90 straipsnis. Centralizuotų pirkimų veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos
90 straipsnis. Centralizuotų pirkimų veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos
- Perkantieji subjektai gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos:
1) atlikta pirkimo procedūra;
2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kiti perkantieji subjektai, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą;
3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje.
- Perkantieji subjektai privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar pagal sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Perkantieji subjektai privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 103 straipsnyje nustatyta tvarka.
- Laikoma, kad perkantysis subjektas įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jeigu jis įsigyja prekių, paslaugų ar darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio 1 dalį. Tačiau perkantysis subjektas atsako už tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi, kai jis pats atlieka tam tikras procedūras, įskaitant:
1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu;
2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu.
- Centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
- Perkantieji subjektai centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas gali įsigyti netaikydami šio įstatymo. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir joms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos.
- Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajam subjektui suteikimo pagal kompetenciją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) arba savivaldybės taryba.
- Centrinės perkančiosios organizacijos veikla finansuojama iš įstaigai, kuri įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.
- Centrinė perkančioji organizacija ketvirčiui pasibaigus per 5 darbo dienas privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie perkančiųjų subjektų centralizuotus pirkimus, atliktus per ketvirtį, ir kartu nurodyti informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą.
Komentuojamame PĮ 90 straipsnyje[1] įtvirtinta centrinių perkančiųjų organizacijų veikla, jų steigimas ir funkcijos, taip pat centralizuotų pirkimų vykdymo pagrindinės nuostatos, pareigos perkantiesiems subjektams įsigyti pirkimo objektus iš ar per centrines perkančiąsias organizacijas.
Pirkimų centralizavimas – tai pirkimų organizavimas, kai tam tikros konkrečios perkančiosios organizacijos yra atsakingos už įsigijimus ar pirkimo sutarčių sudarymą perkančiųjų subjektų naudai.
Praktikoje taikomos šios pirkimų centralizavimo formos:
- pagrindinės organizacijos centralizuoja jai pavaldžių organizacijų pirkimus, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerija perka už ligonines;
- viešojo sektoriaus organizacijos vykdo pirkimus per centrinę perkančiąją organizaciją, pavyzdžiui, CPO LT atvejis.
Centrinių perkančiųjų organizacijų samprata pateikta PĮ 2 straipsnio 2 dalyje (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 2 dalies komentarą).
Perkančiuosius subjektus pirkimų centralizavimas paveikia tuo aspektu, kad jie faktiškai nevykdo dalies pirkimų procedūros veiksmų.
Pirkimų centralizavimo privalumai:
- Visuose organizacijos padaliniuose bendrai naudojamų prekių grupių vieneto (prekės) kainos sumažinimas. Centralizuotų pirkimų atveju galima išsiderėti geresnes kainas.
- Didesnė specialistų specializacija, kvalifikacija, profesionalumas lemia geresnes galimybes plėsti organizacijos žinias apie produktus, tiekėjus ir t. t., tai ypač aktualu mažesniems perkantiesiems subjektams, kurie neturi patirties ir pajėgumų įvykdyti pirkimų procedūrų.
- Veiklos išlaidų mažinimas, nes mažėja administracinės išlaidos, kai atliekama mažiau pirkimų.
- Standartizuoto pirkimų proceso sukūrimas, kas lemia greitesnes procedūras, mažesnę ginčų tikimybę.
- Galimybė profesionaliau vykdyti pirkimų funkciją, atliekant detalią pirkimų analizę, renkant statistinę pirkimų informaciją.
- Didesnė organizacijos bendros ir pirkimų strategijų atitiktis (dermė), lengviau daryti pertvarkymus.
- Didinama konkurencija tarp tiekėjų.
- Užtikrinamas pirkimų skaidrumas, išvengiama konkretaus tiekėjo favoritizmo.
Atskirai perkančiųjų subjektų vykdomų pirkimų privalumai:
- Mažesnės koordinacinės išlaidos organizacijoje tarp centrinės perkančiosios organizacijos ir pirkėjo (perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto), kadangi tais atvejais, kai pirkimus vykdo pats perkantysis subjektas, nemokama už naudojimąsi centrinės perkančiosios organizacijos įrankiais.
- Greičiau sprendžiamos iškilusios problemos, kadangi santykiai sieja tiesiogiai tiekėjus ir perkančiuosius subjektus, nėra tarpininko, t. y. centrinės perkančiosios organizacijos, kuri perimtų problemų sprendimo procedūras.
- Perkantysis subjektas gali būti labiau įgudęs savo srities pirkimuose, jei jo poreikiai skiriasi nuo kitų perkančiųjų subjektų poreikių.
- Aiškus atsakomybės pasidalijimas, t. y. visa atsakomybė tenka tik perkančiajam subjektui, kai tuo tarpu perkant iš ar per centrinę perkančiąją organizaciją dalis atsakomybės tenka centrinei perkančiajai organizacijai ir dalis atsakomybės – perkančiajam subjektui.
- Vietiniai pirkėjai gali geriau pažinoti vietinę rinką, todėl geriau išnaudotų rinkos galimybes nei centralizacijos atveju.[2]
- Atskirais atvejais tai gali padėti išvengti per didelio perkamosios galios sutelkimo, slaptų susitarimų ir išsaugoti skaidrumą bei konkurenciją, be to, užtikrinti MVĮ galimybes patekti į rinką[3].
- PĮ 90 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos perkančiųjų subjektų teisės ir pareigos pasinaudoti centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis.
PĮ 90 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad perkantieji subjektai gali (turi diskreciją) įsigyti prekių, paslaugų ir darbų iš ar per centrinę perkančiąją organizaciją.
PĮ 90 straipsnio 1 dalyje taip pat yra įtvirtinta bendrosios taisyklės išimtis, kai perkantieji subjektai netenka pasirinkimo teisės ir turi pareigą įsigyti prekes, paslaugas ar darbus iš ar per centrinę perkančiąją organizaciją (detaliau apie pareigą įsigyti prekes, paslaugas ar darbus iš ar per centrinę perkančiąją organizaciją žiūrėti PĮ 90 straipsnio 2 dalies komentarą).
PĮ 90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos perkančiųjų subjektų galimybės:
- PĮ 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkantieji subjektai gali, o PĮ 90 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo įsigyti prekių, paslaugų ar darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos. Šiuo atveju centrinė perkančioji organizacija atlieka didmenininko ar perpardavėjo vaidmenį, įsigydama didesnį kiekį prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos gali atitinkamai perparduoti perkantiesiems subjektams. CPO LT neteikia tokios paslaugos, tačiau tai neriboja kitų centrinių perkančiųjų organizacijų teisės vykdyti nurodytą veiklą. Pavyzdžiui, Suomijoje veikianti centrinė perkančioji organizacija Hansel Ltd iki 2003 m. buvo „didmenininkas“, kuris turėjo sandėlius ir perkančiosioms organizacijoms tiekdavo prekes[4].
- PĮ 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkantieji subjektai gali, o PĮ 90 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos įrankiais, priemonėmis, kurios detalizuotos PĮ 90 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose. Kitaip sakant, centrinė perkančioji organizacija atlieka tarpininko vaidmenį, t. y. pirkimo procedūras iki pirkimo sutarties pasirašymo atlieka centrinė perkančioji organizacija, o perkantieji subjektai, pasinaudoja centrinės perkančiosios organizacijos priemonėmis (pateikia kvietimą dinaminėje pirkimo sistemoje (detaliau žiūrėti PĮ 87 straipsnio 9 dalies komentarą), atlieka atnaujinto varžymosi procedūras (detaliau žiūrėti PĮ 86 straipsnio komentarą) bei pasirašo pirkimo sutartis.
PĮ 90 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas centrinės perkančiosios organizacijos sukuriamų įrankių, priemonių, kuriomis gali pasinaudoti perkantieji subjektai:
- PĮ 90 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta galimybė centrinei perkančiajai organizacijai už perkantįjį subjektą atlikti pirkimo procedūras. Kaip nustatyta PĮ 91 straipsnyje, perkantysis subjektas gali įgalioti perkančiąją organizaciją, įskaitant ir centrinę perkančiąją organizaciją atlikti pirkimo procedūras (detaliau dėl įgaliojimo atlikti viešojo pirkimo procedūras žiūrėti PĮ 91 straipsnio komentarą). Tokiu atveju perkantysis subjektas turi tik pasirašyti pirkimo sutartį, jam nebereikia atlikti jokių papildomų veiksmų, priimti papildomų sprendimų.
- PĮ 90 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta galimybė įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos valdoma dinamine pirkimo sistema (detaliau dėl dinaminės pirkimo sistemos žiūrėti PĮ 87 straipsnio komentarą). Taigi, dinaminę sistemą kaip priemonę vykdyti pirkimus turi teisę taikyti ne tik perkantieji subjektai, tačiau ir centrinė perkančioji organizacija. Centrinė perkančioji organizacija sukuria dinaminę sistemą, kurią toliau gali naudoti perkantieji subjektai. Centrinės perkančiosios organizacijos naudojamos dinaminės pirkimo sistemos ypatumas yra tas, kad centrinė perkančioji organizacija privalo skelbime apie dinaminę pirkimų sistemą pranešti, kad perkantieji subjektai galės naudoti šią priemonę. Tokiu atveju perkantieji subjektai tik turi pateikti kvietimą dinaminėje pirkimo sistemoje dėl pagrindinės sutarties sudarymo, nebereikia tikrinti tiekėjų kvalifikacijos, pašalinimo pagrindų (detaliau žiūrėti PĮ 87 straipsnio 9 dalies komentarą).
- PĮ 90 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos sudaryta preliminariąja sutartimi (detaliau žiūrėti PĮ 86 straipsnio komentarą). Centrinė perkančioji organizacija atlieka tarpininko vaidmenį, t. y. centrinė perkančioji organizacija turi teisę kaip ir perkantieji subjektai sudaryti preliminariąsias sutartis, o perkantieji subjektai gali vykdyti atnaujintą varžymąsi dėl pagrindinių sutarčių sudarymo, kaip tai nustatyta sudarytoje preliminariojoje sutartyje (detaliau žiūrėti PĮ 86 straipsnio komentarą).
- PĮ 90 straipsnio 2 dalyje apibrėžta:
- perkančiųjų subjektų pareiga vykdyti pirkimus per centrinę perkančiąją organizaciją, esant nurodytoms aplinkybėms;
- tokios pareigos išimtys, t. y. situacijos, kada perkantysis subjektas gali nevykdyti pirkimų per centrinę perkančiąją organizaciją;
- priemonės, kuriomis galima pasinaudoti centralizacijai.
Perkantieji subjektai yra įpareigoti vykdyti pirkimus centrinės perkančiosios organizacijos įrankiais ar iš centrinės perkančiosios organizacijos, jeigu yra visos šios sąlygos kartu:
- centrinė perkančioji organizacija turi pirkimo objektą ar naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos įrankiais perkantieji subjektai gali įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, kurių parametrai, charakteristikos visiškai atitinka perkančiojo subjekto poreikius. Pavyzdžiui, jeigu perkančiajam subjektui reikia valymo priemonių ir centrinėje perkančiojoje organizacijoje dėl tokių priemonių yra sudaryta dinaminė pirkimo sistema, tai perkantysis subjektas turi pirkti naudodamas centrinės perkančiosios organizacijos dinaminę pirkimo sistemą.
Pavyzdys, kai būtina pirkti per centrinę perkančiąją organizaciją
Centrinė perkančioji organizacija turi sudarytą dinaminę pirkimo sistemą atliekų tvarkymo paslaugoms. Perkantysis subjektas persikėlė į kitas patalpas, kitame mieste ir ankstesnis atliekų tvarkytojas objektyviai negali suteikti paslaugų, todėl perkančiajam subjektui reikalingas naujas atliekų tvarkytojas. Kadangi nėra jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįsti atskiro pirkimo poreikį, tokiu atveju privaloma įsigyti paslaugų per centrinę perkančiąją organizaciją.
- Kita vertus, jeigu centrinės perkančiosios organizacijos neturi reikiamų prekių, paslaugų ar darbų, perkantieji subjektai neturi pareigos kreiptis į centrinę perkančiąją organizaciją, kad ši pradėtų ir įvykdytų procedūras dėl tokio pirkimo objekto, o gali savarankiškai vykdyti atskirą pirkimą.
- centrinė perkančioji organizacija turi pirkimo objektą ar naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos įrankiais perkantieji subjektai gali įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, o atitinkamas perkantysis subjektas pirkimo objekto negali įsigyti efektyvesniu būdu.
Pavyzdys, kai nebūtina pirkti per centrinę perkančiąją organizaciją
Centrinė perkančioji organizacija turi sudarytą dinaminę pirkimo sistemą atliekų išsiliejimo valymo darbams, o perkančiojo subjekto patalpose įvykus avarijai būtina itin skubiai atlikti atliekų valymo paslaugas. Dinaminės pirkimo sistemos būdu būtina kviesti visus dinaminėje pirkimo sistemoje esančius tiekėjus pateikti pasiūlymus, pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 10 dienų (7 dienos supaprastintiems pirkimams) (detaliau žiūrėti PĮ 87 straipsnio 5 dalies 3 punkto komentarą), todėl perkančiajam subjektui nėra tinkamas toks ilgas procesas ir perkantysis subjektas neskelbiamų derybų būdu gali efektyviau įsigyti paslaugas (detaliau žiūrėti PĮ 79 straipsnio 2 dalies 3 punkto komentarą). Tokiu atveju neprivaloma įsigyti paslaugų per centrinę perkančiąją organizaciją,
- centrinė perkančioji organizacija turi pirkimo objektą ar naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos įrankiais perkantieji subjektai gali įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, o pirkimo objekto perkantysis subjektas negali įsigyti racionaliai naudodamas lėšas.
Pavyzdys, kai būtina pirkti per centrinę perkančiąją organizaciją
Centrinė perkančioji organizacija 2015 metais sudarė elektroninį katalogą, kurio objektas yra spausdintuvų remonto paslaugos. Perkantysis subjektas, atlikęs rinkos konsultacijas, nustatė, kad 2019 metais tiekėjai siūlė žymiai didesnes paslaugų kainas, negu nurodytos centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniame kataloge. Tokiu atveju privaloma įsigyti paslaugų per centrinę perkančiąją organizaciją.
Pavyzdys, kai nebūtina pirkti per centrinę perkančiąją organizaciją
Centrinė perkančioji organizacija 2015 metais sudarė preliminariąją sutartį, kurios objektas yra IT paslaugos, tačiau perkantysis subjektas, atlikęs rinkos konsultacijas nustatė, kad 2019 metais tiekėjai siūlė žymiai mažesnes IT paslaugų kainas, negu nurodytos centrinės perkančiosios organizacijos preliminariojoje sutartyje. Tokiu atveju neprivaloma įsigyti paslaugų per centrinę perkančiąją organizaciją.
Perkantysis subjektas, nevykdydamas pirkimų per centrinę perkančiąją organizaciją, turi šias pareigas:
- privalo motyvuoti tokį sprendimą. Motyvai gali būti susiję su pirkimo objekto specifika, rinkos kainų pasikeitimu po centrinės perkančiosios organizacijos vykdytų procedūrų, greitesniu prekių, paslaugų ar darbų įsigijimu iš tiekėjų, pavyzdžiui, kai vykdomas mažos vertės pirkimas, esant skubos aplinkybėms ar kiti atvejai. Jeigu perkančiojo subjekto reikiamų prekių, paslaugų ar darbų nėra centrinės perkančiosios organizacijos kataloge, tuomet sprendimo pirkti savarankiškai motyvuoti nereikia.
- sprendimą, kuriuo motyvuoja pirkimo vykdymą, o ne įsigijimą iš centrinės perkančiosios organizacijos, turi paskelbti savo profilyje (centrinės perkančiosios organizacijos elektroninėmis priemonėmis yra sukuriamas pirkėjo profilis (detaliau dėl pirkėjo profilio žiūrėti PĮ 38 straipsnio 2 dalies komentarą). Šis sprendimas taip pat turi būti saugomas kartu su kitais pirkimo dokumentais PĮ 103 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. saugomi ketverius metus nuo pirkimo pabaigos Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka (detaliau žiūrėti PĮ 103 straipsnio komentarą).
Jeigu perkantysis subjektas netinkamai motyvuoja savo sprendimą ir neperka per ar iš centrinės perkančiosios organizacijos, tokie perkančiojo subjekto veiksmai neturi įtakos pagal atskirą pirkimo procedūrą sudarytos sutarties teisėtumui ir galiojimui (išskyrus išimtines situacijas, kai nustatoma, jog atskiru pirkimu buvo visiškai neracionaliai naudojamos lėšos, siekiant proteguoti konkretų tiekėją ir pan.).
- PĮ 90 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos šios pagrindinės taisyklės, susijusios su perkančiųjų subjektų ir centrinių perkančiųjų organizacijų funkcijų pasidalijimu:
- jeigu perkantysis subjektas įsigyja prekių, paslaugų ar darbų iš ar per centrinę perkančiąją organizaciją, tai laikoma, kad perkantysis subjektas įgyvendino reikalavimus pagal PĮ. Taigi, yra įtvirtinta pirkimų procedūrų teisėtumo prezumpcija, kai perkantysis subjektas vykdo pirkimus per centrinę perkančiąją organizaciją. Kitaip tariant, įtvirtinamas dvigubo pirkimo organizavimo išvengimo principas. Be to, tiekėjai negali ginčyti perkančiojo subjekto veiksmų ar sprendimų dėl pirkimų procedūrų, kurios buvo atliktos centrinės perkančiosios organizacijos. Šiuo atveju tiekėjai turėtų ginčyti būtent centrinės perkančiosios organizacijos atliktus veiksmus bei priimtus sprendimus pagal PĮ VII skyriaus tvarką.
- perkant iš ar per centrinę perkančiąją organizaciją nereikia atskirų pirkimo procedūrų, t. y. tarp perkančiojo subjekto ir centrinės perkančiosios organizacijos (detaliau žiūrėti PĮ 90 straipsnio 5 dalies komentarą);
- nustatomos atsakomybės ribos. Nors taikoma bendroji taisyklė, kad, jeigu perkantysis subjektas įsigyja prekių, paslaugų ar darbų iš ar per centrinę perkančiąją organizaciją, tai laikoma, kad perkantysis subjektas įgyvendino reikalavimus pagal PĮ, perkantysis subjektas atsako už tinkamą PĮ laikymąsi:
1) perkantysis subjektas atsako už pirkimo sutarties sudarymo procedūras centrinės perkančiosios organizacijos valdomas dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, kai pats perkantysis subjektas vykdo procedūras[5]. Kitaip sakant, perkantysis subjektas turi laikytis dinaminės pirkimo sistemos reikalavimų ir tvarkos, nurodytos PĮ 87 straipsnio 9-10 dalyse (detaliau žiūrėti PĮ 87 straipsnio komentarą) bei centrinės perkančiosios organizacijos nurodytose dinaminės pirkimo sistemos naudojimo taisyklėse.
2) perkantysis subjektas atsako už atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu. Kitaip sakant, perkantysis subjektas turi laikytis preliminarioje sutartyje bei PĮ 86 straipsnyje nurodytų reikalavimų bei tvarkos (detaliau žiūrėti PĮ 86 straipsnio komentarą).
Pavyzdys
Perkantysis subjektas per centrinę perkančiąją organizaciją vykdo pastatų modernizavimo rangos darbų be projektavimo pirkimus. Susipažinęs su pirkimų techninėmis specifikacijomis tiekėjas nustatė, kad jos yra pritaikytos vienam tiekėjui, diskriminuoja rangovus, todėl šie pirkimai yra neteisėti ir turi būti nutraukti. Ieškinys buvo pateiktas perkančiajam subjektui, o ne centrinei perkančiajai organizacijai, kadangi būtent perkantysis subjektas yra atsakingas už tinkamą techninių specifikacijų parengimą, net jeigu pirkimas vykdomas per centrinės perkančiosios organizacijos priemones[6].
Pavyzdys
Centrinė perkančioji organizacija paskelbė degalų pirkimą per elektroninį katalogą. Tiekėjas ginčijo paskelbtų pirkimo sąlygų, įskaitant preliminariosios sutarties nuostatas, teisėtumą. Kadangi buvo ginčijamos sąlygos tos procedūros, pagal kurią tik vėliau perkantieji subjektai sudarys pagrindines pirkimo sutartis, tai tiekėjas pasirinko tinkamą subjektą – centrinę perkančiąją organizaciją. Kita vertus, vėliau, kai bus sudaromos pagrindinės pirkimo sutartys, tiekėjai negalės ginčyti nurodytų pirkimo per elektroninį katalogą sąlygų ir teikti pretenzijos perkančiajam subjektui. Ginčo atveju centrinė perkančioji organizacija rengia bendrąsias technines specifikacijas, tačiau perkantysis subjektas turėjo teisę patikslinti techninių specifikacijų reikalavimus paskelbiant konkretų pirkimą[7].
Pavyzdys
Centrinė perkančioji organizacija sudarė bendradarbiavimo susitarimą su perkančiuoju subjektu, kurios pagrindu vykdė pirkimo procedūras. Centrinė perkančioji organizacija nustatė pirkimo laimėtoją bei nurodė, kad siūlys perkančiajam subjektui sudaryti pirkimo sutartį. Perkantysis subjektas nutraukė pirkimą, kadangi negavo reikiamo finansavimo projektui. Kadangi sprendimą nutraukti procedūras priėmė perkantysis subjektas, tai pastarasis ir turi prisiimti atsakomybę bei būtent jis turi būti ginčo šalimi, nors visas procedūras vykdė centrinė perkančioji organizacija[8].
- PĮ 90 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintos centrinės perkančiosios organizacijos pareigos naudoti elektronines priemones.
Centrinės perkančiosios organizacijos turi vykdyti visus pirkimus tik elektroninėmis priemonėmis, kadangi elektroninės ryšio priemonės ypač tinka centralizuotų pirkimų praktikai ir priemonėms palaikyti, nes suteikia galimybę pakartotinai naudoti ir automatiškai tvarkyti duomenis, taip pat kuo labiau sumažinti informavimo ir sandorių sąnaudas[9].
Elektroninės priemonės tai – elektroninė įranga, naudojama duomenims, perduodamiems ir gaunamiems laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, apdoroti (įskaitant skaitmeninį glaudinimą) ir saugoti (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 8 dalies komentarą).
Elektroninių priemonių reikalavimai yra detalizuoti PĮ 34 straipsnyje (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio komentarą).
- PĮ 90 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad netaikomos PĮ procedūros, kai perkantieji subjektai įsigyja centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas bei papildomai kartu pagalbinės pirkimų veiklos paslaugas.
PĮ 90 straipsnio 5 dalies išimtis gali būti taikoma, esant šioms sąlygoms kartu:
1) paslaugos yra įsigyjamos iš centrinės perkančiosios organizacijos;
2) yra įsigyjamos centralizuotos pirkimų veiklos paslaugos ir papildomai kartu pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos[10].
Centralizuotos pirkimo veiklos samprata yra įtvirtinta PĮ 2 straipsnio 1 dalyje (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 1 dalies komentarą).
Pagalbinės pirkimų veiklos samprata įtvirtinta PĮ 2 straipsnio 10 dalyje (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 10 dalies komentarą).
Taigi, perkantieji subjektai neturi vykdyti pirkimo tam, kad įsigytų centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas paslaugas. Išimtis taikoma, kadangi centrinės perkančiosios organizacijos turi išimtinę teisę vykdyti centralizuotų pirkimų veiklą, steigiamos pagal PĮ 90 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tvarką ir reikalavimus (detaliau žiūrėti PĮ 90 straipsnio 6 dalies komentarą), jos nėra laikomos rinkos dalyviais, kurie konkuruoja tarpusavyje, o steigiamos viešojo nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio veiklai vykdyti (detaliau žiūrėti PĮ 4 straipsnio komentarą). Dėl to ši taisyklė taikoma, nepriklausomai nuo, kad valstybėje gali veikti daugiau nei viena centrinė perkančioji organizacija.
- PĮ 90 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo tvarka ir sąlygos.
PĮ 90 straipsnio 6 dalyje yra apibrėžtas baigtinis subjektų ratas, kurie turi teisę steigti centrines perkančiąsias organizacijas:
1) Vyriausybė. LR Vyriausybė 2007 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 50 „Dėl centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo“ nutarė įgalioti ministerijas priimti sprendimus dėl teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikimo jų reguliavimo sričiai priklausančioms perkančiosioms organizacijoms (įskaitant pačias ministerijas); suteikti teisę atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas viešajai įstaigai CPO LT;
2) Vyriausybės įgaliota institucija;
3) savivaldybės taryba.
Šios institucijos turi teisę priimti sprendimą dėl centrinės perkančiosios organizacijos teisinės formos, steigimo ir priskirtų funkcijų.
Šiuo metu įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos LR – VšĮ CPO LT, kurią įsteigė LR ūkio (ekonomikos ir inovacijų) ministerija; Gynybos resursų agentūra, kuri buvo įsteigta, siekiant konsoliduoti įsigijimų srityje dirbančių krašto apsaugos sistemos ekspertų žinias, jų patirtį, išvengti funkcijų dubliavimo, aiškiai paskirstyti atsakomybę, užtikrinti efektyvesnį procesą ir skaidresnį įsigijimų vykdymą[11]; Informacinės visuomenės plėtros komitetui suteikta teisė atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas − vykdyti centralizuotus informacinių ir ryšių technologijų ir (arba) jas naudojant teikiamų paslaugų įsigijimo viešuosius pirkimus[12].
Europos Sąjungoje yra įsteigta apie 6000 centrinių perkančiųjų organizacijų (dalis jų yra konkrečiam projektui ar vienkartinių centrinių perkančiųjų organizacijų)[13]. Daugiausiai centrinių perkančiųjų organizacijų veikia Didžiojoje Britanijoje, pavyzdžiui, Government Procurement Service, Eastern Shires Purchasing Organisation, Yorkshire Purchasing Organisation, NHS Commercial Medicines Unit ir kt.
Europos Sąjungos lygmeniu centrinės perkančiosios organizacijos gali būti skirstomos į veikiančias nacionaliniu mastu, sektoriaus mastu, vietos centrines perkančiąsias organizacijas, kelių regionų (rajonų, apskričių) bendras centrines perkančiąsias organizacijas, centrines perkančiąsias organizacijas, veikiančias savo steigėjų interesais ir kt.
- PĮ 90 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta centrinių perkančiųjų organizacijų finansavimo tvarka.
Centrinės perkančiosios organizacijos steigėjas (detaliau žiūrėti PĮ 90 straipsnio 6 dalies komentarą) teisės aktų nustatyta tvarka sprendžia dėl lėšų dydžio, skiriamo centrinės perkančiosios organizacijos veiklai finansuoti. Kitaip sakant, centrinės perkančioji organizacija yra finansuojama savo steigėjo lėšomis.
Kita vertus, centrinėms perkančiosioms organizacijoms nėra draudžiama imti užmokestį už paslaugas atliekamas perkantiesiems subjektams, pavyzdžiui, už pirkimų procedūrų vykdymą[14] ar naudojimąsi dinamine pirkimo sistema[15].
- PĮ 90 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta centrinių perkančiųjų organizacijų atskaitomybės už viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą tvarka.
Centrinė perkančioji organizacija, kaip ir visos perkančiosios organizacijos, VPT turi teikti viešųjų pirkimų ataskaitas (detaliau dėl perkančiųjų organizacijų teikiamų ataskaitų žiūrėti VPĮ 96 straipsnio komentarą).
Centrinės perkančiosios organizacijos turi teikti ataskaitas kiekvieną ketvirtį, per 5 darbo dienas nuo ketvirčio pabaigos, t. y. per 5 darbo dienas nuo balandžio 1 d., liepos 1 d., spalio 1 d., sausio 1 d.
Centrinių perkančiųjų organizacijų ataskaitose turi būti pateikta informacija apie:
1) perkančiųjų organizacijų centralizuotus pirkimus, atliktus per ketvirtį (sausio 1 d. – kovo 31 d., balandžio 1 d. – birželio 31 d., liepos 1 d. – rugsėjo 31 d., spalio 1 d. – gruodžio 31 d.).
2) atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą. Žalieji pirkimai atliekami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintais kriterijais[16], taip pat Komisijos patvirtintais kriterijais[17]. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 828 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1133 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 804 „Dėl Nacionalinės žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ ir jį keitusių nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimo“ 2 punktu, VPĮ apibrėžtos perkančiosios organizacijos ir PĮ apibrėžti perkantieji subjektai, atlikdami prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus ar pirkimus, kuriems nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, turi taikyti šiuos kriterijus, skaičiuojant pagal skaičių ir pagal vertę, ne mažiau kaip 45 procentams tokių pirkimų 2017 metais, ne mažiau kaip 45 procentams – 2018 metais, ne mažiau kaip 50 procentų – 2019 metais ir ne mažiau kaip 50 procentų – 2020 metais, išskyrus tuos atvejus, kai rinkoje nėra prekių, neteikiamos paslaugos ar neatliekami darbai, atitinkantys žaliesiems pirkimams nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus, taip pat tais atvejais, kai jų taikymo išimtys numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.
[1]Komentuojamos PĮ 90 straipsnio nuostatos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/25/ES 55 straipsnio normas.
[2] Day M. Gower Handbook of Purchasing Management. Chartered Institute of Purchasing & Supply. Gower Publishing Company 2002, 45 psl.
[3] Direktyvos 2014/25/ES preambulės 75-oji konstatuojamoji dalis.
[5] Jeigu procedūras atlieka centrinė perkančioji organizacija, tuomet atsakomybė taikoma būtent centrinei perkančiajai organizacijai.
[6] LAT 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019.
[7] LApT 2019 m. kovo 7 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019; LAT 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014.
[8] LApT 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-988-236/2015.
[9] Direktyvos 2014/25/ES preambulės 81-oji konstatuojamoji dalis.
[10] Pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų įsigijimas nėra privalomas, todėl gali būti įsigyjamos tik centralizuotos pirkimų veiklos paslaugos.
[11]https://kam.lt/lt/naujienos_874/aktualijos_875/2018_metais_gynybos_resursu_agentura_ir_lietuvos_kariuomene_vykdys_pirkimu_uz_mazdaug_265_mln._euru.html.
[12] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 1122 „Dėl teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikimo Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos“.
[13] SMEs access to public procurement markets and aggregation of demand in the EU. http://ec.europa.eu/DocsRoom/documents/15459/attachments/1/translations.
[14] Direktyvos 2014/25/ES preambulės 75-oji konstatuojamoji dalis.
[15] Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 4-724 Dėl viešosios įstaigos CPO LT teikiamų paslaugų kainų ir tarifų nustatymo.
[17] Komisijos tarnybų 2016 m. gegužės 20 d. darbinis dokumentas ES žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai, taikomi biurų pastatų projektavimui, statybai ir valdymui SWD(2016) 180 final; https://ec.europa.eu/environment/gpp/eu_gpp_criteria_en.htm.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite