109 straipsnis. Pretenzijos nagrinėjimas perkančiajame subjekte

1. Perkantysis subjektas privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Neprivaloma nagrinėti pretenzijų, teikiamų pakartotinai dėl to paties perkančiojo subjekto priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.

2. Perkantysis subjektas, gavęs pretenziją, nedelsdamas sustabdo pirkimo procedūrą tol, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkantysis subjektas negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties anksčiau negu po 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – anksčiau negu po 5 darbo dienų) nuo rašytinio pranešimo apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau negu po 15 dienų.

3. Perkantysis subjektas privalo išnagrinėti pretenziją, priimti motyvuotą sprendimą ir apie jį, taip pat apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams ne vėliau kaip per 6 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos.

 

PĮ 109 straipsnyje reglamentuojama pretenzijos nagrinėjimo tvarka, terminai bei su tuo susiję veiksmai, kuriuos perkantysis subjektas privalo atlikti nagrinėdamas tiekėjų pateiktas pretenzijas.

Lietuvoje iš esmės egzistuoja dviejų etapų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistema: (i) ikiteisminė stadija, t. y. pretenzijos pateikimas perkančiajam subjektui ir jos nagrinėjimas; (ii) teisminė stadija, t. y. kai pretenzija (ne)tenkinama arba tenkinama iš dalies, pretenziją pateikęs tiekėjas (ar jo konkurentas) turi teisę kreiptis į teismą. Prie pastarojo etapo taip pat priskirtini atvejai, kai viešąjį interesą ginanti institucija teikia ieškinį teismui dėl perkančiojo subjekto veiksmų pripažinimo neteisėtais ir (ar) negaliojančiais.  

PĮ 109 straipsnyje reglamentuojamas pirmojo etapo (pretenzijos nagrinėjimo) įgyvendinimas, kurio esmė – prieš pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajam subjektui išspręsti nesutarimus galimai išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajam subjektui panaikinti jo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus.

Kasacinio teismo nuosekliai pažymima, kad perkantieji subjektai, nors jie ir nėra peržiūros institucijos, bet dėl privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo sistemos turi plačius įgaliojimus bendradarbiauti su tiekėjais, o kartais ir pareigą, išplaukiančią iš tiekėjų veiksmingos teisių apsaugos tikslo, pagal savo kompetenciją ir turimas priemones imtis reikalingų veiksmų, užtikrinančių tiekėjams realias galimybes apginti galbūt pažeistus interesus^[1].

Perkantieji subjektai, nagrinėdami pretenzijas, privalo užtikrinti, kad tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama^[2]. Perkantysis subjektas privalo nagrinėti tiekėjų pateiktas pretenzijas, iš šios pareigos išplaukia jos teisė spręsti, ar tiekėjo pateikta pretenzija atitinka reikalavimus, ar ji priimtina ir ar nagrinėtina iš esmės, taip pat teisė spręsti dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino atnaujinimo. Aplinkybė, kad perkantysis subjektas priėmė ir išnagrinėjo tiekėjo pretenziją, kuri jam buvo pateikta praleidus pretenzijos pateikimo terminą, reiškia ir tai, kad šį terminą perkantysis subjektas atnaujino, o toks PĮ nuostatų aiškinimas atitinka veiksmingumo principo turinį^[3]. Tačiau tuo atveju, kai perkantysis subjektas pretenziją atmeta ne tik dėl nepagrįstų tiekėjo argumentų, bet ir dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino, laikytina, kad tokie jos veiksmai nelemia pretenzijos pateikimo terminų atnaujinimo^[4]. Perkantysis subjektas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečiai susiklosčiusias aplinkybes ir ne formaliai vertinti tiekėjų pateiktas pretenzijas, bet užtikrinant, kad tiekėjams būtų suteikta galimybė pasinaudoti peržiūros procedūra.

 

1. PĮ 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tiekėjų pateiktų pretenzijų nagrinėjimo sąlygos, t. y. kokias pretenzijas perkantysis subjektas privalo nagrinėti.

PĮ 109 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos tik pretenzijų, o ne bet kokių kitokių dokumentų nagrinėjimas (pavyzdžiui, prašymas paaiškinti pirkimo sąlygas, pateikti tam tikrą informaciją ir pan.). Praktikoje susiklosto situacijų, kai iš tiekėjo pateikto dokumento nėra aišku, ar tiekėjas teikia pretenziją dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo, ar tik prašymą jas paaiškinti. Tokiu atveju perkantysis subjektas, siekdamas nustatyti, ar tiekėjas teikia pretenziją, ar tik prašo paaiškinti ar patikslinti pirkimo dokumentus, kiekvienu atveju turi vertinti tiekėjo kreipimosi turinį. Jeigu iš informacijos turinio ir kitų požymių galima nustatyti, kad tai pretenzija, net jeigu pats dokumentas neįvardytas pretenzija, tuomet tiekėjo pateiktas dokumentas turi būti tokiu pripažįstamas ir nagrinėjamas kaip pretenzija. Dėl to rekomenduotina tiekėjams, teikiantiems pretenziją perkančiajam subjektui, aiškiai ir tiksliai nurodyti, kad yra teikiama būtent pretenzija.

Pažymėtina, kad tiekėjo teisė prašyti paaiškinti pirkimo dokumentų reikalavimus ir tiekėjo teisė į perkantįjį subjektą kreiptis su pretenzija yra du skirtingi ir vienas nuo kito nepriklausomi tiekėjų teisių įgyvendinimo ir gynimo būdai, kuriais tiekėjai naudojasi laikydamiesi teisės aktuose ir pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų ir tvarkos. Tuo atveju, jei tiekėjas siekia pasinaudoti savo teise prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkantysis subjektas ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, jis privalo į perkantįjį subjektą kreiptis per pirkimo dokumentuose nustatytą terminą ir pirkimo dokumentuose nustatyta tvarka^[5]. Be to, tiekėjo perkančiajam subjektui pateikti paklausimai dėl priimtų sprendimų motyvų paaiškinimo taip pat savaime nelaikytini pretenzijomis^[6]. Tad tuo atveju, jei tiekėjas perkančiajam subjektui siekia pateikti pretenziją, o ne paklausimą, jis, kaip nurodyta pirmiau, tai turėtų aiškiai ir nurodyti.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas vykdomame pirkime priėmė sprendimą atmesti tiekėjo UAB „X“ pasiūlymą ir apie tai informavo tiekėją. Tiekėjas, nepraleisdamas PĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto termino, pateikė perkančiajam subjektui pretenziją, į kurią perkantysis subjektas pateikė atsakymą. Tiekėjas, gavęs perkančiojo subjekto atsakymą į pretenziją, pateikė perkančiajam subjektui prašymą, kuriuo perkančiojo subjekto prašė dar kartą persvarstyti priimtą sprendimą dėl tiekėjo pasiūlymo atmetimo. Toks tiekėjo dokumentas (prašymas) yra vertinamas ne kaip pretenzija, bet kaip tiekėjo papildomas paklausimas. Tiekėjas, gavęs perkančiojo subjekto atsakymą į pretenziją, turėjo ne teikti papildomus paklausimus, o kreiptis su ieškiniu į teismą per PĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus terminus.

 

PĮ 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, pagal kurią perkantieji subjektai privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios: (i) gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos; (ii) pateiktos laikantis PĮ 108 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų; (iii) pretenzija nėra teikiama pakartotinai dėl to paties perkančiojo subjekto priimto sprendimo ar atlikto veiksmo. Taigi, perkantysis subjektas pareigą nagrinėti tiekėjų pateiktas pretenzijas turi tik tais atvejais, kai tenkinamos visos pirmiau nurodytos sąlygos. Tačiau net jeigu netenkinama kuri nors iš nurodytų sąlygų, perkantysis subjektas, siekdamas užtikrinti pirkimų skaidrumą ir atvirumą, galėtų tokią pretenziją išnagrinėti ir dėl to priimti sprendimą.

Kita vertus, pagal teismų praktiką perkančiajam subjektui bet kokiu atveju rekomenduotina spręsti dėl tiekėjų pretenzijų (t. y. nepalikti jų nenagrinėtų apskritai), taip sumažinant netinkamą pirmiau nurodytų sąlygų egzistavimo vertinimo riziką. Atsižvelgiant į tai, sąvoka „privalo nagrinėti“ daugiau reiškia perkančiojo subjekto veiksmų teisinį, o ne faktinį pobūdį, t. y. perkantysis subjektas faktiškai neturėtų ignoruoti nė vienos pretenzijos, bet galėtų, esant tam tikroms aplinkybėms, kai kurių jų nenagrinėti iš esmės. Teismų praktikoje nurodoma, kad net ir nusprendus jų nenagrinėti, perkantysis subjektas šias pretenzijas turi atmesti, palikti nenagrinėtas, bet ne apskritai nevertinti^[7]. Priešingu atveju, laikytina, kad pretenzija buvo neišnagrinėta ir tiekėjui iš naujo pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas.

Perkantysis subjektas, išnagrinėjęs tiekėjo pateiktą pretenziją, gali nuspręsti priimti tokius sprendimus: (i) pretenziją tenkinti visiškai arba iš dalies; (ii) pretenzijos netenkinimo atveju – arba pretenziją atmesti, arba palikti nenagrinėta.  

Kaip jau nurodyta, PĮ 109 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, pagal kurias perkantysis subjektas privalo nagrinėti tiekėjų pateiktas pretenzijas, kurios detalizuojamos toliau.

Pirma, PĮ 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkantysis subjektas privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos.

PĮ 109 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo reiškia, kad ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija yra privaloma tik iki sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo momento. Dėl to pretenzijos, gautos jau po preliminariosios sutarties ar sutarties sudarymo, neprivalo būti nagrinėjamos. Taigi, pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo terminu yra apibrėžta teisė pateikti pretenzijas ir perkančiųjų subjektų pareiga priimti ir jas nagrinėti.

Tačiau sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymui atidėjimo terminas gali būti netaikomas atliekant mažos vertės pirkimus (PĮ 37 straipsnio 2 dalis), kas reiškia, kad tokiu atveju tiekėjams yra apsunkintos galimybės mažos vertės pirkimų atvejais pateikti pretenziją perkančiajam subjektui. Tačiau, jei tiekėjas pretenziją pateikia iki pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymo, nepaisant to, ar buvo taikomas atidėjimo terminas, ar nebuvo, tai pretenzija turi būti nagrinėjama. Kita vertus, jei objektyviai tiekėjas negali pateikti pretenzijos, tai nereiškia, kad jam apskritai apribojama teisė į teisminę gynybą, o tai turėtų būti aiškinama kaip situacija, kai šalių ginčas spręstinas tik teismo procese.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas vykdomame mažos vertės pirkimo sąlygose nurodė, kad pirkimo sutarties sudarymui nėra taikomas atidėjimo terminas. Perkantysis subjektas pirkimo sutartį sudarė 2 (antrą) dieną po informavimo apie nustatytą pirkimo laimėtoją. Tiekėjas perkančiajam subjektui pretenziją pateikė kitą dieną po pirkimo sutarties sudarymo, tad tokia tiekėjo pretenzija neprivalo būti nagrinėjama. Jei perkantysis subjektas tiekėjo pretenzijos nebenagrinėja, tiekėjas gali ieškiniu kreiptis į teismą.

 

Antra, PĮ 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkantysis subjektas privalo nagrinėti tas tiekėjų pretenzijas, kurios pateiktos laikantis PĮ 108 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.

PĮ 108 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pretenzijos pateikimo perkančiajam subjektui terminai, kas reiškia, kad tiekėjas pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti PĮ nustatytų terminų.

LAT yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei perkantysis subjektas, laikydamasis PĮ reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai ir turėtų operatyviai ginti galbūt pažeistas subjektines teises. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina tiekėjo pareigą domėtis vykdomu konkursu, t. y. elgtis pagal bonus pater familias (apdairaus, rūpestingo ir atidaus žmogaus) standartą ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises. Tokių terminų reglamentavimu siekiama užtikrinti pirkimo procedūrų operatyvumą^[8]. Kitaip tariant, savo teisių gynimu turi pasirūpinti kiekvienas tiekėjas asmeniškai pats ir tuomet, kai anksčiausiai sužinojo apie savo galimą teisių pažeidimą.

Pretenzijos padavimo terminas – procedūrinis terminas, kuris yra tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir jo praleidimas nepanaikina asmens teisės į jo pažeistų teisių gynybą teisme. Šio termino praleidimas nelemia tiekėjo teisės pareikšti pretenziją ir perkančiojo subjekto teisės nagrinėti pretenziją pasibaigimo.

Nepaisant to, kad tiekėjai pretenziją perkančiajam subjektui privalo pateikti per PĮ 108 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus terminus, tačiau tiekėjai, net ir praėjus pretenzijų padavimo terminui, skaičiuojamam po sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą, nepraranda teisės paduoti pretenziją, o perkantysis subjektas turi teisę tokią pretenziją priimti ir nagrinėti, tokiu būdu atnaujindamos praleistą procedūrinį pretenzijos pateikimo terminą. Kitaip tariant, perkantysis subjektas, gavęs tiekėjo pretenziją praleidus PĮ 108 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, gali priimti tokius sprendimus:

1) pretenzijos nenagrinėti iš esmės ir tuo pagrindu ją atmesti, atskirai apie tai raštu informuojant tiekėją. Tiekėjas, nesutinkantis su perkančiojo subjekto sprendimu dėl atsisakymo nagrinėti pretenziją, gali kreiptis į teismą PĮ 108 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (CPK 423² straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei teismas pripažįsta, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Jei teismas vertina, kad perkantysis subjektas pagrįstai nenagrinėjo pretenzijos, nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 2 dalis).

Taip pat gali susiklostyti situacijos, kai perkantysis subjektas tiekėjo pretenziją nagrinėja iš esmės, bet jos, kaip nepagrįstos, netenkina ne tik dėl, jos manymu, nepagrįstų tiekėjo argumentų, bet ir dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino. Tuomet laikoma, kad tokie jos veiksmai de jure (teisiškai) nelemia pretenzijos pateikimo terminų atnaujinimo, o tokia situacija patenka į CPK 423² straipsnio 3 dalies reguliavimą dėl atsisakymo nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka^[9]. Kitaip tariant, perkantysis subjektas pretenziją iš esmės palieka nenagrinėtą, bet tuo pačiu išreiškia savo poziciją dėl tiekėjo pretenzijos argumentų ir reikalavimų nepagrįstumo. Toks perkančiojo subjekto sprendimas vertinamas kaip atsisakymas nagrinėti pretenziją.

2) pretenziją nagrinėti iš esmės ir pretenzijoje nurodytus reikalavimus patenkinti arba nepatenkinti^[10]. Perkančiojo subjekto valia (bet nebūtinai atskiras nurodymas raštu) atnaujinti praleistą pretenzijos pateikimo terminą turi būti aiškiai nustatyta.

Trečia, perkantysis subjektas gali nenagrinėti pretenzijų, teikiamų pakartotinai dėl to paties perkančiojo subjekto priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.

PĮ įtvirtinta tiekėjų teisė dėl perkančiųjų subjektų sprendimų paduoti vieną pretenziją, vėliau teikti ieškinį teismui, jei pretenzija nepatenkinta ar neišnagrinėta, o perkantieji subjektai turi teisę pakartotines (dėl to paties sprendimo tuo pačiu pagrindu) pretenzijas palikti nenagrinėtas, tokiu atveju ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinėjimą ar nuo datos, kai ji turėjo būti išnagrinėta^[11]. Tačiau tiekėjas, perkančiajam subjektui pateikęs vieną pretenziją, dėl to pagal PĮ neribojamas pateikti naujų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis. Kaip nurodyta pirmiau, pretenzijų pakartotinumas suponuoja perkančiųjų subjektų teisę jų netenkinti (jas atmesti, palikti nenagrinėtas), bet ne apskritai jų nevertinti (jas ignoruoti)^[12]. Tai reiškia, kad perkantysis subjektas, gavęs pakartotinę pretenziją ir nusprendęs jos nenagrinėti, bet kuriuo atveju turi apie tai informuoti tiekėją, nurodydamas, kad pretenzija arba yra atmetama, arba paliekama nenagrinėta.

Remiantis PĮ 109 straipsnio 1 dalimi, pakartotinė pretenzija turi būti suprantama kaip tokia, kuri teikiama arba dėl to paties perkančiojo subjekto priimto sprendimo ir tuo pačiu pagrindu (pavyzdžiui, dėl sprendimo nustatyti laimėjusį pasiūlymą kaip ekonomiškai naudingiausią pagal pirkimo sąlygas), arba dėl to paties atlikto veiksmo.

Pretenzijų pakartotinumui vertinti svarbus ne perkančiųjų subjektų ginčijamų sprendimų priėmimo momentas, o šių sprendimų turinio atskirtis^[13]. Pavyzdžiui, perkantysis subjektas, paskelbęs pirkimo sąlygas, iš to paties tiekėjo gavo dvi skirtingas pretenzijas, tačiau nors jomis ginčijo pirkimo sąlygas, tačiau skirtingus reikalavimus. Vis dėlto tai, kad tiekėjas pateikė pretenziją dėl konkretaus pirkimo sąlygų reikalavimo, kuris iš esmės susijęs su kitu reikalavimu, nereiškia, kad tiekėjas kartu kvestionavo ir kitą, kadangi tokiu atveju tai suponuotų menamų ar tariamų tiekėjo reikalavimų nagrinėjimą ir nepagrįstą ikiteisminės ginčo stadijos apimties nustatymą^[14].

Perkančiųjų subjektų sprendimų turinio skirtingumas taip pat gali būti pripažintas ir tais atvejais, kai ginčijami jų veiksmai pagal tą pačią pirkimo nuostatą, bet kitu pagrindu^[15]. Taigi, tuo atveju, jei perkantysis subjektas, gavęs pretenziją, nustato, kad ji laikoma pakartotine, turi teisę jos nenagrinėti iš esmės ir šiuo pagrindu atmesti.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas pirkime nustatė pasiūlymo eilę ir pirkimo laimėtoją, apie tai raštu informavo visus tiekėjus. II-oje vietoje esantis tiekėjas pateikė perkančiajam subjektui pretenziją dėl pirkimo laimėtojo neatitikties kvalifikacijos reikalavimui. Perkantysis subjektas, susipažinęs su pretenzija, kreipėsi į pirkimo laimėtoją dėl paaiškinimų ir papildomų dokumentų pateikimo, o juos gavęs nustatė, kad pirkimo laimėtojas atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus, dėl to pretenziją atmetė kaip nepagrįstą. Tiekėjas po kelių dienų nuo pirmosios pretenzijos išnagrinėjimo pateikė dar vieną pretenziją perkančiajam subjektui, kurioje prašė panaikinti sprendimą dėl pasiūlymo eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo ir pripažinti, kad pirkimo laimėtojas neatitinka kvalifikacijos reikalavimo. Tiekėjas pretenzijoje nurodė, kad ji privalo būti nagrinėjama ir nevertinama kaip pakartotinė, nes tiekėjas remiasi naujais argumentais ir dokumentais, paaiškėjusiais tik perkančiojo subjekto atsakyme į pirmąją pretenziją. Pretenzija vertinama kaip pakartotinė (PĮ 109 straipsnio 1 dalis) ir gali būti nenagrinėjama, nes: (i) abi pretenzijos pareikštos dėl to paties sprendimo – sprendimo dėl pasiūlymo eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo; (ii) abi pretenzijos pareikštos tuo pačiu pagrindu – dėl pirkimo laimėtojo atitikties kvalifikacijos reikalavimui.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas vykdomame pirkime gavo tiekėjo pretenziją dėl pirkimo laimėtojo atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams. Perkantysis subjektas, susipažinęs su pretenzija, nusprendė kreiptis į pirkimo laimėtoją dėl papildomų dokumentų pateikimo ir panaikino sprendimą dėl pasiūlymo eilės. Įvertinęs gautus papildomus dokumentus, perkantysis subjektas nusprendė atmesti pretenziją kaip nepagrįstą ir priėmė naują sprendimą dėl pasiūlymo eilės ir pirkimo laimėtojo. Tas pats tiekėjas perkančiajam subjektui pateikė dar vieną pretenziją, kuria prašė panaikinti naujai priimtą sprendimą dėl pasiūlymo eilės. Tokia tiekėjo pateikta pretenzija vertinama kaip pakartotinė (PĮ 109 straipsnio 1 dalis), kadangi teikiama dėl to paties perkančiojo subjekto sprendimo turinio atžvilgiu, dėl to perkantysis subjektas turi teisę jos nenagrinėti.

 

2. PĮ 109 straipsnio 2 dalyje nurodyti perkančiojo subjekto veiksmai, kurie privalo būti atliekami gavus tiekėjo pretenziją, t. y.: (i) pirkimo procedūrų sustabdymas; (ii) pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymo termino nukėlimas.

Pirkimo procedūrų sustabdymas

Perkantysis subjektas, visų pirma, gavęs pretenziją, privalo nedelsiant sustabdyti pirkimo procedūras, kol bus išnagrinėta pretenzija ir priimtas sprendimas. Pirkimų procedūrų sustabdymas yra svarbus dėl to, kad būtų užtikrinta reali ir veiksminga tiekėjų pažeistų teisių gynyba bei nebūtų sudaryta pirkimo sutartis, dėl kurios varžosi tiekėjas ir jo konkurentai^[16]. Procedūrų stabdymas reiškia, kad perkantysis subjektas negali priimti kitokių sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, išskyrus patį pretenzijos nagrinėjimą. Tuo atveju, jei vykdomas pirkimas yra suskaidytas į dalis ir tiekėjas pretenziją pateikia tik dėl vienos pirkimo dalies, tai tokiu atveju pirkimo procedūros stabdomos tik dėl tos dalies, dėl kurios pateikta pretenzija, o ne dėl viso pirkimo.

PĮ 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta perkančiojo subjekto pareiga stabdyti pirkimo procedūras, gavus pretenziją. PĮ 109 straipsnio 2 dalyje nenustatyta, kad tam tikrais atvejais perkantieji subjektai gali nestabdyti pirkimo procedūrų, kas iš esmės reiškia, kad visais atvejais turi būti stabdomos pirkimo procedūros, gavus tiekėjo pretenziją. Komentaro autorių nuomone, perkantysis subjektas privalo stabdyti pirkimo procedūras net ir tais atvejais, kai tiekėjas pretenziją pateikia pavėluotai ir perkantysis subjektas tą pačią dieną nusprendžia nenagrinėti pretenzijos.

Taip pat gali susiklostyti situacijos, kai tiekėjas pateikia perkančiajam subjektui pretenziją dėl pirkimo sąlygų reikalavimų neteisėtumo prieš pasibaigiant pasiūlymo pateikimo terminui, o perkantysis subjektas nesustabdo pirkimo procedūrų ir tik pasibaigus pasiūlymo pateikimo terminui informuoja tiekėją, kad, pavyzdžiui, pretenzija yra pateikta praleidus PĮ 108 straipsnio 1 dalyje 2 punkte nustatytą terminą. Toks formalus PĮ taikymas gali reikšti tiekėjo teisių ribojimą, kai jis dėl pretenzijos nagrinėjimo praranda teisę į pasiūlymo pateikimą, dėl to, tokiu atveju perkantieji subjektai, gavę pretenziją, privalo stabdyti pirkimo procedūras ir atidėti pasiūlymo pateikimo terminą bent jau tokiam terminui, kuris buvo likęs iki paduodant pretenziją.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas 2020 m. sausio 6 d. paskelbė supaprastinto pirkimo būdu vykdomą pirkimą. Pasiūlymų pateikimo terminas – 2020 m. sausio 23 d. 9 val. Tiekėjas, nesutikdamas su pirkimo sąlygose įtvirtintu kvalifikaciniu reikalavimu, perkančiajam subjektui 2020 m. sausio 14 d. pateikė pretenziją. Perkantysis subjektas, gavęs tiekėjo pretenziją, informavo tiekėjus apie sustabdytas pirkimo procedūras. Perkantysis subjektas 2020 m. sausio 21 d. tiekėją informavo, kad pretenzija nenagrinėjama dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino, t. y. tiekėjas, vadovaujantis PĮ 108 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pretenziją turėjo pateikti iki 2020 m. sausio 13 d. Perkantysis subjektas, atsakymą į pretenziją pateikęs tik 2020 m. sausio 21 d. (prieš pat pasiūlymo pateikimo terminą) ir nepratęsęs pasiūlymo pateikimo teikimo, apribojo tiekėjo galimybes pateikti pasiūlymą pirkime. Dėl to perkantysis subjektas turėjo ne tik sustabdyti pirkimo procedūras, bet ir pratęsti pasiūlymo pateikimo terminą.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas 2020 m. sausio 6 d. paskelbė apie vykdomą mažos vertės pirkimą. Pasiūlymų pateikimo terminas – 2020 m. sausio 13 d. Tiekėjas, nesutikdamas su pirkimo sąlygų reikalavimais, 2020 m. sausio 8 d. pateikė perkančiajam subjektui pretenziją. Perkantysis subjektas sustabdė pirkimo procedūras ir tiekėją apie pretenzijos išnagrinėjimą informavo 2020 m. sausio 10 d. Perkantysis subjektas tiekėjus taip pat informavo apie tai, kad procedūros tęsiamos ir pasiūlymų pateikimo terminas pratęsiamas, nustatant, kad tiekėjai pasiūlymą turi pateikti iki 2020 m. sausio 15 d.

 

Tačiau perkantysis subjektas neturi stabdyti pirkimo procedūrų tais atvejais, kai tiekėjas tik išreiškė perkančiajam subjektui ketinimą pateikti pretenziją dėl priimtų sprendimų, t. y. ne pateikė rašytinę pretenziją, o tik išreiškė ketinimą tai padaryti ateityje^[17]. Nors toks tiekėjo pranešimas būtų raštu protokoluotas pirkimo komisijos posėdyje, tačiau tai vis dėlto nelaikytina rašytine pretenzija PĮ 108 straipsnio 1 dalies prasme, kas reiškia, kad perkantysis subjektas neturi stabdyti pirkimo procedūrų^[18].

PĮ perkantiesiems subjektams nenustatyta pareiga informuoti tiekėjus apie pirkimo procedūros stabdymą, kai yra gauta pretenzija. Informuoti tiekėjus privaloma tik apie priimtą sprendimą dėl pretenzijos ir pasikeitusius pirkimo procedūrų terminus (PĮ 109 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, siekiant pirkime užtikrinti skaidrumą, rekomenduojama tiekėjus informuoti, kad pirkimo procedūros yra sustabdytos, kadangi praktikoje susiklosto situacijų, kai tiekėjai, negaudami informacijos apie procedūrų sustabdymą, susidaro klaidingą įspūdį, kad perkantysis subjektas jų pretenziją ignoruoja, todėl teikia pakartotines pretenzijas, taip pat ir kiti tiekėjai yra nežinioje, kadangi nežino, ar procedūros dar vis yra sustabdytos ar tęsiamos.  

 

Pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymo termino nukėlimas

PĮ 109 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta perkančiojo subjekto pareiga nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties per PĮ 109 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus, dėl kurių iš esmės nukeliamas sutarties sudarymo terminas. Tokiu būdu tiekėjams suteikiama galimybė efektyviai ginti galimai pažeistas jų teises, neprarandant galimybės sudaryti pirkimo sutartį^[19].

Perkantysis subjektas negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties per šiuos PĮ 109 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus:

1) tarptautinių pirkimų atvejais – ne anksčiau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo rašytinio pranešimo apie priimtą sprendimą išsiuntimo dienos;

2) supaprastintų (mažos vertės) pirkimų atvejais – ne anksčiau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo rašytinio pranešimo apie priimtą sprendimą išsiuntimo dienos.

3) Tarptautinių, supaprastintų pirkimų atvejais, kai pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis – ne anksčiau kaip po 15 (penkiolikos) kalendorinių dienų.

Kaip matyti, PĮ 109 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti minimalūs terminai, per kuriuos perkantysis subjektas negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties po atsakymo į pretenziją pateikusiam tiekėjui dienos, tačiau PĮ 109 straipsnio 2 dalis neriboja perkančiųjų subjektų nustatyti ir ilgesnius terminus. Bet kuriuo atveju turi būti vertinama konkreti situacija ir atsižvelgiama į pirkimų principų užtikrinimą (PĮ 29 straipsnio 1 dalis), kad perkantysis subjektas nepagrįstai nevilkintų pirkimo procedūrų.

PĮ 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti terminai, per kuriuos perkantysis subjektas negali sudaryti sutarties po pretenzijos išnagrinėjimo, nėra atidėjimo terminai PĮ 94 straipsnio 8 dalies prasme (detaliau žiūrėti PĮ 94 straipsnio 8 dalies komentarą). PĮ 94 straipsnio 8 dalyje nustatyti terminai yra susiję su pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymu po sprendimo apie laimėjusio pasiūlymo nustatymą, tuo tarpu PĮ 109 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties nesudarymo terminas po pretenzijos išnagrinėjimo. Tačiau bet kuriuo atveju jų tikslas yra vienodas – suteikti galimybę tiekėjui pateikti pretenziją ar ieškinį iki pirkimo sutarties sudarymo. PĮ 109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas per 6 (šešių) darbo dienų terminą privalo išnagrinėti pretenziją, priimti sprendimą ir tiekėjus informuoti apie jį bei pirkimo procedūrų terminų pasikeitimą.

PĮ nenustatyta perkančiųjų subjektų teisė atidėti gautų pretenzijų nagrinėjimą, kadangi sureguliuotos tik pretenzijos išnagrinėjimo ar nenagrinėjimo situacijos^[20]. Vis dėlto galimos situacijos, kai, konkrečiu atveju siekiant užtikrinti kvalifikuotą peržiūros procedūrą ir veiksmingą tiekėjų pažeistų teisių gynybą, dėl objektyvių priežasčių (būtinumo iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus ar kitaip patikrinti pretenzijoje nurodytus argumentus, kreiptis į kompetentingas institucijas ir pan.) perkantysis subjektas turės imtis aktyvių veiksmų ir dėl to pretenzija bus nagrinėjama ilgiau nei PĮ nustatytos 6 (šešios) darbo dienos. Tokiu atveju perkantysis subjektas privalo informuoti pretenziją pateikusį tiekėją apie užsitęsusį jos nagrinėjimą, o ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai perkantysis subjektas išnagrinėja pretenziją ir pateikia atsakymą tiekėjui, nes tik nuo šios dienos tiekėjui tampa žinomi perkančiojo subjekto nesutikimo su jo reikalavimais (jų dalimi) pagrindai^[21].

Taigi, perkančiajam subjektui nepateikus atsakymo į pretenziją laiku, jis turi informuoti tiekėjus apie to priežastis, o tuo atveju, jei neinformuoja tiekėjo apie užsitęsusį pretenzijos nagrinėjimą, tai turi prisiimti tokio sprendimo galimas pasekmes – tiekėjai gali nuspręsti kreiptis į teismą, jeigu perkantysis subjektas per PĮ 109 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos (PĮ 108 straipsnio 2 dalis).

Perkantysis subjektas, gavęs pretenziją, turi nustatyti, ar pretenzija gauta iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos, ar pateikta laiku (detaliau žiūrėti PĮ 109 straipsnio 1 dalies komentarą). Jei tenkinamos šios sąlygos, perkantysis subjektas privalo išnagrinėti pretenziją ir, jei reikia, imtis papildomų veiksmų tinkamam pretenzijos išnagrinėjimui. Tuo atveju, jei perkantysis subjektas, gavęs pretenziją, iš naujo vertina atitinkamo tiekėjo pasiūlymą ir sprendžia dėl skundžiamo savo sprendimo teisėtumo, tai nelaikytina priimto sprendimo persvarstymu, o tiesiog PĮ nustatytu pretenzijos nagrinėjimu^[22]. Dėl to skundžiamo sprendimo naikinti vien todėl, kad tiekėjo pasiūlymas vertinamas dar kartą, nėra būtina.

Kasacinis teismas šiame kontekste yra pažymėjęs, kad pirkimo procedūrų stabdymas perkančiųjų subjektų sprendimu – PĮ griežtai reglamentuota, išimtinė priemonė, kuri taikoma joms ne naudojantis teisėmis, o vykdant pareigas; aptartas reguliavimas, be kita ko, koreliuoja su įstatymo nuostata, kad pirkimo sutartis turi būti sudaryta nedelsiant, iš karto po atidėjimo termino; įstatymų leidėjas iš esmės įtvirtino nepertraukiamų ir operatyviai vykdomų pirkimo procedūrų modelį, kurio išimtys yra atskirai reglamentuotos ir pagrįstos svarbiomis aplinkybėmis^[23]. Tai reiškia, kad perkančiojo subjekto veiksmai neturi lemti užsitęsusių, neracionalių ir neekonomiškų pirkimo ir peržiūros procedūrų vykdymo.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas, įvykdęs pirkimą, informavo tiekėjus apie nustatytą pasiūlymo eilę ir pirkimą laimėjusį pasiūlymą. II-oje vietoje esantis tiekėjas pateikė perkančiajam subjektui pretenziją, kurioje nurodė, kad pirkimo laimėtojas neatitinka pirkimo sąlygose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo. Perkantysis subjektas, gavęs tiekėjo pretenziją, nusprendė kreiptis į pirkimo laimėtoją dėl papildomų dokumentų pateikimo. Perkantysis subjektas neturi panaikinti sprendimo dėl pasiūlymo eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo. Perkantysis subjektas, gavęs iš pirkimo laimėtojo papildomus dokumentus, nustatė, kad pirkimo laimėtojas atitinka pirkimo sąlygose nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, dėl to pretenzijoje nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir perkančiojo subjekto priimtas sprendimas nekeičiamas.

 

PĮ 109 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad perkantysis subjektas, išnagrinėjęs pretenziją, turi priimti motyvuotą sprendimą. Motyvuotas sprendimas PĮ 109 straipsnio 3 prasme turėtų būti laikomas toks, kuris leistų suprasti perkančiojo subjekto priimto sprendimo motyvus, aplinkybes, t. y. dėl kokių priežasčių perkantysis subjektas nusprendė atmesti ar patenkinti pretenziją. Nepaisant to, ar perkantysis subjektas priima sprendimą tenkinti, tenkinti iš dalies ar ją atmesti, perkantysis subjektas bet kuriuo atveju turi pateikti motyvuotą atsakymą į pretenziją. LAT yra pažymėjęs, kad pirkimo komisijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiojo subjekto veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises^[24].

Be to, perkančiojo subjekto atsakymo į pretenziją turinys iš esmės yra betarpiškai susijęs ir su konfidencialios informacijos užtikrinimu (PĮ 32 straipsnis). Praktikoje pasitaiko situacijų, kai tiekėjas perkančiajam subjektui pretenziją pateikia dėl konkurento pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams, o perkantysis subjektas atsakymus į pretenzijas grindžia trumpais argumentais, motyvuodamas tuo, kad negali atskleisti kito tiekėjo pateiktos konfidencialios informacijos.

 

Pavyzdys

Tiekėjas pateikė perkančiajam subjektui pretenziją dėl pirkimo sąlygų galimo neteisėtumo, kurioje ginčijo 4 (keturias) skirtingas pirkimo sąlygų nuostatas ir prašė jas pakeisti arba panaikinti. Perkantysis subjektas, įvertinęs pretenzijoje nurodytus argumentus, priėmė sprendimą pretenziją tenkinti iš dalies – patikslinti pretenzijoje ginčijamus 2 pirkimo sąlygų reikalavimus. Tad, nors perkantysis subjektas ir tenkina pretenziją iš dalies, tačiau atsakyme į pretenziją turi pateikti savo sprendimų motyvus dėl kitų dviejų pirkimo sąlygų reikalavimų, kurių perkantysis subjektas nusprendė netenkinti.

 

Remiantis PĮ 109 straipsnio 3 dalimi, perkantysis subjektas apie priimtą sprendimą dėl pretenzijos išnagrinėjimo ir pasikeitusius pirkimo procedūrų terminus turi raštu informuoti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams. Perkantysis subjektas motyvuotą atsakymą į pretenziją turi pateikti tik pretenziją pateikusiam tiekėjui, o suinteresuotus kandidatus ar dalyvius tik informuoti apie pretenzijos išnagrinėjimo rezultatą ir apie tolimesnį procedūrų vykdymą. LAT šiuo aspektu nurodė, kad perkantysis subjektas motyvuotą atsakymą apie išnagrinėtą pretenziją privalo išsiųsti tik pretenziją pateikusiam tiekėjui, o visus kitus pirkimo dalyvius ji informuoja apie gautos pretenzijos išnagrinėjimo rezultatą (jos atmetimą ar patenkinimą) ir tolesnę procedūrų eigą; su pretenzija ir motyvuotu atsakymu į ją kiti pirkimo dalyviai gali susipažinti pagal PĮ 32 straipsnio nuostatas, jei perkančiajam subjektui pateiks atskirą prašymą susipažinti ir jei prašoma išviešinti pretenzija ir atsakymas į ją (ar pretenzijos ar atsakymo į ją dalis) nepažeis atitinkamo ūkio subjekto teisės į konfidencialios informacijos apsaugą^[25].

Taigi, perkantysis subjektas, išnagrinėjęs pretenziją ir priėmęs sprendimą, turi apie jį informuoti tiekėjus per 6 (šešias) darbo dienas.

---

 

---