92 straipsnis. Bendrai atliekamas pirkimas

1. Keli perkantieji subjektai gali susitarti ir kartu atlikti bendrus pirkimus.

2. Jeigu perkantieji subjektai savo vardu ir interesais (poreikiams patenkinti) kartu atlieka pirkimo procedūras, jie bendrai atsako už pirkimo procedūrų atlikimą pagal šio įstatymo nuostatas. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai vienas perkantysis subjektas pirkimo procedūrą atlieka savo ir kitų perkančiųjų subjektų interesais.

3. Jeigu perkantieji subjektai ne visas pirkimo procedūras atlieka savo pačių vardu ir interesais, jie kartu atsako tik už bendrai atliekamas pirkimo procedūras. Kiekvienas perkantysis subjektas atsako už savo vardu ir interesais atliekamas pirkimo procedūros dalis.

Komentuojamame PĮ 92 straipsnyje^[1] įtvirtintos perkančiųjų subjektų kartu atliekamų pirkimų galimybės bei atsakomybės paskirstymo taisyklės.

Bendras pirkimo atlikimas – perkančiųjų subjektų bendradarbiavimo būdas, kai keli perkantieji subjektai susitaria konkretų pirkimą atlikti kartu. Taigi bendras pirkimo atlikimas iš esmės yra organizacinė priemonė, leidžianti perkantiesiems subjektams bendradarbiaujant tarpusavyje atlikti PĮ įtvirtintas pirkimų procedūras.

Direktyvos 2014/25/ES preambulės 80-ojoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad bendrai atliekamas pirkimas – tai mažiau nei centrinės perkantieji subjektai atliekamas institucionalizuotas ir sistemingas bendras pirkimas arba nustatyta praktika naudotis paslaugų teikėjais, kurie parengia ir valdo pirkimo procedūras perkantieji subjektai vardu bei sąskaita ir jai vadovaujant.

Bendras pirkimas gali vykti labai įvairiai: gali vykti suderintas pirkimas, kai parengiamos bendros techninės specifikacijos darbų, prekių ar paslaugų pirkimui; galima padėtis, kai atitinkami perkantieji subjektai kartu vykdo vieną pirkimo procedūrą veikdamos kartu arba patikėdami vienam perkančiajam subjektui valdyti pirkimo procedūrą visų perkančiųjų subjektų vardu^[2].

Bendro pirkimo procedūros negalima sutapatinti su Direktyvos 2014/25/ES 28 straipsnyje įtvirtinta viešojo – viešojo sektoriaus partneryste, kuri Lietuvoje negali būti taikoma (detaliau žiūrėti PĮ 19 straipsnio komentarą). PĮ 92 straipsnyje įtvirtintas bendras pirkimas skiriasi nuo viešojo – viešojo sektoriaus partnerystės tuo, kad bendro pirkimo atveju paslaugų, prekių ar darbų tiekėjas atrenkamas pirkimo procedūrų būdu, tuo tarpu viešojo – viešojo sektoriaus partnerystės atveju nėra atliekamos pirkimo procedūros, o perkantieji subjektai kooperuojasi ir savo resursais įgyvendina atitinkamas funkcijas^[3].

Kai bendrą pirkimą organizuoja tos pačios valstybės perkantieji subjektai, taikomas PĮ 92 straipsnis. Tuo tarpu, kai perkantieji subjektai yra iš skirtingų ES valstybių narių, taikomas PĮ 93 straipsnis. Dėl šios priežasties itin svarbu nustatyti, kuriose valstybėse veikia perkantieji subjektai ir tinkamai pasirinkti situaciją reguliuojančias teisės normas.

1. PĮ 92 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė, bet ne pareiga kooperuotis vykdant pirkimus.

Tam, kad būtų vykdomas bendras pirkimas, situacija turi atitikti nurodytas sąlygas kartu:

• bendradarbiauti turi bent du perkantieji subjektai, todėl negali būti bendradarbiaujama su privačiais ūkio subjektais;
• turi būti sudaromas susitarimas dėl bendrai atliekamo pirkimo ar kelių pirkimų. PĮ 92 straipsnio 1 dalyje nėra aptarta susitarimo rūšis, todėl turi būti vadovaujamasi CK nuostatomis. Pagal CK nuostatas susitarimas dėl bendrai atliekamo pirkimo ar kelių pirkimų artimiausias jungtinės veiklos sutarčiai (partnerystei), kai du ar daugiau perkančiųjų subjektų kooperuojasi vienam bendram tikslui (CK 6.969–6.982 straipsniai). Dėl šios priežasties, susitarimui dėl bendrai atliekamo pirkimo ar kelių pirkimų mutatis mutandis (pakeičiant būtinas normas) siūlytina taikyti CK 6.969–6.982 straipsnių normas, pavyzdžiui, tai, kad pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį šalys privalo susitarimą sudaryti raštu. Susitarime turi būti detalizuojamos kiekvieno perkančiojo subjekto funkcijos ir atsakomybė, kadangi būtent pagal šį susitarimą vadovaujantis PĮ 92 straipsnio 2 ir 3 dalimis taikoma atsakomybė (detaliau žiūrėti PĮ 92 straipsnio 2 ir 3 dalies komentarą).

Bendras pirkimas suprantamas ne tik kaip visų pirkimo procedūrų atlikimas kartu, bet taip pat kooperacija dėl bendros techninės specifikacijos parengimo, pirkimo procedūrų atlikimo pavedimas konkrečiam perkančiajam subjektui.

Susitarime turėtų būti šalių aptarti šie aspektai:

• dėl kokio konkretaus pirkimo, konkretaus projekto ar pirkimų srities perkantieji subjektai susitaria, pavyzdžiui, susitariama bendrai vykdyti tik konkretaus pastato statybos darbus arba susitariama bendrai įgyvendinti projektą, kuriam reikia trijų atskirų pirkimų, kurie bus vykdomi visų susitariančių perkančiųjų subjektų bendrai, arba perkantieji subjektai susitaria, kad visi jų turimų pastatų renovavimo darbų pirkimai vykdomi kartu;
• dėl kurių konkrečiai procedūrų perkantieji subjektai susitaria bendradarbiauti, t. y. nurodomi konkretūs etapai, procedūros, kurios bus vykdomos kartu ir kurios vykdomos atskirai, pavyzdžiui, perkantieji subjektai susitaria, kad visos pirkimo procedūros bus vykdomos kartu, arba susitaria, kad kartu bus vykdomos procedūros iki pasiūlymų vertinimo etapo, o kiekvienas perkantysis subjektas nustato atskirus vertinimo kriterijus;
• kuris perkantysis subjektas atstovaus bendrai atliekamame pirkime ir atliks veiksmus, kurie negali būti atliekami kartu, pavyzdžiui, pateiks skelbimą VPT, priims tiekėjų klausimus, pateiks bendrus atsakymus tiekėjams;
• kaip sudaromos ir vykdomos pirkimo sutartys;
• kaip apibrėžiama perkančiųjų subjektų atsakomybė, kokią konkrečią atsakomybę prisiima kiekvienas perkantysis subjektas vidiniuose tarpusavio santykiuose.

Bendras pirkimas nuo pirkimo pagal įgaliojimą (detaliau žiūrėti PĮ 91 straipsnio komentarą) skiriasi tuo, kad perkantysis subjektas ar keli perkantieji subjektai veikia bendrai, sudaro bendrą pirkimo komisiją, įsigyja pirkimo objektą visiems bendradarbiaujantiems perkantiesiems subjektams arba jeigu vienas perkantysis subjektas visų kitų bendradarbiaujančių perkančiųjų subjektų vardu ir interesais vykdo bendro pirkimo procedūras, įsigyja pirkimo objektą ne tik kitiems perkantiesiems subjektams, tačiau taip pat ir savo poreikiams, tuo tarpu pagal įgaliojimą atliekamas pirkimas skirtas išimtinai tik kito perkančiojo subjekto naudai ir poreikiams tenkinti.

2. PĮ 92 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad perkantieji subjektai bendrai atsako už bendro pirkimo procedūras.

Bendroji atsakomybė taikoma dviem atvejais:

• jeigu perkantieji subjektai savo vardu ir interesais (poreikiams patenkinti) kartu atlieka pirkimo procedūras,
• kai vienas perkantysis subjektas pirkimo procedūrą atlieka savo ir kitų perkančiųjų subjektų interesais.

Bendros atsakomybės sąlygos nereglamentuojamos PĮ 92 straipsnio 2 dalyje, todėl reikia vadovautis CK nuostatomis. CK 6.6 straipsnyje, 6.24-6.25 straipsniuose, 6.245 straipsnyje įtvirtinta, kad atsakomybė gali būti tiek solidari, tiek dalinė. Pirkimuose itin sudėtinga atskirti, kuris konkrečiai perkantysis subjektas atliko konkretų veiksmą, priėmė sprendimą dėl konkrečios pirkimo dokumentų sąlygos ar atliko kitą pirkimo procedūros veiksmą, todėl bendra atsakomybė turėtų būti suprantama kaip solidarioji perkančiųjų subjektų, bendrai vykdančių pirkimą, atsakomybė. Kita vertus, tais atvejais, kai yra visiškai aišku, kuris perkantysis subjektas atliko konkretų veiksmą ar veiksmus, priėmė sprendimą ar sprendimus, tai taikoma individuali, asmeninė to perkančiojo subjekto atsakomybė, t. y. kiti perkantieji subjektai nėra atsakingi už konkrečius veiksmus, atliktus vieno perkančiojo subjekto.

3. PĮ 92 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta bendros atsakomybės išimtis, kai perkantieji subjektai atsako tik už savo veiksmus.

Išimtis iš taisyklės dėl bendros atsakomybės taikoma, kai perkantieji subjektai ne visas pirkimo procedūras atlieka savo pačių vardu ir interesais. Kaip minėta (detaliau žiūrėti PĮ 92 straipsnio 1 dalies komentarą), bendru pirkimu laikomi ir tokie atvejai, kai ne visos pirkimo procedūros atliekamos kartu, tai ypač aktualu sudarant pirkimo sutartis, preliminarias sutartis, dinamines pirkimo sistemas.

Tokiu atveju, kai bendras pirkimas atliekamas tik dėl dalies pirkimo procedūrų, taikomos šios taisyklės:

• kartu perkantieji subjektai atsako tik už bendrai atliekamas pirkimo procedūras;
• kiekvienas perkantysis subjektas atsako už savo vardu ir interesais atliekamas pirkimo procedūros dalis. Pavyzdžiui, kiekvienas perkantysis subjektas atskirai atsakingas už savarankiškai sudaromą pirkimo sutartį ar preliminarią sutartį (jeigu preliminari sutartis sudaroma atskirai kiekvieno perkančiojo subjekto interesais), dinaminę pirkimo sistemą, atnaujintą varžymąsi preliminarios sutarties pagrindu ar kvietimą pateikti pasiūlymus dinaminės pirkimo sistemos atveju.

  ---