91 straipsnis. Įgaliojimų atlikti pirkimo procedūras suteikimas kitam perkančiajam subjektui
91 straipsnis. Įgaliojimų atlikti pirkimo procedūras suteikimas kitam perkančiajam subjektui
- Perkantysis subjektas pirkimams organizuoti, pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo atlikti, taip pat atlikto pirkimo procedūrų ataskaitai ar skelbimui apie sudarytą pirkimo ar preliminariąją sutartį pateikti gali įgalioti kitą perkantįjį subjektą ar perkančiąją organizaciją. Tam jis privalo įgaliotajam subjektui nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai įforminami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
- Už perkančiojo subjekto įgaliotajam subjektui nustatytas užduotis atsako perkantysis subjektas, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotasis subjektas. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakingas perkantysis subjektas
Komentuojamame PĮ 91 straipsnyje įtvirtintos taisyklės taikomos, kai už perkantįjį subjektą viešąjį pirkimą PĮ nustatyta tvarka atlieka kita perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas. Be to, komentuojamame straipsnyje nustatomas tokių perkančiųjų subjektų ir perkančiųjų organizacijų tarpusavio teisinis santykis ir tarpusavio atsakomybės paskirstymas.
PĮ 91 straipsnis sistemiškai aiškintinas su CK nuostatomis, kuriose reglamentuojami įgaliojimo ir pavedimo sutarties teisiniai santykiai (CK 2.132 – 2.151 straipsniai).
- PĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė vienam perkančiajam subjektui įgalioti kitą perkančiąją organizaciją ar perkantįjį subjektą pirmojo vardu atlikti tokius veiksmus:
pirma, perkantysis subjektas gali įgalioti vieną ar kelis subjektus. PĮ 91 straipsnio 1 dalyje yra vartojama vienaskaita, kai kalbama apie įgaliotinę perkančiąją organizaciją ar perkantįjį subjektą, tačiau nėra jokių procedūrinių ar teisinių kliūčių įgalioti kelis subjektus PĮ procedūrų vykdymui.
antra, perkantysis subjektas turi teisę pavesti atlikti nurodytas funkcijas tik kitai perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui.
Galima pavesti atlikti šias funkcijas:
- organizuoti pirkimą, t. y. parengti pirkimo dokumentus, atlikti rinkos konsultaciją, parinkti ekspertus, kurie dalyvaus tiekėjų pasiūlymų vertinime, paskelbti apie pirkimą;
- atlikti pirkimo procedūras iki sutarties ar preliminarios sutarties sudarymo, t. y. pateikti atsakymus į tiekėjų paklausimus, atverti tiekėjų pasiūlymus, įvertinti tiekėjų pasiūlymus, tiekėjų kvalifikaciją, pašalinimo pagrindų nebuvimą, kreiptis dėl pasiūlymų paaiškinimo, neįprastai mažos kainos pagrindimo, pranešti apie sudarytą pasiūlymų eilę ir laimėtoją, siūlyti perkančiajam subjektui sudaryti pirkimo sutartį;
- pateikti ataskaitą apie atliktą pirkimą;
- paskelbti apie sudarytą pirkimo ar preliminariąją sutartį.
Atsižvelgiant į tai, įgaliotinė perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas negali sudaryti sutarties ar preliminariosios sutarties už pavedimą (įgaliojimą) suteikusį perkantįjį subjektą, o pavedimas apsiriboja tik pirkimo procedūromis nuo organizavimo pradžios, pavyzdžiui, rinkos konsultacijos atlikimo, pirkimo dokumentų parengimo, iki sutarties sudarymo, t. y. pavedimą gavusi perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas dar paskelbia pasiūlymų eilę ir laimėtoją. Kita vertus, pretenzijų nagrinėjimas nėra priskirtinas prie pirkimo procedūrų, o prie ginčų nagrinėjimo (perkančiųjų subjektų peržiūros) procedūrų, todėl pagal komentuojamą straipsnį įgaliojimas nėra skirtas įgaliotosios perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto pareigai nagrinėti tiekėjų pretenzijas dėl sprendimų. Nepaisant to, kadangi būtent įgaliotoji perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas geriausiai gali žinoti ginčo situaciją, nėra draudžiama papildomai įgalioti ją (jį) taip pat ir nagrinėti tiekėjų pretenzijas dėl sprendimų. Tokia pati pozicija taikytina dėl įgaliojimo atstovauti perkančiajam subjektui teisminiuose ginčuose.
Tam, kad kita perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas galėtų atlikti nurodytus veiksmus, pavedimą duodantis perkantysis subjektas turi atlikti šiuos veiksmus:
- parengti įgaliojimą ir (arba) sudaryti pavedimo sutartį;
- nustatyti užduotis, t. y. tiksliai ir aiškiai nurodyti, kuriuos veiksmus turi atlikti kita perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas ir kada jau pavedimą duodantis perkantysis subjektas perima funkcijas;
- suteikti visus įgaliojimus atitinkamoms užduotims vykdyti, t. y. tiesiogiai nurodyti atitinkamame teisiniame dokumente, kad yra suteikiami konkretūs įgaliojimai (pavedimas suteikiamas).
- PĮ 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atsakomybės tarp įgaliotojo perkančiojo subjekto ir įgaliotosios perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto paskirstymas.
Įgaliotojas perkantysis subjektas atsako už:
- Įgaliotajai (įgaliotinei) perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nustatytas užduotis, t. y. perkantysis subjektas netinkamai nustatęs užduotis, pavyzdžiui, pateikęs konkurenciją ribojančius pirkimo dokumentus, pagal kuriuos įgaliotoji perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas turi vykdyti pirkimą, atsako už jų neteisėtumą;
- pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą. Kadangi, kaip nustatyta PĮ 91 straipsnio 1 dalyje (detaliau žiūrėti PĮ 91 straipsnio 1 dalies komentarą), įgaliotoji (įgaliotinė) perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas negali pasirašyti sutarties ir jos vykdyti, o jos (jo) įgaliojimai pasibaigia paskelbus laimėtoją bei, esant poreikiui, išsprendus ginčus dėl pirkimo procedūrų, tai ji (jis) nėra atsakinga (-as) už sutarties sudarymą ir tinkamą vykdymą.
- atitinkamai įgaliotojas perkantysis subjektas yra atsakingas ir už alternatyvių sankcijų mokėjimą. Alternatyvi sankcija, pavyzdžiui, bauda, yra neteisėtos sutarties, kurios šalis yra ne įgaliotinė, o įgaliotoja perkantysis subjektas, pripažinimo negaliojančia alternatyva, todėl tik šis pastarasis perkantysis subjektas (įgaliotojas) yra tinkamas šios ekonominės sankcijos subjektas[1]. Kita vertus, jeigu alternatyvi sankcija buvo taikyta dėl įgaliotinės perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto veiksmų ir sprendimų, įgaliotojas perkantysis subjektas turi teisę reikalauti jo patirtų nuostolių (alternatyvi sankcija laikytina įgaliotosios perkančiosios organizacijos nuostoliais) atlyginimo iš įgaliotinės (CK 6.245 straipsnis).
Įgaliotoji (įgaliotinė) perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas atsako už tinkamą jai (jam) pavestų užduočių vykdymą, pavyzdžiui, jeigu jai (jam) buvo pavesta parengti pirkimo dokumentus, tai būtent įgaliotoji (įgaliotinė) perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas bus atsakinga (-as) už pirkimo dokumentų neteisėtumą.
PĮ 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas tik atstovavimas pirkimo procedūrų metu ir šalių atsakomybė, tačiau neįtvirtinta šalių atsakomybė pirkimų ginčo nagrinėjimo metu, neįtvirtintas šalių procesinis teisinis subjektiškumas, t. y. prieš kurią perkantįjį subjektą – atstovę ar atstovaujamąją – tiekėjas turėtų inicijuoti peržiūros procedūrą. Tai ypač sudėtinga, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienu atveju įgaliotajai (įgaliotinei) perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui perduodamos skirtingos funkcijos (užduotys). Šiuo aspektu teismų praktikoje suformuota bendra teisės aiškinimo taisyklė, kad tokiais atvejais abu subjektus reikėtų traukti į civilinę bylą atsakovais[2].
Pavyzdys
Perkantysis subjektas įgaliojo kitą perkantįjį subjektą organizuoti ir atlikti pirkimo procedūras iki sutarties sudarymo. Tiekėjas ginčijo laimėtojo paskelbimą, pateikdamas pretenziją įgaliotajam perkančiajam subjektui, paskui įgaliotojam perkančiajam subjektui pateikė ieškinį.
LAT analogiškoje byloje nurodė, kad vykdant pirkimus pagal įgaliojimą susidaro trišalis teisinis santykis, kuris tiekėją (-us) tam tikromis nevienodomis dalimis, inter alia (įskaitant), atsižvelgiant į materialaus santykio plėtojimąsi teismo proceso metu (pvz., sudaryta viešojo pirkimo sutartis), sieja tiek su įgaliotoja, tiek su įgaliotąja (įgaliotine) perkančiąja organizacija, kurios teismo procese dėl to abi turėtų būti įtrauktos atsakovėmis. Kita vertus, įgaliotosios (įgaliotinės) perkančiosios organizacijos įtraukimas kaip trečiojo asmens, nereiškia, kad teismo sprendimas ar nutartis būtų neteisėti[3].
[1] LAT 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-378/2018.
[2] LAT 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-248/2016.
[3] LAT 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-248/2016.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite