37 straipsnis. Tarptautinio pirkimo, supaprastinto pirkimo ir mažos vertės pirkimo atlikimas
37 straipsnis. Tarptautinio pirkimo, supaprastinto pirkimo ir mažos vertės pirkimo atlikimas
- Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkantysis subjektas atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
- Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, 44, 47 straipsnių, 68 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio, 94 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, šio įstatymo 34 straipsnio reikalavimų, išskyrus 34 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Be to, gali būti nesilaikoma šio įstatymo 90 straipsnio reikalavimų, jeigu atliekamas mažos vertės neskelbiamas pirkimas, kurio numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) be pridėtinės vertės mokesčio.
- Mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiojo subjekto, vadovaujantis šiuo įstatymu, patvirtintas taisykles. Šias taisykles perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiojo subjekto interneto svetainėje, specialiai tam skirtoje skiltyje (toliau – pirkėjo profilis), jeigu perkantysis subjektas turi savo interneto svetainę.
PĮ 37 straipsnis reguliuoja tarptautinius, supaprastintus pirkimus bei atskirą supaprastintų pirkimų kategoriją – mažos vertės pirkimus (toliau tekste nurodytos viešųjų pirkimų rūšys minimos atskirai) bei jų atlikimo tvarką.
Pažymėtina, kad pirkimai priskiriami tarptautiniams, supaprastintiems arba mažos vertės pirkimams pagal pirkimų vertės ribas (detaliau žiūrėti PĮ 12 ir 13 straipsnių komentarus). Toks skirstymas yra aktualus dėl vykdomo pirkimo teisinio reguliavimo, kadangi skirtingos rūšies pirkimams taikomos atskiros teisės normos, nustatomi atitinkamai griežtesni ar lankstesni reikalavimai procedūrų vykdymui, pirkimo dokumentams.
- PĮ 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisyklė, kad tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkantysis subjektas vykdo PĮ nustatyta tvarka, išskyrus komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Tai reiškia, kad tarptautiniams ar supaprastintiems pirkimams iš esmės yra taikomi visi PĮ reikalavimai, išskyrus reikalavimus, taikomus mažos vertės pirkimams.
- PĮ 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atliekant mažos vertės pirkimus turi būti vadovaujamasi: pirma, PĮ I skyriaus,44 ir 47 straipsnių, 68 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio, 94 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatomis, antra, perkančiojo subjekto patvirtintu mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu, kuriame turi būti nustatyta prekių, paslaugų ir darbų mažos vertės pirkimų būdai ir jų procedūrų atlikimo tvarka.
Kaip matyti, mažos vertės pirkimams yra taikoma lankstesnė tvarka, kadangi mažos vertės pirkimai dėl savo specifikos bei mažos vertės iš esmės nedaro įtakos ūkio subjektų varžymuisi bendrojoje ES rinkoje, išskyrus, jei egzistuoja tarptautinis interesas (angl. cross-border interest)[1] (detaliau žiūrėti PĮ 12 straipsnio komentarą). Dėl to perkantieji subjektai, vykdydami mažos vertės pirkimus, juos turi organizuoti vadovaujantis perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nurodyta tvarka ir taisyklėmis.
Nors PĮ mažos vertės pirkimai reglamentuojami minimaliai, tačiau toks supaprastintų pirkimų pobūdis nereiškia, kad šioms procedūroms neaktualios tam tikros bendrosios ir imperatyviosios PĮ nuostatos, t. y. pirkimų principai (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 1 dalies komentarą) ir pirkimo tikslas racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą)[2]. Tačiau ne visada pirkimų principų ar kitų pamatinių PĮ nuostatų taikymas supaprastintiems pirkimams lems analogišką tarptautiniams pirkimams taikomą tvarką, ypač tais atvejais, kai PĮ šie pirkimai reguliuojami netapačiai[3]. LAT pažymėjo, jog pirkimo objekto svarba, viešojo intereso buvimas nelemia to, jog mažos vertės pirkimams turi būti taikomos griežtesnės taisyklės, kurios paprastai taikomos tik tarptautiniams pirkimams[4].
Nors PĮ 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokias konkrečiai PĮ nuostatas privalomai turi taikyti perkantysis subjektas, vykdydamas mažos vertės pirkimus, tačiau perkantysis subjektas nėra ribojamas taikyti ir kitas PĮ nuostatas. Pavyzdžiui, tiekėjų pašalinimo pagrindai (PĮ 59 straipsnis, VPĮ 46 straipsnis), neįprastai mažos pasiūlytos kainos vertinimas (PĮ 66 straipsnis) mažos vertės pirkimų atveju nėra imperatyvūs, o tai reiškia, kad jų taikymas priklauso nuo perkančiojo subjekto diskrecijos, kuri turi būti įgyvendinama pirkimo sąlygose nurodant, ar tam tikri tiekėjų pašalinimo pagrindai konkrečiu atveju bus taikomi, ar bus vertinama tiekėjo pasiūlyta neįprastai maža kaina. Tokių sąlygų įtvirtinimas pirkimo sąlygose lemia, ar perkantysis subjektas turės teisę ir pareigą juos vertinti[5]. Dėl to tam, kad perkantysis subjektas galėtų atmesti tiekėjo pasiūlymą, tokie atvejai turi būti nustatyti konkretaus pirkimo sąlygose[6].
Pavyzdys
Perkantysis subjektas vykdo mažos vertės pirkimą ir pirkimo sąlygose nurodė, kad jis patikrina, ar pirkime nebuvo pasiūlytos neįprastai mažos kainos, o tuo atveju, jei nustato, kad pateiktame pasiūlyme nurodoma neįprastai maža kaina, perkantysis subjektas privalo tiekėjo CVP IS susirašinėjimo priemonėmis paprašyti per nurodytą terminą pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, įskaitant ir detalų kainų sudėtinių dalių pagrindimą. Nors nei PĮ37 straipsnio 2 dalyje, nei mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nėra nurodyta perkančiojo subjekto pareiga patikrinti neįprastai mažą kainą, tačiau pirkimo sąlygose aiškiai ir tiksliai nurodžius, kokiais atvejais bus tikrinama neįprastai maža pasiūlymo kaina ar įkainiai, tai tokiu atveju perkantysis subjektas privalo juo vadovautis ir prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą ar įkainius.
Pavyzdys
Perkantysis subjektas vykdo mažos vertės viešąjį pirkimą. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas nebus taikomas ir pirkimo sutartis su laimėtoju bus sudaroma nedelsiant. Todėl perkantysis subjektas kitą dieną po pasiūlymo eilės ir pirkimo laimėtojo paskelbimo su pirkimo laimėtoju sudarė pirkimo sutartį. Tuo tarpu tiekėjas, pasiūlymo eilėje esantis antroje vietoje, perkančiajam subjektui pretenziją pateikė tik po kelių dienų nuo pranešimo apie pasiūlymo eilę paskelbimo, t. y. jau po pirkimo sutarties sudarymo. Nors tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajam subjektui, tačiau jei pretenzija gauta po pirkimo sutarties sudarymo, tai perkantysis subjektas turi teisę atsisakyti nagrinėti tokią pretenziją, kadangi pretenzija pateikta jau po pirkimo sutarties sudarymo, o pirkimo sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kad atidėjimo terminas nebus taikomas.
Be to, PĮ 37 straipsnio 2 dalyje nurodyti neskelbiamos mažos vertės pirkimų vykdymo ypatumai:
- Neskelbiamiems mažos vertės pirkimams, kurie atliekami PĮ 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies, 1, 2 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis (detaliau žiūrėti minėtų PĮ straipsnių komentarus), gali būti netaikomi reikalavimai, susiję su bendravimu ir keitimųsi informacija (PĮ 34 straipsnis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą).
- Neskelbiamiems mažos vertės pirkimams, kurio numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur gali būti netaikomi PĮ 90 straipsnyje nustatyti reikalavimai (detaliau žiūrėti PĮ 82 straipsnio komentarą).
- PĮ 37 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad perkantieji subjektai mažos vertės pirkimus turi atlikti pagal perkančiojo subjekto patvirtintas taisykles. Perkantieji subjektai tokias taisykles per 3 (tris) darbo dienas turi paskelbti CVP IS ir perkančiojo subjekto interneto svetainėje, jei tokia yra.
[1] ESTT 2001 m. gruodžio 3 d. nutartis byloje Vestergaard, C-59/00.
[2] LAT 2014 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014.
[3] LAT 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014.
[4] LAT 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2010.
[5] LApT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1193-236/2018.
[6] LAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2011; LAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2011.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite