36 straipsnis. Pirkimo dokumentų teikimas

1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo ar kvietimo patvirtinti susidomėjimą arba kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos. Pirkimo dokumentai taip pat gali būti paskelbti ir pirkėjo profilyje, tačiau ne anksčiau, negu jie paskelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
2. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje turi būti užtikrinta neribota, visapusė, tiesioginė ir neatlygintina prieiga prie paskelbtų pirkimo dokumentų.
3. Skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą turi būti nurodytas interneto adresas, kuriuo pirkimo dokumentai yra pasiekiami.
4. Jeigu perkančioji organizacija negali pirkimo dokumentų paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, nes:

1) jų neįmanoma pateikti elektroninėmis priemonėmis dėl bent vienos šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytos priežasties, perkančioji organizacija gali skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodyti, kad pirkimo dokumentai bus pateikiami kitomis priemonėmis laikantis šio straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų;

2) taikomi šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodyti konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimai, perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą turi nurodyti keliamus konfidencialumo reikalavimus ir kaip galima susipažinti su pirkimo dokumentais.

5. Jeigu papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos paprašoma laiku, perkančioji organizacija ją pateikia visiems tiekėjams ne vėliau kaip likus 6 dienoms, supaprastinto pirkimo atveju – 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais, kaip nustatyta šio įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnio 7 dalyje, šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo pagreitintų procedūrų atvejais – 3 dienos.

6. Tuo atveju, kai tikslinama pirkimo skelbimuose paskelbta informacija, šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka skelbiami klaidų ištaisymo skelbimai.

7. Jeigu perkančioji organizacija rengia susitikimą su tiekėjais dėl pirkimo dokumentų, ji surašo šio susitikimo protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Informacija apie planuojamą susitikimą su tiekėjais ir po susitikimo parengtas protokolo išrašas paskelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

1. VPĮ 36 straipsnio^[1] 1 dalyje yra reglamentuojama viešojo pirkimo dokumentų skelbimo tvarka ir momentas.

Pagal VPĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę (kurios išimtys nurodytos VPĮ 36 straipsnio 4 dalyje) visi viešojo pirkimo dokumentai elektronine forma turi būti paskelbti CVP IS (detaliau apie Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 4 dalies komentarą). Nurodytas reikalavimas yra betarpiškai susijęs ir kyla iš VPĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija vyksta naudojantis CVP IS (detaliau žiūrėti VPĮ 22 straipsnio 1 dalies komentarą). Perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentus paskelbus CVP IS (bet ne anksčiau), papildomai viešojo pirkimo dokumentai gali būti skelbiami ir pirkėjo profilyje, t. y. perkančiosios organizacijos interneto tinklalapyje bei kitais būdais. Pabrėžtina, kad nei VPĮ 36 straipsniu, nei kitomis VPĮ nuostatomis iš esmės neribojami viešojo pirkimo dokumentų skelbimo būdai po to, kai dokumentai yra paskelbiami CVP IS.

Pavyzdžiui, Europos Komisijos Aiškinamajame komunikate dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos (2006/C 179/02) nurodyta, kad tinkamos ir dažniausiai naudojamos skelbimo priemonės yra, pavyzdžiui, internetas, šalies ar regiono laikraščiai, vietinės reikšmės priemonės – vietos laikraščiai, savivaldybės leidiniai ar net skelbimų lentos. Nurodytos priemonės pagal analogiją galėtų būti taikomos ir informacijos apie viešuosius pirkimus skelbimui. Užtikrinant kuo didesnę viešojo pirkimo dokumentų sklaidą, siekiama informuoti ir sudominti kuo daugiau potencialių viešojo pirkimo dalyvių. Kuo didesnė viešojo pirkimo dokumentų sklaida ir prieinamumas, pasiekiamumas, tuo labiau prisidedama prie viešojo pirkimo atvirumo, skaidrumo užtikrinimo (detaliau apie skaidrumo principą žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies komentarą) .

Pirkimo dokumentai CVP IS turi būti paskelbti kartu su skelbimu apie pirkimą ar kvietimu patvirtinti susidomėjimą arba kvietimu pateikti pasiūlymą. Kitaip tariant, jau nuo paskelbimo apie vykdomą pirkimą ir (ar) kvietimo patvirtinti susidomėjimą (pateikti pasiūlymą) išsiuntimo momento, tiekėjams turi būti sudaromos sąlygos susipažinti su vykdomo viešojo pirkimo dokumentais, tokiu būdu užtikrinant tiek viešųjų pirkimų skaidrumo, tiek tiekėjų lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principų įgyvendinimą (detaliau apie viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principus žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies komentarą).

LAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, siekiant tinkamai suprasti pirkimo sąlygų turinį, būtina vertinti ne tik sąlygas, kaip tokias, bet ir jų paaiškinimus ar patikslinimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 39 dalies komentarą)^[2]. Atsižvelgiant į tai, CVP IS kartu su viešojo pirkimo dokumentais turi būti paskelbti ir visi viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimai, patikslinimai, atsakymai į tiekėjų klausimus. Pabrėžtina, kad viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimai, patikslinimai, atsakymai į tiekėjų klausimus turi būti skelbiami taip, kad visi potencialūs viešojo pirkimo dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu metu, t. y. taip, kad apie pirkimo sąlygų paaiškinimus, patikslinimus būtų informuoti ne tik tie ūkio subjektai, kurie buvo prisijungę (priėmę kvietimą) prie konkretaus viešojo pirkimo, bet ir tie, kurie tokių veiksmų anksčiau atlikę nebuvo (detaliau žiūrėti VPĮ 36 straipsnio 5 dalies komentarą). Priešingu atveju, perkančiajai organizacijai neužtikrinus vienodo visų potencialių viešojo pirkimo dalyvių informavimo, yra pažeidžiami tiekėjų lygiateisiškumo (nediskriminavimo) bei viešųjų pirkimų skaidrumo principai.

 

2. VPĮ 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad CVP IS turi būti užtikrinta neribota, visapusė, tiesioginė ir neatlygintina prieiga prie paskelbtų viešojo pirkimo dokumentų. Neribota prieiga reiškia, kad bet kuriam suinteresuotam potencialiam tiekėjui turi būti suteikta galimybė susipažinti su paskelbtais viešojo pirkimo dokumentais ir tam neturi būti keliamos jokios papildomos sąlygos^[3]. Visapusė prieiga reiškia, kad visa su viešuoju pirkimu susijusi informacija (visi viešojo pirkimo dokumentai) turi būti prieinami CVP IS ^[4]. Pabrėžtina, kad su reikalavimu užtikrinti visapusę viešojo pirkimo dokumentų prieigą CVP IS koreliuoja reikalavimas, kad patys viešojo pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio 4 dalies komentarą). Tiesioginė prieiga reiškia, kad visi viešojo pirkimo dokumentai turi būti paskelbti vienoje informacinėje sistemoje (CVP IS), nenukreipiant tiekėjų į jokias kitas papildomas informacines sistemas (tinklalapius)^[5]. Neatlygintina prieiga reiškia, kad tiekėjai turi turėti galimybę susipažinti su viešojo pirkimo dokumentais, paskelbtais CVP IS, nemokamai. Teisės doktrinoje nurodoma, kad neribotos, visapusės, tiesioginės ir neatlygintinos prieigos prie paskelbtų dokumentų reikalavimai kartu suponuoja ir reikalavimą, jog prieiga būtų nepertraukiama, t. y. paskelbti viešojo pirkimo dokumentai būtų prieinami tiekėjams visą laiką bet kuriuo paros metu iki pat pasiūlymų pateikimo termino pabaigos^[6].

VPĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu reguliavimu, kaip nurodyta pirmiau, yra siekiama užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principų (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies komentarą) įgyvendinimą bei maksimalią konkurenciją viešajame pirkime (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 3 dalies komentarą), sudarant galimybes visiems suinteresuotiems viešojo pirkimo dalyviams operatyviai ir be jokių apribojimų susipažinti su paskelbto viešojo pirkimo dokumentais ir jų pagrindu priimti sprendimą dėl dalyvavimo (nedalyvavimo) viešajame pirkime.

 

3. VPĮ 36 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekviename skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą turi būti nurodytas interneto adresas, kuriuo pirkimo dokumentai yra pasiekiami (detaliau apie skelbimo apie pirkimą ir kvietimo patvirtinti susidomėjimą turinį žiūrėti VPĮ 30 ir 31 straipsnių komentarus). VPĮ 36 straipsnio 3 dalį sistemiškai aiškinant ir taikant su VPĮ 36 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą turi būti pateikta nuoroda į CVP IS skiltį, kurioje yra patalpinti konkretaus viešojo pirkimo dokumentai. Nurodyto reikalavimo išimtys, kaip detalizuojama VPĮ 36 straipsnio 4 dalies komentare, yra susijusios su negalėjimu viešojo pirkimo dokumentų paskelbti CVP IS.

 

4. VPĮ 36 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta išimtis iš bendrosios viešojo pirkimo dokumentų skelbimo CVP IS taisyklės, kuri aiškinama siaurinamai. Komentuojamoje normoje yra pateiktas baigtinis sąrašas alternatyvių atvejų, kuomet viešojo pirkimo dokumentai gali būti neskelbiami CVP IS, tai: (1) atvejai, kai pirkimo dokumentai techniškai negali būti paskelbti CVP IS (detaliau žiūrėti VPĮ 22 straipsnio 5 dalies komentarą) bei (2) atvejai, kai perkančioji organizacija siekia apsaugoti pirkimo dokumentuose esančią konfidencialią informaciją (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio 5 dalies komentarą).

VPĮ 36 straipsnio 4 dalyje nenurodyta, kaip konkrečiai perkančioji organizacija turėtų tiekėjams pateikti viešojo pirkimo dokumentus, kurie negali būti skelbiami CVP IS. Būtent pati perkančioji organizacija sprendžia, kaip konkrečiai, kokiu būdu ir forma tiekėjai bus supažindinti su viešojo pirkimo dokumentais. Tačiau nurodytais atvejais perkančioji organizacija privalo skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodyti, kokiu būdu, kokiomis sąlygomis (ypatingai, kuomet yra siekiama apsaugoti pirkimo dokumentuose esančią konfidencialią informaciją) ir kada tiekėjų susipažinimui bus pateikti viešojo pirkimo dokumentai.

Teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai viešojo pirkimo dokumentai negali būti paskelbti, perkančioji organizacija tiekėjams viešojo pirkimo dokumentus pateikia pastariesiems to paprašius^[7]. Pabrėžtina, kad, nepaskelbus viešojo pirkimo CVP IS, perkančioji organizacija, vadovaudamasi skaidrumo, lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principais (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies komentarą), privalo užtikrinti, kad visi tiekėjai turėtų vienodas galimybes tinkamai ir laiku susipažinti su viešojo pirkimo dokumentais bei nei vienam tiekėjui nebūtų sudaromos palankesnės arba, atvirkščiai, mažiau palankios sąlygos.

 

5. VPĮ 36 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta tiekėjų, susipažinusių su viešojo pirkimo dokumentais, teisė, nesuėjus pasiūlymų pateikimo terminui, kreiptis į perkančiąją organizaciją, prašant pateikti papildomą su pirkimo dokumentais susijusią informaciją. Atitinkamai tiekėjų teisė suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą pateikti nurodytą informaciją. Komentuojama teisės norma aiškinama plečiamai ir koreliuoja su VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintais viešųjų pirkimų principais ir tikslais (taip pat tiek, kiek tai susiję su tikslais, – VPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Perkančioji organizacija turi siekti, kad visos su pirkimu susijusios sąlygos (pirkimo dokumentų, jų priedų, kitos sąlygos ir reikalavimai) būtų vienodai aiškios ir suprantamos tiek pačiai perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams (pirkimo dalyviams). Dėl to perkančioji organizacija turi pasinaudoti kiekviena galimybe, nepriklausomai nuo jos atsiradimo priežasties (tiekėjo (dalyvio) prašymas ar jos pačios pastebėjimas ir pan.), paaiškinti sąlygas, jas patikslinti ir taip užtikrinti viešųjų pirkimų principų ir tikslų įgyvendinimą, tačiau laikantis komentuojamame straipsnyje ir aktualios teismų praktikos nustatytų reikalavimų. Svarbu paminėti, kad, vertinant pirkimo dokumentų ir (arba) jų paaiškinimų tikslumą, svarbu laikytis pakankamai informuoto tiekėjo standarto: nurodytų su viešuoju pirkimu susijusių dokumentų turinys turi būti toks, kad rūpestingas ir apdairus tiekėjas, veikiantis savo srities rinkoje ir būdamos jos profesionalus dalyvis, gebėtų suprasti pirkimo dokumentų reikalavimus ir pagal juos parengti konkurencingą pasiūlymą pirkime^[8].

Darsyk pabrėžtina, kad perkančioji organizacija turi teisę ne tik gavusi tiekėjų prašymą, bet taip pat ir savo iniciatyva pateikti papildomą su pirkimo dokumentais susijusią informaciją, nors VPĮ 36 straipsnio 5 dalyje tai tiesiogiai ir nenurodyta. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai, kuriems abiem suteikta iniciatyvos teisė siekti pašalinti galimus neaiškumus dėl pirkimo sąlygų turinio: tiekėjų teisė paprašyti paaiškinti pirkimo sąlygas, perkančiosios organizacijos teisė neprašytai jas patikslinti. Dėl to, jei nė vienas iš jų nepasinaudojo šia jiems VPĮ įtvirtinta teise, nė vienam jų tik dėl to ir neturi tekti neigiami padariniai^[9]. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal VPĮ 35 straipsnio 4 dalį būtent perkančiajai organizacijai, o ne tiekėjams tenka pareiga tinkamai suformuoti pirkimo sąlygas^[10]. Dėl to bendroji pareiga užtikrinti viešojo pirkimo dokumentų aiškumą, tikslumą išlieka būtent perkančiajai organizacijai. Būtent perkančioji organizacija turi pareigą veikti aktyviai ir, matydama, kad viešojo pirkimo sąlygos yra nepakankamai aiškios ir (ar) tikslios, privalo nurodytus trūkumus pašalinti. Teismų praktikoje pažymėta, kad perkančioji organizacija prieš tiekėją, nepaprašiusį jos patikslinti ar paaiškinti pirkimo sąlygų, negali tuo remtis, pateisindama savo veiksmų neteisėtumą – netinkamų pirkimo sąlygų parengimą^[11].

Kita vertus, iš VPĮ 36 straipsnio 5 dalies ir aktualios teismų praktikos kyla ir tiekėjų (pirkimo dalyvių) suinteresuotumas būti aktyviems bei siekti viešojo pirkimo sąlygų aiškumo, jeigu pirkimo dokumentų vertinimo ir (arba) pasiūlymų teikimo metu tiekėjai sprendžia, kad dokumentuose yra neaiškumų, dėl kurių tiekėjai negali pateikti konkurencingo pasiūlymo. Tiekėjas neturi teisės piktnaudžiauti teise, jis negali elgtis taip, kad, matydamas viešojo pirkimo sąlygų neaiškumą (netikslumą), kurį jis galėjo (objektyvus kriterijus) ir turėjo (subjektyvus kriterijus) suprasti vertindamas pirkimo dokumentus prieš pateikiant pasiūlymą, jis nesiekia tokį neaiškumą išsiaiškinti, jį sąmoningai nutyli, o po to, kai jo pasiūlymas atmetamas, siekia panaudoti prieš perkančiąją organizaciją, ginčydamas jos sprendimą.

Tokiu atveju teisė negali ginti nesąžiningo tiekėjo (pirkimo dalyvio). Būtent tokį tiekėjų sąžiningo ir aktyvaus elgesio aiškinimą patvirtina ir teismų praktika, pagal kurią tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti, jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos^[12]. Vis dėlto teismų praktikoje pripažinta, kad išimtiniais atvejais gali susiklostyti situacija, kai viešojo pirkimo dalyvis turi objektyvią galimybę suprasti pirkimo sąlygas (įskaitant jų neaiškumą) tik tada, kai, įvertinusi pasiūlymus, perkančioji organizacija pateikia išsamią informaciją apie savo sprendimo motyvus^[13], tačiau šios situacijos vertintinos giežtai (siaurai), įvertinus tam tikras konkretaus ginčo aplinkybes, atsižvelgiant į deramai informuoto ir įprastai rūpestingo konkurso dalyvio standartą^[14].

VPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nėra pateikta papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos samprata. Tačiau VPĮ 36 straipsnio 5 dalį sistemiškai aiškinant su VPĮ 2 straipsnio 39 dalimi, kurioje įtvirtinta viešojo pirkimo dokumentų samprata, darytina išvada, kad papildoma su pirkimo dokumentais susijusia informacija yra laikytini, įskaitant, bet neapsiribojant, viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimai, taip pat viešojo pirkimo dokumentų patikslinimai. Teisės doktrinoje papildoma su pirkimo dokumentais susijusi informacija apibūdinama kaip bet kokia informacija, kuri dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo nurodyta viešųjų pirkimų dokumentuose^[15].

VPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad papildoma su pirkimo dokumentais susijusi informacija yra pateikiama, jeigu jos paprašoma laiku. Tačiau sąvoka laiku nėra apibūdinta ar detalizuota, kitaip tariant, nėra nurodyta, kada tiekėjai turi pateikti prašymą dėl papildomos informacijos, kad toks prašymas būtų laikomas pateiktu laiku. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad VPĮ 36 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti terminai, kurių laikydamasi perkančioji organizacija turi pateikti papildomą su pirkimo dokumentais susijusią informaciją, darytina išvada, kad tiekėjai prašymus dėl papildomos informacijos turi pateikti nepažeisdami nurodytų terminų. Teisės doktrinoje nurodoma, kad prašymas, pateiktas tokiu laiku, kad perkančioji organizacija turi galimybę jį įgyvendinti, t. y. pateikti prašomą papildomą informaciją, nepažeisdama nustatytų terminų, laikytinas pateiktu tinkamu laiku^[16].

Perkančiajai organizacijai tiekėjų prašymu ar savo iniciatyva paaiškinus, patikslinus viešojo pirkimo dokumentus, kaip jau nurodyta VPĮ 36 straipsnio 1 dalies komentare, tokie viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimai, patikslinimai turi būti paskelbti CVP IS, sudarant visiems tiekėjams vienodas galimybes su jais susipažinti. Reikalavimas, kad su viešojo pirkimo dokumentais susijusi papildoma informacija būtų prieinama visiems tiekėjams, reiškia, jog viešojo pirkimo sąlygų paaiškinimai, patikslinimai, atsakymai į tiekėjų klausimus siunčiami ne tik klausimą pateikusiam (pirkimo sąlygų paaiškinimų paprašiusiam) tiekėjui, bet ir visiems kitiems prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams, o taip pat paskelbiami CVP IS prie pirkimo dokumentų viešai, kad juos galėtų matyti prie pirkimo dar neprisijungę ar ateityje prisijungsiantys tiekėjai.

Taip visiems ūkio subjektams sudaromos prielaidos dalyvauti pirkime (jei pratęsiamas pasiūlymų pateikimo terminas, o šių subjektų asmeninė padėtis ir siūlomas pirkimo objektas atitiko tiek ankstesnę, tiek pakeistą pirkimo sąlygų redakciją), be to, jiems suteikiamos realios galimybės kvestionuoti viešojo pirkimo sąlygų pakeitimą. Pirmiau nurodyta perkančiųjų organizacijų pareiga ypač svarbi, keičiant tarptautinės vertės pirkimo sąlygas, nes užsienio tiekėjams susipažinti su kitoje valstybėje narėje paskelbtu viešuoju pirkimu yra sudėtingiau nei nacionaliniams ūkio subjektams. Pažymėtina, kad tarptautinio pirkimo skelbime (Oficialiojo leidinio tekste) nesant nuorodos į tam tikrą konkurso sąlygą, tiek apie jos pirminę, tiek apie pakeistas versijas užsienio ar Lietuvos tiekėjai gali sužinoti viešojo pirkimo konkurso dokumentuose.^[17]

Siekiant užtikrinti pakankamą tiekėjų informavimą, įskaitant, bet neapsiribojant, skaidrumo principo (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies komentarą) įgyvendinimą, VPĮ 36 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad, išskyrus išimtinius atvejus, papildoma su viešojo pirkimo dokumentais susijusi informacija tiekėjams turi būti pateikta, t. y. paskelbta CVP IS, ne vėliau kaip likus 6 dienoms (tarptautinio pirkimo vykdymo atveju) arba 4 dienoms (supaprastinto pirkimo vykdymo atveju) iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Išimtiniais atvejais, t. y. atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais (detaliau žiūrėti VPĮ 60 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 7 dalies komentarus) informacijos pateikimo terminas yra 4 dienos (tarptautinio pirkimo atveju) arba 3 dienos (supaprastinto pirkimo atveju) iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPĮ 40 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, dviem atvejais: pirma, jeigu papildoma su pirkimo dokumentais susijusi informacija yra pateikiama nesilaikant VPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytų terminų, nors šios informacijos buvo paprašyta laiku; antra, jeigu buvo padaryta reikšmingų pirkimo dokumentų pakeitimų. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija, net ir laiku, t. y. nepraleidžiant VPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytų terminų, pateikusi papildomą su viešojo pirkimo dokumentais susijusią informaciją, net, jei tokia informacija nėra daromi reikšmingi pirkimo dokumentų pakeitimai, atsižvelgdama į tokios informacijos pobūdį ir svarbą tiekėjų pasiūlymų rengimui, turi teisę pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, kad tiekėjai spėtų laiku ir tinkamai parengti bei pateikti pasiūlymus.

Pasiūlymų pateikimo terminas, kaip toks, yra susijęs ir su konkurencijos užtikrinimu viešajame pirkime bei tuo pačiu siekiu užtikrinti racionalų lėšų naudojimą. Kuo ilgesnis pasiūlymų pateikimo terminas, ypatingai, terminas, likęs po viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimo, patikslinimo, tuo daugiau galimybių tiekėjai turi tinkamai ir laiku parengti bei pateikti pasiūlymus. Tuo tarpu teismų praktikoje išaiškinta, kad didesnis dalyvių skaičius pirkime, t. y. platesnė konkurencija visada užtikrina galimybes gauti mažesnes pasiūlymų kainas bei užtikrinti racionalų perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimą^[18].

Ypatingai pabrėžtina, kad papildomai su viešojo pirkimo dokumentais susijusiai informacijai, t. y. viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimams, patikslinimams, yra keliami ne tik jų paskelbimo laiko ir būdo, bet taip pat ir turinio reikalavimai. Nepriklausomai nuo to, ar viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimų, patikslinimų prašo tiekėjai, ar viešojo pirkimo dokumentai yra aiškinami, tikslinami perkančiosios organizacijos iniciatyva, jų turiniui yra keliamas esminis reikalavimas – paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai^[19].

Be to, perkančioji organizacija, laikydamasi iš skaidrumo principo išplaukiančio imperatyvo nekeisti pirkimo sąlygų, per visą viešojo pirkimo procedūrą privalo laikytis iš anksto paskelbtų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad sąlygų modifikavimu siekiama ištaisyti jų ydingumą, nes priešingu atveju ji įstatyme įtvirtintą reguliavimą pažeidžia du kartus: tiek iš pradžių nustatydama neteisėtas pirkimo sąlygas, tiek vėliau jas neteisėtai keisdama^[20]. Tiek ESTT praktikoje iki 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo Borta byloje^[21] priėmimo, tiek kasacinio teismo praktikoje buvo laikomasi griežtos pozicijos, kad vykstant viešojo pirkimo sutarties procedūrai pirkimo vykdytojas iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami ūkio subjektai teisėtai rėmėsi, priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame viešojo pirkimo konkurse^[22].

Vis dėlto negalima daryti išvados, kad bet koks pirkimo sąlygų keitimas, jau paskelbus apie pirkimą, iš esmės yra draudžiamas bet kokiomis aplinkybėmis. ESTT 2017 m. balandžio 5 d. sprendime Borta^[23], iš dalies netiesiogiai pakeisdamas iki tol formuotą praktiką, atsižvelgdamas į išaiškinimus, kad tiekėjas išimtiniais atvejais turi galimybę taisyti ar pildyti pasiūlymo duomenis, kuriems tereikia paprasto paaiškinimo arba, siekdamas ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl tokios klaidos kreipiamasi į visus ją padariusius dalyvius^[24], pripažino, kad perkančiajai organizacijai, paskelbusiai vykdomo viešojo pirkimo sąlygas, taip pat turi būti leidžiama daryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus, nepriklausomai nuo keičiamų sąlygų pobūdžio. T. y. ESTT pripažino, kad paskelbtos viešojo pirkimo sąlygos, įskaitant esmines pirkimo sąlygas, gali būti keičiamos. Remiantis ESTT išaiškinimais sprendime Borta, kasacinio teismo praktika^[25] imta formuoti ta pačia linkme. Tačiau tiek pagal ESTT, tiek pagal LAT praktiką keičiant (tikslinant) jau paskelbto viešojo pirkimo sąlygas, privalo būti paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos. Nediskriminavimo ir vienodo požiūrio, skaidrumo principų reikalavimų įgyvendinimas yra užtikrinamas tuo atveju, kai perkančioji organizacija, keisdama jau paskelbtas viešoj pirkimo sąlygas, laikosi trijų sąlygų – vadinamųjų Borta kriterijų:

1. Pirma, atitinkami paskelbtų viešojo pirkimo dokumentų (sąlygų) pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Taip galėtų būti, pavyzdžiui, tuo atveju, kai dėl viešojo pirkimo sąlygų pakeitimų iš esmės pasikeičia pirkimo pobūdis, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių, taip pat po viešojo pirkimo sąlygų pakeitimų tiekėjams nebekeliamas reikalavimas turėti tam tikrą leidimą ar licenciją tam tikros veiklos vykdymui.

Leistinumas keisti viešojo pirkimo sąlygas, atsižvelgiant į potencialių (naujų) dalyvių pritraukimo ribojimą, turėtų būti vertinamas daugiau teisiškai, o ne faktiškai, t. y. turi būti vertinama potenciali galimybė, kad po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių; šiam vertinimui nėra tiek svarbios faktinės aplinkybės, kad, pakeitus dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse nuostatas, naujų dalyvių neatsirado; daug svarbiau nustatyti pakeistos (ar siekiamos pakeisti) viešojo pirkimo sąlygos turinį ir jos taikymo padarinius^[26]. Atsižvelgiant į tai, spręstina, ar keičiamoje viešojo pirkimo sąlygoje tiesiogiai įtvirtinti tam tikri ribojimai ar apskritai kokie nors reikalavimai, kurie, kad ir netiesiogiai, bet siaurinamai apibrėžia tiekėjų pajėgumą ar pirkimo objektą (ar kitokio pobūdžio nuostatą), t. y. įtvirtina sąlygą, kurią atitinka (įskaitant ir paprastą prisitaikymą prie iškeltų reikalavimų, pavyzdžiui, nuostatas dėl įpakavimo) ne absoliuti dauguma atitinkamų tiekėjų ar pirkimo objektų; pažymėtina, kad toks vertinimas pirmiausia atliekamas dėl viešojo pirkimo sąlygos keitimo, o ne jos pirminio nustatymo teisėtumo; vienintelė aplinkybė, kad dėl atitinkamos pirkimo sąlygos ne visi pageidaujantys tiekėjai gali pateikti pasiūlymus, savaime nereiškia jos neteisėtumo^[27].

Kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu pirmiau nurodyto pobūdžio reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, teisiškai laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių. Kitaip tariant, viešojo pirkimo dokumentų (sąlygų) pakeitimas (paaiškinimas, patikslinimas) bus laikomas neteisėtu ir negalimu, jeigu, jam buvus nuo pradžių, jis bent potencialiai būtų turėjęs įtakos tiekėjų norui ir (ar) galimybei dalyvauti konkrečiame pirkime. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad tuo atveju, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygų reikalavimus ne švelnina, bet griežtina, nėra pagrindo spręsti, kad dėl pirkimo sąlygų pakeitimo (patikslinimo) į pirkimą būtų pritraukti nauji dalyviai^[28].

Taigi nuo šalių ginčo išsprendimo Borta byloje ESTT ir LAT praktika pasikeitė tuo aspektu, kad vertinama ne tai, ar pati keičiama (tikslinama) pirkimo sąlyga yra esminė, o ar jos pakeitimas pagal pirmiau pristatytą vertinimo modelį yra esminis. Esmingai gali kisti bet kuri viešojo pirkimo sąlyga, jei dėl jos potencialiai gali atsirasti papildomų ūkio subjektų.

2. Antra, apie viešojo pirkimo sąlygų pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta. Kitaip tariant, antrasis Borta kriterijus susijęs su tinkamu pirkimo sąlygų patikslinimu (išviešinimu), kaip tai nurodyta anksčiau dėl tinkamo visų tiekėjų informavimo. Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai apie pirkimo sąlygų tikslinimą, aiškinimą tiesiogiai informuojami tik kvietimą dalyvauti priėmę tiekėjai. Tuo tarpu ne visada vienu metu tikslinamos sąlygos įtvirtinamos ir skelbime apie pirkimą, ir pirkimo procedūrų vykdymą reguliuojančiuose dokumentuose. Kitaip tariant, tokiais atvejais visi suinteresuoti subjektai, kurie nėra priėmę kvietimo dalyvauti pirkime ir dėl to nėra tiesiogiai informuojami apie pirkimo sąlygų tikslinimą, gali apie tai sužinoti atskirai analizuodami pirkimo dokumentus ir pasitikrindami, ar pirkimo sąlygos nebuvo tikslintos. Tačiau tokia situacija neabejotinai lemia skirtingas tiekėjų, priėmusių kvietimą dalyvauti pirkime, ir kitų suinteresuotų subjektų galimybes tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu susipažinti su viešojo pirkimo sąlygų patikslinimais ir (ar) pakeitimais. Dėl to perkančiosios organizacijos, keisdamos viešojo pirkimo sąlygas, ypatingą dėmesį turėtų skirti, įskaitant, bet neapsiribojant, tokių pakeitimų tinkamam paskelbimui ir išviešinimui.

Tačiau pabrėžtina, kad ESTT sprendime Borta vertinta, kad pranešimas apie viešojo pirkimo sąlygų pakeitimus pateikiamas pakankamai informuotiems ir įprastai rūpestingiems tiekėjams. Šiuos kriterijus atitinka ne tik perkančiųjų organizacijų pranešimas apie pakeitimus, bet ir ūkio subjektų, gavusių pirminę informaciją (signalą), domėjimasis, kaip konkrečiai viešojo pirkimo sąlygos pakito. Taigi, ypač tais atvejais, kai keičiamos tarptautinio pirkimo sąlygos, kurios nebuvo konkrečiai išviešintos skelbime apie pirkimą Oficialiajame leidinyje, tinkamu ūkio subjektų informavimu bus laikytinas paskelbimas apie padarytą sąlygų patikslinimą, dėl kurio konkrečiai turėtų aiškintis patys tiekėjai.

3. Trečia, viešojo pirkimo sąlygos gali būti keičiamos tik prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus. Pasiūlymų pateikimo terminą, jeigu pakeitimai yra svarbūs, reikia pratęsti tiek, kad pratęsimo trukmė atitiktų pakeitimų svarbą ir būtų pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus. Pažymėtina, kad ESTT sprendime Borta pasiūlymo termino pratęsimo nevertino kaip absoliučios perkančiųjų organizacijų pareigos, o šią susiejo su atitinkamomis aplinkybėmis, įskaitant, su pakeitimų svarba. Šiuo atveju (aspektu) svarbu vadovautis proporcingumo principu (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).

Taigi, jeigu perkančiosios organizacijos pateikti pirkimo dokumentų (sąlygų) paaiškinimai, patikslinimai, pakeitimai atitinka nurodytus Borta kriterijus, viešojo pirkimo procedūros yra toliau tęsiamos ir vykdomos pagal patikslintas ir (arba) pakeistas viešojo pirkimo sąlygas. Tačiau tuo atveju, jeigu perkančiosios organizacijos atlikti pirkimo dokumentų patikslinimai, pakeitimai neatitinka Borta kriterijų, viešasis pirkimas negali būti toliau vykdomas pagal neteisėtai pakeistas viešojo pirkimo sąlygas, dėl to pakeitimų turi būti atsisakoma^[29] ir pirkimas tęsiamas pagal pirmines sąlygas (arba atliekamas pakartotinis pirkimo sąlygų keitimas ar netinkamai atliktų pakeitimų korektūra). Vis dėlto tuo atveju, jeigu pakeitimais, patikslinimais buvo siekiama pašalinti pirminių sąlygų neteisėtumą (pavyzdžiui, neaiškumą), konstatavus, kad pakeitimai, patikslinimai neatitinka Borta kriterijų, pirkimas turi būti nutrauktas, kadangi negali būti vykdomas pagal neteisėtas pirmines sąlygas. Pabrėžtina, kad Borta kriterijai yra aktualūs ir šalims siekiant kilusį ginčą baigti taikos sutartimi, nes perkančioji organizacija ginče dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ieškovui negali daryti tokio pobūdžio nuolaidų, jei jos neatitiktų Borta kriterijų^[30].

Perkančiosios organizacijos, vykdydamos mažos vertės pirkimus, įskaitant, aiškindamos, tikslindamos viešojo pirkimo dokumentus, vadovaujasi Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu. Nurodyto aprašo 21.3.8 punkte įtvirtinta nuostata, kad jei pateikti paaiškinimai ar patikslinimai iš esmės keičia pirkimo dokumentuose nustatytus pirkimo objektui keliamus reikalavimus, reikalavimus tiekėjui ar pasiūlymų rengimo reikalavimus, pasiūlymų pateikimo terminas skaičiuojamas iš naujo nuo paaiškinimų ar patikslinimų paskelbimo CVP IS dienos. Taigi, vykdant mažos vertės viešuosius pirkimus, atsižvelgiant į trumpus pasiūlymų pateikimo terminus, 3-iasis Borta kriterijus yra taikomas taip, kad, esant poreikiui, pasiūlymų pateikimo terminas yra ne pratęsiamas atitinkamam laikotarpiui, bet prasideda ir yra skaičiuojamas iš naujo.

 

6. VPĮ 36 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos, patikslinusios skelbime apie viešąjį pirkimą nurodytą (skelbiamą) informaciją (detaliau apie informaciją, kuri turi būti nurodoma skelbimuose apie pirkimus, žiūrėti VPĮ 34 straipsnio 2 dalies komentarą), pareiga užpildyti ir CVP IS paskelbti klaidų ištaisymo skelbimus. VPT yra parengusi ir paskelbusi pranešimą dėl klaidų ištaisymo skelbimo pildymo, kuriame, be kita ko, siekiant aiškumo pateikti ir klaidų ištaisymo skelbimo pildymo pavyzdžiai^[31]. Klaidų ištaisymo skelbimai turi būti skelbiami tokia pačia tvarka, kaip ir skelbimai apie pirkimą (detaliau apie skelbimų rengimo ir paskelbimo tvarką žiūrėti VPĮ 34 straipsnio 3–11 dalių komentarus). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mažos vertės pirkimų atveju nurodytų skelbimų pildyti ir skelbti nereikia.

 

7. VPĮ 36 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė rengti susitikimą su tiekėjais dėl viešojo pirkimo dokumentų. Nurodytoje VPĮ normoje nereglamentuojama, ar perkančioji organizacija susitikimą dėl pirkimo dokumentų turėtų rengti su visais tiekėjais vienu metu, ar su kiekvienu tiekėju atskirai. VPĮ 36 straipsnio 7 dalyje taip pat nereglamentuojama, kokiais konkrečiai atvejais gali būti rengiamas nurodytas susitikimas, todėl tai yra išimtinai perkančiosios organizacijos diskrecijai priklausantys klausimai. Jeigu perkančioji organizacija nusprendžia rengti susitikimą su tiekėjais, perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad apie tokį susitikimą būtų informuoti visi potencialūs viešojo pirkimo dalyviai, dėl to, praktikoje, įprastai jau viešojo pirkimo sąlygose yra nurodoma, ar bus rengiamas susitikimas su tiekėjais. Siekiant užtikrinti maksimalų viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą ir tiekėjų lygiateisiškumą (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies komentarą), perkančioji organizacija privalo parengti susitikimo protokolą, jame užfiksuodama visus susitikimo metu pateiktus klausimus dėl pirkimo dokumentų ir atsakymus į juos. Atsižvelgiant į tai, kad perkančiosios organizacijos rengiamame susitikime gali dalyvauti ne visi suinteresuoti viešojo pirkimo dalyviai, pavyzdžiui, tiekėjai apie vykdomą pirkimą gali sužinoti jau po perkančiosios organizacijos surengto susitikimo, perkančioji organizacija susitikimo protokolo išrašą privalo paskelbti CVP IS.

   ---

 

---