Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

31 straipsnis. Skelbimas apie pirkimą ir skelbimas apie projekto konkursą

1. Perkančioji organizacija tiekėjus dalyvauti pirkime, atliekamame pagal šio įstatymo procedūras, kviečia skelbimu apie pirkimą ar skelbimu apie projekto konkursą, išskyrus atvejus, kai vyksta neskelbiamos derybos arba taikomos šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatos.

2. Perkančioji organizacija tiekėjus dalyvauti mažos vertės pirkime kviečia skelbimu apie pirkimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.

3. Apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, jeigu yra šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2, 3, 5 arba 6 dalyje nustatytų sąlygų arba bent viena iš šių sąlygų:

1) nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų dalyvauti pirkime, apie kurį buvo skelbta, arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra nepriimtini ar netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2158, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09411

2) dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos;

3) paslaugos perkamos po projekto konkurso, apie kurį buvo skelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, jeigu pirkimo sutartis sudaroma pagal projekto konkurse nustatytas taisykles ir perkama iš projekto konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai;

4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-545, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-15, i. k. 2021-21632

Įstatymų leidėjo tikslas yra įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį visos esminės pirkimo sąlygos turi būti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nustatytos bei skelbiamo pirkimo atveju viešai paskelbtos iš anksto, įskaitant tiekėjų pašalinimo pagrindus, kvalifikacijos reikalavimus, kai taikoma – kokybinės atrankos kriterijus, taip pat pasiūlymų vertinimo kriterijus ir kt. Tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad tiekėjai, dar prieš pateikdami paraiškas ar pasiūlymus, galėtų tiksliai suprasti pirkimo sąlygas, įvertinti savo galimybes dalyvauti ir parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija galėtų vykdyti pirkimo procedūras laikydamasi iš anksto nustatytų taisyklių. Tik iš anksto ir aiškiai nustačius bei paskelbus apie planuojamą vykdyti pirkimą, bus užtikrintas skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų įgyvendinimas, sukuriant vienodas ir pakankamas sąlygas tiekėjams parengti bei pateikti pasiūlymą ar paraišką. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad skelbimų apie pirkimus tvarka yra viena iš skaidrumo (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą) įgyvendinimo sąlygų, todėl nurodytų imperatyvų nesilaikymas reiškia ir viešųjų pirkimų principų, pirmiausia skaidrumo, pažeidimą.

Kuo daugiau tiekėjų, įkaitant kitų valstybių narių tiekėjus, gali susidomėti pirkimu, tuo didesnė pareiga perkančiajai organizacijai užtikrinti tinkamą ir pakankamą pirkimo viešinimą, t. y. tuo plačiau apie jį turi būti skelbiama.^[1] Atsižvelgiant į tai, įstatymų leidėjas VPĮ 34 straipsnyje nustatė, kad visus skelbimus, kurie privalo būti skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) ar per Europos Sąjungos leidinių biurą, perkančioji organizacija privalo rengti bei juos išsiųsti skelbti naudodamasi VPT administruojama CVP IS (detaliau žiūrėti VPĮ 34 straipsnio komentarą).

VPĮ 31 straipsnyje^[2] nustatyti atvejai, kai perkančioji organizacija privalo skelbti apie pirkimą arba projekto konkursą.

1. VPĮ 31 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga skelbti apie pirkimą arba projekto konkursą, išskyrus atvejus, kai pirkimas vykdomas neskelbiamų derybų būdu arba, vadovaujantis VPĮ 30 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kartu buvo kviečiama dalyvauti pirkime teikiant išankstinį informacinį skelbimą (detaliau žiūrėti VPĮ 30 straipsnio komentarą). Be to, apie pirkimą gali būti neskelbiama ir VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju (detaliau žiūrėti VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad perkančioji organizacija, VPĮ 34 straipsnyje nustatyta tvarka pateikdama skelbimą apie pirkimą, privalo skelbti tiek apie tarptautinius pirkimus, tiek ir apie supaprastintus pirkimus, atliekamus atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo, inovacijų partnerystės būdu.

