34 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija

 

1. Perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, paraiškų dėl kvalifikavimo pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkurso planų ir projektų pateikimą, vyksta naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma tik išimtiniais šiame įstatyme nurodytais atvejais.

 

2. Atliekant pirkimo procedūras centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties ar sukurtos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu, perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, įskaitant tiekėjų pasiūlymų pateikimą, gali vykti centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis.

 

3. Pasirašant ar nutraukiant pirkimo ir preliminariąsias sutartis, vykdant ir keičiant pirkimo sutartis, perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija gali vykti ne Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Vykdant pirkimo sutartis, sąskaitos faktūros teikiamos tik elektroniniu būdu. Elektroninės sąskaitos faktūros, atitinkančios Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, kurio nuoroda paskelbta 2017 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1870 dėl nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašo paskelbimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/55/ES (OL L 266, 2017, p. 19) (toliau – Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas), teikiamos tiekėjo pasirinktomis priemonėmis. Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarto neatitinkančios elektroninės sąskaitos faktūros gali būti teikiamos tik naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkantysis subjektas elektronines sąskaitas faktūras priima ir apdoroja naudodamasis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytus atvejus ir kai pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Šiame straipsnyje elektroninė sąskaita faktūra suprantama kaip sąskaita faktūra, išrašyta, perduota ir gauta tokiu elektroniniu formatu, kuris sudaro galimybę ją apdoroti automatiniu ir elektroniniu būdu.

 

4. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonės, centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos elektroninės priemonės, informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonės ir jų techninės charakteristikos turi nediskriminuoti tiekėjų, būti visiems prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis, neriboti tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose.

 

5. Perkantysis subjektas gali nereikalauti teikiant paraiškas, paraiškas dėl kvalifikavimo pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, pasiūlymus, sprendinius, projekto konkursų planus ir projektus (toliau – tiekėjo dokumentai) naudoti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemones, jeigu:

 

1) dėl specialaus pirkimo pobūdžio reikėtų elektroninių priemonių, įrangos ar rinkmenų formatų, kurie nėra visuotinai prieinami ar palaikomi visuotinai prieinamomis programomis;

 

2) tiekėjo dokumentams parengti reikėtų naudoti rinkmenų formatus, kuriuos galima perskaityti tik naudojant patentuotas programas ar programas, kurios nėra atviros ar visuotinai prieinamos ir kurių perkantysis subjektas negali sudaryti sąlygų atsisiųsti ar panaudoti nuotoliniu būdu;

 

3) elektroninių priemonių naudojimas pareikalautų specialios biuro įrangos, kuri perkantiesiems subjektams nėra visuotinai prieinama;

 

4) pirkimo dokumentuose reikalaujama pateikti modelius ar maketus, kurių neįmanoma perduoti elektroninėmis priemonėmis.

 

6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais tiekėjo dokumentai gali būti pateikiami per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją arba derinant pašto paslaugos teikėjo ar kito tinkamo vežėjo paslaugas ir Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemones.

 

7. Perkantysis subjektas ir tiekėjas bendrauti ir keistis informacija gali kitomis negu Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, kai dėl pirkimo pobūdžio reikia naudoti specialių informacinių sistemų priemones ir įrangą, kurios nėra visuotinai naudojamos, pavyzdžiui, darbų pirkimo ar projekto konkurso atveju statinio informacinio modeliavimo priemones. Tokiu atveju perkantysis subjektas turi pasiūlyti alternatyvią prieigą prie šių priemonių ir įrangos. Laikoma, kad perkantysis subjektas pasiūlė tinkamas alternatyvias prieigos galimybes bet kuriuo iš šių atvejų:

 

1) suteikė neatlygintiną, neribotą ir visapusę tiesioginę prieigą elektroninėmis priemonėmis prie tų priemonių ir įrangos nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos ir tame skelbime ar kvietime nurodė interneto adresą, kuriuo tos priemonės ir įranga yra prieinami;

 

2) užtikrino, kad dalyviai, kurie dėl nuo jų pačių nepriklausančių priežasčių neturi prieigos prie reikiamų priemonių ir įrangos ar negali laiku tokios prieigos gauti, galėtų dalyvauti pirkimo procedūroje naudodami suteiktus laikinus neatlygintinus prisijungimo kodus;

 

3) suteikė alternatyvų kanalą pasiūlymams elektroninėmis priemonėmis teikti.

 

8. Perkantysis subjektas gali nereikalauti iš tiekėjo teikiant dokumentus naudoti elektronines priemones, jeigu kitas negu elektronines priemones (teikiant dokumentus per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) naudoti būtina dėl:

 

1) elektroninių priemonių saugumo pažeidimo;

 

2) ypač jautriai informacijai apsaugoti reikalingos tokio aukšto lygio apsaugos, kurios neįmanoma užtikrinti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis arba specialių informacinių sistemų priemonėmis ir įranga, suteikiant alternatyvią prieigą prie šių priemonių ir įrangos pagal šio straipsnio 7 dalį.

 

9. Perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, kuri naudojama vertinant tiekėjų paraiškas, pasiūlymus ar sprendinius, žodžiu leidžiamas tik tuo atveju, kai jo turinys įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose. Žodžiu negali būti pateikiami pirkimo dokumentai ir tiekėjo dokumentai, išreiškiamas tiekėjo susidomėjimas pirkimu.

 

10. Neatsižvelgiant į pasirinktą perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimo ir keitimosi informacija būdą, turi būti užtikrinama, kad būtų išsaugotas duomenų vientisumas, tiekėjo dokumentų konfidencialumas. Be to, būtina užtikrinti, kad perkantysis subjektas su tiekėjo dokumentais galėtų susipažinti tik pasibaigus nustatytam jų pateikimo terminui.

 

11. Centrinei viešųjų pirkimų informacinei sistemai, centrinės perkančiosios organizacijos siūlomoms elektroninėms priemonėms ir kitoms specialių informacinių sistemų priemonėms ir įrangai, skirtai tiekėjo dokumentams perduoti ir priimti, taikomi šio įstatymo 6 priede nustatyti reikalavimai. Naudojant šias priemones ir įrangą taip pat taikomos šios taisyklės:

 

1) suinteresuotosioms šalims turi būti prieinama informacija apie elektroninių tiekėjo dokumentų pateikimo specifikacijas, įskaitant šifravimą ir laiko žymėjimą;

 

2) perkantysis subjektas, įvertinęs galimą riziką, gali reikalauti, kad tiekėjo dokumentai būtų pateikti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 273 2014, p. 73) (toliau – Reglamentas Nr. 910/2014);

 

3) kvalifikuotas elektroninis parašas priimamas šiomis sąlygomis:

 

a. tiekėjo dokumentams pateikti skirtos elektroninės priemonės sudaro galimybes techniškai tvarkyti reikalaujamą kvalifikuoto elektroninio parašo formatą, nustatytą Reglamento Nr. 910/2014 27 straipsnyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose. Jeigu tiekėjo dokumentai pateikiami kitokiu elektroninio parašo formatu, į elektroninio parašo arba elektroninio dokumento laikmeną turi būti įtraukta informacija apie esamas patvirtinimo galimybes, kuriomis naudodamasis perkantysis subjektas turi galėti internetu, neatlygintinai ir asmenims, kuriems pateikiamų dokumentų kalba nėra gimtoji, suprantamu būdu patvirtinti gautą elektroninį parašą kaip kvalifikuotą elektroninį parašą;

 

b. jeigu tiekėjo dokumentai pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu, kurį išdavė sertifikavimo paslaugų teikėjas, įtrauktas į patikimų tiekėjų sąrašą, sudarytą vadovaujantis Reglamento Nr. 910/2014 22 straipsnyje nurodytais įgyvendinimo aktais, jokie papildomi reikalavimai, kurie trukdytų naudoti tokius parašus, nekeliami.

 

12. Jeigu mobilizacijos, karo ar nepaprastosios padėties atveju yra Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos ar informacinės sistemos „E. sąskaita“ pažeidimų, dėl kurių negalimas perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija naudojantis šiomis sistemomis, atliekant pirkimus gali būti naudojamos kitos šiame straipsnyje Centrinei viešųjų pirkimų informacinei sistemai keliamus reikalavimus atitinkančios elektroninės priemonės, vykdant pirkimo sutartis sąskaitos faktūros gali būti teikiamos ne elektroninėmis priemonėmis.

 

13. Informacinė sistema „E. sąskaita“ turi sudaryti galimybes perkantiesiems subjektams priimti ir apdoroti elektronines sąskaitas faktūras, atitinkančias Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą.

 

14. Institucijos ir kiti subjektai, kompetentingi išduoti vykdant pirkimo procedūras reikalaujamus dokumentus, gali sudaryti kvalifikuoto parašo formatą pagal Reglamento Nr. 910/2014 27 straipsnyje nurodytus įgyvendinimo aktus. Tokiu atveju turi būti parengtos tam formatui techniškai tvarkyti būtinos priemonės ir informacija. Į tokių dokumentų elektroninį parašą arba elektroninio dokumento laikmeną įtraukiama informacija apie esamas kvalifikuoto elektroninio parašo patvirtinimo galimybes, kuriomis naudojantis gautus elektroninius parašus būtų galima patvirtinti internetu, neatlygintinai ir asmenims, kuriems pateikiamų dokumentų kalba nėra gimtoji, suprantamu būdu.

 

Komentuojamame PĮ 34 straipsnyje^[1] yra įtvirtintos perkančiųjų subjektų ir tiekėjų komunikacijos taisyklės visų pirkimų procedūrų bei pirkimo sutarties vykdymo metu. Šios taisyklės yra svarbios, kadangi jos tiesiogiai siejamos su skaidrumo ir kitų pirkimų principų (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio komentarą) įgyvendinimu. Nurodytų reikalavimų nesilaikymas gali būti pripažintas kaip draudžiami, konkurenciją iškreipiantys perkančiųjų subjektų ir pavienių tiekėjų susitarimai, elgesys ar situacijos, kurios, be kita ko, gali būti vertinamos ir interesų konflikto situacijomis (detaliau žiūrėti PĮ 33 straipsnio komentarą).

PĮ 34 straipsnyje nustatyta, kad pirkimo procedūrų metu visiems perkančiojo subjekto ir tiekėjo veiksmams atlikti turi būti naudojamos elektroninės priemonės, taip siekiant pirkimų procedūrų skaidrumo, efektyvumo, tiekėjų dalyvavimo pirkimuose padidinimo^[2].

Lietuvoje nuo 2008 metų buvo sukurta CVP IS sistema, kuria užtikrinamas elektroninis visų viešojo pirkimo procedūrų vykdymas^[3]. Pagal 2018 metų statistiką net 99,8 procentai visų pirkimų buvo atlikti per CVP IS^[4].

Nepaisant tikslo pirkimus maksimaliai vykdyti elektroniniu būdu, PĮ 34 straipsnyje taip pat reguliuojamos situacijos, kai elektroninių priemonių naudojimas yra objektyviai neįmanomas, pavyzdžiui, dėl poreikio pateikti projekto maketą (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio 5 dalies, 8 dalies komentarą), ir tokių situacijų sprendimo būdai, t. y. priemonės, kuriomis gali bendrauti perkantieji subjektai ir tiekėjai, kai nėra elektroninių priemonių (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio 6 dalies komentarą).

Be to, pagal PĮ 37 straipsnio 2 dalies normas tam tikriems mažos vertės pirkimams (jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas PĮ 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis) gali būti netaikomos PĮ 34 straipsnio nuostatos (detaliau žiūrėti PĮ 37 straipsnio 2 dalies komentarą).

 

1. PĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė dėl perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimo ir keitimosi informacija – CVP IS priemonės.

Kitaip sakant, šia taisykle nustatoma, kad CVP IS yra pagrindinė bendravimo platforma, kurią privalomai turi naudoti tiek perkantieji subjektai, tiek tiekėjai. Tai reiškia pareigą perkantiesiems subjektams teikti visus dokumentus, duomenis ir informaciją būtinai CVP IS, o tiekėjams visus pasiūlymų (paraiškų) dokumentus, duomenis, klausimus, pasiūlymų (paraiškų) paaiškinimus, patikslinimus, papildymus, neįprastai mažos kainos pagrindimus ir kita taip pat teikti CVP IS.

CVP IS yra pagrindinė valstybės sukurta sistema, kuri yra privaloma, o tokiomis sistemomis kaip Mercell^[5], nors ir viešinami pirkimai, tačiau nesuteikiamos visos pirkimo procedūrų prieigos, pavyzdžiui, pasiūlymo pateikimo galimybės ir pan.

CVP IS naudojimo privalomumas reiškia, kad, pavyzdžiui, perkantysis subjektas negali tik paskambinusiam telefonu tiekėjui pateikti atsakymus į klausimus dėl pirkimo dokumentų, o turi visiems suinteresuotiems rinkos dalyviams pateikti tuos pačius atsakymus CVP IS, tiekėjas negali pateikti pasiūlymo (paraiškos) paštu ar el. paštu, kai yra nurodymas teikti pasiūlymus (paraiškas) tik CVP IS priemonėmis (toks tiekėjo pasiūlymas nepriimamas ir išsiunčiamas atgal tiekėjui) ir pan.

Kita vertus, teismų praktikoje, esant tam tikroms išimtinėms aplinkybėms, pripažįstama tiekėjo teisė pasiūlymą pateikti ne CVP IS priemonėmis. LAT Nacionalinio stadiono byloje^[6] spręsta situacija, kai dalyvis įkėlė pasiūlymą į netinkamą CVP IS skiltį bei dėl programų nesuderinamumo elektroniniu parašu negalėjo pasirašyti savo pasiūlymo, nors toks reikalavimas buvo nustatytas konkurso sąlygose. Dalyvis, susidūręs su techninėmis kliūtimis ir negalėdamas pasirašyti pasiūlymo, ėmėsi aktyvių veiksmų (keliolika kartų pakartotinai prisijungė prie CVP IS; susirado asmenį, turintį tinkamą elektroninį parašą; skambino į VPT konsultuotis; CVP IS susirašinėjimo priemonėmis kreipėsi į konkurso komisiją su prašymu nukelti pasiūlymų pateikimo terminą, nurodydamas, kad sistemoje nepavyksta pateikti pasiūlymo) bei tuo pačiu metu konkurso komisijai pristatė savo preliminaraus pasiūlymo popierinę versiją iki konkurso sąlygose nustatyto pasiūlymų pateikimo termino. LAT vertino, kad dalyvis pasiūlymą faktiškai pateikė. Tokią išvadą LAT, be kita ko, padarė dalyviui pateikus pasiūlymo popierinės ir elektroninės versijas. LAT nurodė, kad pasiūlymo negavimo sąvoka daugiau reiškia pasiūlymo nepateikimą faktiškai, o ne teisiškai. LAT, įvertinęs dalyvio elgesį pateikiant ir pasirašant pasiūlymą nutarė, kad dalyviui turi būti leista „užbaigti pasirašyti“ savo į CVP IS įkeltą pasiūlymą.

Išimtys, kai gali būti nesilaikoma pareigos tiekėjams su perkančiuoju subjektu bendrauti CVP IS, yra įtvirtintos PĮ ir taikomos tik aiškiai PĮ apibrėžtais atvejais, t. y. tokie atvejai yra bendros taisyklės išimtis ir turi būti aiškinami siaurai, pavyzdžiui, CVP IS priemonėmis nėra atliekamas pasiūlymų vertinimas, pirkimo sutarties pasirašymas, pretenzijos gali būti pateikiamos ne tik CVP IS priemonėmis (detaliau žiūrėti PĮ 107 straipsnio 3 dalies komentarą), CVP IS priemonės gali būti netaikomos, jeigu Centrinė perkančioji organizacija taiko kitas elektronines priemones (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio 2 dalies komentarą), taip pat CVP IS priemonių netaikymas reguliuojamas PĮ 34 straipsnio 5 ir 8 dalyse (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio 5 ir 8 dalies komentarą).

PĮ 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti konkretūs dokumentai, kurie teikiami CVP IS. Joje pateikiamas pavyzdinis (nebaigtinis) sąrašas tokių dokumentų:

• skelbimai apie pirkimą, kvietimai pateikti pasiūlymą ir kiti pirkimo dokumentai (detaliau žiūrėti PĮ 42-45 straipsnio komentarus);
• tiekėjų paraiškos, paraiškų dėl kvalifikavimo pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, pasiūlymai, sprendiniai, projekto konkursų planai ir projektai (detaliau žiūrėti PĮ 53 straipsnio komentarą).

CVP IS priemonėmis taip pat teikiami kiti dokumentai, pavyzdžiui, informacija apie tai, kad pateiktas ieškinys dėl perkančiojo subjekto sprendimų neteisėtumo (detaliau žiūrėti PĮ 110 straipsnio 1 dalies komentarą) ir pan.

 

2. PĮ 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad centrinės viešųjų pirkimų veiklos pagrindu vykdomos viešojo pirkimo procedūros gali būti atliekamos per CVP IS ar kitą Centrinės perkančiosios organizacijos siūlomą platformą.

Centrinė viešųjų pirkimų veikla yra apibrėžta PĮ 2 straipsnio 1 dalyje, 90 straipsnyje (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio komentarą) ir apima Centrinės perkančiosios organizacijos sudarytas preliminarias sutartis (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 23 dalies, 86 straipsnio komentarą) ar sukurtas dinamines pirkimo sistemas (detaliau žiūrėti PĮ 87 straipsnio komentarą). Centrinė perkančioji organizacija savo pirkimo procedūroms naudoja išimtinai tik CVP IS ar kitas elektronines priemones, kaip nustatyta PĮ 90 straipsnio 4 dalyje, todėl visi rezultatai, įskaitant preliminariąsias sutartis ir dinamines pirkimo sistemas, perkantiesiems subjektams prieinami elektroniniu būdu.

Perkantieji subjektai gali naudotis centrinės perkančiosios organizacijos sudarytomis preliminariosiomis sutartimis ir dinaminėmis pirkimo sistemomis, kad sudarytų pagrindines sutartis, kaip nustatyta PĮ 90 straipsnio 1 ir 2 dalyje. Kadangi preliminariosios sutartys ir dinaminės pirkimo sistemos yra elektroninės, tai perkantieji subjektai turi teisę, bet ne pareigą, elektroniniu būdu vykdyti ir pagrindinės sutarties sudarymo procedūras (atnaujintą varžymąsi ar įsigijimą iš dinaminės pirkimo sistemos^[7]). Kita vertus, Lietuvoje veikianti CPO LT visas procedūras dėl pagrindinių sutarčių sudarymo perkantiesiems subjektams siūlo tik elektroninėmis priemonėmis (sukurta CPO.lt platforma^[8]), todėl tokiu atveju perkantieji subjektai neturi teisės pasirinkti vykdyti pagrindinės sutarties sudarymo procedūrų ne elektroninėmis priemonėmis.

 

3. PĮ 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas pasirašius ir vykdant preliminariąsias sutartis ir pirkimo sutartis (pagrindines sutartis).

PĮ 34 straipsnio 3 dalies nuostatose įtvirtintos bendravimo taisyklės pasibaigus pirkimui PĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas (detaliau žiūrėti PĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą).

Teismų praktikoje pažymėta, kad PĮ reguliavimo reikšmė nesumenksta ir pirkimui pasibaigus, t. y., nors pagal PĮ, sudarius pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiojo subjekto ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai – ne^[9]. Dėl šios priežasties PĮ reguliuojami tam tikri aspektai ir pasibaigus pirkimo procedūroms bei sudarant ar jau sudarius pirkimo sutartį, pavyzdžiui, dėl pirkimo sutarties keitimo (detaliau žiūrėti PĮ 97 straipsnio komentarą) ar reikalavimo dėl šalių bendravimo, kuris įtvirtintas komentuojamoje normoje.

PĮ 34 straipsnio 3 dalyje išskirtos dvi situacijos, kurios reguliuojamos skirtingai:

• pasirašant pirkimo sutartis, perkantieji subjektai gali pasirinkti komunikacijos priemones, kurios neprivalo būti CVP IS. Tai gali būti tiek elektroninės priemonės, pavyzdžiui, elektroninis paštas, tiek ne elektroninės priemonės, pavyzdžiui, paštas ar siuntų vežėjas ir kt. Tai taip pat taikoma sutarties keitimui, pavyzdžiui, šalys gali bendrame susitikime pasirašyti rašytinį sutarties pakeitimą, sutarties nutraukimą, pavyzdžiui, viena šalis gali pranešimą apie nutraukimą pateikti pirkimo sutartyje nurodytomis priemonėmis, pavyzdžiui, faksu, registruotu laišku ar pan. PĮ 34 straipsnio 3 dalyje nustatytas leidimas nenaudoti CVP IS yra įtvirtintas, kadangi CVP IS kol kas nėra sukurto funkcionalumo, kuris leistų pirkimo sutarties šalims naudoti tik CVP IS priemones.
• PĮ 34 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad sąskaitos faktūros turi būti pateikiamos ir apdorojamos (peržiūrimos, patikrinami rekvizitai, apmokamos) tik elektroninėmis priemonėmis, t. y. nėra leidžiama ne elektroninėmis priemonėmis pateikti sąskaitas-faktūras.

Elektroninė sąskaita faktūra – sąskaita faktūra, išrašyta, perduota ir gauta tokiu elektroniniu formatu, kuris sudaro galimybę ją apdoroti automatiniu ir elektroniniu būdu.

Elektroninės sąskaitos faktūros perkantiesiems subjektams gali būti pateikiamos dviem būdais:

• tiekėjo pasirinktomis elektroninėmis priemonėmis, kai sąskaitos, sąskaitos faktūros atitinka nustatytus reikalavimus – Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, kurio nuoroda paskelbta Europos Komisijos 2017 m. spalio 16 d. įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1870 dėl nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašo paskelbimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/55/ES. Kai tiekėjo sąskaitos faktūros atitinka nurodytą standartą, perkantieji subjektai gali laisvai perkelti šiuos dokumentus į sistemą „e.sąskaita^[10]“ bei tinkamai juos apdoroti;
• pirmiau nurodyto standarto neatitinkančios elektroninės sąskaitos-faktūros gali būti teikiamos tik naudojantis informacinės sistemos „e.sąskaita“ priemonėmis.
• Perkantieji subjektai, nepriklausomai nuo to, kuriuo iš pirmiau nurodytų būdų gavo elektroninę sąskaitą faktūrą, privalo ją apdoroti per „e.sąskaita“ sistemą^[11].

PĮ 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis dėl išimtinai tik elektroninių sąskaitų faktūrų pateikimo ir apdorojimo netaikoma, kai:

• yra PĮ 34 straipsnio 12 dalyje nustatytos sąlygos (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio 12 dalies komentarą);
• pirkimo sutartis sudaroma žodžiu (detaliau žiūrėti PĮ 94 straipsnio 7 dalies komentarą).

 

4. PĮ 34 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai visoms naudojamoms elektroninėms priemonėms, t. y. tiek CVP IS, tiek Centrinės perkančiosios organizacijos naudojamoms elektroninėms priemonėms, tiek PĮ 34 straipsnio 7 dalyje įtvirtintoms elektroninėms priemonėms, tiek informacinės sistemos „e.sąskaita“ priemonėms. Komentuojama PĮ 34 straipsnio 4 dalis skirta reglamentuoti techninių charakteristikų, kurios užtikrina bendravimą ir keitimąsi informacija, reikalavimus. Sąvoka techninės charakteristikos apima techninius, programinius reikalavimus informacinėms sistemoms, kuriuos turi įdiegti, suformuoti technikos specialistai.

ES mastu reguliuojama, kad perkantieji subjektai turėtų naudoti elektronines ryšio priemones, kurios būtų nediskriminacinės, plačiai prieinamos ir sąveikios su visuotinai naudojamais IRT produktais ir jomis neturi būti ribojama ekonominės veiklos vykdytojų galimybė dalyvauti pirkimo procedūroje. Naudojant tokias ryšio priemones, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į neįgaliųjų galimybes jomis naudotis^[12].

Faksas, telefonas, paštas, bendravimas žodžiu paprastai yra visiems prieinamos priemonės, kurios pakankamai paprastos ir patikimos, tačiau nurodyti reikalavimai keliami būtent elektroninėms bendravimo ir keitimosi informacija priemonėms.

PĮ 34 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad elektroninės priemonės turi atitikti visus šiuos kriterijus kartu:

• turi nediskriminuoti tiekėjų ir neriboti tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose. Nediskriminavimo principas turi būti suprantamas kaip apibrėžta PĮ 29 straipsnyje (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio komentarą), įskaitant draudimą taikyti tokias elektronines priemones, kuriomis negalėtų pasinaudoti užsienio tiekėjai, pavyzdžiui, elektroninės priemonės priima tik Lietuvoje išduotus kvalifikuotus elektroninius parašus ar pan. Jeigu elektroninėmis priemonėmis neįgyvendinami nediskriminavimo ir kiti viešųjų pirkimų principai, perkantiesiems subjektams tenka pareiga užtikrinti, kad būtų prieinamos alternatyvios priemonės, kurios garantuotų, kad visi suinteresuoti rinkos dalyviai turėtų galimybes susipažinti su pirkimo dokumentais, pateikti pasiūlymus (paraiškas). Pavyzdžiui, siekiant komentuojamų tikslų, neturi būti reikalaujama pasiūlymų pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, turi būti priimami ir įprastai pasirašyti dokumentai, ypač tai aktualu, kai tikėtina, jog viešajame pirkime dalyvaus užsienio tiekėjai, leidžiama pasiūlymus (paraiškas) pateikti elektroniniu paštu, per siuntų vežėją ar pan.
• elektroninės priemonės turi būti visiems prieinamos. Laikytina, kad elektroninės priemonės, kurios prieinamos naudojant įprastą kompiuterį, įprastas programines įrangas (Windows, Linux, iOS), programas (Java, adobe), kurios įdiegiamos kompiuteryje, arba yra pasiekiamos internetu, kai priemonių naudojimas nėra apmokestintas, yra prieinamos^[13].
• elektroninės priemonės turi būti suderintos su visuotinai naudojamomis informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis. Pavyzdžiui, prisijungti prie CVP IS per visas interneto prieigas (Internet Explorer, Google Chrome, Firefox), per visus interneto tiekėjus (Cgates, Telia, Mezon), įskaitant mobilius prietaisus (Telia, Tele2, Bitė), suderinti elektroninio parašo funkcionalumus CVP IS sistemoje su paties elektroninio parašo funkcionalumais ir pan. Jeigu nėra užtikrinami šie suderinamumai, gali kilti daugiau tokių situacijų, kaip minėtoje Nacionalinio stadiono byloje^[14]. Perkantieji subjektai turi užtikrinti, kad tokiais atvejais būtų leista pateikti kitu būdu pasirašytą (ne elektroniniu parašu, o paprastu parašu) ar kitu būdu pateiktą (elektroniniu paštu ar per kurjerį, o ne per CVP IS) pasiūlymą (detaliau dėl faktinių aplinkybių bei LAT sprendimo žiūrėti PĮ 34 straipsnio 1 dalies komentarą).

 

5. PĮ 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos išimtys, kai perkančiosios organizacijos gali nereikalauti pateikti dokumentų CVP IS:

• dėl specialaus pirkimo pobūdžio reikėtų elektroninių priemonių, įrangos ar rinkmenų formatų, kurie nėra visuotinai prieinami ar palaikomi visuotinai prieinamomis programomis. 
• tiekėjo dokumentams parengti reikėtų naudoti rinkmenų formatus, kuriuos galima perskaityti tik naudojant patentuotas programas ar programas, kurios nėra atviros ar visuotinai prieinamos ir kurių perkantysis subjektas negali sudaryti sąlygų atsisiųsti ar jomis naudotis nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, reikalavimas pateikti projektavimo dokumentus tokiu, formatu, kad galėtų nuskaityti programa Autocad, reikalavimas pateikti LED lempų apšvietimo skaičiavimus formatu (.ldt), kad galėtų nuskaityti DIALux, DIALux evo programos.
• elektroninių priemonių naudojimas pareikalautų specialios biuro įrangos, kuri nėra visuotinai prieinama perkantiesiems subjektams.

Šie reikalavimai yra tiesiogiai susiję su PĮ 34 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais kriterijais, kuriuos turi atitikti elektroninės priemonės. Taigi, kai neįmanoma užtikrinti visuotinio prieinamumo, perkantieji subjektai turi pirkimą vykdyti kitomis priemonėmis, kurios tokį visuotinį prieinamumą užtikrina (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio 6 dalies komentarą).

ES mastu taip pat laikomasi nuostatos, kad pareiga visuose pirkimų procedūros etapuose naudoti elektronines ryšio priemones nebūtų tikslinga, kai elektroninėms priemonėms naudoti reikėtų specialių priemonių ar rinkmenų formatų, kurie nėra plačiai prieinami, ir kai atitinkami ryšiai galėtų būti palaikomi tik naudojant specializuotą biuro įrangą. Dėl to tam tikrais atvejais, kurie turėtų būti išsamiai apibūdinti, perkantieji subjektai neturėtų būti įpareigoti reikalauti, kad teikiant pasiūlymus būtų naudojamasi elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tokiais atvejais turėtų būti laikomos ir situacijos, kai būtina naudoti specializuotą biuro įrangą, kuri nėra plačiai perkantiesiems subjektams, pavyzdžiui, plačiaformačius spausdintuvus^[15].

• pirkimo dokumentuose reikalaujama pateikti modelius ar maketus, kurių neįmanoma perduoti elektroninėmis priemonėmis. Paprastai projekto konkursuose perkančiosios organizacijos prašo pateikti planšetus ir maketą, t. y. 3D pastato sumažintą versiją. Tokių pasiūlymo sudėtinių dalių objektyviai negalima pateikti elektroninėmis priemonėmis, tiekėjai turi pateikti fizinį šių pasiūlymo dalių variantą perkančiajai organizacijai.

ES mastu taip pat laikomasi nuostatos^[16], kad kai kurių pirkimo procedūrų atveju pirkimo dokumentuose galėtų būti reikalaujama pateikti fizinį arba tam tikro mastelio modelį, kurio pateikti perkantiesiems subjektams elektroninėmis priemonėmis neįmanoma. Tokiais atvejais modelis turėtų būti perkančiosioms organizacijoms siunčiamas paštu ar per kitą tinkamą vežėją.

Nepaisant to, perkančiosios organizacijos gali naudoti elektroninių ir neelektroninių priemonių kombinaciją, t. y. dalį pasiūlymo dokumentų reikalauti pateikti elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, kvalifikacijos duomenis, įgaliojimą, jungtinės veiklos sutartį, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, užpildytą pasiūlymo formą, kadangi šie dokumentai yra lengvai konvertuojami į elektroninius dokumentus (skenuojami, fotografuojami ir pan.), o tą dalį, kurios objektyviai neįmanoma pateikti elektroninėmis priemonėmis, reikalauti pateikti kitomis priimtinomis priemonėmis, pavyzdžiui, per siuntų vežėją ar asmeniškai pristatyti dėžę ar kitokį paketą perkančiosios organizacijos nurodytu adresu (detaliau dėl reikalavimų pasiūlymų (paraiškų) rengimui ne elektroninėmis priemonėmis žiūrėti PĮ 53 straipsnio 7 dalies komentarą).

 

6. PĮ 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos tiekėjų pasiūlymų pateikimo priemonės, kai yra PĮ 34 straipsnio 5 dalyje aplinkybės, dėl kurių elektroninėmis priemonėmis viso pasiūlymo pateikti neįmanoma:

• per pašto paslaugos teikėją. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad pašto paslaugos teikėjas – pašto paslaugą teikiantis Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų padalinys. Taigi, pašto paslaugos teikėjas turi būti suprantamas plačiai, tai reiškia, kad ši sąvoka apima ne tik Lietuvos paštą, bet ir kitus subjektus, teikiančius siuntinių pristatymo paslaugas, pavyzdžiui DHL, DPD ir kiti. Pašto paslauga suprantama kaip pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas (Pašto įstatymo 3 straipsnio 9 dalis). Pristatymas suprantamas kaip visuma veiksmų, atliekamų nuo pašto siuntų rūšiavimo iki jų pateikimo gavėjams per pašto tinklą, įskaitant įteikimą asmeniškai pasirašytinai gavėjams (Pašto įstatymo 3 straipsnio 16 dalis). Tinkamiausias būdas pateikti pasiūlymą (paraišką) – registruotoji pašto siunta, kadangi siuntėjo prašymu pateikiami įrodymai, kad pašto siunta buvo pateikta asmeniškai pasirašytinai gavėjui, t. y. tiekėjas gali tiksliai sužinoti, kada buvo pateiktas pasiūlymas perkančiajai organizacijai (Pašto įstatymo 3 straipsnio 17 dalis).
• per kitą tinkamą vežėją. Tinkamo vežėjo samprata nėra pateikiama PĮ 34 straipsnio 6 dalyje, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad turi būti pasiūlymas (paraiška) pristatyti į perkančiosios organizacijos patalpas, tinkamas vežėjas turi būti toks, kuris atliktų nurodytus veiksmus. Tai gali būti, pavyzdžiui, taksi vairuotojai, kurie sutinka įteikti pasiūlymą (paraišką) perkančiajam subjektui, tiekėjo advokatai, kurie pateikia pasiūlymus (paraiškas) perkančiajai organizacijai. Nors detaliai tai nėra įvardinta, jeigu tiekėjas asmeniškai pristato pasiūlymą ar jo dalį, tai laikoma pateikta per tinkamą vežėją, t. y. pats tiekėjas ar įmonės darbuotojas laikomas tinkamu vežėju.
• derinant pašto paslaugos teikėjo ar kito tinkamo vežėjo paslaugas ir CVP IS priemones (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio 5 dalies komentarą).

 

7. PĮ 34 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos taisyklės, kuriomis reguliuojama, kaip taikoma PĮ 34 straipsnio 5 dalies išimtis, kai pirkimų procedūrų šalys turi galimybę naudotis kitomis nei CVP IS elektroninėmis priemonėmis. Komentuojamos perkančiųjų subjektų ir tiekėjų tarpusavio bendravimo taisyklės taikomos, kai yra visos šios sąlygos kartu:

• dėl pirkimo pobūdžio reikia naudoti specialių informacinių sistemų priemones ir įrangą, kurios nėra visuotinai naudojamos, t. y. neatitinka PĮ 34 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Įstatymų leidėjas kaip pavyzdį nurodo viešojo darbų pirkimo ar projekto konkurso atveju naudojamas statinio informacinio modeliavimo priemones (BIM), tačiau tai gali būti taikoma ir kitiems pirkimams ar kitoms priemonėms.
• perkantysis subjektas turi pasiūlyti alternatyvią prieigą prie šių priemonių ir įrangos.

PĮ 34 straipsnio 7 dalyje detalizuota, kada laikoma, kad perkantysis subjektas pasiūlė alternatyvią prieigą. Nurodytos priemonės yra taikomos pasirinktinai:

• suteikė neatlygintiną, neribotą ir visapusę tiesioginę prieigą elektroninėmis priemonėmis prie tų priemonių ir įrangos nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos ir tame skelbime ar kvietime nurodė interneto adresą, kuriuo tos priemonės ir įranga yra prieinami;
• užtikrino, kad dalyviai, kurie dėl nuo jų pačių nepriklausančių priežasčių neturi prieigos prie reikiamų priemonių ir įrangos ar negali laiku tokios prieigos gauti, galėtų dalyvauti pirkimo procedūroje naudodami suteiktus laikinus neatlygintinus prisijungimo kodus;
• suteikė alternatyvų kanalą pasiūlymams teikti elektroninėmis priemonėmis.

Apibendrinant, komentuojama PĮ norma reikalaujama, kad tuo atveju, kai ir jeigu naudojamasi kitomis nei CVP IS elektroninėmis priemonėmis, bet kuris tiekėjas turėtų galimybę „pasiekti“ konkretų pirkimą ir informaciją apie jį ne prastesnėmis nei įprastinėmis sąlygomis ir taip (vienodai), kaip ir visi kiti tiekėjai, dalyvaujantys tokiame pirkime.

 

8. PĮ 34 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos išimtys, kai perkantysis subjektas turi teisę nereikalauti, kad tiekėjai pasiūlymų dokumentus pateiktų elektroninėmis priemonėmis, jeigu kitas negu elektronines priemones (teikiant dokumentus per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) naudoti būtina dėl elektroninių priemonių specifikos (saugumo pažeidimų) arba dėl informacijos specifikos (ypač jautri informaciją, kurią būti apsaugoti).

ES mastu taip pat laikomasi nuostatos, kad gali pasitaikyti išimtinių atvejų, kada perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama nesinaudoti elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai nesinaudojimas tokiomis ryšio priemonėmis būtinas norint užtikrinti ypač slaptos informacijos apsaugą. Turėtų būti paaiškinta, kad kai reikiamą apsaugos lygį galima užtikrinti plačiai nenaudojamomis elektroninėmis priemonėmis, jas vertėtų naudoti. Tokio atvejo pavyzdys galėtų būti, kai perkančiojo subjekto reikalauja naudoti tam tikslui skirtas saugias ryšio priemones, prie kurių jos suteikia prieigą^[17].

PĮ 34 straipsnio 8 dalies įgyvendinimui taikomos PĮ 34 straipsnio 6 dalyje nustatytos priemonės tiek, kiek jos užtikrina informacijos slaptumą bei kitus reikalavimus pagal PĮ 34 straipsnio 10 dalį.

PĮ 34 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos dvi atskiros išimtys, kai naudojamos ne elektroninės priemonės pateikti pasiūlymo dokumentus:

• dėl elektroninių priemonių saugumo pažeidimo prevencijos. Elektroninės priemonės turi užtikrinti PĮ 34 straipsnio 10 dalyje įtvirtintus reikalavimus dėl informacijos saugumo, konfidencialumo ir vientisumo užtikrinimo (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio 10 dalies komentarą), todėl tais atvejais, kai šių reikalavimų negali užtikrinti perkančiojo subjekto pasirinktos elektroninės priemonės, jos objektyviai negali būti naudojamos.
• ypač jautriai informacijai apsaugoti reikalingos tokio aukšto lygio apsaugos, kurios neįmanoma užtikrinti CVP IS priemonėmis arba specialių informacinių sistemų priemonėmis ir įranga, suteikiant alternatyvią prieigą prie šių priemonių ir įrangos pagal PĮ 34 straipsnio 7 dalį (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio 7 dalies komentarą). Ypač jautri informacija suprantama kaip įslaptinta informacija pagal VTPĮ 2 straipsnio 3 dalį, t. y. bet kokios formos duomenys, neatsižvelgiant į jų fiksavimo ar perdavimo būdą, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį. VTPĮ 2 straipsnio 26 dalyje įtvirtinta, kad valstybės paslaptis – įslaptinta informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybinei galiai, padaryti žalos valstybės interesams, sukelti pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei.

 

9. PĮ 34 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad, vertinant tiekėjų paraiškas, pasiūlymus ar sprendinius, bendravimas turi vykti raštu ir tik išimtiniais atvejais leidžiamas bendravimas žodžiu, jeigu jis atitinka šioje išimtyje nurodytas sąlygas.

Direktyvos 2014/25/ES preambulės 69-ojoje konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad nors pagrindiniai pirkimo procedūros dokumentai, kaip antai pirkimo dokumentai, prašymai dalyvauti konkurse, susidomėjimo patvirtinimas ir pasiūlymai, turėtų visada būti teikiami raštu, kitais atvejais ir toliau turėtų būti galima su ekonominės veiklos vykdytojais bendrauti žodžiu, jeigu bendravimo žodžiu turinys pakankamai užfiksuojamas dokumentuose. To reikia siekiant užtikrinti tinkamą skaidrumo lygį, kurį nustačius galima patikrinti, ar laikomasi lygiateisiškumo principo. Visų pirma labai svarbu, kad toks bendravimas žodžiu su konkurso dalyviais, kuris galėtų daryti poveikį pasiūlymų turiniui ir vertinimui, būtų pakankamai ir tinkamomis priemonėmis užfiksuojamas dokumentuose, pavyzdžiui, naudojant rašytinius protokolus ar garso įrašus arba parengiant pagrindinių bendravimo elementų santraukas.

Kaip įtvirtinta PĮ 34 straipsnio 1 dalyje, visos pirkimo procedūros turi būti vykdomos CVP IS priemonėmis, įskaitant tiekėjų paraiškų, pasiūlymų ar sprendinių vertinimą. PĮ 34 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta išimtis iš šios bendros taisyklės.

Išimtis taikoma siaurai, t. y.:

• išimties jokiu būdu negalima taikyti kvietimui pateikti pasiūlymus, pasiūlymų (paraiškų) pateikimui (draudimas gali būti netaikomas mažos vertės pirkimų atveju; detaliau žiūrėti PĮ 37 straipsnio 1 dalies komentarą).
• išimtis taikoma tik dėl tiekėjų paraiškų, pasiūlymų ar sprendinių vertinimo ir tik jeigu bendravimas žodžiu atitinka šią sąlygą:

• bendravimas žodžiu yra tinkamai užfiksuojamas. Fiksavimas galimas, kai po bendravimo žodžiu yra parengiami rašytiniai dokumentai (pavyzdžiui, ataskaita, susitikimų protokolas ir pan.) arba pokalbio metu daromas garso įrašas (apie garso įrašo darymą tiekėjas turi būti įspėtas). Kuo sudėtingesnis klausimas yra sprendžiamas žodžiu, tuo detaliau turi būti užfiksuoti bendravimo žodžiu rezultatai.

Kitaip sakant, bendravimas žodžiu leidžiamas neesminiams pirkimų procedūros, kai yra vertinami tiekėjų pasiūlymai, elementams, pavyzdžiui, galima žodžiu paklausti tiekėjo, kurioje jo pasiūlymo dalyje yra įtvirtintas konkretus prekės rodiklis.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas paskelbė supaprastintą atvirą konkursą. Vienas iš kvalifikacijos reikalavimų yra bendrosios metinės visos veiklos pajamos (Konkurso sąlygų 12.9 punktas), tiekėjai turi pateikti 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitas. Tiekėjas pateikė pasiūlymą konkursui. Perkantysis subjektas informavo tiekėją, kad jis pateikė neišsamius duomenis, patvirtinančius atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, tarp jų ir Konkurso sąlygų 12.9 punkto reikalavimui, ir paprašė pateikti prie pasiūlymo nepridėtas 2017 ir 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitas. Iki nustatyto termino pabaigos tiekėjas perkančiajam subjektui pateikė 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitą ir telefonu paaiškino, kad 2018 m. duomenys apie įmonės bendrąsias visos veiklos pajamas yra 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje.

LAT analogiškoje byloje^[18] nurodė, kad žodinis paaiškinimas, kuriame dokumente yra pateikti grynojo pelno duomenys, yra tinkamas kvalifikacijos patikslinimas.

Todėl perkantysis subjektas turi užfiksuoti tokį žodinį paaiškinimą ir priimti jį kaip pakankamą bei vertinti pateiktus duomenis (patvirtinti, kad atitinka nurodytą kvalifikacijos reikalavimą). 

 

• bendravimas tarp tiekėjo ir perkančiojo subjekto žodžiu dėl kitų pirkimo procedūrų elementų nėra tiesiogiai reguliuojamas, yra lankstesnis: galima bendrauti ir žodžiu, nors tai nerekomenduojama. Bendraujant žodžiu turi būti užtikrintas viešųjų pirkimų principų laikymasis (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio komentarą).

Paprastai pačiuose pirkimo dokumentuose yra nurodoma, kad yra paskirtas konkretus kontaktinis asmuo. Tiekėjai objektyviai gali kreiptis į perkančiųjų subjektų nurodytus asmenis tam, kad gautų reikalingą informaciją, pavyzdžiui, ar tinkamas konkretaus subjekto (konkretaus banko, draudimo įmonės) pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, ar priimtini mobilūs parašai kaip elektroniniai parašai, kada planuojama pateikti atsakymus dėl pasiūlymų eilės ir pan.

 

10. PĮ 34 straipsnio 10 dalyje įtvirtinti reikalavimai visiems bendravimo būdams:

• būtina užtikrinti, kad būtų išsaugotas duomenų vientisumas. Duomenų vientisumas reiškia, kad perduodant pasiūlymo duomenis negali būti pakeičiami šie duomenys, pavyzdžiui, jeigu teikiami duomenys CVP IS ir vienas pasiūlymo lapas nėra neskenuojamas, laikoma, kad duomenų vientisumas yra pažeistas.
• būtina užtikrinti, kad būtų išsaugotas tiekėjo dokumentų konfidencialumas. Konfidencialumas turi būti užtikrinamas ir iki pasiūlymų pateikimo termino, t. y. svarbu užtikrinti, kad kiti tiekėjai nežinotų, jog konkretus tiekėjas pateikė pasiūlymą, kada tiksliai jį pateikė, kokie dokumentai sudaro pasiūlymą, tam, jog būtų užtikrinta sąžininga konkurencija tarp tiekėjų (detaliau dėl konkurencijos užtikrinimo žiūrėti PĮ 29 straipsnio komentarą). Perkantysis subjektas duomenų konfidencialumą turi užtikrinti visuose etapuose, įskaitant jos vidaus darbą, kad su pasiūlymais nesusipažintų asmenys, nepasirašę konfidencialumo pasižadėjimo. Be to, jeigu tiekėjo pasiūlymo dokumentai perduodami vertinti išoriniam specialistui ar ekspertui, perkantysis subjektas taip pat turi imtis veiksmų tam, kad pasiūlymo duomenys nebūtų atskleisti kitiems asmenims (turi įpareigoti ir išorinį specialistą ar ekspertą jų neatskleisti).
• būtina užtikrinti, kad perkantysis subjektas su tiekėjo dokumentais galėtų susipažinti tik pasibaigus nustatytam jų pateikimo terminui. PĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad perkantysis subjektas su pateiktais pasiūlymais (paraiškomis) gali susipažinti tik pasibaigus pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminui, todėl CVP IS ir kitos bendravimo priemonės turi užtikrinti, kad perkantieji subjektai negalėtų anksčiau atverti pasiūlymų.

Priemonės, kuriomis užtikrinama, kad perkantysis subjektas su pasiūlymu negalėtų susipažinti anksčiau, gali būti tiek teisinės, pavyzdžiui, teikiami pasiūlymai paštu, o ant voko užrašoma neatplėšti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tiek faktinės (fizinės, technologinės), pavyzdžiui, CVP IS sistemoje pažymimas pasiūlymų pateikimo terminas ir anksčiau CVP IS neleidžiama atverti pasiūlymų bei pasiūlymų šifravimas.

Kainų pasiūlymų šifravimas – tai dokumente esančios informacijos užrakinimas, naudojant tiekėjo sugalvotą slaptažodį. Tiekėjas teikdamas pasiūlymą, kuriame yra kaina, gali užšifruoti jį naudodamas 7-ZIP programinę įrangą. Tiekėjas iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos perkančiajam subjektui pateikia šifravimo slaptažodį ir tik tada perkantysis subjektas gali susipažinti su tiekėjo pasiūlymu. Detali tvarka, kaip šifruoti pasiūlymus pateikiama VPT nustatytomis taisyklėmis^[19].

 

11. PĮ 34 straipsnio 11 dalyje įtvirtinti reikalavimai CVP IS, centrinės perkančiosios organizacijos siūlomoms elektroninėms priemonėms (detaliau dėl priemonių žiūrėti PĮ 34 straipsnio 2 dalies komentarą) ir kitoms specialių informacinių sistemų priemonėms ir įrangai, skirtai tiekėjo dokumentams perduoti ir priimti.

PĮ 34 straipsnio 11 dalis skirta tik:

• elektroninių priemonių reikalavimams užtikrinti, todėl nekeliami reikalavimai kitoms – neelektroninėms priemonėms.
• tiekėjų pasiūlymams (paraiškų) pateikti ir gauti, todėl nekeliami tokie reikalavimai kitoms pirkimo procedūroms, pavyzdžiui, pirkimo dokumentams patalpinti, tolesniam perkančiojo subjekto ir tiekėjo susirašinėjimui.

Reikalavimai elektroninėms priemonėms ir įrangai:

• PĮ 6 priede nustatyta, kad elektroninės priemonės ir įranga turi bent jau užtikrinti, kad:

• būtų galima nustatyti tikslų pasiūlymų, paraiškų, planų ir projektų pateikimo laiką ir datą. Komentuojamame punkte įtvirtinti konkretūs reikalavimai, kadangi yra itin svarbu nustatyti tikslų tiekėjo pasiūlymo (paraiškos) pateikimo momentą – nuo to priklauso: ar tiekėjas nepavėlavo pateikti pasiūlymo (paraiškos), jeigu pateikti pasiūlymai įvertinti vienodai, nuo pateikimo momento priklauso laimėtojas ir kt.

Pavyzdžiui, CVP IS kiekvienas tiekėjas, pateikęs pasiūlymą (paraišką), gauna automatinį pranešimą apie pasiūlymo (paraiškos) pateikimą, tikslią datą ir laiką.

• būtų tinkamai užtikrinta, kad iki nustatyto termino pabaigos niekas negalėtų susipažinti su duomenimis, perduotais pagal šiuos reikalavimus. Kaip minėta pirmiau (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio 10 dalies komentarą), perkantysis subjektas turi užtikrinti duomenų vientisumą ir konfidencialumą, įskaitant tai, kad pati perkantysis subjektas galėtų susipažinti su duomenimis tik pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui (detaliau žiūrėti PĮ 57 straipsnio 2 dalies komentarą).
• tik valstybės informacinės sistemos tvarkytojo ar analogiškas funkcijas atliekančio asmens, jeigu naudojama ne valstybės informacinė sistema, įgalioti asmenys (toliau šiame priede – įgalioti asmenys) galėtų nustatyti arba keisti prieigos prie gautų duomenų datas. Šis reikalavimas įtvirtintas tam, kad nebūtų manipuliuojama pasiūlymų (paraiškų) pateikimo duomenimis, kad neatsirastų tikslo proteguoti konkrečius tiekėjus dėl jų pateikimo terminų, pavyzdžiui, pakeisti datą ir laiką tam, kad tiekėjas, pavėlavęs pateikti pasiūlymą, nebūtų pašalintas iš pirkimo procedūrų, o jo pasiūlymas paliktas neatvertu.
• skirtingais pirkimo procedūros arba projekto konkurso etapais prieiga prie visų pateiktų duomenų arba jų dalies būtų įmanoma tik įgaliotiems asmenims. Šis reikalavimas taip pat tiesiogiai siejamas su duomenų konfidencialumo užtikrinimu (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio 10 dalies komentarą), kad tik konfidencialumo pasižadėjimus pasirašę asmenys susipažintų su pasiūlymų duomenimis.
• tik įgalioti asmenys galėtų suteikti prieigą prie perduotų duomenų, kuri būtų galima tik po nustatyto termino. Šis reikalavimas taip pat tiesiogiai siejamas su duomenų konfidencialumo užtikrinimu, kad tik konfidencialumo pasižadėjimus pasirašę asmenys susipažintų su pasiūlymų duomenimis, bei, kad netgi įgalioti asmenys, pavyzdžiui, komisijos nariai, tik tam tikru metu galėtų atverti pasiūlymus. Tai ypač aktualu, kai yra dvi pirkimo dalys (vertinimas pagal kainos ir kokybės santykį), tuomet svarbu, kad antroji dalis būtų atverta tik tinkamai įvertinus ir skyrus balus už pirmos pasiūlymo dalies pasiūlymų rodiklius. Tokiu būdu siekiama išvengti situacijų, kai aukštesni balai skiriami mažesnę kainą pateikusiam tiekėjui, kadangi norima išleisti kuo mažiau lėšų.
• laikantis šių reikalavimų gauti ir peržiūrėti duomenys ir toliau būtų prieinami tik tiems asmenims, kurie yra įgalioti susipažinti su tokiais duomenimis. Šis reikalavimas taip pat tiesiogiai siejamas su duomenų konfidencialumo užtikrinimu, kad, pavyzdžiui, susipažinus komisijos nariams su tiekėjų pasiūlymais automatiškai kiti pirkimo dalyviai negautų visos pasiūlymo informacijos arba ši informacija nebūtų prieinama visuomenei viešai.
• būtų galima tiksliai nustatyti draudimo susipažinti su duomenimis ir PĮ 6 priedo 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimus ar bandymus padaryti tokius pažeidimus.

• suinteresuotosioms šalims turi būti prieinama informacija apie elektroninių tiekėjo dokumentų pateikimo specifikacijas, įskaitant šifravimą ir laiko žymėjimą. Kitaip sakant, perkančiosios organizacijos konkurso sąlygose turi aiškiai identifikuoti, kokiomis priemonėmis turi būti teikiami pasiūlymai, pavyzdžiui, https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt, kad šioje sistemoje reikia iš anksto registruotis (registracija yra nemokama), kad prisijungimo ir sistemos valdymo informacija yra pateikiama mokymų vadovuose^[20]. Pirkimo dokumentuose taip pat turi būti aiškiai nurodyta, kad tiekėjai turi teisę šifruoti pasiūlymų kainas (detaliau dėl šifravimo žiūrėti PĮ 34 straipsnio 10 dalies komentarą), o taip pat, kaip bus fiksuojami pasiūlymo (paraiškos) pateikimo data ir laikas. Kaip minėta pirmiau, CVP IS siunčia automatinį pranešimą tiekėjams, tačiau kitomis elektroninėmis priemonėmis tiekiant pasiūlymus (paraiškas) perkantieji subjektai gali būti įpareigoti atsiųsti atskirą pranešimą apie pasiūlymo (paraiškos) pateikimą.
• perkantysis subjektas, įvertinęs galimą riziką, gali reikalauti, kad tiekėjo dokumentai būtų pateikti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. liepos 23 d. reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (toliau – Reglamentas Nr. 910/2014).

Kitaip sakant, perkantieji subjektai turi konkurso sąlygose aiškiai identifikuoti, ar pasiūlymai (paraiškos) turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu (perkantieji subjektai turi teisę nuspręsti nereikalauti tokio pobūdžio pasiūlymo (paraiškos) pasirašymo) bei pasirašymo kvalifikuotu elektroniniu parašu reikalavimus bei tvarką.

Veiksniai, kuriuos turi įvertinti perkantieji subjektai, nustatydami kvalifikuoto elektroninio parašo reikalavimą, yra:

• ar pirkimo rūšis lemia kvalifikuoto elektroninio parašo poreikį. Pavyzdžiui, ar mažos vertės pirkimuose yra būtina, kad pasiūlymus (paraiškas) tiekėjai pasirašytų kvalifikuotu elektroniniu parašu;
• pirkimo rūšis lemia užsienio tiekėjų susidomėjimą ir ar užsienio tiekėjai, kurie išreiškė norą dalyvauti pirkime, galės pasirašyti savo valstybėje narėje išduotu kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Pagal Reglamento Nr. 910/2014 3 straipsnį kvalifikuotas elektroninis parašas – pažangusis elektroninis parašas, sukurtas naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo kūrimo įtaisą ir patvirtintas kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu. Elektroninis parašas – elektroninės formos duomenys, kurie yra prijungti prie kitų elektroninės formos duomenų arba logiškai susieti su jais ir kuriuos pasirašantis asmuo naudoja pasirašydamas.

Lietuvoje kvalifikuotus elektroninius parašus išduoda: VĮ Registrų centras; Asmens dokumentų išrašymo centras prie LR vidaus reikalų ministerijos. Kitų ES valstybių narių kvalifikuotų elektroninių parašų teikėjų sąrašą perkančiosios organizacijos ir atitinkamai tiekėjai gali patikrinti viešai^[21]. Lietuvoje taip pat kaip lygiavertiškai priimami ir mobilūs parašai, kuriuos išduoda visi didžiausi mobilių duomenų teikėjai: Tele2, Bitė, Telia, Teledema. Kvalifikuotas elektroninis parašas priimamas tiek lustinis, tiek USB kriptografinė laikmena, tiek asmens tapatybės kortelė (Lietuvos Respublikos). Pasiūlymui pasirašyti galima naudoti populiariausiomis interneto naršyklėmis (pavyzdžiui, Google Chrome, Internet Explorer, Mozilla Firefox, Safari, Opera).

Jeigu tiekėjai pirmą kartą naudoja kvalifikuotą elektroninį parašą CVP IS , VPT yra pateikusi instrukcijas^[22], kurios palengvina procesą.

• kvalifikuotas elektroninis parašas priimamas šiomis sąlygomis:

• tiekėjo dokumentams pateikti skirtos elektroninės priemonės sudaro galimybes techniškai tvarkyti reikalaujamą kvalifikuoto elektroninio parašo formatą, nustatytą Reglamento Nr. 910/2014 27 straipsnyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose. Jeigu tiekėjo dokumentai pateikiami kitokiu elektroninio parašo formatu, į elektroninio parašo arba elektroninio dokumento laikmeną turi būti įtraukta informacija apie esamas patvirtinimo galimybes, kuriomis naudodamasi perkančioji organizacija turi galėti internetu, neatlygintinai ir asmenims, kuriems pateikiamų dokumentų kalba nėra gimtoji, suprantamu būdu patvirtinti gautą elektroninį parašą kaip kvalifikuotą elektroninį parašą.

Šia sąlyga apibrėžiama, kad yra priimtini kaip lygiaverčiai pažangieji elektroniniai parašai, kvalifikuotais elektroninių parašų sertifikatais patvirtinti pažangieji elektroniniai parašai ir kvalifikuoti elektroniniai parašai, tačiau perkančiosios organizacijos turi turėti galimybę patvirtinti jų lygiavertiškumą. Kitaip sakant, pažangieji elektroniniai parašai, kvalifikuotais elektroninių parašų sertifikatais patvirtinti pažangieji elektroniniai parašai turi atitikti formatus ir metodus, kuriuos patvirtino Europos Komisija^[23].

Lygiaverčiais taip pat laikomi pažangieji elektroniniai parašai, kvalifikuotais elektroninių parašų sertifikatais patvirtinti pažangieji elektroniniai parašai, kurie nors ir neatitinka Europos Komisijos patvirtintų formatų, bet atitinka šį reikalavimą – į elektroninio parašo arba elektroninio dokumento laikmeną turi būti įtraukta informacija apie esamas patvirtinimo galimybes, kuriomis naudodamasi perkančioji organizacija turi galėti internetu, neatlygintinai ir asmenims, kuriems pateikiamų dokumentų kalba nėra gimtoji, suprantamu būdu patvirtinti gautą elektroninį parašą kaip kvalifikuotą elektroninį parašą. Kitaip sakant, elektroniniame paraše turi būti nuoroda į interneto svetainę, kurioje kiekvienas subjektas gali viešai be papildomo mokesčio patikrinti elektroninio parašo kvalifikuoto elektroninio parašo reikalavimų atitiktį ^[24], o interneto svetainėje pateikiami duomenys neturi būti žodžiai (ypač užsienio kalba), o turi būti simboliai ar kiti duomenys, kuriuos suprastų visi tikrintojai. Pavyzdžiui, ES yra taikomas patikimumo simbolis, patvirtintas Europos Komisijos^[25].

• jeigu tiekėjo dokumentai pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu, kurį išdavė sertifikavimo paslaugų teikėjas, įtrauktas į patikimą sąrašą, sudarytą vadovaujantis Reglamento Nr. 910/2014 22 straipsnyje nurodytais įgyvendinimo aktais, jokie papildomi reikalavimai, kurie trukdytų naudoti tokius parašus, nekeliami.

Kaip minėta pirmiau, perkančiosios organizacijos kvalifikuoto elektroninio parašo teikėjų sąrašą gali patikrinti viešai^[26]. Sąrašas sudaromas ne pačių tiekėjų, o atsakingų institucijų (Lietuvoje atsakinga institucija – RRT). Į sąrašą įtraukiami tiekėjai, atitinkantys Reglamento Nr. 910/2014 reikalavimus, pavyzdžiui, Lietuvoje UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras nebuvo pripažintas kvalifikuotų elektroninių parašų teikėju dėl konkrečių reikalavimų neatitikties. Atsižvelgiant į tai, kad kompetentingos institucijos jau patikrino šių elektroninių parašų teikėjų atitiktį ir šių elektroninių parašų priskirtinumą kvalifikuotiems elektroniniams parašams, tai perkantieji subjektai papildomai šių duomenų neturi tikrinti.

 

12. PĮ 34 straipsnio 12 dalyje įtvirtintos elektroninių sistemų CVP IS ir „e.sąskaita“ naudojimosi išimtys mobilizacijos, karo ar nepaprastosios padėties atveju.

Komentuojamoje dalyje nustatytos išimtys taikomos, kai yra šios sąlygos kartu:

• Lietuvoje pagal LR Konstitucijos nuostatas paskelbta mobilizacija, karo ar nepaprastoji padėtis.

Mobilizacija – valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas, taip pat karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą valstybei ginti ir (ar) Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti^[27].

Seimas skelbia mobilizaciją, kai būtina ginti Tėvynę arba vykdyti LR tarptautinius įsipareigojimus. Seimas skelbia mobilizaciją priimdamas nutarimus. Seimas gali skelbti visuotinę arba dalinę mobilizaciją. Respublikos Prezidentas dėl ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, priima sprendimą dėl visuotinės ar dalinės mobilizacijos išleisdamas dekretą ir teikia jį tvirtinti artimiausiame Seimo posėdyje, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento dekretą^[28].

Nepaprastoji padėtis – ypatingas teisinis režimas valstybėje ar jos dalyje, leidžiantis taikyti LR Konstitucijoje ir nepaprastosios padėties nustatytus laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus ir laikinus juridinių asmenų veiklos apribojimus^[29]. Sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje priima Seimas, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai. Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti LR Prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina LR Prezidento sprendimą^[30].

Karo padėtis – LR Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta ypatinga teisinė padėtis, kuri įvedama prireikus ginti Tėvynę ginkluoto užpuolimo ar jo grėsmės atveju, kai kyla grėsmė Lietuvos valstybės suverenumui ar jos teritorijos vientisumui, arba prireikus vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus siekiant užtikrinti valstybės gynybą ir kitas gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas karo metu^[31]. Karo padėtį įveda Seimas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus. Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar jos teritorijos vientisumui, sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos ir dėl karo padėties įvedimo priima LR Prezidentas nedelsdamas ir šį sprendimą teikia tvirtinti artimiausiame Seimo posėdyje, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia Seimo neeilinę sesiją. Seimas nutarimu patvirtina arba panaikina LR Prezidento sprendimą^[32].

• dėl šių aplinkybių sutriko CVP IS ir (arba) „e.sąskaita“ veikimas. Kitaip sakant, jeigu esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms elektroninės sistemos CVP IS ir (arba) „e.sąskaita“ ar viena iš jų veikia tinkamai, tai aptariama išimtis negali būti taikoma.

CVP IS ir (arba) „e.sąskaita“ veikimo tinkamumą ar netinkamumą turi patvirtinti šių sistemų administratoriai, pavyzdžiui, dėl CVP IS sutrikimų pranešimus pateikia VPT.

PĮ 34 straipsnio 12 dalyje taip pat pateikiami būdai, kaip sprendžiama susiklosčiusi situacija dėl CVP IS ir (arba) „e.sąskaita“ veikimo sutrikimo:

• kai sutrinka CVP IS veikimas – atliekant pirkimus gali būti naudojamos PĮ 34 straipsnyje CVP IS keliamus reikalavimus atitinkančios elektroninės priemonės, pavyzdžiui, CPO.lt taikomos elektroninės priemonės (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio 2 dalies komentarą);
• kai sutrinka „e.sąskaita“ veikimas – sąskaitos faktūros gali būti teikiamos ne elektroninėmis priemonėmis (detaliau dėl neelektroninių priemonių žiūrėti PĮ 34 straipsnio 6 dalies komentarą).

 

13. PĮ 34 straipsnio 13 dalyje įtvirtinti reikalavimai „e.sąskaita“ elektroninei sistemai. Kadangi pagal PĮ 34 straipsnio 3 dalį perkantieji subjektai yra įpareigoti naudotis šia sistema sąskaitoms faktūroms pateikti, priimti ir apdoroti (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio 3 dalies komentarą), o tiekėjai taip pat turi tik dvi alternatyvas, iš kurių viena galimybė taip pat teikti sąskaitas faktūras per „e.sąskaita“, tai atitinkamai ir naudojama „e.sąskaita“ elektroninė sistema turi būti pritaikyta tiekėjų ir perkančiųjų subjektų įsipareigojimų tinkamam vykdymui.

PĮ 34 straipsnio 13 dalies reikalavimai keliami, atsižvelgiant į tai, kad pagal PĮ 34 straipsnio 3 dalį bei Europos Komisijos 2017 m. spalio 16 d. įgyvendinimo sprendimą (ES) 2017/1870 dėl nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašo paskelbimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/55/ES tiekėjai turi teisę teikti sąskaitas faktūras ne tik tiesiai per „e.sąskaita“ sistemą bet ir kitomis elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui elektroniniu paštu ar netgi per CVP IS, svarbu tik, kad perkančiosios organizacijos jas gautų. Tokiu atveju „e.sąskaita“ sistema turi leisti patiems perkantiesiems subjektams įkelti atsiųstas sąskaitas faktūras, patikrinti jų teisingumą bei atlikti apmokėjimą^[33].

 

14. PĮ 34 straipsnio 14 dalyje įtvirtinti reikalavimai kvalifikuotam elektroniniam parašui, kuriuo pasirašo ne pats tiekėjas, o kitos institucijos ar kiti subjektai, išduodantys dokumentus.

Institucijos ir kiti subjektai, kompetentingi išduoti atliekant pirkimo procedūras reikalaujamus dokumentus, gali būti, pavyzdžiui, bankai ar draudimo bendrovės, išduodančios pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, Informatikos ir ryšių departamentas, išduodantis pažymą dėl asmenų neteistumo ir pan.

Reikalavimai kvalifikuotam elektroniniam parašui yra visiškai analogiški PĮ 34 straipsnio 11 dalies 3 punkto a papunkčio reikalavimams (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio 11 dalies komentarą).

---

 

---