46 straipsnis. Tiekėjo pašalinimo pagrindai
46 straipsnis. Tiekėjo pašalinimo pagrindai
Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas naudojant 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtas Metodines priemones. |
1. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu patikrinusi jį pagal šio įstatymo 50 ir 51 straipsnių nuostatas ar kitu būdu sužino, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už šią nusikalstamą veiką:
1) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam;
2) kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą;
3) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje;
4) nusikalstamą bankrotą;
5) teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą;
6) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą;
7) prekybą žmonėmis, vaiko pirkimą arba pardavimą;
8) kitos valstybės tiekėjo atliktą nusikaltimą, apibrėžtą Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardytus Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančiuose kitų valstybių teisės aktuose.
2. Laikoma, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo nuteistas už šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, kai dėl:
1) tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens, turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys, vadovo ar dėl asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba šio straipsnio 3 dalies atveju – galutinis administracinis sprendimas, jeigu toks sprendimas priimamas pagal tiekėjo šalies teisės aktų reikalavimus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2254, 2023-11-16, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-22985
Galioja nuo 2025-02-01
21. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas yra neatlikęs jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Nr. XIV-3149, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-20, i. k. 2024-20208
3. Už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Ši nuostata netaikoma, jeigu:
1) tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas, ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šioje dalyje nurodytus įsipareigojimus;
2) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur (penkiasdešimt eurų);
3) tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 1 punkto nuostatas. Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu, perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalį, jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu.
4. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu:
1) jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų;
2) jis pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 21 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Laikoma, kad atitinkamos padėties dėl interesų konflikto negalima ištaisyti, jeigu į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų šio įstatymo nuostatoms;
3) pažeista konkurencija, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;
4) tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų, atliktų šio įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ar Koncesijų įstatymo nustatyta tvarka, metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją arba dėl melagingos informacijos pateikimo negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų arba taikomos kitos panašios sankcijos;
5) tiekėjas pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą pirkimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;
6) tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba yra netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę pirkimo sutartį, ankstesnę pirkimo sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau, negu toje sutartyje nustatytas jos galiojimo terminas, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos;
7) perkančioji organizacija bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis:
a) yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
b) neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje. Taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, juos skaičiuojant nuo Mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo dienos, tačiau visais atvejais šie terminai negali būti ilgesni negu 3 metai;
c) yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai.
5. Perkančioji organizacija gali netaikyti šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą.
6. Perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:
1) yra pažeidęs bent vieną iš šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
2) yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos ar pradėtos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar nemokumo administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši. Tačiau kai yra šiame punkte apibrėžta situacija, perkančioji organizacija negali pašalinti tiekėjo iš pirkimo procedūros, jeigu jis pateikė pagrįstų įrodymų, kad sugebės tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį;
3) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus šio straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodytą pažeidimą), dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai.
7. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytus pašalinimo pagrindus ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens, siekiant išvengti šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo.
8. Perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, šio straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunkčio atveju – ar taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą nebūtų reikšmingai apribota konkurencija. Priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytais pašalinimo pagrindais, gali būti atsižvelgiama į pagal šio įstatymo 52 ir 91 straipsnius skelbiamą informaciją.
9. Perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų.
10. Jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalis, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu:
1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių:
a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina;
b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina;
c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai;
2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.
11. Tiekėjas negali pasinaudoti šio straipsnio 10 dalyje nustatyta galimybe, kai jis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų, teismo sprendime nurodytą laikotarpį.
12. Kai priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu tiekėjui yra nustatytas šio straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų laikotarpis, perkančioji organizacija tiekėją iš pirkimo procedūros šalina teismo sprendime nurodytą laikotarpį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-545, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-15, i. k. 2021-21632
Galioja nuo 2025-02-01
12. Kai priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu tiekėjui yra nustatytas šio straipsnio 1, 2, 21, 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų laikotarpis, perkančioji organizacija tiekėją iš pirkimo procedūros šalina teismo sprendime nurodytą laikotarpį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3149, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-20, i. k. 2024-20208
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-545, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-15, i. k. 2021-21632
VPĮ 46 straipsnyje[1] reglamentuojami tiekėjų pašalinimo pagrindai (privalomi ir neprivalomi) bei apsivalymo (angl. self-cleaning) doktrinos samprata.
VPĮ 46 straipsnyje įtvirtinti: (i) privalomi pašalinimo pagrindai (VPĮ 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys) (nuo 2025-02-01 VPĮ 46 straipsnio 1, 21, 3 ir 4 dalys), kuriuos perkančioji organizacija visada turi įtraukti į pirkimo sąlygas (išskyrus mažos vertės pirkimus); (ii) neprivalomi (pasirinktinai taikomi) pašalinimo pagrindai (VPĮ 46 straipsnio 6 dalis), tai reiškia, kad jų neprivaloma nustatyti pirkimo dokumentuose (nepaisant to, kokios vertės ir koks pirkimas vykdomas), tačiau jeigu atitinkamas pašalinimo pagrindas yra nustatytas konkretaus pirkimo dokumentuose, jis (kaip ir bet kuri kita pirkimo sąlyga) tampa privalomu tame pirkime ir perkančioji organizacija privalo jį taikyti.
Perkančioji organizacija, rengdama pirkimo dokumentus, gali vadovautis VPT siūlomomis pirkimo dokumentų nuostatomis, susijusiomis su pašalinimo pagrindais, Tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų vertinimo procedūrų vadovu, taip pat atsižvelgti į metodinę priemonę, kurioje pateikiami privalomi ir neprivalomi pašalinimo pagrindai („Pašalinimo pagrindų lentelė“), pateikiama nuoroda į atitinkamą VPĮ straipsnį bei EBVPD formos dalį pildymui, taip pat nurodomi atitinkamą pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodantys dokumentai.
Tiek privalomi, tiek neprivalomi tiekėjų pašalinimo pagrindai, įtvirtinti VPĮ 46 straipsnyje, suformuoti vadinamąja negatyviąja prasme, t. y. tam, kad pasiūlymas nebūtų atmestas, tiekėjas turi neatitikti nurodytų kriterijų (pavyzdžiui, neturėti teistumo už tam tikras nusikalstamas veikas)[2].
- VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomi tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindai[3]. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti netaikyti šių pašalinimo pagrindų viešajame pirkime, t. y. kaip nurodyta pirmiau, šiuos pašalinimo pagrindus kiekviena perkančioji organizacija privalomai turi nustatyti pirkimo sąlygose. Tuo atveju, jei perkančioji organizacija tam tikro privalomojo pagrindo neįtvirtina pirkimo sąlygose, tai turi papildomai kreiptis į tiekėją ir prašyti patikslinti informaciją dėl pašalinimo pagrindo neegzistavimo[4].
Nustačiusi bet kurį iš komentuojamų privalomųjų pašalinimo pagrindų, perkančioji organizacija privalo atmesti tiekėjo pasiūlymą (paraišką) (VPĮ 45 straipsnio 1 dalis).
Išimtis taikoma tik šiais atvejais:
(i) mažos vertės pirkimų atvejais (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), kas reiškia, kad perkančioji organizacija turi teisę, bet ne pareigą pirkimo sąlygose nustatyti privalomus pašalinimo pagrindus. Dėl to, jei mažos vertės pirkime perkančioji organizacija nustatys pašalinimo pagrindus, tai tuo atveju ir privalės jais vadovautis vertinant tiekėjo pasiūlymus ir, nustačiusi nors vieną pašalinimo pagrindą, turės atmesti tiekėjo pasiūlymą;
(ii) kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 5 dalies komentarą);
(iii) kai atliekamas tarptautinis pirkimas neskelbiamų derybų būdu dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais, t. y. esant ypatingos skubos aplinkybėms, nepriklausančioms nuo perkančiosios organizacijos (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (detaliau žiūrėti VPĮ 72 straipsnio 3 dalies komentarą);
(iv) kai atliekamas supaprastintas pirkimas ir VPĮ 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinis pirkimas, neskelbiamų derybų būdu VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis (detaliau žiūrėti VPĮ 72 straipsnio 3 dalies komentarą).
VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai yra susiję su nusikalstomomis veikomis, kurios reglamentuojamos BK, suderintu su Direktyva 2014/24/ES. Neaiškumų galėtų kilti, jeigu tiekėjas būtų nuteistas kitoje ES valstybėje narėje ar kitoje valstybėje ir nusikalstamos veiklos sąvoka toje valstybėje ne visiškai atitiktų sąvoką, apibrėžtą Lietuvos teisės aktuose, tuomet perkančioji organizacija turėtų vertinti, ar konkreti nusikalstama veika atitinka apibrėžtą Direktyvoje 2014/24/ES.
VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai taikomi pačiam tiekėjui ir jo atsakingam asmeniui. Šiuo atveju atsakingas asmuo gali būti: (i) tiekėjo vadovas; (ii) kito valdymo (pavyzdžiui, valdyba) ar priežiūros organo (pavyzdžiui, stebėtojų taryba) narys ar kitas asmuo, turintis teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį; (iii) asmuo, turintis teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (pavyzdžiui, apskaitą tvarkantis asmuo, vadovo įgaliotas asmuo, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus) (VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Supaprastinto pirkimo atveju VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai taikomi pačiam tiekėjui ir jo atsakingam asmeniui, kuriuo gali būti: (i) tiekėjo vadovas, (ii) asmuo, turintis teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus.
Remiantis VPĮ 46 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, jei nustatoma, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteistas už nusikalstamą veiką, nurodytą VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose. Laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas, jei yra priimtas ir įsiteisėjęs LR teismo apkaltinamasis nuosprendis ar kitos valstybės teismo sprendimas, pagal teisės aktų reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 2 dalies komentarą). Pažymėtina, kad VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje neapibrėžta „kitos valstybės“ samprata. Kita valstybė turėtų būti suprantama kaip bet kuri ES valstybė narė ir bet kuri kita trečioji šalis (toliau – kita valstybė).
VPĮ 46 straipsnio 1 dalis turi būti sistemiškai aiškinama su VPĮ 51 straipsnio 1 dalimi (detaliau žiūrėti VPĮ 51 straipsnio 1 dalies komentarą), kurioje įtvirtintos taisyklės, susijusios su pašalinimo pagrindų nebuvimo įrodinėjimu.
1.1. VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, kai tiekėjas arba jo atsakingas asmuo nuteistas už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam.
Nusikalstamo susivienijimo, jo organizavimo ir vadovavimo samprata bei taikoma atsakomybė yra įtvirtintos BK 25 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas; nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija ir organizuota teroristinė grupė ir BK 249 straipsnyje. Tuo atveju, jei tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteisti už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kaip nurodyta BK 25 straipsnio 5 dalyje ir BK 249 straipsnyje, tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros (VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybė už šią nusikalstamą veiką gali būti taikoma ir juridiniam asmeniui. BK nuostatomis, reglamentuojančiomis nusikalstamą susivienijimą, yra įgyvendinamas 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (BK priedo 19 d.).
1.2. VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, kai tiekėjas arba jo atsakingas asmuo nuteistas už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą.
VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas yra susijęs su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis: (i) kyšininkavimas (BK 225 straipsnis); (ii) prekyba poveikiu (BK 226 straipsnis); (iii) papirkimas (BK 227 straipsnis).
Taigi, tuo atveju, jei tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteisti už kyšininkavimą (BK 225 straipsnis), prekybą poveikiu (BK 226 straipsnis), papirkimą (BK 227 straipsnis), tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros (VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybė už šias nusikalstamas veikas gali būti taikoma ir juridiniam asmeniui. BK nuostatomis įgyvendinamas 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje (BK priedo 11 p.).
1.3. VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomas pašalinimo pagrindas, kai tiekėjas arba jo atsakingas asmuo nuteistas už sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje.
VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, kai tiekėjas laikomas atitinkančiu pašalinimo pagrindą ir dėl to tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros. Šios sąlygos taikomos kartu: (i) tiekėjas ar jo atsakingas asmuo turi būti nuteistas už VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas nusikalstamas veikas; (ii) nusikalstamomis veikomis turi būti kėsinamasi į ES finansinius interesus.
VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos, susijusios su nusikaltimais 1) turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, 2) ekonomikai ir verslo tvarkai, 3) finansų sistemai, 4) valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, t. y.: (i) sukčiavimas (BK 182 straipsnis); (ii) turto pasisavinimas (BK 183 straipsnis); (iii) turto išvaistymas (BK 184 straipsnis); (iv) apgaulingas pareiškimas apie juridinio asmens veiklą (BK 205 straipsnis); (v) kredito, paskolos, tikslinės paramos subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką (BK 206 straipsnis); (vi) kreditinis sukčiavimas (BK 207 straipsnis); (vii) neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 straipsnis); (viii) deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas (BK 221 straipsnis); (ix) apgaulingas apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas (BK 222 straipsnis); (x) piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis).
Pažymėtina, kad sukčiavimo (BK 182 straipsnio 5 dalis), turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 4 dalis), turto išvaistymo (BK 184 straipsnio 6 dalis) atvejais už padarytus baudžiamuosius nusižengimus, kurie susiję su nedidelės vertės svetimu turtu ar turtine teise, neatsako juridinis asmuo.
Be to, vertinant, ar nurodytomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į ES finansinius interesus, turi būti atsižvelgiama į Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kas yra laikoma Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas. Pavyzdžiui, Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu laikoma, kad tai bet koks tyčinis veikimas ar neveikimas, susijęs su suklastotų, neteisingų ar neišsamių pareiškimų ar dokumentų naudojimu ar pateikimu, kurio padariniai yra Europos Bendrijų bendrojo biudžeto arba Europos Bendrijų valdomų ar jų vardu valdomų biudžetų lėšų pasisavinimas ar neteisėtas užlaikymas.
1.4. VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, kai tiekėjas arba jo atsakingas asmuo nuteistas už nusikalstamą bankrotą.
Nusikalstamo bankroto sąvoka ir atsakomybė už jį reglamentuota BK 209 straipsnyje. Nusikalstamas bankrotas priskiriamas nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai. Nustačius, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo padarė VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nusikalstamą veiką (nusikalstamą bankrotą) ir yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūrų. Šis pašalinimo pagrindas yra susijęs su sąmoningu blogu įmonės valdymu, nulėmusiu įmonės bankrotą, kai dėl to padaryta didelė turtinė žala (400 MGL-900 MGL) arba labai didelė turtinė žala (daugiau nei 900 MGL) vienam ar daugiau kreditorių.
1.5. VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, kai tiekėjas arba jo atsakingas asmuo nuteistas už teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą.
Teroristiniai ir su teroristine veikla susiję nusikaltimai priskiriami nusikaltimams visuomenės saugumui. Teroristiniais nusikaltimais laikomi šie BK nurodyti nusikaltimai (BK 2521 straipsnio 1 dalis): (i) teroro aktas (BK 250 straipsnis); (ii) grasinimas padaryti teroristinį nusikaltimą (BK 2503 straipsnis); (iii) orlaivio, laivo ar kitos viešojo ar krovininio transporto priemonės arba stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimas (BK 251 straipsnis); (iv) žmogaus pagrobimas įkaitu (BK 252 straipsnis).
Su teroristine veikla susijusiais nusikaltimais yra laikomos šios nusikalstamos veikos (BK 2521 straipsnio 2 dalis): (i) grupių, kurių tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, kūrimas ir veikla (BK 2491 straipsnis); (ii) teroristinių nusikaltimų kurstymas (BK 2501 straipsnis); (iii) verbavimas teroristinei veiklai (BK 2502 straipsnis); (iv) teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas (BK 2504 straipsnis); (v) teroristų rengimas ir mokymasis teroristiniais tikslais (BK 2505 straipsnis); (vi) vykimas teroristiniais tikslais (BK 2506 straipsnis); taip pat (vii) vagystė (BK 178 straipsnis), plėšimas (BK 180 straipsnis), turto prievartavimas (BK 181 straipsnis), dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnis), jeigu jais siekiama gauti lėšų, įrankių ar priemonių teroristiniams nusikaltimams daryti ar remti grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veiklą.
Taigi, tuo atveju, jei tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas už teroristinį ar su teroristine veikla susijusį nusikaltimą (VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros.
1.6. VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, kai tiekėjas arba jo atsakingas asmuo nuteistas už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą.
Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo samprata bei atsakomybė reglamentuota BK 216 straipsnyje. Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo nusikaltimas yra priskirtas nusikaltimams finansų sistemai. Jeigu tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteisti už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, kaip tai nurodyta BK 216 straipsnyje, tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros.
1.7. VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, kai tiekėjas arba jo atsakingas asmuo nuteistas už prekybą žmonėmis, vaiko pirkimą ar pardavimą.
VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos nusikalstomos veikos, susijusios su nusikaltimais žmogaus laisvei ir vaikui bei šeimai: (i) prekyba žmonėmis (BK 147 straipsnis); (ii) vaiko pirkimas arba pardavimas (BK 157 straipsnis).
Taigi, nustačius, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas už prekybą žmonėmis (BK 147 straipsnis) arba vaiko pirkimą arba pardavimą (BK 157 straipsnis), tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros.
1.8. VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, kai kitos valstybės tiekėjas nuteistas už atliktą nusikaltimą, apibrėžtą Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintus Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančiuose kitų valstybių teisės aktuose.
VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas yra taikomas tik kitos valstybės tiekėjui, t. y. tokiam tiekėjui, kuris padarė nusikaltimą, apibrėžtą kitos valstybės teisės aktuose, taip pat ir įgyvendinančiuose Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintus ES teisės aktus. Kitaip tariant, VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 8 punktas yra susijęs su tokiomis situacijomis, kai kitos valstybės tiekėjas yra nuteistas ne Lietuvos Respublikoje, o kitoje valstybėje (dėl kitos valstybės sampratos detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 1 dalies komentarą) už tokias nusikalstamas veikas, kurios atitinka Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintas nusikalstamas veikas, t. y. (i) dalyvavimas nusikalstamos organizacijos veikloje; (ii) korupcija; (iii) sukčiavimas; (iv) teroristiniai nusikaltimai arba su teroristine veikla susiję nusikaltimai; (v) pinigų plovimo arba teroristų finansavimo; (vi) vaikų darbas ar kitos prekybos žmonėmis formos.
- VPĮ 46 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kada yra laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas už VPĮ 46 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Šiais atvejais yra laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas:
2.1. Tuo atveju, jei tiekėjas yra fizinis asmuo, laikoma, kad tiekėjas yra nuteistas, jei per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą.
VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos šios sąlygas, kurioms visoms esant kartu, laikoma, kad tiekėjas (fizinis asmuo) yra nuteistas: (i) per pastaruosius 5 (penkerius) metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, (ii) asmuo turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą.
Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, kurio pagrindu laikoma, kad asmuo turi teistumą. Turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, kuriems yra įsiteisėjęs LR teismo apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis) ar kitos valstybės teismo sprendimas, pagal teisės aktų reikalavimus (dėl kitos valstybės sampratos detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 1 dalies komentarą). Taigi turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne ES valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas sprendimas, pagal teisės aktų reikalavimus.
Teistumas išnyksta tais atvejais, kai sueina BK 97 straipsnio 6 dalyje nustatyti terminai ir tokiu atveju asmuo laikomas neteistu. Taip pat galimas atvejis, kai teistumas panaikinamas BK 97 straipsnio 7 dalies pagrindu, todėl tokiu atveju asmuo irgi bus laikomas neteistu. Be to, pažymėtina, kad penkerių metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo apkaltinamojo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. kai toks sprendimas arba nebuvo apskųstas teismui, arba įsiteisėjo teismo sprendimas (nutartis), kuriuo toks sprendimas buvo patvirtintas ir pripažintas teisėtu. Kitose valstybėse teistumas išnyksta ar yra panaikinamas jų nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais.
Pavyzdys
Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl pirkime dalyvaujančio tiekėjo buvo priimtas 2020 m. gruodžio 1 d. Šis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir panaikintas (t. y. apkaltinamasis nuosprendis neįsiteisėjo), o vėliau byla buvo nagrinėjama ir LAT. LAT 2022 m. gegužės 1 d. priėmė nutartį, kuria paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Vertinant, ar tiekėjas atitinka VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tam tikrą pašalinimo pagrindą, penkerių metų terminas skaičiuojamas nuo LAT nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 1 d., taigi iki šios datos tiekėjas dėl aptariamo pašalinimo pagrindo negalėjo būti pašalintas.
2.2. Tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens, turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ar kito (kitų) asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys, vadovo ar dėl asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.
VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata yra taikoma dėl šių juridinio asmens, kitos organizacijos ar jos struktūrinio padalinio asmenų: (i) vadovo; (ii) kito valdymo (pavyzdžiui, valdyba) ar priežiūros organo (pavyzdžiui, stebėtojų taryba) nario ar kito asmens, turinčio teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu, priimti sprendimą, sudaryti sandorį; (iii) asmens, turinčio teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (pavyzdžiui, vadovas įgalioja asmenį, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus).
Supaprastinto pirkimo atveju, VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai taikomi pačiam tiekėjui ir jo atsakingam asmeniui, kuriuo gali būti: (i) tiekėjo vadovas, (ii) asmuo, turintis teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus. Įstatymų leidėjas, siekdamas supaprastinti ir pagreitinti informacijos apie tiekėją tikrinimą bei sumažinti administracinę naštą tiekėjams teikiant duomenis, supaprastintų pirkimų atvejais nurodė, kad dėl teistumo būtų tikrinamas tiekėjo vadovas, apskaitą tvarkantis asmuo ar kitas asmuo, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti finansinės apskaitos dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad tarptautinių pirkimų atveju tikrinamų asmenų sąrašas yra įtvirtintas Direktyvoje 2014/24/ES ir negali būti keičiamas.
VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti asmenys laikomi nuteisti, jei per pastaruosius 5 (penkerius) metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (dėl teistumo detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą).
2.3. Tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba šio straipsnio 3 dalies atveju – galutinis administracinis sprendimas, jeigu toks sprendimas priimamas pagal tiekėjo šalies teisės aktų reikalavimus.
VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 3 punktas yra taikomas tik tiekėjui, kai jis yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys. Remiantis VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 3 punktu, tiekėjas (juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys) bus laikomi nuteisti, kai: (i) per pastaruosius 5 (penkerius) metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą), arba, kai (ii) priimamas galutinis administracinis sprendimas, jeigu toks sprendimas priimamas pagal tiekėjo šalies teisės aktų reikalavimus, už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu nevykdymą (VPĮ 46 straipsnio 3 dalis).
Tiekėjai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys jiems Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas pareigas, atsako pagal ANK arba pagal BK (Mokesčių administravimo įstatymo 143 straipsnis). Taigi, jei priimamas administracinis sprendimas dėl įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu nevykdymo, laikoma, kad tiekėjas yra nuteistas ir turi būti pašalintas iš pirkimo procedūrų.
Galioja nuo 2025-02-01
21. VPĮ 46 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas yra neatlikęs jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-3149, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-20, i. k. 2024-20208
VPĮ 46 straipsnio 21 dalis yra taikoma tik tiekėjui, kai jis yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys, ir nustatytas siekiant užtikrinti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų skaidrūs juridiniai asmenys. Perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti netaikyti šio pašalinimo pagrindo viešajame pirkime, t. y. nepriklausomai nuo to, ar jis nustatytas pirkimo dokumentuose ar ne, jis yra privalomai taikomas. Taigi, tuo atveju, jei tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra neatlikęs jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros.
Aiškinamajame rašte Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 721 , 722 , 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 ir 244 straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 ir 729 straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53, 217, 307, 338, 357, 392 ir 405 straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo 3571 straipsniu įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atkreiptas dėmesys į tai, kad ES , 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis valstybėms narėms 9 straipsnis rekomenduoja įtvirtinti atitinkamas baudžiamojo poveikio priemones juridiniams asmenims, kurios galėtų būti: a) teisės į valstybės skiriamas išmokas arba pagalbą atėmimas; b) laikinas arba nuolatinis teisės dalyvauti viešuosiuose konkursuose atėmimas; c) laikinas arba nuolatinis teisės verstis komercine veikla atėmimas; d) teisminės priežiūros skyrimas ir kt. Tokio požiūrio į juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę yra laikomasi ir kituose priimtuose ES teisės instrumentuose bei naujai svarstomuose pasiūlymuose.
Siekiant tinkamai individualizuoti juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, BK 581 straipsnyje „Bausmės skyrimo juridiniam asmeniui ypatumai“ nustatytos specialios aplinkybės, išimtinai susijusios su šiuo specialiu subjektu – juridiniu asmeniu, – kurias teismas turėtų įvertinti, skirdamas bausmę, t. y. šiame straipsnyje nustatoma, kad teismas bausmę juridiniam asmeniui skiria vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir papildomai atsižvelgia į: 1) juridinio asmens organizacinę kultūrą ir veiklos kontrolės politiką; 2) juridinio asmens veiksmus, kurių šis juridinis asmuo ėmėsi, siekdamas pašalinti nusikalstamos veikos sukeltus padarinius ir įgyvendinti nusikalstamų veikų prevenciją; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) kitas reikšmingas aplinkybes.
Tokio pobūdžio aplinkybių įvertinimas suteikia galimybę užtikrinti visapusišką juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės individualizavimą, kuris turi esminę reikšmę parenkant konkrečią bausmę ir jos dydį.
BK VII („Bausmė“) ir VIII („Bausmės skyrimas“) skyriuose nustatytos baudžiamojo įstatymo normos sudaro teisinį pagrindą baudžiamajai atsakomybei įgyvendinti, apibrėžiant bausmės esmę ir jos skyrimo taisykles.
Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai, be kita ko, nustato galimybę skirti juridiniams asmenims baudžiamojo poveikio priemones, kurios galėtų prisidėti ne tik prie bausmės tikslų įgyvendinimo, bet ir sukurtų prielaidas juridiniams asmenims savo veikla prisidėti prie socialinių valstybės tikslų įgyvendinimo, o tai neabejotinai turėtų teigiamą poveikį tiek nuteistam juridiniam asmeniui, tiek visuomenei. Be bendro pobūdžio poveikio priemonių taikomų juridiniam asmeniui, tokių kaip įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis), išplėstinis turto konfiskavimas (BK 723 straipsnis), nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioja naujos specialios, tik juridiniams asmenims skiriamos, baudžiamojo poveikio priemonės. Viena jų – tai BK 726 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pagal šią normą:
- baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kaip tiekėjui – taiko teismas;
- teismas gali uždrausti juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kaip tiekėjui nuo dvejų iki penkerių metų, šis terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais;
- ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama tik tais atvejais, kai draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kaip tiekėjui juridiniam asmeniui nekyla pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus.
Juridiniam asmeniui taikoma minėta baudžiamojo poveikio priemonė užtikrina ne tik efektyvų juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės, teisingumo principo įgyvendinimą, sukuria prielaidas juridiniams asmenims savo veikla esmingai prisidėti prie bendrų visuomenės tikslų įgyvendinimo, kartu ji leidžia sumažinti pakartotinio juridinio asmens nusikalstamumo riziką.
BK 726 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė suteikia galimybę užtikrinti, kad juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su nusikalstamų veikų darymu, negalėtų dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose ir kurti civilinius teisinius santykius su valstybės institucijomis nuo dvejų iki penkerių metų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 3571 straipsnį, nustatančiu juridiniam asmeniui paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarką: (i) sprendimą, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė juridiniam asmeniui, paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteisto juridinio asmens vadovui ar darbuotojui, atsakingam už paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymą, šios priemonės turinį ir terminą, jos vykdymo tvarką ir sąlygas, nuteisto juridinio asmens teises ir pareigas; (ii) sprendimą paskelbęs teismas apie draudimą juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui, kuris įtraukia šią informaciją į Juridinių asmenų registrą.
Pažymėtina, kad BK 244 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens vadovas ar darbuotojas, atsakingas už šiam juridiniam asmeniui paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą) vykdymą, jos nevykdęs, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, tokiu būdu yra siekiama užtikrinti baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtų juridiniam asmeniui, tinkamą įgyvendinimą.
- VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, kuris yra susijęs su jų pareiga mokėti mokesčius. VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pašalinimo pagrindo iš viešojo pirkimo sąlygos tikslas yra, be kita ko, įsitikinti, ar dalyvis patikimas, rūpestingas ir atsakingas[5]. Tai, kad ūkio subjektas nesumokėjo socialinio draudimo įmokų, rodo jo nepatikimumą, nerūpestingumą ir neatsakingumą, kiek tai susiję su teisinių ir socialinių įsipareigojimų vykdymu.
VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje nurodyti įsipareigojimai, susiję su mokesčių sumokėjimu, turi būti suprantami kaip įsipareigojimai, susiję su: (i) socialinio draudimo įmokų mokėjimo įvykdymu; (ii) mokesčių mokėjimo įvykdymu.
Tiekėjas privalo būti pašalintas iš pirkimo procedūros, kai: (i) jis nesilaiko pareigų, susijusių su mokesčių arba socialinio draudimo įmokų, mokėjimu pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, ir (ii) kai tai nustatyta apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu ar administraciniu sprendimu.
Tačiau šiuo atveju nėra privaloma, kad būtų priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ar administracinis sprendimas, kai bet kuriuo kitu tinkamu būdu įrodama, kad tiekėjas nesilaiko pareigų, susijusių su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu. Tačiau VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje nėra apibrėžta, kokie kiti įrodymai yra galimi ir būtų tinkami, siekiant pagrįsti, kad tiekėjas nevykdė įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu, dėl to kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų vertinti, ar tam tikras įrodymas yra tinkamas, ar ne.
Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose įtvirtindamos VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje nurodytą pašalinimo pagrindą, turi nurodyti ir kada bus tikrinama, ar tiekėjas yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių sumokėjimu. Šis terminas yra absoliučiai tikslus ir viešas, kad visi tiekėjai galėtų tiksliai žinoti apribojimus ir būtų tikri, kad tokie patys apribojimai taikomi visiems konkurentams[6]. Pažymėtina, kad turi būti užtikrinama, jog tiekėjas visą pirkimo procedūrų laiką ir sutarties vykdymo metu neturėtų skolų biudžetui. Be to, gali susiklostyti situacijos, kai perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo tam tikrą laikotarpį, iki kada aptariamų įsipareigojimų vykdymą liudijantys dokumentai turi būti išduoti kompetentingų institucijų. Pavyzdžiui, pirkimo dokumentuose nurodoma, kad galimo laimėtojo pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodantys dokumentai turės būti išduoti ne anksčiau kaip šimtas dvidešimt dienų iki tos dienos, iki kurios bus prašoma juos pateikti.
Be to, LAT pažymėjo, kad įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, vykdymas, priešingai nei kvalifikacijos reikalavimas dėl profesinio ar ekonominio pajėgumo, yra reguliarus (besikartojantis kas mėnesį), nustatytas įstatymų, dėl to tiekėjo padėtis dėl įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, gali nuolatos (periodiškai) kisti dėl atsinaujinančios jo pareigos vykdyti mokestinę prievolę, todėl tokių įsipareigojimų vykdymo fiksavimas pasiūlymo pateikimo momentu neturi tokio tikslo, kurio siekiama tiekėjų kvalifikacijos vertinimo atveju[7]. Dėl tos priežasties VPĮ 46 straipsnio 1–3 dalyse nurodytos sąlygos, kad tiekėjas bus laikomas įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių sumokėjimu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjo padėtis dėl įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, gali nuolatos (periodiškai) kisti, perkančiosioms organizacijoms rekomenduotina pirkimo dokumentuose papildomai nurodyti, kad perkančioji organizacija, prieš nustatydama laimėjusį pasiūlymą, iš pirkimo laimėtojo gali reikalauti pažymų, patvirtinančių tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą tik turėdama pagrįstų abejonių dėl šių tiekėjų patikimumo. Atkreiptinas dėmesys, kad, atliekant supaprastintus pirkimus, pažymų, patvirtinančių VPĮ 46 straipsnyje nurodytų tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, nereikalaujama, kai tiekėjas pateikia Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (detaliau žiūrėti VPĮ 25 straipsnio 1 dalies komentarą).
LAT pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos, norėdamos, kad tiekėjai pateiktų pažymas apie įsiskolinimo socialinio draudimo fondo biudžetui padėtį pasiūlymų pateikimo momentu, atsižvelgiant į tokių dokumentų išdavimo tvarką ir trukmę, neribojamos pirkimo sąlygose nustatyti, jog tiekėjai juos pristatytų vėliau, arba – tik nustačiusios tiekėjams reikalavimą atitikti socialinio draudimo įmokų mokėjimų įsipareigojimus, jos gali iš anksto deklaruoti, kad pačios kreipsis į atitinkamas institucijas dėl tiekėjų padėties pasiūlymų pateikimo ar jų vertinimo momentu[8].
VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis, kada privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, susijęs su mokesčių sumokėjimu, gali būti netaikomas, jeigu tenkinama nors viena VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose įtvirtinta sąlyga.
3.1. Tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas įvykdžiusiu VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje nurodytus įsipareigojimus.
VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta pašalinimo pagrindo netaikymo sąlyga, kai tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius. Tai gali būti situacijos, kai mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas yra atidedamas arba išdėstomas (Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnis). Dėl to, jei įmokų mokėjimas yra atidėtas ar išdėstomas, tai iki tokiame susitarime su mokesčių administratoriumi nurodyto termino draudėjas laikomas nepažeidusiu prievolės sumokėti įmokas, nes nustatomas naujas mokėjimo terminas. Tai reiškia, kad nesumokėtos įmokos atidėjimo ar išdėstymo laiku iš esmės negali būti laikomos skola, kaip įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, nevykdymo padarinys[9]. Kita vertus, ESTT yra nurodęs, kad vien tik aplinkybė, kad tam tikru laikotarpiu mokėjimas buvo pradėtas arba turima įrodymų, jog ketinama mokėti arba asmuo yra mokus sumokėti skolas pasibaigus šiam terminui, nepateisina tokio tiekėjo pasiūlymo neatmetimo[10].
3.2. Įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur (penkiasdešimties eurų).
VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta minimali riba, kada bus vertinama, kad tiekėjas neturi skolų. Tokia nuostata įtvirtinta remiantis Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis ir ESTT praktikoje[11] nurodytais išaiškinimais, kad valstybės narės turi teisę įtvirtinti kriterijus, susijusius su mokesčių sumokėjimu, sušvelninti arba juos padaryti lankstesnius. Be to, VPĮ aiškinamajame rašte nurodyta, kad tokia nuostata buvo įtvirtinta siekiant išvengti neadekvačių sankcijų, kai tiekėjas pašalinamas už smulkias mokesčių nepriemokas, dėl to VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta 50 Eur įsiskolinimo riba, kuriai esant tiekėjas dar nėra šalinamas iš pirkimo.
VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta galima įsiskolinimo riba reiškia, kad jei įsiskolinimo suma nesiekia 50 Eur (penkiasdešimt eurų) sumos, tai laikoma, kad tiekėjas yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu VPĮ 46 straipsnio 3 dalies prasme. Tačiau tuo atveju, jei tiekėjo įsiskolinimo suma viršija 50 Eur (penkiasdešimt eurų) sumą, perkančioji organizacija tokį tiekėją turėtų pašalinti iš pirkimo procedūrų, nebent egzistuoja VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta sąlyga.
3.3. Tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 1 punkto nuostatas.
VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punktas turėtų būti suprantamas taip, kad tiekėjai, turintys mokestinių skolų, turi galimybę net ir po pasiūlymo pateikimo sumokėti įsiskolinimo sumą, ir šiuo pagrindu tiekėjai negali būti pašalinti iš pirkimo procedūros. Tačiau šiuo atveju turi būti taikoma sąlyga, kad tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tik tokiu metu, kuriuo iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokų (taip pat delspinigių už jau padengtą skolą), ar imtis kitų priemonių dėl mokestinių įsipareigojimų įvykdymo. Tai gali būti tokie atvejai, kai tiekėjai į valstybės biudžetą sumoka ne visą reikiamą sumą ir dėl to papildomai kreipiamasi į tiekėją, kad būtų sumokėtas susidaręs įsiskolinimas.
Be to, perkančiajai organizacijai iš galimo pirkimo laimėtojo pareikalavus (detaliau žiūrėti VPĮ 50 straipsnio 6 dalies komentarą) pateikti aktualius duomenis, tiekėjas šiuo pagrindu nebus pašalinamas iš pirkimo procedūros ir bus laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu.
LApT, nagrinėdamas bylą dėl paskutinę pasiūlymo pateikimo dieną egzistavusio didesnio nei 30 000 Eur įsiskolinimo valstybės biudžetui, pažymėjo, kad trumpalaikis įsiskolinimas, susidaręs po tos dienos, kai turėjo būti sumokėta periodinė įmoka, negali paneigti dalyvio kompetencijos ir kvalifikacijos, dėl to tiekėjo įsiskolinimas valstybės biudžetui paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną, kuris nedelsiant (dvi dienos po pasiūlymo pateikimo dienos) buvo padengtas, neturi esminės reikšmės vertinant trečiojo asmens padėtį pašalinimo pagrindų atžvilgiu[12].
- VPĮ 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti specifiniai privalomi tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindai. Kaip minėta pirmiau (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 1 dalies komentarą), perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti netaikyti šių pašalinimo pagrindų viešajame pirkime, t. y. nepriklausomai nuo to, ar jie nustatyti pirkimo dokumentuose ar ne, komentuojami pašalinimo pagrindai yra privalomai taikomi.
Tuo atveju, jei perkančioji organizacija tam tikro privalomojo pagrindo neįtvirtina pirkimo sąlygose, tai turi papildomai kreiptis į tiekėją ir prašyti patikslinti informaciją dėl pašalinimo pagrindo neegzistavimo[13]. Nustačiusi bet kurį iš komentuojamų pašalinimo pagrindų, perkančioji organizacija privalo atmesti tiekėjo pasiūlymą (paraišką). Išimtis taikoma tik mažos vertės pirkimų atvejais (detaliau žiūrėti VPĮ 25 straipsnio 2 dalies komentarą).
VPĮ 46 straipsnio 4 dalyje yra nustatytas baigtinis savarankiškų pašalinimo pagrindų sąrašas. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija neturi teisės savarankiškai papildyti įstatymu nustatyto pasiūlymo atmetimo pagrindų sąrašo kitais, pagrindais, kurie susiję su profesinėmis savybėmis. Tokios nuostatos laikomasi ir ESTT[14] bei nacionalinėje teismų praktikoje[15].
4.1. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintas privalomas pašalinimo pagrindas, kai tiekėjas su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktas skirtas vadinamų horizontaliųjų (išorės) interesų konfliktų prevencijai. Horizontaliaisiais (išorės) interesų konfliktais laikomos situacijos, kai pirkime dalyvaujantys tiekėjai dirbtinai konkuruoja ir tuo pačiu metu turi užslėptą (maskuotą) ketinimą ar siekį apgauti perkančiąją organizaciją, imituojant natūralią konkurenciją tokiame pirkime. Paprastai tokiais suderintais veiksmais siekiama prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo dirbtinai padidintomis kainomis, lyginant su rinkos kainomis, arba tiesiog sudarant dirbtines sąlygas kuriam nors iš pirkime dalyvaujančių tiekėjų laimėti viešąjį pirkimą[16]. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktas sistemiškai aiškinamas ir taikomas su VPĮ 17 straipsnio ir ypač su VPĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Taikant komentuojamą tiekėjų pašalinimo pagrindą taip pat rekomenduojama vadovautis EBPO parengtomis gairėmis[17].
Pažymėtina, kad horizontalieji (išorės) interesų konfliktai patenka ne tik į viešųjų pirkimų teisės reguliavimo sritį – Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio nuostatose reglamentuojami konkurenciją ribojantys ūkio subjektų draudžiami susitarimai. Vis dėlto tai nereiškia, kad komentuojamo tiekėjų pašalinimo pagrindo taikymas priklauso nuo to, ar bus konstatuotas (nustatytas) konkurencijos teisės pažeidimas ir jį padarę asmenys bus patraukti atsakomybėn (pavyzdžiui, Konkurencijos taryba pradės tyrimą dėl konkurentų kartelio, nukentėję asmenys inicijuos žalos atlyginimo procesus ir pan.), ar nebus.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos, viena vertus, yra platesnės apimties už pirmiau aptartas draudžiamus susitarimus reglamentuojančias konkurencijos teisės normas, antra vertus, pastarųjų atžvilgiu yra savarankiškos, nepriklausomai nuo to, kad ūkio subjektų (tiekėjų) veiksmų turinys taikant VPĮ ir konkurencijos teisės normas iš dalies sutaps (pavyzdžiui, bus nustatytas susitarimas, kuriuo bus siekiama dalyvauti konkurse nesąžiningai derinant tarpusavio veiksmus ar iš anksto susitarimo šalims viena kitai išviešinus perkančiajai organizacijai siūlytinas kainas).
Dėl tokio VPĮ ir Konkurencijos įstatymo normų santykio, pirma, viešųjų pirkimų proceso dalyviams (tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms) nekeliami tokie neteisėtų veiksmų įrodinėjimo standartai kaip specialiosioms institucijoms (pirmiausia – Konkurencijos tarybai), antra, teismai spręsdami ginčus dėl perkančiosios organizacijos veiksmų pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 dalį neprivalo taikyti atitinkamų konkurencijos teisės nuostatų (bet gali), trečia, jei teismo procese tiesiogiai netaikytos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatos, Konkurencijos taryba nėra savaime įpareigota pradėti tyrimą dėl galimo draudžiamo susitarimo pagal pirmiau nurodytą teisės normą.
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal ESTT praktiką SESV 101 straipsnis netaikomas tarpusavyje susijusiems asmenims[18]. Autorių nuomone, pristatytas konkurenciją iškreipiančius susitarimus reguliuojančių teisės normų santykis taip pat reiškia tai, kad pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą neteisėtus susitarimus galima konstatuoti ir tarp susijusių ūkio subjektų, jeigu jų veiksmai atitiks šioje normoje įtvirtintas sąlygas. Tačiau tokiu atveju nei teismo procese, nei kitose administracinėse procedūrose pagal pristatytą ESTT teisės aiškinimą nebus galima taikyti SESV 101 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatų.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą savarankiškai vertinti kiekvieno jos vykdomo viešo pirkimo aplinkybes ir, jeigu procedūros metu yra nustatomos komentuojamoje teisės normoje numatytos sąlygos ir pagrindai, – pašalinti nesąžiningai konkuruojančius pirkimo dalyvius iš tokio pirkimo. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra nurodytos trys sąlygos, kuomet taikomas komentuojamas pašalinimo pagrindas:
(i) turi būti sudarytas susitarimas tarp pirkimo dalyvių. Susitarimas turi būti suprantamas ne tik kaip rašytinis ar žodinis dviejų ar daugiau pirkimo dalyvių susitarimas, bet kaip ir bet kokie suderinti veiksmai[19], jų visuma, kurie išreiškia bendrą pirkimo dalyvių valią nesąžiningai konkuruoti (nekonkuruoti). Susitarimu laikomi, pavyzdžiui:
- bendravimas telefonu, el. paštu;
- susitikimai (net jeigu nežinant, kas konkrečiai aptarta),
- vieši pareiškimai (pavyzdžiui, per spaudą ar per įmonių interneto svetaines),
- vadinamieji suderinti veiksmai – tai yra tokia bendradarbiavimo forma, kai, nors dar nėra sudaryto susitarimo, iš šalių elgesio galima spręsti, jog šios sąmoningai bendradarbiauja. Tai gali būti vieno iš pirkimo dalyvių veiksmai, kuriais siekiama suderinti tiekėjų pasiūlymus pirkime, nesąžiningai konkuruoti[20], kai kitas dalyvis savo atitinkamais veiksmais ar neveikimu pritaria pirmojo tiekėjo pasiūlytiems veiksmams ar neveikimui.
Pavyzdys, kai būtų susitarimas
Du konkurentai dalyvauja Perkančiosios organizacijos vykdomame pirkime. Tiekėjo 1 direktorius golfo aikštyne pasiūlo Tiekėjo 2 komercijos direktoriui, kad pastarasis pirkime neteiktų neįprastai mažos kainos pagrindimo. Perkančiajai organizacijai pasikreipus į Tiekėją 2, jis neįprastai mažos kainos nepagrindžia.
Pavyzdys, kai nebūtų susitarimo
Du konkurentai dalyvauja Perkančiosios organizacijos vykdomame pirkime. Tiekėjo 1 direktorius golfo aikštyne pasiūlo Tiekėjo 2 komercijos direktoriui, kad pastarasis pirkime neteiktų neįprastai mažos kainos pagrindimo. Perkančiajai organizacijai pasikreipus į Tiekėją 2, jis neįprastai mažą kainą tinkamai pagrindžia.
(ii) susitarimu siekiama iškreipti konkurenciją, t. y. pirmiau nurodytų suderintų veiksmų tikslas ar padarinys yra paveikti esamų ar potencialių konkurentų elgesį ar atskleisti reikšmingą (neviešinamą) informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje, kai tokių veiksmų tikslas arba padarinys yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas[21].
Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje pateiktas sąrašas aplinkybių, kurios preziumuojamos, kaip iškreipiančios konkurenciją: susitarimas tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas, pasidalyti prekės rinką teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar kitu būdu, nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius, taip pat riboti techninę pažangą ar investicijas, panašaus pobūdžio sutartyse taikyti nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems ūkio subjektams ir taip sudaryti jiems skirtingas konkurencijos sąlygas, iš kitų ūkio subjektų reikalauti papildomų įsipareigojimų, kurie pagal savo komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. Pavyzdžiui, draudžiamu gali būti pripažintas susitarimas riboti gamybos apimtis, tiekėjo susitarimas su pirkėju dėl išimtinumo.
(iii) perkančioji organizacija turi įtikinamų duomenų, kad jos vykdomame viešajame pirkime dalyviai nesąžiningai konkuruoja ir taip iškreipia konkurenciją[22].
Minėta, kad VPĮ normose įtvirtinta pačios perkančiosios organizacijos pareiga individualiai vertinti kiekvieną pirkimą ir stebėti, ar nėra nesąžiningos konkurencijos požymių. Tačiau ši pareiga nereiškia, kad perkančiajai organizacijai nustatyta prievolė ar juo labiau – suteikta teisė imtis tokių priemonių, kurias, laikantis įstatymų, gali taikyti konkurencijos priežiūrą vykdanti institucija (Konkurencijos taryba) arba ikiteisminio tyrimo įstaigos. Kitaip tariant, komentuojamos normos tikslais perkančioji organizacija neturi teisės vykdyti kriminalinės žvalgybos ar kitų analogiškų veiksmų. Teismų praktikoje, be kita ko, laikomasi nuostatos, kad suderintų veiksmų egzistavimo faktą ir siekį iškraipyti konkurenciją, be kita ko, leidžia patvirtinti pagrįstos tikimybės apie suderintus veiksmus nustatymas, kai ūkio subjektų veiksmų (elgesio) negalima logiškai paaiškinti kaip nors kitaip, nei ūkio subjektų sudarytu susitarimu koordinuoti savo elgesį rinkoje[23].
Pažymima, kad įtikinami duomenys komentuojamos VPĮ normos prasme bus konkretaus pirkimo faktai, kuriais (dažniausiai netiesiogiai) bus patvirtinamas pirkimo dalyvių nesąžiningas elgesys. Kartu tai nereiškia, kad tokie duomenys turi būti prieš tai patvirtinti teismo ar kompetentingų institucijų (pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos) ir turėti privalomąją galią (pavyzdžiui, įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo konstatuotas draudžiamas susitarimas). Įtikinamais laikomi bet kokie duomenys, kurie konkrečiame pirkime yra pakankami perkančiajai organizacijai spręsti dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintų pagrindų egzistavimo[24]. Duomenys, gauti po pirminio tiekėjų pasiūlymo vertinimo, taip pat vėliau gauta Konkurencijos tarybos išvada, kuri nėra privaloma, laikomi kaip galimi įtikinami duomenys VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nėra nustatytų konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis perkančioji organizacija gali konstatuoti, kad jos vykdomame pirkime dalyviai yra susitarę iškraipyti konkurenciją. Gerojoje praktikoje[25] išskiriamos pavyzdinės situacijos, kuriose horizontalus interesų konfliktas yra labiau tikėtinas – rinkose, kuriose didesnė veiksmų derinimo tikimybė:
- mažas rinkos dalyvių skaičius, pavyzdžiui, komunalinių atliekų tvarkymo pirkimuose konkrečios savivaldybės teritorijoje dalyvauja visuomet tik tie patys trys tiekėjai, todėl jie vienas kitą labai gerai žino ir gali įvairiais būdais paveikti konkurenciją, pavyzdžiui, pasidalinti rinką;
- standartizuoti ar paprasti pirkimo objektai, pavyzdžiui maisto tvarkymo priemonės;
- sunkus patekimas į rinką, pavyzdžiui, vietinio ar priemiestinio keleivių vežimo paslaugų teikimas, kuriam reikia gauti vežėjų licenciją konkrečioje savivaldybėje, turėti reikiamą kiekį autobusų ir vairuotojų.
Pirmiau pažymėtose situacijose, kai prielaidų iškraipyti sąžiningą konkurenciją tiekėjams yra daugiau nei įprastai, perkančiosios organizacijos turėtų ne tik atidžiau vykdyti viešo pirkimo procedūras, bet ir iš anksto stengtis užkardyti šių prielaidų materializavimąsi, pavyzdžiui, nustatyti konkurenciją skatinančias pirkimo sąlygas, pirkimą skaidyti į dalis, kooperuotis su kitomis perkančiosiomis organizacijomis ir pan.
Gerojoje praktikoje[26] išskiriami ir požymiai, kurie padeda nustatyti horizontalų (išorinį) interesų konfliktą:
- tiekėjų bendravimo požymiai (vieno tiekėjo vardu pasiūlymą teikia kito tiekėjo darbuotojas);
- elgesys po pirkimo sutarties sudarymo (pelno pasidalinimas, subrangovais parenkami buvę tariami konkurentai);
- įtartini pasiūlymų teikimo modeliai (nedalyvavimas pirkime, jeigu pasiūlymą teikia kitas tiekėjas, pasiūlymų neteikimas konkrečioje teritorijoje, pasiūlymų kainų dideli skirtumai esant analogiškiems pirkimo objektams);
- neįprastas tiekėjų elgesys (atsisakymas patikslinti pasiūlymą, kvalifikaciją, laimėjus – atsisakymas sudaryti pirkimo sutartį);
- vadinamasis cover bidding modelis, kai geresnį pasiūlymą (mažesnę kainą) pateikęs tiekėjas neturėjo ketinimo sudaryti pirkimo sutartį, o tokia kaina teikiama tik turint tikslą, kad kitas tiekėjas laimėtų, taip pat, kai konkurentas pateikia akivaizdžiai per didelės kainos pasiūlymą ar pasiūlymą, neatitinkantį pirkimo sąlygų[27];
- dokumentų, kuriuos pateikė skirtingi tiekėjai panašumas arba tapatumas (panašios (tapačios) klaidos, šriftai, teksto stilius);
- požymiai, kad analogiškuose pirkimuose vyksta laimėtojų eiliškumas, t. y. viename pirkime laimi vienas tiekėjas, kitame pirkime laimi antras tiekėjas, trečiame pirkime vėl laimi pirmasis tiekėjas. Kitaip sakant, susiklosto tam tikra rotacija (angl. bid rotation)[28].
Perkančiosios organizacijos turi pirkimuose tikrinti šiuos tiekėjų dalyvavimo aspektus[29]:
- tas pats tiekėjas visuomet yra laimėtojas;
- laimėtojai pasiskirstę geografinėje teritorijoje. Tiekėjų pasiūlymai laimi tik tam tikrose teritorijose;
- nuolatinis tiekėjas, kurio pasiūlymo buvo tikimasi, nepateikė pasiūlymo, tačiau dalyvavo kituose pirkimuose;
- tiekėjai netikėtai atsisako pasiūlymų, atsisako dalyvavimo pirkime;
- tiekėjai keičiasi vieni su kitais tapdami laimėtojais;
- du ar daugiau tiekėjų pateikia bendrą pasiūlymą, nors galėtų dalyvauti pirkime atskirai, atsižvelgiant į keliamus reikalavimus;
- laimėjęs tiekėjas nuolat sudaro subrangos sutartis su nelaimėjusiais tiekėjais;
- laimėjęs tiekėjas nesudaro sutarties, tačiau vėliau tampa kito laimėtojo subrangovu;
- tiekėjai prieš pasiūlymų pateikimo terminą bendrauja.
Vis dėlto pažymėtina, kad pristatyti aspektai, nors savaime yra naudingi aiškinantis tiekėjų nesąžiningo elgesio apraiškas, tačiau iš esmės perkančiosioms organizacijoms, ypač nedidelėms, sunkiai pritaikomi, nes, pirma, tokio pobūdžio informacijai apdoroti reikia turėti resursų ir sugebėjimų, antra, perkančiosios organizacijos galia apribota konkretaus pirkimo atveju, todėl, net jei ji ir pradėtų plataus masto tyrimą, ji turi ribotas galimybes (iš esmės neturi) priimti sprendimus dėl tiekėjų veiksmų, priimtų kitose viešojo pirkimo procedūrose, juolab kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymas siejamas su konkrečiu metu vykstančiu pirkimu, o ne jų grupe, ypač skirtingu metu. Pavyzdžiui, jei pirmos vietos laimėtojas atsiima savo pasiūlymą arba atsisako sudaryti sutartį, perkančiajai organizacijai iš esmės bus neįmanoma įrodyti suderintus veiksmus su kitu (-ais) pirkimo dalyviu (-iais), jei nebus nustatytos kokios nors tarpusavio sąsajos.
Konkurenciją iškreipiantis susitarimas gali pasireikšti dviem formomis:
- kai pirkime dalyvauja (formaliai) atskirus (savarankiškus) pasiūlymus pateikę ūkio subjektai.
Nors elgesio strategijos, kurios detaliai aptartos EBPO gairėse, praktikoje gali skirtis, visas jas sieja tai, kad tiekėjai susitarimu eliminuoja konkurenciją viešajame pirkime. Tai dažniausiai lemia pirkimo kainos padidėjimą ir viešųjų finansų neefektyvų panaudojimą.
Pavyzdys
Perkančioji organizacija paskelbė apie degalų pirkimą. Nustatė, kad perkančioji organizacija degalų siekia įsigyti bent iš dviejų degalinių, kad, esant gedimų vienoje, nenutrūktų kuro tiekimas ir bendrovės veikla. Konkurse dalyvavo trys tarpusavyje nesusiję tiekėjai A, B ir C, iš kurių du (A ir B), pirma, turėjo tik po vieną degalinę perkančiosios organizacijos veiklos teritorijoje ir dėl to, antra, bendrai sudarė du analogiško turinio bendradarbiavimo susitarimus. A buvo išrinktas konkurso laimėtoju, todėl C, kuris pats tenkino degalinių tinklo reikalavimą, bet nelaimėjo pirkimo, apskundė jo rezultatus.
LAT analogiškoje byloje nurodė, kad tiekėjai, pateikę viešojo pirkimo konkurse savarankiškus pasiūlymus, kuriuose jie nurodyti kaip vienas kito subrangovai, savaime nereiškia neteisėtų šių ūkio subjektų veiksmų, jų pasiūlymai nelaikytini bendru pasiūlymu ar alternatyviais pasiūlymais. Neteisėtumas galėtų būti konstatuotas, jei būtų papildomai nustatyti kokie nors jų veiksmai, leidžiantys spręsti apie jų valią ir ketinimą iškreipti konkurenciją. Taigi LAT vertino, kad nesant kitų veiksmų, tiekėjų vienas kito pasitelkimas subrangovu savaime nelaikytinas draudžiamu susitarimu[30].
- kai pirkime dalyvauja vieną bendrą pasiūlymą pateikę ūkio subjektai. Prie atvejų priskiriamos specifinės situacijos, kurios formaliai yra teisėtos, bet gali būti įvertintos kaip draudžiami susitarimai Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatų prasme – konkurentų bendras dalyvavimas tame pačiame pirkime: jungtinė veikla ar subranga.
Ūkio subjektų grupė ar kitas susivienijimas formuojami tada, kai objektyviai vienas ar keli tiekėjai savarankiškai negali įvykdyti pirkimo sutarties. Tačiau praktikoje pasitaiko situacijų, kai tiekėjai susivienija į tiekėjų grupę ne dėl to, kad tai objektyviai būtina (pats tiekėjas neturi tokių pajėgumų), tačiau siekiant kitų tikslų, pavyzdžiui, siekiant gauti daugiau ekonominio naudingumo ar kvalifikacinės atrankos balų, arba kad pirkimo nelaimėtų kitas tiekėjas ir pan. Dėl to toks tiekėjų susivienijimas, kai siekiama kitų tikslų, dažniausiai yra vertinamas kaip konkurencijos taisyklių pažeidimas ir subjektų grupės narių veiksmus reikia vertinti konkurencijos teisės prasme, tokiu būdu užtikrinant draudžiamų susitarimų prevenciją.
Nors bendras konkurentų dalyvavimas viešajame pirkime (jungtinė veikla ar subranga) pats savaime nėra draudžiamas (detaliau žiūrėti VPĮ 18 straipsnio 2 dalies komentarą), tačiau tiekėjams, ketinantiems pirkime dalyvauti kaip ūkio subjektų grupė, svarbu įvertinti, ar: (i) bendrą pasiūlymą ketinama teikti kartu su tiesioginiu konkurentu; (ii) kiekvienas tiekėjas pirkime objektyviai galėtų dalyvauti atskirai. Dėl to, jei kiekvienas iš dviejų ar daugiau tiekėjų gali individualiai įvykdyti sutartį, tai paprastai laikoma, kad tiekėjai yra konkuruojantys. Priešingu atveju vertinama, kad tiekėjai nėra konkurentai[31].
Pavyzdys
Perkančioji organizacija paskelbė pirkimą „Požeminių, pusiau požeminių konteinerių įsigijimo, konteinerių aikštelių projektavimo ir požeminių ir pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo pirkimas“. Tiekėjas A, prekiaujantis atliekų konteineriais, ir Tiekėjas B, užsiimantis projektavimo ir statybos darbais, sudarė jungtinės veiklos sutartį ir pasiūlymą pateikė kaip ūkio subjektų grupė. Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjai veikia skirtingose rinkose ir nėra konkurentai, tai toks bendras tiekėjų pasiūlymas nekelia jokių abejonių konkurencijos teisės prasme.
Pažymėtina, kad gerojoje praktikoje[32] nurodoma, jog tiekėjai, svarstantys dalyvauti viešajame pirkime kartu su partneriu (ar subrangovu), turėtų atsižvelgti į šias aplinkybes, kurios galėtų turėti įtakos vertinant konkurencijos teisės pažeidimus:
- jei pirkimas yra išskaidytas į atskiras pirkimo dalis, įsivertinti, ar tiekėjas savarankiškai gali pateikti pasiūlymą didžiajai daliai pirkimo dalių.
- įsivertinti, ar tiekėjas turi pajėgumus pateikti pasiūlymą pirkime individualiai. Svarbiausia yra atsižvelgti ne į subjekto norą ar nenorą vykdyti sutartį, bet subjekto objektyvią galimybę ją įvykdyti.
- priimant sprendimą konkrečiame pirkime dalyvauti kaip ūkio subjektų grupė, svarbu pasirūpinti įrodymais, pagrindžiančiais tokio sprendimo motyvus. Priimamų sprendimų dokumentavimas (tiekėjų susirašinėjimai, derybų protokolai) vėliau gali būti vienas iš svarbių argumentų, įrodančių, kad tiekėjai nesudarė konkurencijos teisės prasme draudžiamo susitarimo.
- įvertinti konkrečiu metu vykdomus kitus projektus, kuriuose yra naudojami resursai, t. y. ar tiekėjas būtų pajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti einamuosius projektus bei naujus projektus.
- įvertinti ankstesnius viešuosius pirkimus, kuriuose dalyvavo tiekėjas, t. y. ar dalyvavo savarankiškai, ar su kitu tiekėju, ar dalyvavimas su kitu tiekėju nėra pasikartojantis ir pan.
- vengti keistis konkurencingai jautria informacija su kitomis įmonėmis, kol nėra aišku, ar įmonės yra konkurentės viena kitai. Tokia informacija paprastai yra susijusi su kaina, gamyba, klientais, rinka, pardavimais ir išlaidomis.
- vengti atskleisti daugiau informacijos nei būtina konkrečiai sutarčiai, kurią sudarys konsorciumo susitarimas. Net jei bendradarbiavimas yra teisėtas, svarbu prisiminti, kad, tikėtina, įmonės gali būti konkurentais sudarant kitas sutartis. Todėl gali būti neteisėta keistis konkurencinga informacija, išskyrus tai, kas būtina.
Ūkio subjektų veiksmų teisėtumo konkurencijos teisės prasme vertinimas apima tai, ar jungtinės veiklos (ar subrangos) sutartis sudarė tokie ūkio subjektai, dėl kurių bendro dalyvavimo buvo apribota konkurencija, sumažinant konkuruojančių pasiūlymų skaičių perkančiosios organizacijos vykdytuose viešuosiuose pirkimuose. Konkurencijos taryba, atlikdama vieną iš tyrimų[33], draudžiamu susitarimu pripažino dviejų konkurentų veiksmus, kai šie, galėdami savarankiškai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, dalyvaudavo jungtinės veiklos pagrindu ir pateikdavo bendrą pasiūlymą. Dėl to tuo atveju, jei ūkio subjektų grupė pirkime dalyvauja tik dėl to, kad surinktų daugiau kvalifikacinės atrankos balų, nėra pakankama priežastis pirkime teikti bendrą pasiūlymą. Jungtinės veiklos santykiai ir galimas konkurencijos pažeidimas neturi būti aiškinami skirtingai nuo subrangos santykių, t. y. jeigu konkurentai pasitelkia vienas kitą subrangovais pirkime, nors gali dalyvauti atskirai ir savarankiškai, tai taip pat turi būti pripažinta sąžiningos konkurencijos pažeidimu VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto atžvilgiu[34].
Perkančiosios organizacijos veiksmai, kai ji nustato, kad susiklostė reali horizontalaus (išorinio) interesų konflikto situacija, kaip nurodyta pirmiau, turi būti aktyvūs, bet nepakeičiantys specialius įgaliojimus turinčių institucijų kompetencijos. Ji privalo:
- kreiptis į tiekėją (-us) ir jų prašyti pateikti paaiškinimą (-us), pagrindžiantį (-ius), kad perkančiosios organizacijos nustatytos aplinkybės iš tiesų nereiškia egzistuojančio interesų konflikto[35]. Tiekėjai turi įrodyti, kad aplinkybės yra atsitiktinės ar tokios, kurios neįrodo, jog jie sudarė susitarimą iškreipti konkurenciją pirkime, t. y. draudžiamu susitarimu įtariamų subjektų veiksmai atitinka įprastinę verslo praktiką, buvo pagrįsti kokių nors objektyvių priežasčių ir pan. Kitaip sakant, būtent tiekėjui (-ams) tenka pareiga paneigti perkančiosios organizacijos abejones ar vertinimą dėl galimo horizontalaus (išorės) interesų konflikto[36]. Taip pat, jeigu kitas pirkimo dalyvis, kuris nėra sudaręs konkurenciją iškreipiančio susitarimo, perkančiajai organizacijai nurodo esant požymius, kad tarp tiekėjų yra horizontalus (išorės) interesų konfliktas, jam negali būti keliamas reikalavimas, kad būtent šis tiekėjas įrodytų esant nesąžiningus veiksmus, tai turi atlikti savarankiškai perkančioji organizacija.
- esant horizontalaus konflikto įtarimams tarp nesusijusių ūkio subjektų, apsvarstyti galimybę kreiptis į Konkurencijos tarybą, kad ši įvertintų aplinkybes ir pateiktų rekomendaciją (išvadą) dėl tiekėjų veiksmų įvertinimo galimos nesąžiningos konkurencijos aspektu[37];
- įvertinti visą gautą informaciją, įskaitant tiekėjų pateiktus paaiškinimus, ir priimti sprendimą dėl tiekėjo (-ų) pasiūlymo (-ų) atmetimo ar neatmetimo.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinto tiekėjų pasiūlymo atmetimo pagrindo negalima tapatinti su VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunktyje įtvirtintu pašalinimo pagrindu[38], t. y. profesiniu pažeidimu, kai yra draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimas, kai nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatyme ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai.
Skirtumas tarp VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunkčio yra tas, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto pašalinimo pagrindas yra nukreiptas į dabartinę viešojo pirkimo procedūrų situaciją, t. y. vertinama, kaip tiekėjas elgiasi konkrečiame pirkime, o VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunkčio pašalinimo pagrindas yra susietas su tiekėjo anksčiau atliktais neteisėtais, konkurenciją pažeidžiančiais veiksmais, už kuriuos tiekėjas buvo nubaustas pagal teisės aktų reikalavimus.
Kita vertus, perkančioji organizacija, nustačiusi tokį tiekėjų elgesį, kuris lemia VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto pašalinimo pagrindo taikymą, turėtų pranešti apie tokius veiksmus Konkurencijos tarybai[39].
Kaip nurodyta pirmiau, pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą, be kita ko, reikia nustatyti (konstatuoti) ūkio subjektų susitarimą iškreipti konkurenciją. Atsižvelgiant į pristatytą platesnę šios VPĮ nuostatos taikymo apimtį lyginant su Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio nuostatomis, konkurenciją iškreipiantį susitarimą, kai jį įgyvendina atskirus ar bendrą pasiūlymą pateikę ūkio subjektai, VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo prasme gali sudaryti tiek tarpusavyje susiję, tiek nesusiję ūkio subjektai, jei jie pirkimuose turi teisę veikti kaip savarankiški tiekėjai (t. y. pateikti pasiūlymą, prisiimti sutartinius įsipareigojimus ir pan.).
Kitais žodžiais tariant, nepriklausomai nuo to, kad pagal konkurencijos teisinį reguliavimą tarpusavyje susiję ūkio subjektai sudaro vieną ekonominį darinį, todėl negali susitarti dėl konkurencijos iškreipimo (nes jie plačiąja prasme ir nekonkuruoja, pavyzdžiui, patronuojamoji ir patronuojančioji įmonės), tačiau, atsižvelgdama į konkrečiais aplinkybes, pavyzdžiui, vienodas klaidas, kitas pasiūlymų derinimo apraiškas, perkančioji organizacija gali atmesti ir tarpusavyje susijusių tiekėjų pasiūlymus.
Nors į VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo sritį jos nepatenka, tačiau atskirai apžvelgtinos situacijos, kai sąžiningą ūkio konkurenciją iškreipia ne tarpusavyje susijusių subjektų susitarimas, bet tik vieno jų veiksmai, t. y. nereikia nustatyti bendros jų valios, suderintų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, tarpusavyje susijusiems asmenims pasunkinamas dalyvavimas pirkime, o perkančiosioms organizacijoms – palengvinamas nesąžiningų veiksmų nustatymas (nors jos pareigos dėl konkurencijos iškraipymo tyrimo iš esmės neturi skirtis lyginant su kitais atvejais).
Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, kad pats susijusių tiekėjų dalyvavimas nėra draudžiamas[40]. Kitaip sakant, susijusios bendrovės („motininė“ ir „dukterinė“ bendrovės, dvi „dukterinės“ bendrovės ir pan.) gali dalyvauti tame pačiame viešajame pirkime ir tai savaime nepažeidžia jokių teisės normų. Nors tokie tiekėjai neturi pareigos tarpusavio sąsajos išviešinti perkančiajai organizacijai, tačiau bet kokiu atveju jie privalo tame pačiame pirkime elgtis sąžiningai ir realiai konkuruoti. LAT konstatavo, kad susijusių asmenų antikonkurencinį elgesį galima nustatyti iš konkrečių aplinkybių, be kita ko, netiesioginių įrodymų, kurie būtų objektyvūs ir nuoseklūs (o susijusiems asmenims būtų suteikta teisė pateikti priešingų įrodymų), visumos, nereikalaujant konkrečiai konstatuoti, jog tarpusavyje susiję asmenys susitarė veikti nesavarankiškai, nesąžiningai; dėl to konkreti susijusių subjektų ryšio įtaka jų pasiūlymų nepriklausomumui gali būti nustatyta ir pagal vieno iš jų elgesį, veiksmus, nereikalaujant įrodyti, kad kitas apie juos žinojo; pakanka nustatyti, ar vieno susijusio subjekto veiksmai (teisėti ar neteisėti) sudarė sąlygas kitam dėl to gauti naudos[41].
Be to, nors susijusių asmenų atskiras dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose leistinas ir teisėtas, tačiau toks varžymosi modelis yra rizikingesnis už situacijas, kai pasiūlymus pateikia vien nepriklausomi ūkio subjektai; dėl to leistinas toks teisinis reguliavimas (atitinkamai ir bendrųjų teisės normų aiškinimas), pagal kurį susijusių asmenų nenaudai būtų įtvirtinta nuneigiamo pobūdžio nekonkuravimo prezumpcija, taikytina ne tik dėl pačios sąsajos fakto, bet ir kitų atitinkamų aplinkybių vertinimo[42].
Pavyzdys
Pirkime, be kitų, dalyvavo tarpusavyje susiję asmenys (A ir B). Perkančioji organizacija atmetė A pasiūlymą (mažiausios kainos) dėl neatitikties techninės specifikacijos reikalavimams ir pirkimo laimėtoju paskelbė B. Tiekėjas A ne tik neteikė pretenzijos, t. y. neginčijo savo pasiūlymo atmetimo, tačiau, kai peržiūros procedūrą inicijavo tiekėjas C ir pirmosios instancijos teismas patenkino jo ieškinį, be kita ko, pripažindamas antikonkurencinius tiekėjų A ir B veiksmus, šis (tiekėjas A) pateikė apeliacinį skundą ir įrodinėjo, kad perkančioji organizacija teisėtai atmetė jo pasiūlymą.
Spręsdamas analogišką situaciją[43], kasacinis teismas konstatavo, kad tiekėjų A ir B ryšiai turėjo įtakos jų dalyvavimo nepriklausomumui, todėl jų pasiūlymai turėjo būti atmesti. LAT teigimu, tiekėjo A neinicijuota peržiūros procedūra, o vėliau apeliacinės instancijos teismui jo teiktas skundas vertintinas kaip ūkio subjektų veiklos tikslams ir sąžiningam varžymuisi prieštaraujantis elgesys; ūkio subjektai turi diskreciją pasirinkti skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus ir (ar) procesinius teismų sprendimus ar ne, jie negali būti verčiami ginti savo galimai pažeistų teisių; vis dėlto viešojo pirkimo konkurse dalyvaujantys tarpusavyje susiję tiekėjai turi atsižvelgti į tai, kad jų elgesys vertintinas, be kita ko, atsižvelgiant į jų ryšių aplinkybę, todėl tokie patys susijusių asmenų veiksmai gali būti vertinami netapačiai nei nesusijusių asmenų; tarpusavyje susiję asmenys pirkimo ir peržiūros procedūrų metu turėtų būti suinteresuoti elgtis taip, kad jų elgesys sukeltų kuo mažiau abejonių.
4.2. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, kai tiekėjas pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta VPĮ 21 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Laikoma, kad atitinkamos padėties dėl interesų konflikto negalima ištaisyti, jeigu į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų VPĮ nuostatoms.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas reikalavimas atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl vertikalaus (vidaus) interesų konflikto, t. y. kai interesų konfliktas susidaro dėl aplinkybių, susijusių su tiekėjo ir perkančiosios organizacijos santykiais[44].
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 2 punkto pašalinimo pagrindas taikomas, kai yra abi sąlygos kartu:
- egzistuoja realus vertikalus (vidaus) interesų konfliktas (detaliau žiūrėti VPĮ 21 straipsnio komentarą), pasireiškęs pirkimo metu.
- dėl interesų konflikto susiklosčiusios situacijos negalima ištaisyti, t. y. konkrečiame pirkime buvo negrįžtamai iškreipta konkurencija ir nepakartojus procedūros iš naujo, nėra galimybės užtikrinti pirkimo procedūros, atitinkančios VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus principus (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą).
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 2 punkte pateikta negalimumo ištaisyti padėties samprata, kuri siejama su poveikiu viešojo pirkimo procedūroms, t. y. padėties negalima ištaisyti, kai interesų konfliktas yra toks, kad:
- nulėmė Komisijos ar pačios perkančiosios organizacijos sprendimus, pavyzdžiui, nulėmė specifinių viešojo pirkimo sąlygų įtvirtinimą, tiekėjo pripažinimą laimėtoju arba konkurento pasiūlymo atmetimą;
- toks Komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimas negali būti pakeistas, kadangi tai pažeistų VPĮ. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į Borta kriterijus[45] (detaliau žiūrėti VPĮ 36 straipsnio komentarą), perkančiosios organizacijos negali pakeisti viešojo pirkimo sąlygų, ypač po to, kai yra pateikti pasiūlymai, jeigu dėl tokių pakeitimų pirkime galėjo dalyvauti daugiau tiekėjų arba jų pasiūlymai galėjo būti kitokie (palankesni perkančiajai organizacijai, tiekėjams ir pan.). Priešingai, pavyzdžiui, priimtas sprendimas dėl pasiūlymų eilės arba skirtų ekonominio naudingumo balų gali būti pakeisti, kadangi nėra draudžiama pačioms perkančiosioms organizacijoms grįžti į ankstesnę stadiją. Išimtis būtų, jeigu ekonominio naudingumo vertinimo metu jau yra susipažinta su pasiūlymų kainomis ir tai gali daryti įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams, todėl tokiu atveju grįžimas į ankstesnę stadiją taip pat negalimas[46].
Teismų praktikoje pripažįstama, kad interesų konflikto padėties ne(be)galima ištaisyti:
- teisiškai (lot. de jure). Tai atitinka VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 2 punkte pateiktą sampratą;
- faktiškai (lot. de facto). Tais atvejais, kai perkančioji organizacija buvo pasyvi ir nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų išspręsta interesų konflikto situacija[47]. Kitaip sakant, jeigu perkančioji organizacija atlieka veiksmus, įtvirtintus VPĮ 21 straipsnio 3 dalyje bei kitus aktyvius veiksmus (detaliau žiūrėti VPĮ 21 straipsnio 3 dalies komentarą) tam, kad interesų konflikto situacija būtų išspręsta ir ši susiklosčiusi padėtis neturi arba nebeturi įtakos Komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimams, tuomet laikoma, kad negalima taikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto pašalinimo pagrindo.
Pavyzdys
Perkančioji organizacija vykdė IT sistemos pirkimą, kurio ekonominis naudingumas buvo vertinamas pagal kainos ir kokybės santykį. Kokybės kriterijų vertinimas buvo paskirtas ekspertams (doktorantams). Pirkime dalyvavo tiekėjai A ir B. B tiekėjo pasitelkti specialistai (profesoriai), kurie rengė pasiūlymo kokybės kriterijų pagrindimą, dirba tame pačiame universitete kaip pasiūlymus vertinantys ekspertai. Tiekėjas B buvo pripažintas pirkimo laimėtoju. Tiekėjas A paprašė perkančiosios organizacijos susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ir perkančiosios organizacijos atliktu jo vertinimu. Pastebėjęs, kad tiek perkančiosios organizacijos pasitelkti ekspertai, tiek tiekėjo B specialistai dirba toje pačioje mokslo įstaigoje, nurodė perkančiajai organizacijai, kad susiklostė interesų konfliktas tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo B. Perkančioji organizacija atmetė tokius tiekėjo A teiginius, kadangi perkančiosios organizacijos pasitelkti ekspertai pasirašė nešališkumo deklaracijas.
ESTT analogiškoje byloje nurodė, kad perkančioji organizacija turi būti aktyvi, sprendžiant galimo interesų konflikto situacijas, turi įvertinti padėties poveikį perkančiosios organizacijos sprendimams, imtis veiksmų spręsti interesų konfliktą, o tik nešališkumo deklaracijos pasirašymas nėra pakankama padėties sprendimo priemonė[48].
4.3. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, kai pažeista konkurencija, kaip nustatyta VPĮ 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl specifinės rūšies vertikalaus (vidaus) interesų konflikto, t. y. kai interesų konfliktas yra tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo, kuris šiai vykdė pagalbinę viešųjų pirkimų veiklą (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 22 dalies, 27 straipsnio 3-4 dalies komentarą)[49].
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 3 punkto pašalinimo pagrindas taikomas, kai yra visos sąlygos kartu:
- kandidatas ar dalyvis pats arba su juo bendradarbiaujantis ūkio subjektas perkančiajai organizacijai padėjo pasirengti pirkimui. Kitaip sakant, tiekėjas vykdė pagalbinę viešųjų pirkimų veiklą (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 22 dalies komentarą). Ši sąlyga yra taikoma išimtinai tik pagalbinei viešųjų pirkimų veiklai, kuri aiškinama siaurai, t. y. jeigu tiekėjas dalyvavo rinkos konsultacijoje, VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas pašalinimo pagrindas nėra taikomas (detaliau žiūrėti VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentarą).
- dėl vykdytos pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos yra pažeista konkurencija. Konkurencijos pažeidimas nustatomas, kai pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos paslaugų teikėjas įgyja nesąžiningą pranašumą prieš kitus viešojo pirkimo dalyvius dėl to, kad vykdė pagalbinę viešųjų pirkimų veiklą, pavyzdžiui, dokumentų rengimo metu darė įtaką reikalavimams ir kriterijams sau naudinga linkme ir pan.
- padėties negalima ištaisyti, t. y. konkurencija viešame pirkime yra negrįžtamai iškreipta ir sutrikdyta. VPĮ 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintos priemonės tam, kad būtų ištaisoma nurodyta vertikalaus (vidaus) interesų konflikto situacija (detaliau žiūrėti VPĮ 27 straipsnio 3 ir 4 dalies komentarą). Jeigu visos priemonės pagal VPĮ 27 straipsnio 3 ir 4 dalis yra išnaudotos ir vis tiek nėra galimybės ištaisyti susidariusios situacijos, t. y. padėties negalima ištaisyti (pakeisti) tiek teisiškai (objektyviai neįmanoma), tiek faktiškai, pavyzdžiui, perkančioji organizacija pagal VPĮ 27 straipsnio 4 dalį kreipėsi į pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos paslaugų teikėją dėl paaiškinimų pateikimo, tačiau šis tiekėjas buvo pasyvus ir nepateikė jokių paaiškinimų arba jie buvo nepakankami, tuomet privaloma taikyti komentuojamą tiekėjo pašalinimo iš pirkimo pagrindą.
Praktikoje susiklosto situacijos, kai konkrečiame viešajame pirkime dalyvauja tiekėjas, kuris atliko parengiamuosius darbus, susijusius su viešuoju pirkimu. Tokiu atveju pripažįstama, kad tam tikrus parengiamuosius darbus atlikęs asmuo, rengdamas savo paraišką, gali būti geresnėje padėtyje dėl to, kad atlikdamas šiuos darbus jis sužinojo informacijos apie šį viešąjį pirkimą, tačiau rengiant paraiškas visi konkurso dalyviai turi turėti lygias galimybes[50]. Šiuo aspektu ESTT pažymėjo, kad perkančioji organizacija negali neleisti tiekėjui, kuriam buvo pavesta atlikti su viešuoju darbų, prekių ar paslaugų pirkimu susijusį tyrimą, bandymus, studiją ar juos vystyti, pateikti prašymą dalyvauti arba pateikti paraišką tame viešajame pirkime, nesuteikiant jam galimybės įrodyti, kad tomis konkrečiomis aplinkybėmis jo įgyta patirtis negali iškraipyti konkurencijos[51]. Kitaip tariant, iš esmės nėra draudžiama tiekėjui, kuris atliko konkretaus pirkimo parengiamuosius darbus, dalyvauti pirkime, tačiau perkančioji organizacija turi išsiaiškinti bei tiekėjui suteikti galimybę įrodyti, kad jo įgyta informacija negali iškraipyti konkurencijos.
LApT[52] nagrinėjo atvejį dėl pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų tiekėjo patekimo į interesų konflikto situaciją, kuri buvo susijusi su tuo, kad ankstesniame pirkime paslaugų tiekėjas perkančiajai organizacijai rengė svarbius su pirkimu susijusius parengiamuosius darbus, be kurių nebūtų įmanoma paskelbti pirkimo, tiekėjo darbuotojai dalyvavo pirkimo procedūrose ne tik konsultuojant perkančiąją organizaciją kilus klausimams, susijusiems su parengta technine specifikacija, bet ir teikė perkančiajai organizacijai nuomonę dėl kitų pirkimo dalyvių prašymų paaiškinti ir (ar) patikslinti pirkimo sąlygas ir tuo pačiu pateikė pasiūlymą kitame pirkime. LApT nuomone, dėl šių aplinkybių susidarė ydingo rato situacija, galėjusi iškraipyti sąžiningą tiekėjų varžymąsi, dėl ko yra pakankamas pagrindas spręsti dėl kilusio jokiomis priemonėmis neišsprendžiamo interesų konflikto.
Atsižvelgiant į tai, tiekėjai, prieš padėdami vykdyti pagalbinę viešųjų pirkimų veiklą, turi įvertinti aplinkybę, kad dėl to jie tam tikrais atvejais gali būti apriboti dalyvauti pirkime, kuriam pasirengti jie ir buvo pasamdyti.
Pavyzdys
Projektuotojas padėjo perkančiajai organizacijai parengti naujo administracinio pastato projektavimo užduotį, reikalavimus pastatui, įskaitant energinio efektyvumo reikalavimus. Perkančioji organizacija, gavusi šiuos dokumentus, paskelbė techninio projekto parengimo konkursą (supaprastintas pirkimas), nustatė 45 dienų terminą pasiūlymams pateikti, nurodė, kad projektavimo užduotį rengė projektuotojas. Projektuotojas kartu su partneriais pateikė pasiūlymą pirkime. Perkančioji organizacija kreipėsi į projektuotoją, kad pastarasis pagrįstų konkurencinio pranašumo nebuvimą. Projektuotojas pateikė argumentus, kad visi projektavimo užduoties reikalavimai buvo parengti pagal statybos rangą reguliuojančius teisės aktus bei išskirtinai pagal perkančiosios organizacijos prašymus, todėl kiekvienas kitas projektuotojas būtų parengęs tokius pačius reikalavimus ir projektuotojas dėl to neįgijo pranašumo. Projektuotojas papildomai nurodė, kad nebuvo susipažinęs su kitomis pirkimo dokumentų dalimis.
Perkančioji organizacija tokį projektuotojo paaiškinimą turi priimti. Be to, pati perkančioji organizacija užtikrino pakankamą terminą tam, kad kiti potencialūs pirkimo dalyviai susipažintų su pirkimo dokumentais ir galėtų parengti konkurencingus pasiūlymus.
4.4. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, kai tiekėjas pateikia melagingą informaciją.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinti trys atskiri atvejai, kai tiekėjas laikomas atitinkančiu komentuojamą pašalinimo pagrindą ir jo pasiūlymas privalo būti atmetamas:
- tiekėjas pirkime, kuriame dalyvauja, nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį. Taigi, tiekėjas gali klaidinti perkančiąją organizaciją tiek aktyviai – pateikdamas melagingą informaciją ir duomenis, tiek pasyviai, t. y. duomenų ar dokumentų nepateikdamas, sąmoningai suprasdamas, kad tie duomenys perkančiajai organizacijai yra reikšmingi (reikalingi) ir kad jie turi įtakos sprendžiant dėl tiekėjo atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams. Pastarosios situacijos turi būti vertinamos itin atidžiai, nes vien tik dėl nepateiktų dokumentų tiekėjas negali būti laikomas pateikusiu melagingą informaciją ir įrašomas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą (detaliau žiūrėti VPĮ 52 straipsnio komentarą). Tokiais atvejais turi būti aiškinamasi dėl realios situacijos, nustatomos papildomos aplinkybės, pavyzdžiui, perkančioji organizacija iš kitos perkančiosios organizacijos sužino apie tiekėjo pateiktą melagingą informaciją, kreipiantis į tiekėją dėl dokumentų pateikimo, tiekėjas ignoruoja perkančiosios organizacijos prašymus, tiekėjas po pakartotinių perkančiosios organizacijos prašymų nepateikia reikalaujamos informacijos[53] ir pan. Taigi, perkančioji organizacija turi būti aktyvi, siekti gauti atitinkamą informaciją VPĮ 45 straipsnio 3 dalies pagrindu ir ją tikslinti. Tačiau perkančioji organizacija prašiusi, bet negavusi duomenų, neprivalo įrodyti, kad tiekėjas iš tikrųjų neatitinka deklaruojamos kvalifikacijos, pakanka prašomos informacijos nepateikimo, nebendradarbiavimo, vengimo pateikti tokią informaciją ar dokumentus[54].
- tiekėjas ankstesniame pirkime, atliktame VPĮ, GPĮ, PĮ, KĮ nustatyta tvarka, nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį, dėl ko per pastaruosius vienerius metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų arba per pastaruosius vienerius metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas tokio pašalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (teisingumas) (detaliau žiūrėti VPĮ 52 straipsnio komentarą).
- tiekėjas ankstesniame pirkime, kuris buvo vykdytas kitoje valstybėje narėje, nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, dėl ko per pastaruosius vienerius metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų arba per pastaruosius vienerius metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas tokio pašalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (teisingumas) ar taikomos panašios sankcijos.
Melaginga informacija suprantama, kaip faktinės tikrovės neatitinkanti informacija ar informacija, netinkama kvalifikacijos atitikčiai ar pašalinimo pagrindų nebuvimui įrodyti, kurią tiekėjas teikia, siekdamas suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl savo ar subtiekėjų ir (ar) kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiasi:
- kvalifikacijos reikalavimų atitikties (VPĮ 47 straipsnis);
- pašalinimo pagrindų nebuvimo (VPĮ 46 straipsnis).
Netiksli, tikrovės neatitinkanti informacija gali būti pripažinta melaginga, kai ją teikiantis asmuo suvokia arba negali nesuvokti, kad jo teikiama informacija neatitinka tikrovės[55]. Kitaip sakant, tam, kad perkančioji organizacija nustatytų informacijos melagingumą, reikia konstatuoti tiekėjo tyčinį veikimą arba jo didelį nerūpestingumą, tačiau perkančiosioms organizacijoms pakanka nustatyti didelį nerūpestingumą ir neprivaloma papildomai vertinti ir įrodinėti tyčios[56].
Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, kad padaryti išvadai, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti tam tikrą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, o ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas de facto (faktiškai) atitinka atrankos kriterijus. Dėl informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo sprendžiama vertinant jos turinį objektyviuoju (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviuoju (tiekėjas suvokia ar turi suvokti (negali nesuvokti), kad informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją) aspektais bei nustačius šių abiejų elementų egzistavimą kartu [57].
Dėl pirmojo informacijos pripažinimo melaginga elemento pažymėtina, kad pagal VPĮ informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tiesai patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo[58]. Kitaip tariant, melaginga informacija yra tada, kai ja tokia pripažinti nereikia teismo proceso, sudėtingos teisinės procedūros ir su tuo susijusio įrodinėjimo. Dėl to, pavyzdžiui, jei asmuo, įrodinėdamas kvalifikacijos atitiktį, sąžiningai suklysta, manydamas, kad jo turima patirtis atitinka pirkimo dokumentuose reikalaujamą, ir perkančiajai organizacijai, atmetusiai jo pasiūlymą, tai įrodo, toks suklydimas nėra melagingos informacijos teikimas.
Teismų praktikoje taip pat įtvirtinta, kad informacijos melagingumas nustatomas tiek tais atvejais, kai tiekėjai pateikia informaciją, kuri neatitinka tikrovės; tiek tais atvejais, kai tiekėjas nepateikia viešojo pirkimo dokumentuose reikalaujamų kvalifikacijos ar pašalinimo pagrindų dokumentų. Tokiu atveju, kai tiekėjas nepateikia dokumentų, perkančioji organizacija neturi pareigos įrodyti, kad tiekėjas iš tikrųjų neatitinka deklaruojamos kvalifikacijos, pakanka vien tik duomenų nepateikimo fakto. Bet kuriuo atveju perkančiosios organizacijos nustatyti duomenys dėl informacijos melagingumo gali būti ginčijami teisminiu būdu[59].
Dėl antrojo informacijos pripažinimo melaginga elemento pažymėtina, kad jis gali pasireikšti įvairiomis formomis (veikimu ar neveikimu (reikšmingos ar tikrosios informacijos nuslėpimu); tyčiniu ar rimtu suklaidinimu, duomenų iškraipymu, falsifikavimu; nerūpestingu, aplaidžiu reikšmingos informacijos pateikimu; kūrybingai pateikiama informacija, sudarant klaidingą įspūdį perkančiajai organizacijai; tinkamų duomenų nepateikimu; kt.), tačiau perkančiosioms organizacijoms pakanka nustatyti aplaidžius, nerūpestingus tiekėjo veiksmus ar neveikimą tam, kad tiekėją pripažintų pateikusiu melagingą informaciją, t. y. kad tiekėjas objektyviai turėjo suprasti informacijos melagingumą, jeigu būtų elgęsis pagal protingo ir atidaus tiekėjo principus.[60] Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad svarbu yra įvertinti visas aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad teikiant informaciją apie savo kvalifikacijos duomenis, egzistavo tiekėjo intencija apgauti ar tikslas suklaidinti perkančiąją organizaciją (žr., pvz., LAT 2024 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-781/2024).
Pažymėtina ir tai, kad jeigu tiekėjas pateikė informaciją apie savo pašalinimo pagrindų nebuvimą ar kvalifikaciją, tačiau jau po dokumentų pateikimo situacija pasikeitė ir tiekėjas pirkimo procedūrų metu tampa atitinkančiu pašalinimo pagrindą ar nebeatitinka kvalifikacijos reikalavimų, tai nelaikoma, kad tiekėjas pateikė melagingą informaciją. Kitaip sakant, informacijos melagingumas vertinamas pagal dokumento parengimo metu egzistuojančias aplinkybes ir jų teisingumą, perkančioji organizacija negali remtis vėliau atsiradusiomis aplinkybėmis tam, kad konstatuotų informacijos melagingumą.
Tiekėjas vertinamas vienodai esant abiem situacijoms dėl melagingos informacijos:
- tiek tais atvejais, kai tiekėjas atliko aktyvius veiksmus dėl informacijos pateikimo, t. y. teikė melagingą informaciją;
- tiek tais atvejais, kai tiekėjas buvo pasyvus ir susilaikė nuo reikšmingos informacijos pateikimo arba atskleidimo, t. y. nenurodė perkančiajai organizacijai informacijos, kuri, jeigu jai būtų žinoma, būtų lėmusi jos atitinkamo sprendimo priėmimą[61].
Melaginga informacija neapima:
- galimų tiekėjo atliktos teisinės kvalifikacijos klaidų. Šias klaidas privalo pastebėti perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo metu, o pastebėjusi – spręsti dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, o ne atmesti pasiūlymą remdamasi melagingos informacijos pateikimu[62]. Kita vertus, jeigu perkančioji organizacija suteikia galimybes paaiškinti ir patikslinti kvalifikacijos duomenis, tačiau tiekėjas nepateikia informacijos ar siekia maskuoti anksčiau pateiktos informacijos melagingumą, tuomet tiekėjas laikomas pateikusiu melagingą informaciją[63].
- jeigu tiekėjas nepateikė pašalinimo pagrindų nebuvimą ar kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų ar šie dokumentai turi klaidų, tiekėjui turi būti leidžiama juos ištaisyti[64] (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 3 dalies komentarą).
Pavyzdys
Perkančioji organizacija vykdo rangos darbų viešąjį pirkimą, kuriame nustatytas kvalifikacijos reikalavimas turėti įvykdytą panašią sutartį, kai paties tiekėjo atliktų darbų vertė – 10 000 Eur. Tiekėjas A pateikė sutartį, kurią vykdė kaip subrangovas, už 12 000 Eur. Ši subrangos sutartis (subrangos santykiai) nebuvo išviešinta perkančiajai organizacijai, kuriai buvo atlikti darbai.
LAT analogiškoje situacijoje pripažino, kad tik netinkamas subrangos sutarties išviešinimas kitai perkančiajai organizacijai nereiškia, kad Tiekėjas A neatliko darbų ir pateikta informacija melaginga. Šiuo atveju turėtų būti sprendžiama ne dėl melagingos informacijos pateikimo, tačiau dėl negalimumo remtis tokia VPĮ reguliavimo neatitinkančia patirtimi[65].
Pavyzdys
Perkančioji organizacija turi teisę atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl melagingos informacijos pateikimo, kai susiklosto tokia situacija. Tiekėjas buvo sudaręs viešojo pirkimo sutartį su kita perkančiąja organizacija. Sutarties vykdymo metu tiekėjas be išankstinio perkančiosios organizacijos sutikimo pasitelkė subrangovą. Perkančioji organizacija dėl tokio pažeidimo nutraukė sutartį su tiekėju, pripažino tai, kaip esminės sutarties sąlygos vykdymą su dideliais trūkumais. Tiekėjas ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą dėl sutarties nutraukimo. Perkančiosios organizacijos, kuri vykdo kitą pirkimą, procedūrų metu tiekėjas neinformavo jos apie šį, nors ir formalų, pašalinimo pagrindą, todėl laikytinas pateikusiu melagingą informaciją[66]. Tokioje situacijoje tiekėjas turėjo pateikti jo pašalinimo pagrindo duomenis bei paaiškinimus, kad sutarties nutraukimas buvo nepagrįstas, ar neesminės sąlygos neįvykdymas, ar trūkumai nebuvo dideli ar nuolatiniai.
Kai perkančioji organizacija nustato, kad, jos manymu, informacija yra melaginga, ji turi pranešti apie tai tiekėjui ir būtent informaciją pateikęs tiekėjas turi įrodyti, kad informacija nėra melaginga, kaip tai nurodyta pirmiau[67].
Taip pat pagal teismų praktiką tiekėjas turi teisę atskirai ginčyti informacijos pripažinimą melaginga, net jeigu neginčija paties fakto, kad neatitinka kvalifikacijos reikalavimų[68].
LAT praktikoje[69] keliamas teisės klausimas, ar dėl melagingos informacijos pateikimo turi kilti individuali (asmeninė) atsakomybė, todėl ūkio subjektų grupės partneriai neturi būti kartu įtraukti į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą už konkretaus partnerio pateiktą melagingą informaciją.
LAT praktikoje[70] taip pat keliamas teisės klausimas, ar ne tik perkančioji organizacija turi diskreciją spręsti dėl informacijos melagingumo, todėl ir teismams turėtų būti perduotas toks vertinimas.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto taikymo tikslais, perkančioji organizacija gali pasinaudoti melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašu[71] arba teismų sprendimų ir (ar) nutarčių informacine sistema[72], siekdama patikrinti nurodytus duomenis apie konkretų tiekėją. Dėl kitose valstybėse narėse pateikiamos informacijos apie melagingą informaciją pateikusį tiekėją, perkančioji organizacija turi patikrinti e-Certis sistemą (detaliau žiūrėti VPĮ 51 straipsnio 9 dalies komentarą).
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas taikomas tiek Lietuvos Respublikos tiekėjams, tiek kitų valstybių tiekėjams. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto reguliavimu plačiai apibrėžia situaciją, kai tiekėjai pateikia melagingą informaciją, įskaitant atvejus, kai kitos valstybės tiekėjas kitoje valstybėje pateikė melagingą informaciją bei jeigu Lietuvos Respublikos tiekėjas ar kitos valstybės tiekėjas dalyvavo pirkime kitoje valstybėje, negu yra registruotas ar paprastai veikiantis, ir pateikė melagingą informaciją ir tos valstybės nustatyta tvarka buvo pašalintas iš pirkimo. Dėl to perkančiosios organizacijos kitų valstybių informaciją apie melagingą informaciją pateikusius tiekėjus turėtų tikrinti ne tik tada, kai pasiūlymus teikia užsienio tiekėjai, bet ir Lietuvos Respublikoje registruoti ar veikiantys tiekėjai, tačiau jie dalyvauja ir kitų ES valstybių narių viešuosiuose pirkimuose.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas dėl situacijų, susijusių su ankstesniuose pirkimuose pateikta melaginga informacija, yra terminuotas, t. y. tiekėjui gali būti taikomas pašalinimo pagrindas 1 (vienerius) metus:
- nuo pašalinimo iš ankstesnio pirkimo momento. Lietuvoje taikomas terminas nuo tada, kai pasibaigė pretenzijos ar ieškinio pateikimo terminas (detaliau dėl pretenzijos pateikimo termino žiūrėti VPĮ 102 straipsnio komentarą) apskųsti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą (paraišką) dėl melagingos informacijos pateikimo (detaliau žiūrėti VPĮ 52 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą) arba
- nuo teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, kad tiekėjas pateikė melagingą informaciją, įsiteisėjimo momento (detaliau žiūrėti VPĮ 52 straipsnio 2 dalies 2 punkto komentarą).
4.5. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, kai tiekėjas pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą pirkimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintos trys pavienės situacijos, kai tiekėjas laikomas atitinkančiu pašalinimo pagrindą:
- tiekėjas pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams;
- tiekėjas pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą pirkimo procedūroje;
- teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo.
Perkančioji organizacija turi atmesti tiekėjo pasiūlymą, vadovaudamasi VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu, kai:
- yra bent viena iš pirmiau nurodytų situacijų;
- perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
Tiekėjo neteisėtų veiksmų samprata nėra pateikta VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkte, tačiau ji turi būti aiškinama plačiai, kaip apimanti visą viešojo pirkimo procedūrą nuo pirkimo dokumentų rengimo iki laimėtojo paskelbimo ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Neteisėti veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką perkančiajai organizacijai, apima visus veiksmus, kurie nesuderinami su teisės aktų reikalavimais, pavyzdžiui, papirkimas, grasinimai, informacinės sistemos, kuria naudojasi perkančioji organizacija, duomenų gavimas ir pan.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtinti neteisėti veiksmai gali atitikti korupcijos požymius. Jeigu tiekėjo neteisėti veiksmai visiškai atitinka šiuos požymius ir yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, tuomet turi būti taikomas VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punkto pašalinimo pagrindas (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą). Jeigu neteisėti veiksmai nevisiškai atitinka šiuos požymius ar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, perkančioji organizacija turi teisę ir (jeigu pašalinimo pagrindas nurodytas pirkimo dokumentuose) pareigą taikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto pašalinimo pagrindą [73].
Pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punktą tiekėjo neteisėtų veiksmų poveikis gali būti tiek perkančiajai organizacijai, tiek kitiems viešojo pirkimo dalyviams, t. y. neteisėtais veiksmais tiekėjas gali siekti iš anksto susipažinti su kito pirkimo dalyvio pasiūlymu, derybų metu pateiktais pagerinimais, pavyzdžiui, tai suteiktų konkurencinį pranašumą teikiant galutinius pasiūlymus.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtinta klaidinančios informacijos samprata nėra pateikta. Šio sampratos reikėtų nesutapatinti su VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta melagingos informacijos samprata. Klaidinančios ir melagingos informacijos skirtumai:
- klaidinanti informacija teikiama dėl kito pirkimo dalyvio pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos ir laimėtojo nustatymo aspektų, pavyzdžiui, teikia informaciją, kad projektą vykdė ne konkurentas;
- melaginga informacija teikiama apie paties informacijos teikėjo pašalinimo pagrindus ir kvalifikaciją, tačiau ne apie kitus pasiūlymo aspektus (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto komentarą).
Dėl šio pašalinimo pagrindo perkančioji organizacija turi turėti pakankamai įrodymų. Kaip nurodyta VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto komentare, perkančiajai organizacijai nėra keliamas reikalavimas atlikti ikiteisminio tyrimo institucijos funkcijų, todėl įrodinėjimo laipsnis nėra toks aukštas (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto komentarą). Dėl to perkančioji organizacija, pakankamai įsitikinusi esant bent vienai iš pirmiau nurodytų situacijų, turi taikyti nurodytą pašalinimo pagrindą.
Taikant VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto pašalinimo pagrindą, perkančioji organizacija negali automatiškai atmesti tiekėjo pasiūlymo, o tiekėjui dėl nustatytų aplinkybių turi būti sudarytos galimybės pateikti atsikirtimus (paaiškinimus raštu)[74]. Kitaip tariant, pats automatinis pasiūlymo atmetimas, net ir tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija teisingai nustato komentuojamoje normoje nurodytas tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrindus, bus neteisėtas, jeigu tiekėjui nebus leista gintis ir (arba) išsamiai paaiškinti jam nurodytas aplinkybes.
4.6. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas dėl nepatikimų tiekėjų.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintos sąlygos, kai tiekėjas laikomas atitinkančiu privalomą pašalinimo pagrindą. Šios sąlygos taikomos kartu:
- tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis VPĮ, GPĮ ar PĮ, ar koncesijos sutarties arba netinkamai jas įvykdęs;
- sutarties nevykdymas arba netinkamas vykdymas buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip tai nustatyta CK 6.217 straipsnyje;
- sutarties pažeidimas lėmė vieną iš šių padarinių:
- per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis dėl tiekėjo padaryto esminio pažeidimo;
- per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais;
- per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija;
- vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę pirkimo sutartį, ankstesnę pirkimo sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą (pareigą) vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau, negu toje sutartyje nustatytas jos galiojimo terminas, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas taikomas tais atvejais, kai buvo sudaryta sutartis su viešuoju elementu, t. y. sutartis buvo pirkimo procedūrų rezultatas ir turėjo būti užtikrinti skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, konkurencijos užtikrinimo principai (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą). Taigi, sutarties sudarymas turi būti reguliuojamas VPĮ, GPĮ ar PĮ, ar Koncesijų įstatymo, tuo tarpu komercinės sutartys (plačiąja prasme) ir jų vykdymo tinkamumas nepatenka į komentuojamo pašalinimo pagrindo reguliavimo sritį. Kitaip sakant, tai, kad tiekėjas su privačiu ūkio subjektu sudarė civilinę sutartį ir ją netinkamai vykdė arba ją užsakovas nutraukė dėl esminio pažeidimo, neturi jokios įtakos perkančiosioms organizacijoms, taikant aptariamą pašalinimo pagrindą.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto pašalinimo pagrindas taikomas tik tais atvejais, kai yra padarytas esminis sutarties pažeidimas.
Esminis sutarties pažeidimas gali būti: įstatyminis (įtvirtinta CK 6.217 straipsnyje) ar sutartinis (įtvirtinta konkrečios viešojo pirkimo sutarties sąlygose)[75].
Kaip tai apibrėžta CK 6.217 straipsnyje, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į šiuos kriterijus:
- ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;
- ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės;
- ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;
- ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;
- ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta;
- kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą.
Perkančiosioms organizacijoms rekomenduojama pačiose pirkimo sutartyse aiškiai ir tiksliai įtvirtinti, kada laikoma, kad buvo esminis sąlygų pažeidimas, tam, kad nekiltų ginčų dėl esminio jų pobūdžio.
VPĮ neįtvirtinti galimi viešojo pirkimo sutarčių esminiai pažeidimai, kurie būtų aktualūs visoms viešojo pirkimo sutartims. Pateikiamas pavyzdinis esminių pažeidimų sąrašas (geroji viešųjų pirkimų praktika):
- atlikti darbai neatitinka sutartyje nustatytų reikalavimų ir rangovas neištaiso darbų atlikimo trūkumų per protingą užsakovo sutartyje nustatytą terminą;
- rangovas daugiau kaip du kartus iš eilės praleido dalies darbų atlikimo terminą, jei darbai yra tęstinio pobūdžio;
- rangovas nesilaiko sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino ir vėlavimas nuo nustatyto etapo pabaigos termino yra daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų;
- rangovo kvalifikacija tapo nebeatitinkančia sutarties reikalavimų ir šios neatitiktys nebuvo ištaisytos per 30 (trisdešimt) dienų nuo kvalifikacijos tapimo neatitinkančia dienos.
Teismų praktikoje yra nuolat plėtojama esminio pažeidimo samprata ir situacijos, kada laikoma, kad buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas.
Pavyzdys
LAT nagrinėtoje byloje buvo nustatyti ir daugybiniai rangovo (tiekėjo) sutarties vykdymo pažeidimai (lėtas darbų tempas; rangovas darbus vykdė ne pagal nustatytus terminus, jų kokybė netinkama; rangovas nevykdė privalomų sutartinių įsipareigojimų, buvo nepasirengęs finansiškai; statybvietėje darbus vykdė nepatvirtinti subrangovai ir pan.; ir konstatuotas esminis sutarties vykdymo pažeidimas[76]. Todėl tiekėjo veiksmų visuma reiškia esminį pažeidimą, nors, tikėtina, atskiri veiksmai tokio esminio pažeidimo konstatavimo nelemtų.
Pavyzdys
Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad paslaugų teikėjas (tiekėjas) pavėluotai atliko avarijos šalinimo darbus objekte, pavėluotai pateikė sutarties vykdymo užtikrinimą, nesilaikė teikiamų investicijų atlikimo ataskaitų formos, netinkamai tvarkė statybines atliekas, turinčias asbesto, netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartyje numatytą grafiką įrengti spindulinio šildymo sistemas dviejose atsakovės įstaigose ir atliko kitus sutarties pažeidimus[77]. Tačiau teismas įvertino, kad užsakovas (perkančioji organizacija) operatyviai nesikreipė į paslaugų teikėją (tiekėją) dėl sutarties pažeidimų, visi sutartyje numatyti darbai buvo atlikti, pretenzijos dėl pačios sutarties ar atliktų darbų nebuvo reikštos, jie buvo priimti ir apmokėti, todėl konstatavo, kad esminis pažeidimas nebuvo padarytas ir užsakovas (perkančioji organizacija) neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutarties.
Pavyzdys
LAT byloje[78] buvo nustatytos aplinkybės, kuomet perkančioji organizacija ir atsakovė sudarė rūmų fasadų remonto sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sutarties nustatytu terminu atlikti rūmų fasadų remonto ir puošybos darbus, o perkančioji organizacija įsipareigojo sumokėti už šiuos darbus. Bendra sutarties kaina – 63 899,71 Eur. Perkančioji organizacija sumokėjo atsakovei 30 000 Eur avansą. Atsakovė nustatytu terminu neatliko sutartų darbų. Perkančioji organizacija pateikė atsakovei reikalavimą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kuriuo nustatytas papildomas terminas rangos darbams baigti. Atsakovė neatvyko į objektą pratęsti statybos darbų vykdymo ir toliau ignoravo perkančiosios organizacijos reikalavimus, todėl perkančioji organizacija kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl statybos darbų užbaigimo. Statybos darbų, kuriuos turėjo atlikti atsakovė, bet atliko tretieji asmenys, vertė – 72 158,13 Eur. Papildomo termino praleidimas buvo pripažintas esminiu sutarties pažeidimu. Taip pat papildoma suma, kurią turėjo perkančioji organizacija sumokėti tretiesiems asmenims, buvo laikoma perkančiosios organizacijos nuostoliais.
Pavyzdys
ESTT Delta Antrepriză[79] byloje buvo vertinama, ar subrangovo pasitelkimas viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu, kai apie jį nebuvo iš anksto pranešta perkančiajai organizacijai, gali būti laikomas esminės sutarties sąlygos vykdymu su dideliais trūkumais. ESTT nurodė, kad turi būti įvertinta, kokia didelė buvo subrangovui patikėta viešojo pirkimo sutarties dalis, ar subrangovo įsikišimas turėjo neigiamą poveikį šios sutarties vykdymui, ar sutartyje, susijusioje su šiuo viešuoju pirkimu, konkurso laimėtojui buvo numatyta pareiga pačiam asmeniškai ją įvykdyti, ar buvo numatyta, kad subrangovų pasitelkimas siejamas su išankstinio perkančiosios organizacijos leidimo gavimu, ar subrangovo pasitelkimas negali prilygti esminiam pasiūlymo, kurį suformulavo konkurso laimėtojas, pakeitimui, nes juo nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų numatytos vykstant ankstesnei sutarties sudarymo procedūrai, būtų leidusios dalyvauti kitiems dalyviams nei tie, kuriems leista dalyvauti iš pradžių, arba jos būtų leidusios atrinkti kitą pasiūlymą nei tas, kuris atrinktas iš pradžių.
Vertindami, ar vienos šalies pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, Lietuvos teismai atsižvelgia į šalių elgesio operatyvumą nustačius pažeidimą ir tolimesnį sutarties vykdymą. Pavyzdžiui, vienoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad griežtas sutarties sąlygos dėl tarpinio rezultato pateikimo termino laikymasis esminės reikšmės neturėjo, nes sutarties vykdymo metu (iki sutarties sustabdymo ir ją atnaujinus) tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl terminų praleidimo ar kokybės, sutartis buvo toliau vykdoma, o ši aplinkybė nurodyta tik vėlesniame užsakovo (perkančiosios organizacijos) rašte paslaugų teikėjui (tiekėjui)[80]. Kitoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas taip pat konstatavo, kad nors esminis užsakovo (perkančiosios organizacijos) nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas įvyko 2015 m. sausio mėn., dėl šio atvejo daugiau jokių užsakovas pretenzijų nereiškė iki pat 2016 m. rugpjūčio 17 d. rašto pateikimo, sutartis buvo toliau vykdoma[81]. Be to, nors užsakovas (perkančioji organizacija) 2016 m. rugpjūčio 17 d. raštą dėl vienašališko sutarties nutraukimo paslaugų teikėjui (tiekėjui) teikė 2016 m. rugpjūčio 19 d., tačiau sutartį buvo pasiruošęs nutraukti tik po 8 mėnesių, t. y. 2017 m. balandžio 1 d. Užsakovo (perkančiosios organizacijos) atstovas negalėjo paaiškinti tokio ilgo delsimo, nes per šį laikotarpį sutartis buvo vykdoma, atliekami sutarti darbai, todėl nurodytas sutarties pažeidimas negalėjo būti laikomas esminiu.
Kita vertus, esminiu pažeidimu nelaikomos situacijos, kai dėl pažeidimo kaltas ir užsakovas. Pavyzdžiui, LAT analizavo ir atsižvelgė į tai, ar užsakovo (perkančiosios organizacijos) netinkamas pareigų vykdymas galėjo turėti įtakos netinkamam rangovo (tiekėjo) pareigų vykdymui. Konstatavus, kad netinkamo sutarties vykdymo (iš užsakovo (perkančiosios organizacijos) pusės) priežastys pagal pobūdį nesusijusios su rangovo (tiekėjo) vėlavimu, nėra pagrindo taikyti CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies bei 6.206 straipsnio nuostatų, kuriose įtvirtintas draudimas šaliai remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis nebuvo įvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo[82]. Tačiau ne bet koks bendradarbiavimo pareigos pažeidimas iš užsakovo (perkančiosios organizacijos) pusės suteikia pagrindą sutarties vykdytojui (tiekėjui) pateisinti savo sutarties pažeidimą. Užsakovo (perkančiosios organizacijos) bendradarbiavimo ar kitų priešpriešinių pareigų pažeidimas turi būti reikšmingas ir užkertantis kelią sutarties vykdytojui (tiekėjui) tinkamai vykdyti sutartį, tik tuomet jis gali būti naudojamas ginantis nuo esminio sutarties pažeidimo.
Esminio pažeidimo galimos pasekmės:
- pirkimo sutarties nutraukimas. Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas (lot. ultima ratio), todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas[83]. Šis principas reiškia, kad sutarties šalims susiduriant su sunkumais vykdant sutartį, šalys turi teikti prioritetą sutarties išsaugojimui ir dėti pastangas ją vykdyti;
- pirkimo sutartis nebuvo nutraukta, bet:
- perkančioji organizacija kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo ir teismas galutiniu neskundžiamu sprendimu priteisė perkančiajai organizacijai nuostolius bei konstatavo esminį pažeidimą[84];
- perkančioji organizacija priėmė sprendimą taikyti sankciją;
- tiekėjas įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą – arba nutraukus pirkimo sutartį dėl jos esminio pažeidimo, arba perkančiajai organizacijai nusprendus, kad tiekėjas tam tikrą pirkimo sutartyje nustatytą sąlygą, kuri yra esminė, vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją.
Perkančiosios organizacijos reikalaujami nuostoliai turi būti suprantami kaip žala dėl sutarties vykdymo su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Nuostoliai (žala) turi būti priteisiami įsiteisėjusiu teismo sprendimu tam, kad būtų taikomas komentuojamas pašalinimo pagrindas.
CK 6.249 straipsnyje, 6.258 straipsnyje yra įtvirtinta nuostolių (žalos) samprata. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.
Tiesioginiais nuostoliais pripažįstamos turėtos išlaidos ir turtiniai praradimai. Netiesioginiai nuostoliai taip pat pripažįstami žala, ir šiai žalos rūšiai taikomi bendrieji kasacinio teismo išaiškinimai dėl negautų pajamų priteisimo kriterijų: negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodyti; netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis[85]. Ar negautos pajamos pripažintinos žala, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų; nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais[86].
CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas – padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių[87].
Taigi, negalima sutapatinti netesybų (delspinigių ar baudos) reikalavimo su nuostolių atlyginimo reikalavimu.
Pavyzdys
LAT nagrinėtoje byloje[88] buvo nustatytos aplinkybės, t. y. perkančioji organizacija ir atsakovė 2015 m. gegužės 21 d. sudarė rūmų fasadų remonto sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sutarties nustatytu terminu atlikti rūmų fasadų remonto ir puošybos darbus. Bendra sutarties kaina – 63 899,71 Eur. Perkančioji organizacija sumokėjo atsakovei 30 000 Eur avansą. Atsakovė nustatytu terminu neatliko sutartų darbų. Perkančioji organizacija 2015 m. rugpjūčio 27 d. pateikė atsakovei reikalavimą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kuriuo nustatytas papildomas terminas rangos darbams baigti. Atsakovė neatvyko į objektą pratęsti statybos darbų vykdymo, todėl perkančioji organizacija kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl statybos darbų užbaigimo. Statybos darbų, kuriuos turėjo atlikti atsakovė, bet atliko tretieji asmenys, vertė – 72 158,13 Eur. Atsakovė atliko tik dalį sutartų darbų, kurių vertė sudaro 19 295 Eur. Suma, kurią turėjo perkančioji organizacija sumokėti tretiesiems asmenims bei skirtumas tarp avanso, sumokėto atsakovei, bei faktiškai atliktų darbų vertės, laikoma perkančiosios organizacijos nuostoliais.
Kita vertus, pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį netesybos yra įskaitomos į nuostolius, todėl galimi keli variantai:
- netesybos yra mažesnės už perkančiosios organizacijos patirtus nuostolius. Tokiu atveju perkančioji organizacija gali papildomai reikalauti patirtų nuostolių, kurių neapima netesybos;
- netesybos yra didesnės už perkančiosios organizacijos patirtus nuostolius. Tokiu atveju teismas gali sumažinti netesybas, tačiau netesybos negali būti mažesnės už patirtus nuostolius[89].
Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. pašalinimo pagrindui taikyti galima papildoma situacija, t. y. pati perkančioji organizacija be teismo sprendimo taiko sankcijas tiekėjams. Sankcijos turi būti suprantamos, kaip netesybų (delspinigių ar baudos) taikymas tiekėjui už esminį sutarties pažeidimą.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis)[90].
Taigi, taikant komentuojamą pašalinimo pagrindą, būtina nustatyti, kad:
- tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais;
- dėl tokio tiekėjo elgesio buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija (delspinigiai ar bauda). Kitaip sakant, jeigu bauda ar delspinigiai buvo pritaikyti dėl kitų sutarties pažeidimų, tuomet šis pašalinimo pagrindas negali būti taikomas.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nėra pateiktos didelių ir nuolatinių trūkumų sampratos, tačiau, atsižvelgiant į VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto tikslus bei proporcingumo principą (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą), tai turi būti tokie trūkumai, kurie lemtų esminį pažeidimą, pavyzdžiui, paslaugų teikimo metu, kai per visus metus 2 valandas neveikė bilietų įsigijimo į renginius sistema, tai negali būti laikoma dideliais trūkumais. Nuolatinumas taip pat turi būti, kai trūkumai yra tęstiniai ar pasikartojantys, todėl vieną kartą neįvykdyta pareiga, jeigu kitaip nenustatyta pačioje sutartyje, nelaikytina nuolatiniu trūkumu.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte, be nacionalinių tiekėjų nepatikimumo įrodymų, perkančiosios organizacijos taip pat turi atsižvelgti į kitose valstybėse taikomas analogiškas teisės normas, t. y. tiekėjas laikomas atitinkančiu šį pašalinimo pagrindą, kai yra šios sąlygos kartu:
- pirma, tiekėjas vykdė sutartį su viešuoju elementu kitoje valstybėje. Šiuo atveju pašalinimo pagrindas taikomas tiek Lietuvos Respublikoje įsteigtiems ar veikiantiems tiekėjams, tiek užsienio tiekėjams, svarbu tai, kad pati sutartis buvo vykdoma užsienio valstybėje. Taip pat taikomi tokie patys reikalavimai sutarties sampratai, t. y. sutartis turi būti viešojo pirkimo sutartis, pirkimo sutartis su perkančiuoju subjektu ar koncesijos sutartis. Taip pat, nors tai nėra tiesiogiai įtvirtinta VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte, tai taikoma ir sutarčiai, sudarytai pagal kitos valstybės gynybos ir saugumo srities pirkimų teisinį reguliavimą. Kitos valstybės samprata nėra pateikiama VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte, tačiau tai turi būti suprantama kaip ES valstybė narė ar trečioji valstybė, jeigu jose sudaromos sutartys su viešuoju elementu ir taikomos toliau nurodomos sąlygos;
- antra, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nėra pateikta esminio sutarties reikalavimo samprata. Įstatymų leidėjas nėra nuoseklus, kadangi tame pačiame VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte tais atvejais, kai nustatomi Lietuvos Respublikos perkančiųjų organizacijų įpareigojimai, vartojama esminės sutarties sąlygos samprata, tuo tarpu kitų valstybių kontekste vartojama esminio sutarties reikalavimo samprata. Nepaisant VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintų skirtingų terminų, laikytina, kad esminis sutarties reikalavimas yra tapatus esminei sutarties sąlygai, todėl jo pažeidimas bus konstatuotas tada, kada bus nustatytas ir esminis sutarties pažeidimas pagal pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą.
- trečia, dėl tokių trūkumų:
- ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau, negu toje sutartyje nustatytas jos galiojimo terminas,
- buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte dėl kitų valstybių vykdytų sutarčių nėra aiškiai atskleista trečioji sąlyga, t. y. dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau, negu toje sutartyje nustatytas jos galiojimo terminas, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos. Lingvistiškai nurodyta norma gali būti aiškinama dviem būdais:
- sutartis turi būti ir nutraukta, ir pareikalauta žalos ar taikomos kitos sankcijos, t. y. turi būti visos sąlygos kartu;
- sutartis turi būti arba nutraukta, arba pareikalauta žalos, arba taikomos kitos sankcijos, t. y. turi būti bent viena sąlyga.
Atsižvelgiant į pirmiau įtvirtintas alternatyvias pašalinimo sąlygas, t. y. Lietuvoje pakanka vienos iš sąlygų: pirkimo sutarties nutraukimo, kreipimosi į teismą dėl žalos ir teismo sprendimo priėmimo, perkančiosios organizacijos sankcijos pritaikymo, manytina, kad dėl kitų valstybių sutarčių su viešuoju elementu pažeidimų taip pat sąlygos aiškintinos kaip alternatyvios.
Vertinimą, kad pakanka tik sutarties esminės sąlygos vykdymo su dideliais trūkumais, patvirtina ESTT Delta Antrepriză[91] byloje, kurioje buvo vertinta, ar vien subrangovo neatskleidimas viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu gali būti laikomas esminės sutarties sąlygos vykdymu su dideliais trūkumais. ESTT nenurodė, kad žalos atlyginimo sąlygos yra privalomas kriterijus.
Taip pat VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nėra aiškiai įtvirtintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kai yra kitos valstybės sutarties su viešuoju elementu esminis pažeidimas. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad turi būti pareikalauta atlyginti žalą, todėl nėra aišku, ar pakanka, kad perkančioji organizacija būtų kreipusis į teikėją dėl žalos atlyginimo, ar turi būti kreipimasis į teismą dėl žalos atlyginimo, ar turi būti galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo. Jeigu pagal analogiją būtų taikomas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas dėl reikalavimo atlyginti žalą, tai ir kitų valstybių atveju turėtų būti įsiteisėjęs teismo sprendimas bei tik reikalavimas atlyginti žalą būtų nepakankamas.
Kitų valstybių įstatymų leidėjai buvo laisvi įtvirtinti pašalinimo pagrindus kaip privalomus ar neprivalomus, taip pat netinkamą ankstesnės sutarties vykdymą laikyti rimtu profesiniu pažeidimu (VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 3 dalis). ESTT Meca byloje[92] vertino Italijos teisės aktus bei situaciją, kai netinkamas ankstesnės sutarties vykdymas buvo įtvirtintas kaip rimto profesinio pažeidimo pašalinimo pagrindas. Tokiu atveju ESTT konstatavo, kad tais atvejais, kai tiekėjas ginčija ankstesnės sutarties netinkamo vykdymo aplinkybes, perkančioji organizacija neturi laukti galutinio teismo sprendimo, o turi savarankiškai spręsti dėl tiekėjo patikimumo ar sąžiningumo.
Kitų valstybių sutarčių su viešuoju elementu atveju sankcijos turi būti aiškinamos tapačiai kaip ir Lietuvos perkančiųjų organizacijų atveju, kaip nustatyta pirmiau VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte.
Vadovaujantis VPĮ 91 straipsnio normomis, tiekėjas yra įtraukiamas į nepatikimų tiekėjų sąrašą[93], kai yra viena iš pirmiau nurodytų situacijų (detaliau žiūrėti VPĮ 91 straipsnio komentarą), todėl perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų metu patikrina nepatikimų tiekėjų sąrašą[94] ir juo vadovaujasi taikydamos VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto pašalinimo pagrindą.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas yra terminuotas, t. y. tiekėjui gali būti taikomas pašalinimo pagrindas 3 (trejus) metus nuo vienos iš šių aplinkybių atsiradimo momento:
- nuo tada, kai pasibaigė pretenzijos ar ieškinio pateikimo terminas (detaliau dėl pretenzijos pateikimo termino žiūrėti VPĮ 102 straipsnio komentarą) apskųsti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti sutartį ar taikyti sankciją (detaliau žiūrėti VPĮ 91 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą).
- nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento (detaliau žiūrėti VPĮ 91 straipsnio 2 dalies 2 -3 punkto komentarą);
- nuo kitose valstybėse narėse nustatytų aplinkybių.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas taikomas tiek Lietuvos Respublikos tiekėjams, tiek kitų valstybių tiekėjams. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto reguliavimas plačiai apibrėžia nepatikimus teikėjus, įskaitant, jeigu kitos valstybės narės tiekėjas savo valstybėje narėje netinkamai vykdė sutartį su viešuoju elementu bei jeigu Lietuvos Respublikos tiekėjas ar kitos valstybės narės tiekėjas netinkamai vykdė sutartį su viešuoju elementu kitoje valstybėje narėje negu yra registruotas arba paprastai veikiantis. Dėl to perkančiosios organizacijos kitų valstybių informaciją apie nepatikimus tiekėjus turėtų tikrinti ne tik tada, kai pasiūlymus teikia užsienio tiekėjai, bet ir Lietuvos Respublikoje registruoti ar veikiantys tiekėjai, tačiau jie dalyvauja ir kitų valstybių narių viešuosiuose pirkimuose.
Dėl kitose ES valstybėse narėse pateikiamos informacijos apie nepatikimus tiekėjus, perkančiosios organizacijos turi patikrinti e-Certis sistemą (detaliau žiūrėti VPĮ 51 straipsnio 9 dalies komentarą).
Nepaisant, to, kad, kaip nurodyta šio straipsnio komentare, Nepatikimų tiekėjų sąrašo tikslas – informacijos apie pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą paviešinimas, ESTT praktika suponuoja išvadą, kad faktiškai nepatikimų tiekėjų sąrašai taps nebe registras, kurio informacijos pagrindu turėtų būti automatiškai atmestas tiekėjo pasiūlymas (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktas), bet „informacinė lenta“, signalizuojanti perkančiajai organizacijai, jog jos vykdomame pirkime dalyvaujantis tiekėjas yra neįvykdęs su kita perkančiąja organizacija sudarytos sutarties ar padaręs sutarties pažeidimų.
ESTT praktikoje[96] išaiškinta, kad ES teisės aktų leidėjas ketino perkančiajai organizacijai – ir tik jai – suteikti įgaliojimus dalyvių atrankos etape įvertinti, ar kandidatas arba dalyvis turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros. Šia galimybe, kurią turi bet kuri perkančioji organizacija, pašalinti dalyvį iš viešojo pirkimo procedūros konkrečiai siekiama jai sudaryti sąlygas įvertinti kiekvieno dalyvio sąžiningumą ir patikimumą. Nurodytas pašalinimo pagrindas grindžiamas svarbiausiu sutartį sudariusio konkurso laimėtojo santykių su perkančiąja organizacija veiksniu – laimėtojo patikimumu, kuriuo grindžiamas perkančiosios organizacijos pasitikėjimas juo. Taigi perkančiosios organizacijos ir konkurso laimėtojo pasitikėjimo santykių užmezgimas reiškia, kad perkančioji organizacija neturi būti automatiškai saistoma kitos perkančiosios organizacijos atlikto vertinimo per ankstesnį viešąjį pirkimą.
ESTT nurodė, kad perkančioji organizacija negali, remdamasi kitos perkančiosios organizacijos sprendimu nutraukti ankstesnę viešojo pirkimo sutartį dėl to, jog konkurso laimėtojas dalį darbų patikėjo subrangovui be šios pritarimo, automatiškai padaryti išvados, kad šis konkurso laimėtojas esminį reikalavimą pagal šią viešojo pirkimo sutartį vykdė su dideliais ir nuolatiniais trūkumais. Nurodytu atveju perkančioji organizacija turi pati įvertinti ekonominės veiklos vykdytojo, su kuriuo buvo nutraukta ankstesnė viešojo pirkimo sutartis, elgesį. Šiuo atžvilgiu, remdamasi visomis reikšmingomis aplinkybėmis, visų pirma, sprendimu nutraukti sutartį ir proporcingumo principu, perkančioji organizacija turi rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti, ar šis ekonominės veiklos vykdytojas, šios konkrečios perkančiosios organizacijos nuomone, atsakingas už didelius ar nuolatinius trūkumus, padarytus vykdant šioje sutartyje jam nustatytą esminį reikalavimą, dėl kurių gali nutrūkti pasitikėjimo atitinkamu ūkio subjektu santykiai, ar, šios konkrečios perkančiosios organizacijos nuomone, tai, kad tiekėjas pasitelkė subrangovą, prieš tai nepaprašęs išankstinio perkančiosios organizacijos pritarimo, yra didelis trūkumas, ir, jei taip, ar šis trūkumas turėjo įtakos vykdant esminį reikalavimą, nustatytą viešojo pirkimo sutarties laimėtojui, kokia dalis buvo patikėta subrangovui, ar subrangovo įsikišimas turėjo neigiamą poveikį šios sutarties vykdymui, ar sutartyje, susijusioje su šiuo viešuoju pirkimu, konkurso laimėtojui buvo numatyta pareiga pačiam asmeniškai ją įvykdyti, o gal joje buvo numatyta, kad subrangovų pasitelkimas siejamas su išankstinio perkančiosios organizacijos leidimo gavimu, ar subrangovo pasitelkimas negali prilygti esminiam pasiūlymo, kurį suformulavo konkurso laimėtojas, pakeitimui.
Taigi, remiantis nurodyta ESTT praktika[97], perkančiosioms organizacijoms padidės administracinė našta, nes jos privalės atlikti 2 vertinimus:
- aiškintis, ar į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įrašyto tiekėjo pažeidimas buvo esminis, turintis įtakos perkančiosios organizacijos konkretaus pirkimo vykdymui, pavyzdžiui, jeigu vienas iš ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, atitinka pašalinimo pagrindą, perkančioji organizacija negali automatiškai atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą, o turi būti sudaromos sąlygos įrodyti, jog nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai ir nedarantys įtakos perkančiosios organizacijos būsimos sutarties vykdymui, tiekėjas toliau gali dalyvauti pirkime ir vykdyti viešojo pirkimo sutartį, įskaitant pasinaudodamas savo paties pajėgumais, atsisakydamas ūkio subjekto ar pakeisdamas ūkio subjektą kitu pagal VPĮ 49 straipsnio nuostatas (detaliau dėl ūkio subjekto pakeitimo žiūrėti VPĮ 46 straipsnio komentarą)[98];
- ar tiekėjas nepasitaisė, ar jo pritaikytos priemonės leidžia laikyti, kad juo galima pasitikėti sudarant viešo pirkimo sutartį (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 10 dalies komentarą).
4.7. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkte įtvirtintas privalomas tiekėjo pašalinimo pagrindas, kai tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punktas apima tris atvejus, į kuriuos perkančioji organizacija atsižvelgia spręsdama, ar tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio ji abejoja jo sąžiningumu ir kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis:
a) yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
b) neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje. Taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, juos skaičiuojant nuo Mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo dienos, tačiau visais atvejais šie terminai negali būti ilgesni negu 3 metai;
c) yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai.
Pažymėtina, kad rimtas profesinis pažeidimas nėra siejamas su tiekėjui ar jo vadovui paskirta administracine nuobauda arba ekonomine sankcija, t. y. norint pritaikyti šį pašalinimo pagrindą, nėra būtinas kompetentingos institucijos konstatavimas, kad atitinkamas pažeidimas yra padarytas.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunkčio taikymas susijęs su kitais teisės aktais, kuriuose reguliuojami finansinės atskaitomybės ir audito laikymosi reikalavimai.
Įmonių finansinė atskaitomybė – finansinių duomenų apie įmonės (pelno siekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų (ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, jei sudaryti finansines ataskaitas juos įpareigoja teisės aktai arba jie patys nusprendžia sudaryti finansines ataskaitas) finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus bei jų aiškinimo periodinis parengimas nustatyta forma. Finansinių ataskaitų sudarymo tikslas – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus.
Finansinių ataskaitų auditas – nepriklausomas įmonės, įstaigos ar organizacijos finansinių ataskaitų arba konsoliduotųjų finansinių atskaitų patikrinimas ir išvados pateikimas, kurioje nurodoma, ar finansinės ataskaitos arba konsoliduotosios finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai parodo įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Audito tikslai – nustatyti, ar: finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais tikrai ir teisingai parodo audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal taikomus finansinės atskaitomybės reikalavimus; metiniame pranešime (konsoliduotajame metiniame pranešime) arba įmonės veiklos ataskaitoje (jeigu pagal teisės aktų reikalavimus jie rengiami) pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų) duomenis.
Teisės aktai, kuriais reguliuojami finansinė atskaitomybė ir auditas:
- Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas;
- Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas;
- Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. balandžio 16 d reglamentas (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB;
- verslo apskaitos standartai;
- tarptautiniai apskaitos standartai;
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunktyje įtvirtinto pašalinimo pagrindo negalima sutapatinti su VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pašalinimo pagrindu, kadangi:
- VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkte a papunktyje įtvirtintas pašalinimo pagrindas dėl rimto profesinio pažeidimo, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo patikimumu;
- VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas yra siejamas su baudžiamąja atsakomybe, t. y. už nurodytus pažeidimus yra taikomi BK 222 straipsnis, 223 straipsnis.
- VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas yra privalomas, o VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas gali būti nustatytas perkančiosios organizacijos pasirinkimu, be to, VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodyta, kad šiame punkte nurodytas rimtas profesinis pažeidimas neapima pažeidimo pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punktą („yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus šio straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodytą pažeidimą)<...>“) .
- VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunktyje įtvirtinto pašalinimo pagrindo sąlygos yra skirtingos nuo VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto taikymo sąlygų.
4.8. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto b papunktyje įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, kai tiekėjas neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto b papunktyje įtvirtintos sąlygos, kai tiekėjas laikomas atitinkančiu pašalinimo pagrindą ir dėl to jo pasiūlymas privalo būti atmestas. Šios sąlygos taikomos kartu:
- tiekėjas neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje;
- dėl tokios neatitikties tiekėjas laikomas padariusiu rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu;
- perkančioji organizacija bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs šį pažeidimą;
- nuo atitinkamo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau laiko negu nustatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje bei mažiau kaip 3 metai.
- dėl tokios neatitikties tiekėjas laikomas padariusiu rimtą profesinį pažeidimą.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai:
- per paskutinius trejus metus iki jo vertinimo dienos juridiniam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam fiziniam asmeniui nebuvo skirta bauda už pajamų neįtraukimą į apskaitą ir pan. nusižengimus ir dėl bent vieno iš padarytų šių pažeidimų nebuvo apskaičiuota daugiau kaip 15 000 Eur mokesčių.
- per paskutinius trejus metus iki jo vertinimo dienos darbdavys ar kitas atsakingas asmuo nebuvo baustas už nelegalų darbą.
- per paskutinius trejus metus iki jo vertinimo dienos juridinis asmuo ir (ar) jo vadovas arba individualia veikla užsiimantis asmuo nebuvo nuteistas už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamą veiką finansų sistemai.
- per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui nebuvo paskirta 1 500 Eur ar didesnė bauda už tam tikrus administracinius nusižengimus ir nebuvo paskirta bauda už pakartotinai padarytą nusižengimą.
Šis pašalinimo pagrindas yra nacionalinis, t. y. Direktyvoje 2014/24/ES nenustatytas toks pašalinimo pagrindas. Dėl šios priežasties yra didelė tikimybė, kad kitos ES valstybės narės tiekėjas neturės galimybės perkančiosioms organizacijoms pateikti tokių duomenų.
Lietuvoje perkančiosios organizacijos, siekdamos taikyti komentuojamą pašalinimo pagrindą, turi patikrinti informaciją apie mokesčių mokėtojus[99].
4.9. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunktyje įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, kai tiekėjas yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunktyje įtvirtintos sąlygos, kai tiekėjas laikomas atitinkančiu pašalinimo pagrindą ir dėl to jo pasiūlymas privalo būti atmestas. Šios sąlygos taikomos kartu:
- tiekėjas yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą;
- dėl tokios neatitikties tiekėjas laikomas padariusiu rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu;
- perkančioji organizacija bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs šį pažeidimą;
- nuo atitinkamo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai.
Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje yra pateikiama draudžiamų susitarimų apibrėžtis – tai visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintas visų bendradarbiavimo formų, kurios riboja ar gali riboti konkurenciją (bet kokia forma (raštu ar žodžiu) sudarytas sutartis, suderintus veiksmus, bendrovių asociacijų priimtus sprendimus, neformalius susitarimus) draudimas[119].
Konkurencijos taryba yra viešai paskelbusi Tiekėjų, kuriems paskirta ekonominė sankcija už draudžiamus konkurenciją ribojančius susitarimus, sąrašą[120], kurį perkančiosios organizacijos turi patikrinti, siekdamos įvertinti, ar tiekėjas neturi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros.
- VPĮ 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendros taisyklės dėl privalomų pašalinimo pagrindų taikymo, t. y. perkančioji organizacija gali netaikyti tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų VPĮ 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą.
Tai reiškia, kad esant VPĮ 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintoms sąlygoms, perkančioji organizacija, vykdydama konkretų pirkimą, apskritai gali nenustatyti arba nustačiusi, – netaikyti privalomų tiekėjų pašalinimų pagrindų, įtvirtintų VPĮ 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse. Tai reiškia, kad gali susiklostyti dvejopo pobūdžio situacijos: (i) perkančioji organizacija konkretaus pirkimo sąlygose iš anksto nurodo, kad nėra nustatomi pašalinimo pagrindai ir tiekėjų atitiktis pašalinimo pagrindams nebus tikrinama; (ii) tuo atveju, jeigu pirkimo sąlygose įtvirtinti pašalinimo pagrindai, tačiau susiklosto VPĮ 46 straipsnio 5 dalyje nurodyta situacija, perkančioji organizacija gali netaikyti pašalinimo pagrindų, t. y. nešalinti tiekėjo iš pirkimo procedūrų. Komentaro autorių nuomone, nors toks modelis neatitinka bendrojo imperatyvo tiekėjų pasiūlymus išimtinai vertinti pagal paskelbtas pirkimo sąlygas[100], tačiau aptariama nuostata laikytina specialiąja norma (lex specialis), kurios taikymas pagrįstas viešojo intereso apsauga. Nepaisant to, pastaroji situacija turėtų būti vertinama kaip ypatinga išimtis.
Siekiant taikyti VPĮ 46 straipsnio 5 dalyje nurodytą taisyklę, turi būti nustatytos dvi sąlygos: (i) siekiama užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą; (ii) turi būti išimtinis atvejis. Nurodytos VPĮ 46 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygos detalizuojamos toliau.
Pirma, tiekėjų pašalinimo pagrindų galima nenustatyti arba jų netaikyti, jeigu būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą.
Dėl viešojo intereso sąvokos kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas, viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios situacijos aplinkybes, tačiau bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę[101].
VPĮ aiškinamajame rašte nurodyta, kad nors laikomasi principo, kad dėl etinių, politinių priežasčių svarbu nesudaryti sutarčių su prasižengusiais tiekėjais, tačiau epidemijų, ekologinių katastrofų atvejais dar svarbesni yra visuomenės interesai. Jei tokiais atvejais skubiai būtinas paslaugas ar prekes (vakcinas, gelbėjimosi įrangą) gali suteikti tik, pavyzdžiui, teistumą turintis tiekėjas, tai jas galima iš jo įsigyti.
Antra, pašalinimo pagrindų netaikymas galimas tik išimtiniais atvejais, kurie iš esmės gali būti siejami su situacijomis, kai pašalinimo pagrindų tikrinimas atima daug laiko arba su tuo, kad labiausiai tikėtinas viešajam interesui patenkinti būtinų prekių tiekėjas įstatyme numatytų privalomų pašalinimo reikalavimų gali neatitikti.
Tuo atveju, jei kiltų ginčas, perkančioji organizacija turėtų įrodyti, kad konkretus pirkimas yra tas išimtinis atvejis, kuomet tiekėjo patikimumas yra gerokai mažiau svarbus, nei viešajam interesui patenkinti siekiamos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai. Dėl to perkančiosioms organizacijoms rekomenduotina vidaus dokumentuose nustatyti priežastis, kurių pagrindu konkrečiame pirkime nuspręsta netaikyti VPĮ 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse įtvirtintų privalomų pašalinimo pagrindų.
Pavyzdys
Pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai, o Vyriausybei priėmus sprendimą dėl karantino paskelbimo šalies mastu, ligoninėje trūksta asmeninių apsaugos priemonių (medicininių kaukių ir apsauginių pirštinių), dėl ko yra būtina šias prekes įsigyti ypatingos skubos, kurios nebuvo galima numatyti, tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ligoninė gali vykdyti viešąjį pirkimą dėl būtinų apsaugos priemonių įsigijimo, pirkimo sąlygose nurodant, kad šiame viešajame pirkime nebus nustatomi ir taikomi VPĮ 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse įtvirtinti pašalinimo pagrindai.
Taigi VPĮ 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė aiškintina siaurai (griežtai) dėl to VPĮ 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse įtvirtintų pašalinimo pagrindų galima netaikyti tik išimtiniais atvejais ir siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą.
- VPĮ 46 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti neprivalomi tiekėjų pašalinimo pagrindai. Perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti netaikyti pašalinimo pagrindų, nustatytų VPĮ 46 straipsnio 1, 3–4 dalyse, tačiau turi teisę pasirinkti, ar į viešojo pirkimo sąlygas įtraukti toliau aptariamus tiekėjų pašalinimo pagrindus.
Tai reiškia, kad nustačius bet kurį iš šių tiekėjų pašalinimo pagrindų viešojo pirkimo dokumentuose, perkančioji organizacija privalo atmesti tiekėjo pasiūlymą (paraišką), t. y. jis tampa privalomu, tačiau, jeigu toks pašalinimo pagrindas nebuvo įtvirtintas, perkančioji organizacija negali remtis pašalinimo pagrindu, kuris nebuvo tiekėjams išviešintas ir pagal jį atmesti tiekėjo pasiūlymo (paraiškos). VPĮ 46 straipsnio 6 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas savarankiškų pašalinimo pagrindų, t. y. perkančioji organizacija negali jo papildyti savo nustatytais pagrindais.
6.1. VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintas neprivalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, jeigu tiekėjas yra pažeidęs aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įsipareigojimus.
VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos, kai tiekėjas laikomas atitinkančiu pašalinimo pagrindą. Šios sąlygos taikomos kartu:
- tiekėjas nėra socialiai atsakingas, t. y. jis yra pažeidęs bent vieną iš VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų. VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimai yra nustatyti Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir VPĮ 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose, pavyzdžiui, Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) 1951 m. birželio 29 d. konvencija Nr. 100 dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą; TDO 1957 m. birželio 25 d. konvencija Nr. 105 dėl priverstinio darbo panaikinimo; TDO 1973 m. birželio 26 d. konvencija Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus; 1985 m. kovo 22 d. Vienos konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos ir jos 1987 m. rugsėjo 16 d. Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų; 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto komentarą). Taigi nėra detalaus ir baigtinio teisės normų sąrašo, o kiekvienoje valstybėje narėje gali būti nustatyti skirtingi reikalavimai ir įpareigojimai, kurių privalo laikytis tiekėjai, pavyzdžiui, kolektyvinėse sutartyse;
- nuo pažeidimo padarymo datos praėjo mažiau kaip vieni metai;
- kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis.
VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas taikomas tiek Lietuvos Respublikos tiekėjams, tiek kitų valstybių narių tiekėjams. VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkto reguliavimu plačiai apibrėžiami aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės aktų pažeidimai, įskaitant, jeigu kitos valstybės narės tiekėjas savo valstybėje, t. y. pagal vietos teisę, padarė aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės aktų pažeidimus ir jeigu Lietuvos Respublikos tiekėjas ar kitos ES valstybės narės tiekėjas kitoje valstybėje nei yra registruotas arba paprastai veikiantis padarė aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės aktų pažeidimus. Dėl to perkančiosios organizacijos kitų valstybių informaciją apie aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės aktų pažeidimus turėtų tikrinti ne tik tada, kai pasiūlymus teikia užsienio tiekėjai, bet ir Lietuvos Respublikoje registruoti arba veikiantys tiekėjai, tačiau jei jie veikia ir kitų valstybių teritorijoje, ten įdarbina asmenis, vykdo veiklą, kuri gali turėti įtakos aplinkos apsaugai.
VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintas neprivalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas taikomas tiekėjui (pavieniam subjektui ar daugianariui tiekėjui[102], nepriklausomai nuo to, kuris iš tokį tiekėją sudarančių subjektų atitinka VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintą pašalinimo pagrindą). VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkto pašalinimo pagrindas yra tiesiogiai susijęs su VPĮ 17 straipsnio pagrindinėmis pareigomis, kad vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, todėl tais atvejais, kai perkančioji organizacija įtvirtina VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytą pašalinimo pagrindą ir jį atitinka bent subtiekėjas ar tiekėjo pasitelkiamas ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tai ir pagrindinis tiekėjas iš principo galėtų būti pašalintas (tačiau ne automatiškai; žr. toliau ), t. y. pagrindinio tiekėjo pasiūlymas gali būti atmestas.
Tačiau, net jeigu nors vienas į daugianario tiekėjo sudėtį įeinantis subrangovas, subtiekėjas, subteikėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiasi pagrindinis tiekėjas, atitinka pašalinimo pagrindą, perkančioji organizacija negali automatiškai atmesti tokio jungtinio tiekėjo pasiūlymo, o turi:
- įvertinti, ar nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai ir nedarantys įtakos tokio tiekėjo patikimumui, t. y. vertinamas pažeidimo proporcingumas;
- jeigu nustatoma, kad pažeidimas nebuvo mažareikšmis, tai tiekėjas, vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 10 dalies pagrindu, turi įrodyti perkančiajai organizacijai, kad yra patikimas. Kaip vienas iš galimų tiekėjo apsivalymo pagrindų gali būti subrangovo, subtiekėjo, subteikėjo atsisakymas[103].
6.2. VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punkte įtvirtintas neprivalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, jeigu tiekėjo finansinė ir veiklos padėtis yra itin sudėtinga.
VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos, kai tiekėjas laikomas atitinkančiu pašalinimo pagrindą. Tiekėjas pašalinamas esant bent vienai sąlygai:
- yra nemokus. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę[104]. Nemokumo procesas reguliuojamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo II dalies nuostatų, įskaitant gali būti pradėtas bankroto ar restruktūrizavimo procesai, sudaromas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Šiuo atveju taikomas pašalinimo pagrindas, kai faktiškai egzistuoja nemokumo sąlygos.
- jam iškelta restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – visuma Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones[105]. Įmonės restruktūrizavimo byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl įmonės restruktūrizavimo teisinių santykių[106]. Restruktūrizavimo procesas reguliuojamas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo IV dalies nuostatų.
- jam iškelta bankroto byla. Bankrutuojantis juridinis asmuo – juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla arba kurio bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka ir nepradėtos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatytos juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūros[107]. Juridinio asmens bankroto procesas – visuma Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu[108]. Juridinio asmens bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl juridinio asmens bankroto teisinių santykių[109]. Bankroto procesas reguliuojamas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo III dalies nuostatų.
- inicijuotos ar pradėtos likvidavimo procedūros. Likvidavimo procedūros gali būti atliekamos, vadovaujantis CK 2.70 straipsniu, 2.106 – 2.113 straipsniais, Juridinių asmenų nemokumo įstatymu, BK 53 straipsniu.
- kai jo turtą valdo teismas ar nemokumo administratorius. Nemokumo administratoriaus pareigos dėl turto administravimo bankroto atveju nustatytos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 59, 66 straipsniuose.
- kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti). ESTT Idi byloje[110] buvo nagrinėjama situacija, kai vienas iš ūkio subjektų grupės partnerių pirkimo vykdymo metu sudarė susitarimą su kreditoriais, tačiau susitarime nebuvo aptarta galimybė toliau tęsti juridinio asmens veiklą. ESTT konstatavo, kad toks susitarimas su kreditoriais yra pripažinimas, kad tiekėjo finansinė padėtis yra sudėtinga. Tais atvejais, kai yra sudaryta sutartis su kreditoriais, privaloma aptarti tolesnį veiklos vykdymą arba turi būti taikomas pašalinimo pagrindas (Lietuvoje šis pašalinimo pagrindas yra neprivalomas (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 6 dalies komentarą). Kitaip tariant, ESTT pateisina skirtingą vertinimą tais atvejais, kai sudarytas susitarimas su kreditoriais, bet kartu yra aptartos galimybės ir tvarka, kaip toliau juridinis asmuo vykdys veiklą, bei tais atvejais, kai sudarytas susitarimas su kreditoriais yra abstraktus ir neaptaria visų tolesnių veiklos vykdymo aspektų. Lietuvoje paprastai taikos sutartis su kreditoriais visuomet apims tolesnį veiklos vykdymą, todėl Lietuvoje nekiltų tokių klausimų ir pašalinimo pagrindas taikytinas tik esant išimtinėms situacijoms, kai taikos sutartis, priešingai, numato veiklos netęsimą.
Pavyzdys
Perkančioji organizacija paskelbė finansinių ataskaitų auditavimo paslaugų pirkimą. Pirkimo sąlygose buvo nurodytas pašalinimo pagrindas pagal VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punktą. Pirkime pasiūlymus pateikė tiekėjas A ir tiekėjas B (Italijos tiekėjas). Tiekėjas B savo EBVPD nurodė, kad su kreditoriais yra sudaręs taikos susitarimą, kuriame nurodyta tik galimybė ateityje nuspręsti tęsti veiklą. Perkančioji organizacija kreipėsi į tiekėją B, kad pastarasis patvirtintų, jog toliau vykdo veiklą bei turės pakankamai pajėgumų tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Tiekėjas B dar kartą pateikė tą patį patvirtinimą dėl taikos sutarties su kreditoriais sudarymo. Perkančioji organizacija, įvertinusi, kad nėra jokių įrodymų apie veiklos tęsimą, be to, pačioje taikos sutartyje nurodyta, jog veikla nėra tęsiama, nebent būtų atskirai nurodyta, priėmė sprendimą pašalinti tiekėją B iš pirkimo procedūrų.
ESTT analogiškoje byloje patvirtino, kad perkančiosios organizacijos gali atmesti tiekėjų, kurie sudarę taikos sutartis su kreditoriais pasiūlymus, jeigu yra visos nacionalinėje teisėje įtvirtintos sąlygos (kurios gali būti skirtingos visose valstybėse narėse)[111]. Lietuvoje paprastai taikos sutartis su kreditoriais visuomet apims tolesnį veiklos vykdymą, todėl Lietuvoje nekiltų tokių klausimų ir pašalinimo pagrindas taikytinas tik esant išimtinėms situacijoms, kai taikos sutartis, priešingai, numato veiklos netęsimą.
- kai jo veikla sustabdyta ar apribota. Įmonės veiklos sustabdymas – tai procedūra, kurios metu įmonė, nesudaranti ir nevykdanti jokių sandorių, atsiskaitymų su ūkio subjektais ir negaunanti pajamų, gali būti pripažinta nevykdančia veiklos. Tokia įmonė gali būti laikinai atleista nuo mokesčių deklaracijų teikimo, atsisakyti apskaitos tvarkymo ir taip sustabdyti savo veiklą. Veiklos nevykdančiu subjektu laikomas[112] tada, kai: nesudaro ir nevykdo jokių sandorių; nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais; negauna pajamų (išskyrus mokesčių mokėtojo banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas).
Juridinis asmuo gali savanoriškai sustabdyti veiklą, priimdamas sprendimą dėl veiklos sustabdymo ir pateikdamas VMI prašymą laikinai atleisti nuo deklaracijų ir kitų dokumentų pateikimo.
Juridinio asmens veiklos apribojimas yra galimas pagal BK 52 straipsnį kaip bausmė už nusikalstamą veiklą. Veiklos apribojimas galimas nuo vienerių iki penkerių metų laikotarpiui.
- jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši. Kitaip sakant, kitose valstybėse narėse gali būti įtvirtinti kiti tiekėjo statusą galintys paveikti kriterijai, į kuriuos perkančiosios organizacijos turi atsižvelgti, spręsdamos dėl VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punkto pašalinimo pagrindo taikymo.
Perkančioji organizacija gali nereikalauti jokių įrodymų iš tiekėjų dėl šio pašalinimo pagrindo nebuvimo, tačiau pati turi patikrinti viešai prieinamą informaciją, pavyzdžiui, Registrų centro teikiamą informaciją apie juridinio asmens statusą ir pan.[113], tačiau esant užsienio tiekėjams, kai perkančioji organizacija negali patikrinti viešų duomenų, tiekėjas turėtų pateikti informaciją iš oficialių registrų ar institucijų, pavyzdžiui, iš teismų administracijos apie bankroto bylos nebuvimą ir pan.
Tačiau, kai yra VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyta situacija, perkančioji organizacija negali pašalinti tiekėjo iš pirkimo procedūros, jeigu jis pateikė pagrįstų įrodymų, kad sugebės tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, pavyzdžiui, veiklos laikinas sustabdymas gali būti tiekėjo bet kada atnaujintas, todėl perkančioji organizacija neturėtų vadovautis esamos situacijos nebeatitinkančia informacija dėl veiklos pobūdžio, restruktūrizavimo atveju tiekėjas gali pateikti restruktūrizavimo metmenis, restruktūrizavimo planą ar teismo sprendimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo (šiuose dokumentuose turi būti nurodomi duomenys apie veiklos vykdymą toje srityje, kurioje vykdomas pirkimas), susitarimą su kreditoriais, kuriame nurodomi duomenys apie veiklos vykdymą toje srityje, kurioje vykdomas pirkimas.
