48 straipsnis. Kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai

1. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, įskaitant ir prieinamumo neįgaliesiems standartus. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga, pagrįstą kokybės vadybos sistemą. Perkančioji organizacija turi pripažinti kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų įstaigų išduotus lygiaverčius sertifikatus. Atlikdama supaprastintą pirkimą ar pirkdama šio įstatymo 2 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas, perkančioji organizacija priima ir kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, patvirtinančius, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką.
2. Jeigu perkančioji organizacija reikalauja pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (angl. Eco–Management and Audit Scheme, EMAS) arba kitas aplinkos apsaugos vadybos sistemas, pripažįstamas pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriškojo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL L 342, 2009, p. 1), 45 straipsnį, arba kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų. Atlikdama supaprastintą pirkimą ar pirkdama šio įstatymo 2 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas, perkančioji organizacija priima ir kitus tiekėjo lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką.

1. VPĮ 48 straipsnio 1 dalyje^[1] yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė (bet ne pareiga) viešojo pirkimo dokumentuose reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad tiekėjas laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, įskaitant ir prieinamumo neįgaliesiems standartus. Kitaip tariant, VPĮ 48 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas kokybės vadybos sistemos standartų, kaip atskirtų (savarankiškų) kvalifikacijos reikalavimų, taikymas viešuosiuose pirkimuose.

Perkančioji organizacija, įgyvendindama nurodytą teisę, viešojo pirkimo dokumentuose privalo aiškiai ir tiksliai nurodyti atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi ES teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga, pagrįstą kokybės vadybos sistemą.

Pagal VPĮ 48 straipsnio 1 dalį tiekėjo taikomos kokybės sistemos tinkamumą pagrindžia ir įrodo nepriklausomos įstaigos išduotas sertifikatas. Siekiant užtikrinti tiekėjų konkurenciją ir nediskriminavimą, komentuojamame straipsnyje įtvirtinta imperatyvioji perkančiųjų organizacijų pareiga kaip tinkamą įrodymą, pagrindžiantį tiekėjų atitiktį analizuojamam kvalifikacijos reikalavimui, pripažinti ir kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų įstaigų išduotus lygiaverčius sertifikatus.

Išimtis iš nurodytos bendrosios taisyklės dėl konkretaus sertifikato turėjimo gali būti taikoma perkančiajai organizacijai vykdant supaprastintą pirkimą arba perkant VPĮ 2 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas. Nurodytais atvejais perkančioji organizacija privalo priimti ir kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, patvirtinančius, kad tiekėjo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus.

VPĮ 48 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka patvirtinančius suponuoja būtent tiekėjo pareigą kiekvienu atveju, teikiant lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, perkančiajai organizacijai pagrįsti ir įrodyti, kad jo taikomos kokybės užtikrinimo priemonės realiai ir objektyviai atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus^[2]. Teismų praktikoje tinkamais ir lygiaverčiais yra pripažinti, pavyzdžiui, tokie dokumentai: kokybės konsultacijų srityje dirbančios bendrovės pažyma, kokybės vadybos sistemos vadovas, auditorių bendrijos išduota pažyma ir kt.^[3] Tačiau vien tiekėjo savo padėties deklaravimas, nepatvirtintas kitais faktiniais duomenimis, negali būti vertinamas kitu tiekėjo įrodymu dėl lygiaverčių kokybės ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos priemonių taikymo^[4].

Išimtis iš bendrosios taisyklės, kad tiekėjo taikomos kokybės sistemos tinkamumą pagrindžia ir įrodo nepriklausomos įstaigos išduotas sertifikatas, taip pat gali būti taikoma ir kitais negu supaprastintų pirkimų ar VPĮ 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimo atvejais, jeigu tiekėjas pagrindžia, kad dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių jis negali pateikti sertifikatų per pirkimo sąlygose nustatytą laiką.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose nurodė, kad tiekėjai, siekdami pagrįsti atitiktį kvalifikacijos reikalavimui dėl atitinkamos kokybės vadybos sistemos standartų laikymosi, turi pateikti nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą. Tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad kreipėsi į kompetentingą instituciją dėl atitinkamo sertifikato išdavimo, tačiau sertifikavimo procedūra yra ilgesnė negu viešojo pirkimo sąlygose nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas. Nurodytu atveju perkančioji organizacija privalo įvertinti kitus nei atitinkamas sertifikatas tiekėjo pateiktus įrodymus, kuriais tiekėjas siekia pagrįsti, kad laikosi atitinkamų kokybės vadybos sistemos standartų reikalavimų.

Pažymėtina, kad VPĮ 48 straipsnio 1 dalyje, o taip pat ir 2 dalyje nurodyti kvalifikacijos reikalavimai turi būti nustatomi bei jų teisėtumas vertinamas sistemiškai taikant VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga užtikrinti, kad kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai neribotų konkurencijos, būtų proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 1 dalies komentarą). Dėl to perkančioji organizacija, kiekvienu konkrečiu atveju viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtindama kvalifikacijos reikalavimus, susijusius su kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymusi, privalo įvertinti šių reikalavimų būtinumą, reikalingumą, sąsają su pirkimo objektu bei proporcingumą pirkimo objektui. Tai ypač aktualu supaprastintų pirkimų atveju.

2. VPĮ 48 straipsnio 2 dalyje, analogiškai kaip jo 1 dalyje, yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė (bet ne pareiga) viešojo pirkimo dokumentuose kaip kvalifikacijos reikalavimą įtvirtinti aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų taikymą, t. y. reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, jog tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų.

Perkančioji organizacija, taikydama aptariamą reikalavimą, pirkimo dokumentuose turi nurodyti konkrečią ES aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) arba kitas aplinkos apsaugos vadybos sistemas^[5], arba kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios ES teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus.

VPĮ 48 straipsnio 2 dalyje, analogiškai kaip ir VPĮ 48 straipsnio 1 dalyje, nurodyti konkretūs aplinkos apsaugos vadybos sistemos tinkamumą pagrindžiantys dokumentai. Kaip tinkami šio kvalifikacijos reikalavimo atitikties įrodymai perkančiosios organizacijos turi būti pripažįstami nepriklausomos įstaigos, įsisteigusios Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje, išduoti sertifikatai.

Tuo tarpu lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių taikymo įrodymai privalo būti priimami ir vertinami tik VPĮ 48 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, kurie yra analogiški (tapatūs) atvejams, nurodytiems ir VPĮ 48 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau nurodyta VPĮ 48 straipsnio 1 dalies komentare, kuris šiuo aspektu aktualus ir VPĮ 48 straipsnio 2 dalies aiškinimui ir taikymui, perkančioji organizacija privalo priimti ir vertinti ne tik atitinkamus sertifikatus, bet ir kitus tiekėjo lygiaverčių aplinkos apsaugos priemonių vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad tiekėjo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka nustatytus reikalavimus, šiais alternatyviais atvejais: (1) perkančiajai organizacijai vykdant supaprastintą viešąjį pirkimą, (2) perkančiajai organizacijai perkant VPĮ 2 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas, (3) tiek tarptautinio, tiek supaprastinto viešojo pirkimo atveju, tiekėjui pagrindus ir įrodžius, kad tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką^[6].