14 straipsnis. Perpardavimo arba finansinės nuomos (lizingo) tikslais sudaromos pirkimo sutartys
14 straipsnis. Perpardavimo arba finansinės nuomos (lizingo) tikslais sudaromos pirkimo sutartys
- Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, kurių tikslas – perparduoti arba pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą, jeigu perkantysis subjektas neturi specialiosios ar išimtinės teisės perpardavinėti ar pagal lizingo sutartį nuomoti tokio pirkimo objekto, o kiti ūkio subjektai gali laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti ar pagal lizingo sutartį nuomoti tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis prekiauja ar nuomoja perkantysis subjektas.
- Perkantysis subjektas Europos Komisijos prašymu turi pranešti jai apie bet kokias veiklos ar produktų kategorijas, kurioms taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.
PĮ 14 straipsnyje[1] įtvirtinta išimtis, pagal kurią leidžiama netaikyti pirkimų tvarkos dėl disponavimo pirkimo objektu specifikos, kuri susijusi su perkančiojo subjekto konkurencinga veikla rinkoje. Praktikoje gali pasitaikyti situacijų, kai, pavyzdžiui, energetikos srities perkantieji subjektai gali namų valdas aprūpinti prietaisais, pašto sektoriaus perkantysis subjektas gali parduoti pašto dėžutes gyventojams ir pan. Tokios prekės paprastai yra parduodamos konkurencingoje rinkoje, todėl nėra pagrindo perkantiesiems subjektams apsunkinti jų pardavimus tuo, jog perkantieji subjektai juos patys turėtų įsigyti, vadovaujantis PĮ reguliavimu.
PĮ 14 straipsnio 1 dalies išimtis netaikoma, kaip neatitinkanti tikslo, kai perkantysis subjektas turi specialiąją ar išimtinę teisę teikti tokius pirkimo objektus, t. y. egzistuoja teisiniai apribojimai patekti į rinką[2].
- PĮ 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis, kuri taikoma, esant visoms nustatytoms sąlygoms:
1) perkantieji subjektai įsigyja pirkimo objektą (prekes), turėdami specifinį tikslą – perparduoti arba pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą. Kitaip sakant, perkantieji subjektai pirkimą atlieka ne siekdami PĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tikslo įsigyti perkantiesiems subjektams reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant lėšas (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą), o siekdami vykdyti komercinę veiklą: pardavimą, finansinę nuomą (lizingą), kurie detaliai reglamentuoti CK;
2) perkantieji subjektai neturi specialiosios ar išimtinės teisės perpardavinėti ar pagal lizingo sutartį nuomoti tokio pirkimo objekto (dėl specialiosios ar išimtinės teisės detaliau žiūrėti PĮ 16 straipsnio 11 dalies komentarą);
3) kiti ūkio subjektai gali laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti ar pagal lizingo sutartį nuomoti tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis prekiauja ar nuomoja perkantysis subjektas, t. y. rinkos dalyviams nėra sudaromų kliūčių patekti į rinką.
PĮ 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis nėra taikytina centrinėms perkančiosioms organizacijoms, kadangi centrinių perkančiųjų organizacijų veikla būtent yra susijusi su prekių, paslaugų, darbų perpardavimu perkantiesiems subjektams (detaliau žiūrėti PĮ 90 straipsnio komentarą).
- PĮ 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tvarka, kuria vadovaujantis, perkantysis subjektas turi pranešti Europos Komisijai apie išimties taikymą. PĮ 14 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtinta pareiga pačiam perkančiajam subjektui kreiptis į Europos Komisiją su pranešimu apie kiekvieną pirkimą, kuriam taikoma išimtis, tačiau perkantysis subjektas po Europos Komisijos kreipimosi dėl konkretaus įsigijimo, privalo pateikti aktualią informaciją ir išimties taikymo pagrindimą. Pažymėtina, kad komentuojamoje teisės normoje nenustatytas reikalavimas gauti išankstinį Europos Komisijos sutikimą (pritarimą) tam, jog būtų taikoma PĮ 14 straipsnyje nurodyta išimtis. Kitaip tariant, dėl išimties taikymo sprendžia pats perkantysis subjektas, tačiau pagal bendrą taisyklę tokiu atveju jis turi būti pasirengęs pagrįsti išimties netaikymą. Pastaroji taisyklė taikoma bendrai, o PĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, – tada, kai to prašo Europos Komisija.
Direktyvos 2014/25/ES 18 straipsnyje papildomai nurodyta, jog Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Europos Komisija informaciniais tikslais gali reguliariai skelbti produktų ir veiklos kategorijų, kurioms, jos nuomone, taikoma ši išimtis, sąrašus. Tą darydama, Europos Komisija atsižvelgia į visus aktualius bei saugotinus komercinius aspektus, kuriuos, perduodami šią informaciją, gali nurodyti perkantieji subjektai. Tokiu būdu kiti perkantieji subjektai gali įvertinti savo veiklą, jai taikomas išimtis, išimties pagrindimo reikalavimus ir kt.
[1] Komentuojamos PĮ 14 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/25/ES 18 straipsnio normas.
[2] Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L. Brussels Commentary on EU Public Procurement Law. Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018 m., 951-952 psl.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite