54 straipsnis. Kandidatų kvalifikacinė atranka

1. Atlikdama pirkimą riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo ir inovacijų partnerystės būdu, perkančioji organizacija gali apriboti kandidatų, kuriuos ji kvies pateikti pasiūlymus ar dalyvauti dialoge, skaičių. Tokia kvalifikacinė atranka atliekama tik iš kandidatų, dėl kurių nėra perkančiosios organizacijos nustatytų pašalinimo pagrindų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus.
2. Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kvalifikacinės atrankos reikalavimus ir taisykles, mažiausią ir, jeigu reikia, didžiausią kviečiamų kandidatų skaičių. Riboto konkurso atveju kviečiamų kandidatų skaičius negali būti mažesnis kaip 5, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo ir inovacijų partnerystės atveju – ne mažesnis kaip 3. Kviečiamų kandidatų skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti.
3. Pateikti pasiūlymus ar dalyvauti dialoge turi būti pakviesta ne mažiau kandidatų, negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius. Jeigu nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų atitinka mažiau kandidatų, negu nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius, perkančioji organizacija pateikti pasiūlymus ar dalyvauti dialoge kviečia visus kandidatus, kurie atitinka šiuos reikalavimus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime paraiškų nepateikusių kitų tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka nustatytų reikalavimų dėl pašalinimo pagrindų ir kvalifikacijos.

VPĮ 54 straipsnyje^[1] yra įtvirtintos tiekėjų kvalifikacinės atrankos atlikimo taisyklės. Kandidatų kvalifikacinė atranka – procedūra, kurios metu perkančioji organizacija pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos kriterijus atrenka kandidatus, kurie bus kviečiami dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose. Kvalifikacinės atrankos tikslas, viena vertus, atrinkti aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus (tai kartu tokios procedūros vykdymo rezultatas). Kita vertus, komentuojamo teisinio mechanizmo tikslas yra įgyvendinti pirkimų efektyvumo tikslą (detaliau žiūrėti VPĮ 1 straipsnio 1 dalies komentarą), kadangi dalyvaujančių tolesnėse procedūrose skaičius yra sumažinamas iki pirkimo sąlygų nurodyto skaičiaus ir taip palengvinama perkančiųjų organizacijų administracinė našta.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad dalyvių skaičiaus sumažinimas neišvengiamai riboja konkurenciją. Tačiau dėl „kvalifikacijos eilės“, t. y. pateikimo į kitą etapą, turi teisę varžytis visi tiekėjai pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, taikomus visiems vienodai. Taigi, kvalifikacinę atranką rekomenduojama pasirinkti vykdyti tais atvejais, kai siekiama sudaryti pirkimo sutartį su kuo aukštesnės kvalifikacijos tiekėju (pavyzdžiui, vykdant pirkimą dėl specifinio, ypatingo pirkimo objekto (karinių miestelių statybos ir pan.), arba tada, kai tikimasi sulaukti labai didelio dalyvių skaičiaus (tais atvejais, kai pasirenkamas pirkimų būdas, leidžiantis taikyti kvalifikacinę atranką)^[2].

Kita vertus, perkančiosios organizacijos, siekdamos didesnės kvalifikacijos tiekėjų pritraukimo ir administracinės naštos sumažinimo tikslų, negali kvalifikacinės atrankos sistemos paversti „žiurkių lenktynėmis“, t. y. tiesiog suorganizuoti kiekybinių varžytuvių, kuris tiekėjas (ar jų grupė) pristatys daugiau įvykdytų sutarčių (ar kito pajėgumo įrodymų), nes taip, pirma, bus iškreipta tiekėjų konkurencija, antra, kvalifikacinės atrankos kriterijai pirkimo objekto atžvilgiu gali tapti neproporcingi (ne dėl paties nustatymo, o pritaikymo praktikos), trečia, kiekybinės konkurentų varžytuvės gali juos paskatinti dirbtinai bendradarbiauti, nors savaime toks poreikis neegzistuoja, o tai gali lemti draudžiamo susitarimo nustatymą^[3].

1.        VPĮ 54 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos sąlygos, pagal kurias perkančiosios organizacijos gali apriboti tiekėjų, kuriuos ji kvies pateikti pasiūlymus ar dalyvauti dialoge, skaičių, t. y. vykdyti kvalifikacinę atranką. Kvalifikacinę atranką galima vykdyti, atliekant pirkimą tik nurodytais būdais: (i) riboto konkurso (detaliau žiūrėti VPĮ 61–62 straipsnių komentarus), (ii) skelbiamų derybų (detaliau žiūrėti VPĮ 63–66 straipsnių komentarus) (iii) konkurencinio dialogo (detaliau žiūrėti VPĮ 67–70 straipsnių komentarus), (iv) inovacijų partnerystės (detaliau žiūrėti VPĮ 73–75 straipsnių komentarus). Tai reiškia, kad kvalifikacinė atranka yra negalima, atliekant pirkimą (i) atviro konkurso (detaliau žiūrėti VPĮ 59–60 straipsnių komentarus), (ii) neskelbiamų derybų (detaliau žiūrėti VPĮ 71–72 straipsnių komentarus) būdu.

Pirkime, kuriame bus vykdoma kvalifikacinė atranka, perkančiosios organizacijos visų pirma privalo patikrinti pirkimo sąlygose įtvirtintų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pagal VPĮ 47 straipsnį (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio komentarą), taip pat jų atitiktį dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo pagal VPĮ 46 straipsnį (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio komentarą) bei kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų  atitiktį, jei šie reikalavimai nustatyti pirkimo sąlygose pagal VPĮ 48 straipsnį (detaliau žiūrėti VPĮ 48 straipsnio komentarą).

Perkančiosios organizacijos privalo prašyti patikslinti, paaiškinti, papildyti šių tiekėjų paraiškas pagal VPĮ 45 straipsnio 3 dalį (detaliau žiūrėti VPĮ  45 straipsnio 3 dalies komentarą). Tik tie tiekėjai, kurie atitinka pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, pašalinimo pagrindų nebuvimo reikalavimus bei, jei taikoma, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų reikalavimus, taip pat, kurie tinkamai paaiškino, patikslino savo pasiūlymus, gali būti kviečiami dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje.

2.        VPĮ 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kvalifikacinės atrankos reikalavimų nustatymo taisyklės bei apibrėžtas mažiausias kvalifikacinėje atrankoje kviečiamų tiekėjų skaičius.

Siekdama atrinkti tiekėjus, turinčius aukščiausią kvalifikaciją, bei įgyvendinti efektyvumo tikslą (sumažinti savo administracinę naštą), perkančioji organizacija nustato kvalifikacijos kriterijus, pavyzdžiui, įvykdytų ir (ar) vykdomų atitinkamos vertės sutarčių skaičių, vidutines metines su pirkimo objektu susijusias pajamas, specialistų patirtį ir pan., bei nurodo, kad maksimalų (didžiausią galimą) balų skaičių gaus kandidatas, turintis tam tikrą reikalautų sutarčių skaičių, pajamas ir pan.

Pavyzdys

Tiekėjas, kurio per pastaruosius 5 metus bendra daugiabučių gyvenamųjų namų statybos darbų sutarčių vertė yra 10 mln. Eur ar daugiau, gauna maksimalų balų skaičių.

Pavyzdys

Tiekėjas, kurio per pastaruosius 5 metus daugiabučių gyvenamųjų namų statybos sutarčių, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 Eur, skaičius yra 5 ar daugiau, gauna maksimalų balų skaičių.

Rekomendacija

Pirkimo dokumentuose, nustatant kvalifikacinės atrankos kriterijus, rekomenduotina neapsiriboti vienu ar dviem, kad perkančioji organizacija kandidatą atsirinktų ne tik pagal jo profesinį pajėgumą, bet ir kitas kompetencijas, reikalingas sutarčiai tinkamai įvykdyti.

Įstatyme nėra tiesiogiai apibrėžta, kokie konkrečiai kvalifikacinės atrankos kriterijai gali būti nustatomi. Vis dėlto įstatymų leidėjas, siekdamas visų viešajame pirkime dalyvaujančių šalių interesų pusiausvyros, įtvirtino tam tikrus principus, kurių privalo laikytis visos perkančiosios organizacijos, nustatydamos kvalifikacinės atrankos kriterijus ir tvarką. Šie principai ir sąlygos nustatytos VPĮ 54 straipsnio 2 dalyje.

VPĮ 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kvalifikacinės atrankos reikalavimai ir taisyklės turi būti objektyvios ir nediskriminacinės. Kai perkančioji organizacija mano, kad efektyviausiai ir racionaliausiai valstybės lėšos bus panaudotos, jei prekės, paslaugos ar darbai bus įsigyjami riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo ar inovacijų partnerystės būdu, vykdydama kvalifikacinę atranką ji privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijus nustatyti aiškius ir nediskriminuojančius. Be to, nustatant konkurso sąlygas ir vykdant pirkimo procedūras, visais atvejais turi būti laikomasi VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų principų ir pirkimo tikslo, taip pat VPĮ 1 straipsnyje įtvirtinto viešųjų pirkimų reguliavimo tikslo (detaliau žiūrėti VPĮ 1 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio komentarus).

ESTT šiuo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad tiekėjų kvalifikacijos atranka gali būti vykdoma, tačiau jos kriterijai nustatomi tik tiekėjų ekonominės, finansinės būklės bei techninių ar profesinių pajėgumų pagrindu^[4]. Perkančiosios organizacijos, vykdydamos kvalifikacinę atranką, privalo skirti ypatingą dėmesį pirkimo sąlygose nustatomiems kvalifikacinės atrankos kriterijams ir tvarką, kad būtų užtikrinta reali tiekėjų konkurencija ir būtų laikomasi proporcingumo bei skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnis).

VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas išvengti arba dirbtinai sumažinti konkurenciją – viena iš prielaidų sudaryti palankesnes sąlygas mažoms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Atitinkamai, perkančiosios organizacijos, nustatydamos pirkimo objektui neproporcingus ir pernelyg aukštus kvalifikacijos reikalavimus, pažeidžia mažesnių ar turinčių mažesnę patirtį tiekėjų galimybę lygiateisiškai varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tokiu atveju viešojo pirkimo sąlygos turi būti pripažintos prieštaraujančiomis viešųjų pirkimų principams ir pripažintos neteisėtomis. Vienas iš dažniausių atveju, kai kvalifikacinės atrankos kriterijais iškreipiama tiekėjų konkurencija – ūkio subjektų varžytuvės, kuris turi didesnės patirties, t. y. neribojamas maksimalus balų skaičius už atitinkamą kriterijų, nors pagal pirkimo objektą ne visuomet reikia pačios didžiausios tiekėjų patirties.

VPT viešoje konsultacijoje^[5] taip pat yra išaiškinusi, kad perkančiosios organizacijos, nustatydamos tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijus bei tvarką, turi įsivertinti realią jų įtaką viešojo pirkimo sutarties vykdymui ir nustatyti šių kriterijų reikšmių maksimalias ribas, už kurias duodami balai, kartu nurodydama, kad šias ribas viršijanti kandidato patirtis ir (ar) pajėgumai nevertinami ir papildomi balai už tai neskiriami.

Kasacinis teismas šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai tiek atvirame, tiek, pavyzdžiui, ribotame konkursuose turi tą patį tikslą – išrinkti tokį tiekėją, kuris būtų pajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį. Viešojo pirkimo sąlygos, kurios viršija šį tikslą, kvalifikuotinos kaip neproporcingos ir neteisėtos. Kvalifikacinės atrankos kriterijai, kuriuos viešųjų pirkimų sąlygose nustato perkančiosios organizacijos, kaip ir bet kurios kitos pirkimų nuostatos, vertintini pagal viešųjų pirkimų principus, galiojantį teisinį reguliavimą, taip pat įprastinę atitinkamų reikalavimų (sąlygų) taikymo praktiką. Kita vertus, kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalių verčių nenustatymas nebūtinai visais atvejais automatiškai bus neteisėtas, jei tokių sąlygų taikymas konkrečiu atveju nelems tiekėjų konkurencijos iškraipymo ir diskriminacijos. Vienintelė aplinkybė, kad nenustatytos kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalios vertės savaime nelems viešųjų pirkimų sąlygų neteisėtumo. Tai priklauso, be kita ko, nuo pačių atrankos kriterijų turinio ir apimties. Galimos situacijos, kai dėl pirkimo objekto, rinkos ar kitų aplinkybių specifikos konkretų kvalifikacinės atrankos kriterijų atitiks tik ribotas kiekis tiekėjų – tokiu atveju, net ir nenustačius maksimalios šio kriterijaus vertės, nebūtų pažeisti riboto konkurso reguliavimo tikslai ir viešųjų pirkimų principai, nes tokio reikalavimo taikymo rezultatas būtų lygiavertis reikalavimo su nustatyta maksimalia jo verte taikymo rezultatui^[6].

Kitaip tariant, aplinkybė, kad perkančioji organizacija nenustato maksimalios balų skyrimo ribos už kvalifikacijos reikalavimų atitiktį, ne visada reikš, kad yra ribojama konkurencija – tai priklausys nuo pačių atrankų turinio bei apimties. Tais atvejais, kai pirkimo objektas, rinka ar tam tikros aplinkybės pasižymi tam tikra specifika – maksimalių balų už kvalifikacijos reikalavimų atitiktį nenustatymas bus proporcingas ir nereikš konkurencijos iškraipymo bei tiekėjų diskriminavimo. Nors dėl tam tikrų specifinių aplinkybių, maksimalių balų už kvalifikacijos reikalavimų atitiktį nenustatymas nereikš konkurencijos tarp tiekėjų iškraipymo, visais atvejais perkančiosios organizacijos turi pagrįsti tokių specifinių aplinkybių buvimo faktą. Taigi, maksimalaus balų skaičiaus sistemos nenustatymas – daugiau išimtis iš bendrosios taisyklės, kad tokią tiekėjų pajėgumo vertinimo sistemą privalu įdiegti.

Šiuo aspektu LAT papildomai pažymėjo, kad kvalifikacinės atrankos kriterijai neprivalo būti identiški minimaliems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams. Vis dėlto bet kuriuo atveju kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti susiję su pirkimo objektu. Be to, kvalifikacinės atrankos kriterijai negali būti neproporcingi pirkimo objektui, diskriminuoti ūkio subjektus ar kitaip iškreipti sąžiningą jų varžymąsi.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija nustatė minimalų kvalifikacijos reikalavimą turėti patirties, atliekant bent vieno ypatingų statinių kategorijai priskiriamo administracinės paskirties pastato statybos darbus. Atitinkamai kvalifikacijos atrankos kriterijus turi būti susijęs taip pat su ypatingų statinių kategorijai administracinės paskirties statinio statybos darbais.

Kvalifikacinės atrankos kriterijus, susijęs su, pavyzdžiui, neypatingo statinio kategorijai priskiriamo administracinės, ūkinės ar bet kokios kitos paskirties statinio statybos darbais, nebus tinkamas, kadangi kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu ir turi atvaizduoti tiekėjo kvalifikaciją, gebėjimus, patirtį būtent toje srityje, kurios reikia perkančiajai organizacijai. Akivaizdu, kad ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių techniniai parametrai yra žymiai sudėtingesni, jiems keliami aukštesni reikalavimai ir pan.

Be to, šiuo atveju net ir nustačiusios kriterijų, susijusį su nurodytais ypatingų statinių kategorijai priskiriamo administracinės paskirties pastato statybos darbais, perkančiosios organizacijos nurodytam kriterijui turėtų nustatyti maksimalų skiriamų balų skaičių, priešingu atveju tai ne tik reikš neproporcingas ir konkurenciją iškreipiančias sąlygas, bet ir gali susiklostyti situacija, kai tiekėjai pateiks, pavyzdžiui, 100 tokio tipo sutarčių, kas neturės lemiamos reikšmės tiekėjų profesionalumo įvertinimui, tačiau neabejotinai pasunkins perkančiųjų organizacijų administracinę naštą, vertinant pasiūlymus.

Nustatydamos kvalifikacinės atrankos kriterijus, perkančiosios organizacijos turi vadovautis Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika^[7]. Metodika pagal VPĮ 47 straipsnio 7 dalį perkančiosioms organizacijoms yra privalomo pobūdžio teisės aktas, dėl to nustatant kvalifikacinės atrankos sąlygas šia metodika taip pat privaloma vadovautis (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 7 dalies komentarą).

VPĮ 54 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodytas minimalus kviečiamų kandidatų skaičius, kurį perkančiosios organizacijos privalo nustatyti pirkimo sąlygose, t. y. riboto konkurso atveju kviečiamų kandidatų skaičius negali būti mažesnis kaip penki, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo ir inovacijų partnerystės atveju – ne mažesnis kaip trys. Įstatyme nėra ribojama galimybė nusistatyti didesnio kviečiamų kandidatų skaičiaus, ypač jei perkančioji organizacija siekia būti ūkiška, nori gauti racionalias pasiūlymų kainas.

VPĮ 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kviečiamų kandidatų skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti. Tai reiškia, kad maksimalus kviečiamų kandidatų skaičius turėtų būti nustatomas pagal tai, kokioje rinkoje yra atliekamas pirkimas, ar rinkoje yra didelė dalis tiekėjų, kurie gali varžytis ir teikti pasiūlymus dėl konkretaus pirkimo objekto ir pan.

3.        VPĮ 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kandidatų kvietimo dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje taisyklės. Perkančiosios organizacijos privalo pakviesti pateikti pasiūlymus ar paraiškas ne mažiau kandidatų, nei pirkimo sąlygose nustatytas minimalus kviečiamų kandidatų skaičius. Tuo atveju, kai nustatytus reikalavimus (kvalifikacijos, pašalinimo pagrindų, aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų) atitinka mažiau tiekėjų, nei nustatytas kviečiamų kandidatų minimalus skaičius, perkančiosios organizacijos kviečia visus kandidatus, kurie: pirma, pateikė paraiškas pirkime ir, antra, atitinka nustatytus reikalavimus (kvalifikacijos, pašalinimo pagrindų, aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų). Kandidatai, kurie nepateikė paraiškų arba neatitinka nustatytų reikalavimų, negali būti kviečiami dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje.

Tuo atveju, jei pirkimo sąlygose nėra nustatyto maksimalaus kviečiamų kandidatų skaičiaus – perkančiosios organizacijos dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje turi teisę kviesti visus kandidatus, kurie atitinka kvalifikacijos, pašalinimo pagrindų, aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, jei taikytina, reikalavimus. Jeigu pirkimo sąlygose nustatytas maksimalus kviečiamų kandidatų skaičius – kviečiama ne daugiau kandidatų, nei nustatytas maksimalus skaičius.