32 straipsnis. Savanoriško ex ante skaidrumo skelbimas

Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą, apie kurį, jos manymu, neprivalo skelbti Europos Sąjungos leidinių biuras ir (arba) neprivaloma skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, priėmusi sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, gali paskelbti savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą.

VPĮ 32 straipsnyje^[1] įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė paskelbti savanoriško ex ante (lot. iš anksto) skaidrumo skelbimą^[2]. Teisę skelbti savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą perkančiosios organizacijos gali įgyvendinti, kai vykdo (i) tarptautinius pirkimus, apie kuriuos, jų nuomone, neprivalo skelbti ES leidinių biuras ir neprivaloma skelbti CVP IS (detaliau žiūrėti VPĮ 34 straipsnio 3 dalies komentarą), arba (ii) supaprastintus bei mažos vertės pirkimus, apie kuriuos, jų nuomone, neprivaloma skelbti CVP IS (detaliau žiūrėti VPĮ 31 straipsnio 3 dalies bei 34 straipsnio 4 dalies komentarą).

VPĮ yra išskirti du atvejai, kuomet perkančiosios organizacijos neprivalo skelbti apie vykdomus viešuosius pirkimus, t. y. vykdydamos: (i) neskelbiamas derybas (detaliau žiūrėti VPĮ 71–72 straipsnių komentarus); (ii) neskelbiamą apklausą pagal Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašą^[3]. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tarptautiniai pirkimai neskelbiamų derybų būdu gali būti pradedami tik gavus VPT sutikimą dėl tokio pirkimo būdo pasirinkimo, tuo tarpu toks sutikimas nereikalingas, jeigu perkančioji organizacija numato paskelbti savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą ir informaciją apie tai nurodo pirkimo dokumentuose (detaliau žiūrėti VPĮ 72 straipsnio 1 dalies komentarą)^[4].

Ex ante skaidrumo skelbimas aktualus tik tuomet, kai vykdomas neskelbiamas pirkimas.. Taigi, perkančiosios organizacijos, vykdydamos neskelbiamas derybas, neskelbiamą apklausą, prieš sudarant sutartį, gali paskelbti ex ante skaidrumo skelbimą.

Ex ante skaidrumo skelbimas yra savanoriškas ir neprivalomas perkančiosioms organizacijoms. Savanoriško ex ante skaidrumo skelbimas skelbiamas ne rengiantis vykdyti pirkimą, o pirkimo procedūrų metu nustačius laimėtoją, iki pirkimo sutarties su pirkimo laimėtoju sudarymo dienos. Nors įstatyme aiškiai nėra įtvirtinto reikalavimo, prieš kiek dienų iki pirkimo sutarties sudarymo su pirkimo laimėtoju perkančiosios organizacijos turėtų paskelbti ex ante skaidrumo skelbimą, rekomenduotina tarptautinių pirkimų atveju – tokį skelbimą paskelbti bent prieš 10 kalendorinių dienų iki pirkimo sutarties sudarymo, supaprastintų pirkimų atveju – prieš 5 darbo dienas iki pirkimo sutarties sudarymo dienos. Tokia pozicija pagrįsta įstatymo leidėjo įvirtintais pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai terminais, kurie nustatyti VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 102 straipsnio 1 dalies komentarą) bei pirkimo sutarties atidėjimo terminais, kurie nustatyti VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 8 dalies komentarą), taip pat sąlygomis, kurioms esant pagal VPĮ 105 straipsnio 2 dalį pirkimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia (detaliau žiūrėti VPĮ 105 straipsnio 2 dalies komentarą).

Ex ante skaidrumo skelbimo tikslas – savanoriškai užtikrinti papildomą skaidrumą. Nepaisant to, toks skelbimas savaime skaidrumo negarantuoja. Savanoriškas ex ante skaidrumo skelbimas labiau yra priemonė (garantija), padedanti perkančiajai organizacijai užsitikrinti, kad atlikto neskelbiamo viešojo pirkimo pagrindu sudaryta viešojo pirkimo sutartis, paaiškėjus, kad pirkimas turėjo būti paskelbtas – nebus pripažinta negaliojančia^[5]. Kitaip tariant, šio instituto esmė yra perkančiosioms organizacijoms apsisaugoti nuo sutarties negaliojimo arba nuginčijimo, jeigu pasirodo, kad yra padarytas viešųjų pirkimų imperatyviųjų teisės normų pažeidimas. Visais atvejais, turint abejonių, ar pirkimas turi būti paskelbtas – rekomenduotina paskelbti ex ante skaidrumo skelbimą.

VPĮ 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas negali pripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia pagal VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos: pirma, perkančioji organizacija nusprendė, kad šiuo įstatymu leidžiama nepaskelbti apie tarptautinį pirkimą ES oficialiajame leidinyje arba nepaskelbti apie supaprastintą pirkimą CVP IS; antra, perkančioji organizacija paskelbė savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą; trečia, pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 10 dienų (supaprastinto pirkimo atveju – ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų) nuo savanoriško ex ante skaidrumo skelbimo paskelbimo dienos (detaliau žiūrėti VPĮ 105 straipsnio 1 ir 2 dalies komentarą). ESTT šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad, kai viešojo pirkimo sutartis yra sudaryta nepaskelbus apie pirkimą, nors pagal įstatymo reikalavimus toks pirkimas turėjo būti paskelbtas, tokia sutartis negali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo įvykdytos prieš tai nurodytos sąlygos^[6].

Vis dėlto perkančiosios organizacijos bet kuriuo atveju pirkimo būdą privalo pasirinkti atsakingai. Nors viešojo pirkimo sutartis, sudaryta atlikus pirkimą neskelbiamu būdu, kai pagal VPĮ reikalavimus atitinkamas pirkimas privalėjo būti paskelbtas – įvykdžius VPĮ 105 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, negali būti pripažinta negaliojančia, tačiau tokiu atveju teismas gali taikyti alternatyvias sankcijas pagal VPĮ 106 straipsnį, t. y. (i) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimą; (ii) perkančiajai organizacijai skiriamą baudą (detaliau žiūrėti VPĮ 106 straipsnio komentarą).

Ex ante skaidrumo skelbimas yra pildomas ir skelbiamas CVP IS priemonėmis. VPT yra parengusi instrukciją^[7], kurioje nustatyta, (i) kokiu būdu turi būti užpildomas ex ante skelbimas, (ii) kokią informaciją yra būtina užpildyti (pavyzdžiui, skelbiant ex ante skelbimą, yra būtina nurodyti, koks buvo nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas, taip pat nurodyti sprendimo sudaryti sutartį datą, kuri turi būti ankstesnė, nei savanoriško ex ante skelbimo data), (iii) kaip ir kokius dokumentus reikia importuoti į sistemą, (iv) kokiu būdu reikia paskelbti skelbimą ir kt.