15 straipsnis. Pirkimai, skirti kitai negu vandentvarkos, energetikos, transporto, pašto paslaugų veiklai vykdyti ar šiai veiklai vykdyti trečiojoje šalyje
15 straipsnis. Pirkimai, skirti kitai negu vandentvarkos, energetikos, transporto, pašto paslaugų veiklai vykdyti ar šiai veiklai vykdyti trečiojoje šalyje
- Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, kurie reikalingi kitai, negu nustatyta šio įstatymo 5–11 straipsniuose, veiklai vykdyti ar kai nurodyta veikla vykdoma trečiojoje šalyje ir tam fiziškai nenaudojami Europos Sąjungos teritorijoje esantys tinklai ar Europos Sąjungos geografinė erdvė, ar tokiems tikslams rengiamiems projekto konkursams.
- Perkantysis subjektas Europos Komisijos prašymu turi pranešti jai apie bet kokias veiklos rūšis, kurioms taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.
PĮ 15 straipsnis[1] reguliuoja išimtis, kuomet perkantieji subjektai neprivalo vadovautis PĮ reguliavimu dėl to, jog įsigyjamos prekės, paslaugos ar darbai nėra susiję su komunalinio sektoriaus veikla, t. y. susiję:
- arba su klasikinio sektoriaus veikla. VPĮ 8 straipsnyje nustatytos išimtys, kuomet vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiosioms organizacijoms taikomos VPĮ normos, t. y. taikomos taip vadinamam klasikiniam sektoriui nustatytos viešųjų pirkimų taisyklės (detaliau žiūrėti VPĮ 8 straipsnio komentarą);
- arba su veikla, kuriai iš viso nėra taikomas VPĮ bei PĮ reguliavimas (detaliau žiūrėti PĮ 15 straipsnio 1 dalies komentaro pavyzdį).
- PĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos alternatyvios sąlygos, kurioms esant, perkantieji subjektai neprivalo vadovautis PĮ:
1) veikla, kuriai yra įsigyjamos prekės, paslaugos ar darbai, nėra įtvirtinta PĮ 5–11 straipsniuose (detaliau žiūrėti PĮ 5–11 straipsnių komentarus).
Kitaip sakant, vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančioji organizacija ir (arba) perkantysis subjektas vykdo dviejų rūšių pirkimus:
a. skirtus komunalinio sektoriaus veiklai vykdyti, kaip tai nurodyta PĮ 5-11 straipsniuose (detaliau žiūrėti atitinkamai PĮ 5-11 straipsnių komentarą);
b. neskirtus komunalinio sektoriaus veiklai vykdyti. Pavyzdžiui, išimtys nurodytos PĮ 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje (detaliau žiūrėti atitinkamai PĮ 5 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 3 dalies komentarą).
Pavyzdys
Vandentvarkos srityje veikiantis perkantysis subjektas siekia įsigyti vandens tiekimui reikalingas medžiagas, kurios bus naudojamos rekonstruojant vandentvarkos įmonės pastatą, kuriame dirba tik vandentvarkos įmonės administracija. Dėl nurodytų medžiagų vandentvarkos įmonė medžiagų pirkimą gali vykdyti nesivadovaujanti nei VPĮ, nei PĮ.
2) esant visoms šioms sąlygoms kartu:
a. veikla vykdoma trečiojoje šalyje. Trečioji šalis suprantama kaip valstybė, kuri nėra ES valstybė narė, pavyzdžiui, Norvegija, Šveicarija, Baltarusija;
b. veiklai fiziškai nenaudojami ES teritorijoje esantys tinklai ar ES geografinė erdvė. Taigi, tokie veiklos projektai, kai kartu naudojami trečiosios šalies tinklai ir perkančiojo subjekto arba netgi kito perkančiojo subjekto (gali būti perkantysis subjektas ir kitoje ES valstybėje narėje) tinklai, tuomet išimtis negali būti taikoma.
c. Tokios pačios sąlygos taikomos ir projekto konkursams (detaliau apie projekto konkursą žiūrėti PĮ 84-85 straipsnių komentarą).
- PĮ 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tvarka, kuria vadovaujantis, perkantysis subjektas turi pranešti Europos Komisijai apie išimties taikymą.
PĮ 15 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtinta pareiga pačiam perkančiajam subjektui kreiptis į Europos Komisiją su pranešimu apie kiekvieną pirkimą, kuriam taikoma išimtis, tačiau perkantysis subjektas po Europos Komisijos kreipimosi dėl konkretaus įsigijimo, turėtų pateikti aktualią informaciją ir išimties taikymo pagrindimą. Pažymėtina, kad komentuojamoje teisės normoje nenustatytas reikalavimas gauti išankstinį Europos Komisijos sutikimą (pritarimą) tam, jog būtų taikoma PĮ 15 straipsnyje nurodyta išimtis. Kitaip tariant, dėl išimties taikymo sprendžia pats perkantysis subjektas, tačiau pagal bendrą taisyklę tokiu atveju jis turi būti pasirengęs pagrįsti išimties netaikymą. Pastaroji taisyklė taikoma bendrai, o PĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, – tada, kai to prašo Europos Komisija.
Direktyvos 2014/25/ES 19 straipsnyje papildomai nurodyta, jog Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Europos Komisija informaciniais tikslais gali reguliariai skelbti veiklos kategorijų, kurioms, jos nuomone, taikoma ši išimtis, sąrašus. Tą darydama Europos Komisija atsižvelgia į visus aktualius bei saugotinus komercinius aspektus, kuriuos, perduodami šią informaciją, gali nurodyti perkantieji subjektai. Tokiu būdu kiti perkantieji subjektai gali įvertinti savo veiklą, jai taikomas išimtis, išimties pagrindimo reikalavimus ir kt.
[1] Komentuojamos PĮ 15 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/25/ES 19 straipsnio normas; Direktyvos 2014/25/ES preambulės 19-20 konstatuojamosios dalis.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite