57 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina

 

1. Perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesni už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.

 

2. Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos ar sąnaudų pagrindimą, atsižvelgia į:

1) gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą;

 

2) pasirinktus techninius sprendimus arba išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus;

 

3) dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą;

 

4) šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 88 straipsnio nuostatas;

 

5) dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą.

 

3. Perkančioji organizacija pasiūlymą, kuriame nurodyta neįprastai maža kaina ar sąnaudos, privalo atmesti bet kuriuo iš šių atvejų:

 

 1) dalyvis nepateikia tinkamų pasiūlytos mažiausios kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymų;

 

 2) pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų.

 

4. Kai perkančioji organizacija nustato, kad neįprastai mažos kainos ar sąnaudos pasiūlytos dėl to, kad dalyvis yra gavęs valstybės pagalbą, šis pasiūlymas gali būti atmestas vien šiuo pagrindu, jeigu dalyvis negali per pakankamą perkančiosios organizacijos nustatytą laikotarpį įrodyti, kad valstybės pagalba buvo suteikta teisėtai. Atmetusi pasiūlymą šiuo pagrindu, perkančioji organizacija apie tai privalo pranešti Europos Komisijai. Valstybės pagalba laikoma bet kuri priemonė, atitinkanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

Komentuojamame VPĮ 57 straipsnyje^[1] įtvirtintas neįprastai mažos pasiūlytos kainos nustatymas ir jos vertinimo taisyklės.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neįprastai mažos kainos tikrinimas ir vertinimas, kuris įtvirtintas komentuojamame VPĮ 57 straipsnyje, neprivalo būti taikomas, kai perkančiosios organizacijos vykdo mažos vertės pirkimus (detaliau dėl mažos vertės pirkimų sampratos žiūrėti VPĮ 4 straipsnio 3 dalies komentarą), kaip tai apibrėžta VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 25 straipsnio 2 dalies komentarą).

Neįprastai mažos pasiūlytos kainos patikrinimas ir įvertinimas – viešųjų pirkimų procedūrose nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį^[2]. Be siekio apginti perkančiąją organizaciją nuo nesąžiningų tiekėjų veiksmų ar grėsmės, kad viešojo pirkimo sutartis nebus įvykdyta laiku ar bus įvykdyta netinkamai, tiek ES (Direktyvos 2014/24/ES 69 straipsnis), tiek nacionalinės teisės normose (VPĮ 57 straipsnis) įtvirtintu neįprastai mažos pasiūlytos kainos instituto teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti ir patį konkurso dalyvį nuo vienašališko perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti jo pasiūlymą dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos, prieš tai nesuteikus jam galimybės pateikti savo pasiūlymo pagrįstumo paaiškinimų^[3]. ES mastu neįprastai mažos pasiūlytos kainos instituto tikslas apibrėžiamas kaip laisvo prekių ir paslaugų judėjimo, t. y. bendros ES vidaus rinkos užtikrinimas, siekis, jog kitose valstybėse narėse veiklą vykdantys tiekėjai nebūtų diskriminuojami dėl jų mažesnių pasiūlytų kainų^[4].

Nuo 2022-01-01 supaprastinto pirkimo atveju neįprastai mažos kainos pagrindimo perkančioji organizacija neprivalo kreiptis į visus tiekėjus, kurių kainos yra neįprastai mažos – ji gali pasirinkti kreiptis ir vien tik į ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusį tiekėją, tačiau bet kuriuo atveju, pasiūlymai, kuriuose pateiktos neįprastai mažos kainos, negali būti atmesti prieš tai nepaprašius neįprastai mažos kainos pagrindimo. Toliau pateiktame šio straipsnio komentare apie nuo 2022-01-01 įsigaliojusius pakeitimus atskirai nėra primenama. 

 

Komentuojamame VPĮ 57 straipsnyje pateikiama:

1. neįprastai mažos kainos samprata:

a) neįprastai mažos kainos prezumpcija, kai pagal matematinį metodą nustatoma neįprastai maža kaina;

b) perkančiųjų organizacijų diskrecijos teisė kitais nei prezumpcijos atvejais nustatyti neįprastai mažą kainą.

2. neįprastai mažos kainos vertinimo būtini etapai:

 a) neįprastai mažos kainos nustatymas;

 b) perkančiosios organizacijos pareiga kreiptis pagrįsti neįprastai mažą kainą;

 c) tiekėjo neįprastai mažos kainos pagrindimo pateikimas;

 d) tiekėjo pateikto pagrindimo vertinimas ir sprendimo priėmimas^[5].

 

1. VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta neįprastai mažos kainos samprata, jos nustatymo kriterijai bei įtvirtinta pareiga perkančiajai organizacijai kreiptis į tiekėją dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo.

Neįprastai mažos pasiūlytos kainos taisyklės taikomos tiek tais atvejais, kai ekonominio naudingumo kriterijus yra tik kaina (sąnaudos), tiek, kai vertinamas kainos (sąnaudų) bei kokybės santykis^[6].

VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti du neįprastai mažos kainos nustatymo atvejai:

1) neįprastai mažos kainos prezumpcija;

2) perkančiųjų organizacijų vertinimas, kad pateikta kaina laikytina neįprastai maža^[7].

 

Neįprastai mažos kainos prezumpcija

Neįprastai mažos pasiūlytos kainos prezumpcija – jeigu tiekėjų pasiūlymai yra 30 ir daugiau procentų mažesni už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.

Neįprastai mažos pasiūlytos kainos prezumpcija yra patikrinama taip:

1) sudedamos visų kitais pagrindais – dėl pašalinimo pagrindų nustatymo, dėl neatitikimo kvalifikacijos reikalavimams, dėl neatitikimo kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimams, dėl per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos – neatmestų tiekėjų (tiekėjų pasiūlymų atmetimo pagrindai įtvirtinti VPĮ 45 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio komentarą) pasiūlymų kainos bei jų suma padalinama iš vertinamų pasiūlymų skaičiaus; Į šią sumą neįskaitomos tų pasiūlymų kainos, kurios viršija pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, kitaip tariant, neįskaitomos perkančiajai organizacijai per didelės (nepriimtinos) kainos, net jeigu pasiūlymas nebuvo atmestas.

2) palyginama vertinamo tiekėjo pasiūlymo kaina su vidutine tiekėjų pasiūlymų kaina. Jeigu lyginama kaina yra 30 ir daugiau procentų mažesnė, tuomet ji pagal komentuojamo VPĮ 57 straipsnio 1 dalį yra neįprastai maža.

Perkančiosioms organizacijoms nustačius neįprastai mažos pasiūlytos kainos prezumpciją pagal komentuojamo VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą matematinį metodą, jos neturi diskrecijos teisės ir privalo kreiptis į tiekėją dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo^[8]. Kitaip sakant, perkančiosios organizacijos, nustačiusios neįprastai mažą kainą^[9]:

a) neturi teisės priimti tiekėjo pasiūlymo be neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo kaip atitinkančio viešojo pirkimo dokumentų reikalavimus;

b) neturi teisės atmesti tiekėjo pasiūlymo neįvykdžiusios neįprastai mažos pasiūlytos kainos patikrinimo ir įvertinimo procedūros.

 

Perkančiųjų organizacijų diskrecijos teisė vertinti, kad pasiūlyta kaina (ar jos dalis) neįprastai maža

VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje^[10] įtvirtinta perkančiųjų organizacijų diskrecija pačioms įvertinti, ar konkrečiu atveju pateikta kaina ekonomiškai racionali^[11]. Ši perkančiųjų organizacijų diskrecija apima du aspektus:

1) Perkančiosios organizacijos pačios pirkimo dokumentuose nustato neįprastai mažos kainos ribas (apibrėžia neįprastai mažos pasiūlymo kainos sampratą pirkimo dokumentuose);

2) Perkančiosios organizacijos, vykdydamos viešojo pirkimo procedūras, konkrečiu atveju sprendžia, kad tiekėjų pasiūlymų kaina yra neįprastai maža. Praktikoje toks neįprastai mažos kainos nustatymas atliekamas: paprastai palyginant su rinkos kainomis pirkimo objektui, su numatoma pirkimo verte, įprastai taikoma pelno marža rinkoje ir kt.^[12].

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, remdamasi objektyviais ir skaidriais kriterijais, gali ir turi konstatuoti neįprastai mažą kainą ir siūlyti tiekėjui ją pagrįsti ir kitais atvejais, be kita ko, kai pasiūlyme nurodyta neįprastai maža atskirų jo dalių kaina^[13].

 

Reikalavimas kreiptis į tiekėją dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo pateikimo

Nustačius neįprastai mažą pasiūlytą kainą, kaip nurodyta pirmiau, perkančiosios organizacijos privalo įgyvendinti antrąjį neįprastai mažos kainos etapą, t. y. kreiptis į tiekėją dėl jo pasiūlymo kainos pagrindimo – tai yra privaloma neįprastai mažos pasiūlytos kainos patikrinimo procedūros stadija tiek tais atvejais, kai pati perkančioji organizacija nustato neįprastai mažos kainos ribas (apibrėžia neįprastai mažos pasiūlymo kainos sampratą pirkimo dokumentuose) ar, vykdant viešojo pirkimo procedūras konkrečiu atveju, sprendžia, kad tiekėjų pasiūlymų kaina yra neįprastai maža, tiek tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlymo kaina atitinka neįprastai mažos kainos prezumpciją^[14].

Teisingumo Teismas bei LAT nurodė, jog reikalavimas iš anksto (iki neįprastai mažos kainos identifikavimo) pateikti kainos paaiškinimus (pagrindimus) nėra pakankamas ir perkančiosios organizacijos, nustačiusios neįprastai mažą pasiūlytą kainą, turi leisti pateikti papildomus paaiškinimus ir pagrindimus^[15].

Tiek Perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjai privalo atlikti ne formalius veiksmus, o siekti tinkamai pagrįsti bei įsitikinti neįprastai mažos pasiūlytos kainos tinkamumu:

1) Perkančiosios organizacijos turi įgyvendinti šią pareigą, realiai suteikdamos tiekėjams galimybę pagrįsti kainą. Perkančiosios organizacijos formalūs veiksmai, kuriais ji iš tikrųjų nesiekia patikrinti tiekėjo pasiūlymo rimtumo ar apskritai nesudaro jam sąlygų paaiškinimams pateikti, pripažintini savaime neteisėtais ir pažeidžiančiais viešųjų pirkimų teisiniame reglamentavime įtvirtintas jos pareigas bei viešojo pirkimo principus.^[16] Perkančioji organizacija, reikalaudama kainos pagrindimo, privalo nurodyti dalyviui, kurios jo pasiūlytos kainos dalys (jei įmanoma išskirti) ar dėl kokių konkrečių priežasčių, jos vertinimu, laikoma, jog dalyvio pasiūlyta kaina yra neįprastai maža^[17].

 

Pavyzdys

Buvo vykdomas viešasis pirkimas dėl renginių organizavimo, o tiekėjas turėjo pateikti kainos pasiūlymą, kuriame buvo išskaidytos kainos eilutės: renginio vietos suradimas, restorano suradimas, apšvietimo, prožektoriaus, LED ekrano suteikimas. Perkančioji organizacija kartą kreipėsi į tiekėją dėl jo kainos pagrindimo bei prašė nurodyti, kokius atlyginimus tiekėjas moka darbuotojams, kadangi nurodytos patalpų suradimo kainos yra tiesiogiai priklausomos nuo darbuotojų atliekamų funkcijų ir kiek bus skiriama laiko šioms paslaugoms atlikti, dėl apšvietimo, prožektoriaus ir LED ekrano paprašė pateikti susitarimus su jų tiekėjais ar įrodymus, jog tiekėjas turi šią įrangą.

 

2) Tiekėjai taip pat turi aktyviai bendradarbiauti su perkančiąja organizacija, vykdyti jos reikalavimus, pateikti visus prašomus paaiškinimus ar dokumentus (rungtyniškumo principas tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo)^[18]. Tiekėjas privalo išsamiai pateikti tai, ko prašo perkančioji organizacija, t. y. savo pagrindimu iš esmės paneigti galimybę, jog pirkimo sutartis dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos nebus tinkamai ir visiškai įvykdyta (dalyvis nesusidurs su mokumo, pinigų srauto trūkumo ir kitomis su tuo susijusiomis kliūtimis) arba (ir) tokią sutartį reikės vėliau pakeisti, didinant jos kainą.

 

2. VPĮ 57 straipsnio 2 dalyje pakartota VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga perkančiosioms organizacijoms kreiptis į tiekėjus dėl nustatytos neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo, tokio kreipimosi reikalavimai, o taip pat duomenys, į kuriuos perkančiosios organizacijos turi atsižvelgti kitame etape – vertindamos pateiktus neįprastai mažos kainos pagrindimus.

Komentuojamo VPĮ 57 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai perkančiosios organizacijos kreipimuisi:

1) kreipimasis turi būti raštiškas, t. y. perkančiosios organizacijos negali kreiptis į tiekėjus žodžiu. Kita vertus, pagal VPĮ 22 straipsnį (detaliau žiūrėti VPĮ 22 straipsnio komentarą) bendravimas ir keitimasis informacija turi būti vykdomas CVP IS priemonėmis ir tik išimtiniais atvejais gali būti taikomi kiti būdai ir metodai^[19]. Šis reguliavimas jau užtikrina, jog perkančiosios organizacijos kreipimasis būtų teikiamas raštu, t. y. CVP IS priemonėmis;

2) kreipimesi turi būti nurodyta, kurios pasiūlymo detalės, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus, turi būti pagrįstos^[20]. Kaip minėta pirmiau^[21], perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę kreiptis ne tik dėl visos pasiūlymo kainos, bet taip pat dėl kainos dalies pagrindimo, dėl konkrečių pagrindimo aspektų, ypač, kai tai yra galimai susiję su valstybės pagalbos gavimu;

3) komentuojamame VPĮ57 straipsnyje nėra įtvirtinto termino, kurį turi suteikti perkančioji organizacija ir per kurį tiekėjas turi pateikti nustatytos neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimą. Dėl šios priežasties, perkančioji organizacija turi nustatyti terminą, kuris atitinka bendrą protingumo principą^[22]. Protingas terminas yra vertinamasis kriterijus ir kiekvienu atveju perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo specifiką, kainodaros sudėtingumą, tiekėjo buveinės vietą (užsienio ūkio subjektas ar nacionalinis ūkio subjektas), viešųjų pirkimų principus (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą) turi nustatyti pakankamą terminą kainos pagrindimui pateikti.

Kadangi kainos pagrindimo pateikimo terminų nustatymas yra perkančiųjų organizacijų teisė ir pareiga, jos, tiekėjų prašymu, gali pratęsti kainos pagrindimo terminą. Pagal VPT išaiškinimus^[23], tiekėjas prašymą pratęsti kainos pagrindimo terminą turi pateikti perkančiajai organizacijai iki jos nustatyto pirminio termino pabaigos. Perkančiosios organizacijos turi sprendimo teisę, pratęsti terminą ar jo nepratęsti. Perkančioji organizacija teisę pratęsti terminą turi įgyvendinti, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus protingumo ir kitus viešųjų pirkimų principus (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą). Rekomenduojama sudaryti pirkimo dalyviui visas reikiamas sąlygas tam, kad jis realiai galėtų pagrįsti jo pasiūlytą kainą. Atsisakymas pratęsti kainos pagrindimo terminą turėtų būti siejamas tik su pirkimo dalyvio piktnaudžiavimu teise.

4) Pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą perkančiosioms organizacijoms nedraudžiama kreiptis kelis kartus į tiekėjus, kad šie pateiktų papildomus neįprastai mažą kainą pagrindžiančius dokumentus, jeigu tiekėjas pateikė kainos pagrindimo dokumentus ir duomenis, tačiau, perkančiosios organizacijos vertinimu, yra reikalingi papildomi duomenys ir dokumentai^[24].

 

Reikalavimai neįprastai mažos kainos pagrindimui

Komentuojamo VPĮ 57 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas pavyzdinis, tačiau ne galutinis, sąrašas kriterijų, kuriais gali būti grindžiama neįprastai maža pasiūlyta kaina^[25], t. y. kriterijai, susiję su techniniais sprendimais, originalumu, teisės aktų laikymusi, valstybės pagalba:

1) Gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumas. Perkančiosios organizacijos gali prašyti tiekėjų nurodyti, kaip tiekėjų pasirinktas gamybos proceso, paslaugų teikimo ar statybų metodas turi įtakos tiekėjo pasiūlymo kainos ekonomiškumui. Pavyzdžiui, tiekėjas gali nurodyti, kad jis modernizavo savo gamybos procesą, kas leidžia vieną vienetą atitinkamos prekės teikti už ypatingai mažą kainą;

2) Pasirinkti techniniai sprendimai ir (ar) išskirtinai palankios sąlygos tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus. Tokios išskirtinai palankios sąlygos gali priklausyti nuo tam tikrų pasitelkiamų techninių priemonių ar išskirtinai palankių sąlygų, gautų iš trečiųjų asmenų. Pavyzdžiui, prekių tiekėjas gali nurodyti, kad jis yra sudaręs sutartį su savo tiekėju itin palankiomis sąlygomis, kas leidžia jo gaminamą prekę pagaminti ar teikiamą paslaugą teikti itin mažomis sąnaudomis.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija paprašė tiekėjo pagrįsti neįprastai mažas siūlomų prekių (trikotažo gaminiai) kainas. Tiekėjas grįsdamas pasiūlymo kainą pateikė preliminariąją sutartį su Azijos gamintoju, kurioje yra nurodyta gaminių kaina, taip pat pateikė prekių transportavimo kaštų paskaičiavimą, kartu pateikdamas viešai skelbiamus transportavimo įkainius bei krovinių pervežimo įmonių pateiktus duomenis apie galimas krovinių pervežimo kainas, nurodė taikomus muitus ir kitus mokesčius, kurie turi įtakos galutinei prekių kainai. Toks neįprastai mažos kainos pagrindimas turėtų būti laikomas tinkamu.

 

Pavyzdys

Vykdomas kelionių organizavimo paslaugų pirkimas. Kelionių organizavimo paslaugų rinkoje vyraujantis verslo modelis lemia, jog pagrindinę dalį pajamų tiekėjai gauna ne iš klientų, o iš gaunamų komisinių mokesčių. Todėl tiekėjas, siekdamas pagrįsti pasiūlytą neįprastai mažą kainą, turėtų pateikti susitarimų kopijas ar pažymas, išduotas aviakompanijų, viešbučių, draudimo kompanijų, rezervacijų sistemų, kitų veiklos partnerių, kurie įrodytų, kokio dydžio komisinius mokesčius ar premijas už pasiektas pardavimų apimtis tiekėjas gauna, o perkančioji organizacija, vertindama neįprastai mažą kainą, turėtų atkreipti dėmesį į tiekėjo pateiktus susitarimus dėl komisinio atlyginimo.

 

3) Siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumas. Jeigu būtent prekės, paslaugos ar darbo originalumas lemia siūlomos kainos mažumą, ji gali būti laikoma reali ir pagrįsta. Pavyzdžiui, tiekėjas pateikia prekės gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo technologijos patentą;

4) VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 88 straipsnio nuostatos. Šis reguliavimas atitinka iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio viešųjų pirkimų reguliavimą^[26] dėl norminių dokumentų dėl darbų saugos ir darbo sąlygų, galiojančių prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo vietoje, laikymosi.

Praktikoje tiekėjo kaina gali būti neįprastai maža, jeigu tiekėjas nesilaiko tokių norminių dokumentų reikalavimų. Tiekėjas turėtų pateikti įrodymus dėl darbo saugos bendrovėje užtikrinimo, darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams ir kt.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija paprašė tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą perkraustymo paslaugų kainą, nurodant esmines kainos sudėtines dalis. Tiekėjas, grįsdamas pasiūlymo kainą, nurodė, kad paslaugas ketina teikti samdydamas moksleivius ir studentus, jiems mokėdamas minimalų atlygį, o būtiną paslaugoms teikti transportą ketina nuomotis tik tomis dienomis, kuomet bus reikalinga paslaugų teikimui. Tačiau kartu su kainos pagrindimu ir vėliau paprašius patikslinti kainos pagrindimą, tiekėjas nepateikė konkrečių darbo užmokesčio skaičiavimų, atsižvelgiant į su darbo santykiais mokėtinus gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčius, nenurodė, kad turi ar buvo sudaręs transporto nuomos sutartis nurodytomis kainomis. Perkančioji organizacija, patikrinusi viešai skelbiamus tiekėjo darbuotojų skaičių, jų kitimo dinamiką, mokamo darbo užmokesčio rodiklius, nustatė, kad kainos pagrindime pateikti skaičiavimai neatitinka tiekėjo skelbiamų duomenų apie mokamą darbo užmokestį – tiekėjo mokamas užmokestis yra ženkliai didesnis nei nurodyta kainos pagrindime. Patikrinusi viešai skelbiamas krovininio transporto nuomos kainas, perkančioji organizacija nerado viešai skelbiamos informacijos, kad krovinių pervežimui skirtas transportas rinkoje nuomojamas tiekėjo nurodytomis kainomis. Atsižvelgiant į šią informaciją, perkančioji organizacija turėtų laikyti, kad tiekėjas neįprastai mažos kainos nepagrindė.

 

5) dalyvio galimybė gauti valstybės pagalbą (detaliau žiūrėti VPĮ 57 straipsnio 4 dalies komentarą).

Tiekėjai negali būti suvaržyti ir jiems turi būti leista pateikti ir papildomus, perkančiųjų organizacijų prašymuose nenurodytus, įrodymus^[27]. Perkančiosios organizacijos tuo pačiu privalo patikrinti ir įvertinti visus tiekėjų pateiktus įrodymus, nepaisant to, jog tų dokumentų perkančiosios organizacijos neprašė. Kiti galimi neįprastai mažos kainos pagrindimo aspektai, kurie taikomi praktikoje:

1) iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusiame viešųjų pirkimų reguliavime^[28] buvo pateiktas detalesnis sąrašas duomenų, dokumentų ir informacijos, kurią gali pateikti tiekėjai, įskaitant: darbo jėgos pasitelkimo ir jos organizavimo sąlygų, leidžiančių sumažinti pasiūlymo kainą, aprašymą; subrangovų ar paslaugų subteikėjų pasitelkimo sąlygų, leidžiančių sumažinti pasiūlymo kainą, aprašymą; naudojimosi technine įranga (turima ar galima pasitelkti) sąlygų aprašymą; nurodytų taikyti nuolaidų skaičiavimo detalizavimą ir pagrindimą, ypač kai nuolaida suteikiama trečiojo asmens (subrangovo ar subteikėjo) atliekamoje dalyje; kainos išskaidymą, kur matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys (jeigu pasiūlyme yra nurodyta tik bendra kaina, jos nedetalizuojant) ir išskaidytų kainų pagrindimą.

2) Lietuvos teismų praktikoje^[29] yra taip pat plačiai pažymėta, jog neįprastai maža kaina gali būti pagrindžiama tuo, jog tiekėjas nepatiria bendrųjų kaštų, t. y. tiekėjas tų išlaidų nepatiria vykdydamas viešojo pirkimo sutartį, nes tos išlaidos nepatiriamos pagal teisinį reguliavimą.

Pavyzdžiui, tiekėjas yra ne PVM mokėtojas, todėl nepatiria mokesčio mokėjimo prievolės.

 3) tiekėjas gali pateikti įrodymus, jog pasiūlymo kaina, kuri atitinka savikainą ar yra nuostolinga, laikytina pagrįsta, kadangi tiekėjo ekonominė nauda pirkimo atveju yra ne tik gaunama pirkimo kaina, bet taip pat konkurencingumo didėjimas, rinkos išplėtimas bei nauda, gaunama iš kitų mokesčių, kai perkančioji organizacija, pati tiesiogiai nemokėdama už paslaugas arba mokėdama ne rinkos kainą, sudaro tiekėjui galimybę pasiekti jam aktualią rinką ir iš jos gauti pajamų^[30]. Tokiu atveju svarbu, kad tiekėjas pagrįstų, jog nebus pinigų srauto sutrikimo ar kitų aplinkybių, kurios lemtų teikėjo nemokumą ar negalėjimą įvykdyti viešo pirkimo sutarties.

 

Pavyzdys

Tiekėjas gali pagrįsti, kad viešo pirkimo sutarties nuostolis yra kompensuojamas lygiagrečiai vykdomų kitų sutarčių ir iš jų gaunamų pajamų.

 

4) išimtiniais atvejais, kai yra vykdoma viešojo pirkimo sutartis, o perkančioji organizacija netikrino neįprastai mažos kainos, tiekėjas gali pateikti įrodymus, kad jis tinkamai vykdo viešojo pirkimo sutartį, todėl pagrįsta vertinti, jog už nurodytą kainą galima ir faktiškai tinkamai vykdoma sutartis. Būtina pabrėžti, jog šių argumentų tiekėjas negali naudoti tais atvejais, kai viešojo pirkimo procedūrų metu buvo atliktas neįprastai mažos kainos vertinimas, t. y. tiekėjas negali remtis vykdoma sutartimi pagrįsti anksčiau pateiktų argumentų^[31].

5) perkančiosios organizacijos, atlikdamos neįprastai mažos kainos pagrįstumo vertinimą, gali atsižvelgti į tiekėjo statusą, t. y. vertinama, ar gerai rinkoje žinomo tiekėjo (pavyzdžiui, UAB „Bitė Lietuva“, TEO LT, AB^[32]) pasiūlymo kaina gali būti tokia, jog jis būtų nepajėgus įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Teismai nurodytais atvejais, kai pasiūlymus teikė gerai rinkoje žinomi tiekėjai, taikė turiningąjį vertinimą, kad neįprastai mažos kainos instituto tikslas yra įsitikinti tiekėjo pajėgumu už nurodytą kainą įvykdyti sutartį, o ne tik formaliai visada tikrinti neįprastai mažą kainą, todėl teismo procedūrų metu nekilo abejonių dėl kainos pagrįstumo;

6) Tiekėjo veiklos pelningumas, ilgametė veiklos patirtis, kiti pasiūlymo aspektai, kurie gali būti susiję su kvalifikacija, yra kaip vienas iš įrodymų, jog tiekėjas yra pajėgus už nurodytą kainą įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, tačiau negali būti vertinami išimtinai tik šie aspektai^[33].

Perkančiosios organizacijos pareiga vertinti pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą

Tiekėjui pateikus neįprastai mažos kainos pagrindimą, Perkančioji organizacija turi įgyvendinti kitą etapą – įvertinti pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą bei priimti sprendimą dėl tiekėjo pasiūlymo.

Perkančiosios organizacijos vertinimas turi būti kaip įmanoma objektyvus, o ne subjektyvus, tiek tais atvejais, kai perkančioji organizacija ketina atmesti tiekėjo pasiūlymą, tiek tais atvejais, kai ketina priimti pateiktą pagrindimą kaip tinkamą^[34].

Kiekvienu atveju, sprendžiant, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, turi būti įvertinta ir nustatyta, ar perkančioji organizacija turėjo realią galimybę, remdamasi faktiniais duomenimis, įsitikinti, kad tiekėjo pasiūlyta kaina pagrįsta ir reali, o tiekėjas pateikė pakankamus ir realius duomenis, jog ji iš tiesų egzistuoja^[35]. Pateikiamiems neįprastai mažos kainos pagrindimo dokumentams yra keliami tapatūs reikalavimai, kaip ir kitiems pasiūlymo dokumentams, t. y. abstraktūs, lakoniški, deklaratyvūs paaiškinimai (pavyzdžiui, nurodant, kad pirkimo dalyvis įvykdys sutartį tinkamai, papildomai nieko nedetalizuojant), vien paties viešojo pirkimo dalyvio parengti dokumentai dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms nepripažįstami pakankamais reikalaujamai atitikčiai įrodyti^[36].

 

Pavyzdys

Vykdomas rangos darbų viešasis pirkimas. Perkančioji organizacija paprašė pagrįsti neįprastai mažą kainą tiekėjo, kuris pateikė deklaratyvius paaiškinimus dėl taikomo metodo vamzdynų renovacijai, pasirinktų techninių sprendimų, naudojamos techninės įrangos, išskirtinai palankių sąlygų gauti dideles nuolaidas medžiagoms, paslaugoms ar darbams. Tačiau tik tokie paaiškinimai nėra pakankami neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimui, kadangi nepateiktas planuojamų taikyti nuolaidų apskaičiavimo detalizavimas ir pagrindimas, išskirtinai palankių sąlygų tiekti prekes, paslaugas ar atlikti darbus įrodymai, taip pat disponavimas tam tikra technine įranga.

 

Perkančioji organizacija turi vertinti visus tiekėjo pateiktus įrodymus, pavyzdžiui, netgi tuo atveju, kai perkančioji organizacija paprašė 10 pagrindimo aspektų, o tiekėjas nurodė 3 aspektus, tačiau pateikiami pagrindimo aspektai visiškai pagrindžia pasiūlytą kainą, laikytina, jog tiekėjas tinkamai įvykdė savo pareigą, yra įgyvendintas neįprastai mažos kainos vertinimo tikslas – įsitikinti, jog tiekėjas už nurodytą kainą įvykdys viešojo pirkimo sutartį.

 

Neįprastai mažos kainos pagrindimo konfidencialumas

Neįprastai mažos kainos pagrindimas savaime nelaikytinas konfidencialia informacija, išskyrus komercinės paslapties atvejus^[37]. Kaina, įkainiai ar sąnaudos (priklausomai nuo Perkančiosios organizacijos pasirinkto viešojo pirkimo sutarties kainodaros modelio) nėra konfidenciali informacija (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą). Bendrą kainą, įkainį ar sąnaudas sudarančių sudedamųjų dalių, t. y. teikiant paslaugas naudojamų medžiagų ar priemonių kainų, paslaugas teikiančių asmenų darbo užmokesčio ar kitokio atlygio, transportavimo, paruošimo ir pan. tiekėjo patiriamų išlaidų konfidencialumas yra nuginčijama prezumpcija, t. y. kiekvienas tiekėjas, siekiantis susipažinti su neįprastai mažos kainos pagrindimu, gali atskirai pagrįsti šių sudėtinių dalių nekonfidencialumą.

 

3. VPĮ 57 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta Perkančiosios organizacijos pareiga visais atvejais atmesti tiekėjų pasiūlymus dėl neįprastai mažos kainos, kai tiekėjas neįvykdo pareigos pagrįsti kainą bei kai pasiūlymas neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto komentarą).

 

Tiekėjo pasiūlymo atmetimas dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo nepateikimo

Komentuojamo VPĮ 57 straipsnio 2 dalyje buvo tiksliai nurodyta, jog rungtyniškumo principas įpareigoja tiekėjus pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą. Taigi, tais atvejais, kai po perkančiosios organizacijos kreipimosi tiekėjai nevykdo savo pareigos pagrįsti neįprastai mažą kainą ir perkančioji organizacija per nustatytą terminą negauna jokių neįprastai mažos kainos pagrindimų (išskyrus numatytus atvejus, kai terminas pratęsiamas), perkančioji organizacija turi pareigą atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą^[38].

Tiekėjo pasiūlymo atmetimas dėl VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įsipareigojimų nesilaikymo

VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas privalomas pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos, kai nėra laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų ES ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir VPĮ 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose. Ši nuostata yra skirta tinkamai įgyvendinti VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintus pagrindinius viešųjų pirkimų principus (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto komentarą).

Komentuojamo VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 2 punktu sistemiškai su VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis siekiama įgyvendinti socialinius aspektus (angl. social considerations) viešuosiuose pirkimuose tiek nacionaliniu, ES, tiek tarptautiniu viešosios teisės mastu^[39]. VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 2 punkte bei atitinkamai VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų imperatyvių normų pažeidimu laikomi ne tik pažeidimai, kurie buvo padaryti ES teritorijoje, bet ir kitose, ne ES valstybėse.

 

Pavyzdys

Komentuojamos normos įgalina perkančiąją organizaciją naftos viešajame pirkime atmesti tarptautinės įmonės pasiūlymą, jeigu ši įmonė pripažinta pažeidusia aplinkos apsaugos reikalavimus Nigerijoje^[40], o aprangos viešajame pirkime – tarptautinės drabužių gamintojos pasiūlymą, jeigu nustatyta, kad drabužiai gaminami Indijoje, pažeidžiant nepilnamečių darbo ir sąžiningo apmokėjimo sąlygas^[41].

 

Kitaip tariant, komentuojamomis teisės normomis siekiama ne tik įprastų viešųjų pirkimų tikslų įgyvendinimo, bet ir žmogaus teisių apsaugos plačiąja prasme.

Neįprastai maža tiekėjo pasiūlymo kaina gali susidaryti dėl skirtingų VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų teisės aktų nesilaikymo, pavyzdžiui, pateikiant neįprastai mažos kainos pagrindimą, paaiškėja, jog tiekėjas savo darbuotojams nemoka dienpinigių tais atvejais, kai darbuotojai yra komandiruotėje ir atitinka kitas Lietuvos Respublikos darbo kodekse^[42] ar kituose teisės aktuose nustatytas dienpinigių mokėjimo sąlygas.

 

4. VPĮ 57 straipsnio 4 dalis reguliuoja neįprastai mažos kainos pasiūlymo atmetimą pagrindžiant suteikta neteisėta valstybės pagalba, perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu tiekėjas negali per pakankamą perkančiosios organizacijos nustatytą laikotarpį įrodyti, kad valstybės pagalba buvo suteikta teisėtai, taip pat perkančiosios organizacijos pareigą pranešti apie tiekėjo pasiūlymo atmetimą Komisijai.

VPĮ 57 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pasiūlymo dėl neįprastai mažos kainos atmetimo pagrindas, kuris susijęs ir nukreiptas ne į pasiūlymo kainos vertinimą, bet į tiekėją bei jo finansavimą.

Tiekėjams, kurie yra gavę ir teisėtai naudoja valstybės pagalbą, negali būti draudžiama dalyvauti viešuosiuose pirkimuose^[43]. Tai taip pat įtvirtinta komentuojamo VPĮ 57 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kuriame numatyta, jog teisėtai gautos valstybės pagalbos naudojimas yra vienas iš įrodymų dėl neįprastai mažos kainos pagrįstumo. Kitaip sakant, tik neteisėtai gauta ir naudojama valstybės pagalba (tai yra nepranešta Komisijai arba pranešta, tačiau pastarosios pripažinta nesuderinama su SESV^[44] 107 straipsniu, arba suderinama, tačiau naudojama ne pagal paskirtį) yra pagrindas atmesti neįprastai mažos kainos pasiūlymą, ir, priešingai, teisėtai gauta ir naudojama valstybės pagalba yra pagrindas pripažinti, jog neįprastai maža kaina yra pagrįsta.

Pareiga įrodyti, kad neįprastai mažą kainą ar sąnaudas pasiūliusiam tiekėjui suteikta valstybės pagalba yra teisėta, tenka pačiam tiekėjui. Tačiau komentuojamoje nuostatoje tiesiogiai nėra įtvirtinta, kam tenka pareiga įrodyti (paneigti), ar tiekėjui apskritai buvo suteikta valstybės pagalba. Sistemiškai interpretuojant komentuojamą nuostatą, pareiga įrodyti, jog tiekėjui buvo suteikta valstybės pagalba, turėtų atitekti perkančiajai organizacijai^[45]. Šiame kontekste reikėtų atsižvelgti, be kita ko, į tai, kad būtent perkančiajai organizacijai tenka pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp, viena vertus, neįprastai mažos kainos ar sąnaudų pasiūlymo, ir, kita vertus, tiekėjui suteiktos valstybės pagalbos.

Siekiant įvertinti, ar egzistuoja pagrindas perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo pasiūlymą remiantis komentuojama nuostata, reikėtų įvertinti, pirma, ar tiekėjas apskritai yra gavęs valstybės pagalbą; antra, ar apie suteiktą valstybės pagalbą buvo kilusi pareiga pranešti Komisijai; ir trečia, ar apie suteiktą valstybės pagalbą buvo pranešta Komisijai, bei ar pastaroji pripažino, jog tiekėjui suteikta valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka.

Pirma, būtina įvertinti, ar tiekėjas apskritai yra gavęs valstybės pagalbą. Valstybės pagalbos sąvoka yra įtvirtinta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, kurioje valstybės pagalba apibrėžiama kaip valstybės narės arba iš valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti ir daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Vertinant, ar tam tikra priemonė gali būti kvalifikuojama kaip valstybės pagalba, be kita ko, reikėtų atsižvelgti į EK pranešimą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos^[46]. Taip pat reikėtų įvertinti, ar pagalba nelaikoma de minimis, kaip apibrėžta EK 2013 m. gruodžio 18 d. reglamente (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai^[47] arba EK 2012 m. balandžio 25 d. reglamente (ES) Nr. 360/2012 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms^[48].

 

Pavyzdys

Vienas iš atvejų, kuomet gali būti nustatyta, jog tiekėjui buvo suteikta valstybės pagalba – kryžminis subsidijavimas^[49], t. y. praktika, kai gautos viešųjų paslaugų kompensavimo lėšos yra naudojamos ne viešosioms paslaugoms teikti, o komercinės veiklos kaštams sumažinti (tikslus apibrėžimas pateikiamas Komisijos pranešime dėl konkurencijos taisyklių taikymo pašto sektoriui ir tam tikrų valstybės priemonių, susijusių su pašto paslaugomis, vertinimo^[50]).

 

Galimi įrodymai, jog tiekėjas valstybės pagalbos nenaudoja netinkamai (nėra kryžminio subsidijavimo) – atskiros sąskaitos veiklai, kuriai skiriama valstybės pagalba, ir ekonominei – komercinei veiklai^[51].

Antra, būtina įvertinti, ar apie neįprastai mažą kainą ar sąnaudas pasiūliusio tiekėjo gautą valstybės pagalbą buvo privaloma pranešti Komisijai pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį. Šiuo atžvilgiu reikėtų įvertinti, ar tiekėjo gautai valstybės pagalbai gali būti taikomos EK reglamentuose numatytos išimtys, atleidžiančios nuo pareigos apie teikiamą valstybės pagalbą pranešti. Pavyzdžiui, reikėtų įvertinti, ar tiekėjo gauta valstybės pagalba tenkina išimtis, numatytas EK 2014 m. birželio 17 d. reglamente (ES) Nr. 651/2014 kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius^[52] arba EK 2011 m. gruodžio 20 d. sprendime Nr. 2012/21/ES dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas^[53]. Pažymėtina, kad spręsdama dėl tokio reglamento ar schemos taikymo, perkančioji organizacija gali tik nustatyti, ar visos atitinkamo reglamento arba schemos sąlygos yra tenkinamos. Jeigu taip nėra, perkančioji organizacija negali vertinti pagalbos priemonės suderinamumo, nes šis vertinimas priklauso išimtinei Komisijos kompetencijai^[54].

Trečia, jei neįprastai mažą kainą ar sąnaudas pasiūlęs tiekėjas yra gavęs valstybės pagalbą ir jei ši pagalba netenkina Komisijos reglamentuose, nustatančiuose išimtis pareigai apie teikiamą valstybės pagalbą pranešti, įtvirtintų sąlygų, tai būtina įvertinti, ar apie tiekėjui suteiktą valstybės pagalbą buvo pranešta Komisijai, ir ar pastaroji yra pripažinusi, kad ši pagalba tenkina SESV 107 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sąlygas, dėl ko yra laikytina suderinama su vidaus rinka, bei kad nėra naudojama netinkamai.

Jeigu perkančioji organizacija nustato, atsižvelgdama į nepakankamus tiekėjo pateiktus priešingus įrodymus, jog tiekėjo pasiūlymo neįprastai maža kaina ar sąnaudos buvo nulemti tiekėjo neteisėtai gautos valstybės pagalbos, ji gali komentuojamos nuostatos pagrindu priimti sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą. Tiekėjo pasiūlymas gali būti atmetamas net ir tuo atveju, jei yra galimybė, jog šiam suteikta valstybės pagalba vėliau bus pripažinta esanti suderinama, kadangi vėlesnis pagalbos suderinimas bet kuriuo atveju nepaneigia, jog valstybės pagalba buvo suteikta neteisėtai, ir nepanaikina galimybės, jog ši tiekėjo neteisėtai gauta pagalba bus iš jo išieškota^[55].

Perkančioji organizacija, komentuojamos nuostatos pagrindu atmetusi tiekėjo pasiūlymą, privalo pranešti apie tokį savo sprendimą Komisijai. Šiuo atveju perkančioji organizacija privalo Komisijai pranešti tik apie savo pačios sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą, o ne pranešti apie neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą SESV 108 straipsnyje numatyta tvarka.

---

 

 

---