38 straipsnis. Ženklinimas

1. Kai perkamos specialiomis aplinkos apsaugos, socialinėmis ar kitomis ypatybėmis pasižyminčios prekės, paslaugos ar darbai, perkančioji organizacija, rengdama technines specifikacijas, nustatydama pasiūlymų vertinimo kriterijus ar pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, gali reikalauti naudoti specialų ženklą kaip įrodymą, kad prekės, paslaugos ar darbai atitinka nustatytus reikalavimus, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) ženklui keliami reikalavimai yra susiję su tokiais kriterijais, kurie taikytini pirkimo objektui ir yra tinkami perkamų prekių, paslaugų ar darbų charakteristikoms apibrėžti;

2) ženklui keliami reikalavimai yra objektyviai patikrinami ir nediskriminaciniai;

3) ženklas sukuriamas taikant atvirą ir skaidrią procedūrą, kurioje gali dalyvauti visi susiję subjektai: valdžios institucijos ir įstaigos, vartotojai, socialiniai partneriai, gamintojai, platintojai, nevyriausybinės organizacijos;

4) ženklas yra prieinamas visiems suinteresuotiems subjektams;

5) ženklui keliami reikalavimai nustatomi institucijos ar įstaigos sprendimu, kuriam dėl ženklo suteikimo besikreipiantis ūkio subjektas nedarė lemiamos įtakos.

2. Tuo atveju, kai perkančioji organizacija nereikalauja specialaus ženklo, atitinkančio šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, ji gali nurodyti, kokius ženklui keliamus reikalavimus turi atitikti perkamos prekės, paslaugos ar darbai.
3. Perkančioji organizacija pripažįsta bet kurį tiekėjo pateiktą ženklą, kuriuo patvirtinama, kad prekės, paslaugos ar darbai atitinka lygiaverčius perkančiosios organizacijos reikalaujamo ženklo reikalavimus. Jeigu tiekėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo gauti perkančiosios organizacijos reikalaujamo ar jam lygiaverčio ženklo per nustatytus terminus, perkančioji organizacija pripažįsta bet kokias jai tinkamas tiekėjo pateiktas priemones, įskaitant ir gamintojo techninius duomenis, įrodančias, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka specialius ženklo arba perkančiosios organizacijos nurodytus reikalavimus.
4. Kai konkretus ženklas atitinka šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytas sąlygas, tačiau juo nustatomi su pirkimo objektu nesusiję reikalavimai, perkančioji organizacija negali reikalauti naudoti tokį ženklą. Tačiau perkančioji organizacija gali techninėje specifikacijoje nurodyti to ženklo reikalavimus, kurie yra susiję su pirkimo objektu ir yra tinkami pirkimo objekto ypatybėms apibrėžti.

 

1. Komentuojamo VPĮ 38 straipsnio^[1] 1 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė viešojo pirkimo dokumentuose reikalauti konkretaus ženklo naudojimo (ženklinimo). Ženklinimas – tai pirkimo objektą apibūdinantis kriterijus. Ženklinimo reikalavimų naudojimo tikslai yra apibrėžti Direktyvos 2014/24/ES preambulės 75-ojoje konstatuojamojoje dalyje, kurioje nurodyta, kad perkančiosios organizacijos, norinčios pirkti tam tikromis aplinkosaugos, socialinėmis ar kitomis charakteristikomis pasižyminčius darbus, prekes ar paslaugas, turėtų turėti galimybę naudotis konkrečiu ženklinimu, kaip antai Europos ekologiniu ženklu, (keleto) šalių ekologiniais ženklais ar bet kokiu kitu ženklinimu su sąlyga, kad ženklo reikalavimai, pavyzdžiui, produkto aprašymas ir jo pateikimas, įskaitant pakavimo reikalavimus, būtų susieti su sutarties dalyku. Be to, labai svarbu, kad tie reikalavimai būtų parengti ir patvirtinti pagal objektyviai patikrinamus kriterijus, taikant procedūrą, kurioje galėtų dalyvauti suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, valdžios įstaigos, vartotojai, gamintojai, platintojai ir aplinkos organizacijos, ir kad ženklas būtų prieinamas visiems suinteresuotiesiems subjektams.

Taigi, pagal VPĮ 38 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose turi teisę viešojo pirkimo objektą, jam keliamus reikalavimus apibūdinti remdamasi konkrečiu ženklu ir jam keliamais reikalavimais. Pažymėtina, kad, perkančiosios organizacijos pasirinkimu, ženklinimo reikalavimai gali būti įtvirtinami techninėje specifikacijoje, pasiūlymų vertinimo kriterijuose ir (arba) sutarties vykdymo sąlygose. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tas pats reikalavimas gali būti keliamas įvairiais aspektais, svarbu siekti skirtingų tikslų^[2]. Dėl to perkančioji organizacija, siekdama, kad tiekėjai elgtųsi maksimaliai socialiai atsakingai, turi plačią diskreciją nuspręsti, kaip konkrečiai viešojo pirkimo dokumentuose bus formuojami ir vertinami ženklinimo reikalavimai. Tačiau pabrėžtina, kad vieni ženklai (pavyzdžiui, EKO ženklai) gali būti naudojami (reikalaujami) tiek techninėje specifikacijoje, tiek nurodomi kaip pasiūlymų vertinimo kriterijus, tiek nustatomi kaip viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąlyga. Tuo tarpu kiti ženklai (pavyzdžiui, patvirtinantys sąžiningos prekybos reikalavimų laikymąsi) gali būti naudojami tik kaip sutarties vykdymo sąlyga ar pasiūlymų vertinimo kriterijus, bet ne kaip techninės specifikacijos reikalavimų dalis^[3].

VPĮ 38 straipsnio 1 dalyje nurodytas teiginys „kai perkamos specialiomis aplinkos apsaugos, socialinėmis ar kitomis ypatybėmis pasižyminčios prekės, paslaugos ar darbai“ reiškia, kad perkančiosios organizacijos teisė viešojo pirkimo dokumentuose reikalauti konkretaus ženklo naudojimo nėra neribota. VPĮ 38 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtos šios normos taikymo ribos objekto prasme – ženklinimas gali būti taikomas tada, kai perkami specialiomis aplinkos apsaugos, socialinėmis ar kitomis ypatybėmis pasižymintys objektai. Sąvoka „ar kitomis aplinkybėmis pasižyminčios“ reiškia, kad objektų, kurių įsigijime gali būti keliami ženklinimo reikalavimai, sąrašas nėra baigtinis. Teisės doktrinoje pažymima, kad ženklų naudojimas yra vienas iš būdų rūpintis aplinkosaugos problemomis^[4]. Tačiau, kaip matyti iš nurodytų VPĮ 38 straipsnio 1 dalies nuostatų, ženklų naudojimu gali būti siekiama ne tik žaliųjų pirkimų, bet ir socialiai atsakingų pirkimų (sąžiningos prekybos kriterijus) arba, bendrai tariant, darniųjų pirkimų vykdymo skatinimo. Darnieji pirkimai yra tada, kai jais apjungiami reikalavimai, specifikacijos ir pasiūlymų vertinimo kriterijai, kurie yra skirti socialinei bei aplinkos apsaugai ir inovacijoms skatinti, siekiant efektyvaus išteklių naudojimo ir jų bei išlaidų mažinimo, paslaugų, prekių ir darbų kokybės gerinimo^[5].

Atsižvelgiant į VPĮ 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ženklinimo taikymo ribas, darytina išvada, kad ženklinimas yra, be kita ko, sudėtinė techninės specifikacijos reguliavimo dalis^[6] kaip specialioji norma (apie techninę specifikaciją detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio komentarą). Dėl to VPĮ 38 straipsnis taikomas tiek, kiek konkretaus ženklo naudojimas nėra reguliuojamas bendrosios techninės specifikacijos (VPĮ 37 straipsnis) normomis. Pavyzdžiui, reikalavimas, kad tiekėjų siūlomas viešojo pirkimo objektas būtų pažymėtas CE ženklu yra reguliuojamas ne VPĮ 38 straipsnio, bet bendrosiomis techninės specifikacijos (VPĮ 37 straipsnio) normomis, kadangi CE ženklas yra skirtas ne specialiomis aplinkos apsaugos, socialinėmis ar kitomis ypatybėmis pasižyminčių prekių žymėjimui. CE ženklinimas yra pagrindinis gaminio atitikties ES teisei rodiklis. Platintojas prisiima atsakomybę ir, ženklindamas prekę CE ženklu, pareiškia, kad gaminys atitinka visus tiesiogiai susijusius esminius taikomos Direktyvos 2014/35^[7] reikalavimus ir (arba), jei joje nustatyta, buvo patikrintas notifikuotos atitikties vertinimo institucijos, įvykdė visus teisinius reikalavimus, taikomus CE ženklinimui, bei įgijo teisę gaminį pardavinėti Europos ekonominėje erdvėje^[8].

Pabrėžtina, kad specialiomis aplinkos apsaugos, socialinėmis ar kitomis ypatybėmis pasižyminčioms prekėms, paslaugoms ar darbams keliami reikalavimai gali būti apibrėžti specialiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Produktų, kurių viešiesiems pirkimams ir pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąraše, Aplinkos apsaugos kriterijuose, Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos apraše^[9]. Šių specialiųjų teisės aktų taikymas tam tikrais atvejais privalomas – pirmiau nurodytame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. D1-508 nustatyta, kad, atliekant žaliuosius viešuosius pirkimus ir žaliuosius pirkimus, minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai yra taikomi privalomai, o išplėstiniai aplinkos apsaugos kriterijai taikomi pasirinktinai.

Sąvoka taikomi privalomai aiškintina, be kita ko, atsižvelgiant į VPĮ 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą perkančiųjų organizacijų diskreciją, taip, kad tuo atveju, kai perkančioji organizacija nusprendžia kelti ženklinimo reikalavimą, ji privalo pirkimo sąlygose įtvirtinti minimalius tam ženklui taikomus kriterijus (pavyzdžiui, popierius dokumentams spausdinti turi būti perdirbtas ir nebalintas), tačiau kartu gali nustatyti ir pasirenkamuosius. Atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų subsidiaraus taikymo taisyklę (detaliau žiūrėti VPĮ 1 straipsnio komentarą), perkančiųjų organizacijų diskrecija pirkimo sąlygose įtvirtinti atitinkamus ženklinimui taikomus reikalavimus yra labiau suvaržyta nei kitose situacijose^[10], todėl pirkimo sąlygose būtina įtvirtinti ne dalį, o visus privalomuosius konkrečiu atveju taikomus reikalavimus. Kita vertus, kai specialiuosiuose teisės aktuose nėra atskirai apibrėžtos minimalių reikalavimų taikymo pareigos, perkančioji organizacija išlaiko diskreciją vertinti pasirinktinus konkrečiam ženklui būdingus kriterijus. Tačiau, taikant tik dalį konkretaus ženklo reikalavimų, nebūtų taikomas ženklinimas, kaip toks, o perkančiosios organizacijos iškelti reikalavimai būtų laikytini ir vertintini pagal bendruosius techninei specifikacijai keliamus reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 38 straipsnio 2 dalies komentarą).

Nors VPĮ 38 straipsnio 1 dalyje tai tiesiogiai nenurodyta, remiantis nuosekliai plėtojama teismų praktika, konkretaus ženklo naudojimo (reikalavimo) viešojo pirkimo dokumentuose galimybė aiškintina ir taikytina taip, kad perkančioji organizacija negali pateikti tik blanketinės nuorodos į to ženklo reguliavimą, nurodydama, jog siūlomas objektas turi atitikti konkretaus ženklo reikalavimus, bet techninėje specifikacijoje turi aprašyti esmines pirkimo objekto savybes, jam keliamus reikalavimus, nors jie ir sudaro atitinkamo ženklo turinį. ESTT yra išaiškinęs, kad perkančiosioms organizacijoms suteikiama teisė naudoti detalias ženklo specifikacijas, bet ne patį [ekologinį] ženklą. Žinoma, siekiant supaprastinti patikrinimą, ar laikomasi tokio reikalavimo, perkančiosioms organizacijoms leidžiama nurodyti, kad ženklu, kurio specifikacijas jos panaudojo, pažymėti produktai laikomi atitinkančiais atitinkamas specifikacijas. Tačiau dar kartą pabrėžtina, kad remtis pačiu [ekologiniu] ženklu leidžiama tik papildomai, kaip įrodymu, kad tenkinamos techninės specifikacijos, nustatytos pirkimo dokumentuose. Visiškai nebūdamas perteklinis formalumas, perkančiajai organizacijai nustatytas įpareigojimas aiškiai nurodyti detalias charakteristikas, kurias ji ketina taikyti, netgi tuomet, kai ji remiasi konkrečiu ženklu apibrėžtomis charakteristikomis, yra būtinas siekiant sudaryti potencialiems dalyviams galimybę remtis vienu oficialiu dokumentu, patvirtintu pačios perkančiosios organizacijos, taigi neverčiant jų neapibrėžtai ieškoti informacijos ir su kokiu nors ženklu susijusių kriterijų galimų variacijų laike^[11].

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, vykdydama rašymui, spausdinimui, kopijavimui naudojamo popieriaus pirkimą, techninėje specifikacijoje nurodė reikalavimą, kad popierius būtų paženklintas Vokietijos ekologiniu ženklu „Mėlynasis angelas“ arba Šiaurės šalių ekologiniu ženklu „Gulbė“, arba kitu lygiaverčiu ženklu. Perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje taip pat nurodė popieriui keliamus reikalavimus – be kitų privalomų minimalių Aplinkos apsaugos kriterijų^[12],(1) popieriaus sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 100 % perdirbto popieriaus (naudoto popieriaus ir (ar) gamybos atliekų) plaušų, (2) popierius turi būti nebalintas arba balintas nenaudojant chloro dujų. Perkančioji organizacija taip pat nurodė, kad atitiktį reikalavimams įrodantys dokumentai yra Vokietijos ekologinis ženklas „Mėlynasis angelas“ arba Šiaurės šalių ekologinis ženklas „Gulbė“ arba gamintojo techniniai dokumentai, arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos bandymų protokolas, arba kiti lygiaverčiai įrodymai. Kaip matyti, perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje išdėstė konkrečius reikalavimus, o ne išimtinai pateikė nuorodą į ženklus, kurių turinį sudaro šie reikalavimai.

 

Pagal VPĮ 38 straipsnio 1 dalį viešojo pirkimo dokumentuose gali būti reikalaujama naudoti tik tokį konkretų ženklą, kuris atitinka penkias kumuliatyvias (taikomas visas kartu) sąlygas^[13]:

1. ženklui keliami reikalavimai yra susiję su tokiais kriterijais, kurie taikytini pirkimo objektui ir yra tinkami perkamų prekių, paslaugų ar darbų charakteristikoms apibrėžti^[14];
2. ženklui keliami reikalavimai yra objektyviai patikrinami ir nediskriminaciniai;
3. ženklas sukuriamas taikant atvirą ir skaidrią procedūrą, kurioje gali dalyvauti visi susiję subjektai: valdžios institucijos ir įstaigos, vartotojai, socialiniai partneriai, gamintojai, platintojai, nevyriausybinės organizacijos;
4. ženklas yra prieinamas visiems suinteresuotiems subjektams^[15];
5. ženklui keliami reikalavimai nustatomi institucijos ar įstaigos sprendimu, kuriam dėl ženklo suteikimo besikreipiantis ūkio subjektas nedarė lemiamos įtakos.

Tuo atveju, jeigu perkančiosios organizacijos siekiamas taikyti ženklas neatitinka bent vienos iš nurodytų 5 (penkių) sąlygų, VPĮ 38 straipsnio 1 dalis netaikoma. Tačiau tai nereiškia, kad perkančioji organizacija, nors ir nereikalaudama konkretaus ženklinimo, tačiau vadovaudamasi VPĮ 37 straipsnio reguliavimu, viešojo pirkimo dokumentuose negali nustatyti konkrečių pavienių reikalavimų, kurie visi ar iš dalies sutampa su konkretaus ženklo reikalavimais (detaliau žiūrėti kitų VPĮ 38 straipsnio dalių komentarus).

 

2. VPĮ 38 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „tuo atveju, kai perkančioji organizacija nereikalauja specialaus ženklo“ reiškia, kad VPĮ 38 straipsnio 2 dalis yra taikoma tada, kada perkančioji organizacija viešojo pirkimo objektą apibrėžia pagal konkretaus ženklo turinį sudarančius reikalavimus ir (ar) jų pasirinktą dalį, tačiau paties ženklinimo nereikalauja. Kitaip tariant, esminis VPĮ 38 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies skirtumas yra tas, kad VPĮ 38 straipsnio 1 dalies pagrindu perkančioji organizacija turi teisę reikalauti konkretaus ženklo naudojimo, tuo tarpu VPĮ 38 straipsnio 2 dalies pagrindu perkančioji organizacija negali reikalauti konkretaus ženklo naudojimo, tačiau gali remtis atitinkamo ženklo turinį sudarančiais reikalavimais, apibrėždama pirkimo objekto kriterijus pagal VPĮ 37 straipsnį.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, vykdydama valymo paslaugų pirkimą, techninėje specifikacijoje, be kita ko, nurodė, kad turi būti naudojamos valymo priemonės (purškiami valikliai), kurių sudėtyje nėra propelentų. Perkančioji organizacija taip pat nurodė, kad atitiktį reikalavimui įrodantys dokumentai yra Europos Sąjungos ekologinis ženklas arba gamintojo techniniai dokumentai, arba kiti lygiaverčiai įrodymai. Tačiau perkančioji organizacija neiškėlė reikalavimo, kad valymo priemonės būtų paženklintos Europos Sąjungos ekologiniu ženklu, kadangi perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose nenustatė visų valymo priemonėms taikytinų minimalių Aplinkos apsaugos kriterijų^[16]. Kitaip tariant, perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose iš esmės neįtvirtino ženklinimo reikalavimų, o konkrečius objektui keliamus reikalavimus nustatė pagal VPĮ 37 straipsnį (nors reikalavimas dėl propelentų nebuvimo valymo priemonių sudėtyje ir patenka į Europos Sąjungos ekologinio ženklo reikalavimų apimtį).

 

Iš pateikto pavyzdžio akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos turi labai tiksliai formuoti pirkimo sąlygas ir konkrečiai įtvirtinti, ar atitinkamo ženklo reikalavimas nustatytas kaip savarankiška pirkimo sąlyga, ar tik kaip įrodomoji priemonė.

VPĮ 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise perkančioji organizacija gali pasinaudoti, pavyzdžiui, tada, kai konkretus pirkimo objektui aktualus ženklas neatitinka VPĮ 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų kumuliatyvių (taikomų kartu) reikalavimų arba tada, kai perkančioji organizacija nori naudoti tik dalį konkretaus ženklo reikalavimų.

Pabrėžtina, kad VPĮ 38 straipsnio 2 dalis privalo būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su VPĮ 37 straipsniu. Kitaip tariant, perkančioji organizacija viešojo pirkimo objektui keliamus reikalavimus formuodama pagal VPĮ 38 straipsnio 2 dalį, t. y. pagal konkretaus ženklo reikalavimus, privalo užtikrinti, kad nurodyti reikalavimai būtų susiję su viešojo pirkimo objektu^[17], jam proporcingi, nediskriminuotų tiekėjų ir neribotų konkurencijos viešajame pirkime (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio komentarą).

 

3. VPĮ 38 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga kaip tinkamą pripažinti ne tik viešojo pirkimo sąlygose nurodytą konkretų ženklą, bet taip pat ir bet kurį kitą tiekėjo pateiktą ženklą, kuriuo patvirtinama, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka lygiaverčius perkančiosios organizacijos reikalaujamo ženklo reikalavimus. Tokiu būdu įgyvendinamas bendrasis VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas dėl tiekėjų diskriminacijos draudimo ir konkurencijos viešajame pirkime užtikrinimo (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio 3 dalies komentarą).

Nurodyta nuostata yra betarpiškai susijusi su VPĮ 37 straipsnio 5-7 dalių nuostatomis, kuriose įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga priimti tiekėjų siūlomas lygiavertes prekes, paslaugas ar darbus (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio 5-7 dalių komentarus).

Nors VPĮ 38 straipsnio 3 dalyje pažodžiui tai nenurodyta, tačiau šią nuostatą sistemiškai aiškinant ir taikant su VPĮ 37 straipsnio 5-7 dalimis, tiekėjas, pateikdamas ne viešojo pirkimo sąlygose konkrečiai nustatytu, bet kitu ženklu pažymėtą objektą, privalo perkančiajai organizacijai pagrįsti ir įrodyti, kad siūlomas objektas iš tiesų atitinka lygiaverčius perkančiosios organizacijos reikalaujamo ženklo reikalavimus. Šiame kontekste pabrėžtina, kad turi būti įrodomas būtent tiekėjo pateikto ženklo lygiavertiškumas, bet ne tapatumas (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio 5-7 dalių komentarus).

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, vykdydama rašymui, spausdinimui, kopijavimui naudojamo popieriaus pirkimą, techninėje specifikacijoje nurodė reikalavimą, kad popierius būtų paženklintas Vokietijos ekologiniu ženklu „Mėlynasis angelas“. Perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje taip pat nurodė popieriui keliamus reikalavimus – be kitų reikalavimų, popierius  turi būti nebalintas arba balintas nenaudojant chloro dujų. Perkančioji organizacija taip pat nurodė, kad atitiktį reikalavimui įrodantys dokumentai: Vokietijos ekologinis ženklas „Mėlynasis angelas“ arba kiti lygiaverčiai įrodymai. Tiekėjas perkančiajai organizacijai pasiūlė popierių, pažymėtą Šiaurės šalių ekologiniu ženklu „Gulbė“. Perkančioji organizacija privalo tiekėjo pasiūlytą popierių laikyti atitinkančiu reikalavimą dėl nebalinimo arba balinimo nenaudojant chloro dujų, kadangi tiek Vokietijos ekologinis ženklas „Mėlynasis angelas“, tiek Šiaurės šalių ekologinis ženklas „Gulbė“ yra tinkami, siekiant pagrįsti siūlomo objekto atitiktį nustatytiems reikalavimams^[18]. Abu nurodyti ženklai yra suteikiami tik tiems gaminiams, kurie atitinka tam tikrus kriterijus ir dėl to yra mažiau žalingi aplinkai ir žmonių sveikatai. Esminis nurodytų ekologinių ženklų skirtumas yra tik tas, kad ekologinis ženklas „Mėlynasis angelas“ yra Vokietijos nacionalinis ženklas, o ekologinis ženklas „Gulbė“ – Šiaurės Ministrų Tarybos sukurtas ekologinis ženklas.

 

VPĮ 38 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad tuo atveju, jeigu tiekėjas dėl objektyvių priežasčių negali gauti perkančiosios organizacijos reikalaujamo ar jam lygiaverčio ženklo per nustatytus terminus, perkančioji organizacija turi pripažinti bet kokias jai tinkamas tiekėjo pateiktas priemones, įskaitant ir gamintojo techninius duomenis, įrodančias, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka specialius ženklo arba perkančiosios organizacijos nurodytus reikalavimus.

Kitaip tariant, VPĮ 38 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiekėjo teisė pateikti ir perkančiųjų organizacijų pareiga vertinti kitus, negu konkretus ženklas ar jam lygiavertis ženklas, tiekėjų siūlomų prekių, paslaugų ar darbų atitiktį perkančiosios organizacijos nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius įrodymus, t. y. vertinti prekių, paslaugų ar darbų savybes, jų turinį, o ne ženklinimą ar apskritai tokio ženklinimo nebuvimą kaip lemiantį pasiūlymo (ne)atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams. Pagal pažodinį VPĮ 38 straipsnio 3 dalies reguliavimą nurodyta teise tiekėjas gali pasinaudoti esant dviem kartu taikytinomis sąlygoms: pirma, tiekėjas laiku negali gauti perkančiosios organizacijos reikalaujamo konkretaus arba jam lygiaverčio ženklo dėl nuo tiekėjo nepriklausančių priežasčių ir, antra, tiekėjas kitomis priemonėmis gali įrodyti, kad jo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka specialaus ženklo arba perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus.

Vis dėlto, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais dėl VPĮ 46 straipsnio, analogiškai VPĮ 38 straipsnio 3 dalies nuostata neturėtų būti aiškinama ir taikoma taip griežtai, kad pasinaudojimas joje įtvirtinta teise dėl kitų atitikties įrodinėjimo priemonių naudojimo būtų galimas išimtinai tik tuo atveju, jeigu tiekėjas per nustatytą laiką negali gauti perkančiosios organizacijos reikalaujamo arba jam lygiaverčio ženklo^[19]. Atsižvelgiant į siūlomo objekto atitikties keliamiems reikalavimams įrodinėjimo tikslą, tiekėjams turėtų būti leidžiama pasirinkti, kokiomis konkrečiai lygiavertėmis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti siūlomo objekto atitiktį atitinkamiems reikalavimams.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį pirkimą dėl kompiuterių įsigijimo, techninėje specifikacijoje be kitų privalomų minimalių Aplinkos apsaugos kriterijų^[20] nurodė reikalavimą, kad foninio apšvietimo šaltiniuose neturi būti gyvsidabrio. Perkančioji organizacija taip pat nurodė, kad atitiktį reikalavimui įrodantys dokumentai yra Europos Sąjungos ekologinis ženklas arba kiti lygiaverčiai dokumentai. Tiekėjo pasiūlytas kompiuteris nebuvo pažymėtas Europos Sąjungos ekologiniu ženklu, tačiau tiekėjas pateikė gamintojo techninius dokumentus, pagrindžiančius, kad foninio apšvietimo šaltiniuose nėra gyvsidabrio. Perkančioji organizacija tiekėjo pateiktus gamintojo techninius dokumentus turėtų pripažinti tinkamais.

 

VPĮ 38 straipsnio 3 dalyje yra pateiktas nebaigtinis sąrašas priemonių, kuriomis tiekėjas gali įrodinėti, kad jo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka specialius ženklo arba perkančiosios organizacijos nurodytus reikalavimus. Vienintelė nurodyta įrodinėjimo priemonė – gamintojo techniniai duomenys. Tačiau tai neapriboja tiekėjo teisės siūlomų prekių, paslaugų ar darbų atitiktį specialiems ženklo arba perkančiosios organizacijos nurodytiems reikalavimams įrodinėti ir kitomis priemonėmis.

Pabrėžtina, kad kitiems, nei nurodyta viešojo pirkimo sąlygose, įrodymams keliami reikalavimai, jų vertinimo tvarka (perkančiosios organizacijos diskrecijos ribos, vertinant įrodymų (ne)pakankamumą) yra įtvirtinti VPĮ 39 straipsnyje, dėl to VPĮ 38 straipsnio 3 dalies nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai su VPĮ 39 straipsnio nuostatomis (detaliau žiūrėti VPĮ 39 straipsnio komentarą).

 

 

4. VPĮ 38 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas draudimas viešojo pirkimo dokumentuose reikalauti konkretaus ženklo naudojimo tuo atveju, kai ženklas atitinka VPĮ 38 straipsnio 1 dalies 2-5 punktų reikalavimus, bet neatitinka VPĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo dėl visų kriterijų sąsajos su pirkimo objektu. Tačiau nurodytu atveju perkančioji organizacija turi teisę taikyti dalį konkretaus ženklo reikalavimų, kurie yra susiję^[21] su perkamu objektu.

Kaip nurodyta pirmiau (detaliau žiūrėti VPĮ 38 straipsnio 2 dalies komentarą), perkančioji organizacija konkretaus ženklo reikalavimus, kurie yra susiję su pirkimo objektu ir yra tinkami pirkimo objekto ypatybėms apibrėžti, nurodo techninėje specifikacijoje, tačiau nereikalauja naudoti konkretaus ženklo, t. y. nereikalauja, kad siūlomas objektas būtų paženklintas.

Pabrėžtina, kad VPĮ 38 straipsnio 4 dalis, tiek, kiek ji susijusi su konkretaus ženklo aktualių ir taikytinų reikalavimų įtvirtinimu techninėje specifikacijoje, privalo būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su VPĮ 37 straipsnio reikalavimais. Sistemiškai taikant nurodytas VPĮ nuostatas, darytina išvada, kad techninėje specifikacijoje gali būti nurodomi tik tokie (ir tik tiek) konkretaus ženklo reikalavimai, kurie yra susiję su pirkimo objektu, jam proporcingi, nediskriminuojantys tiekėjų ir neribojantys konkurencijos pirkime (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio komentarą).

---

 

 

---