12 straipsnis. Pirkimo vertės ribos
12 straipsnis. Pirkimo vertės ribos
- Tarptautiniu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė, be pridėtinės vertės mokesčio, yra lygi arba viršija šias ribas:
1) Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnio a ir b punktuose nustatytas ribas, kurias Europos Komisija kas 2 metus peržiūri, tikslina ir skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Informacija apie šias ribas skelbiama ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
2) 1 000 000 Eur (vienas milijonas eurų), kai perkamos šio įstatymo 4 priede nurodytos socialinės ir kitos specialiosios paslaugos.
- Supaprastintu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė yra mažesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vertės ribas, ir šio įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nurodytas pirkimas.
- Mažos vertės pirkimu laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 145 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas.
Komentuojamame PĮ 12 straipsnyje[1] nustatytos pirkimų vertės ribos, pagal kurias pasirenkama tinkama pirkimų rūšis ir (ar) porūšis, t. y. tarptautinės vertės pirkimas, supaprastintas pirkimas ar mažos vertės pirkimas.
PĮ 12 straipsnio tikslas – reglamentuoti pirkimų vertės „slenksčius“, kurie lemia pirkimo skirstymą (klasifikaciją) į:
- vadinamuosius „ikidirektyvinės“ vertės arba nacionalinius, supaprastintus, pirkimus;
- „direktyvinės“ vertės arba tarptautinius pirkimus.
- be to, papildomai reglamentuojamas atskiras supaprastintų pirkimų porūšis – mažos vertės pirkimai.
Toks skirstymas yra aktualus dėl vykdomo pirkimo teisinio reguliavimo, kadangi skirtingos rūšies pirkimams taikomos atskiros teisės normos (nacionaliniai ar ES teisės aktai), nustatomi atitinkamai griežtesni ar lankstesni reikalavimai procedūrų vykdymui, pirkimo dokumentams.
Kita vertus, įstatymų leidėjui nedraudžiama nustatyti (ar perkantiesiems subjektams nustatyti pirkimo sąlygose) ir tokį pirkimų reguliavimą, pagal kurį tam tikros tarptautiniams pirkimams taikytinos nuostatos būtų privalomos ir supaprastintiems pirkimams[2]. Kitaip tariant, perkantieji subjektai visada gali vykdyti pirkimo procedūrą pagal „griežtesnes“ PĮ normas nei konkrečiu atveju PĮ numato.
- PĮ 12 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuoroda į Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnį, kuriame pateiktos tarptautinio pirkimo vertės ribos (šiuo metu taikytinos atnaujintos tarptautinės vertės pirkimų ribos[3]). Kitaip sakant, tarptautinės vertės pirkimų ribos yra vienodos visos ES mastu ir Lietuvos Respublikoje negali būti nustatomos kitokios ribos negu yra nustatyta ES teisės aktuose.
Tarptautinės vertės pirkimų ribos taip pat keičiamos tik visos ES mastu Europos Komisijos kas dvejus metus ir skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Lietuvos Respublikoje šias atnaujinamas ribas galima rasti CVP IS interneto svetainėje.
Nurodytos pirkimo verčių ribos įtvirtintos be PVM.
PĮ 12 straipsnio 1 dalyje išskirtos tarptautinio pirkimo vertės ribos[4]:
Tarptautinio pirkimo vertės riba |
Pagrindas taikyti tarptautinio pirkimo vertės ribą |
431 000 EUR |
Kai perkamos prekės ar paslaugos arba vykdomas projekto konkursas. |
1 000 000 EUR |
perkamos PĮ 4 priede nurodytos socialinės ir kitos specialiosios paslaugos. |
5 382 000 EUR |
Kai perkami darbai. |
Pirkimo ribų nustatymo taisyklės nėra suformuotos, kai yra sudaromos mišrios sutartys (detaliau dėl mišrių pirkimų žiūrėti PĮ 20-21 straipsnio komentarą). Tokiu atveju reikia vadovautis PĮ 20-21 straipsnio nuostatomis, pavyzdžiui:
1) tais atvejais, kai perkami darbai ir paslaugos ir (arba) prekės kartu, taikomos PĮ nuostatos, reguliuojančios pagrindinės objekto dalies pirkimo tvarką. Paprastai statybos rangos darbų su darbo projekto parengimo pagrindinė dalis būna būtent statybos rangos darbai, todėl būtų taikoma tarptautinės pirkimo vertės riba darbams;
2) tais atvejais, kai perkamos paslaugos ir kartu PĮ 4 priede nurodytos paslaugos, tuomet atsižvelgiama, kurių paslaugų vertė yra didesnė ir atitinkamai taikomos ribos arba įprastinėms paslaugoms, arba socialinėms ir kitoms specialiosioms paslaugoms.
Direktyvos 2014/25/ES nuostatos bei reikalavimai gali būti aktualūs ne tik tarptautinės vertės viešiesiems pirkimams, bet ir supaprastintiems pirkimams[5]. Pagal nuosekliai plėtojamą ESTT praktiką[6], nors Direktyvos 2014/25/ES normos nėra tiesiogiai skirtos tarptautinės numatomo pirkimo vertės ribų nesiekiantiems pirkimams, tačiau jeigu jie turi tarptautinį interesą (angl. cross-border interest)[7], taikytinos šios Direktyvos 2014/25/ES normos: bendrieji ES principai, būtent draudimai, išplaukiantys iš SESV įtvirtintų laisvo asmenų steigimosi, paslaugų teikimo ir laisvo prekių judėjimo principų bei bendrasis diskriminacijos draudimas pilietybės (kilmės) pagrindu.
Tarptautinio intereso nustatymas nėra automatiškas ar hipotetiškas ir turi būti nustatytos objektyvios tam konkrečiam viešajam pirkimui būdingos aplinkybės, pavyzdžiui, reikšmingai didelė numatoma pirkimo vertė praktikos ar konkrečios situacijos požiūriu, vieta, kurioje bus vykdoma sutartis, techninės pirkimo objekto charakteristikos, kitų valstybių narių rinkos dalyvių pretenzijos ir pan.[8]. Pabrėžtina, kad tarptautinį interesą privalo nustatyti perkantieji subjektai (ginčo atveju – nacionaliniai teismai)[9]. Taigi, tarptautinio intereso kategorija perkantiesiems subjektams yra svarbi tam, kad pirkimo procedūra turi būti organizuojama ir vykdoma, laikantis pirmiau nurodytų pamatinių ES normų. VPT rekomenduoja, nustačius tarptautinį interesą, perkančiajam subjektui taikyti ne supaprastinto, o tarptautinio pirkimo paskelbimo taisykles (detaliau dėl skelbimo žiūrėti PĮ 47 straipsnio komentarą). Tokios rekomendacijos taikymas, be kita ko, garantuos, kad bus laikomasi ES bendrųjų principų ir kitų pamatinių pirmiau nurodytų nuostatų ir tiekėjams nereikės atskirai spręsti, kaip, kokia apimtimi ir pan. informuoti galimai suinteresuotus kitų valstybių narių ūkio subjektus. Kita vertus, tokio neprivalomo sprendinio pasirinkimas nereikš, kad supaprastintas pirkimas, paskelbtas kaip tarptautinis, tokiu taps ir jam bus taikytinas visas tarptautinių pirkimų reguliavimas[10].
- PĮ 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta supaprastinto pirkimo vertės riba.
Supaprastintais pirkimais yra laikomi visi pirkimai:
- kurių numatoma vertė yra mažesnė už PĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas vertės ribas.
- kurie, nors ir viršija PĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos vertės ribas, tačiau atitinka PĮ 13 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas dėl tapačių pirkimo objektų įsigijimo (detaliau žiūrėti PĮ 13 straipsnio 8 dalies komentarą).
Supaprastintų pirkimų procedūroms taikoma paprastesnė PĮ numatyta tvarka nei tarptautinės vertės pirkimams, pavyzdžiui, PĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyti trumpesni pasiūlymų pateikimo terminai (detaliau žiūrėti PĮ 70 straipsnio 1 dalies komentarą)[11]. Teisės taikymo požiūriu supaprastintas pirkimas reiškia, kad pirmiausia taikomas nacionalinis teisinis reguliavimas, o Direktyva 2014/25/ES šių teisinių santykių nereguliuoja.
Kita vertus, kai kurios PĮ nuostatos yra universalios ir taikomos bet kokios rūšies pirkimams, pavyzdžiui, pirkimo principai (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio komentarą), perkančiojo subjekto statusas (detaliau žiūrėti PĮ 4 straipsnio komentarą), ginčų nagrinėjimo tvarka (detaliau žiūrėti PĮ VII skyriaus komentarą) ir t.t.
- PĮ 12 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta mažos vertės – supaprastintų pirkimų porūšio – pirkimo numatomos vertės riba[12].
Mažos vertės pirkimu laikomi supaprastinti pirkimai, kai:
- prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur,
- darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 145 000 Eur,
- PĮ 13 straipsnio 9 dalyje nurodytais mažos vertės pirkimais yra laikomi supaprastinti pirkimai, kurie, nors ir viršija PĮ 12 straipsnio 3 dalies nurodytas vertės ribas, tačiau atitinka PĮ 13 straipsnio 9 dalyje nurodytas sąlygas (detaliau žiūrėti PĮ 13 straipsnio 9 dalies komentarą).
PĮ mažos vertės pirkimai reglamentuojami minimaliai, mažos vertės pirkimų tvarką reguliuoja kiekvieno perkančiojo subjekto patvirtintas aprašas (detaliau dėl išimčių mažos vertės pirkimams žiūrėti PĮ 37 straipsnio 2 dalies komentarą). Tai reiškia, kad perkantieji subjektai privalo savarankiškai parengti individualų mažos vertės pirkimų aprašą. Nurodyti aprašai skelbiami viešai CVP IS[13].
[1]Komentuojamos PĮ 12 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnio normas, 2019 m. spalio 30 d. Komisijos Deleguotąjį Reglamentą (ES) 2019/1829, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES nuostatos dėl vertės ribų, taikomų sudarant pirkimo sutartis.
[2] ESTT 2011 m. kovo 17 d. sprendimas byloje Strong Segurança, C-95/10.
[3] Nurodytos vertės ribos nustatytos 2019 m. spalio 30 d. Komisijos Deleguotuioju Reglamentu (ES) 2019/1829, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES nuostatos dėl vertės ribų, taikomų sudarant pirkimo sutartis.
[4] Nurodytos vertės ribos nustatytos 2019 m. spalio 30 d. Komisijos Deleguotuioju Reglamentu (ES) 2019/1829, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES nuostatos dėl vertės ribų, taikomų sudarant pirkimo sutartis.
[5] Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L. Brussels Commentary on EU Public Procurement Law. Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018 m., 207 psl.
[6] ESTT 2001 m. gruodžio 3 d. nutartis byloje Vestergaard, C-59/00; 1981 m. vasario 17 d. sprendimas byloje Komisija / Italija, 133/80; 1987 m. liepos 9 d. sprendimas sujungtose bylose CEI / Association intercommunale pour les autoroutes des Ardennes, 27/86, 28/86 ir 29/86; 2000 m. gruodžio 7 d. sprendimas byloje Telaustria ir Telefonadress, C-324/98; 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Komisija / Airija, C-507/03; 2005 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Coname, C-231/03; 2007 m. birželio 14 d. sprendimas byloje Medipac-Kazantzidis, C-6/05
[7] Supaprastintas pirkimas, turintis tarptautinį interesą, vykdomas pagal supaprastinto pirkimo taisykles, neprivalo būti skelbiamas oficialiame leidinyje ir netaikomos kitos tarptautiniams pirkimams skirtos normos.
[8] Dr. Albert Sánchez-Graells, 'Certain cross-border interest' for a public contract cannot be purely hypothetical (C-486/17), May 2, 2018; ESTT 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimas byloje Olympus Italia, C-486/17; ESTT 2008 m. gegužės 15 d. sprendimas sujungtose bylose SECAP ir Santorso, C-147/06 ir C-148/06; ESTT 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje UNIS, C-25/14 ir C-26/14; ESTT 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas byloje Enterprise Focused Solutions, C-278/14, ESTT 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas byloje Belgacom, C-221/12.
[9] ESTT 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimas sujungtose bylose UNIS, C-25/14 ir C-26/14; ESTT 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas, Enterprise Focused, C-278/14.
[10] ESTT 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas Borta, C-298/15.
[11] LAT pažymėjo, jog pirkimo objekto svarba, viešojo intereso buvimas nelemia to, jog supaprastintiems pirkimams turi būti taikomos griežtesnės taisyklės, kurios paprastai taikomos tik tarptautiniams pirkimams (LAT 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2010).
[12] Mažos vertės pirkimo ribos nustatytos nacionalinėje teisėje ir nėra atskirai reguliuojamos Direktyvos 2014/25/ES.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite