20 straipsnis. Mišrūs pirkimai, apimantys tą pačią veiklą

 

1. Jeigu sudaroma mišri pirkimo sutartis, kurios pirkimo objekto atskiroms dalims taikomos skirtingos šio įstatymo nuostatos, vadovaujamasi šiomis taisyklėmis:

 

1) kai pirkimo objektas yra darbai kartu su paslaugomis ir (arba) prekėmis, taikomos šio įstatymo nuostatos, taikytinos pagrindinei mišrios pirkimo sutarties objekto daliai;

 

2) kai pirkimo objektas apima šio įstatymo 4 priede nurodytas paslaugas ir kitas paslaugas arba paslaugas ir prekes, taikomos šio įstatymo nuostatos, taikytinos mišrios pirkimo sutarties objekto daliai, kurios numatoma pirkimo vertė tame pirkime yra didžiausia.

 

2. Jeigu dėl objektyvių priežasčių, susijusių su pirkimo objekto techninėmis ir (arba) ekonominėmis ypatybėmis, negali būti sudaromos atskiros pirkimo sutartys dėl pirkimo objekto, kurio daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai – kitų teisės aktų nuostatos, tokiam pirkimui taikytinos teisės aktų nuostatos nustatomos atsižvelgiant į tai, kuri pirkimo sutarties objekto dalis yra pagrindinė.

 

3. Jeigu objektyviai gali būti sudaromos atskiros pirkimo sutartys dėl pirkimo objekto, kurio daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai – kitų teisės aktų nuostatos, perkantysis subjektas gali sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto arba sudaryti sutartis dėl kiekvienos pirkimo objekto dalies atskirai. Tuo atveju, kai perkantysis subjektas nusprendžia sudaryti:

 

1) pirkimo sutartis dėl atskirų pirkimo objekto dalių, sprendimas dėl šio įstatymo nuostatų taikymo priimamas dėl kiekvienos dalies atskirai, įvertinus atitinkamos pirkimo objekto dalies ypatybes;

 

2) mišrią pirkimo sutartį, tokiam pirkimui, neatsižvelgiant į pirkimo vertę, taikomos šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytus atvejus;

 

3) mišrią pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto, turinčio prekių, paslaugų, darbų pirkimo ir koncesijų elementų, tokiam pirkimui taikomos šio įstatymo nuostatos, jeigu pirkimo objekto dalies, kuriai taikytinos šio įstatymo nuostatos, numatoma pirkimo vertė viršija šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytas mažos vertės pirkimo ribas. Tačiau tais atvejais, kai pirkimo objekto dalies, kuriai taikytinos šio įstatymo nuostatos, numatoma pirkimo vertė yra mažesnė už šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas tarptautinio pirkimo vertės ribas, o koncesijos objekto dalies, kuriai taikytinos Koncesijų įstatymo nuostatos, numatoma koncesijos vertė yra ne mažesnė už tarptautinės koncesijos vertės ribą, taip pat tais atvejais, kai pirkimo objekto dalies, kuriai taikytinos šio įstatymo nuostatos, numatoma pirkimo vertė yra lygi arba mažesnė už šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytas mažos vertės pirkimo ribas, tokiai sutarčiai sudaryti taikomos Koncesijų įstatymo nuostatos.

Komentuojamame PĮ 20 straipsnyje^[1] yra įtvirtintos pirkimų taisyklės, kurios taikomos, kai sudaromos mišrios sutartys.

Mišrios sutartys – sutartys, turinčios kelių rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Kitaip sakant, mišri sutartis nėra atskira viešųjų pirkimų sutarčių rūšis (kategorija), o tik atskirų pirkimo objekto sudedamųjų dalių, kaip visumos, įsigijimo apibrėžtis. Tokių sutarčių sudarymas pripažįstamas ir bendrųjų civilinės (sutarčių) teisės normų.

Pirkimų praktikoje, kai sutartis turi kelių rūšių sutarčių elementų (pavyzdžiui, prekių ir paslaugų, prekių ir darbų, paslaugų ir darbų), turi būti nustatoma, pagal kurio pirkimo objekto įsigijimui taikomas taisykles bus organizuojamas pirkimas (pavyzdžiui, prekėms ar darbams taikomas taisykles). Mišrių sutarčių instituto reglamentavimo poreikis yra objektyvus, kadangi pirkimo procedūrai negali būti taikomos kelios skirtingos taisyklės vienu metu. Aptariamas teisinis klausimas taip pat aktualus, kai sudaromos viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartys ar institucinės partnerystės sutartys, kai dalis sutarties objekto būna juridinio asmens steigimas, akcijų perleidimas ir kt.^[2].

PĮ 20 straipsnio taisyklės turi esminės reikšmės dėl:

• konkretaus PĮ reguliavimo taikymo, t. y. darbams, paslaugoms ar prekėms taikytinų taisyklių nustatymo; pirkimo vertės ribų; pirkimų procedūrų pasirinkimo tais atvejais, kai pirkimo objektas yra sudėtinis ir jį sudaro iš esmės skirtingi objektai, pavyzdžiui, darbai ir paslaugos (pavyzdžiui, rangos darbai su darbo projekto parengimu ir kadastrinių bylų parengimu), įprastos paslaugos ir PĮ 4 priede nurodytos paslaugos, prekės ir paslaugos (pavyzdžiui, automobilio įsigijimas ir jo techninės priežiūros paslaugos) ir kt.
• santykio (taikytinumo) tarp VPĮ ir PĮ ar Koncesijos įstatymo^[3],

Pažymėtina, kad PĮ 20 straipsnio taisyklės taikomos tik tada, kai perkančiojo subjekto veikla patenka į PĮ reguliavimo sritį, t. y. atitinka PĮ 5-11 straipsniuose įtvirtintas veiklas. Jeigu pirkimas vykdomas dėl dviejų skirtingų perkančiojo subjekto veiklų, t. y. viena veikla patenka į PĮ reguliavimą, o kita veikla į jį nepatenka (detaliau dėl to taip pat žiūrėti PĮ 15 straipsnio komentarą), tuomet taikomos PĮ 15 straipsnio bei PĮ 21 straipsnio ir 24 straipsnio taisyklės.

 

1. PĮ 20 straipsnio 1 dalis skirta tiems atvejams, kai visos pirkimo objekto dalys patenka į PĮ taikymo sritį. Nepriklausomai nuo to, ar darbai, paslaugos ar prekės bus pripažinti pagrindine mišrios sutarties dalimi, vis tiek pirkimas bus vykdomas pagal PĮ.

PĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi taisyklės, kuriomis vadovaujantis nustatomas pagrindinis mišraus pirkimo objektas.

1.1. PĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta pagrindinio mišrios pirkimo sutarties objekto dalies taisyklė.

PĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisyklė taikoma, kai perkami darbai kartu su paslaugomis ir (arba) prekėmis. PĮ neaprašyta, kas yra pagrindinė mišrios sutarties objekto dalis, t. y. tai nereglamentuojama nei PĮ 20 straipsnyje, nei Direktyvos 2014/25/ES 5 straipsnyje, todėl komentuojamos taisyklės taikymas glaudžiai susijęs su ESTT praktikoje pateiktais išaiškinimais^[4].

Teismų praktikoje išskirtas vadinamasis pagrindinio sutarties objekto testas, t. y. perkantysis subjektas, prieš vykdydamas pirkimą pagal konkrečias procedūras, turi nustatyti, kuris objektas yra pagrindinis, o kuris – šalutinis, skirtas „aptarnauti“ pagrindinį objektą^[5].

Pagrindinio sutarties objekto testas atliekamas, atsižvelgiant į šiuos elementus, kurių sąrašas nėra baigtinis:

• koks yra pagrindinis viešo pirkimo sutarties sudarymo tikslas, pavyzdžiui, perkantysis subjektas siekia įsigyti prekes ar nusipirkti darbus, paslaugas;
• kaip detaliai apibrėžiami konkretūs darbai, paslaugos;
• ar nustatytas atsiskaitymas už darbus, paslaugas;
• ar pagrindinis tiekėjas pats atliks darbus ir (arba) teiks paslaugas, ar priešingai – samdys subrangovus, subtiekėjus, subteikėjus;
• koks numatomos vertės santykis^[6];
• ar galima įvykdyti sutartį be šalutinio objekto ^[7].

Nei vienas iš nurodytų kriterijų neturi pirmenybės ar eiliškumo, tačiau pažymėtina, kad praktikoje nustatant pagrindinį mišrios sutarties objektą, dažniausiai pirmiausia vertinamas pirkimo sutarties tikslas, tada papildomai vertinami kiti nurodyti kriterijai.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas siekia įsigyti mišrų pirkimo objektą, kurį sudaro darbai (pagrindinis pirkimo objektas) ir paslaugos, skirtos tinkamai pabaigti darbus. Darbų vertė yra 4 000 000 EUR (neviršija tarptautinės vertės ribų darbų pirkimams), paslaugų vertė – 450 000 EUR (viršija tarptautinės vertės ribas paslaugų pirkimams). Nepaisant to, kad paslaugų pirkimas atskirai turėtų būti vykdomas pagal tarptautinės vertės pirkimams skirtą reguliavimą, tačiau, kadangi tokiai mišriai sutarčiai taikytinas darbų pirkimų reguliavimas, o darbų vertė neviršija tarptautinės vertės ribų, bendras mišrus pirkimas vykdytinas pagal supaprastintų pirkimų taisykles.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas siekia įsigyti prekybos ir pramogų centro statybos darbus. Pirkimą sudarys:

• pastato ir automobilių stovėjimo aikštelės, įvažiavimo kelių statyba.
• kiti darbai ir paslaugos, t. y. pirkimo laimėtojas taip pat turės nupirkti žemės sklypus, atlikti studijas, parengti projektavimo dokumentus, parengti ir pildyti tam tikrus buhalterijos ir valdymo dokumentus, atlikti lėšų paiešką, įgyvendinti efektyvias priemones siekiant užtikrinti darbo rezultatų pardavimą; užtikrinti bendrą projekto valdymą ir koordinavimą bei bendruomenės informavimą.

ESTT tokioje situacijoje nustatė, kad šios paslaugos, t. y. žemės sklypų pirkimas perkančiojo subjekto naudai, studijų atlikimas, lėšų paieška, projekto valdymas ir koordinavimas bei bendruomenės informavimas, buvo dalis statybos darbų, todėl būtent darbų dalis buvo pripažinta pagrindine^[8], o kitos dalys pripažintos tiesiogiai susijusiomis, „tarnaujančiomis“ pagrindinei daliai.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas siekia vykdyti pirkimą dėl mišraus pobūdžio sutarties sudarymo, kuris apima: susitarimą, pagal kurį perkančioji organizacija perleis 49 % patronuojamos bendrovės akcijų įmonei, kurią įsteigs laimėjęs konkurso dalyvis, susitarimą, pagal kurį įsteigta bendrovė įsipareigos įgyvendinti vystymo planą, kuris apims kazino patalpų pagerinimą ir jo veiklos licencijos teikiamų galimybių panaudojimą, pastatų kompleksui priklausančių dviejų viešbučių įrengimą ir atnaujinimą ir apie 280 hektarų ploto aplinkinių žemės sklypų sutvarkymą. Šių darbų vykdymas sudarys dalį kainos, kuri bus sumokėta už 49 % perkančiojo subjekto dukterinės bendrovės akcijų įsigijimą, perkančiojo subjekto ir įsteigtos įmonės susitarimą, kuriuo pastaroji įgys teisę paskirti perkančiojo subjekto dukterinės bendrovės direktorių valdybos daugumą ir taip administruoti bendrovę, laikydamasi sutartyje įtvirtintų sąlygų, susitarimą, pagal kurį įsteigta įmonė užtikrins kazino valdymą už atlyginimą, kurį mokės perkantysis subjektas.

ESTT šią situaciją vertino taip, kad sutartis yra mišri ir apima, pirma, dalį, pagal kurią perkantysis subjektas parduoda akcijas geriausią pasiūlymą pateikusiam dalyviui, – o toks susitarimas nepatenka į pirkimų taisyklių taikymo sritį – ir, antra, sutartį dėl paslaugų su geriausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu, kuris įsipareigoja valdyti kazino įmonę. ESTT konstatavo, kad pagrindinis mišrios sutarties dalykas buvo 49 % dukterinės bendrovės akcijų pardavimas geriausią pasiūlymą pateikusiam dalyviui, o šio sandorio darbų bei paslaugų dalys – nesvarbu, ar paslaugų dalis būtų viešasis paslaugų pirkimas, ar viešoji paslaugų koncesija, – buvo antraeilės, palyginti su pagrindiniu sutarties dalyku^[9]. Taigi, tokiu atveju mišrios sutarties sudarymui nebuvo taikytinos viešuosius pirkimus reguliuojančios teisės normos.

 

1.2. PĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta didesnės numatomos pirkimo objekto vertės taisyklė.

PĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto taisyklė taikoma, kai pirkimo objektas apima bent du iš toliau nurodomų objektų:

• PĮ 4 priede nurodytas paslaugas;
• paslaugas;
• prekes.

Numatomos pirkimo objekto vertės skaičiavimo taisyklės įtvirtintos PĮ 13 straipsnyje (detaliau žiūrėti PĮ 13 straipsnio komentarą).

PĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto taisyklės esmė – taikyti matematinį numatomų pirkimo objektų verčių palyginimą. Apskaičiuojama kiekvienos mišrios sutarties objekto dalies numatoma pirkimo vertė (atskirai paslaugų, PĮ 4 priede nurodytų paslaugų arba prekių) ir šios apskaičiuotos numatomos pirkimo vertės palyginamos tarpusavyje, vertinant, kuri iš jų yra didesnė.

Jeigu miršią sutartį sudaro trys sudedamosios dalys: prekės, paslaugos ir PĮ 4 priede nurodytos paslaugos, o prekių ir paslaugų kartu numatoma pirkimo vertė yra didesnė negu tik PĮ 4 priede nurodytų paslaugų numatoma pirkimo vertė (prekių numatoma pirkimo vertė + paslaugų numatoma pirkimo vertė > PĮ 4 priede nurodytų paslaugų numatoma pirkimo vertė), taikomos bendros PĮ nuostatos, netaikomos išimtys PĮ 4 priede nurodytų paslaugų  procedūroms^[10].

PĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto taisyklės taikymo išimtis – atvejai, kai perkamos prekės su jų sumontavimo (įrengimo) paslaugomis, perkantysis subjektas turėtų pirkimą vertinti kaip prekių įsigijimą, t. y. taikyti pagrindinės mišrios sutarties objekto dalies, o ne numatomos pirkimo vertės vertinimo kriterijų. LAT praktikoje buvo pasisakyta, kad prekės sąvoka negali būti suprantama siaurai, jų pagaminimas, pristatymo, montavimo, diegimo ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos taip pat įeina į prekės sampratą (detaliau taip pat žiūrėti prekių pirkimo-pardavimo sutarties sampratą PĮ 2 straipsnio 22 dalies komentare), todėl tokiais atvejais pirkimo sutartis netgi nebūtų laikoma mišria sutartimi, o būtent būtų prekių pirkimo-pardavimo sutartis^[11].

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrais atvejais prekių pirkimas su jų sumontavimu, ypač kai jos tampa integraliomis kito objekto dalimis, pagal įstatymą bus laikoma ne paslaugų suteikimu, o darbų atlikimu. PĮ 2 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad darbų pirkimo sutartis – viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios dalykas yra darbai, susiję su PĮ 1 priede išvardytomis veiklos rūšimis, arba šie darbai ir jų projektavimo paslaugos, o PĮ 1 priede, pavyzdžiui, nurodyta, kad darbais laikytini ne savos gamybos medinių langų įrengimas.

PĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta taisyklė labiausiai aktuali :

• pirkimui tik tais atvejais, kai sprendžiama, ar PĮ 4 priede nurodytos paslaugos laikytinos pagrindinėmis, kadangi tokiu atveju yra taikomos PĮ nuostatos, kuriomis lanksčiau reguliuojamos pirkimų procedūros, pavyzdžiui, tarptautinės vertės riba yra 1 000 000 Eur, o ne 434 000 Eur (detaliau žiūrėti PĮ 12 straipsnio komentarą).
• tais atvejais, kai vertinama paslaugų ir prekių numatoma pirkimo vertė, tuomet tinkamas pirkimo objekto nustatymas (kvalifikavimas) neturi reikšmės numatomai pirkimo vertei, nustatytai atsižvelgiant į tai, kad tiek paslaugoms, tiek prekėms yra nustatyta vienodo dydžio riba, nuo kurios turi būti vykdomas tarptautinės vertės pirkimas (detaliau žiūrėti PĮ 12 straipsnio komentarą).

 

2. PĮ 20 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta pagrindinės mišrios pirkimo sutarties objekto dalies taisyklė tais atvejais, kai:

• perkantysis subjektas siekia sudaryti mišrią sutartį;
• ne visos pirkimo objekto dalys patenka į PĮ reguliavimą, t. y. viena ar daugiau dalys atskirai galėtų būti perkamos pagal PĮ, o kita ar daugiau dalių atskirai galėtų būti perkamos pagal kitus teisės aktus.

Kitų teisės aktų baigtinis sąrašas nėra pateikiamas, tačiau tai galėtų būti:

• VPĮ;
• Koncesijų įstatymas;
• GPĮ;
• Reglamentas Nr. 1370/2007/EB;
• Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.

• pirkimo objekto dalys negali būti atskirtos į skirtingas sutartis dėl objektyvių priežasčių, susijusių su pirkimo objekto techninėmis ir (arba) ekonominėmis ypatybėmis.

Perkantieji subjektai turi nustatyti, ar dėl pirkimo objekto galima sudaryti atskiras sutartis ar negalima. Kiekvienu atskiru atveju turi būti nustatytos konkrečios, įrodymais pagrįstos priežastys nesudaryti atskirų sutarčių. Paties perkančiojo subjekto įsitikinimai ar numanomi ketinimai nėra pakankami įrodymai dėl pirkimo skaidymo (arba) neskaidymo į atskiras sutartis^[12]. Dėl to PĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės aiškinamos siaurai, visos nustatytos sąlygos turi būti aiškiai pagrįstos objektyviais įrodymais, o ne tik perkančiojo subjekto subjektyvia nuomone.

Poreikis sudaryti vieną sutartį gali iškilti tiek dėl techninio, tiek dėl ekonominio pobūdžio priežasčių^[13].

Techninio pobūdžio priežastis – pagrįstas poreikis sudaryti vieną sutartį vieno pastato statybos atveju, jeigu viena to pastato dalis būtų numatyta tiesioginei atitinkamos perkančiojo subjekto veiklai naudoti, o kita dalis būtų numatyta valdyti koncesijos pagrindu, pavyzdžiui, siekiant įrengti visuomenei skirtą požeminę automobilių stovėjimo aikštelę kuri yra neatskiriama pastato dalis.

Ekonominio pobūdžio priežastis – vienos sutarties sudarymas, pagrįstas dvigubos pirkimų procedūros išvengimu, pavyzdžiui, institucinės partnerystės atveju nereikėtų, pirma, vykdyti privataus partnerio, kuris bus naujai kuriamo juridinio asmens partneris, atrankos ir tik tuomet vykdyti paslaugų koncesijos skyrimo procedūros, kurioje įsteigtas juridinis asmuo turėtų varžytis su kitais ūkio subjektais (taip paneigiant juridinio asmens steigimo tikslą)^[14].

 

3. PĮ 20 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos taisyklės, kai pirkimo objekto dalims taikomi skirtingi teisiniai reguliavimai ir kelios pirkimo dalys gali būti atskirtos viena nuo kitos ir sudarytos atskiros pirkimo sutartys.

PĮ 20 straipsnio 3 dalyje yra išskirta perkančiojo subjekto diskrecija pasirinkti:

3.1. PĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta perkančiojo subjekto diskrecija vykdyti atskiras procedūras dėl kiekvienos pirkimo dalies^[15].

Kai perkantysis subjektas pasirenka vykdyti atskiras procedūras dėl kiekvienos pirkimo dalies, perkantysis subjektas dėl kiekvienai pirkimo objekto daliai taikytinų teisės normų sprendžia atskirai, t. y. nustato taikyti PĮ ar kitą teisės aktą.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas siekia išsinuomoti patalpas iš tiekėjų bei įsigyti paslaugas. Perkantysis subjektas nusprendė atskirti šias pirkimo objekto dalis. Patalpų nuomos sutartis sudaroma, taikant PĮ 16 straipsnio 1 dalies išimtį (detaliau žiūrėti PĮ 16 straipsnio 1 dalies komentarą).

 

Kai yra priimamas sprendimas dėl tų pirkimo objekto dalių, kurioms taikomas PĮ, turi būti taip pat atsižvelgiama į PĮ 20 straipsnio 1 dalies taisykles (detaliau žiūrėti PĮ 20 straipsnio 1 dalies komentarą).

 

3.2. PĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta perkančiosios organizacijos diskrecija vykdyti bendrą mišrų pirkimą dėl visų pirkimo objekto dalių.

Kadangi PĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bent viena pirkimo objekto dalis yra reguliuojama PĮ, todėl ir visam mišriam pirkimui bus taikomas PĮ. Tokia taisyklė įtvirtinta siekiant užtikrinti, kad perkantieji subjektai negalėtų išvengti pirkimų teisinio reguliavimo^[16], ir taikoma tiek supaprastintiems pirkimams (įskaitant mažos vertės pirkimus), tiek tarptautinės vertės pirkimams. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai mišraus pirkimo objekto dalių įsigijimas reguliuojamas skirtingais teisės aktais:

• VPĮ arba PĮ, arba Koncesijų įstatymo;
• kitais teisės aktais, pavyzdžiui, Reglamentu Nr. 1370/2007/EB^[17].

PĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nereguliuojamas VPĮ, PĮ ir (arba) Koncesijų įstatymo santykis, kuris nustatomas atskirose komentuojamo straipsnio dalyse. Kitaip sakant, kai kyla poreikis pasirinkti tarp PĮ ir Koncesijų įstatymo, taikomas PĮ 20 straipsnio 3 dalies 3 punktas; tarp PĮ ir VPĮ – taikomas PĮ 15 straipsnis; tarp PĮ ir kitų teisės aktų – taikomas PĮ 21 straipsnis.

PĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytos taisyklės išimtis taip pat yra įtvirtinta PĮ 23 straipsnyje, kuriame reglamentuojami mišrūs pirkimai, apimantys gynybos ar saugumo aspektus (detaliau žiūrėti PĮ 23 straipsnio komentarą).

 

3.3. PĮ 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta perkančiojo subjekto diskrecija vykdyti bendrą mišrų pirkimą, kai pirkimo objekto dalys yra reguliuojamos tiek PĮ, tiek Koncesijų įstatymo.

Esant PĮ ir Koncesijų įstatymo santykiui, pagrindinis objektas nustatomas pagal didesnės pirkimo objekto dalių numatomos pirkimo vertės taisyklę, kuri įtvirtinta PĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte:

 

Taikomas PĮ	Taikomas Koncesijų įstatymas
Taikomos PĮ nuostatos, jeigu pirkimo objekto dalies, kuriai taikomas PĮ, vertė viršija mažos vertės ribas (detaliau žiūrėti PĮ 12 straipsnio 3 dalies komentarą).	Taikomos Koncesijų įstatymo nuostatos, kai yra šios alternatyvios sąlygos:
	pirkimo objekto dalies, kuriai taikytinos PĮ nuostatos, numatoma pirkimo vertė yra mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas (detaliau žiūrėti PĮ 12 straipsnio 1 dalies komentarą), o koncesijos objekto dalies, kuriai taikytinos Koncesijų įstatymo nuostatos, numatoma koncesijos vertė yra ne mažesnė už tarptautinės koncesijos vertės ribą[18];
	pirkimo objekto dalies, kuriai taikytinos PĮ nuostatos, numatoma pirkimo vertė yra mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas (detaliau žiūrėti PĮ 12 straipsnio 1 dalies komentarą), o koncesijos objekto dalies, kuriai taikytinos Koncesijų įstatymo nuostatos, numatoma koncesijos vertė yra ne mažesnė už tarptautinės koncesijos vertės ribą[19];
	taikomos Koncesijų įstatymo nuostatos, kai pirkimo objekto dalies, kuriai taikomas PĮ, vertė neviršija mažos vertės ribos (detaliau žiūrėti PĮ 12 straipsnio 3 dalies komentarą).

---

 

 

---