29 straipsnis. Pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga

1. Pirkimo ar projekto konkurso procedūros prasideda, kai:

1) Viešųjų pirkimų tarnyba išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui (supaprastinto pirkimo atveju – paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje) perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą, skelbimą apie projekto konkursą ar išankstinį informacinį skelbimą, kuriuo kviečiama dalyvauti pirkime;

2) tiekėjams išsiunčiamas kvietimas dalyvauti neskelbiamose derybose;

3) perkančioji organizacija priima sprendimą pirkimą atlikti pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį;

4) tiekėjams, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą dalyvauti atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrose;

5) tiekėjams, kuriems leista dalyvauti dinaminėje pirkimų sistemoje, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą.

2. Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai:

1) sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas;

2) atmetamos visos paraiškos, pasiūlymai, projekto konkurso planai ar projektai;

3) nutraukiamos pirkimo ar projekto konkurso procedūros;

4) per nustatytą terminą nepateikiama nė vienos paraiškos, pasiūlymo, projekto konkurso plano ar projekto;

5) baigiasi pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų;

6) visi tiekėjai atšaukia pasiūlymus, projekto konkurso planus ar projektus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį.

3. Bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

VPĮ 29 straipsnyje reglamentuojami: (i) viešojo pirkimo ar projekto konkurso procedūrų pradžios momentas; (ii) viešojo pirkimo ar projekto konkurso procedūrų pabaigos pagrindai; (iii) pirkimo ar projekto konkurso procedūrų pasibaigimas kitu pagrindu nei nurodyta VPĮ 29 straipsnio 2 dalyje – pirkimo ar projekto konkurso nutraukimas perkančiosios organizacijos sprendimu.

 

1. VPĮ 29 straipsnio 1 dalyje apibrėžta pirkimo (apie viešojo pirkimo sąvoką detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 37 dalies komentarą) ar projekto konkurso (apie projekto konkurso sąvoką detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 28 dalies komentarą) procedūrų pradžia. Pirkimo ar projekto konkurso procedūrų pradžios momento nustatymas yra svarbus tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjui, nes: (i) perkančioji organizacija gali nustatyti tolesnius terminus viešojo pirkimo ar projekto konkurso procedūros veiksmams atlikti; (ii) tiekėjas žino, kada turi teisę pateikti prašymą paaiškinti ar patikslinti pirkimo sąlygas, taip pat pateikti pretenziją dėl pirkimo sąlygų teisėtumo (VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir pan.

Pirkimo ar projekto konkurso procedūrų pradžios momentas susietas su penkiais atvejais, nurodytais VPĮ 29 straipsnio 1 dalyje:

1. VPT išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui (supaprastinto pirkimo atveju – paskelbia CVP IS) perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą, skelbimą apie projekto konkursą ar išankstinį informacinį skelbimą, kuriuo kviečiama dalyvauti pirkime (VPĮ 29 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

VPĮ 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pirkimo pradžios pagrindas yra siejamas su skelbimo apie pirkimą, skelbimo apie projekto konkursą (VPĮ 31 straipsnis) ar išankstinio informacinio skelbimo (VPĮ 30 straipsnis) išsiuntimu arba paskelbimu.

Tam, kad skelbimas būtų išsiųstas arba paskelbtas, perkančioji organizacija, visų pirma, turi VPT pateikti skelbimą apie pirkimą, skelbimą apie projekto konkursą ar išankstinį informacinį skelbimą, kuriuo kviečiama dalyvauti pirkime. Skelbimų VPT pateikimo tvarka nustatyta Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų pirkimų informacijai apraše^[1].

VPĮ 29 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pirkimo procedūrų pradžia laikoma nuo šių momentų: (i) tarptautinio pirkimo atveju – kai VPT išsiunčia skelbimą ES leidinių biurui. VPT, gavusi perkančiosios organizacijos pateiktą tarptautinio pirkimo skelbimą, per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos turi išsiųsti jį paskelbti Europos Sąjungos leidinių biurui ir po 48 valandų nuo patvirtinimo apie skelbimo gavimą Europos Sąjungos leidinių biure, skelbimą paskelbia CVP IS^[2]; (ii) supaprastinto pirkimo atveju – kai VPT skelbimą paskelbia CVP IS. VPT, gavusi perkančiosios organizacijos pateiktą supaprastinto pirkimo skelbimą, per tris darbo dienas (mažos vertės pirkimo skelbimą – per vieną darbo dieną) nuo jo gavimo dienos paskelbia CVP IS^[3]. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skelbimo pateikimas VPT teisiniu požiūriu nereiškia, kad VPT patikrina ar revizuoja skelbimo turinio teisėtumą, teisingumą, tikslumą ir kitus su skelbiamu viešuoju pirkimu susijusius aspektus. Jei vėliau paaiškėtų, kad pirkimo dokumentai buvo neteisėti, atsakomybė tenka tik perkančiajai organizacijai^[4]. Praktiniu požiūriu VPT, gavusi skelbimą, gali pateikti pastabas, į kurias perkančioji organizacija turėtų atsižvelgti tam, kad skelbimas būtų paskelbtas.

 

2. Tiekėjams išsiunčiamas kvietimas dalyvauti neskelbiamose derybose (VPĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija nusprendžia pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, tai pirkimo ar projekto konkurso procedūrų pradžia bus laikoma tada, kai perkančioji organizacija išsiųs tiekėjams kvietimą dalyvauti neskelbiamose derybose (detaliau žiūrėti VPĮ 72 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą). Vykdant neskelbiamas derybas, kvietimas dėl dalyvavimo turi būti išsiunčiamas tiekėjams raštu (VPĮ 2 straipsnio 29 dalis).

 

3. Perkančioji organizacija priima sprendimą pirkimą atlikti pagal VPĮ 72 straipsnio 3 dalį (VPĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta neskelbiamų derybų vykdymo išimtis iš bendrosios taisyklės, t. y. kad supaprastinto pirkimo ir VPĮ 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama neskelbiamų derybų vykdymo etapų, nustatytų VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje. Paprastai nurodytais atvejais pirkimas vykdomas iš vieno tiekėjo.

Šiuo atveju pirkimo pradžia laikoma tada, kai perkančioji organizacija priima sprendimą dėl tokio pirkimo vykdymo. Perkančioji organizacija vidaus dokumentuose turi nustatyti, kur toks sprendimas turi būti užfiksuotas, pavyzdžiui, protokole, perkančiosios organizacijos direktoriaus įsakyme ir pan. Ši informacija privalo būti fiksuojama taip, kad, esant poreikiui, galėtų būti pagrįsta ir įrodyta.

 

4. Tiekėjams, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrose (VPĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Preliminariosios sutarties atveju atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūros reglamentuojamos VPĮ 78 straipsnio nuostatose. Perkančioji organizacija, vykdydama atnaujintą tiekėjų varžymąsi, raštu kreipiasi į tiekėjus (pateikia kvietimą) ir prašo iki nustatyto pasiūlymo pateikimo pabaigos raštu pateikti pasiūlymus dėl konkrečios pirkimo sutarties sudarymo (detaliau žiūrėti VPĮ 78 straipsnio 6 dalies 1 punkto komentarą). Atnaujintas varžymasis gali būti atliekamas elektroniniu paštu, CVP IS susirašinėjimo priemonėmis.

Taigi, VPĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu laikoma, kad pirkimo procedūros prasidėjo nuo to momento, kai perkančioji organizacija išsiunčia kvietimą pateikti pasiūlymą atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrose, kuriame būna nurodyta, iki kada turi būti pateiktas atnaujintas pasiūlymas dėl konkrečios pagrindinės sutarties sudarymo pagal preliminariojoje sutartyje ir kvietime nurodytas sąlygas.

 

5. Tiekėjams, kuriems leista dalyvauti dinaminėje pirkimų sistemoje, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą (VPĮ 29 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dinaminės pirkimo sistemos samprata, jos vykdymo ypatumai ir tvarka nurodyti VPĮ 79 straipsnyje. Perkančioji organizacija, atlikdama kiekvieną konkretų pirkimą, sukurtos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, vienu metu raštu išsiunčia kvietimus visiems kandidatams, kuriems leista dalyvauti sistemoje, pateikti pasiūlymus (detaliau žiūrėti VPĮ 79 straipsnio 9 punkto komentarą). Kvietimai tiekėjams pateikiami CVP IS susirašinėjimo priemonėmis. VPT paskelbtoje Dinaminės pirkimų sistemos vykdymo instrukcijoje^[5] nurodyta, kaip vykdyti dinaminę pirkimų sistemą, įskaitant, bet neapsiribojant, kaip išsiųsti kvietimus tiekėjams.

Taigi, tas momentas, kai perkančioji organizacija CVP IS susirašinėjimo priemonėmis išsiunčia tiekėjams, kuriems leista dalyvauti dinaminėje pirkimų sistemoje, kvietimą pateikti pasiūlymą, yra laikomas pirkimo procedūrų pradžia.

 

2. VPĮ 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pirkimo ar projekto konkurso pabaigos pagrindai, kuriems esant, laikoma, kad pirkimas ar projekto konkursas yra pasibaigęs. Šie pagrindai taikomi ir atskiroms pirkimo dalims, jei pirkimo objektas į jas buvo suskaidytas (VPĮ 28 straipsnis).

Pažymėtina, kad viešojo pirkimo procedūrų pabaiga iš esmės reiškia perkančiųjų organizacijų, bet ne tiekėjų veiksmų suvaržymą, atsižvelgiant į tai, nors viešojo pirkimo procedūros gali būti pabaigtos ar nutrauktos, tiekėjai nėra varžomi ginčyti perkančiųjų organizacijų veiksmus, o teismai priimti sprendimus dėl jų; be to, tokia pirkimo procedūrų pabaigos samprata kartu lemia ir tai, kad tam tikrais atvejais tiekėjai po jų laimėtos peržiūros procedūros su perkančiąja organizacija gali grįžti (būti sugrąžinti) į prieš teismo nustatyto pažeidimo buvusią padėtį^[6]. Kitaip tariant, pirkimo ar projekto konkurso pabaigos nustatymas reiškia, kad perkančioji organizacija nebegali atlikti tam tikrų veiksmų, kurie atliekami viešojo pirkimo procedūrų metu, pavyzdžiui, persvarstyti kito tiekėjo pasiūlymą ir su juo sudaryti naują sutartį, keisti pirkimo sąlygas ir pan.

Taigi, tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos sprendimas paskelbti laimėtojų eilę teismo yra pripažįstamas neteisėtu ir dėl to jos sprendimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį taip pat tampa neteisėtu, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkančioji organizacija privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas^[7]. Nors pagal VPĮ 29 straipsnio 2 dalies punktą pripažįstama, kad sudarius pirkimo ar preliminarią sutartį baigiasi pirkimo procedūros, tačiau ši nuostata negali būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog perkančioji organizacija vieną iš konkurso dalyvių nepagrįstai pripažino laimėtoju ir neteisėtai su juo sudarė viešojo pirkimo sutartį, ginčo šalių negalima grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį (neva, pasibaigus konkurso procedūroms, nėra kur šalių grąžinti), kadangi tiekėjų pažeistų teisių gynyba netektų efektyvumo^[8]. Jei teismas nustato, kad perkančioji organizacija netinkamai atliko jai pagal VPĮ tenkančią pareigą (pavyzdžiui nustatyti ir patikrinti neįprastai mažą pasiūlymų kainą), šios pareigos vykdytinumas pagal VPĮ nedingsta, t. y. perkančioji organizacija, pažeidusi VPĮ įtvirtintą tvarką, vis tiek turi atlikti veiksmus, kurie šią tvarką atitiktų, tai reiškia, kad pirkimo procedūros atsinaujina, nebent buvo sudaryta ir išsaugota viešojo pirkimo sutartis.

 

1. Sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentaras)

VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyti šie atskiri atvejai, kada pirkimo ar projekto konkurso procedūros laikomos pasibaigusiomis: (i) kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, išskyrus mažos vertės pirkimų atvejus, kai pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo nereikalaujama; (ii) sudaroma preliminarioji sutartis; (iii) sukuriama dinaminė pirkimų sistema; (iv) nustatomas projekto konkurso laimėtojas. 

Viešojo pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties sudarymas, dinaminės pirkimo sistemos sukūrimas ar projekto konkurso laimėtojo nustatymas yra pirkimų tikslas, leidžiantis perkančiajai organizacijai, racionaliai tam naudojant lėšas, įsigyti prekių, paslaugų ar darbų (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl to viešojo pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties sudarymas, dinaminės pirkimų sistemos sukūrimas ir projekto konkurso laimėtojo nustatymas yra vienas iš pagrindų baigtis viešojo pirkimo procedūroms (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes taip pasiekiamas įstatyme įtvirtintas tikslas. Kita vertus, viešųjų pirkimų procedūrų pabaiga šiuo pagrindu nereiškia, kad VPĮ normos ir viešųjų pirkimų principai nereikšmingi, nes įstatyme reguliuojami tam tikri su viešojo pirkimo sutarties vykdymu susiję aspektai (pavyzdžiui, sutarties keitimas, papildomų darbų įsigijimas ir pan.)^[9].

Perkančioji organizacija dalyvį, kuris pripažįstamas viešojo pirkimo laimėtoju, raštu (išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) kviečia sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį ir nurodo laiką, iki kada tiekėjas turi sudaryti pirkimo sutartį ar preliminarią sutartį (detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 1 dalies komentarą). Dėl to, kai tiekėjas sudaro preliminariąją sutartį, yra laikoma, kad pirkimo procedūros baigėsi. Dėl pirkimo sutarties sudarymo pažymėtina ir tai, kad viešojo pirkimo procedūroms pasibaigti neužtenka tik sudaryti pirkimo sutarties, bet papildomai turi būti pateikiamas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas (išskyrus mažos vertės pirkimų atvejus, kai nereikalaujama pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo). Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo tvarka ir terminai turi būti nurodyta pirkimo sutartyje (VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Vertinant, kada yra laikoma projekto konkurso pabaiga, t. y. kada nustatomas projekto konkurso laimėtojas, reikia atsižvelgti ne tik į VPĮ 76 ir 77 straipsnių nuostatas, bet ir į Projekto konkurso organizavimo taisykles^[10]. Šių taisyklių 81 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija ne vėliau kaip per tris darbo dienas po tiekėjų pašalinimo pagrindimų nebuvimo ir kvalifikacijos patikrinimo procedūros įforminimo raštu praneša kiekvienam kandidatui ir dalyviui apie projektų eilę, projekto konkurso laimėtoją (laimėtojus) ir atidėjimo terminą. Taigi, kai perkančioji organizacija informuoja apie projekto konkurso laimėtoją, projekto konkursas laikomas pasibaigusiu.

Be to, VPĮ 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad pirkimo pasibaigimo momentu laikoma ir tai, kad sukuriama dinaminė pirkimo sistema. Dinaminės pirkimo sistemos vykdymo tvarka, jos sukūrimas yra reglamentuota VPĮ 79 straipsnyje. Tad, kai dinaminė pirkimo sistema yra sukurta, laikoma, kad pirkimas yra pasibaigęs.

 

2. Atmetamos visos paraiškos, pasiūlymai, projekto konkurso planai ar projektai (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto komentaras)

Tam, kad būtų galima vertinti, kad pirkimo ar projekto konkurso procedūros baigėsi šiuo pagrindu, svarbu, kad būtų atmestos visų tiekėjų, dalyvavusių pirkime, paraiškos, pasiūlymai ar projekto konkurso planai ar projektai. Tiekėjų paraiškos, pasiūlymai, projekto konkurso planai ar projektai gali būti atmesti remiantis VPĮ 45 – 46, 57 straipsniuose įtvirtintais pagrindais.

 

3. Nutraukiamos pirkimo ar projekto konkurso procedūros (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto komentaras)

Perkančioji organizacija turi teisę nutraukti pirkimą ar projekto konkurso procedūras, kai atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti (detaliau žiūrėti VPĮ 29 straipsnio 3 dalies komentarą).

 

4. Per nustatytą terminą nepateikiama nei vienos paraiškos, pasiūlymo, projekto konkurso plano ar projekto (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 4 punktas)

Šis pirkimo pasibaigimo pagrindas susiklosto tada, kai nei vienas tiekėjas nepateikia paraiškos, pasiūlymo, projekto konkurso plano ar projekto per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad perkančio organizacija turi būti nustačiusi tokį terminą, kuris būtų ne trumpesnis nei VPĮ 60, 62, 69, 74 straipsniuose nurodyti terminai.

 

5. Kai baigiasi pasiūlymo galiojimo laikas ir pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 5 punktas)

Bendroji taisyklė yra tokia, kad tiekėjų pasiūlymai galioja juose nurodytą terminą, o jei pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo terminas, taikoma prezumpcija, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek nustatyta pirkimo dokumentuose (VPĮ 41 straipsnio 1 dalis). Remiantis VPĮ 41 straipsnio 2 dalimi, perkančioji organizacija turi teisę paprašyti pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą. Tai reiškia, kad jei perkančioji organizacija, pasinaudojusi VPĮ 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise, paprašė tiekėjų pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, ir visi tiekėjai tokį perkančiosios organizacijos prašymą atmetė, laikoma, kad pasiūlymai yra nebegaliojantys ir pirkimas yra pasibaigęs. Be to, laikoma, kad pirkimas ar projekto konkursas pasibaigė ir tada, kai perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, nespėja viešojo pirkimo procedūrų atlikti numatytu laiku ir nesikreipia į tiekėjus pratęsti pateiktų pasiūlymų galiojimo termino.  

 

6. Visi tiekėjai atšaukia savo pasiūlymus, projekto konkurso planus ar projektus, ar atsisako sudaryti sutartį (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 5 punktas)

Šiuo pagrindu pirkimas ar projekto konkursas laikomas pasibaigusiu, jei: (i) visi tiekėjai atšaukia savo pasiūlymus, projekto konkurso planus ar projektus; (ii) visi tiekėjai atsisako sudaryti sutartį.

Dėl pasiūlymų, projekto konkurso planų ar projektų atšaukimo pažymėtina, kad kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas, tiekėjai turi teisę atšaukti savo pasiūlymą (VPĮ 41 straipsnio 1 dalis) neprarasdami jų galiojimo užtikrinimo.

Laikoma, kad tiekėjai atsisakė sudaryti pirkimo sutartį šiais atvejais (VPĮ 86 straipsnio 2 dalis): (i) perkančiajai organizacijai raštu praneša, kad atsisako sudaryti pirkimo sutartį; (ii) nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento; (iii) iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties; (iv) atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis; (v) tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, jei tai buvo reikalauta pirkimo dokumentuose (dėl atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį pagrindų detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 2 dalies komentarą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartais nurodyti veiksmai, be kita ko, gali indikuoti draudžiamo susitarimo buvimą, dėl ko perkančioji organizacija gali būti įpareigota imtis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytų veiksmų (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto komentarą).

 

7. VPĮ 29 straipsnio 2 dalyje neįtvirtintas pirkimo ar projekto konkurso pabaigos pagrindas – teismo sprendimas

Pažymėtina, kad pirkimo ar projekto konkurso procedūros gali pasibaigti ir VPĮ formaliai neįtvirtintu pagrindu, t. y. teismo sprendimu. Tais atvejais, kai teismas dėl pareikšto reikalavimo atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų (pavyzdžiui, Konkurencijos įstatymo) pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas – nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių^[11]. Tokiu atveju teismas privalo priimti sprendimą nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo dėl pirkimo sąlygos. Teismas, spręsdamas, kokius konkrečiai padarinius reikia taikyti atitinkamą pirkimo sąlygą pripažinus neteisėta, jis turėtų atsižvelgti į teismų praktikoje išplėtotą pirkimo sąlygų keitimo teisėtumo vertinimo modelį^[12].

Galimi tokie atvejai: (i) kai teismas sprendimu pripažįsta, kad pirkimo sąlygos yra neteisėtos; (ii) kai teismas pripažįsta, kad pirkimo sąlygų pakeitimas yra neteisėtas. Tiek vienu, tiek kitu atveju situacijos turi būti vertinamos pagal taip vadinamus Borta^[13] kriterijus (detaliau žiūrėti VPĮ 36 straipsnio komentarą). Taigi, teismas turėtų nustatyti, ar konkrečios pirkimo sąlygos ar jų pakeitimas atitinka Borta kriterijus, ar ne. Dėl to, teismui pripažinus, kad pirkimo sąlygos ar jų atliktas pakeitimas yra neteisėtas, perkančioji organizacija nebūtinai turės nutraukti pirkimo procedūras. Tais atvejais, kai netenkinami Borta kriterijai, tai pirkimas neturėtų pasibaigti, o galėtų būti vykdomas toliau.

 

Pavyzdys

Teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažįsta, kad perkančiosios organizacijos paskelbtos pirkimo sąlygos, susijusios su viešojo pirkimo sutarties vykdymu, yra neteisėtos, tačiau sprendžia, jog nesivadovavimas tokiomis sąlygomis nereikš esminio sutarties sąlygų pakeitimo. Atsižvelgdama į tokį teismo sprendimą, perkančioji organizacija turėtų pratęsti pasiūlymo pateikimo terminą ir pirkimą vykdyti pagal pirmines pirkimo sąlygas.

 

Vis dėlto paprastai tiekėjai ginčus dėl pirkimo sąlygų inicijuoja ginčydami svarbias viešojo pirkimo sąlygas, kurių pripažinimas neteisėtomis iš principo turėtų būti vertinamas kaip esminis pirkimo sąlygų pakeitimas, dėl kurio į pirkimą galėjo būti pritraukta daugiau tiekėjų, todėl teismai dažniausiai tokiuose ginčuose sprendžia nutraukti pirkimo procedūras.

Pirkimo sąlygų keitimo pripažinimo neteisėtu atveju galimi neigiami padariniai iš esmės turėtų priklausyti nuo pirkimo procedūrų eigos, t. y. kiek ji yra pažengusi, ar tiekėjai jau pateikė pasiūlymus, su jais buvo susipažinta, dėl jų priimti sprendimai. Jei tiekėjai pasiūlymų dar nėra pateikę, po teismo sprendimo, kuriuo pripažįstamas pirkimo sąlygų keitimas neteisėtu, pirkimo procedūros galėtų būti atnaujintos ir vykdomos pagal pirminę viešojo pirkimo sąlygų versiją. Kita vertus, kai perkančioji organizacija neteisėtai keičia viešojo pirkimo sąlygas, siekdama ištaisyti pirminių nuostatų neteisėtumą, vienintelis galimas peržiūros procedūros padarinys – pirkimo nutraukimas^[14].

 

3. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos taisyklės, kurių pagrindu, viena vertus, perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pirkimo ar projekto konkurso procedūras, kita vertus, privalo nutraukti pirkimo ar projekto konkurso procedūras.

Tuo atveju, jei pirkimo objektas suskaidytas į atskiras dalis, tai perkančioji organizacija turi teisę ar kitais atvejais privalo nutraukti atskirų (pavienių) pirkimo dalių procedūras. Kitaip tariant, pavyzdžiui, jei pirkimo objektas suskaidytas į dvi atskiras dalis ir perkančioji organizacija priima sprendimą nutraukti pirkimo procedūras tik pirmoje pirkimo dalyje, tai antrojoje dalyje pirkimo procedūros yra vykdomos. Atsižvelgiant į tai, paprastai vienos pirkimo dalies pabaiga nelemia (neturi lemti) kitos (kitų) pirkimo dalių pabaigą.

Svarbu pažymėti, kad pagal LAT praktiką perkančiosios organizacijos VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sprendimas yra išimtinio pobūdžio, turi būti objektyvios priežastys (o ne subjektyvus jų vertinimas), lėmusios pirkimo nutraukimą. Kitaip tariant, LAT vertinimu, viešo pirkimo nutraukimas yra kraštutinė priemonė ir išimtinis atvejis, perkančiosios organizacijos turi imtis visų priemonių išsaugoti viešą pirkimą ir siekti sudaryti viešo pirkimo sutartį^[15]. Atitinkamai VPĮ 29 straipsnio 3 dalies teisės normos, kuriose perkančiajai organizacijai įtvirtinta teisė nutraukti procedūrą, aiškinamos siaurai (griežtai). Tokia pozicija, be kita ko, grindžiama, tuo, kad viešo pirkimo procedūros nutraukimas yra viena iš maskuotos diskriminacijos (lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimo) formų, kadangi perkančioji organizacija, subjektyviai nepatenkinta pirkimo laimėtoju, nutraukdama pirkimo procedūrą su siekiu ją pakartoti, taip tuo pačiu gali siekti ir eliminuoti jai neparankų pirkimo laimėtoją^[16]. Taigi, viešo pirkimo nutraukimas gali būti viena iš neteisėto konkretaus dalyvio protegavimo priemonių (be dažniausiai pasitaikančių perteklinių kvalifikacijos, techninės specifikacijos ir pasiūlymų vertinimo kriterijų).

VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du pradėtų pirkimo procedūrų nutraukimo atvejai: (i) perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti; (ii) perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

 

1. Perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti

Tam, jog būtų galima pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, t. y. jos yra objektyvios, ne subjektyvios. Tokios aplinkybės negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos valios, neveikimo, aplaidumo ar nerūpestingumo nei pirkimo pradžioje, nei jo proceso metu, nei pabaigoje^[17].

LAT yra nurodęs, kad VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatos, susijusios su pirkimo pasibaigimu, nutraukiant pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, yra ir turėtų būti objektyvios, daugiau priklausyti nuo faktinių aplinkybių, o ne nuo subjektyvaus jų vertinimo, kita vertus, šios nuostatos kvalifikuotinos kaip išimtinės, aiškintinos ir taikytinos siaurai^[18].

Pirmoji sąlyga yra formalioji (paremta tik faktu dėl pirkimo sutarties sudarymo), o antroji sąlyga yra vertinamoji (kiekvienu atveju reikia įvertinti konkrečias aplinkybes). VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, dėl to nenumatytos aplinkybės vertinamos konkrečioje situacijoje. Dėl nenumatytų aplinkybių, kaip sąlygos pirkimo nutraukimo, LAT nurodė šiuos kriterijus, kurie turėtų būti vertinami: (1) atsiranda aplinkybių, kurių perkančioji organizacija nežinojo jų atsiradimo metu; (2) atsiradusių aplinkybių perkančioji organizacija neprivalėjo ir negalėjo žinoti jų atsiradimo metu; (3) atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas^[19]. Taigi, kiekvienu atveju reikia įvertinti konkrečias aplinkybes, dėl ko buvo nutrauktas pirkimas ir ar perkančioji organizacija negalėjo šių aplinkybių žinoti ir numatyti.

Perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko ar ne^[20]. Tai yra vertinamoji sąlyga, tačiau tuo atveju, jei perkančioji organizacija nutraukė pirkimą ir paskelbė naują pirkimą dėl to paties pirkimo objekto, vertinama, kad suinteresuotumas pirkimo objektu išliko. Kitaip tariant, jei interesas pirkimo objektu išliko, tai pirkimo procedūrų nutraukimas gali būti pripažintas fiktyviu (netikru), o tai lemtų perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimą neteisėtu.

Be to, pagal LAT praktiką, nutraukti pirkimą, remiantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise, dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, galima tik tada, kai perkančioji organizacija yra išnaudojusi (kiek, tai nuo jos priklauso) visas įmanomas teisėtas priemones (pavyzdžiui, kreipėsi dėl papildomo finansavimo ar kitaip siekė jo gauti, taip pat prireikus kreipėsi bei siekė atitinkamo projekto, finansuojamo ES struktūrinės paramos, įgyvendinimo sutarties sąlygų, dėl terminų ir sumos, pakeitimo ir pan.)^[21].

Paprastai aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti, pripažįstami tokie atvejai, kai procedūrų vykdymo metu perkančioji organizacija yra informuojama apie finansavimo sumažinimą, išnyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui^[22], priimami tam tikri valdžios institucijų sprendimai, susiję su vykdomu pirkimu ir pan. Tačiau kiekvienu atveju reikia įvertinti, ar perkančioji organizacija aktyviais veiksmais stengėsi ištaisyti situaciją.

Tuo tarpu prie aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti nepriskiriami, pavyzdžiui, galimi teisminiai ginčai. LAT šiuo aspektu pažymėjo, kad tai nėra vertinama kaip neįprastas ir neprognozuojamas dalykas, nes tiekėjų teisė ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus nėra ekstraordinari ir dėl to ją galima numatyti^[23].

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija paskelbė sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo bei nurodė, kad sutartis bus sudaroma ne anksčiau nei sueis atidėjimo terminas. Perkančioji organizacija dar iki sutarties sudarymo informavo pirkimo dalyvius apie priimtą sprendimą nutraukti pirkimo procedūras. Minėtas sprendimas grindžiamas tuo, kad perkančioji organizacija gavo Vyriausybės nutarimą, kuriame nurodyta, kad planuojama sudaryti sutartis Vyriausybės nutarimu buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. Perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti minėtų aplinkybių iki Pirkimo paskelbimo ir net pradėjus pirkimo procedūrą. Ar perkančiosios organizacijos planuojamas sandoris su pirkimo laimėtoju atitinka nacionalinio saugumo interesus ar tokių interesų neatitinka – sprendžia ne pati perkančioji organizacija, bet Vyriausybė, todėl iki minėto Vyriausybės nutarimo priėmimo ir paskelbimo, perkančioji organizacija niekaip negalėjo žinoti ar numatyti, kad viešojo pirkimo sandoris negalės būti sudarytas su paskelbtu pirkimo laimėtoju dėl šio sandorio grėsmės nacionaliniam saugumui^[24].

 

Rekomendacija

Pirmiau nurodytu atveju (ypač, kai pirkimo objektas yra specifinis) rekomenduojama perkančiosioms organizacijoms pirkimo sąlygose nustatyti sąlygą, kad paaiškėjus tokioms aplinkybėms, perkančioji organizacija turi ne nutraukti pirkimą, o sudaryti sutartį su II-osios vietos pirkimo laimėtoju, jei jis atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus. Esant tokiai sąlygai, nekils poreikio nutraukti viešojo pirkimo procedūrų.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija paskelbė skelbimą apie pirkimą ir pirkimo procedūrų metu pasinaudojo VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir pirkimą nutraukė. Naujai atsiradusia aplinkybe, kurios negalėjo numatyti, perkančioji organizacija laikė tiekėjo, iki naujo pirkimo teikusiu paslaugas, pareikštą sutikimą (nors iš pradžių tiekėjas neišreiškė noro tęsti sutarties vykdymą) ir toliau tęsti paslaugų teikimą. Perkančioji organizacija, gavusi tokį tiekėjo sutikimą, pasinaudojo sutartyje nurodyta galimybe pratęsti sutartį ir, atitinkamai, pratęsė sutarties galiojimą. Kitaip tariant, perkančioji organizacija vertino, kad nebeliko poreikio toliau vykdyti pirkimo procedūras. Perkančioji organizacija negalėjo nutraukti pirkimo VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi perkančioji organizacija paskelbė naują viešąjį pirkimą, o toks jos veiksmas patvirtina valinį sprendimą nepratęsti sutarties su prieš tai teikusiu paslaugas tiekėju galiojimo. Perkančioji organizacija, priėmusi tokį sprendimą ir pradėjusi naujas viešojo pirkimo procedūras, negalėjo tokio savo apsisprendimo pakeisti. Dėl šių priežasčių paslaugų tiekėjo pasikeitusi valia dėl sutartinių santykių su perkančiąja organizacija tęsimo negali būti vertinama kaip aplinkybė, daranti negalimą tolesnį pirkimo procedūrų vykdymą (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis)^[25].

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija paskelbė viešąjį pirkimą kuro degalinėse įsigijimui. Perkančioji organizacija po pasiūlymo eilės sudarymo ir pirkimo laimėtojo nustatymo priėmė sprendimą dėl pirkimo nutraukimo kurį motyvavo, kad reikiamo kuro kiekis sumažėjo 2-3 kartus, poreikis pirkti kurą išnyko. Perkančiosios organizacijos nurodyta aplinkybė – suvartojamo kuro kieko sumažėjimas 2-3 kartus, dėl ko galimai objektyviai išnyko poreikis pirkti kurą – šiuo atveju negali būti laikoma aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti, kuri perkančiajai organizacijai nebuvo ir negalėjo būti iš anksto žinoma, dėl kurios tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tapo negalimas, o tiekėjų interesai nebuvo pažeisti VPĮ 29 straipsnio 3 dalies prasme, kadangi dar prieš skelbiant apie viešąjį pirkimą, rengiant pirkimo sąlygas, viešo pirkimo sutarties projektą ir kitus dokumentus, buvo galima objektyviai įvertinti realų perkančiosios organizacijos poreikį kurui, atsižvelgiant į jos planuojamą veiklą artimiausiais metais, ankstesniais laikotarpiais suvartoto ar įsigyto kuro kiekius, kuro įsigijimo dažnumą, reikalingumą ir kitus objektyvius duomenis, leidžiančius numatyti galimą kuro poreikį, jo svyravimų tikimybę, įvertinti pirkimo objekto reikalingumą ir tikslingumą.

 

2. Perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti

VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti pirkimo procedūras dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, turi būti sistemiškai aiškinama su VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi. Paminėtina, kad komentuojamoje normoje įtvirtinta išimtis iš pirmiau aptartų taisyklių. Praktikoje dažnai aptinkama situacija, kai perkančioji organizacija nutraukia viešąjį pirkimą komentuojamu pagrindu dėl padarytų esminių klaidų, rengiant viešųjų pirkimų dokumentus ar vykdant viešo pirkimo procedūrą. Teisiniu požiūriu, kaip buvo komentuojama anksčiau, tokia situacija nedera su objektyvumo reikalavimu, t. y. perkančiosios organizacijos klaidos rengiant pirkimo dokumentus yra subjektyvaus pobūdžio elementas, nes visuomet galimas teiginys, kad, jeigu perkančioji organizacija būtų buvusi rūpestingesnė, atidesnė, kruopštesnė, protingesnė (pavyzdžiui, pasinaudodama pagalbine viešųjų pirkimų veikla (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 22 dalies komentarą), tuomet ji būtų išvengusi nurodytos situacijos, t. y. klaidų, dėl kurių reikia pirkimą nutraukti. Taigi, galima argumentacija, kad tokiu atveju susidariusi situacija priklauso išimtinai nuo perkančiosios organizacijos, kas neatitinka komentuojamos VPĮ teisės normos pirmos dalies sąlygų, susijusių su situacijos numatymu. Tačiau jos antra dalimi dėl neištaisomos padėties yra daroma išimtis ir perkančioji organizacija, priešingai, yra įpareigojama nutraukti viešo pirkimo procedūras, jeigu yra padarytų esminių klaidų konkretaus viešo pirkimo metu.

Aiškinant VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pirkimo procedūras, pažymėtina, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų (privalomųjų) nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ privalomosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių^[26].

Teismų praktikoje pripažinta, kad pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindas (perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti) yra naujas pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindas, tačiau aiškinant ir taikant nurodytą pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktikoje, suformuotus bendro pobūdžio išaiškinimus dėl perkančiosios organizacijos teisės nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti^[27]. Kitaip tariant, aiškinant ir taikant perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pirkimo procedūras dėl to, kad buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai, reikia vadovautis LAT išaiškinimais^[28], kad viešojo pirkimo procedūrų nutraukimas yra kraštutinė priemonė, išimtinis atvejis bei tuo, kad perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pirkimo nutraukimo nebūtų paremtas tik subjektyvaus vertinimo, kadangi tokiu atveju pati perkančioji organizacija pripažįsta, kad savo veiksmais ar sprendimais pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus. Kitaip tariant, dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo dėl pirkimo nutraukimo neturi būti jokių abejonių, t. y. turi būti akivaizdu, kad pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai (pavyzdžiui, teisme išspręstas analogiškas atvejis).

Atvejai, kada perkančioji organizacija privalo nutraukti pirkimo ar projekto konkurso procedūras dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimo, gali būti įvairūs (pavyzdžiui, esminių pirkimo sąlygų keitimas (tačiau kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti atskirai, nes galimi atvejai, kai perkančioji organizacija gali ištaisyti padėtį), po pasiūlymo eilės nustatymo paaiškėja, kad komisijos narys yra patekęs į interesų konflikto situaciją ir tai realiai padarė įtaką pasiūlymų vertinimo rezultatams ar skaidrumui arba su skirtingais dalyviais tame pačiame pirkime buvo deramasi skirtingai, jiems nebuvo sudarytos vienodos galimybės tikslinti pasiūlymą, teikti savo siūlymus dėl pirkimo sąlygų ir pan.). Dažniausiai susiduriama su situacijomis, kai keičiamos esminės pirkimo sąlygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai ar techninė specifikacija taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime, keičiamas sutarties tipas, keičiamas pirkimo objektas). Dėl to tokiais atvejais perkančioji organizacija privalo nutraukti pirkimą ir pradėti naują pirkimą^[29]. Kaip jau minėta, negalima daryti išvados, kad visais atvejais privaloma nutraukti pirkimą, jei keičiamos esminės pirkimo sąlygos jau paskelbus apie pirkimą, kadangi galimi atvejai dėl atitinkamos padėties ištaisymo (pavyzdžiui, vadovaujamasi pirminėmis sąlygomis).

 

Pavyzdys

Perkančiosios organizacijos paskelbto supaprastinto pirkimo objektas – koncertų salės statybos darbai ir baldų pirkimas. Perkančioji organizacija pirkimo objekto į dalis neišskaidė ir paskelbė vieną pirkimą. Pirkimo procedūrų metu perkančioji organizacija gavo tiekėjo pretenziją, kurioje tiekėjas nurodė, kad perkančioji organizacija turėjo skaidyti pirkimo objektą į dalis, kadangi pirkime užkertamas kelias dalyvauti tiekėjams, kurie užsiima tik baldų gamyba, arba tik statybos darbais. Perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjo pretenzijos argumentus, nusprendė, kad pirkimo objektą privalėjo skaidyti į dalis, dėl to toliau negali vykdyti pirkimo ir remiantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi privalo pirkimą nutraukti.

 

Svarbu paminėti, kad komentuojamos VPĮ 29 straipsnio 3 dalies teisės norma (jos dalis), kuria perkančiosios organizacijos įpareigojamos nutraukti viešo pirkimo procedūrą, ši pareiga siejama su sąlyga, kad padaryto pažeidimo negalima ištaisyti. Įstatyme nenustatyta, ką reiškia terminas atitinkamos padėties negalima ištaisyti, taip pat nenurodyta, kas ir kokia yra ta padėtis. Siekiant VPĮ tikslų ir nuoseklaus aiškinimo, kaip minėta, nurodyti terminai turi būti aiškinami siaurai (griežtai). Padėtis arba situacija, kurios negalima ištaisyti, turėtų būti siejama su dviem pagrindiniais testais, kurie taikomi viešųjų pirkimų praktikoje. Pirma, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime galėjo būti didesnė ir intensyvesnė konkurencija, jame būtų dalyvavę daugiau tiekėjų. Antra, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus, t. y. ar padarytas perkančiosios organizacijos pažeidimas galėjo arba realiai turėjo įtakos pirkimo dalyvių ekonominiam elgesiui. Paprastai, jeigu atsakymai į nurodytus klausimus yra teigiami, tai yra padėtis, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius.

Galiausiai pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pirkimo nutraukimo, kaip ir bet kuris kitas sprendimas, kuriuo daroma įtaka tiekėjų teisėms, gali būti apskųstas VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tuo atveju, kai tiekėjas siekia panaikinti perkančiosios organizacijos, įpareigotos VPT, sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, priimtą dėl to, kad pirkimo sąlygos tiekėjams galėjo būti nepakankamai aiškios ir tikslios, jis turi nuginčyti ir skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras^[30]. Kitaip tariant, ginčo atveju tiekėjui perkeliama įrodinėjimo našta dėl sprendimo nutraukti pirkimo procedūras neteisėtumo.

---

 

 

---