52 straipsnis. Informacijos nuslėpimas ar melagingos informacijos pateikimas arba dokumentų nepateikimas

1. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie tiekėją, kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėją, kuris dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį, kai:

1) jis buvo pašalintas iš pirkimo procedūros;

2) priimtas teismo sprendimas.

2. Šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:

1) jeigu tiekėjas neteikė pretenzijos ar nesikreipė į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto termino pabaigos;

2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos.

3. Perkančioji organizacija, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tiekėją.

Komentuojamame VPĮ 52 straipsnyje^[1] apibrėžti informacijos nuslėpimo, melagingos informacijos pateikimo arba dokumentų nepateikimo padariniai, t. y. atvejai, kada toks tiekėjas turi būti įtrauktas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą^[2]. Pažymėtina, kad nustačius atitinkamas sąlygas (prielaidas) dėl nesąžiningų ūkio subjekto veiksmų, perkančioji organizacija neturi pasirinkimo ir privalo informaciją nuslėpusį ar pateikusį melagingą informaciją įtraukti į pirmiau nurodytą sąrašą. Atsižvelgiant į tai, pavyzdžiui, šalių ginčas dėl to negali būti baigtas taikiu susitarimu, kuriuo aptariama perkančiosios organizacijos pareiga būtų paneigta.

VPĮ 52 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu pirmiausia siekiama užkardyti nesąžiningą ūkio subjektų varžymąsi pirkimo procedūrose, be to, kad kitos perkančiosios organizacijos turėtų reikiamą informaciją sprendžiant dėl šio tiekėjo pašalinimo iš kitų pirkimų procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto komentarą). Kitaip tariant, tokios informacijos išviešinimas reikalingas siekiant užtikrinti VPĮ nustatyto imperatyvaus reikalavimo pašalinti tokį tiekėją iš visų viešųjų sutarčių skyrimo procedūrų per nustatytą laikotarpį vykdymą.

1. VPĮ 52 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga CVP IS paskelbti informaciją apie tiekėją, kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją, pateikė melagingą informaciją apie VPĮ 46 ir 47 straipsniuose nustatytų reikalavimų atitiktį arba apie tiekėją, kuris dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį (apie tai, kas yra laikoma informacijos nuslėpimu, melagingos informacijos nepateikimu ar dokumentų nepateikimu detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto komentarą)^[3].

Kaip matyti iš VPĮ 52 straipsnio 1 dalies, į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą turi būti įtraukiamas tiekėjas, kaip tai apibrėžta VPĮ 2 straipsnio 36 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 36 dalies komentarą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiekėjo sąvoka apima ir ūkio subjektų grupes, kurios suprantamos ne tik kaip bendradarbiavimas jungtinėje veikloje (partnerystė), bet ir kitas formas (subtiekėjų pasitelkimas ar rėmimasis ūkio subjektų  pajėgumu)^[4].

Tačiau aplinkybė, kad tiekėjas konkrečiame pirkime pasitelkia subtiekėjus ar kitus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi, ir būtent šie tretieji asmenys pateikia melagingą informaciją, savaime nereiškia, kad į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą turėtų būti automatiškai traukiami ne tik melagingą informaciją pateikę subtiekėjai ar kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, bet ir pats tiekėjas. Kiekvienu konkrečiu atveju perkančioji organizacija turi įvertinti tiekėjo ir jo subrangovų ar kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, veiksmus atskirai.

Bet kuriuo atveju perkančioji organizacija turi būti aktyvi ir siekti išsiaiškinti dėl tiekėjo, jo subrangovo, ar kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, pateiktos melagingos informacijos, t. y. perkančioji organizacija, nustačiusi, kad galimai yra pateikta melaginga informacija, turi kreiptis į tiekėją ir prašyti pateikti paaiškinimus, įrodymus ir pan. Perkančioji organizacija, tik gavusi šią informaciją, gali priimti galutinį sprendimą dėl informacijos pripažinimo melaginga ir atitinkamų subjektų įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Taigi, įtraukimas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą iš esmės priklauso nuo to, ar tiekėjas veikė aktyviai (tikrino subrangovo pateiktą informaciją, kreipėsi į jį papildomai, patikrino viešai prieinamą informaciją ir pan.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galimi šie skirtingi įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą atvejai:

1) Į Melagingą informaciją pateikusių tiekėją sąrašą įtraukiamas tiek tiekėjas, tiek jo pasitelkiamas subrangovas^[5] (ar kitas asmuo, kurio pajėgumu remiamasi). Toks atvejis susiklostytų tada, kai tiekėjas, siekdamas dalyvauti pirkime, pasitelkia trečiuosius asmenis sutarties daliai vykdyti (subtiekėjus) ar kvalifikacijos atitikčiai pagrįsti (asmenis, kurių pajėgumu remiasi) ir šie tretieji asmenys pirkime nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie pašalinimo pagrindų nebuvimo ar kvalifikacijos reikalavimų atitiktį, ar dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį, o tiekėjas žinojo, kad teikiama melaginga informacija, arba įvertinęs gautų dokumentų visumą objektyviai galėjo nustatyti, kad perkančiajai organizacijai teikiama melaginga informacija ir pan. Kitaip tariant, turi būti vertinama, ar tiekėjas veikė aktyviai ir dėjo pakankamas protingas pastangas patikrinti subrangovo teikiamos informacijos tikrumą.

Išvada, kad tuo atveju, jei perkančioji organizacija, vertindama tiekėjo (kuris pasitelkė subrangovą) pasiūlymą, nustato, jog dėl subrangovo perkančiajai organizacijai pateikta melaginga informacija, tai ji turi tiekėją pašalinti iš pirkimo ir į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą įtraukti ir patį tiekėją, ir subtiekėją, pagrįsta tiekėjo ir jo subrangovo veiksmų bendrumu (solidarumu). Kitais žodžiais tariant, tiek tiekėjo, tiek jo subrangovo, dėl kurio buvo pateikta melaginga informacija, veiksmai sukėlė perkančiosios organizacijos suklaidinimo grėsmę, nepriklausomai nuo to, ar šie subjektai veikė koordinuotai (t. y. susitarė apgauti perkančiąją organizaciją), ar jų veiksmų turinys buvo skirtingas (pavyzdžiui, subrangovas tiekėjui pateikė netikrą informaciją, o šis jos nepatikrinęs pateikė perkančiajai organizacijai)^[6].

Kaip minėta, bet kuriuo atveju perkančioji organizacija negali automatiškai į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą įtraukti tiek tiekėją, tiek subrangovą, bet turi kreiptis į tiekėją su prašymu paaiškinti susiklosčiusią situaciją.

Pavyzdys

Tiekėjas, dalyvaudamas perkančiosios organizacijos vykdomame viešajame pirkime, pateikė pasiūlymą, kuriame nurodė, kad yra pasitelkiamas ūkio subjektas, siekiant atitikti kvalifikacijos reikalavimą, bei pateikė tiekėjo ir ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiasi, užpildytą EBVPD. Ūkio subjekto EBVPD pažymėta, kad jis nėra atlikęs konkurencijos pažeidimo, už kurį tiekėjui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose. Ūkio subjektas prieš pasiūlymo pateikimą tiekėjui buvo pateikęs visą reikiamą informaciją, kurioje, be kita ko, buvo ir sprendimas, kuriuo ūkio subjektui buvo paskirta sankcija už konkurencijos pažeidimą. Tiekėjas, nepatikrinęs šios informacijos ir nesikreipęs į ūkio subjektą, siekdamas išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją, turi prisiimti šios informacijos pateikimo riziką – įtraukimą į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo viešąjį pirkimą, siekdama įsigyti mirusiųjų transportavimo ir palaikų laikymo paslaugas. Pirkimo sąlygose buvo keliamas reikalavimas turėti teisę verstis pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalinga veikla ir nurodyta, kad turi būti pateikiamas higienos pasas. Tiekėjas (laidojimo namai), neturėdamas reikiamo higienos paso, reikalingo palaikų laikymo paslaugoms, pasitelkė subrangovą ir kartu su pasiūlymu pateikė subrangovo higienos pasą, kuriame nurodyta, kad jis turi teisę teikti tik šarvojimo paslaugas, bet ne palaikų laikymo paslaugas. Tiekėjas, žinodamas paslaugų specifiką, t. y. kad yra reikalingas specialus higienos pasas, ir tai, kad ši informacija yra skelbiama viešai, nedėjo jokių pastangų išsiaiškinti, ar pasitelktas subrangovas turi teisę vykdyti tokią veiklą (nepatikrino subrangovo tiekėjui pateiktos informacijos (higienos paso ir jame nurodytų duomenų), nepasidomėjo ir viešai skelbiama informacija). Dėl to į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą turėtų būti traukiamas tiek subrangovas, tiek tiekėjas.

Rekomendacija

Tiekėjams, pasitelkiant konkrečiame pirkime subrangovus ar kitus ūkio subjektus, kurių pajėgumais ketinama remtis, rekomenduojama kreiptis į pasitelkiamą ūkio subjektą, pasiteiraujant, ar jo teikiama informacija yra teisinga, prieš teikiant pasiūlymą patikrinti visą subrangovo pateiktą informaciją, taip pat sudarant subrangos sutartį įtraukti į ją nuostatą, kad subrangovas, dalyvaudamas pirkime kartu su tiekėju, užtikrina teikiamos informacijos tikrumą.

2) Į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą įtraukiamas tik subrangovas (ar subjektas, kurio pajėgumu remiamasi). Toks atvejis susiklostytų tada, kai konkrečiame pirkime būtent subrangovas nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ar kvalifikacijos reikalavimų atitiktį, ar dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį, o pats tiekėjas ne tik kad nežinojo apie pateiktą melagingą informaciją, bet ir, prieš teikdamas pasiūlymą, patikrino subrangovo ar kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi pirkime, pateiktą informaciją, bet negalėjo nustatyti, kad pateikta informacija yra melaginga.

Tokiu atveju tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai, kad teikdamas pasiūlymą elgėsi sąžiningai, įskaitant, bet neapsiribojant, dėjo visas įmanomas protingas pastangas sudaryti viešojo pirkimo sutartį^[7] , todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip didelis nerūpestingumas. Tiekėjui pateikus perkančiajai organizacijai tinkamus įrodymus, perkančioji organizacija gali nuspręsti neįtraukti tiekėjo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo viešąjį pirkimą, kuriame nustatė kvalifikacijos reikalavimą, kad tiekėjas turi įrodyti, kad gali tiekti prekes, kurios atitinka techninės specifikacijos reikalavimus. Siekiant atitikti šį reikalavimą, reikėjo pateikti gamintojo išduotą dokumentą, patvirtinantį tiekėjo atstovavimo teisę gamintojui arba bendradarbiavimo sutartį su ūkio subjektu, turinčiu atstovavimo teisę gamintojui. Tiekėjas, siekdamas dalyvauti pirkime ir atitikti minėtą kvalifikacijos reikalavimą, pasitelkė ūkio subjektą, kuris teigė, kad turi tokią teisę ir tiekėjui pateikė gamintojo išduotą dokumentą. Tiekėjas, peržiūrėjęs ūkio subjekto pateiktus dokumentus, kartu su pasiūlymu juos pateikė perkančiajai organizacijai. Pasiūlymo vertinimo metu paaiškėjo (kitas tiekėjas kreipėsi į gamintoją ir gavęs atsakymą pateikė perkančiajai organizacijai), kad tiekėjo pasitelktas ūkio subjektas neturi teisės atstovauti rašte nurodytam gamintojui, t. y. pateikė suklastotą dokumentą. Taigi, tiekėjas nors ir patikrino, ir peržiūrėjo ūkio subjekto pateiktus dokumentus, tačiau iš pateiktų dokumentų visumos negalėjo nustatyti, kad jam buvo pateiktas suklastotas dokumentas. Dėl to į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą turėtų būti traukiamas tik pasitelktas ūkio subjektas.

3) Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą įtraukiamas tik konkretus jungtinės veiklos partneris. Jei pirkime pasiūlymas pateiktas jungtinės veiklos partnerių, tai nustačius, kad tik vienas iš jų pateikė melagingą informaciją, tai į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą turėtų būti traukiami ne visi jungtinės veiklos sutarties partneriai, bet tik tas, kuris pateikė melagingą informaciją^[8]. Tokia išvada darytina dėl to, kad jungtinės veiklos partneriai vienas kito atžvilgiu neturi pareigos tikrinti perkančiajai organizacijai teikiamus dokumentus.

Taigi, aptariama neigiamo pobūdžio priemonė (padarinys) už neteisėtus ir įstatymo draudžiamus veiksmus, Komentaro autorių nuomone, iš esmės reiškia asmeninę ūkio subjekto atsakomybę (sankciją), kuri, kaip nurodyta pirmiau, gali kilti skirtingais pagrindais. Dėl to ji ir turi būti taikoma visiems be išimties subjektams, kurie kokiu nors būdu dalyvauja viešojo pirkimo procedūrose ir dėl to perkančiajai organizacijai teikia informaciją apie save. Toks neteisėto elgesio sankcionavimo modelis iš esmės skiriasi nuo ūkio subjektų įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą, į kurį dėl netinkamai prisiimtų sutartinių prievolių vykdymo patenka tik tiesioginius sutartinius santykius turintys tiekėjai, įskaitant tiekėjus-partnerius.

Pažymėtina, kad už skelbiamos informacijos apie nesąžiningus ūkio subjektus teisingumą atsakinga pati perkančioji organizacija, o VPT atsakinga tik už Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašo administravimą – techninę galimybę pirkimo vykdytojams viešai paskelbti nesąžiningus tiekėjus. Tam, kad tiekėjas būtų įtrauktas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą turi būti nustatyta, kad dėl minėtų aplinkybių:

(i) arba tiekėjas buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto komentarą), arba

(ii) priimtas teismo sprendimas, kuriuo atmetamas tiekėjo reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš viešo pirkimo procedūros VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu. Tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros (VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo atveju, jei teismas netenkina tiekėjo reikalavimo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu, tiekėjas įtraukiamas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

Nurodytos teisės nuostatos tam tikra dalimi panašios į profesinio pažeidimo nustatymo ir padarinių reguliavimą, pagal kurį, Konkurencijos tarybos (ar kitos institucijos) nustatytas teisės pažeidimas, patenkantis į VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 3 punktą, įgauna res judicata (galutinio sprendimo) galią, kai nustatyto pažeidimo ir ekonominės sankcijos adresatas – ūkio subjektas laiku nerealizuoja savo gynybos teisių arba, kai tai padaręs, savo teisinės pozicijos neapgina teisme (taip pat detaliau žiūrėti VPĮ 52 straipsnio 2 dalies komentarą).

VPĮ 52 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija yra skelbiama Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo^[9] 27–29 punktuose nustatyta tvarka. Perkančioji organizacija, įgyvendindama VPĮ 52 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą, turi užpildyti VPT parengtą Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų įvedimo anketą^[10]. Perkančiajai organizacijai rekomenduotina, pildant Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų įvedimo anketą, nurodyti tikslų įrašymo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą pagrindą, t. y. iš viešai paskelbtos informacijos būna neaišku, kokią informaciją pirkimo vykdymo metu tiekėjas nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją, pavyzdžiui, ar nuslėpė informaciją apie teistumą ar pateikė melagingą informaciją, susijusią su mokesčių mokėjimu ir pan. Tikslios informacijos nurodymas, t. y. kokiu pagrindu tiekėjas buvo įtrauktas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, palengvintų kitų perkančiųjų organizacijų procedūrų atlikimą tais atvejais, kai taikoma „apsivalymo“ doktrina (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 8 dalies komentarą) ir perkančiajai organizacijai reikia įvertinti apsivalyti siekiančio tiekėjo pateiktus dokumentus.

Be to, VPĮ 52 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas terminas, per kurį perkančioji organizacija turi paskelbti apie tiekėją, kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją, pateikė melagingą informaciją apie VPĮ 46 ir 47 straipsniuose nustatytų reikalavimų atitiktį arba apie tiekėją, kuris dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį, – t. y. ne vėliau kaip per 10 dienų (detaliau žiūrėti VPĮ 52 straipsnio 2 dalies komentarą).

Svarbu pažymėti ir tai, kad į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą tiekėjas įtraukiamas vieneriems metams. Tai reiškia, kad per nurodytą terminą (vienerius metus) tiekėjas iš esmės negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose arba perkančioji organizacija tokį tiekėją turi pašalinti iš pirkimo procedūrų (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto komentarą). VPĮ 52 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino, per kurį perkančioji organizacija turi paskelbti apie tiekėją, kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją, pateikė melagingą informaciją apie VPĮ 46 ir 47 straipsniuose nustatytų reikalavimų atitiktį arba apie tiekėją, kuris dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį, skaičiavimo taisyklės. Termino skaičiavimas priklauso nuo to, ar tiekėjas teikė pretenziją ar kreipėsi į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros.

Pirma, tuo atveju, jeigu tiekėjas neteikė pretenzijos ar nesikreipė į teismą, siekdamas panaikinti perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, tai terminas skaičiuojamas nuo to momento, kai pasibaigė pretenzijos ar ieškinio pateikimo terminas (detaliau dėl pretenzijos pateikimo termino žiūrėti VPĮ 102 straipsnio komentarą) apskųsti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą (paraišką) dėl melagingos informacijos pateikimo.

Antra, tuo atveju, jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo vykdytojo sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, tai terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimo, įsiteisėjimo dienos.

2. VPĮ 52 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija CVP IS paskelbusi informaciją apie tiekėją, kaip tai nurodyta VPĮ 52 straipsnio 1 dalyje, turi apie tai raštu informuoti tiekėją ne vėliau kaip per tris darbo dienas. Šios pareigos netinkamas vykdymas bet kokiu atveju nelemia nesąžiningo tiekėjo išbraukimo iš aptariamo sąrašo, nes šio informavimo tikslas iš esmės susijęs tik su ribojimo pradžios ir pabaigos nustatymu, bet ne paties ribojimo taikymu.