Bankroto ar likvidavimo atveju Lietuvoje nėra galimybių toliau tęsti veiklą tuo aspektu, kad neleidžiama dalyvauti naujuose viešuosiuose pirkimuose ir sudaryti naujas viešojo pirkimo sutartis[114], nebent iki likvidavimo patvirtinimo bankrutuojantis subjektas ir kreditoriai sudaro taikos sutartį, kurią taip pat galima pateikti perkančiosioms organizacijoms. VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punkte nėra nurodyta, kokie įrodymai būtų pakankami tam, kad perkančioji organizacija netaikytų VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punkto pašalinimo pagrindo. Kaip nurodyta pirmiau (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto komentarą), perkančiajai organizacijai nėra keliami aukšti reikalavimai dėl įsitikinimo pašalinimo pagrindo egzistavimu, todėl, jeigu perkančioji organizacija labiau įsitikina tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo sutartį, tuomet pašalinimo pagrindas neturi būti taikomas.
6.3. VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtintas neprivalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, jeigu tiekėjas padarė rimtą profesinį pažeidimą.
VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, kai tiekėjas laikomas atitinkančiu pašalinimo pagrindą, kurios taikomos kartu:
- tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus šio straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodytą pažeidimą);
- dėl padaryto rimto profesinio pažeidimo perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis;
- nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai.
Perkančiajai organizacijai suteikiama teisė, įvertinus turimą informaciją, priimti sprendimą dėl rimto profesinio pažeidimo, dėl kurio ji abejoja tiekėjo sąžiningumu, ar šalinti tiekėją iš viešojo pirkimo procedūros, ar ne. Rimtas profesinis pažeidimas nėra siejamas su tiekėjui paskirta administracine nuobauda, ekonomine sankcija ar kompetentingos institucijos sprendimu, todėl ir pašalinimo pagrindo terminas yra skaičiuojamas ne nuo tokios sankcijos ar kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo dienos, o nuo pažeidimo padarymo dienos.
Rimto profesinio pažeidimo sąvoka turi būti suprantama kaip paprastai reiškianti ūkio subjekto elgesį, kuriam būdingas tam tikro laipsnio sunkumas, šio subjekto kaltė arba nerūpestingumas. Taigi neteisingas, netikslus arba su trūkumais esantis komercinės sutarties ar jos dalies vykdymas galbūt iš tikrųjų gali rodyti nagrinėjamo ūkio subjekto ribotą profesinę kompetenciją, tačiau tai nėra automatiškai prilyginama sunkiam nusižengimui. Be to, norint konstatuoti, kad padarytas rimtas profesinis pažeidimas, iš principo reikia konkrečiai ir individualiai įvertinti atitinkamo ūkio subjekto elgesį.
LAT nagrinėtoje byloje[116] buvo sprendžiamas klausimas, kai tiekėjas turėjo pateikti informaciją apie pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Tiekėjo licencija buvo panaikinta iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tačiau tiekėjas ginčija tokį panaikinimą dėl banko garantijos ar draudimo poliso nepateikimo. LAT vertino, kad toks formalus licencijos galiojimo sąlygų neįvykdymas nėra laikytinas rimtu profesiniu pažeidimu, tiekėjo veiksmai (užtikrinimo dokumento nepateikimas) tiesiogiai nesusiję su ūkine jo veikla, kaip tokia, ir jo profesiniu pajėgumu, o iš esmės patenka į jo pareigų dėl veiklos licencijavimo atlikimą. Taigi, šie veiksmai daugiau susiję su teise verstis licencijuojama veikla, o ne profesiniu patikimumu, jie iš esmės saisto tik licencijuojamą subjektą ir valstybės instituciją, jų nesilaikymas savaime nesukelia neigiamų padarinių tretiesiems asmenims.
Kitoje LAT byloje[117] buvo sprendžiamas klausimas, kai ne tiekėjas, kaip juridinis asmuo, o tiekėjo vadovas padarė rimtą profesinį pažeidimą. Vadovui buvo skirtos nuobaudos už tam tikrus pažeidimus, kuriuos jis atliko kaip asmuo, turintis turto vertintojo kvalifikacinį pažymėjimą, o ne veikdamas kaip įmonės atstovas. LAT nurodė, kad rimtą profesinį pažeidimą turi būti padaręs pats tiekėjas, yra išskirti specialūs atvejai, kai tai taikoma ir fiziniams asmenims, todėl rimto profesinio pažeidimo sąvoka negali būti tiek išplėsta taip, kad ji apimtų ir juridinio asmens vadovo padarytus veiksmus, už kuriuos vadovui taikoma asmeninė atsakomybė.
Kadangi nėra sudaromų viešai prieinamų sąrašų dėl profesinės etikos pažeidėjų, tai perkančioji organizacija kiekvienu atveju turi atskirai tikrinti esant sąlygas dėl profesinės etikos pažeidimo, pavyzdžiui, dėl juridinių asmenų kreiptis į jų asociacijas, dėl fizinių asmenų, kurie taip pat priklauso asociacijai (pavyzdžiui, auditoriai, advokatai, notarai), taip pat kreiptis į jų asociaciją. Kitais atvejais vertinamas tiekėjo patvirtinimas.
- Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytus pašalinimo pagrindus ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens, siekiant išvengti šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo.
VPĮ 46 straipsnio 7 dalis suteikia perkančiosioms organizacijoms galimybę užtikrinti, kad viešuosiuose pirkimuose nedalyvautų tiekėjai, naudojantys vadinamąjį „fenikso modelį“. Šis modelis apima situacijas, kai subjektai, siekdami išvengti atsakomybės už ankstesnę neteisėtą veiklą ar neįvykdytus įsipareigojimus, likviduoja seną įmonę arba palieka ją su nepadengtomis skolomis ir įsteigia naują įmonę, dažnai vykdančią tą pačią ar panašią veiklą, kurios vadovai ar savininkai išlieka tie patys.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad įmonių pertvarkymas ar reorganizavimas savaime nėra neteisėtas. Todėl kiekvienu atveju būtina individualiai analizuoti aplinkybes, siekiant nustatyti, ar yra požymių, kad naujas subjektas buvo įsteigtas arba dalyvauja pirkime siekdamas išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse numatytų pašalinimo pagrindų taikymo. Toks vertinimas užtikrina, kad priimami sprendimai būtų pagrįsti ir teisingi, kartu apsaugant viešojo sektoriaus interesus.
Įmonę „feniksą“ galima nustatyti atsižvelgiant į šiuos požymius:
- tiekėjas, įrašytas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, perduoda savo turtą naujai įkurtam juridiniam asmeniui, o naujai įsteigta įmonė vykdo beveik identišką ūkinę-komercinę veiklą[95];
- naujai įsteigta įmonė yra susijusi su pirmąja per akcininkus, valdymo organus ar jų narius;
- naujai įsteigtoje įmonėje įdarbinami pirmojoje įmonėje dirbę ar vis dar dirbantys darbuotojai;
- naujai įsteigta įmonė yra registruojama tuo pačiu adresu ir veiklą vykdo tose pačiose patalpose, kaip ir veiklą nutraukusi įmonė;
- didelė dalis naujosios įmonės klientų yra buvę ar esami pirmosios įmonės klientai;
- persitvarkymo tikslas yra siekis išvengti konkretaus pašalinimo pagrindo.
Svarbu pažymėti, kad kiekvienu atveju perkančioji organizacija turi atskirai įvertinti šiuos požymius ir jų atsiradimo aplinkybes. Be to, rekomenduojama kreiptis į naujai įsteigtą juridinį asmenį, kad šis pateiktų paaiškinimus dėl galimo ryšio su veiklą nutraukusia įmone.
Naujai įsteigtų įmonių vertinimas kaip atitinkančių pašalinimo pagrindą pagal VPĮ 46 straipsnio 7 dalį turi būti aiškinamas siaurai ir griežtai, turi būti vertinama, ar naujai įsteigta įmonė nepakeitė darbo principų, nesiekė ištaisyti ankstesnės įmonės sutarties vykdymo trūkumų, darbo kultūros. Taigi, jeigu perkančioji organizacija konstatuoja, kad yra įsteigtas vadinamasis „feniksas“ tik tam, kad nebūtų pritaikytas atitinkamas pašalinimo pagrindas, tuomet perkančioji organizacija tokį ūkio subjektą turi pašalinti iš pirkimo, vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 7 dalimi. VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje numatytas pašalinimo pagrindas yra privalomas, todėl tiekėjai negali išvengti atitinkamų pašalinimo pagrindų taikymo, įsteigdami naują ūkio subjektą ar dalyvaudami pirkime vietoj kito asmens.
Atsižvelgiant į aiškią ir nedviprasmišką komentuojamos normos formuluotę, darytina išvada, kad būtinos sąlygos jos taikymui yra šios:
- įrodyta, kad konkretus kitas tiekėjas, jei dalyvautų vykdomame pirkime, būtų pašalintas iš pirkimo procedūros dėl VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų;
- patvirtinta, kad pirkime dalyvaujantis ūkio subjektas įsteigtas po kito tiekėjo konkretaus pažeidimo, kuris sudaro pagrindą jį pašalinti iš pirkimo procedūros pagal VPĮ 46 straipsnio 4 ar 6 dalyse nurodytus pašalinimo pagrindus;
- įrodyta, kad pirkime dalyvaujantis ūkio subjektas įsteigtas, siekiant išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo.
Pažymėtina, kad pagal VPĮ 46 straipsnio 7 dalį, yra užkertamas kelias situacijoms, kai vietoje tiekėjų, atitinkančių šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatytus pašalinimo pagrindus ir kurie dėl to formaliai nedalyvauja pirkimo procedūrose, dalyvautų jų įsteigti juridiniai asmenys (pavyzdžiui, dukterinė įmonė), kiti asmenys (pagal sudarytus susitarimus). Tokiais atvejais, kai dalyvauja statytinis, o ne tikrasis tiekėjas galima įžvelgti apsimestinį sandorį. Tokiais atvejais, minėtas statytinis šalinamas iš pirkimo procedūros tais pačiais pagrindais, kuriuos atitinka tikrasis tiekėjas, vietoje kurio dalyvavo statytinis.
8. VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija turi įvertinti pašalinimo proporcingumą, poveikį konkurencijai, prieš priimdama sprendimą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros VPĮ 4 ir 6 dalyje nustatytais pašalinimo pagrindais.
Perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, šio straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunkčio atveju – ar taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą nebūtų reikšmingai apribota konkurencija. Priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytais pašalinimo pagrindais, gali būti atsižvelgiama į pagal šio įstatymo 52 ir 91 straipsnius skelbiamą informaciją.
Direktyvos 2014/24/ES preambulės 101-ojoje konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad „taikydamos neprivalomus pašalinimo pagrindus, perkančiosios organizacijos turėtų itin daug dėmesio skirti proporcingumo principui. Dėl nedidelių pažeidimų ekonominės veiklos vykdytojui turėtų būti neleidžiama dalyvauti konkurse tik išimtinėmis aplinkybėmis. Tačiau dėl pasikartojančių nedidelių pažeidimų gali kilti abejonių dėl ekonominės veiklos vykdytojo patikimumo, o tuo gali būti pagrįstas neleidimas jam dalyvauti konkurse“. Paminėtina ir tai, kad valstybių narių diskrecijai palikta nuspręsti, ar perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalyje nustatytus pašalinimo pagrindus, visus, ar tik dalį jų, nustatyti kaip privalomus, ar kaip neprivalomus pašalinimo pagrindus. Lietuvos įstatymų leidėjas dalį 57 straipsnio 4 dalies nuostatų perkėlė kaip privalomai taikomus pašalinimo pagrindus (VPĮ 46 straipsnio 4 dalis), kitą dalį – kaip neprivalomus pašalinimo pagrindus (VPĮ 46 straipsnio 6 dalis). Tiek Teisingumo Teismas, tiek kasacinis teismas pasisakydami dėl Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalyje nustatytų pašalinimo pagrindų yra nurodę, kad, nepaisant to, jog minėti pašalinimo pagrindai yra neprivalomi, jeigu valstybė narė priima sprendimą juos perkelti į nacionalinę teisę, ji turi paisyti Direktyvos reikalavimų, inter alia, draudžiančių iškreipti šiuos neprivalomuosius pašalinimo pagrindus arba nepaisyti tikslų ir principų, kuriais pagrįstas kiekvienas iš jų (žr., pvz., ESTT 2019 m. birželio 19 d. sprendimo byloje Meca, C-41/18, 33 punktą; 2020 m. sausio 30 d. sprendimo byloje Tim, C-395/18, 44 punktą; 2023 m. sausio 26 d. sprendimo byloje HSC Baltic ir kiti, C-682/21, 37 punktą; žr. pvz., LAT 2024 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024, 97 punktą).
Taigi, perkančioji organizacija, kuriai suteikta teisė ir pareiga įvertinti tiekėjo patikimumą, priimdama sprendimą dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, pirmiausia turi pareigą įvertinti pašalinimo proporcingumą, t. y. prieš pašalindama tiekėją iš pirkimo procedūros VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, perkančioji organizacija pirmiausia turi pareigą įvertinti, ar atitinkamas vertinamas tiekėjo elgesys, kuris kelia abejonių perkančiajai organizacijai dėl tiekėjo patikimumo yra būtent toks, kad jo pašalinimas būtų proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui.
ESTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra pabrėžęs, kad perkančioji organizacija negali automatiškai padaryti išvados, jog tiekėjo veiksmai sudaro pagrindą taikyti neprivalomąjį pašalinimo pagrindą. Ji turi pati įvertinti tiekėjo elgesį. Šiuo atžvilgiu, remdamasi visomis reikšmingomis aplinkybėmis ir proporcingumo principu, ji turi rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti, ar tiekėjas, jos nuomone, atsakingas už trūkumus, dėl kurių gali nutrūkti pasitikėjimo tuo tiekėju santykiai (žr., pvz., ESTT 2019 m. spalio 3 d. sprendimo byloje Delta, C-267/18, 28 ir 29 punktus). Spręsdamos dėl neprivalomojo pašalinimo pagrindo taikymo, perkančiosios organizacijos turi ypač daug dėmesio skirti proporcingumo principui, ypač – atsižvelgti į tiekėjo padarytų pažeidimų mažareikšmiškumą (žr., pvz., ESTT 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Tim, C-395/18, 48 punktą; 2023 m. sausio 26 d. sprendimo HSC Baltic ir kiti, C-682/21, 38 punktą).
Kasacinis teismas irgi yra konstatavęs, kad sprendimas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų negali būti priimtas automatiškai, neatlikus proporcingumo vertinimo. Tai reiškia, jog perkančioji organizacija, kiekvienu atveju vertindama faktinius tame konkrečiame pirkime susiklosčiusios situacijos duomenis, turi nustatyti, ar konkrečiu atveju tiekėjo elgesys sukėlė realių bei pagrįstų abejonių dėl tiekėjo patikimumo, ar pažeidimas laikytinas mažareikšmiu (žr., pvz., LAT 2024 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024; LAT 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024).
Pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, išimtinai tik suteikiančiajai institucijai suteikta teisė (kartu – ir pareiga) įvertinti ekonominės veiklos vykdytojo patikimumą ir spręsti, ar ekonominės veiklos vykdytojas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros dėl „neprivalomojo“ pašalinimo pagrindo. Tai reiškia, kad teismas tik patikrina, kaip suteikiančioji institucija, priimdama sprendimą šiuo klausimu, tokio įpareigojimo laikėsi.
Be to, priimdama sprendimą dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunkčio atveju – kai tiekėjas yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtint Konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai – perkančioji organizacija turi pareigą įvertinti, ar taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą nebūtų reikšmingai apribota konkurencija. Kiekvieną kartą sprendžiant dėl pašalinimo turi būti kiekvieną kartą individualiai įvertinama esama situacija, atsižvelgiant į konkrečią situaciją bei tiekėjų, kuriems būtų taikomas šis pašalinimo pagrindas kiekio santykį su visų atitinkamoje veiklos srityje veikiančių tiekėjų skaičiumi. Pavyzdžiui, paaiškėjus, jog iš Lietuvoje veikiančių penkių kino teatrų keturi buvo sudarę draudžiamus susitarimus, jeigu šis pašalinimo pagrindas būtų taikomas, pirkime dalyvauti galėtų tik vienas kino teatras, taigi tokia situacija akivaizdžiai reikšmingai apribotų konkurenciją.
Pažymėtina, kad priimant sprendimą dėl tiekėjo pašalinimo 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pagrindais, perkančioji organizacija gali, bet neprivalo atsižvelgti į VPĮ 52 ir 91 straipsnio skelbiamą informaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad pašalinimo pagrindą sudaro ne tiekėjo įtraukimas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą ar Nepatikimų tiekėjų sąrašą, bet atitinkami tiekėjo veiksmai ir perkančiosios organizacijos sprendimai.
VPĮ 46 straipsnio 8 dalies nuostatos nėra taikomos esant privalomiems pašalinimo pagrindams, nurodytiems VPĮ 46 straipsnio 1 ar 3 dalyse. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjas yra nuteistas už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, perkančioji organizacija neturi spręsti dėl to, ar tiekėjo pašalinimas būtų proporcingas tiekėjo veiksmams dėl kurių jis buvo nuteistas, tačiau pažymėtina, kad net ir tokiu atveju tiekėjui turi būti sudaroma galimybė taikyti apsivalymo priemones, kaip nustatyta VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje (išskyrus 11 ir 12 dalyse nurodytus atvejus).
- VPĮ 46 straipsnio 9 dalyje nurodytas, kada perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, kai paaiškėja, kad tiekėjas atitinka nors vieną pirkimo dokumentuose nurodytą pašalinimo pagrindą.
Pagal bendrąją taisyklę perkančioji organizacija, vertindama tiekėjo pateiktą EBVPD, patikrina pašalinimo pagrindų egzistavimą (detaliau žiūrėti VPĮ 50 straipsnio komentarą). Tačiau remiantis VPĮ 46 straipsnio 9 dalimi, perkančioji organizacija tiekėją gali pašalinti iš pirkimo procedūros ir po EBVPD įvertinimo, jei perkančiajai organizacijai paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu tiekėjas atitinka bent vieną pirkimo dokumentuose įtvirtintą pašalinimo pagrindą. Kitaip tariant, perkančioji organizacija bet kuriame pirkimo procedūros etape iki viešojo pirkimo pabaigos gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jei paaiškėja aplinkybės, susijusios su tiekėjo atitiktimi pirkimo dokumentuose įtvirtintiems pašalinimo pagrindams.
- VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta vadinamoji apsivalymo arba reabilitacijos doktrina (angl. self-cleaning), t. y. situacija, kai tiekėjui, kuris pagal nustatytus pašalinimo pagrindus turėtų būti šalinamas iš viešojo pirkimo procedūros, leidžiama dalyvauti viešajame pirkime, kai šis įgyvendina nustatytas savo patikimumo atkūrimo priemones.
Prasižengusių tiekėjų reabilitacijos instituto paskirtis yra sudaryti sąlygas rinkoje veikiantiems tiekėjams atgauti galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nes jie gali perkančiajai organizacijai (teismui) įrodyti, kad buvo imtasi visų įmanomų efektyvių ir pakankamų priemonių tam, jog teisės pažeidimai (administracinės teisės, profesinės etikos pažeidimai, nusikalstamos veikos), kurie jų buvo padaryti ir dėl kurių yra priimti įsiteisėję kompetentingų institucijų sprendimai (teismo sprendimai, nutarimai, apkaltinamieji nuosprendžiai, kitų institucijų (pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos ir pan.), kuriais buvo pritaikytos ekonominės, baudžiamosios sankcijos ar kitos poveikio priemonės, nebus daromi ateityje.
VPĮ 46 straipsnio 10 dalies nuostatos leidžia tiekėjams pagrįsti, kad jie gali būti laikomi atitinkančiais nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo net ir nesibaigus įstatyme nustatytiems sankcijos galiojimo terminams. Iš viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo neišplaukia tikslas nurodytais pašalinimo pagrindais bausti tiekėjų už padarytus teisės pažeidimus. Kitaip tariant, nustatyti apribojimai nėra baudžiamojo poveikio, tai nėra baudinės priemonės, todėl turi būti leidžiama pasitaisyti.
VPĮ 46 straipsnio 10 dalies nuostatos netaikomos VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pašalinimo pagrindams dėl mokesčių ir socialinio draudimo įmokų sumokėjimo, kai galima taikyti VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą nuostatą, kad tiekėjas gali ištaisyti padėtį sumokėdamas mokesčius ir (ar) socialinio draudimo įmokas ir nebus taikomas pašalinimo pagrindas (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkto komentarą).
VPĮ 46 straipsnio 10 dalies nuostatos taikomos VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pašalinimo pagrindams, kai taikomos normos, įtvirtintos VPĮ 46 straipsnio 2 dalyje, t. y. kai tiekėjui taikomas pašalinimo pagrindas ir kai dėl tiekėjo per pastaruosius 5 metus buvo priimtas yra įsiteisėjęs galutinis administracinis sprendimas, jeigu toks sprendimas priimamas pagal tiekėjo šalies teisės aktų reikalavimus.
VPĮ 46 straipsnio 10 dalies nuostatos taip pat objektyviai negali būti pritaikytos VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalių pažeidimams, kurie yra vienkartiniai, pavyzdžiui, kai perkančioji organizacija nustato horizontalų interesų konfliktą, kadangi pašalinimo pagrindas nepriklauso nuo ateityje taikytinų priemonių[122].
VPĮ 46 straipsnio 10 dalies nuostatos taikomos, kai yra visos sąlygos kartu:
1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi visų šių priemonių (išskyrus, jeigu konkreti priemonė netaikytina dėl pažeidimo pobūdžio):
a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl VPĮ 46 straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina;
b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina;
c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai užtikrinti.
2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir konkrečias aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.
VPĮ 46 straipsnio 10 dalies taikymo tikslai:
Pirma, tiekėjas privalo įrodyti, kad jo pritaikytos ir taikomos priemonės leidžia įgyvendinti tuos tikslus, kuriuos įstatymų leidėjas laikė esant svarbiais, reglamentuodamas VPĮ 46 straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse nustatytus pašalinimo pagrindus. Vadinasi, tiekėjas privalo įrodyti, kad viešojo intereso prasme jo taikomos priemonės sukuria tam tikrą naudą, kuriai esant, tiekėjas vėl gali būti laikomas patikimu tiekėju (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis) ir todėl jam turi būti leidžiama dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose.
Antra, tiekėjas taip pat turi pagrįsti, kad jo pritaikytos ir taikomos priemonės pakeitė tiekėjo korporatyvinę elgseną taip ir tiek, jog ateityje yra mažai tikėtinas aptartų VPĮ 46 straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse nustatytų pašalinimo pagrindų pakartotinumas bei tinkamai ir visiškai suveikė bendroji ir individualioji prevencija tiekėjo atžvilgiu[123].
VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkto papunkčiuose nurodytos priemonės, kurių turi imtis tiekėjas, jos taikomos visos kartu, nebent pagal nusikaltimo, nusižengimo ar pažeidimo pobūdį viena iš priemonių objektyviai nėra pritaikytina:
- žalos, padarytos nusikaltimu, nusižengimu ar pažeidimu savanoriškas sumokėjimas ar įsipareigojimas sumokėti.
Žala turi būti suprantama kaip ekonominės sankcijos, paskirtos kompetentingos institucijos, sumokėjimas (įsipareigojimas sumokėti), kai tokios sankcijos skiriamos[124]. Žala taip pat suprantama, kaip nuostoliai, kurie turi būti atlyginami juos patyrusiems subjektams (nukentėjusiesiems)[125], pavyzdžiui, jeigu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas lėmė žalą asmenims, kurie negalėjo patekti į rinką, teikti paslaugas, vykdyti darbus ar teikti prekes, tuomet toks rinkos dalyvis gali kreiptis dėl žalos atlyginimo ir tiekėjas turi atlyginti šią žalą ar įsipareigoti žalą atlyginti (detaliau dėl žalos sampratos žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto komentarą).
Jeigu ekonominės sankcijos paskyrimas ir sumokėjimas nesutampa su nuostolių atlyginimu, pavyzdžiui, „nukentėjusysis“ vėliau kreipiasi dėl žalos atlyginimo, ginčas kyla dėl žalos dydžio ir pan., tuomet perkančioji organizacija turi vertinti tik ekonominės sankcijos sumokėjimo faktą, o tik išsprendus nuostolių atlyginimo klausimą perkančioji organizacija turi atsižvelgti ir į šį aspektą. Kitaip sakant, tiekėjas neprivalo viešai skelbti ir klausti, kam jis turi atlyginti žalą (nuostolius).
- bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą.
Tiekėjo bendradarbiavimas neturi būti aiškinamas siaurai, tiekėjas neturi būti verčiamas duoti parodymus prieš save ar atlikti kitus veiksmus ne savo naudai, vien siekdamas atitikti nurodytą VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkto b papunkčio reikalavimą[126].
Bendradarbiavimas turi būti suprantamas kaip veiksmų atlikimas tyrimą atliekančioms institucijoms (kai nusikaltimą ar nusižengimą, ar pažeidimą nustato specialios institucijos) bei perkančiajai organizacijai (kai pažeidimą nustato perkančioji organizacija, pavyzdžiui, dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto)[127].
Kita vertus, jeigu institucija, kuri priėmė nuosprendį, sprendimą, skyrė ekonominę sankciją, pavyzdžiui, Konkurencijos taryba, pripažino, kad egzistuoja lengvinanti aplinkybė – tiekėjo bendradarbiavimas, perkančioji organizacija neturėtų priešingai aiškinti tiekėjo veiksmų[128].
- pakeitė savo organizacinę kultūrą taip, kad ateityje užtikrintų pažeidimų nepasikartojimą.
Vertinant bendrai organizacinės kultūros sampratą ir reabilitacijos instituto paskirtį viešuosiuose pirkimuose, matyti, kad teigiami tiekėjo elgsenos pakitimai turi būti esminiai ir žymūs, o ne deklaratyvūs ar fragmentiški. Tiekėjo pritaikytos ir nuolat taikomos priemonės turi būti tęstinio pobūdžio ir įtikinti perkančiąją organizaciją (teismą), kad bus pasiekti VPĮ įtvirtinti tikslai, kurių siekiama nustatant pašalinimo pagrindus[129].
Faktinis tiekėjo organizacinės kultūros pakitimas reiškia tai, kad jo pritaikytos priemonės turi sudaryti sąlygas realiai atkurti tiekėjo patikimumą, ateityje užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Dėl to, pavyzdžiui, tiekėjas negali išvengti pareigos įrodinėti savo teisinę reabilitaciją tais atvejais, kai baustas (plačiąja prasme) juridinis asmuo yra reorganizuojamas skaidymo ar prijungimo būdu, perduodant patirtį, technologinius, finansinius ir intelektualiuosius resursus liekančiai po reorganizavimo bendrovei, tačiau savo negatyviąją patirtį palikdamas likviduojamai įmonei[130].
Kita vertus, taikomos priemonės taip pat turi atitikti proporcingumo principą (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą), atitikti pažeidimo sunkumą ir specifines aplinkybes[131].
Organizacinės kultūros pakeitimo priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl tiekėjas gali remtis įvairiais vidaus sprendimais, kurie pagrįstų, kad ateityje nebus atliekami pažeidimai, pavyzdžiui:
- tam tikrais atvejais tinkamam „apsivalymui“ gali būti būtina pakeisti juridinio asmens organus ir valdymo organus, jo dalyvius ir atitinkamus darbuotojus, kurie buvo atsakingi už teisės pažeidimų padarymą;
- tiekėjo organizacinės struktūros pakeitimai (naujų organų, valdymo organų paskyrimas, papildomų funkcijų nustatymas, atskaitomybės ir kontrolės perskirstymas ir pan.);
- personalo apmokymai ir paruošimas;
- vidaus gairių ir veiklos standartų parengimas;
- įmonės vadovų rotacijos įtvirtinimas;
- vidaus arba išorės audito procedūrų atlikimas[132].
Pavyzdys
Viešajame pirkime dalyvavo tiekėjas, kuris buvo įtrauktas į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą dėl pateiktos melagingos informacijos apie tai, kad buvo baustas už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimą. Kartu su pasiūlymu tiekėjas pateikė dokumentus, įrodančius, kad tiekėjas ėmėsi veiksmų, jog ateityje tokios situacijos (dėl melagingos informacijos pateikimo) nepasikartotų: pateikė paaiškinimus, kad bendradarbiavo su perkančiąja organizacija, nustačiusia melagingos informacijos pateikimą, t. y. perkančiajai organizacijai nustačius melagingos informacijos pateikimą, tai pripažino, nurodė aplinkybes dėl pažeidimo atsiradimo, kas lėmė, jog buvo pateikta informacija, neatitinkanti tikrovės, neginčijo priimtų sprendimų, patvirtino ir pradėjo taikyti vidaus pasiūlymų teikimo viešiesiems pirkimams tvarką, sukūrė duomenų bazę „Tiekėjo pašalinimo pagrindai ir kvalifikacijos reikalavimai“, individualiai instruktavo darbuotoją.
LApT analogiškoje situacijoje[133] sprendė, kad pritaikytos priemonės turi būti laikomos pakankamomis ir tiekėjo atžvilgiu taikomas „apsivalymo“ reguliavimas.
Pavyzdys
ESTT Delta Antrepriză[134] byloje buvo pažymėta, kad perkančioji organizacija turi leisti tiekėjui paaiškinti anksčiau vykdytos ir nutrauktos sutarties aplinkybes, įskaitant subrangovo pasitelkimą viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu, kai apie jį nebuvo iš anksto pranešta perkančiajai organizacijai, kuris gali būti laikomas esminės sutarties sąlygos vykdymu su dideliais trūkumais.
VPĮ 46 straipsnio 10 dalies nuostatos įpareigoja ir perkančiąsias organizacijas tas priemones tinkamai įvertinti[135]. Taigi, tai, ar taikyti VPĮ 46 straipsnio 10 dalies normas ir nepašalinti tiekėjo iš viešojo pirkimo procedūros, sprendžia pati perkančioji organizacija (ne VPT, teismas (išskyrus, kai perkančiosios organizacijos sprendimas yra ginčijamas) ir pan.) kiekvienu konkrečiu atveju individualiai.
Perkančiosios organizacijos turi dvi galimybes:
- pripažinti, kad priemonės yra pakankamos;
- nuspręsti, kad priemonės nėra pakankamos ir pašalinti tiekėją iš pirkimo.
Kitų perkančiųjų organizacijų sprendimai, priimti dėl to paties tiekėjo ir dėl tų pačių aplinkybių turėtų būti taip pat vertinami, tačiau jie yra vertinami tik pagal pateikiamų duomenų visumą ir neatleidžia tiekėjo nuo pareigos kiekvienai perkančiajai organizacijai pateikti visus reikalingus įrodymus.
Abiem atvejais perkančioji organizacija privalo motyvuoti savo sprendimą ir motyvus turi pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo informacijos apie priemones gavimo dienos. Šiuo atveju pažymėtina, kad 10 dienų terminas turi būti aiškinamas kaip įpareigojantis perkančiąsias organizacijas operatyviai atlikti pasiūlymo (paraiškų) vertinimą. Kita vertus, jeigu pasiūlymus pateikė didelis skaičius tiekėjų ir perkančioji organizacija objektyviai neturėjo galimybės per nustatytą terminą įvertinti priemonių, tai neturi būti vertinama kaip esminis viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimas. Tol, kol tiekėjas nėra pašalinamas iš pirkimo procedūros, perkančioji organizacija gali vertinti pateiktus pasiūlymo (paraiškos) dokumentus. Svarbiausia yra užtikrinti VPĮ 46 straipsnio 10 dalies nuostatų tikslą ir formaliais pagrindais neatmesti tiekėjo, siekiančio pataisyti savo reputaciją ir susigrąžinti dalykinį patikimumą.
11. VPĮ 46 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta išimtis iš galimybės tiekėjui pasinaudoti apsivalymo (angl. self-cleaning) institutu, t. y. tiekėjas negali pasinaudoti šio straipsnio 10 dalyje nustatyta galimybe reabilituotis, kai tiekėjui, padariusiam teisės pažeidimą, leidžiama dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kai šis įgyvendina nustatytas savo patikimumo atkūrimo priemones.
Direktyvos 57 straipsnio 6 dalies ketvirtosios pastraipos nuostatos, pagal kurias tiekėjui, kuris „galutiniu teismo sprendimu pašalintas iš dalyvavimo pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrose, neleidžiama valstybėse narėse, kuriose tas teismo sprendimas galioja, iš to sprendimo išplaukiančiu pašalinimo laikotarpiu naudotis šioje dalyje numatyta galimybe“ perkeltos į VPĮ 46 straipsnio 11 dalį.
Tiekėjui netaikoma galimybė reabilituotis (angl. self-cleaning), kai:
(i) tiekėjas priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų, ir
(ii) nepasibaigė teismo sprendime, kuriuo tiekėjas pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų, nurodytas laikotarpis.
Pažymėtina, kad Lietuva tokių teismų sprendimų, kuriais būtų nurodytas laikotarpis, kurio metu tiekėjas negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nepriima, tačiau kitose ES valstybėse narėse tokie sprendimai gali būti priimami ir jie galiotų Lietuvoje, pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatas.
(https://eur-lex.europa.eu/legalcontent/LT/ALL/?uri=CELEX:32012R1215).
Atkreiptinas dėmesys, kad ši yra išimtis iš apsivalymo (angl. self-cleaning) taisyklės, nurodytos VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje. Manoma, kad ši nuostata kyla iš Prancūzijos baudžiamosios teisės, pagal kurią teismai gali skirti pašalinimą iš viešųjų pirkimų kaip papildomą poveikio priemonę, net jeigu pati nagrinėjama byla ir nėra susijusi su viešaisiais pirkimais. Šis „apsivalymo“ apribojimas taikomas tuo atveju, kai pašalinimas yra tiesioginė galutinio teismo sprendimo pasekmė. ESTT (Vert Marine Byla Nr. C‑472/19) yra pažymėjęs, kad direktyvos 57 straipsnio 6 dalies ketvirtosios pastraipoje nurodytas atvejis yra vienintelis, kuriuo neleidžiama tiekėjams pateikti „apsivalymą“ įrodančių dokumentų ir argumentų. (European Public Procurement Commentary on Directive 2014/24EU, Roberto Caranta, Albert Sanchez-Graells, p. 622)
12. VPĮ 46 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta išimtis iš galimybės tiekėjui pasinaudoti apsivalymo (angl. self-cleaning) institutu, t. y. tiekėjas negali pasinaudoti šio straipsnio 10 dalyje nustatyta galimybe reabilituotis, kai tiekėjui, padariusiam teisės pažeidimą, leidžiama dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kai šis įgyvendina tam tikras padėties atkūrimo priemones.
Tiekėjui netaikoma galimybė reabilituotis (angl. self-cleaning), kai:
(i) priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu tiekėjui nustatyti pažeidimai, atitinkantys VPĮ 46 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalyse (nuo 2025-02-01 VPĮ 46 straipsnio 1, 2, 21, 4 ir 6 dalyse) nurodytus pašalinimo pagrindus; ir
(ii) nepasibaigė priimtame ir įsiteisėjusiame teismo sprendime VPĮ 46 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalyse (nuo 2025-02-01 VPĮ 46 straipsnio 1, 2, 21, 4 ir 6 dalyse) nustatytų pašalinimo pagrindų nurodytas laikotarpis, kuriam perkančioji organizacija yra pašalinusi tiekėją iš pirkimo procedūros.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3149, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-20, i. k. 2024-20208
[1] Komentuojamos VPĮ 46 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio nuostatas.
[2] LAT 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011.
[3] Privalomi pašalinimo pagrindai taip pat įtvirtinti VPĮ 46 straipsnio 3 ir 4 dalyse.
[4] ESTT 2016 m. birželio 2 d. sprendime byloje Pizzo, C-27/15 pažymėjo, kad vienodo požiūrio principas ir skaidrumo pareiga turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama pašalinti ūkio subjektą iš viešojo pirkimo procedūros dėl to, kad šis neįvykdė pareigos, kuri aiškiai nenurodyta šio pirkimo dokumentuose arba galiojančiame nacionaliniame įstatyme, tačiau kyla nacionalinėms valdžios institucijoms ar nacionaliniams administraciniams teismams aiškinant šį įstatymą ir užpildant tuose dokumentuose esančias spragas; tokiomis aplinkybėmis vienodo požiūrio ir proporcingumo principai aiškintini taip, kad pagal juos nedraudžiama suteikti ūkio subjektui galimybės ištaisyti trūkumus ir įvykdyti minėtą sąlygą per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą.
[5] ESTT 2014 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Comune di Milano, C-358/12.
[6] LAT 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013.
[7] LAT 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013.
[8] LAT 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013; LAT 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013.
[9] LAT 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013; LAT 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013.
[10] ESTT 2006 m. vasario 9 sprendimas byloje La Cascina ir kt., C‑226/04 ir C‑228/04.
[11] ESTT 2014 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Comune di Milano, C-358/12; ESTT 2006 m. vasario 9 sprendimas byloje La Cascina ir kt.C‑226/04 ir C‑228/04.
[12] LApT 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1120-302/2016.
[13] ESTT 2016 m. birželio 2 d. sprendime byloje Pizzo, C-27/15 pažymėjo, kad vienodo požiūrio principas ir skaidrumo pareiga turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama pašalinti ūkio subjektą iš viešojo pirkimo procedūros dėl to, kad šis neįvykdė pareigos, kuri aiškiai nenurodyta šio pirkimo dokumentuose arba galiojančiame nacionaliniame įstatyme, tačiau kyla nacionalinėms valdžios institucijoms ar nacionaliniams administraciniams teismams aiškinant šį įstatymą ir užpildant tuose dokumentuose esančias spragas; tokiomis aplinkybėmis vienodo požiūrio ir proporcingumo principai aiškintini taip, kad pagal juos nedraudžiama suteikti ūkio subjektui galimybės ištaisyti trūkumus ir įvykdyti minėtą sąlygą per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą.
[14] ESTT 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Forposta ir ABC Direct Contact, C-465/11; 2006 m. vasario 9 d. sprendimas byloje La Cascina ir kt., C-226/04, ir Consorzio G.f.M., C-228/04; 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Michaniki, C-213/07. Michaniki byloje ESTT pažymėjo, kad išimtinumas ir baigtumas taikomas tik dėl pašalinimo pagrindų, susijusių su profesinėmis savybėmis, todėl kiti pagrindai, pavyzdžiui, nacionalinio saugumo atitikties reikalavimas, gali būti įtvirtinti nacionaliniu lygmeniu.
[15] LAT 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011.
[16]Soloveičik, Deividas; Šimanskis, Karolis, Interesų konflikto koncepcija pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisę ir teismų praktiką, Teisė Nr. 11, 2019, 45-66 psl.; Soloveičik, Deividas; Šimanskis, Karolis, The Evolving Concept of ‘Conflict of Interests’ in the EU Public Procurement Law, EPPPL, 2017 m., Nr. 2, 112 – 131 psl.
[17]EBPO. DETECTING BID RIGGING IN PUBLIC PROCUREMENT. Helping governments to obtain best value for money.
[18] ESTT 2018 m. gegužės 17 d. sprendimas byloje Specializuotas transportas, C-531/16.
[19] LVAT 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-909-552/2017; 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-34-09.
[20] LAT 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018.
[21]Soloveičik, Deividas; Šimanskis, Karolis, Interesų konflikto koncepcija pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisę ir teismų praktiką, Teisė Nr. 111, 2019, 45-66 psl.; LAT 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016.
[22] LAT 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018; ESTT 2018 m. gegužės 17 d. sprendimas byloje Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras ir UAB „Ecoservice projektai“. C-531/16
[23]Soloveičik, Deividas; Šimanskis, Karolis, Interesų konflikto koncepcija pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisę ir teismų praktiką, Teisė Nr. 111, 2019, 45-66 psl.; LAT 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016; ESTT 1988 m. rugsėjo 27 d. sprendimas sujungtose bylose A. Ahlström Osakeyhtiö ir kt. prieš Europos Bendrijų Komisiją, 89/85, 104/85, 114/85, 116/85, 117/85 ir 125/85, 129/85.
[24] LAT 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018.
[25] EBPO. DETECTING BID RIGGING IN PUBLIC PROCUREMENT. Helping governments to obtain best value for money.
[26] EBPO. DETECTING BID RIGGING IN PUBLIC PROCUREMENT. Helping governments to obtain best value for money; EBPO. Kovos su pasiūlymų klastojimu viešųjų pirkimų konkursuose rekomendacijos.
[27] EBPO. Kovos su pasiūlymų klastojimu viešųjų pirkimų konkursuose rekomendacijos..
[28] EBPO. Kovos su pasiūlymų klastojimu viešųjų pirkimų konkursuose rekomendacijos..
[29]Nurodyti aspektai pavieniui nebūtina lemia pašalinimo pagrindo sąlygų egzistavimą, o turi būti vertinama sąlygų visuma. EBPO. Kovos su pasiūlymų klastojimu viešųjų pirkimų konkursuose rekomendacijos.
[30] LAT 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018.
[31] Sąvoka „konkurentas“ apima tikruosius ir galimus konkurentus. Todėl konkurentai yra įmonės, gaminančios arba tiekiančios tą patį produktą ar paslaugą toje pačioje geografinėje vietovėje, ir įmonės, kurios realiai ir tikėtinai gali plėtoti savo verslą (tokia galimybė turi būti reali).
[32] Danijos konkurencijos ir vartotojų teisių institucija parengė gaires „Bendras pasiūlymas pagal konkurencijos teisę“: https://www.en.kfst.dk/media/50765/050718_joint-bidding-guidelines.pdf.
[33] Lietuvos Respublikos Konkurencijos Tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2S-11 (2017) Dėl UAB „Irdaiva“ ir AB „PST“ veiksmų bendrai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pastatų atnaujinimo ir modernizavimo darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“.
[34] LAT 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 buvo nagrinėta, kad priešingai – Emsi ir Alauša negalėjo tinkamai dalyvauti pirkime, jeigu nebūtų pasitelkę vienas kito subrangovais, todėl nebuvo nustatytas pašalinimo pagrindas ir sąžiningos konkurencijos pažeidimas.
[35] LAT 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018.
[36] LAT 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017.
[37] LAT 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018.
[38] LAT 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018.
[39] Sanchez - Graells, Albert, Exclusion, qualitative selection and short-listing in the new public sector procurement directive 2014/24.
[40] LAT 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014; ESTT 2009 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje Assitur Srl prieš Camera di Commercio, Industria, Artigianato e Agricoltura di Milano. C-538/07.
[41] LAT 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018.
[42] Ten pat.
[43] Ten pat.
[44]Soloveičik, Deividas Dr., Šimanskis, Karolis, Interesų konflikto koncepcija pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisę ir teismų praktiką, Teisė Nr. 11, 2019, 45-66 psl.
[45] ESTT 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Borta, C 298/15.
[46] LApT 2013 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2251/2013.
[47] ESTT 2015 m. kovo 12 d. sprendimas byloje eVigilo, C-538/13.
[48] ESTT 2015 m. kovo 12 d. sprendimas byloje eVigilo, C-538/13.
[49]Soloveičik, Deividas, M; Šimanskis, Karolis, Interesų konflikto koncepcija pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisę ir teismų praktiką, Teisė Nr. 11, 2019, 45-66 psl.
[50] ESTT 1996 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Komisija prieš Belgiją, C-87/94.
[51] ESTT 2005 m. kovo 3 d. sprendimas byloje Fabricom, C-21/03.
[52] LApT 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-876-236/2019.
[53] LAT 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020.
[54] LAT 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020; LAT 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020; LAT 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024; LAT 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-781/2024; LAT 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024
[55] LAT 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016.
[56] ESTT 2017 m. gegužės 4 d. sprendimas byloje Esaprojekt, C-387/14.
[57] LAT 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017; LAT 2024 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2024.
[58] LAT 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017; LAT 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 39 punktą; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 77 punktą).
[59] LAT 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020.
[60] LAT 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020; LAT 2024 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2024.
[61] ESTT 2019 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Delta Antrepriză C-267/18; LAT 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020.
[62] LAT 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016.
[63] LAT 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020
[64] LAT 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-248/2016.
[65] LAT 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017.
[66] ESTT 2019 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Delta Antrepriză C-267/18.
[67] LAT 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011; LAT 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017.
[68] LAT 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020
[69] LAT 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019.
[70] LAT 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019.
[71] https://vpt.lrv.lt/melaginga-informacija-pateikusiu-tiekeju-sarasas-3.
[72] http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/detalipaieska.aspx?detali=2.
[73] Sanchez - Graells, Albert, Exclusion, qualitative selection and short-listing in the new public sector procurement directive 2014/24.
[74] Esant šiam pašalinimo pagrindui, būtų atitinkamai taikomos VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto teisės aiškinimo taisyklės, suformuotos LAT 2018 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018
[75] LAT 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; LAT 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018.
[76] LAT 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-378/2017.
[77] LApT 2018 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-264-180/2018.
[78] LAT 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017.
[79] ESTT 2019 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Delta Antrepriză, C-267/18.
[80] LApT 2018 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-736-180/2018.
[81] LApT 2018 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-264-180/2018.
[82] LAT 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-378/2017.
[83] LApT 2018 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-736-180/2018.
[84] Ši norma faktiškai teismų praktikoje nėra pritaikoma, nes, kreipiantis į teismą dėl žalos, teismo argumentai dėl esminio pažeidimo nėra pateikiami rezoliucinėje dalyje. Taigi teismas tiesiog priteisia žalą, bet iš tokio sprendimo neaišku, ar nustatytas esminis pažeidimas.
[85] LAT 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014; LAT 2019 m. gegužės 21 d. TEISMŲ PRAKTIKOS DĖL SUTARTINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS TAIKYMO APŽVALGA Nr. AC-49-1. Teismų praktika. 2019, 49, p. 642-686.
[86] LAT 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 21 d. TEISMŲ PRAKTIKOS DĖL SUTARTINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS TAIKYMO APŽVALGA Nr. AC-49-1. Teismų praktika. 2019, 49, p. 642-686.
[87] LAT 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018.
[88] LAT 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017.
[89] LAT 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452; LAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007.
[90] LAT 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452.
[91] ESTT 2019 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Delta Antrepriză, C-267/18.
[92] ESTT 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Meca, C-41/18.
[93] https://vpt.lrv.lt/nepatikimi-tiekejai-1.
[94] https://vpt.lrv.lt/nepatikimi-tiekejai-1
[95] LVAT 2013 m. balandžio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A442-724/2013.
[96] ESTT 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Meca, C-41/18; 2019 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Delta Antrepriză, C-267/18.
[97] ESTT 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Meca, C-41/18; 2019 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Delta Antrepriză, C-267/18.
[98] ESTT 2020 m. sausio 30 d. sprendimas byloje Tim, C-395/18.
[99] http://www.vmi.lt/cms/informacija-apie-mokesciu-moketojus.
[100] LAT 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017.
[101] LAT 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011.
[102] Daugianaris tiekėjas yra jungtinės veiklos partneriai ar tiekėjas, pasitelkiantis kitus ūkio subjektus, įskaitant subrangovus, subtiekėjus, subteikėjus.
[103] ESTT 2020 m. sausio 30 d. sprendimas byloje Tim SpA C‑395/18.
[104] Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis.
[105] Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis.
[106] Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis.
[107] Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis.
[108] Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis.
[109] Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis.
[110] ESTT 2019 m. kovo 28 d. sprendimas byloje Idi, C-101/18.
[111] ESTT 2019 m. kovo 28 d. sprendimas byloje Idi, C-101/18.
[112] Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 (aktuali redakcija).
[113] https://www.registrucentras.lt/jar/p/index.php.
[114] Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyti atvejai, kada bankrutuojantis tiekėjas gali tęsti jau sudarytas sutartis.
[115] ESTT 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Forposta, C-465/11; LAT 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2013.
[116] LAT 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2013.
[117] LAT 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-515-690/2016.
[118] LAT 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-690/2018; LAT 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-916/2018.
[119] https://www.kt.gov.lt/lt/veiklos-sritys/konkurencija-ribojantys-susitarimai.
[120] http://kt.gov.lt/lt/atviri-duomenys/diskvalifikavimas-is-viesuju-pirkimu.
[121] http://www.avnt.lt/veiklos-sritys/nemokumas-2/moni-bankrotas/tycinis-bankrotas/#Pirkimu%20planas
[122] Priess, Hans-Joachim, The rules on exclusion and self- cleaning under the 2014 Public Procurement Directive, P.P.L.R. Issue No 3, 2014 112-123 psl.
[123] Pünder, Hermann, Prieß, Joachim-Hans, Arrowsmith, Sue, Self-Cleaning in Public Procurement Law, Carl Heymanns Verlag, 2009, 24 psl., Soloveičik, Deividas, Reabilitacijos doktrina viešųjų pirkimų teisėje, Nepriklausomos Lietuvos teisė: praeitis, dabartis ir ateitis. Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija, 2012. 637-663 psl.
[124] Pavyzdžiui, VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimo atveju nėra numatomos ekonominės sankcijos, todėl tiekėjams nekeliamas reikalavimas jas sumokėti.
[125] Yukins,, Christopher R., Kania, Michal, Suspension and Debarment in the U.S. Government: Comparative Lessons for the EU’s Next Steps in Procurement, 19-2 UrT 47 (2019), GWU Teisės mokyklos mokslinis straipsnis Nr. 2019-39, GWU teisės studijų mokslinis straipsnis Nr. 2019-39.
[126] ESTT 2018 m. spalio 24 d. sprendimas byloje Vossloh Laeis, C-124/17.
[127] ESTT 2018 m. spalio 24 d. sprendimas byloje Vossloh Laei,s C-124/17.
[128] ESTT 2018 m. spalio 24 d. sprendimas byloje Vossloh Laeis, C-124/17.
[129] Soloveičik, Deividas, Reabilitacijos doktrina viešųjų pirkimų teisėje, Nepriklausomos Lietuvos teisė: praeitis, dabartis ir ateitis. Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija, 2012. 637-663 psl.; Priess, Hans-Joachim, The rules on exclusion and self- cleaning under the 2014 Public Procurement Directive, P.P.L.R. Issue No 3, 2014 112-123 psl.
[130] Soloveičik, Deividas, Dr. LL.M, MCIArb, Reabilitacijos doktrina viešųjų pirkimų teisėje, Nepriklausomos Lietuvos teisė: praeitis, dabartis ir ateitis. Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija, 2012. 637-663 psl.
[131] Sanchez - Graells, Albert, Exclusion, qualitative selection and short-listing in the new public sector procurement directive 2014/24.
[132] Nustatyta Direktyvos 2014/24/ES preambulės 102-ojoje konstatuojamojoje dalyje.
[133] LApT 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-982-450/2019.
[134] ESTT 2019 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Delta Antrepriză C-267/18.
[135] ESTT 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Meca, C-41/18; ESTT 2018 m. vasario 8 d. sprendimas byloje Lloyd's of London, C-144/17; ESTT 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas byloje Impresa di Costruzioni Ing. E. Mantovani SpA ir Guerrato, C-178/16.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite