39 straipsnis. Įrodinėjimo priemonės

1. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas kaip tinkamą priemonę, įrodančią, kad prekės, paslaugos ar darbai atitinka techninėse specifikacijose nurodytus reikalavimus ar kriterijus, pasiūlymų vertinimo kriterijus ar pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, pateiktų Lietuvos Respublikoje įsteigtos atitikties vertinimo įstaigos tyrimų ataskaitą ar pažymą. Perkančiosios organizacijos taip pat pripažįsta kitose šalyse įsteigtų lygiaverčių atitikties vertinimo įstaigų išduotas pažymas.
2. Jeigu tiekėjas negali gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažymų ar tyrimų ataskaitų arba negali jų gauti per nustatytą laiką dėl nuo tiekėjo nepriklausančių aplinkybių ir įrodo, kad prekės, paslaugos ar darbai atitinka techninėse specifikacijose nurodytus reikalavimus ar kriterijus, pasiūlymų vertinimo kriterijus ar pirkimo sutarties sąlygas, perkančioji organizacija pripažįsta ir kitas tinkamas priemones.

Komentuojamame VPĮ 39 straipsnyje^[1], tiek, kiek tai susiję su pirkimo objekto atitiktimi techninės specifikacijos reikalavimams, yra įtvirtintos patikslintos ankstesnės VPĮ redakcijos, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d., 25 straipsnio 7 dalies normos.

1. VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė (bet ne pareiga) viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti reikalavimą, kad tiekėjai, siekiantys pagrįsti siūlomų prekių, paslaugų ar darbų atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams ir (ar) viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo sąlygoms, perkančiajai organizacijai pateiktų LR įsteigtos atitikties vertinimo įstaigos tyrimų ataskaitą ar pažymą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPĮ 39 straipsnyje, lyginant jį su ankstesniu reguliavimu, buvo aiškiai išplėsta konkrečių įrodinėjimo priemonių – atitikties vertinimo įstaigos tyrimo ataskaitų ar pažymų – taikymo apimtis, tiesiogiai nurodant, jog šios įrodinėjimo priemonės taikomos ne tik prekių, paslaugų ar darbų atitikčiai techninės specifikacijos reikalavimams pagrįsti, bet taip pat ir prekių, paslaugų ar darbų atitikčiai pasiūlymų vertinimo kriterijams (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio komentarą) bei pirkimo sutarties vykdymo sąlygoms pagrįsti. Nurodytu VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reguliavimu dėl siūlomo viešojo pirkimo objekto atitikties pirkimo sutarties vykdymo sąlygoms pagrindimo įgyvendinama idėja, kad, vertinant tiekėjo pasiūlymo atitiktį viešojo pirkimo dokumentų reikalavimams, svarbu vertinti ne tik situaciją viešojo pirkimo proceso metu, bet taip pat atsižvelgti į viešuoju pirkimu siekiamą viso viešojo pirkimo proceso efektyvumo tikslą, kad tiekėjas, laimėjęs viešąjį pirkimą, tinkamai vykdytų viešojo pirkimo sutartį.

Viešojo pirkimo sutarties nuostatos turi derėti su techninės specifikacijos reikalavimais ir viešojo pirkimo dokumentais apskritai, todėl įstatymų leidėjas VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje patikslino (tiesiogiai nurodė) teisinių reikalavimų pasiūlymui šaltinių sąrašą – pasiūlymas turi atitikti ne tik pirkimo dokumentus (plačiai), techninės specifikacijos reikalavimus (siauriau), bet ir viešojo pirkimo sutarties sąlygas (konkrečiai). VPĮ 39 straipsnio kontekste sutarties vykdymo sąlygos turėtų būti suprantamos kaip sąlygos, pagal kurias viešojo pirkimo-pardavimo sutartį vykdysiantis tiekėjas įsipareigoja laikytis tam tikrų reikalavimų, atitiktis kuriems konkrečiai yra vertinama ir įrodoma tik sutarties vykdymo etape. Pavyzdžiui, ESTT praktikoje, vertinant viešojo pirkimo sąlygose įtvirtintą reikalavimą, kad tiektina kava ir arbata turėtų kokybės ženklą MAX HAVELAAR, išaiškinta, jog kokybės ženklu MAX HAVELAAR žymimi sąžiningos prekybos produktai, įsigyti už palankią kainą, palyginti su rinkos kaina, ir palankiomis, palyginti su egzistuojančiomis rinkoje, sąlygomis iš smulkiuosius besivystančių šalių gamintojus vienijančių organizacijų. Šis kokybės ženklas grindžiamas keturiais kriterijais, būtent, kad sumokėta kaina turi padengti visas išlaidas ir apimti priemoką prie rinkos kainos, kad už gamybą turi būti mokama iš anksto ir importuotojas su gamintojais turi palaikyti ilgalaikius prekybinius santykius. Tokie kriterijai neatitinka techninės specifikacijos sąvokos apibrėžimo, nes šis apibrėžimas susijęs tik su pačių produktų, jų gamybos, pakuotės ar jų naudojimo charakteristikomis, o ne su sąlygomis, kuriomis tiekėjas juos įsigijo iš gamintojo. Tačiau šių kriterijų laikymasis apima sutarčių įvykdymo sąlygų sąvoką^[2].

Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo ne kartą spręsta, jog tiekėjų pareigos pateikti įrodymus dėl prekės atitikties kokybės ar kitokio pobūdžio reikalavimams įgyvendinimas, t. y. pirkimo objekto atitikties momentas – galutinė pasiūlymų pateikimo diena ar tam tikra sutarties vykdymo diena – iš esmės priklauso nuo to, ar atitinkamas reikalavimas įtvirtintas tik viešojo pirkimo sutarties projekte ar kitose nuostatose, kuriose apibrėžiamas sutarties vykdymas, ar pagrindinėse viešojo pirkimo sąlygose – ypač techninėje specifikacijoje^[3]. Taigi, atitinkamus reikalavimus pirkimo objektui įtvirtinus viešojo pirkimo sutarties nuostatose, siūlomo objekto atitiktis nurodytiems reikalavimams turi būti įrodyta (pagrįsta) ne pasiūlymų pateikimo dieną, bet sutarties vykdymo dieną.

Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 9 d. reglamento (EB) Nr. 765/2018, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 2 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad atitikties vertinimas – procesas, kurio metu nustatoma, ar gaminys, procesas, paslauga, sistema, asmuo arba įstaiga atitinka nustatytus reikalavimus. To paties reglamento 2 straipsnio 13 punkte nurodyta, kad atitikties vertinimo įstaiga – įstaiga, vykdanti atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, bandymus, sertifikavimą ir patikrinimus. Nacionaliniu mastu atitikties vertinimo objektai, atitikties vertinimo reglamentavimo pagrindai, atitikties vertinimo subjektai ir jų funkcijos yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatyme. BĮ Nacionalinio akreditacijos biuro duomenimis^[4], LR yra 220 akredituotų atitikties vertinimo įstaigų, atitinkančių teisės aktų ir (arba) standartų reikalavimus bei galinčių patvirtinti produkto, proceso, paslaugos ar vadybos sistemos atitiktį teisės aktų ir (arba) standartų reikalavimams.

VPĮ 39 straipsnio 1 dalis yra betarpiškai susijusi su VPĮ 37 straipsnio 4 dalyje apibrėžtais techninės specifikacijos parengimo būdais, įskaitant, bet neapsiribojant, perkančiosios organizacijos teise techninę specifikaciją parengti nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio 4 dalies komentarą). Teismų praktikoje išaiškinta, kad sertifikavimo (atestavimo) reguliavimu siekiama kelių tikslų: arba įrodyti siūlomo objekto atitiktį perkančiosios organizacijos iškeltiems reikalavimas, arba įrodyti, kad siūlomo objekto savybės ar specifikacija yra lygiavertė perkančiosios organizacijos nustatytiems funkciniams reikalavimams ar pageidaujamam rezultatui^[5].

VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga kaip tinkamus tiekėjų siūlomų prekių, paslaugų ar darbų atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams ir (ar) viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo sąlygoms įrodymus pripažinti kitose šalyse (ypač ES valstybėse narėse) įsteigtų lygiaverčių atitikties vertinimo įstaigų išduotas pažymas. Nurodyta perkančiosios organizacijos pareiga yra užtikrinamas, įskaitant, bet neapsiribojant, abipusio pripažinimo bei lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principų (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies komentarą) įgyvendinimas, todėl komentuojamo straipsnio nuostatos aiškinamos sistemiškai su VPĮ 17 straipsnio normomis. Nurodyta nuostata, be kita ko, suteikiamos lygios galimybės viešajame pirkime dalyvauti tiek nacionaliniams, tiek užsienio tiekėjams, yra skatinama ir užtikrinama konkurencija viešajame pirkime.

2. VPĮ 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tiekėjo teisė pateikti ir perkančiųjų organizacijų pareiga vertinti kitus, negu nurodyta VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tiekėjų siūlomų prekių, paslaugų ar darbų atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, pasiūlymų vertinimo kriterijams ar pirkimo sutarties vykdymo sąlygoms pagrindžiančius įrodymus. Pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalies reguliavimą nurodyta teise tiekėjas gali pasinaudoti egzistuojant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: pirma, tiekėjas apskritai arba laiku negali gauti VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų dėl nuo tiekėjo nepriklausančių priežasčių ir, antra, tiekėjas kitomis priemonėmis gali įrodyti, kad jo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus (kriterijus)^[6].

Pavyzdys

Perkančioji organizacija supaprastinto viešojo pirkimo sąlygose nurodė, kad tiekėjai, siekdami pagrįsti siūlomų prekių atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, turi pateikti kompetentingos LR atitikties vertinimo įstaigos (ar kitose šalyse įsteigtų lygiaverčių atitikties vertinimo įstaigų) išduotą pažymą. Tačiau atitinkamoje LR atitikties vertinimo įstaigoje reikalingos pažymos išdavimo procedūra yra ilgesnė negu viešojo pirkimo sąlygose nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas. Tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė įrodymus, kad kreipėsi į atitinkamą įstaigą, pateikdamas visus reikalingus dokumentus ir (ar) atlikdamas kitus reikalingus veiksmus, tačiau atitinkama įstaiga informavo tiekėją, kad atitikties vertinimo procedūros trunka ne mažiau kaip, pavyzdžiui, trisdešimt darbo dienų (tuo tarpu viešojo pirkimo sąlygose nurodytas pasiūlymo pateikimo terminas yra trumpesnis). Tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė prekių gamintojo techninę specifikaciją. Gamintojo techninėje specifikacijoje detaliai pagrindžiama, kad siūlomas objektas atitinka konkrečius pirkimo dokumentuose jam keliamus reikalavimus, įskaitant, atliktus bandymus kitoje nepriklausomoje institucijoje. Atsižvelgiant į tai, gamintojo techninė specifikacija laikytina atitikties vertinimo įstaigų išduotoms pažymoms analogiškos įrodomosios vertės dokumentu. Dėl to perkančioji organizacija turėtų priimti ir vertinti tiekėjo pateiktą gamintojo techninę specifikaciją.

Vis dėlto, pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus dėl VPĮ 46 straipsnio, analogiškai VPĮ 39 straipsnio 2 dalies nuostata neturėtų būti aiškinama ir taikoma taip griežtai, kad tiekėjai kitus (nei nustatyta pirkimo sąlygose) lygiaverčius įrodymus perkančiajai organizacijai galėtų pateikti tik objektyviai negalėdami gauti (apskritai arba per nustatytą terminą) atitikties vertinimo įstaigos tyrimų ataskaitos ar pažymos ir tai pagrindę (įrodę) perkančiajai organizacijai. Atsižvelgiant į siūlomo objekto atitikties keliamiems reikalavimams įrodinėjimo tikslą, tiekėjams turėtų būti leidžiama pasirinkti, kokiomis konkrečiai lygiavertėmis įrodinėjimo priemonėmis (laikantis toliau detalizuojamų reikalavimų) pagrįsti siūlomo objekto atitiktį atitinkamiems reikalavimams, jeigu toks tiekėjų pasirinkimas nelemia faktinio pirkimo dokumentų pakeitimo ir (arba) savideklaracijos. Būtent tokios reikalavimų dėl konkrečių įrodinėjimo priemonių aiškinimo ir taikymo praktikos laikomasi LAT praktikoje^[7].

Taigi, perkančioji organizacija privalo įvertinti ne tik viešojo pirkimo sąlygose nurodytus, bet ir kitus tiekėjo pateiktus tinkamus lygiaverčius įrodymus, kuriais tiekėjas grindžia siūlomų prekių, paslaugų ar darbų atitiktį nustatytiems reikalavimams. Tokiu VPĮ 39 straipsnio 2 dalies reguliavimu, jo plačiu aiškinimu ir taikymu siekiama atverti konkurenciją konkrečiame viešajame pirkime bei užtikrinti VPĮ 1 straipsnyje ir 17 straipsnyje nustatytų tikslų ir principų įgyvendinimą. Plečiamasis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies aiškinimas iš esmės lemia tai, kad įrodinėjimo procesas viešajame pirkime gali vykti bet kokiomis tinkamomis ir teisėtomis priemonėmis.

Pabrėžtina, kad VPĮ 39 straipsnio 2 dalies nuostatų plečiamasis aiškinimas ir taikymas neturėtų būti suprantamas taip, jog įrodinėjimo priemonėms nėra keliami jokie reikalavimai. Iš esmės patikrinama tiekėjo pasiūlymo atitikties vertinimo procedūra privalo būti vykdoma nešališkai, objektyviai. Su objektyvia pasiūlymų vertinimo procedūra nesuderinama tokia pirkimo sąlygose įtvirtinta tvarka, kai tiekėjo pasiūlymo atitiktis įrodinėjama nepatikimais duomenimis^[8]. Tiekėjų pasiūlymų atitiktis techniniams reikalavimams privalo būti pagrįsta gamintojų techniniais dokumentais ar kitais lygiaverčiais duomenimis, ypač tais atvejais, kai toks reikalavimas yra nustatytas viešojo pirkimo sąlygose. Viena vertus, tokiu būdu užtikrinamas gautos informacijos patikimumas ir patikrinamumas, nes perkančioji organizacija gauna informaciją iš objektyvaus ir nešališko šaltinio, paprastai nesuinteresuoto konkretaus viešojo pirkimo baigtimi. Kita vertus, užtikrinamas skaidrumo imperatyvas, įpareigojantis perkančiąją organizaciją, reikalavusią kartu su pasiūlymu pateikti, pavyzdžiui, gamintojo parengtus katalogus ir siūlomų prekių techninių charakteristikų aprašymus, laikytis savo pačios nustatytų sąlygų ir tiekėjų pasiūlymus vertinti išimtinai pagal viešojo pirkimo dokumentus^[9]. 

Dėl tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktinų atitiktį techniniams reikalavimams patvirtinančių duomenų kasacinio teismo yra pažymėta, kad paprastai tiekėjai, įrodydami, jog jų siūlomos prekės atitinka perkančiosios organizacijos paskelbtos techninės specifikacijos reikalavimus, jos prašomi (tai turi būti nurodyta pirkimo dokumentuose) pateikia arba kompetentingos institucijos oficialų dokumentą (bandymo protokolą, sertifikatą, pažymą, liudijimą ir pan.), arba gamintojo techninius dokumentus^[10]. Tačiau pažymėtina, kad nei VPĮ, nei teismų praktikoje neįtvirtinta gamintojo dokumentų absoliutumo, todėl perkančioji organizacija (o kilus ginčui – teismas) gamintojo dokumentus privalo įvertinti visų turimų dokumentų (duomenų) kontekste^[11]. Pavyzdžiui, kasacinis teismas, spręsdamas ginčą dėl atitikties reikalavimui šviestuvas turi turėti CE ženklinimą; pateikti įmonės gamintojos gaminio atitikties deklaraciją pagrindimo, yra konstatavęs, kad, inicijavus peržiūros procedūrą, be kita ko, dėl tiekėjo kartu su pasiūlymu pateiktos įmonės gamintojos gaminio atitikties deklaracijos netinkamumo, tiekėjas turėjo įrodyti, kad pateikta deklaracija atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus (priešingu atveju pateikto dokumento apskritai nebūtų galima laikyti „gaminio atitikties deklaracija“) ne tik subjekto pagrindu, t. y. ar deklaraciją parengė tinkamas subjektas, bet ir materialiuoju pagrindu, t. y., kad pateiktos deklaracijos turinys yra patikimas^[12].

Taigi, perkančiajai organizacijai nesuteiktos neribotos teisės savo nuožiūra konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo faktą. Vadinasi, ji negali nustatyti ir tokių pirkimų sąlygų, kuriomis būtų sudaromos prielaidos tokia diskrecijos teise naudotis. Išvada dėl bet kurio pasiūlymo atitikties suformuluotiems reikalavimams įrodytumo turi esminę reikšmę, nes nuo jų priklauso visų konkurso dalyvių galimybės konkuruoti ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, kad dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina. Jei iš objektyviai nepatikimų duomenų bei tiekėjo deklaracijos dėl jo tinkamumo perkančioji organizacija daro išvadą dėl šio kvalifikacijos atitikties, kiti tiekėjai ribojami veiksmingai kvestionuoti tokį perkančiosios organizacijos sprendimą^[13].

Kasacinio teismo taip pat yra konstatuota, kad tuo atveju, kai pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdintos tiksliais duomenimis, tokie techninės specifikacijos reikalavimai yra įvykdomi pateikiant konkrečius duomenis, o ne abstraktaus turinio įsipareigojimus, jog reikalavimai bus įvykdyti. Jeigu tiekėjo iš pradžių pateikta techninė dokumentacija nepagrindžia atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, vėliau tiekėjui negali būti leidžiama pateikti dokumentus, kurie netinkamą pasiūlymą darytų tinkamą^[14] (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 9 dalies komentarą). Vis tik šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sukurtų ir nesukurtų prekių techninių dokumentų įrodomoji galia (reikšmė) nepripažintina analogiška, nes nesukurtos prekės techninis dokumentas yra būsimos, o ne esamos prekės sudėties patvirtinimas, dar nesukurtų prekių gamintojo techninis dokumentas tokiu atveju yra ne patvirtinimas apie pagamintos prekės sudėtį, kokybę, gaminimo technologiją, naudojimą ir pan., bet jo įsipareigojimas pagaminti tam tikrus techninius parametrus atitinkančią prekę^[15].

Ypač pabrėžtina, kad tiekėjų paaiškinimams negali būti suteikiama tokia pati įrodomoji reikšmė kaip gamintojų techniniams dokumentams ar kitiems lygiaverčiams duomenims, kurie yra pradinis ir pagrindinis atitikties techninės specifikacijos reikalavimams vertinimo šaltinis. Kai dokumento (deklaracijos), kurį perkančioji organizacija laikė įrodančiu atitiktį pirkimo sąlygoms, šaltinis yra tiekėjas – suinteresuotas pirkimo procedūrų baigtimi jo dalyvis, šiame dokumente pateiktas tiekėjo teiginys, kad jis atitinka suformuluotus reikalavimus, negrindžiamas jokiais patikrinamais duomenimis, kurių objektyvumu, patikimumu būtų galima neabejoti, susidaro tautologinė situacija, pažeidžianti peržiūros procedūros veiksmingumo principą ir (kito) tiekėjo galimybę efektyviai kvestionuoti perkančiosios organizacijos veiksmus daro formalius^[16]. Viešojo pirkimo dalyvio parengti techniniai dokumentai ir jo paaiškinimai dėl jo pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, esant dalyvių pretenzijų (ar perkančiosios organizacijos abejonių) dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms ir (ar) dėl to kilus ginčui, nepripažinti pakankamais reikalaujamai atitikčiai įrodyti^[17]. Kita vertus, tokios situacijos iš dalies negalima išvengti tais atvejais, kai pats tiekėjas yra prekių gamintojas, konkurse pateikiantis techninius dokumentus apie pagamintą prekę^[18]. Tačiau net ir tuo atveju, kai tiekėjas pats yra gamintojas ir dėl to gali išduoti techninius dokumentus, už kurių turinį pats atsako, jis nėra atleidžiamas nuo pareigos pateikti informaciją, atitinkančią objektyvumo, patikimumo, informacijos atsekamumo ir kitus kriterijus^[19].

Svarbu pažymėti, kad paaiškinimais ar deklaracijomis taip pat negali būti keičiama gamintojo techniniuose dokumentuose nurodoma informacija. Dėl to tais atvejais, kai paaiškinimais teigiama priešingai, nei nurodė gamintojas, arba siekiama pagrįsti kitokią išvadą, nei patvirtina gamintojo duomenys, didesnė įrodomoji reikšmė suteiktina gamintojų techniniams dokumentams ar kitiems lygiaverčiams duomenims^[20].

Galiausiai pabrėžtina, kad ne visais atvejais bet kokie kiti įrodymai (net ir atitinkantys objektyvumo, patikimumo reikalavimus) gali būti pripažįstami lygiaverčiais atitikties vertinimo įstaigų išduotiems dokumentams. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad matavimo vienetus, metrologinį laidavimą ir reguliavimą, matavimo priemonių tiekimą rinkai ir jų naudojimą, teisinę metrologinę priežiūrą, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas su matavimais susijusiose veiklos srityse reglamentuoja Metrologijos įstatymas. Pagal Metrologijos įstatymą rinkai tiekiamos matavimo priemonės, skirtos naudoti teisinėje metrologijoje, turi turėti techniniais reglamentais arba kitais teisės aktais nustatytus žymenis ir (arba) ženklus, ir (arba) reikiamus liudijimus (sertifikatus), atitinkančius šio įstatymo, techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir įrodančius atliktą atitikties įvertinimą. Matavimo priemonės, neturinčios atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, gali būti naudojamos tik asmeniniams tikslams ir teisinei metrologijai nepriskirtose veiklos srityse. Todėl atitiktis Metrologijos įstatymo reikalavimams gali būti pagrindžiama tik konkrečiais Metrologijos įstatyme nurodytais įrodymais^[21].