51 straipsnis. Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente pateikiamos informacijos patvirtinimo priemonės

1. Tikrindama, ar nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų, nustatytų pagal šio įstatymo 46 straipsnį, ar tiekėjas atitinka kvalifikacijos reikalavimus, nustatytus pagal šio įstatymo 47 straipsnį, ar tiekėjas laikosi kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, nustatytų pagal šio įstatymo 48 straipsnį, perkančioji organizacija reikalauja patvirtinančių dokumentų, nurodytų šiame straipsnyje ir šio įstatymo 48 straipsnyje. Tikrindama, ar tiekėjui bus prieinami kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi pagal šio įstatymo 49 straipsnį, turimi ištekliai, perkančioji organizacija iš jo priima bet kokias tai patvirtinančias priemones.
2. Perkančioji organizacija, reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog nėra šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 6 dalies 2 punkte nustatytų pašalinimo pagrindų, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos išduotą dokumentą. Tiekėjas nurodytoms aplinkybėms įrodyti gali pateikti valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis.
3. Jeigu tiekėjas negali pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų, nes valstybėje narėje ar atitinkamoje šalyje tokie dokumentai neišduodami arba toje šalyje išduodami dokumentai neapima visų šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 6 dalies 2 punkte keliamų klausimų, jie gali būti pakeisti:

1) priesaikos deklaracija;

2) oficialia tiekėjo deklaracija, jeigu šalyje nenaudojama priesaikos deklaracija. Oficiali deklaracija turi būti patvirtinta valstybės narės ar tiekėjo kilmės šalies arba šalies, kurioje jis registruotas, kompetentingos teisinės ar administracinės institucijos, notaro arba kompetentingos profesinės ar prekybos organizacijos.

4. Jeigu perkančioji organizacija reikalauja įrodyti, kad tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, tiekėjas pateikia profesinių ar veiklos registrų tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymas, kaip yra nustatyta toje valstybėje narėje, kurioje jis registruotas, ar priesaikos deklaraciją, liudijančią tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla. Paslaugų pirkimo atveju, jeigu tiekėjai, norėdami teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje, turi turėti tam tikrą leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariais, jie pateikia tokius leidimus arba narystės įrodymus.
5. Perkančioji organizacija gali reikalauti iš tiekėjų pateikti šiuos dokumentus (vieną ar kelis), patvirtinančius jų finansinį ir ekonominį pajėgumą:

1) atitinkamas banko pažymas;

2) atitinkamus įrodymus, kad tiekėjas yra apsidraudęs profesiniu civilinės atsakomybės draudimu, jeigu tokia profesinė rizika yra draudžiama;

3) paskutinių finansinių metų ūkio subjekto finansinių ataskaitų rinkinį su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) ar jo ištrauką, jeigu šalies, kurioje registruotas tiekėjas, įstatymuose reikalaujama skelbti metinį finansinių ataskaitų rinkinį;

4) daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu ūkio subjektas įregistruotas ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios tiekėjo įmonės pažymą apie gautas pajamas iš visos veiklos ar iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, jeigu ši informacija turima.

6. Jeigu tiekėjas dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios organizacijos reikalaujamų jo finansinį ir ekonominį pajėgumą įrodančių dokumentų, jis turi teisę pateikti kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus.
7. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, gali reikalauti iš tiekėjų pateikti šiuos dokumentus (vieną ar kelis), patvirtinančius jų techninį ir profesinį pajėgumą:

1) per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Perkančioji organizacija gali nurodyti, kad bus atsižvelgiama į atitinkamų darbų, atliktų anksčiau negu prieš 5 metus, įrodymus, jeigu to reikia siekiant užtikrinti tinkamą konkurenciją;

2) pagrindinių per paskutinius 3 metus patiektų prekių ar suteiktų paslaugų sąrašus, kuriuose nurodytos prekių ar paslaugų bendros sumos, datos ir prekių ar paslaugų gavėjai – tiek viešieji, tiek privatieji. Perkančiosios organizacijos gali nurodyti, kad bus atsižvelgiama į atitinkamų prekių ar paslaugų, pristatytų ar suteiktų anksčiau negu prieš 3 metus, įrodymus, jeigu to reikia siekiant užtikrinti tinkamą konkurenciją;

3) technikos specialistų ir techninių organizacijų, vykdysiančių pirkimo sutartį, nepaisant jų pavaldumo tiekėjui, ypač atsakingų už kokybės kontrolę, o darbų pirkimo atveju – tų technikos specialistų ir techninių organizacijų, kuriuos rangovas kvies atlikti darbų, aprašymą;

4) tiekėjo įrangos ir priemonių, naudojamų kokybei užtikrinti, ir galimybių atlikti studijas ir tyrimus aprašymą;

5) tiekimo grandinės valdymo ir stebėjimo sistemų, kurias tiekėjas gali taikyti vykdydamas pirkimo sutartį, aprašymą;

6) jeigu reikalingos prekės ar paslaugos yra sudėtingos arba jeigu jos išimtiniais atvejais skirtos specialiems tikslams, – patikrinti tiekėjo prekių gamybos pajėgumų ar paslaugų teikimo technines galimybes ir, jeigu reikia, galimybes atlikti mokslo darbus ir mokslinius tyrimus bei jo turimas kokybės įvertinimo priemones, kuriomis jis naudosis. Tiekėjus tikrina perkančioji organizacija arba jos vardu šalies, kurioje registruotas tiekėjas, kompetentinga oficiali institucija;

7) paslaugų teikėjo ar rangovo, ar jų vadovaujančio personalo išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos apibūdinimą, jeigu šie veiksniai nėra pasiūlymų vertinimo kriterijai;

8) aplinkos apsaugos vadybos priemonių, kurias tiekėjas galės taikyti vykdydamas pirkimo sutartį, apibūdinimą;

9) pažymą apie paslaugų teikėjo ar rangovo darbuotojų vidutinį metinį skaičių ir vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3 metus;

10) pažymą apie paslaugų teikėjo arba rangovo sutarčiai vykdyti turimus įrankius, įrenginius ir technines priemones;

11) pažymą apie paslaugų, kurioms atlikti paslaugų teikėjas ketina pasitelkti subtiekėjus, apimtį;

12) prekių pavyzdžius, aprašymus ar nuotraukas, kurių autentiškumą perkančiosios organizacijos pageidavimu tiekėjas turi patvirtinti;

13) oficialių kokybės kontrolės institucijų ar pripažintą kompetenciją turinčių agentūrų išduotas pažymas, liudijančias, kad prekių kokybė tiksliai atitinka nurodytas specifikacijas ir standartus.

8. Viešųjų pirkimų tarnyba privalo sudaryti Lietuvos Respublikos įmonių ir institucijų, kompetentingų išduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus, sąrašą.
9. Perkančioji organizacija visų pirma reikalauja tokios rūšies pažymų ir tokių dokumentinių įrodymų formų, apie kuriuos pateikta informacija Europos Komisijos informacinėje dokumentų saugykloje „e-Certis“.
10. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo tinkamumo, ji turi kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją. Jeigu reikalinga informacija yra susijusi su tiekėju iš kitos valstybės negu perkančioji organizacija, ji turi kreiptis į atitinkamas tos valstybės kompetentingas institucijas.
11. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tiekėjo prašymo gavimo dienos išduoda pažymą apie tiekėjo per paskutinius 5 metus atliktų svarbiausių darbų ir galutinių rezultatų tinkamumą vykdant su ja sudarytas pirkimo sutartis.

 

1. VPĮ 51 straipsnio^[1] 1 dalyje yra detalizuotas tiekėjų EBVPD deklaruotos atitikties perkančiosios organizacijos iškeltiems reikalavimams tikrumo, pagrįstumo patikrinimo įgyvendinimas.

Pagal VPĮ 51 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija, tikrindama EBVPD nurodytą informaciją, t. y. vertindama, ar nėra tiekėjų pašalinimo pagrindų, ar tiekėjai atitinka kvalifikacijos reikalavimus, ar laikosi kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, reikalauja tiekėjų pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Perkančioji organizacija dėl atitikties kvalifikacijos reikalavimams bei pašalinimo pagrindų nebuvimo gali reikalauti dokumentų, kurie nurodyti VPĮ 51 straipsnyje (detaliau žiūrėti kitų VPĮ 51 straipsnio dalių komentarus), tuo tarpu dėl kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymosi – dokumentų, kurie nurodyti VPĮ 48 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 48 straipsnio komentarą). Tačiau tiek VPĮ 51 straipsnyje, tiek 48 straipsnyje nurodytų dokumentų sąrašai nėra baigtiniai ir tiekėjai, esant tam tikroms aplinkybėms (kurios detalizuotos VPĮ 48 straipsnio komentare bei toliau šiame komentare), gali pateikti ir kitus dokumentus. VPĮ 51 straipsnio 1 dalis privalo būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su VPĮ 50 straipsnio 7 dalimi, pagal kurią perkančioji organizacija apskritai nereikalauja pateikti tų dokumentų (nors ir nurodytų VPĮ 48 straipsnyje arba 51 straipsnyje), su kuriais turi galimybę susipažinti tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės ir (arba) kuriuos turi iš ankstesnių pirkimo procedūrų.

Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas, siekdamas atitikti viešojo pirkimo dokumentuose jam keliamus reikalavimus, turi teisę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais (detaliau žiūrėti VPĮ 49 straipsnio 1 dalies komentarą), VPĮ 51 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojamas ir kitų ūkio subjektų pajėgumų prieinamumo tiekėjui vertinimas. Kitaip nei atitikties kvalifikacijos reikalavimams, pašalinimo pagrindų nebuvimo bei kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymosi įrodinėjimo atveju, nei VPĮ 51 straipsnio 1 dalyje, nei kitose VPĮ nuostatose nereglamentuojamas konkrečių galimų išteklių pasitelkimo fakto įrodinėjimo priemonių naudojimas. Priešingai – VPĮ 51 straipsnio 1 dalimi suteikiamos itin plačios galimybės ir teisės tiekėjams pasirinkti konkrečias įrodinėjimo priemones, o perkančiosioms organizacijoms nustatoma pareiga priimti visus (bet kokius) įrodymus, jeigu jais realiai pagrindžiama, kad kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiamasi, turimi ištekliai bus prieinami tiekėjui (detaliau žiūrėti VPĮ 49 straipsnio 3 dalies komentarą). Taip aptariamoje normoje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas.

 

2. VPĮ 51 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuojamas konkrečių pašalinimo pagrindų – tiekėjo arba jo atsakingo asmens teistumo už konkrečią VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymo pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija (VPĮ 46 straipsnio 3 dalis), taip pat tiekėjo nemokumo, jam iškeltos restruktūrizavimo ar bankroto bylos, inicijuotos ar pradėtos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar bankroto administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši (VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punktas) – nebuvimo įrodinėjimas.

Pagal VPĮ 51 straipsnio 2 dalį tiekėjas nurodytų konkrečių pašalinimo pagrindų nebuvimą gali pagrįsti ir įrodyti perkančiajai organizacijai pateikdamas teismo, VĮ Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos išduotą dokumentą.

Dėl LR tiekėjo nurodytų pašalinimo pagrindų nebuvimo aktualius duomenis renka ir juos patvirtinančius dokumentus išduoda šios kompetentingos institucijos^[2]:

1) Teismai – išrašus iš teismų sprendimų, jei tokie yra, patvirtinančius arba paneigiančius VPĮ 46 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 46 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių buvimą.

2) VĮ Registrų centras – išrašus, patvirtinančius arba paneigiančius VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių buvimą.

3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – duomenis apie tiekėjo įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, įvykdymą ar neįvykdymą.

4) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – duomenis apie tiekėjo įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu, įvykdymą ar neįvykdymą,

5) Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – duomenis apie:

• dėl tiekėjo (fizinio asmens) per pastaruosius penkerius metus priimtus ir įsiteisėjusius apkaltinamuosius teismo nuosprendžius ir šio asmens turimą neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens, kitos organizacijos ar jos padalinio) per pastaruosius 5 metus priimtus ir įsiteisėjusius apkaltinamuosius teismo nuosprendžius už nusikalstamas veikas, nurodytas VPĮ 46 straipsnio 1 ir 3 dalyse;
• dėl tiekėjo (juridinio asmens, kitos organizacijos ar jos padalinio) vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens, turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ar buhalterio (buhalterių) ar kito (kitų) asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, per pastaruosius penkerius metus priimtus ir įsiteisėjusius apkaltinamuosius teismo nuosprendžius ir šiems asmenims neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamas veikas, nurodytas VPĮ 46 straipsnio 1 ir 3 dalyse.

VPĮ 51 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka kitos kompetentingos institucijos yra ypač aktuali tuo atveju, kai viešajame pirkime dalyvauja užsienio tiekėjas, kadangi skirtingose valstybėse už atitinkamų duomenų rinkimą ir patvirtinančių dokumentų išdavimą gali būti atsakingi skirtingi subjektai (institucijos).

Siekiant palengvinti perkančiųjų organizacijų atliekamą užsienio tiekėjų pateiktų dokumentų vertinimą (patikrą), EK sukūrė keletą priemonių:

1) „e-Certis“^[3] – tai EK sukurta internetinė dokumentų saugykla. Joje pateikiama susisteminta informacija apie kiekvienos ES narės viešuosiuose pirkimuose keliamus reikalavimus ir išduodamus dokumentus, siekiant patvirtinti atitiktį tiems reikalavimams. Kiekvienoje ES valstybėje narėje išduodami dokumentai yra susieti su konkrečiais tiekėjams nustatomais reikalavimais, pavyzdžiui, „e-Certis“ nurodoma, kad Austrijoje registruotas tiekėjas, siekdamas įrodyti, jog yra įvykdęs mokestines prievoles, turėtų pateikti mokesčių inspekcijos išduotą pažymą^[4].

2) „e-Certis“ yra glaudžiai susijęs su kita EK administruojama sistema – IMI^[5]. Pastaroji skirta teikti ES valstybės narės institucijų užklausoms kitų ES valstybių narių institucijoms dėl jų išduodamų dokumentų. Pavyzdžiui, tuo atveju, jei pagal „e-Certis“ pateikiamą informaciją pirkimo vykdytojas įsitikino, jog pateiktas tinkamos formos dokumentas (pvz., pažyma), tačiau jam kyla abejonių, ar jame pateikiama informacija atitinka realią situaciją (pvz., ar iš tiesų tiekėjas yra įvykdęs mokestinius įsipareigojimus valstybei), jis gali dėl to pateikti užklausą dokumentą išdavusiai kitos ES valstybės narės institucijai, naudodamasis IMI. Taigi, „e-Certis“ naudotinas pasitikrinimui, koks dokumentas išduodamas konkrečioje ES valstybėje narėje ir kas turi jį išduoti, o IMI – įsitikinti dokumente pateikiamos informacijos aktualumu (tikrumu)^[6].

Pagal VPĮ 51 straipsnio 2 dalį LR tiekėjas, siekdamas pagrįsti, kad neegzistuoja VPĮ 46 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6 dalies 2 punkte nustatyti pašalinimo pagrindai, vietoj nurodytų kelių kompetentingų institucijų išduotų dokumentų perkančiajai organizacijai gali pateikti vieną VĮ Registrų centro išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis. Nurodytas dokumentas yra rengiamas ir išduodamas Kompetentingų institucijų tvarkomų jungtinių duomenų apie viešųjų pirkimų procedūroje dalyvaujantį tiekėją pažymos išdavimo taisyklėse^[7] nustatyta tvarka.

 

3. VPĮ 51 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuojama VPĮ 51 straipsnio 2 dalies taikymo išimtis tuo atveju, kai tiekėjo kilmės valstybėje narėje ar atitinkamoje šalyje VPĮ 51 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai nėra išduodami arba išduodami dokumentai neapima visų VPĮ 46 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6 dalies 2 punkte keliamų klausimų. Nurodyta išimtis iš esmės yra skirta užsienio subjektams, kadangi, kaip jau nurodyta, LR kompetentingos institucijos išduoda dokumentus, visa apimtimi patvirtinančius VPĮ 46 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6 dalies 2 punkte nurodytų pašalinimo pagrindų nebuvimą.

Jeigu užsienio subjektas dėl nurodytų priežasčių negali pateikti kompetentingų institucijų išduotų dokumentų, jie gali būti pakeičiami tiekėjo priesaikos deklaracija. Tiekėjui pateikus ne kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, bet priesaikos deklaraciją (ar oficialią deklaraciją), perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, turėtų kreiptis į tiekėją, prašydama paaiškinti (patikslinti), dėl kokių priežasčių tiekėjas nepateikė reikalautų dokumentų. Gavusi tiekėjo paaiškinimus (jeigu tiekėjas kartu su paaiškinimais nepateikia kompetentingų institucijų išduotų dokumentų), perkančioji organizacija turi spręsti, ar tiekėjo nurodytos priežastys atitinka VPĮ 51 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, ar ne. Tik dėl pateisinamų priežasčių tiekėjui objektyviai negalint pateikti kompetentingų institucijų išduotų dokumentų, perkančioji organizacija pripažįsta tiekėjo priesaikos deklaraciją (arba oficialią deklaraciją) tinkamu įrodymu. Tuo tarpu, jeigu tiekėjas nenurodo, nepagrindžia priežasčių, dėl kurių negalėjo pateikti atitinkamų kompetentingų institucijų išduotų pažymų, jis nepraranda teisės, tikslindamas informaciją apie pašalinimo pagrindų nebuvimą, iš naujo pateikti atitinkamų institucijų išduodamus dokumentus. Jei tokių dokumentų jis galiausiai nepateikia, jo pasiūlymas atmetamas VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Tiekėjo priesaikos deklaracija yra suprantama kaip tiekėjo savideklaracija, kuria tiekėjas patvirtina ir garantuoja, kad nėra jo pašalinimo pagrindų. Tiekėjo priesaikos deklaracijoje turėtų būti tiekėjo patvirtinimas, kad jam yra žinoma ir suprantama, kad, deklaracijoje pateikus melagingą informaciją, tiekėjas bus pašalintas iš viešojo pirkimo procedūrų (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto komentarą). Taip pat deklaracijoje turėtų būti tiekėjo patvirtinimas, kad tiekėjas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą atsako LR teisės aktuose nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, tiekėjui pateikus melagingą informaciją, tiekėjas įtraukiamas į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą (detaliau žiūrėti VPĮ 52 straipsnio komentarą). Tiekėjui deklaracijoje nenurodžius aptartos informacijos, perkančioji organizacija VPĮ 45 straipsnio 3 dalies pagrindu turėtų kreiptis į tiekėją dėl deklaracijos paaiškinimo (patikslinimo).

Jeigu tiekėjo kilmės šalyje nenaudojama priesaikos deklaracija, tiekėjas, negalėdamas pateikti kompetentingų institucijų išduotų dokumentų, perkančiajai organizacijai gali pateikti oficialią tiekėjo deklaraciją, kuri turi būti patvirtinta valstybės narės ar tiekėjo kilmės šalies arba šalies, kurioje registruotas tiekėjas, kompetentingos teisinės ar administracinės institucijos, notaro arba kompetentingos profesinės ar prekybos organizacijos. Oficiali deklaracija, kaip ir priesaikos deklaracija, iš esmės yra tiekėjo savideklaracija, kuriai keliami papildomi nurodyti formos reikalavimai dėl jos patvirtinimo (kompetentingos teisinės ar administracinės institucijos, notaro arba kompetentingos profesinės ar prekybos organizacijos).

 

4. VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuojamas kvalifikacijos reikalavimo – teisės verstis atitinkama viešojo pirkimo sutarties įvykdymui reikalinga veikla (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentarą) – įrodinėjimas (pagrindimas).

Pagal VPĮ 51 straipsnio 4 dalį tiekėjo teisė verstis atitinkama veikla perkančiajai organizacijai įrodoma pateikiant profesinių ar veiklos registrų tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymas arba priesaikos deklaraciją. VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, kad paslaugų pirkimo atveju, jeigu tiekėjai, norėdami teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje, turi turėti tam tikrą leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariais, jie privalo pateikti tokius leidimus arba narystės įrodymus. Tačiau pabrėžtina, kad tuo atveju, jeigu perkančiosios organizacijos kilmės (buveinės) valstybėje nereikalaujama, kad tiekėjai, norėdami teikti atitinkamas paslaugas, turėtų tam tikrą leidimą ar būtų tam tikrų organizacijų nariai, tiekėjai, nepriklausomai nuo jų pačių kilmės valstybėje taikomų reikalavimų, neprivalo perkančiajai organizacijai teikti nurodytų įrodymų. Tokiu būdu, be kita ko, užtikrinamas tiekėjų lygiateisiškumo principas, užsienio subjektams nekeliant griežtesnių reikalavimų nei Lietuvos subjektams.

Taigi, konkretus teisę verstis atitinkama veikla ir (ar) teisę teikti konkrečias paslaugas pagrindžiantis dokumentas priklauso nuo perkančiosios organizacijos kilmės valstybėje taikomo reguliavimo. Kitaip tariant, vertinant, koks konkrečiai įrodymas turi būti pateiktas, privaloma atsižvelgti į subsidiariai (papildomai) taikomą specialų perkančiajai organizacijai privalomą teisinį reguliavimą. Jeigu pagal atitinkamą specialų teisinį reguliavimą nustatyta, kad konkreti veikla gali būti vykdoma tik turint specialią licenciją, leidimą, atestatą ar pan., tiekėjo teisė verstis tokia veikla gali būti įrodoma tik pateikiant konkrečią licenciją, leidimą ar atestatą, o užsienio tiekėjams – pateikiant teisės verstis atitinkama veikla pripažinimo LR dokumentą^[8].

 

Pavyzdys

Tiekėjas, siekdamas pagrįsti teisę verstis statybos veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti (statinių kategorija – ypatingi statiniai, statinių grupė – negyvenamieji pastatai), perkančiajai organizacijai turi pateikti VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vykdyti sutartyje nustatytus darbus (statinių kategorija – ypatingi statiniai, statinių grupė – negyvenamieji pastatai).

 

Jeigu konkrečios veiklos vykdymas specialiais teisės aktais nereglamentuojamas, tiekėjo (juridinio asmens) teisė verstis atitinkama veikla gali būti įrodoma perkančiajai organizacijai pateikiant tiekėjo (juridinio asmens) įstatus ir (ar) kitus veiklos dokumentus, ir (ar) tiekėjo priesaikos deklaraciją, kad tiekėjas gali vykdyti konkrečią veiklą^[9].

 

5. VPĮ 51 straipsnio 5 dalyje yra reglamentuojamas kvalifikacijos reikalavimo – finansinio ir ekonominio pajėgumo (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą) – įrodinėjimas (pagrindimas). Perkančioji organizacija, siekdama įsitikinti tiekėjų finansiniu ir ekonominiu pajėgumu, gali reikalauti pateikti vieną arba kelis šiuos dokumentus, kurių sąrašas nėra baigtinis^[10]:

1) Atitinkamas banko pažymas.

2) Atitinkamus įrodymus, kad tiekėjas yra apsidraudęs profesiniu civilinės atsakomybės draudimu, jeigu tokia profesinė rizika yra draudžiama (detaliau dėl tiekėjų pareigos būti apsidraudus profesiniu civilinės atsakomybės draudimu žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą) – pavyzdžiui, draudimo įmonės liudijimo kopiją.

3) Paskutinių finansinių metų ūkio subjekto finansinių ataskaitų rinkinį su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) ar jo ištrauką, jeigu šalies, kurioje registruotas tiekėjas, įstatymuose reikalaujama skelbti metinį finansinių ataskaitų rinkinį. Nurodyti įrodymai aktualūs, kai viešojo pirkimo sąlygose yra nustatytas kvalifikacijos reikalavimas dėl bendrojo mokumo koeficiento, einamojo likvidumo koeficiento, kritinio likvidumo koeficiento^[11]. Tuo atveju, jeigu finansinės atskaitomybės dokumentai dar nėra paskelbti, teikiami prašomą informaciją nurodantys dokumentai, pavyzdžiui, pažymos, išrašai ir kt., patvirtinti subjektų, atsakingų už tiekėjo finansinę atskaitomybę.

4) Daugiausia paskutinių trejų finansinių metų, o jeigu ūkio subjektas įregistruotas ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios tiekėjo įmonės pažymą apie gautas pajamas iš visos veiklos ar iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, jeigu ši informacija turima. Nurodyta norma apibrėžia, kad perkančioji organizacija neturi teisės reikalauti duomenų (informacijos) už daugiau negu trejus paskutinius finansinius metus.

 

6. VPĮ 51 straipsnio 6 dalyje yra reglamentuojama VPĮ 51 straipsnio 5 dalies taikymo išimtis, nurodant, kad jeigu tiekėjas dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios organizacijos reikalaujamų jo finansinį ir ekonominį pajėgumą įrodančių dokumentų, jis turi teisę pateikti kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus.

Nors VPĮ 51 straipsnio 6 dalies taikymas yra siejamas su tiekėjo negalėjimu pateikti perkančiosios organizacijos reikalaujamų dokumentų dėl pateisinamų priežasčių, nei VPĮ 51 straipsnio 6 dalyje, nei kitose VPĮ normose nėra nurodyta, kokios konkrečiai priežastys galėtų (turėtų) būti vertinamos kaip pateisinamos. Dėl to sąvoka pateisinamos priežastys turėtų būti aiškinama ir taikoma plačiai – perkančioji organizacija turėtų priimti bet kokius tiekėjų teikiamus tinkamus įrodymus, jeigu jų pagrindu gali realiai ir objektyviai įsitikinti, kad tiekėjas turi reikalaujamą ekonominį ir finansinį pajėgumą.

Nurodytą VPĮ 51 straipsnio 6 dalies taikymo aiškinimą pagrindžia ir kvalifikacijos kaip objektyvios kategorijos samprata. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai – tik juridinio fakto patvirtinimo šaltinis, todėl paprastai ne konkretūs dokumentai, kaip tokie, lemia kvalifikacijos turėjimą. Tik kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento nepateikimas nepaneigia kvalifikacijos kaip tam tikro juridinio fakto ar aplinkybių buvimo, jei jie iš tiesų egzistuoja^[12]. Reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jos pagrindimo reikalavimas; toks reikalavimas yra išvestinis ir svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams; net ir neatitinkant šio išvestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iš principo gali būti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus^[13] (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 1 dalies komentarą). Dėl to perkančiajai organizacijai turėtų būti priimtini visi tiekėjo teikiami įrodymai, kurie užtikrina jiems keliamos funkcijos įgyvendinimą – leidžia perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo kvalifikacija (ekonominiu ir finansiniu pajėgumu).

 

7. VPĮ 51 straipsnio 7 dalyje yra reglamentuojamas kvalifikacijos reikalavimo – techninio ir profesinio pajėgumo (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 3 punkto komentarą) – įrodinėjimas (pagrindimas). Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, gali reikalauti iš tiekėjų pateikti šiuos dokumentus (vieną ar kelis):

1) Per paskutinius penkerius metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Perkančioji organizacija gali nurodyti, kad bus atsižvelgiama į atitinkamų darbų, atliktų anksčiau negu prieš penkerius metus, įrodymus, jeigu to reikia siekiant užtikrinti tinkamą konkurenciją. Nurodytų dokumentų reikalaujama tada, kada viešojo pirkimo dokumentuose yra keliamas kvalifikacijos reikalavimas dėl tiekėjo turimos patirties – siekiama įvertinti, ar tiekėjas jau yra vykdęs panašaus pobūdžio sutartį (per tam tikrą laikotarpį atlikęs darbus) ir ar tokia sutartis buvo įvykdyta tinkamai ir laiku. Sąvoka užsakovų aiškintina plačiai, kaip apimanti tiek perkančiąsias organizacijas, tiek ir privačius užsakovus ir kitus asmenis. Perkančioji organizacija pagal bendrąją taisyklę gali reikalauti duomenų apie darbus, kurie buvo atlikti ne anksčiau negu per penkerius paskutinius metus. Tačiau išimtiniais atvejais, kurie aiškintini ir taikytini siaurai, perkančioji organizacija turi teisę atsižvelgti ir į darbų, atliktų anksčiau negu per paskutinius penkerius metus, įrodymus, jeigu tokiu būdu siekiama užtikrinti tinkamą konkurenciją. Nurodytos išimties taikymas būtų aktualus, pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu būtų perkami itin specifiniai darbai, kurie yra perkami ir vykdomi itin retai, kas reiškia, kad tiekėjų, vykdžiusių tokius darbus išimtinai per paskutinius penkerius metus, galėtų apskritai nebūti arba būtų itin mažai.

Perkančioji organizacija, siekdama įsitikinti tiekėjo turima patirtimi, gali reikalauti tiek įvykdytos, tiek tebevykdomos sutarties. Sprendimas, kokios pirkimo sutarties prašyti, nėra išimtinai perkančiosios organizacijos diskrecija – tai lemia pirkimo objekto specifika: įvykdytos pirkimo sutarties gali būti reikalaujama, kai pirkimo sutartis bus sudaroma dėl galutinio produkto sukūrimo arba, kol pirkimo sutartis nepabaigta įvykdyti, negalima nustatyti galutinio rezultato. Tuo tarpu vykdomos pirkimo sutarties gali būti reikalaujama, kai bus sudaroma tęstinio pobūdžio pirkimo sutartis, pavyzdžiui, atliekų išvežimo, valymo paslaugų, kanceliarinių, medicininių prekių tiekimo ir panašiai. Tuo atveju, kai nereikalaujama, kad sutartis būtų visiškai įvykdyta, pirkimo dokumentuose nustatomas reikalavimas būti įvykdžius ar vykdyti sutartį ar jos dalį ir nurodoma tokios sutarties ar jos įvykdytos dalies vertė^[14]. Darbų pirkimo atveju galimybė remtis dar neįvykdytomis sutartimis yra ribota, kadangi, galutinai neįvykdžius darbų sutarties, pavyzdžiui, nepastačius statinio, iki galo neatlikus kapitalinio remonto, neužbaigus kelio rekonstrukcijos darbų ir pan., iš esmės neįmanoma nustatyti galutinio rezultato arba, kitaip tariant, neįmanoma nustatyti, ar darbai atlikti tinkamai.

Pabrėžtina, kad tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, bet su kitais ūkio subjektais. Tačiau tokiu atveju turi būti vertinami būtent konkretaus tiekėjo, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, vertė, o ne sutarties objektas apskritai^[15].

Siekiant palengvinti tiekėjų įrodinėjimo pareigą, t. y. siekiant užtikrinti neapsunkintą tiekėjų teisę iš perkančiųjų organizacijų gauti patvirtinimus apie atliktus darbus, VPĮ 51 straipsnio 11 dalyje yra įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga išduoti nurodytus dokumentus.

2) Pagrindinių per paskutinius trejus metus patiektų prekių ar suteiktų paslaugų sąrašus, kuriuose nurodytos prekių ar paslaugų bendros sumos, datos ir prekių ar paslaugų gavėjai – tiek viešieji, tiek privatieji. Perkančiosios organizacijos gali nurodyti, kad bus atsižvelgiama į atitinkamų prekių ar paslaugų, pristatytų ar suteiktų anksčiau negu prieš trejus metus, įrodymus, jeigu to reikia siekiant užtikrinti tinkamą konkurenciją. Analogiškai kaip jau nurodyta darbų pirkimo atveju, dokumentų, pagrindžiančių atitinkamų prekių pristatymą ar paslaugų suteikimą reikalaujama tada, kada viešojo pirkimo dokumentuose yra keliamas kvalifikacijos reikalavimas dėl tiekėjo turimos profesinės patirties. Pagal bendrąją taisyklę perkančioji organizacija vertina tiekėjų patirtį, įgytą ne anksčiau kaip per trejus paskutinius metus, tačiau, išimtiniais atvejais, siekdama užtikrinti konkurenciją, perkančioji organizacija turi teisę atsižvelgti ir į prekių ar paslaugų, pristatytų (suteiktų) anksčiau negu per paskutinius trejus metus, įrodymus.

 

Pavyzdys

Prekes (elektroninio stebėjimo priemones įtariamųjų ar lygtinai nuteistųjų priežiūrai) perka tik valstybės institucija, tad tai, ar tiekėjas bus tokias prekes teikęs per nurodytą laikotarpį, priklauso išimtinai nuo to, kaip dažnai šios prekės įsigyjamos. Jei jos įsigyjamos retai ir dėl to į nurodytą paskutinių trejų metų laikotarpį patenka itin mažai tiekėjų, siekiant užtikrinti tiekėjų konkurenciją, turėtų būti vertinamas ilgesnis laikotarpis^[16].

 

Pavyzdys

Gyventojų surašymas yra atliekamas kas dešimtmetį, dėl to ir gyventojų surašymo paslaugos yra perkamos itin retai. Tai reiškia, kad teikėjų, teikusių tokias paslaugas išimtinai per paskutinius trejus metus, galėtų apskritai nebūti arba būtų itin mažai. Todėl, siekiant užtikrinti tiekėjų konkurenciją, turėtų būti vertinamas ilgesnis laikotarpis.

 

Paslaugų pirkimo atveju, kaip jau nurodyta, tiekėjai savo patirtį gali įrodinėti sutartimis, kurių vykdymas dar nėra pasibaigęs.

 

Pavyzdys

Per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjų įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) tiekėjas turi būti įvykdęs ir (ar) vykdyti valymo paslaugų pirkimo sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 20 000 Eur. Jei tiekėjas teikia informaciją apie vykdomą valymo paslaugų pirkimo sutartį, laikoma, kad jo patirtis atitinka keliamą reikalavimą, jei vykdomos paslaugų pirkimo sutarties įvykdyta dalis per pastaruosius 3 metus yra ne mažesnė nei 20 000 Eur^[17].

 

3) Technikos specialistų ir techninių organizacijų, vykdysiančių pirkimo sutartį, nepaisant jų pavaldumo tiekėjui, ypač atsakingų už kokybės kontrolę, o darbų pirkimo atveju – tų technikos specialistų ir techninių organizacijų, kuriuos rangovas kvies atlikti darbų, aprašymą. Nurodyti dokumentai teikiami tuo atveju, kai viešojo pirkimo sąlygose keliamas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui turėti technikos specialistų ir (ar) techninių organizacijų, vykdysiančių pirkimo sutartį. Sąvoka nepaisant jų pavaldumo tiekėjui reiškia, kad perkančioji organizacija negali nustatyti konkrečių reikalavimų dėl tiekėjo ir technikos specialistų arba techninių organizacijų tarpusavio santykių, bendradarbiavimo pagrindo. Perkančioji organizacija taip pat negali reikalauti, kad pirmiau nurodyti ištekliai būtų konkrečioje vietoje (pavyzdžiui, kad techninė organizacija būtų įsteigta valstybėje narėje, kurioje bus sudaroma pirkimo sutartis, ar kad turėtų atstovybę tam tikrame mieste)^[18]. Tačiau tiekėjo pateiktų dokumentų pagrindu perkančioji organizacija turi galėti įsitikinti tiekėjų nurodytų technikos specialistų ir techninių organizacijų prieinamumu tiekėjui.

 

4) Tiekėjo įrangos ir priemonių, naudojamų kokybei užtikrinti, ir galimybių atlikti studijas ir tyrimus aprašymą. Nurodyti dokumentai teikiami tuo atveju, kai viešojo pirkimo sąlygose yra keliamas kvalifikacijos reikalavimas, kad, vykdydamas sutartį, tiekėjas naudotųsi technine įranga ir priemonėmis kokybei užtikrinti. Reikalaujama nurodyti techninę įrangą ir priemones kokybei užtikrinti bei turimas galimybes atlikti tyrimus bei mokslinius tyrimus. Vertinamas išvardintos įrangos, priemonių ir galimybių prieinamumas. Sąvoka kokybė suprantama kaip paslaugų arba prekių, panašių į paslaugas ar prekes, kurios yra konkretaus atliekamo pirkimo objektas, techninė kokybė. Tačiau pabrėžtina, kad prekių pirkimo atveju gali būti įrodinėjama tiekėjo turimos įrangos, o ne prekių kokybė^[19]. Sąvoka techninė įranga turėtų būti aiškinama plačiai, kaip apimanti įrangą, skirtą pristatyti galutiniam produktui. Perkančioji organizacija negali reikalauti, kad pirmiau nurodyti ištekliai būtų konkrečioje vietoje (pavyzdžiui, techninė įranga ar reikiamus tyrimus atliekanti laboratorija būtų konkrečiame mieste)^[20].

5) Tiekimo grandinės valdymo ir stebėjimo sistemų, kurias tiekėjas gali taikyti vykdydamas pirkimo sutartį, aprašymą. Nurodytas aprašymas teikiamas tuo atveju, kai viešojo pirkimo sąlygose yra keliamas kvalifikacijos reikalavimas, kad, vykdydamas sutartį, tiekėjas galėtų naudoti tiekimo grandinės valdymo ir stebėjimo sistemas.

6) Jeigu reikalingos prekės ar paslaugos yra sudėtingos arba jeigu jos išimtiniais atvejais skirtos specialiems tikslams, – patikrinti tiekėjo prekių gamybos pajėgumų ar paslaugų teikimo technines galimybes ir, jeigu reikia, galimybes atlikti mokslo darbus ir mokslinius tyrimus bei jo turimas kokybės įvertinimo priemones, kuriomis jis naudosis. Tiekėjus tikrina perkančioji organizacija arba jos vardu šalies, kurioje registruotas tiekėjas, kompetentinga oficiali institucija. Nurodytu atveju tiekėjas turi pateikti deklaraciją, kad leidžia atlikti jo gamybos pajėgumų arba techninio pajėgumo ir, kai reikia, jam prieinamų tyrimų ir mokslinių tyrimų priemonių bei kokybės kontrolės priemonių patikrą.

7) Paslaugų teikėjo ar rangovo, ar jų vadovaujančio personalo išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos apibūdinimą, jeigu šie veiksniai nėra pasiūlymų vertinimo kriterijai. Aktualūs dokumentai (gyvenimo aprašymas, išsilavinimą liudijantys diplomai, kvalifikaciją liudijantys sertifikatai, atestatai, kiti dokumentai) teikiami tuo atveju, kai viešojo pirkimo sąlygose keliami kvalifikacijos reikalavimai tiekėjo personalo arba jo vadovaujančio personalo išsilavinimui, profesinei kvalifikacijai. Tačiau tais atvejais, kai išsilavinimo, kvalifikacijos tinkamumas yra įvertinamas atitinkamą kvalifikaciją suteikiančių institucijų, turinčių teisę atestuoti (sertifikuoti) specialistus (pavyzdžiui, statybos specialistų atestavimas ir teisės pripažinimas yra statybos inžinieriaus kvalifikacijos įvertinimo procedūra), reikalavimas turėti atitinkamą išsilavinimą neturėtų būti keliamas. Aktuali informacija turi būti pateikiama apie kiekvieną tiekėjo siūlomą specialistą^[21].

8) Aplinkos apsaugos vadybos priemonių, kurias tiekėjas galės taikyti vykdydamas pirkimo sutartį, apibūdinimą. Nurodytas aprašymas teikiamas tuo atveju, kai viešojo pirkimo sąlygose keliamas kvalifikacijos reikalavimas pirkimo sutarties vykdymo metu galėti taikyti aplinkos apsaugos vadybos priemones. Tiekėjas, siekdamas pagrįsti atitiktį tokiam reikalavimui, pateikia aplinkos apsaugos vadybos priemonių, kurias tiekėjas galės taikyti vykdydamas pirkimo sutartį, apibūdinimą (šių vadybos priemonių aprašymą, bet ne nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų), kuriame turėtų būti apibrėžta tiekėjo aplinkos apsaugos politika; nustatyti reikšmingiausi aplinkos apsaugos aspektai, kuriems įtaką daro, gali daryti tiekėjo veikla, ir šiuos aplinkos apsaugos aspektus reglamentuojantys teisės aktai; aplinkosauginiai tikslai, uždaviniai, priemonės šiems tikslams pasiekti; aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo stebėsena; parengtas aplinkosauginių ir avarinių situacijų valdymo planas; aplinkosauginio gerinimo veiklos kontrolė (pavyzdžiui, parengiamos kasmetinės ataskaitos, kurios pateikiamos, pristatomos įmonės vadovybei) ir pan.^[22]

9) Pažymą apie paslaugų teikėjo ar rangovo darbuotojų vidutinį metinį skaičių ir vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius trejus metus. Nurodyta pažyma teikiama tuo atveju, kai viešojo pirkimo dokumentuose keliamas kvalifikacijos reikalavimas dėl tiekėjo minimalaus vadovaujančiojo personalo ir (ar) darbuotojų skaičiaus per paskutinius trejus metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas veikia trumpiau nei trejus metus). Perkančioji organizacija tokiu būdu siekia įsitikinti, kad tiekėjo personalo skaičius yra nekintantis bei stabilus, jeigu tai turi įtakos pirkimo sutarties vykdymui^[23]. Kitaip tariant, perkančioji organizacija gali būti suinteresuota įsitikinti, ar tiekėjas (įmonė) turi pakankamai darbuotojų pasiūlymo pateikimo dieną tam, kad galėtų tinkamai ir laiku įvykdyti pirkimo sutartį.

10) Pažymą apie paslaugų teikėjo arba rangovo sutarčiai vykdyti turimus įrankius, įrenginius ir technines priemones. Kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose kelia kvalifikacijos reikalavimą tiekėjui turėti tam tikrus įrankius, įrenginius ir technines priemones, reikalingas sutarčiai vykdyti, tiekėjas privalo perkančiajai organizacijai pagrįsti ir įrodyti, kad atitinkami įrankiai, įrenginiai, techninės priemonės tiekėjui bus prienami. Sąvoka pažyma aiškintina ir taikytina plačiai. Tiekėjas gali pateikti, pavyzdžiui, priemonių sąrašą, kuriame pateikiamas jų aprašymas arba gamintojo ar įgalioto atstovo techninių dokumentų kopijos ar nuorodos arba kiti lygiaverčiai įrodymai, nurodant turimus arba galimus pasitelkti nuomos, panaudos ar kitais pagrindais (pateikiamos nuomos sutartys, preliminarios sutartys, lizingo sutartys, ketinimo protokolai ar kitokie nuomos ar panaudos galimybes patvirtinantys dokumentai) įrankius, įrenginius, technines priemones arba kompetentingos oficialios institucijos pažyma apie tai, kad tiekėjų techninės galimybės leidžia įvykdyti pirkimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus^[24].

11) Pažymą apie paslaugų, kurioms atlikti paslaugų teikėjas ketina pasitelkti subtiekėjus, apimtį. Nurodyta informacija aktuali dėl to, kad perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas (detaliau žiūrėti VPĮ 49 straipsnio 7 dalies komentarą). Nurodyta informacija taip pat aktuali ir dėl to, kad, jeigu reikalaujama išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties pagal VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 7 punktą arba turėti specialų leidimą ar būti tam tikrų organizacijų nariu pagal VPĮ 47 straipsnio 2 dalį, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys suteiks paslaugas (atliks darbus), kurioms reikia jų turimų pajėgumų (detaliau žiūrėti VPĮ 49 straipsnio 2 dalies komentarą).

12) Prekių pavyzdžius, aprašymus ar nuotraukas, kurių autentiškumą perkančiosios organizacijos pageidavimu tiekėjas turi patvirtinti. Prekių pavyzdžiai, aprašymai, nuotraukos teikiami perkančiosios organizacijos įsitikinimui, kad tiekėjo kvalifikacija yra pakankama sėkmingam pirkimo sutarties įvykdymui, jeigu yra būtina įvertinti, kokius prekių pavyzdžius, aprašymus ar nuotraukas įprastai gali iki pirkimo sutarties sudarymo pateikti tiekėjas (pateikti prekių pavyzdžiai, aprašymai, nuotraukos patvirtina tiekėjo techninį pajėgumą)^[25].

13) Oficialių kokybės kontrolės institucijų ar pripažintą kompetenciją turinčių agentūrų išduotas pažymas, liudijančias, kad prekių kokybė tiksliai atitinka nurodytas specifikacijas ir standartus. Nurodyti dokumentai teikiami tuo atveju, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose nustato kvalifikacijos reikalavimą, kad tiekiamų prekių kokybė tiksliai atitiktų nurodytas technines specifikacijas ir standartus^[26]. Sąvoka pažymos aiškintina plačiai, kaip apimanti ne tik pažymas, bet taip pat sertifikatus, liudijimus ir kitokio pobūdžio (formos prasme) dokumentus.

 

8. VPĮ 51 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta VPT pareiga sudaryti LR įmonių ir institucijų, kompetentingų išduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus, sąrašą.

VPT, vykdydama nurodytą pareigą, 2017 m. gegužės 17 d. patvirtino Lietuvos Respublikos įmonių ir institucijų, kompetentingų išduoti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nurodytus tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus, sąrašą^[27] (detaliau apie sąraše nurodytas institucijas ir jų išduodamus dokumentus žiūrėti VPĮ 51 straipsnio 2 dalies komentarą).

 

9. VPĮ 51 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos, siekiančios įsitikinti EBVPD nurodytos informacijos pagrįstumu, pareiga, visų pirma, reikalauti tiekėjų pateikti tokios rūšies pažymas ir tokius dokumentus, apie kuriuos yra pateikta informacija EK informacinėje dokumentų saugykloje „e-Certis“^[28].

VPĮ 51 straipsnio 9 dalyje vartojama sąvoka visų pirma reiškia, kad perkančiajai organizacijai nedraudžiama reikalauti tiekėjų pateikti ir kitos rūšies pažymas, dokumentus (laikantis VPĮ 51 straipsnio reikalavimų) nei tie, apie kuriuos informacija pateikta „e-Certis“. Tačiau prioritetas turėtų būti teikiamas būtent „e-Certis“ nurodytoms įrodinėjimo priemonėmis.

Toks reguliavimas yra grindžiamas abipuse nauda tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms. Kaip jau nurodyta VPĮ 51 straipsnio 2 dalies komentare, „e-Certis“ – tai EK sukurta internetinė dokumentų saugykla, kurioje pateikiama susisteminta informacija apie kiekvienos ES narės viešuosiuose pirkimuose keliamus reikalavimus ir išduodamus dokumentus, siekiant patvirtinti atitiktį tiems reikalavimams. Dėl to „e-Certis“ pirkimų vykdytojams palengvina užsienio subjektų, dalyvaujančių jų vykdomuose pirkimuose, patikrinimą, kadangi, vadovaujantis „e-Certis“ pateikta informacija, yra paprasta įsitikinti, ar pirkimą laimėjęs tiekėjas (ar jo pasitelkiamas subjektas), iš kurio prašoma įrodymų, kad EBVPD pateikta informacija yra teisinga, pateikė tinkamą dokumentą, o jei dokumento nepateikė ar vietoj jo, pavyzdžiui, pateikė deklaraciją, kad atitinka keliamą reikalavimą, ar tai padarė pagrįstai. Tiekėjams, naudojantis „e-Certis“, tampa paprasčiau tinkamai pasirengti ir sudalyvauti pirkime tiek savo valstybėje, tiek kitose ES valstybėse narėse, kadangi „e-Certis“ visuomet galima pasitikrinti, kokius įrodymus reikia pateikti, siekiant įrodyti savo atitiktį pirkimo dokumentuose keliamiems reikalavimams ir EBVPD pateiktai informacijai^[29].

 

10. VPĮ 51 straipsnio 10 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė, kilus abejonių dėl tiekėjo tinkamumo, kreiptis į kompetentingas institucijas, siekiant gauti visą reikiamą informaciją dėl tiekėjo atitikties viešojo pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams.

Nei VPĮ 51 straipsnio 10 dalyje, nei kitose VPĮ nuostatose sąvoka kilus abejonių nėra detalizuota, todėl turėtų būti aiškinama ir taikoma plačiai. T. y. perkančioji organizacija, dėl bet kokių priežasčių vertindama, kad iš tiekėjo pateiktų dokumentų negali įsitikinti tiekėjo atitiktimi nustatytiems reikalavimams ar dėl pateiktų duomenų kyla bet kokių abejonių (pavyzdžiui, perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl dokumentus išdavusio subjekto teisės patvirtinti atitinkamas aplinkybes, abejonių dėl dokumentų autentiškumo ir pan.), turi teisę kreiptis į atitinkamas kompetentingas institucijas ir (ar) subjektus. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad viešojo pirkimo sutartis būtų sudaryta tik su patikimu, kompetentingu ir pajėgiu tiekėju.

VPĮ 51 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta perkančios organizacijos teisė kreiptis tiek į nacionalines, tiek į kitų valstybių kompetentingas institucijas, jeigu abejonių kelianti informacija yra susijusi su tiekėju iš kitos valstybės negu perkančioji organizacija.

Tačiau pirkimo vykdytojai, turėdami prievolę įsitikinti tiekėjo atitiktimi pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, turi ribotas galimybes patikrinti, ar užsienyje išduotas dokumentas atspindi realią situaciją. Siekiant palengvinti perkančiosios organizacijos pareigos įgyvendinimą, kaip jau nurodyta VPĮ 51 straipsnio 2 dalies komentare, EK administruoja sistemą IMI^[30], kuri yra skirta ir naudojama būtent teikti ES valstybės narės institucijų užklausoms kitų ES valstybių narių institucijoms dėl jų išduodamų dokumentų.

IMI suteikia galimybę patogiai ir operatyviai pateikti paklausimą kompetentingai kitos ES valstybės narės institucijai dėl tiekėjo tinkamumo jo kilmės šalies institucijoms. Per IMI formuojamos užklausos yra standartinės (renkamasi iš standartizuotų klausimų), tačiau yra sudarytos techninės galimybės paaiškinti klausimą plačiau bei pateikti kitą papildomą informaciją (prisegti priedus). Užklausa gali būti teikiama kompetentingai institucijai arba, jei nėra tiksliai žinoma, į kurią instituciją reikėtų kreiptis, reikiamos šalies įgaliotajam koordinatoriui, kuris pasirūpina tinkamu klausimo nagrinėjimu. LR tokio koordinatoriaus funkcijas atlieka VPT. Užklausos gali būti pateikiamos bet kuria ES oficialia kalba. Pirkimo vykdytojas per IMI gali pateikti paklausimus dėl:

• tiekėjo pateiktų dokumentų ar sertifikatų autentiškumo;
• tiekėjo atitikties techninėms specifikacijoms (techniniams standartams, kokybės ženklams ir kt.);
• patikrinti, ar nėra kokių nors priežasčių, dėl kurių tiekėjas gali būti pašalintas iš konkurso;
• patvirtinimo, ar anksčiau pateiktame EBVPD nurodyta informacija teisinga;
• ir kt.^[31]

Vis dėlto pabrėžtina, kad perkančioji organizacija, vertindama, kad iš teikėjo pateiktų dokumentų neaiški tiekėjo atitiktis  nustatytiems reikalavimams, visų pirma turėtų kreiptis į patį tiekėją dėl trūkstamų dokumentų pateikimo ir (ar) pateiktų dokumentų paaiškinimo, patikslinimo (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 3 dalies komentarą).

 

11. VPĮ 51 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga išduoti tiekėjams pažymą apie jų per paskutinius penkerius metus atliktų svarbiausių darbų ir galutinių rezultatų tinkamumą, vykdant su perkančiąja organizacija sudarytas pirkimo sutartis.

Nurodyta perkančiosios organizacijos pareiga kyla ir yra susijusi su VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta tiekėjų pareiga pateikti užsakovų pažymas (patvirtinimus) apie tiekėjų tinkamai atliktus darbus.

Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjai EBVPD nurodytos informacijos pagrindimo dokumentus turi pateikti operatyviai, per protingą terminą, VPĮ 51 straipsnio 11 dalyje yra apibrėžtas perkančiosios organizacijos pareigos įgyvendinimo terminas – ne daugiau kaip penkios darbo dienos nuo tiekėjo prašymo gavimo dienos.

VPĮ 51 straipsnio 11 dalyje įtvirtintu reguliavimu užtikrinama, kad nebūtų apsunkintos tiekėjų galimybės tinkamai ir laiku pateikti EBVPD informacijos pagrindimo dokumentus (tiek, kiek tai susiję su užsakovų pažymomis).

---

 

 

---