33 straipsnis. Interesų konfliktas

1. Pirkimuose kylantiems interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai perkantieji subjektai, kurie yra perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, iniciatoriai, Komisijos nariai, ekspertai ar stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu.
2. Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, siekdamas užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pirkimo procedūrose dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją.
3. Jeigu perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, gauna pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso ar jo stebėjimo, šio perkančiojo subjekto vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą. Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, nustatęs, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso ar jo stebėjimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo pašalinimo pagrindas. Jeigu nustatoma, kad į interesų konflikto situaciją pateko stebėtojas, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, apie dėl jo priimtą sprendimą informuoja instituciją ar įstaigą, įgaliojusią asmenį stebėtojo teisėmis dalyvauti Komisijos posėdžiuose.

Ankstesnės redakcijos PĮ, taip pat ir Direktyvoje 2004/17/EB apskritai nebuvo įtvirtinta jokių taisyklių, susijusių su interesų konfliktu, todėl tai yra iš esmės naujas reguliavimas. Pagrindinis šios nuostatos tikslas yra užtikrinti, kad perkantieji subjektai (įskaitant jos patarėjus, pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjus) ir pirkimo dalyvių santykiuose nebūtų nevienodų varžymosi sąlygų ar iškraipytos konkurencijos prielaidų ir realių apraiškų. Kitaip tariant, komentuojama PĮ norma^[1] siekiama pirkimų principų, pirmiausia skaidrumo, ir tikslų įgyvendinimo, korupcinio pobūdžio apraiškų prevencijos (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies komentarą). Tais atvejais, kai pirkimo sutartys yra sudaromos dėl korupcijos arba asmeninių interesų, tuomet nėra galimybių tikėtis, kad pirkimo sutarties rezultatas bus geriausia gauta vertė už pinigus. Taip yra todėl, kad pirkimo sutartys tokiais atvejais sudaromos ne su geriausiais rinkoje veikiančiais tiekėjais, o su tais tiekėjais, kurie turėjo palankesnes sąlygas laimėti pirkimą^[2].

Atsižvelgiant į tai, kad iki Direktyvos 2014/25/ES priėmimo interesų konflikto sąvoka nebuvo konkrečiai įtvirtinta, tai šios sąvokos samprata buvo plėtojama ESTT ir ESBT praktikoje. ESBT^[3] nurodė, be kita ko, šiuos interesų konflikto požymius: (i) interesų konfliktas yra situacija; tai reiškia, kad interesų konfliktas savaime (lot. per se) nėra pažeidimas, tačiau yra prielaida tokiam kilti; (ii) interesų konfliktas turi būti objektyvaus pobūdžio, dėl to neatsižvelgiama į suinteresuoto asmens ketinimus. Dėl to konkrečiu atveju, vertinant interesų konflikto atvejį, be kita ko, turėtų būti vadovaujamasi nurodytais ESTT ir ESBT išaiškinimais.

LAT, aiškindamas interesų konfliktų sampratą, konstatavo, kad interesų konfliktų situacijos plačiąja prasme susiklosto tada, kai perkantieji subjektai imasi aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti pirkimo procedūrų skaidrumą tiek vertikalaus^[4], tiek horizontalaus interesų konfliktų atvejais, t. y. kai procedūrų skaidrumui kyla grėsmė dėl tiekėjo ir perkančiojo subjekto ar dėl kelių tiekėjų tarpusavio santykių^[5]. Be to, pirkime turi būti stengiamasi išvengti pavojų, kad perkantysis subjektas vadovausis su nagrinėjamu pirkimu nesusijusiais kriterijais ir vien dėl to pirmenybę teiks kuriam nors konkurso dalyviui. Tokia situacija gali lemti konkurencijos iškraipymą bei nediskriminavimo bei lygiateisiškumo principų pažeidimą (PĮ 29 straipsnio 1 dalis)^[6]. Dėl to kiekvienas perkantysis subjektas, susidūręs su intereso konflikto situacija, privalo imtis aktyvių veiksmų ir ginčo atveju būtent perkantysis subjektas turi įrodinėti, kad tokių veiksmų ėmėsi.

Taigi, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje^[7] yra išskiriamos šios interesų konfliktų kategorijos:

1. Vertikalūs (vidaus) interesų konfliktai. Tai tokie interesų konfliktai, kurie vyksta tarp perkančiojo subjekto ir ūkio subjekto (PĮ 33 straipsnis).
2. Horizontalūs (išorės) interesų konfliktai. Tai bet kokie ūkio subjektų susitarimai, kurie bet kokiu būdu iškreipia konkurenciją pirkimo procedūrose, įskaitant tuos, kurie apima konkurencijos teisės taisykles dėl draudžiamų susitarimų ir susitarimus kuriuos sudarė tarpusavyje susiję tiekėjai (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktas ir 6 dalies 2 punkto c papunktis).

PĮ 33 straipsnyje^[8] įtvirtinta dalies vertikalių (vidaus) interesų konfliktų sąvoka, priemonės interesų konfliktams išvengti bei galimi perkančiojo subjekto veiksmai, gavus informacijos apie perkančiojo subjekto darbuotojo, pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų tiekėjo darbuotojo (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 11 dalies komentarą), komisijos nario, eksperto ir stebėtojo patekimo į interesų konflikto situaciją. PĮ 33 straipsniu yra siekiama užtikrinti perkančiojo subjekto interesų konfliktų prevenciją, nustatymą ir šalinimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip nurodyta pirmiau, PĮ 33 straipsnyje reglamentuojami ne visi vertikalūs interesų konfliktai, o tik ta jų dalis, kuri susijusi su perkančiojo subjektų, jo atstovų, jam padedančių ar procesą stebinčių asmenų interesų sankirta. Tokia vertikalių interesų konfliktų reglamentavimo apimtis išplaukia ir iš PĮ 33 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtinta interesų konfliktų, į kuriuos gali patekti pirkimo procedūros metu sprendimus priimantys asmenys, prevencija (konfidencialumo pasižadėjimo ir nešališkumo deklaracijos pasirašymas). Kita vertikalių interesų konfliktų, į kuriuos patenka pirkimo procedūroje dalyvaujantys ūkio subjektai (dalyviai), dalis reglamentuojama VPĮ 46 straipsnio normose.

PĮ 33 straipsnio nuostatose atsispindi eVigilo^[9] byloje pateikti pagrindiniai išaiškinimai: pirma, interesų konflikto sąvoka turi būti suprantama plečiamai ir net esant menkiausių abejonių, kad kuris nors asmuo gali būti linkęs (turėti interesą) suteikti pirmenybę konkrečiam tiekėjui pirkimo procedūrose, perkantysis subjektas turi imtis visų reikiamų priemonių, kad šios abejonės būtų pašalintos, antra, aktyvių veiksmų įrodinėjimo našta teismo procese tenka perkančiajam subjektui, t. y. būtent jis turi įrodyti, kad ėmėsi visų reikiamų priemonių tiriant bei pašalinant visus galimus ar esamus interesų konfliktus, bet ne priešingai, t. y. ne tiekėjas turi tai įrodyti.

1. PĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kokie atvejai yra priskiriami interesų konfliktams.

PĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos interesų konflikto situacijos yra susijusios būtent su perkančiojo subjekto, kurie yra perkančiosios organizacijos (apie perkančiojo subjekto sąvoką detaliau žiūrėti PĮ 4 straipsnio 1 dalies komentarą), darbuotojais, pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų tiekėjo darbuotojais (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 11 dalies komentarą), pirkimo iniciatoriais (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 151 dalies komentarą) komisijos nariais, ekspertais ir stebėtojais (detaliau žiūrėti PĮ 31 straipsnio komentarą). PĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmenų sąrašas, kurie gali patekti į vertikalaus interesų konflikto situaciją, nėra baigtinis. Svarbu tai, kad PĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi būti dalyvaujantys pirkimo procedūroje (pavyzdžiui, komisijos narys, ekspertas) ar galintys daryti įtaką jos rezultatams (pavyzdžiui, pirkimo iniciatorius).

Tam, kad būtų nustatyta, jog egzistuoja interesų konfliktas pagal PĮ 33 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytos šios sąlygos: pirma, perkančiojo subjekto atstovai turi turėti tiesioginį arba netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokį asmeninį interesą; antra, toks interesas gali pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui.

Pirma, finansinis ir ekonominis interesas turi būti suprantamas kaip toks, kai perkančiojo subjekto atstovas siekia piniginės, turtinės, ekonominės naudos sau pačiam, šeimos nariui, savo turimai įmonei ar įmonei, kurioje turi akcijų ir pan. Finansinis ir ekonominis interesas suprantamas plačiai, tai nėra tik tiesioginiai pinigai. Tai gali būti turtinė ar materialinė teisė, taip pat bet koks interesas, kuris siejamas su vienokiu ar kitokiu pinigų, turtinės teisės ar tokio intereso įgijimu. Dėl to interesų konfliktų situacijos dažnai kyla dėl egzistuojančių verslo ryšių. Situacija, kai asmuo, dalyvaujantis pirkimo paraiškų vertinime, pats laimi tą konkursą, prieštarauja vienodo požiūrio pirkimuose principui, reikalavimui gerai valdyti Bendrijos lėšas ir sukčiavimo prevencijos siekiui^[10]. Dėl to, kai nustatomas interesų konfliktas tarp vieno iš vertinimo komiteto narių ir konkurso dalyvio, pirkimo komisija privalo turimos informacijos pagrindu rūpestingai parengti ir priimti sprendimą dėl šio viešojo pirkimo procedūros tęsimo^[11].

Pavyzdys

Perkantysis subjektas siekia įsigyti karšto vandens gamybai skirtą įrenginį. Pasiūlymai buvo vertinami pagal kainos ir kokybės kriterijų. Perkančiojo subjekto pirkimo komisijos narys A. B. yra ir įmonės, kuri užsiima tokių įrenginių gamyba, kuri dalyvavo tame pačiame pirkime kartu su kita įmone konsorciumo pagrindu, savininkas. Komisijos narys A. B. perkančiojo subjekto vadovui ar jo įgaliotam atstovui nebuvo atskleidęs savo veiklos įmonėje. Tokiu būdu susiklostė interesų konflikto situacija, kurios komisijos narys neatskleidė ir nenusišalino nuo dalyvavimo pirkime. 

PĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad interesų konfliktas pasireiškia, be kita ko, kai yra kitoks asmeninis interesas. Ši sąvoka (kategorija) turi būti suprantama kaip apimanti visas galimas situacijas, kurios daro įtaką pirkimų procese dalyvaujančio asmens sprendimams dėl to, kad jam konkretus interesas yra naudingas asmeniškai^[12]. Pavyzdžiui, kitoks asmeninis interesas gali būti noras įsiteikti, palaikyti socialinius ar kitus ryšius ir pan. Toks interesas gali nesuteikti materialinės, finansinės ar ekonominės naudos, tačiau gali būti naudingas sprendimą priimančiam ar pirkimų procese dalyvaujančiam asmeniui.

Antra, kita interesų konflikto konstatavimo sąlyga yra ta, kad perkančiojo subjekto atstovų turimas interesas gali pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui.

Nešališkumas ir nepriklausomumas reiškia, kad PĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, organizuodami pirkimą, rengdami pirkimo dokumentus, atlikdami pirkimus, ar atlikdami sutarties vykdymo priežiūrą, priima sprendimus nepriklausomai nuo tiekėjų, vadovo, kitų asmenų. Priimdami sprendimus perkančiojo subjekto atstovai turi vengti išankstinės nuostatos, vadovautis visiems vienodais vertinimo kriterijais, pirkimų principais, pirkimo dokumentais, vengti asmeniškumo, atsižvelgti į ekspertų pateiktą nuomonę ir kitus objektyvius veiksnius.

Dėl to perkančiojo subjekto atstovai, viena vertus, turi dėti visas pastangas, kad nepatektų į interesų konflikto situaciją, kaip ji apibrėžta PĮ 33 straipsnio 1 dalyje, kita vertus, matydami, kad rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip galint paveikti sprendimus, kurie sukelia ar gali sukelti interesų konfliktą, privalo nusišalinti, kaip tai nustatyta Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovų, pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų ir pirkimų iniciatorių nusišalinimo tvarkos aprašo^[13] II ir III skyriuose. Etiško elgesio gairėse taip pat nurodoma, kad perkančiojo subjekto ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, pirkimo iniciatoriai, komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai turi vadovautis: (i) sąžiningumo principu – perkančiojo subjekto atstovas savo pareigas vykdo sąžiningai ir dorai, nesinaudodamas padėtimi siekiant gauti asmeninės naudos; (ii) konfidencialumo principu – perkančiojo subjekto atstovas negali tretiesiems asmenims atskleisti perkančiajam subjektui pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas, o žinoma informacija negali būti naudojama siekiant asmeninės naudos, ar siekiant proteguoti konkretų tiekėją ir sudaryti jam palankesnes sąlygas dalyvauti bei laimėti pirkimą; (iii) skaidrumo principu – turi būti užtikrinama, kad iš perkančiojo subjekto pusės nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo.

PĮ 33 straipsnio 1 dalyje neapibrėžiamos situacijos, kada perkančiojo subjekto atstovų turimas interesas gali pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui, t. y. nėra paaiškinama, kaip turi būti suprantama galėjimo pakenkti sprendimui sąlyga. Viena vertus, šis terminas turėtų būti aiškinamas plačiai, kadangi tai atitiktų minėtoje eVigilo byloje formuotą ESTT ir LAT praktiką. Kita vertus, sąlyga negali būti aiškinama taip, kad bet koks nutolęs ir hipotetinis, teorinis galėjimas daryti įtaką nešališkumui ir nepriklausomumui atitiktų galėjimo sąlygą komentuojamos PĮ normos prasme. Dėl to turėtų būti laikomasi praktikos, kad perkančiojo subjekto atstovų turimas interesas gali pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui, jeigu tokį interesą galima pagrįsti, įrodyti, jis yra akivaizdžiai numanomas, nesuderinamas tiek su teisės norminiais reikalavimais, tiek su įprastu etišku elgesiu pirkimuose. Pavyzdžiui, pats faktas, kad pirkimų komisijos narys ir pirkime dalyvaujančio tiekėjo direktorius prieš daugelį metų buvo pradinės mokyklos klasės draugai, savaime nesuponuoja nei intereso, nei jo galėjimo daryti įtaką nešališkumui ir nepriklausomumui. Tokia situacija neatitiktų anksčiau minėto interesų konflikto realumo kriterijaus.

Atsižvelgiant į tai, egzistuoja aptartų sąlygų – intereso ir jo įtakos priimamiems sprendimas galimybės – tamprus ryšys. Dėl to, jei įrodoma, kad asmens interesas yra realus, o ne hipotetinis, taip kartu įrodoma, kad toks interesas galėjo daryti įtaką asmens priimamų sprendimų nešališkumui.

Svarbu pažymėti, kad patekimas į interesų konflikto situaciją gali pasireikšti tiek pasirengimo pirkimui (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų pritaikymas konkrečiam tiekėjui), tiek pasiūlymų vertinimo bei sprendimų priėmimo (vieno tiekėjo pasiūlymo palankesnis vertinimas) etape.

Taigi, perkantysis subjektas, vertindamas, ar perkančiojo subjekto atstovas pateko į interesų konflikto situaciją PĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi nustatyti visas šias sąlygas: 1) į interesų konflikto situaciją pateko tokie perkančiojo subjekto atstovai, kurie dalyvauja konkrečioje pirkimo procedūroje ir gali daryti įtaką jos rezultatams, 2) perkančiojo subjekto atstovai turi realų (ne hipotetinį) tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ir kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą.

Nustačius nurodytas sąlygas būtų galima konstatuoti, kad šalys pateko į interesų konflikto situaciją, kaip tai nurodyta PĮ 33 straipsnio 1 dalyje. Perkantysis subjektas turi imtis visų pagrįstų veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, ar konkurencija buvo sąžininga.

Tuo atveju, jei atlikus išsamų patikrinimą, nustatomos PĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, perkantysis subjektas privalo:

1. Nušalinti perkančiojo subjekto atstovą nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas lemtų pirkimo procedūrų neskaidrumą. Nušalinimo tvarka yra apibrėžta Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovų, pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų ir pirkimų iniciatorių nusišalinimo tvarkos aprašo^[14] IV skyriuje.
2. įvertinti, ar tiekėjas turėtų būti pašalinamas iš pirkimo procedūros VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu su sąlyga, kad atitinkamos padėties nėra galimybės ištaisyti (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 2 punkto komentarą).

2. PĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos preventyvios priemonės, kurių turi imtis perkantysis subjektas, siekdamas užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, t. y. perkantysis subjektas prieš pradėdamas vykdyti pirkimą, turi reikalauti, kad perkančiojo subjekto darbuotojai, pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, pasirašytų konfidencialumo pasižadėjimą ir nešališkumo deklaraciją.

Nešališkumo deklaracijos forma yra patvirtinta VPT direktoriaus 2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1S-93^[15], kuri privalomai taikoma, atliekant pirkimus. Tuo tarpu konkreti konfidencialumo pasižadėjimo forma nėra patvirtina, o VPT yra tik parengusi pavyzdinę konfidencialumo pasižadėjimo formą^[16], tai reiškia, kad perkantysis subjektas gali būti pasirengęs ir kitokios formos konfidencialumo pasižadėjimą.

Nešališkumo deklaracija ir konfidencialumo pasižadėjimas gali būti pasirašomi vieną kartą per metus (jei kitaip nenustatyta perkančiojo subjekto vidaus dokumentuose), jeigu pirkimą atlieka nuolatinė pirkimo komisija ar pirkimo organizatorius, turintis nustatytą nuolatinę pirkimų vykdymo funkciją arba prieš kiekvieną pirkimą, jeigu kiekvienam pirkimui sudaroma vis kita pirkimo komisija ar skiriamas vis kitas pirkimo organizatorius. Tuo atveju, jeigu tas pats asmuo dirba keliose pirkimo komisijose arba yra ir pirkimo organizatorius, ir pirkimo komisijos narys – jam galima pasirašyti nešališkumo deklaraciją kartą per kalendorinius metus, nurodant visas atliekamas pareigas. Stebėtojas pasirašo nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą prieš kiekvieną pirkimą, kurio procedūras stebi.

Tačiau, perkančiojo subjekto atstovų pasirašytos nešališkumo deklaracijos savaime neužtikrina šių subjektų objektyvaus elgesio, o daugiau yra prevencinė priemonė, t. y. deklaracijos pasirašymas negali būti vienintelis ekspertų nešališkumo įrodymas, kai dėl to keliamos pagrįstos abejonės^[17]. Dėl to, jeigu konkurso dalyvis pateikia objektyvios informacijos, keliančios abejonių dėl perkančiojo subjekto atstovo nešališkumo, būtent perkantysis subjektas turi išnagrinėti visas reikšmingas aplinkybes dėl galimo interesų konflikto tam, kad jis būtų nustatytas ir pašalintas, ir prireikus prašyti šalių pateikti tam tikros informacijos ir įrodymų^[18].

Svarbu pažymėti ir tai, kad 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Viešųjų ir privačių interesų įstatymo pakeitimai, kuriais išplėstas asmenų, turinčiųjų deklaruoti privačius interesus, sąrašas, t. y. interesų deklaracijas turi pateikti pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiojo subjekto vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai. Privačių interesų deklaracijas būtina pateikti ne vėliau, nei iki dalyvavimo pirkimo procedūrose pradžios. Šių asmenų privačių interesų deklaracijų duomenys yra vieši ir skelbiami VTEK interneto svetainėje^[19]. Nepateikę privačių interesų deklaracijos pirmiau minėtieji asmenys neturi teisės dalyvauti pirkime ir turi būti atšaukti iš atitinkamų pareigų. Taigi, nurodyti asmenys ne tik turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą ir nešališkumo deklaraciją, bet ir pateikti privačių interesų deklaracijas.

Be to, siekiant užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, perkantysis subjektas gali nustatyti ir papildomas priemones, pavyzdžiui, interesų konfliktų nustatymo vengimo gaires, interesų konflikto nustatymo tvarką, trumpą atmintinę pirkimus vykdantiems ir inicijuojantiems asmenims.

3. PĮ 33 straipsnio 3 dalyje nurodyti perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, veiksmai, sužinojus apie perkančiojo subjekto atstovo patekimą į interesų konflikto situaciją.

Kaip jau nurodyta, perkantysis subjektas turi imtis visų pagal jo kompetenciją veiksmų, siekdamas išsiaiškinti bei užkirsti kelią interesų konflikto situacijos atsiradimui ar ištaisymui. Dėl to, kai perkantysis subjektas pats sužino ar kitas pirkimo dalyvis jį informuoja, kad perkančiojo subjekto atstovas gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją, privalo sustabdyti to asmens dalyvavimą su konkrečiu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo procese ar jo stebėjime bei privalo atlikti išsamų patikrinimą. Pažymėtina, kad kitas pirkimo dalyvis turi perkančiajam subjektui nurodyti tik objektyvią ir prieinamą informaciją, bet ne pats įrodinėti tokios informacijos pagrįstumą^[20].

Nėra detaliai nurodyta, kokia informacija laikoma pakankama, kad perkantysis subjektas turėtų pradėti tyrimą dėl interesų konflikto situacijos, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama atskirai. ESTT eVigilo^[21] byloje nurodė, kad aplinkybė, jog asmenys kartu dirba tame pačiame universitete, priklauso tai pačiai mokslinei grupei arba tame universitete juos sieja pavaldumo santykiai, ją reikėtų laikyti objektyvia informacija, dėl kurios perkantysis subjektas arba prireikus administracinės ar teisminės kontrolės institucijos turi pradėti išsamų tyrimą.

Tokiu atveju perkantysis subjektas privalo atlikti išsamų vidinį patikrinimą, t. y. kreiptis į interesų konfliktą patekusį perkančiojo subjekto atstovą prašydamas paaiškinti, kokie ryšiai sieja su konkrečiu tiekėju, jo darbuotoju, valdymo organo nariais, ar jo turimi ryšiai neiškraipys konkurencijos pirkime, ar tam tikras tiekėjas neatsidurs geresnėje padėtyje pirkime ir pan.

Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, tik atlikęs vidinį patikrinimą ir nustatęs, kad perkančiojo subjekto atstovas pateko į interesų konflikto situaciją, atlieka šiuos veiksmus: (i) nušalina iš su konkretaus pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso arba jo stebėjimo Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovų, pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų ir pirkimų iniciatorių nusišalinimo tvarkos aprašo^[22] IV skyriuje įtvirtinta tvarka; (ii) įvertina, ar neatsirado pagrindas pašalinti tiekėjo iš pirkimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 2 punkto (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 2 punkto komentarą) pagrindu ir, atitinkamai, tiekėją pašalina iš pirkimo procedūrų arba leidžia toliau dalyvauti pirkime.

Be to, jei nustatoma, kad į interesų konfliktą pateko stebėtojas, tai perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, apie priimtą sprendimą dėl interesų konflikto turi informuoti instituciją ar įstaigą, įgaliojusią tokį asmenį stebėtojo teisėmis dalyvauti komisijos posėdžiuose.