Druskininkų savivaldybės administracijai

Vilniaus al. 18

66119 Druskininkai

VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai

Savanorių pr. 28

03116 Vilnius

2020-12-04

Nr.

4S-1108 (8.3)

Į

 2020-11-17

Nr.

R4-3981

Pirkimo pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/ sutarties pavadinimas, data, numeris.

„E-rinkodaros paslaugos“ 2019-06-10 skelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, pirkimo Nr. 437755 (toliau – Pirkimas).

Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (redakcija nuo 2019-01-01) (toliau – Įstatymas).

Pirkimo būdas

Supaprastintas atviras konkursas.

Planuojama (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros), faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM.

Planuojama Pirkimo vertė 154340,00 Eurų be PVM.

Pirkimo sutarties vertė – 99825,00 Eur su PVM.

Tiekėjas / teikėjas / rangovas / koncesininkas, juridinio asmens kodas (su kuriuo sudaryta sutartis).

UAB „Skaitmeninė rinkodara“ (303141692).

Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas

Dalinis vertinimas (ekonominio naudingumo kriterijai, kvalifikaciniai reikalavimai specialistams, pasiūlymų vertinimas) / Pirkimo vertinimas po Pirkimo sutarties įvykdymo.

Pirkimas finansuojamas ES lėšomis, projekto pavadinimas, Įgyvendinančioji institucija

Pirkimas vykdomas įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ Nr. 05.4.1-LVPA-K-808 priemonę „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“ projektą „Atrask Dzūkijos gamtą ir kultūrą“. Įgyvendinančioji institucija – VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – LVPA).

Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalykus, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadija, pvz., apygardos, apeliacinis teismas.

–

1.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis^[1], 

Įstatymo 55 straipsnio 5 dalis^[2].

Pirkimo sąlygos patvirtintos Pirkimo komisijos 2019-06-10 posėdyje (protokolas Nr. 1) (toliau – Pirkimo sąlygos). Pirkimo sąlygų 10.2 punkte nustatyta, kad pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Iš viso nustatyti šeši kriterijai. Šio vertinimo objektas yra „II kriterijus – E-Rinkodaros priemonių kūrybiškumas“ ir III kriterijus – „E-rinkodaros priemonių pagrįstumas ir veiksmingumas“ (pagal kitus kriterijus yra kiekybiškai įvertinami pasiūlymai). Pirkimo sąlygų 1 priede (A DALIS. TIEKĖJO TECHNINIS PASIŪLYMAS) nustatyta, kad tiekėjas privalo pateikti paslaugų aprašymus pagal II ir III kriterijus, atsižvelgdamas į Pirkimo sąlygų 10.2 punkte nurodytus reikalavimus. Taip pat nurodyta, kad „Bendrieji paslaugų reikalavimai“ nurodyti Pirkimo sąlygų 3 priede „Techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija). Pažymėtina, kad Pirkimo sąlygų 10.2 punkte nenustatyti jokie reikalavimai „aprašymams“ (nurodyti tik kriterijų pavadinimai ir jų lyginamieji svoriai). Techninėje specifikacijoje reikalavimai pagal vertinimo kriterijus taip pat neišskirti. Tiekėjai rengdami „aprašymus“ turėjo nuspėti Perkančiosios organizacijos poreikius arba atsižvelgti į Pirkimo sąlygų 10.4 punkte pateiktas vertinimo sąlygas. Tačiau vertinimo sąlygos (balų mažėjimo tvarka) nėra nuoseklios ir aiškios. Pavyzdžiui:

1. vertinant pagal II kriterijų (E-Rinkodaros priemonių kūrybiškumas):

(1.1) „gerai“ vertinamas „siūlomas komunikacijos kampanijos pavadinimas“ (nurodyta daug savybių – „originalus, įtaigus, lengvai įsimenantis, trumpas, aiškus ir atitinkantis kampanijos idėją“). Tačiau vertinimuose „vidutiniškai“ ir „silpnai“ visai nevertinamas „siūlomas komunikacijos kampanijos pavadinimas“;

(1.2) „vidutiniškai“ vertinama, kai „siūloma komunikacijos kampanijos idėja aiški, atitinka kampanijos idėją, bet neoriginali, standartinė, sunkiai įsimenanti“. Pastebėtina, kad Perkančiosios organizacijos paaiškinime^[3] nurodyta, kad „kampanijos idėja“ tai „kampanijos įgyvendinimo koncepcija“. Taigi šiuo atveju, nors siūloma koncepcija ir aiški, ir atitinka kampanijos idėją, bet „neoriginali, standartinė ir sunkiai įsimenanti“ bus įvertinta tik „vidutiniškai“. Kaip nustatomas „originalumas“, „standartiškumas“, ar kaip matuojamas „įsimintinumas“ – Pirkimo sąlygose nenurodyta.

(2) vertinant pagal III kriterijų („E-rinkodaros priemonių pagrįstumas ir veiksmingumas):

(2.1) „gerai“ reikalavimuose yra vertinami „būdai“ –„aiškiai aprašyti ir racionaliai numatyti siūlomų idėjų aktualumo ir kokybės užtikrinimo būdai“, „vidutiniškai“ ir „silpnai“ reikalavimuose vertinami „principai“– „aprašyta komunikacijos kompanijos organizavimo principai <...>“ ir „aprašyti mažiau nei pusė komunikacijos kompanijos organizavimo principai“;

(2.2) „vidutiniškai“ ir „silpnai“ vertinimuose vartojamos nuo vertintojo interpretavimo priklausančios sąvokos, kaip „kyla abejonių dėl kai kurių principų įgyvendinimo“, „kyla įtarimų, kad projekto kokybė pasirinkus daugiau nei vieną įgyvendinimo vietą nukentės“, „abejojama, kad komunikacijos kompanija bus realiai įgyvendinamas, „kyla abejonių dėl daugumos veiklų įgyvendinimo realumo“;

(2.3) „Kampanijos įgyvendinimo kalendorinis planas“ „gerai“ reikalavimuose vertinamas kaip – „detalus, aiškiai struktūruotas (detalizuotas), logiškai pagrįstas”, „vidutiniškai” reiklavimuose vertinamas kaip – „kampanijos įgyvendinimo kalendorinis planas struktūruotas, bet nėra detalizuotas, yra fragmentiškas (nepakankamai aiškiai ar dalis jų praleista) ir/arba trūksta loginio pagrindimo“.

Techninės specifikacijos 6.4. punkte nustatyta, kad „Tiekėjas turės pasirengti komunikacijos kompanijos veiksmų planą. Kampanijos komunikacijos veiksmų planą turi apimti 6 mėn. laikotarpį. Jame paslaugų tiekėjas pasiūlo reklamos priemonių sklaidos koncepciją, jos įgyvendinimo strategiją, išdėstymą laike, jei reikia – tikslinės auditorijos diferenciaciją. Tiekėjas nurodo ir pagrindžia siūlomus kiekybinius ir kokybinius reklamos sklaidos rodiklius pagal savo pasiūlytą reklamos koncepciją ir planuojamą  pasiekti auditoriją – siūlomas laikas, pasiekiamumas.“

Pažymėtina, kad: (i) vertinimuose („gerai“, „vidutiniškai“)  vartojamos abstrakčios, įvairiai interpretuojamos sąvokos, nepateikti paaiškinimai kuo praktiškai viena sąvoka skiriasi nuo kitos, pvz., „aiškiai struktūruotas (detalizuotas)“ – suprantama kaip viena reikšmė apibūdinti, tačiau, kai nurodoma „struktūruotas, bet nėra detalizuotas“– suprantamos kaip dvi atskiros reikšmės apibūdinti, (ii) vertinimų reikalavimai nesusieti / neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų, pvz., kampanijos įgyvendinimo kalendorinis planas „gerai“ reikalavimuose vertinamas kaip – „logiškai pagrįstas”, o Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad „<...> tiekėjas nurodo ir pagrindžia siūlomus kiekybinius ir kokybinius reklamos sklaidos rodiklius pagal savo pasiūlytą reklamos koncepciją ir planuojamą  pasiekti auditoriją – siūlomas laikas, pasiekiamumas.“

Tarnyba pažymi, kad tuo sudarytos sąlygos subjektyviam, neskaidriam pasiūlymų vertinimui. Atitinkamai tiekėjams sudėtinga įvertinti, kaip turi būti parengtas pasiūlymas, tikintis gauti aukščiausią įvertinimą, nes kiekvienas savaip gali suprasti vertinimo aprašymus, nesant Pirkimo sąlygose/Techninėje specifikacijoje su tuo susijusios informacijos/reikalavimų.

Šiuo atveju akcentuotina LAT nutartis^[4] byloje, kurioje buvo kilęs ginčas iš esmės dėl tokios pačios nekonkrečios, sunkiai pamatuojamos ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų balų skyrimo tvarkos. LAT konstatavo, kad „<...>  tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai. <...> Pirkimo sąlygose nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, buvo sukurta situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka VPĮ įtvirtinto skaidrumo imperatyvo“.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad pasirinkta pasiūlymų vertinimo tvarka, suteikia Perkančiajai organizacijai galimybes subjektyviam pasiūlymų vertinimui. Tuo neužtikrinama veiksminga tiekėjų konkurencija ir pažeidžiami Įstatymo 55 straipsnio 5 dalies reikalavimai bei Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas.

Tarnyba, atlikusi Pirkimo dalinį vertinimą:

1. Vertinimo išvados II dalyje konstatavo, kad Perkančioji organizacija, Pirkimo dokumentuose nustatydama pasiūlymų vertinimo tvarką, neužtikrino veiksmingos tiekėjų konkurencijos ir pažeidė Įstatymo 55 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.
2. Įvertinusi Pirkimo sąlygų 3.1.2 p. nustatytą kvalifikacinį reikalavimą^[5] (toliau – Reikalavimas) nenustatė Įstatymo nuostatų pažeidimų. Teikiame paaiškinimus bei pagrindžiančius argumentus, į ką buvo atsižvelgta atliekant Pirkimo šioje dalyje vertinimą:

1. Reikalavime nustatyta, kad paslaugų tinkamam tiekimui turi būti pasiūlyta „komunikacijos grupė“, susidedanti iš vadovo-eksperto ir specialisto-eksperto. Minimume – du asmenys, bet vykdant sutartį tiekėjas gali pasitelkti ir daugiau specialistų. Vadovui-ekspertui ir specialistui-ekspertui, atsižvelgiant į jų funkcijas, keliami skirtingi išsilavinimo, profesinės patirties (sritis ir trukmė), patirties projektų įgyvendinime reikalavimai;

(ii) Perkančiosios organizacijos paaiškinimas^[6] – „Pagal Metodikos^[7] reikalavimus, PO negali nustatyti tos pačios kvalifikacijos ir toms pačioms funkcijoms vykdyti didesnio nei minimalus specialistų (personalo) skaičiaus (pvz. turėti bent 2 darbų vadovus, 2 grupės vadovus ar pan.); PO reikalavo turėti už sutarties vykdymą atsakingų specialistų grupę, iš kurių vienas yra grupės vadovas, kitas – specialistas, jų kvalifikacija ir funkcijos skirtingos. Toks reikalavimas yra proporcingas ir būtinas atsižvelgiant į perkamą objektą ir jo apimtis, atitinkantis Metodikos ir VPĮ reikalavimus“, pagrįstas.

(3) Įvertinusi LVPA nurodytas aplinkybes, susijusias su „eksperto pasitelkimu pasiūlymams įvertinti“, nenustatė Įstatymo nuostatų pažeidimų. Teikiame paaiškinimus bei pagrindžiančius argumentus, į ką buvo atsižvelgta atliekant Pirkimo šioje dalyje vertinimą:

(i) pažymėtina, kad vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, „perkančioji organizacija pirkimo(pirkimų) procedūroms atlikti privalo <...> sudaryti viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisiją), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti.“ Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo“. Nors Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimus, kuriam reikia specialių žinių, tačiau tokiam ekspertui negali būti perduodamos visos Komisijos funkcijos ir užduotys. Toks ekspertas, jei jis nėra Komisijos narys, gali pareikšti savo nuomonę, į kurią galėtų atsižvelgti Komisija priimdama sprendimus, tačiau jis negali priiminėti sprendimų, juo labiau tai daryti vienašališkai (todėl nagrinėjamu atveju, Komisijos priimti sprendimai pagrįstai skiriasi nuo eksperto nuomonės);

2. Perkančiosios organizacijos Apraše^[8] pateiktos tik rekomendacijos dėl ekspertų pasitelkimo ir jų skaičiaus;
3. Perkančiosios organizacijos eksperto pasitelkimas pagal Paslaugų teikimo sutartį^[9] (2018-10-25 Nr. 26-659-(7.7) su UAB „Viešųjų pirkimų ekspertų grupė) (toliau –Sutartis) atitinka Sutarties objektą (konsultavimo dėl pasiūlymų vertinimo paslaugos plačiąją prasme, nes sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo priėmė Komisija). Vertinti „eksperto“ kvalifikacijos tinkamumą Tarnyba neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad „ekspertų paslaugas“ Perkančioji organizacija įsigijo viešojo pirkimo būdu pagal savo poreikius;
4. Komisija 2019-07-16 posėdyje (protokolas Nr.10) priėmė sprendimą (tiekėjų pasiūlymus užkoduoti) dėl tiekėjų informavimo apie techninių pasiūlymų vertinimo rezultatus (kad nebūtų atskleisti Pirkime dalyvaujantys tiekėjai), o ne dėl eksperto vertinimo;
5. Perkančiosios organizacijos 2020-10-23 rašte Nr. S12-3054 (adresuotame LVPA) nurodyta, kad ekspertas buvo pasirašęs nešališkumo deklaraciją bei konfidencialumo pasižadėjimą (atitinka Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus).

4. Įvertinusi tiekėjo pasiūlymo vertinimą (priimtą sprendimą atmesti, kaip neatitinkantį Techninės specifikacijos reikalavimų) dėl paslaugų teikimo trukmės, Tarnyba nenustatė Įstatymo nuostatų pažeidimų. Teikiame paaiškinimus bei pagrindžiančius argumentus, į ką buvo atsižvelgta atliekant Pirkimo šioje dalyje vertinimą:

1. Skelbime apie Pirkimą nurodyta, kad sutarties trukmė 8 mėn. Pirkimo sąlygų 3 priedo (Techninė specifikacija) 6.4. punkte nustatyta, kad „Tiekėjas turės pasirengti komunikacijos kompanijos veiksmų planą. Kampanijos komunikacijos veiksmų planą turi apimti 6 mėn. laikotarpį.“ Pirkimo sąlygų 5 priedo (Pirkimo sutarties projektas, toliau – Sutarties projektas) 13.2. punkte nustatyta, kad „Paslaugų suteikimo terminas –6 mėnesiai nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos“, Sutarties projekto 3.2 punkte nustatytas atsiskaitymo terminas – „<...> ne vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo Paslaugų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ir visų Sutarties  5.2 – 5.4 punktuose nurodytų dokumentų pateikimo dienos“. Todėl tiekėjo siūloma komunikacijos kompanijos 9 mėn. trukmė, net ir įskaitant atsiskaitymo laikotarpį, yra neatitinkanti Pirkimo dokumentų reikalavimų.

(ii) Komisijos prašymai tiekėjų patikslinti pasiūlymus dėl „pasiūlymo galiojimą užtikrinančio dokumento pateikimo“ ar „aritmetinių klaidų ištaisymo“^[10] (Įstatyme įtvirtinta teisė) negali būti tapatinami su prašymu „patikslinti paslaugų teikimo trukmę“ pasiūlyme, kai ji tiekėjo pasiūlyme jau nurodyta neatitinkanti Pirkimo dokumentų reikalavimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 ir 17 straipsniais, nesutikę su Tarnybos sprendimu, Jūs galite jį apskųsti teismui šio įstatymo nustatyta tvarka.