Reikalavimai pirkimo skelbimuose nurodomai informacijai, jos turiniui ir išsamumui priklauso nuo to, ar skelbiama apie tarptautinį pirkimą, ar supaprastintą pirkimą. Skelbimų rengimo ir jų išsiuntimo skelbti CVP IS priemonėmis bei per Europos Sąjungos leidinių biurą, naudojant CVP IS priemones, bendruosius principus ir tvarką nustato Skelbimų rengimo ir išsiuntimo skelbti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis tvarkos aprašas^[3]. Skelbimas apibrėžiamas kaip standartinė forma, į kurios laukus įrašyta atitinkama informacija ir kuri yra paskelbta CVP IS ir (arba) per Europos Sąjungos leidinių biurą.^[4]

1) Tarptautinio pirkimo atveju skelbiama informacija, nurodyta 2019 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1780, kuriuo nustatomos viešųjų pirkimų skelbimo standartinės formos ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986 (e. formos).^[5] Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėto reglamento prieduose pateikiamos atitinkamos standartinės e. formos, apibrėžiama informacija, kuri privalo būti nurodyta skelbimuose, pateikiami e. formų rengimo reikalavimai. Tarptautinio pirkimo atveju pildoma Skelbimo apie pirkimą forma.^[6]

2) Supaprastintų pirkimų atvejais skelbimams taip pat yra pildomos standartinės formos (e. formos), kurios yra integruotos ir pildomos CVP IS. Supaprastinto pirkimo atveju, taip pat ir norint paskelbti skelbiamą apklausą, pildoma Nacionalinio skelbimo apie pirkimą forma.^[7]

Teisę rengti pirkimų skelbimus bei išsiųsti juos skelbti turi tik CVP IS registruotos perkančiosios organizacijos CVP IS naudotojas^[8]. Užpildžius skelbimo e. formą tarptautinio pirkimo skelbimas automatiškai išsiunčiamas skelbti į TED (anglų kalba „Tenders Electronic Daily") – tai internetinė Europos viešiesiems pirkimams skirto „Europos Sąjungos oficialiojo leidinio“ priedo versija.^[9]

Skelbimai gali būti papildomai paskelbiami ir naudojantis kitomis informavimo priemonėmis internetu (pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose), nacionaliniuose leidiniuose (pavyzdžiui, šalies ar regiono laikraščiuose), vietos priemonėmis (pavyzdžiui, savivaldybės leidiniuose ar skelbimų lentose), Europos Sąjungos leidiniuose^[10]. Svarbiausia yra užtikrinti, kad kituose šaltiniuose būtų paskelbti skelbimai apie pirkimą ne anksčiau, nei atitinkami skelbimai paskelbiami per Europos Sąjungos leidinių biurą ir (ar) CVP IS^[11] (detaliau žiūrėti VPĮ 34 straipsnio 8, 9, 10 dalių komentarus).

Atkreiptinas dėmesys, kad paskelbus skelbimą, tarptautinių pirkimų atveju, negali būti daromi tokie esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių būtų buvę galėję dalyvauti kiti kandidatai, negu iš pradžių atrinkti, arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių, pavyzdžiui, iš esmės pakeičiamas pirkimo dokumentų turinys, pakeičiant techninius produkto reikalavimus, kiekį, tvarkaraštį, atrankos ir pasiūlymų vertinimo kriterijus, viešojo pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – pirkimo sutartis) sąlygas. Tarptautinio pirkimo atveju, kai atlikti pirkimo sąlygų pakeitimai yra esminiai ir gali turėti įtakos galimų tiekėjų dalyvavimui, pirkimas negali būti tęsiamas pagal pakeistas sąlygas, todėl turi būti nutraukiamas (detaliau žiūrėti VPĮ 36 straipsnio komentarą). Atkreiptinas dėmesys, kad aiškiai įtvirtintas draudimas iš esmės keisti pirkimo sąlygas, kai dėl tokių pakeitimų būtų galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams, negu iš pradžių atrinktiesiems, arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių, yra nustatytas tarptautinės vertės pirkimams. Pastebėtina, kad ši sąlyga nereiškia, kad supaprastintų pirkimų atveju leidžiami esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, o suponuoja tai, kad supaprastintų pirkimų atveju pirkimo sąlygų tikslinimas gali būti lankstesnis, užtikrinant nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo principų laikymąsi, kai užtikrinamas tinkamas paskelbimas ir suteikiamas pakankamas terminas tiekėjams atsižvelgti į pakeistas pirkimo sąlygas, prireikus pratęsiant pasiūlymų pateikimo terminą, o mažos vertės pirkimų atveju – jį skaičiuojant iš naujo.

Labai svarbu, kad skelbimo apie pirkimą ar projekto konkursą turinys būtų tikslus.

Skelbimas apie pirkimą yra pirkimo dokumentų sudedamoji dalis. Tuo atveju, kai skelbime apie pirkimą pateikta informacija neatitinka informacijos, pateiktos kituose pirkimo dokumentuose, vadovaujantis VPĮ 35 straipsnio 3 dalimi, teisinga laikoma informacija, nurodyta skelbime (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio komentarą).

Komentaro autorių nuomone, pirmiau nurodyta VPĮ 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta dokumentų (duomenų) kolizijos taisyklė vis dėlto nesukuria pareigos tiekėjui atskirai tikrinti, ar yra pirkimo skelbimo ir kitų pirkimo dokumentų tarpusavio neatitikčių, todėl jis turi teisę (turi teisėtą lūkestį) vadovautis pirkimo dokumentuose nurodyta informacija. Atitinkamai, jei nustatoma pirkimo skelbimo ir kitų dokumentų turinio neatitiktis, perkančioji organizacija neturi teisės atmesti tokį pasiūlymą, kuris neatitinka pirkimo skelbime nurodytų reikalavimų^[12]. Kitaip tariant, perkančioji organizacija negali atmesti tiekėjo pasiūlymo dėl trūkumų, kurie buvo nulemti pačios perkančiosios organizacijos veiksmų, teikiant netikslius duomenis. Jei pirkimo skelbimo ir kitų dokumentų duomenys nesutampa tiek, kad tai gali lemti nepalyginamų pasiūlymų pateikimą ir nelygiavertį jų vertinimą, perkančioji organizacija turi spręsti dėl tolesnės procedūrų eigos, įskaitant procedūrų nutraukimą.

2. VPĮ 31 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė mažos vertės pirkimų atveju.

Komentuojamoje normoje nustatyta bendra taisyklė – perkančiosios organizacijos privalo skelbti ir apie mažos vertės pirkimą, išskyrus atvejus, nustatytus VPĮ 31 straipsnio 3 dalyje, kai nėra pareigos skelbti apie atitinkamus mažos vertės pirkimus, pavyzdžiui, dėl jų mažareikšmiškumo.

3. VPĮ 31 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama tuo atveju, jei egzistuoja bent viena iš šių sąlygų:

1) jeigu prekes patiekti, paslaugas teikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas dėl vienos iš šių priežasčių (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punktas, detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio komentarą):

a) pirkimo tikslas yra sukurti arba įsigyti unikalų meno kūrinį ar meninį atlikimą. Meno kūrinys yra originalus meninės veiklos rezultatas, bet kokio išraiškos būdo ar formos^[13]. Komentaro autorių nuomone, meninis atlikimas yra originalūs meninės veiklos veiksmai, pavyzdžiui – gatvės šokiai (meninės veiklos veiksmai). Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.6 (a) papunktis); arba

b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių (tik tuo atveju, kai nėra pagrįstos alternatyvos ar pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra sukurtas perkančiosios organizacijos, jai dirbtinai sugriežtinus pirkimo reikalavimus; VPĮ 71 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.6 (b) papunktis); arba

c) dėl išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos (tik tuo atveju, kai nėra pagrįstos alternatyvos ar pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra sukurtas perkančiosios organizacijos, jai dirbtinai sugriežtinus pirkimo reikalavimus; VPĮ 71 straipsnio 2 dalis). Išimtinėmis teisėmis yra suteikiama konkrečiam subjektui išimtinė galimybė naudoti tam tikrą objektą ar vykdyti tam tikrą veiklą ir tai nulemia, kad dėl šių teisių nėra atitinkamų alternatyvų ar pakaitalų. Išimtinėmis teisėmis, be kita ko, yra laikomos autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teisės), atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teisės (gretutinės teisės) ir duomenų bazių gamintojų teisės (sui generis teisės)^[14]. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.6 (c) papunktis);

2) jeigu perkamos prekės gaminamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais ir jeigu tokiu pirkimu nesiekiama įsigyjamų prekių masine gamyba sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidų (VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punktas; detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio komentarą). Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.7 punktas);

3) jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo verta pirkti papildomai, siekiant iš dalies pakeisti turimas prekes ar įrenginius arba padidinti turimų prekių ar įrenginių kiekį, kai, pakeitus tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatavimo ir priežiūros sunkumų. Tokių sutarčių, kaip ir pasikartojančių sutarčių, trukmė paprastai negali būti ilgesnė kaip 3 metai, skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento (VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punktas; detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio komentarą). Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.8 punktas);

4) jeigu prekės kotiruojamos ir perkamos prekių biržoje (VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punktas, detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio komentarą). Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.9 punktas);

5) kai ypač palankiomis sąlygomis perkama iš tiekėjo, kuris yra likviduojamas, restruktūrizuojamas, bankrutuojantis, bankrutavęs ar su kreditoriais sudaręs taikos sutartį, arba tiekėjui taikomos panašios procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus (VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 4 punktas; detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio komentarą). Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.10 punktas);

6) kai iš to paties tiekėjo perkamos naujos paslaugos ar darbai, panašūs į tuos, kurie buvo pirkti pagal pirminę pirkimo sutartį, kai yra visos šios sąlygos kartu (VPĮ 71 straipsnio 5 dalis; detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio komentarą):

a) visi nauji pirkimai yra skirti tam pačiam projektui, dėl kurio buvo sudaryta pirminė pirkimo sutartis, vykdyti, o pagrindiniame projekte buvo numatyta galimų papildomų paslaugų ar darbų pirkimo mastas ir sąlygos, kurioms esant bus perkama papildomai;

b) pirminė pirkimo sutartis buvo sudaryta paskelbus apie pirkimą VPĮ nustatyta tvarka, skelbime nurodžius apie galimybę pirkti papildomai ir atsižvelgus į papildomų pirkimų vertę;

c) nauji pirkimai atliekami nuo pirminės pirkimo sutarties sudarymo momento praėjus ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui.

Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.11 punktas);

7) kai perkamos (VPĮ 71 straipsnio 6 dalis; detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio komentarą):

a) prekės ir paslaugos naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas. Reprezentacinėmis išlaidomis laikomos lėšos, kurios skirtos naujiems verslo ryšiams su kitais juridiniais arba fiziniais asmenimis, išskyrus juridinio asmens darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius juridinius asmenis ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti; šios išlaidos patiriamos konkrečių asmenų naudai^[15]. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.12 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. pripažinus netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 919 „Dėl reprezentacinių išlaidų“, prekių ir paslaugų įsigijimas, naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas, nebėra reglamentuojamas vienu specialiu teisės aktu. Reprezentacinių išlaidų planavimas, naudojimas ir apskaita reglamentuojami bendraisiais biudžeto vykdymą, viešųjų finansų valdymą ir išlaidų ekonominę klasifikaciją nustatančiais teisės aktais, taip pat kiekvienos perkančiosios organizacijos vidaus teisės aktais.^[16]

b) muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai, tiesiogiai iš leidėjų įsigyjami leidiniai. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.13 punktas), kadangi muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai, tiesiogiai iš leidėjų įsigyjami leidiniai įprastai parduodami tik vieno ūkio subjekto, todėl skelbti apie tokį pirkimą nėra tikslinga, perkančioji organizacija tiesiogiai kreipiasi į tokį tiekėją.

Komentaro autorių nuomone, tuo atveju, jei muziejų eksponatus, archyvų ir bibliotekų dokumentus, prenumeruojamus laikraščius ir žurnalus perkančioji organizacija gali įsigyti ne iš vieno tiekėjo, tokiu atveju ši nuostata nėra taikoma ir perkančioji organizacija privalo skelbti apie tokį mažos vertės pirkimą;

c) prekės iš valstybės rezervo. Valstybės rezervas yra lėšos (nacionaline ir užsienio valiuta), valstybės lėšomis įsigytos materialinių išteklių atsargos bei materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas valstybės lėšomis nustatytas pagal preliminariąsias pirkimo sutartis ir (arba) rezervavimo sutartis, skirtos mobilizaciniams, ūkio, sveikatos, krizės valdymo, susisiekimo ir krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu ir jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ar kitais šio Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo nustatytais atvejais^[17]. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.14 punktas);

d) licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.15 punktas);

e) teisėjų, prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (arba) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.16 punktas);

f) ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių, taip pat jų pasitelkiamų ekspertų, valstybės institucijų ar įstaigų kontrolės veiklai reikalingų ekspertų teikiamos nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.17 punktas);

g) mokslo ir studijų institucijų veiklos, mokslo, meninės veiklos, studijų, taip pat mokslo ir studijų institucijų paraiškų, reikalingų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti, mokslinių darbų ekspertinio vertinimo paslaugos. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.18 punktas);

g¹) tiesiogiai su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusios prekės, paslaugos ar darbai, kai perkančioji organizacija yra aukštoji mokykla arba mokslinių tyrimų institutas; Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.18¹ punktas);

h) prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant kitus tokios pačios paskirties gaminius ir kai šios prekės yra tiesiogiai susijusios su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.19 punktas);

i) valstybės iždo funkcijoms atlikti reikalingos finansinės, kredito reitingo nustatymo ir finansinės informacijos teikimo paslaugos. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.20 punktas);

j) keleivių pervežimo, nakvynės ir kitos su tarnybine komandiruote susijusios paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.21 punktas);

k) dalijimosi pačių naudotojų sukurta informacija su visuomene platformos paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo pagal jo nustatytą visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą ir paslaugų organizavimo būdus ir kai paslaugos teikėjas neprisiima atsakomybės už skelbiamos informacijos turinį. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.22 punktas);

l) prekės, paslaugos ar darbai, jeigu pirkime, apie kurį buvo skelbta visi pateikti pasiūlymai yra nepriimtini, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos, į apklausą kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų ir formalius pirkimo procedūros reikalavimus. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.3 punktas);

m) aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų, vykstančių kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, paslaugos ir kitos paslaugos sportininkams, kurie atstovauja Lietuvos Respublikai aukšto meistriškumo sporto varžybose, kai paslaugų teikėją parenka renginio organizatorius. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.23 punktas);

n) prekės ir paslaugos, kai jos skirtos perkančiosios organizacijos, teikiančios socialines paslaugas, socialinių paslaugų gavėjų savarankiškumui ugdyti ir (ar) jų individualiems poreikiams tenkinti. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.24 punktas);

o) dalyvavimo parodose paslaugos, kai jos įsigyjamos iš parodos organizatoriaus pagal visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.25 punktas);

p) mokslinių straipsnių skelbimo paslaugos, kai skelbiamų mokslinių straipsnių atranką vykdo tiesioginis paslaugos teikėjas. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.26 punktas);

r) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugoms teikti reikalingos prekės ir (ar) paslaugos, jeigu moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra finansuojami privataus juridinio asmens lėšomis ir gauta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros nauda naudojama privataus juridinio asmens poreikiams tenkinti. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.27 punktas);

s) žemės ūkio ir maisto produktai, kai jie įsigyjami iš trumposios maisto tiekimo grandinės. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.28 punktas);

8) nebuvo gauta pasiūlymų dalyvauti pirkime, apie kurį buvo skelbta, arba visi pateikti pasiūlymai yra nepriimtini ar netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.2; 24.2.3 punktai);

9) dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Tokiomis aplinkybėmis galėtų būti laikomos neįprastos gamtinės sąlygos ar kiti nenumatyti įvykiai, dėl kurių atsirado būtinybė skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, pavyzdžiui, dėl didelės audros buvo apgadintas perkančiosios organizacijos administracinio pastato stogas, todėl laikino stogo įrengimo ar stogo remonto paslaugas perkančioji organizacija galėtų įsigyti neskelbdama skelbimo apie pirkimą. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.4 punktas);

10) paslaugos perkamos po projekto konkurso, apie kurį buvo skelbta CVP IS, jeigu pirkimo sutartis sudaroma pagal projekto konkurse nustatytas taisykles ir perkama iš projekto konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai. Įstatymų leidėjas nustatė, kad nėra prievolės perkančiajai organizacijai skelbti apie pirkimą tuo atveju, kai pirkimo sutartis sudaryta po projekto konkurso, apie kurį VPĮ 31 straipsnio 1 dalies pagrindu jau buvo skelbta (detaliau žiūrėti VPĮ 31 straipsnio 1 dalies komentarą pirmiau). Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.5 punktas);

11) kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 Eur (be PVM) (detaliau žiūrėti VPĮ 4–5 straipsnių komentarus). Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.2.1 punkte nustatyta, kad mažos vertės pirkimas, jei numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 Eur be PVM, gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu. Vykdydama neskelbiamą apklausą perkančioji organizacija žodžiu (telefonu, tiesiogiai prekybos vietoje, vertindama internete tiekėjų skelbiamą informaciją apie prekių, paslaugų ar darbų kainą ir kitaip) arba raštu (CVP IS priemonėmis, elektroniniu paštu, paštu, faksu ar kitomis priemonėmis) apklausia pasirinktą skaičių tiekėjų.

Pabrėžtina, kad visais kitais, nei pirmiau nurodytais atvejais, perkančioji organizacija privalo skelbti ir apie planuojamą atlikti mažos vertės pirkimą.

Kitaip tariant, įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad mažos vertės pirkimais nedaroma reikšminga įtaka ūkio subjektų konkurencinei aplinkai, o tam tikrais atvejais prekes, paslaugas ar darbus gali pasiūlyti tik vienas tiekėjas, nustatė sąlygas, kurioms esant (egzistuojant bent vienai iš jų), perkančiosios organizacijos vykdomi mažos vertės pirkimai galės būti neviešinami skelbiant apie juos CVP IS, kadangi skelbimu apie pirkimą nebūtų įmanoma padidinti tiekėjų konkurencijos arba mažos vertės pirkimu nedaroma reikšminga įtaka konkurencijai.

[1] Europos Komisijos aiškinamojo komunikato dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, Nr. 2006/C 179/02) 2.1.2 punktas.

[2] Komentuojamos VPĮ 31 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 49 straipsnį.

[3]  Skelbimų rengimo ir išsiuntimo skelbti tvarką nustato Skelbimų rengimo ir išsiuntimo skelbti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1S-90 „Dėl Skelbimų rengimo ir išsiuntimo skelbti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis tvarkos aprašas patvirtinimo“ (toliau – Skelbimų teikimo aprašas).

[4] Skelbimų teikimo aprašo 10 punktas.

[5] 2019 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1780, kuriuo nustatomos viešųjų pirkimų skelbimo standartinės formos ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986 (e. formos). Reglamentas apibrėžia informaciją, kuri privalo būti nurodyta skelbimuose, skelbimų standartines formas bei jų rengimo reikalavimus. Šios standartinės formos taikomos integruotos ir pildomos CVP IS.

[6] Siūloma vadovautis VPT parengtomis skelbimų pildymo detaliomis instrukcijomis: Skelbimas apie pirkimą (įkelta 2025 05 20), Skelbimas apie projekto konkursą (įkelta 2025 05 19).

[7] Siūloma vadovautis VPT parengtomis skelbimų pildymo detaliomis instrukcijomis: Skelbimas apie pirkimą (įkelta 2025 05 20), Skelbimas apie projekto konkursą (įkelta 2025 05 19).

[8] Skelbimų teikimo aprašo 6 punktas.

[9] https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/dazniausiai-daromos-klaidos-pildant-skelbimus-apie-pirkima-naujoje-cvp-is/ Užpildžius skelbimo e. formą tarptautinio pirkimo skelbimas automatiškai išsiunčiamas skelbti į TED. Sistemoje matomas skelbimo statusas „Laukiama paskelbimo“ į statusą „Paskelbta“ gali nepasikeisti kelias dienas (TED paskelbia skelbimus per 5 dienas), tačiau pirkimas CVP IS iškart yra viešai matomas, tampa aktyvus ir tiekėjai nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo skelbti momento jau gali jungtis prie tokio pirkimo ir teikti pasiūlymus. Norint paskelbti apie supaprastintą pirkimą, tačiau nepasirinkus laukelio „Nacionalinis skelbimas apie pirkimą“ yra užpildomas tarptautinio pirkimo skelbimas ir šis skelbimas išsiunčiamas paskelbti į TED kaip tarptautinio pirkimo skelbimas. Šiuo atveju VPT rekomenduoja nutraukti pirkimo procedūras ir CVP IS sukurti naują pirkimą bei paskelbti „Nacionalinį skelbimą apie pirkimą“.

[10] Europos Komisijos aiškinamojo komunikato dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, Nr. 2006/C 179/02) 2.1.2 punktas.

[11] Skelbimų teikimo aprašo 15 punktas.

[12] LAT 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011.

[13] Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo 2 straipsnio 4 dalis.

[14] Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.

[15] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio 2 dalis.

[16] Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas Nr. 1K-265 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių taikymo“ ir kt.

[17] Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis.