17 straipsnis. Pagal tarptautines taisykles atliekami pirkimai ir projekto konkursai

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams ir projekto konkursams, kuriuos perkantysis subjektas įpareigotas atlikti pagal kitas procedūrines taisykles, nustatytas:

1) tarptautiniu susitarimu ar panašiu tarptautinius įsipareigojimus nustatančiu dokumentu, apie kurį pranešta Europos Komisijai ir kuris sudarytas laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių ar jų teritorinių padalinių dėl prekių, paslaugų, darbų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar juo pasinaudoti;

2) tarptautinės organizacijos.

2. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams ir projekto konkursams, kuriuos perkantysis subjektas atlieka pagal kitas procedūrines taisykles, kurias nustatė tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, visiškai finansuojanti tokį pirkimą ar projekto konkursą. Jeigu pirkimą ar projekto konkursą didžiąja dalimi finansuoja tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, šalys turi susitarti dėl taikytinų pirkimo taisyklių.
3. Šis straipsnis netaikomas pirkimams ir projekto konkursams, apimantiems gynybos ir saugumo aspektus, kurie atliekami pagal tarptautines taisykles vadovaujantis šio įstatymo 25 straipsniu.

PĮ 17 straipsnio^[1] išimtys nustatytos atsižvelgiant į tai, kad nurodytais atvejais pirkimams taikomos kitos – specialios procedūros, nustatytos specifiniuose komentuojamame PĮ straipsnyje nurodytuose teisės šaltiniuose.

1. PĮ 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta išimtis perkančiojo subjekto vykdomiems pirkimams, kurie turi būti vykdomi pagal kitas pirkimų taisykles:

1.1. PĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta išimtis dėl tarptautinių susitarimų ar panašių tarptautinius įsipareigojimus nustatančių dokumentų.

Tam, kad būtų taikoma komentuojama išimtis, turi būti nustatytos šios sąlygos kartu:

• sudaromas tarptautinius įsipareigojimus nustatantis dokumentas: susitarimas ar kitas dokumentas;
• tarptautinius įsipareigojimus nustatantis dokumentas sudarytas tarp LR ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių ar jų teritorinių padalinių;
• tarptautinius įsipareigojimus nustatančiame dokumente nustatomos taisyklės dėl prekių, paslaugų, darbų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar juo pasinaudoti;
• tarptautinius įsipareigojimus nustatantis dokumentas sudarytas, laikantis SESV;
• apie tarptautinius įsipareigojimus nustatantį dokumentą pranešti Europos Komisijai.

Sudaromas tarptautinius įsipareigojimus nustatantis dokumentas, kuris gali būti tiek susitarimas, tiek ir kitokio pobūdžio dokumentas.

PĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra įtvirtinta tarptautinio susitarimo samprata. Tarptautinis susitarimas – tarp valstybių sudarytas susitarimas, kuriam taikomos tarptautinės teisės normos, įtvirtintas viename ar keliuose susijusiuose dokumentuose, nesvarbu, koks būtų to susitarimo pavadinimas^[2]. Tarptautinis susitarimas gali būti bet kokios formos dokumentas, atitinkantis nurodytus reikalavimus.

Dokumentas sudarytas tarp LR ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių ar jų teritorinių padalinių.

PĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtintos tarptautinio dokumento šalys: LR ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių ar jų teritorinių padalinių. Taip pat tai taikoma, kai tarptautinį susitarimą ar kitą dokumentą sudaro ir patvirtina LR perkantysis subjektas bei perkantysis subjektas, esantis vienoje ar daugiau trečiųjų šalių ar jų teritorinių padalinių, t. y. valstybėje, kuri nėra ES narė.

PĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra įtvirtinta teritorinio padalinio samprata, tačiau tai turėtų būti aiškinama plačiai, pavyzdžiui, federacinės valstybės valstija, autonominis regionas (Honkongas Kinijos atžvilgiu) ar pan.^[3]. Taip pat trečiųjų šalių ar jų teritorinių padalinių perkančiųjų subjektų samprata turi būti aiškinama ne pagal ES reguliavimą, bet pagal tarptautinės teisės ar tos trečiosios šalies teisės normas.

Taigi, komentuojama išimtis yra skirta įgyvendinti tik konkrečius projektus, kai dalyvauja bent vienas subjektas iš valstybės, kuri nėra ES valstybė narė, o kiti pirkimai, kurie vykdomi bendrai ES valstybių narių, yra reguliuojami PĮ 93 straipsnyje (detaliau žiūrėti PĮ 93 straipsnio komentarą).

Kita vertus, jeigu tarptautinį susitarimą sudaro dvi ar daugiau ES valstybių narių ir bent viena trečioji šalis, tuomet komentuojamo PĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta išimtis gali būti taikoma^[4] (esant visoms kitoms nurodytoms sąlygoms).

Tarptautiniu susitarimu ar dokumentu yra nustatomos pirkimų taisyklės.

Dokumente turi būti detaliai aprašomos pirkimų vykdymo nuostatos ir tvarka, susitarimas turi saistyti susitarimo šalis, t. y., pavyzdžiui, negali būti neįpareigojantis ketinimų protokolas^[5]. Pagal tarptautinio susitarimo ar dokumento tvarką perkami darbai, prekės ar paslaugos turi būti skirti bendram šalių projektui įgyvendinti ar juo pasinaudoti. Dėl to LR perkantysis subjektas negali tarptautinio susitarimo ar dokumento tvarka (kuri gali būti lankstesnė nei ES normos ir PĮ) naudotis kitiems pirkimams, kurie skirti tik paties perkančiojo subjekto poreikiams ar pirkimams, susijusiems su kitais projektais.

Tarptautinis susitarimas ar dokumentas turi būti sudarytas, laikantis SESV normų.

Tarptautinis susitarimas ar dokumentas neturi pažeisti pagrindinių bendros rinkos laisvių: laisvo prekių, paslaugų ir asmenų judėjimo, taip pat turi užtikrinti sąžiningą konkurenciją, nediskriminavimo ir abipusio pripažinimo principus. Taigi, pirkimas, nors ir vykdomas pagal tarptautiniame susitarime nurodytas taisykles, tačiau ES valstybių narių tiekėjams turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti tokiuose pirkimuose (skaidrumo lygis, nustatytas pagal pirkimų reguliavimą nėra privalomas, t. y. nebūtina skelbti apie pirkimą CVP IS ar ES oficialiajame leidinyje)^[6].

Apie tarptautinį susitarimą ar dokumentą yra pranešta Europos Komisijai.

PĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra nurodyta forma ar tvarka, kuria vadovaujantis valstybės narės turi pranešti Europos Komisijai apie sudarytą tarptautinį susitarimą, tačiau, atsižvelgiant į sąlygas taikyti išimtį, darytina išvada, kad teikiant pranešimą Europos Komisijai, būtina pateikti duomenis, patvirtinančius tarptautinio dokumento atitikimą išimtyje nurodytoms sąlygoms.

Pavyzdys

Šia nurodyta išimtimi gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos perkantieji subjektai, jeigu būtų vykdomas bendras elektros tinklų, dujų tinklų, vandentiekio tinklų, kelių tiesimo projektas, kuris bendrai apima Lietuvos – Baltarusijos sienų teritoriją.

Pavyzdys

Šia nurodyta išimtimi gali pasinaudoti Lietuvos Respublika ir Japonija, kartu siekdamos įgyvendinti projektą, susijusį su atliekų tvarkymo sistemos modernizavimu, kai reikia atlikti bendras mokslines tiriamąsias veiklas.

1.2.  PĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta išimtis dėl tarptautinių organizacijų taisyklių pirkimams taikymo

PĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta išimtis perkančiojo subjekto vykdomiems pirkimams pagal taisykles, nustatytas tarptautinės organizacijos.

Paprastai tarptautinėmis organizacijomis vadinami nuolatiniai tarpvyriausybinio ir nevyriausybinio pobūdžio junginiai, įsteigti tarptautiniu susitarimu tam, kad padėtų spręsti tarptautines problemas, nurodytas jų steigiamuosiuose dokumentuose, taip pat visapusiškai plėtotų tarptautinį bendradarbiavimą. Tarptautinei organizacijai būdingi šie bruožai: 1) steigiamasis dokumentas, kuriame nurodomi pagrindiniai organizacijos tikslai, veiklos kryptys ir būdai, organizacijos vidaus struktūra; 2) nuolatinis veiklos pobūdis ir esamos nuolatinės organizacijos institucijos; 3) lygiateisių subjektų savanoriška narystė; 4) pagrindinis veiklos metodas –  daugiašalės derybos ir problemų aptarimas, sprendimų priėmimas balsuojant ar sutarimu; 5) sprendimai paprastai yra rekomendaciniai. Tarptautinė (tarpvyriausybinė) organizacija –  tai valstybių susivienijimas, įsteigtas tarptautine sutartimi tam tikriems tikslams siekti, turintis nuolatinių institucijų sistemą, tarptautinės teisės subjekto statusą, sukurtas ir veikiantis pagal tarptautinę teisę.

Tarptautinės organizacijos turi savas patvirtintas taisykles, pavyzdžiui, NATO pirkimams taikomas reglamentas Nr. 4200 „NSPO pirkimų reglamentas“^[7]. Kadangi tarptautinių organizacijų viešųjų pirkimų taisyklėse yra įtvirtinti analogiški viešųjų pirkimų principai, tai šių taisyklių taikymas paprastai nepažeidžia pagrindinių SESV nuostatų.

2. PĮ 17 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta išimtis dėl tarptautinių organizacijų ar tarptautinių finansų institucijų nustatytų procedūrinių taisyklių pirkimams taikymo, kai pirkimas finansuojamas tarptautinių organizacijų ar tarptautinių finansų institucijų.

PĮ 17 straipsnio 2 dalies įtvirtinta išimtis taikoma, esant šioms sąlygoms:

• pirkimas visiškai finansuojamas tarptautinės organizacijos ar tarptautinės finansų institucijos.

Visiškas finansavimas reiškia, kad tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija skiria 100 procentų lėšų konkrečiam pirkimui.

Taigi, jeigu pirkimas nėra visiškai finansuojamas tarptautinės organizacijos ar tarptautinės finansų institucijos, tuomet pirkimų teisinis reguliavimas turi būti derinamas, t. y. šalys turi susitarti dėl taikytinų pirkimo taisyklių. Susitarimas gali nustatyti tiek tarptautinės organizacijos ar tarptautinės finansų institucijos taisykles, tiek PĮ.

• finansavimas skiriamas tarptautinės organizacijos ar tarptautinės finansų institucijos.

Tarptautinės organizacijos (detaliau dėl tarptautinės organizacijos sampratos žiūrėti PĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą), finansuojančios pirkimus, pavyzdys būtų Jungtinių Tautų Organizacija ir jos padaliniai, kurie finansuoja pirkimus.

Tarptautinės finansų institucijos – tai valstybių arba bankų susivienijimai (sąjungos), susikūrę tarptautinių daugiašalių sutarčių pagrindu, pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas (TVF); Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB); Tarptautinis plėtros bankas (TAPB); Tarptautinis investicijų bankas (TIB); Europos investicijų bankas (EIB); Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo bankas (TEBB); Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) ir kt.

• tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija nustato procedūrines pirkimo vykdymo taisykles, pavyzdžiui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pirkimų politika, patvirtinta 2014 m. sausio 29 d.^[8].

3. PĮ 17 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad PĮ 17 straipsnis netaikomas gynybos ir saugumo aspektus apimantiems pirkimams ir projekto konkursams, kurie atliekami pagal tarptautines taisykles, vadovaujantis PĮ 25 straipsniu. Kitaip sakant, komentuojamo PĮ 17 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, nukreipianti į PĮ 25 straipsnį (detaliau žiūrėti PĮ 25 straipsnio komentarą), kuomet leidžiama nesivadovauti PĮ.

   ---