduoti perkančiajam subjektui techninio projekto turtines teises, įskaitant teisę pagal šį techninį projektą rengti darbo projektą atskiram subjektui. Turtinių teisių perleidimo kainą tiekėjai turi nurodyti atskirai pasiūlymo A formoje. Taigi, perkantysis subjektas, nustatydamas turtinių teisių perleidimo sąlygas bei numatydamas apmokėjimą už tokį perleidimą, turi į numatomą pirkimo vertę įskaičiuoti galimą turtinių teisių perleidimo kainą.

 

3) Komentuojamo PĮ 13 straipsnio 13 dalies 4-5 punktuose nurodoma pirkimų vertės skaičiavimo specifika, susijusi su projekto konkurso procedūromis (detaliau apie projekto konkurso procedūrą žiūrėti PĮ 84-85 straipsnių komentarą), kai:

• po projekto konkurso iš karto sudaroma paslaugų sutartis ir skiriami prizai;
• po projekto konkurso yra vykdomos neskelbiamos derybos ir skiriami prizai.

Abiem nurodytais atvejais, kaip ir įtvirtinta PĮ 13 straipsnio 1 dalyje (detaliau žiūrėti PĮ 13 straipsnio 1 dalies komentarą), į numatomą projekto konkurso vertę turi būti įskaičiuotos prizų ar premijų vertės.

Taip pat skaičiuojant projekto konkurso procedūroms numatomą vertę, turi būti įvertinama, kokia bus sutarties, kuri bus sudaroma kaip projekto konkurso rezultatas, vertė.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas vykdo projekto konkursą dėl naujo pastato projektinių sprendinių parengimo, kuriame numatyta, jog pirmų trijų vietų tiekėjams bus skiriami prizai:

I vieta – 15 000 Eur;

II vieta – 10 000 Eur;

III vieta – 7 000 Eur.

Po projekto konkurso procedūrų perkantysis subjektas vykdys neskelbiamas derybas su visais trimis tiekėjais, kuriems skirtos 1-3 vietos, dėl techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros. Perkantysis subjektas sistemoje Sistela apskaičiavo, kad techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų vertė turėtų neviršyti 442 000 Eur.

Perkantysis subjektas, nustatydamas projekto konkurso numatomą vertę, turi susumuoti 15 000 +10 000 + 7 000 + 442 000 Eur vertes, t. y. numatoma pirkimo vertė būtų 474 000 Eur (atitinkamai turėtų būti vykdomas tarptautinės vertės pirkimas).

 

14. Komentuojamo PĮ 13 straipsnio 14 dalyje yra įtvirtintos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės tais atvejais, kai nebus taikoma fiksuotos kainos kainodara.

Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos reguliuojami galimi kainodaros variantai, įskaitant fiksuoto įkainio, kintamojo įkainio, išlaidų atlyginimo kainodarą, kai perkantysis subjektas nežino tikslaus įsigyjamų objektų kiekio^[37].

Taigi, perkantysis subjektas, inicijuodamas pirkimą, gali objektyviai nežinoti galutinio rezultato bei konkrečios sumos, kurią galutinai sumokės pirkimo sutarties vykdytojui^[38]. Bet kuriuo atveju perkantysis subjektas privalo iki pirkimo procedūrų pradžios nustatyti numatomą pirkimo vertę (numatomos pirkimo vertės tikslas detaliau nurodytas PĮ 13 straipsnio komentaro pradžioje).

PĮ 13 straipsnio 14 dalies taisyklės taikomos tik paslaugų, kai nėra galimybės nustatyti bendros paslaugų vertės per visą sutarties vykdymo laikotarpį, pirkimams. Šios taisyklės turi būti aiškinamos siaurai, turi būti įvertinta, ar tikrai perkantysis subjektas negali nustatyti paslaugų kiekio, siekiamo tikslus rezultato ar kito objektyvaus mato, pagal kurį galima tiksliai apskaičiuoti numatomą pirkimo vertę.

 

Pavyzdys

Jeigu perkantysis subjektas, sudarydamas 3 metų paslaugų sutartį, jau iš anksto žino konkrečią tiekėjams mokėtiną sumą, tokiu atveju numatoma pirkimo vertė turėtų būti nurodyta suma ir neturi būti taikoma mėnesinės sumos sandauga su 48 mėnesiais.

 

Pavyzdys

Jeigu perkantysis subjektas konkurso sąlygose nurodo, kad sutartis sudaroma 1 metų terminui su galimybe ją pratęsti 2 kartus po 1 metus, perkantysis subjektas privalo į numatomą pirkimo vertę įskaičiuoti visus pirkimo sutarties pratęsimus.

 

PĮ 13 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės, taikomos terminuotoms ir neterminuotoms sutartims:

1) terminuotų sutarčių, kurių trukmė yra 48 ar mažiau mėnesių, atveju perkantysis subjektas atsižvelgia į bendrą numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertę;

2) neterminuotų sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 48 mėnesiai, perkantysis subjektas atsižvelgia į numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48.

PĮ 13 straipsnio 14 dalyje nėra reguliuojama, kokiu būdu turi būti nustatyta mėnesio vertė, todėl tai pasirenka perkantysis subjektas pagal paslaugų specifiką.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas siekia įsigyti sistemos palaikymo paslaugas 48 mėnesių laikotarpiui, kurių poreikis ir kiekis kiekvieną mėnesį skiriasi, priklausomai nuo gedimų poreikio, atnaujinimų skaičiaus. Tokiu atveju perkantysis subjektas, skaičiuodamas numatomą pirkimo vertę, turi skaičiuoti mėnesinio atlygio dydį 48 mėn. nepaisant to, jog ne visus 48 mėnesius bus teikiamos paslaugos.

 

15. PĮ 13 straipsnio 15 dalyje yra įtvirtintos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės preliminariosios sutarties (detaliau apie preliminarias sutartis žiūrėti PĮ 86 straipsnio komentarą) ar dinaminės pirkimo sistemos (detaliau apie dinaminę pirkimo sistemą žiūrėti PĮ 87 straipsnio komentarą) taikymo atvejais.

Preliminarios sutarties ir dinaminės pirkimo sistemos specifika yra ta, kad tai daugiau yra pirkimo priemonė nei viešojo pirkimo sutartims^[39]. Tiek preliminarios sutarties, tiek dinaminės pirkimo sistemos pagrindu perkantieji subjektai iš jau atrinktų tiekėjų pasirenka konkretų tiekėją, kuris teiks konkrečias paslaugas, prekes ar darbus.

Kitaip sakant, preliminarios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos yra pirmasis, tarpinis etapas, jos yra skirtos atrinkti tik kompetentingus tiekėjus, kurie geba įvykdyti nurodyto pobūdžio sutartis ir yra pasirengę ateityje jas sudaryti ir vykdyti. Būtent antrajame etape yra detalizuojamas ir konkretizuojamas perkančiojo subjekto poreikis, paslaugų, prekių ar darbų kiekis ir kiti reikalavimai, ir tik tada galima nustatyti tikslią numatomą pirkimo vertę. Perkantysis subjektas, sudarydamas preliminarią sutartį ar dinaminę pirkimo sistemą, objektyviai gali nežinoti konkretaus kiekio objektų, kurie bus įsigyjami.

Atsižvelgiant į tai, perkantysis subjektas, nustatydamas numatomą pirkimo vertę, turi įvertinti didžiausią numatomą visų per visą preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos trukmę numatytų sudaryti pirkimo sutarčių vertę. Kitaip sakant, turi būti sudedamos visų sutarčių vertės^[40]. Tai atitinka ir PĮ 13 straipsnio 1 dalies reguliavimą, pagal kurį turi būti įskaičiuoti visi sutarties atnaujinimai ir pratęsimai (detaliau žiūrėti PĮ 13 straipsnio 1 dalies komentarą).

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas ES finansavimo periode nuo 2021 m. iki 2024 m. planuoja gauti iki 2 000 000 Eur finansavimą savo turimų inžinerinių sistemų renovacijai. ES finansavimas bus gaunamas dalimis, kurių dydžio perkantysis subjektas dar nežino. Perkantysis subjektas ir pats ketina finansuoti dalį renovacijos darbų. Perkantysis subjektas įvertino, jog turi apie 220 km inžinerinių statinių visoje Lietuvoje, kuriems reikalinga renovacija. Renovacijai bendrai reikalinga suma – 3 000 000 Eur. Įvertinęs visas aplinkybes, perkantysis subjektas ketina skelbti viešąjį pirkimą, kurio pagrindu bus sudaryta renovacijos darbų preliminari sutartis, o pagrindines sutartis perkantysis subjektas sudarys, jei ir (arba) kai bus gaunama ES finansavimo dalis ir paskirtas perkančiojo subjekto finansavimas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, perkantysis subjektas turi įvertinti visiems inžineriniams statiniams renovuoti reikalingą sumą (3 000 000 Eur) nepaisant to, kad dalies renovacijos galimai nevykdys dėl, pavyzdžiui, negautos ES finansavimo dalies ar kitų priežasčių, kurios nėra žinomos pirkimo vykdymo metu.

 

16. PĮ 13 straipsnio 16 dalimi yra reguliuojamos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės inovacijų partnerystės (detaliau apie inovacijų partnerystę žiūrėti PĮ 81-83 straipsnių komentarą) sutarties atveju.

Inovacijų partnerystės pirkimo būdas išsiskiria tuo, kad perkantysis subjektas siekia įsigyti inovatyvią prekę, paslaugą ar darbus, t. y. tokį objektą, kuris rinkoje dar nėra siūlomas ir turės būti sukurtas sutarties vykdymo metu. Inovacijų partnerystės procedūros nepasibaigia pasirašius inovacijų partnerystės sutartį, kadangi sutarties vykdymo metu (etapais) gali būti mažinamas tiekėjų skaičius ir mokėjimai atliekami už kiekvieną etapą, nepaisant to, kad ne visi tiekėjai pateikia galutinį rezultatą – inovatyvią prekę, paslaugą ar darbus.

Taigi, inovacijų partnerystės atveju numatomą pirkimo vertę sudaro ne tik galutinio rezultato įsigijimo kaštai, bet ir mokslinių tyrimų ir inovacijų kaštai. Įstatymų leidėjas nurodo, kad apskaičiuojant inovacijų partnerystės pagrindu sudaromos pirkimo sutarties vertę, reikia įskaičiuoti ir visą finansavimą, kuris perkančiojo subjekto bus skiriamas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Pavyzdžiui, apskaičiuojant komentuojamą vertę, turi būti įskaičiuojama sukurtos prekės, paslaugų ar darbų gerinimo ir tobulinimo kaina, bet kokios kitos išlaidos, kurios bus reikalingos ir patiriamos visais inovacijos kūrimo, diegimo, eksperimentinės eksploatacijos etapais ir pan. Be to, komentuojamoje PĮ normoje numatyta, kad apskaičiuojant nurodytą pirkimo vertę, turi būti imama didžiausia numatoma prekių, paslaugų ar darbų, kurie bus įsigyjami pagal aptariamu atveju sudarytą pirkimo sutartį jos pabaigoje, vertė be PVM. Kitaip tariant, komentuojama norma įtvirtinama tokia taisyklė: siekiant apskaičiuoti pirkimo vertę inovacijų partnerystės sutarties atveju, reikia vertinti ir įskaičiuoti į sutarties vertę ne tik siekiamos įgyti (sukurti) prekės, paslaugos, darbų kainą, bet ir visus papildomus su tuo (sukūrimu) susijusius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kaštus.

---

 

 

---