108 straipsnis. Pretenzijos pateikimo perkančiajam subjektui, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai

1. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajam subjektui, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus):

1) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiojo subjekto pranešimo raštu apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų;

2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiojo subjekto priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiojo subjekto priimtus sprendimus.

2. Jeigu perkantysis subjektas per nustatytą terminą neišnagrinėja jam pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo tos dienos, kurią perkantysis subjektas turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams.

3. Tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos.

4. Tiekėjas, manydamas, kad perkantysis subjektas nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar nepagrįstai priėmė sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo ar perkančiojo subjekto sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos.

5. Tais atvejais, kai tiekėjui padaryta žala kildinama iš neteisėtų perkančiojo subjekto veiksmų ar sprendimų, tačiau šiame įstatyme nenustatyta pareiga perkančiajam subjektui raštu informuoti tiekėjus arba paskelbti apie jo veiksmus ar sprendimus, taikomi Civiliniame kodekse nustatyti ieškinio pareiškimo senaties terminai. Ši dalis netaikoma šio straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju.

PĮ 108 straipsnyje^[1] yra įtvirtinti pretenzijos pateikimo perkančiajam subjektui, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai.

Direktyvos 2007/66/EB preambulės 11-ojoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad kai valstybė narė reikalauja, kad suinteresuotas asmuo reikalavimą atlikti peržiūrą visų pirma pateiktų perkančiajam subjektui, būtina minėtam asmeniui nustatyti pagrįstą minimalų laikotarpį, per kurį iki sutarties sudarymo šis asmuo galėtų kreiptis į kompetentingą peržiūros instituciją, jeigu jis norėtų pareikšti pretenzijas dėl perkančiojo subjekto atsakymo arba tokio atsakymo nepateikimo. Dėl to, siekiant suteikti galimybę tiekėjui ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus, PĮ 108 straipsnyje nustatyti terminai, per kuriuos tiekėjas turi teisę pateikti perkančiajam subjektui pretenziją arba ieškinį teismui.

Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinta perkančiojo subjekto veiksmų teisėtumo peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (CPK 423² straipsnio 1 dalis, PĮ 107 straipsnio 3 dalis). Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi perkančiajam subjektui pateikti pretenziją. Šiai stadijai būdingi veiksmingos tiekėjų teisių gynybos, šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo principai (detaliau žiūrėti PĮ 107 straipsnio komentarą). Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajam subjektui išspręsti nesutarimus, išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajam subjektui panaikinti jo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Tuo atveju, kai tiekėjas pasinaudoja ikiteismine savo teisių gynimo procedūra ir jo pretenzija nėra patenkinama, tiekėjas turi teisę perkančiojo subjekto veiksmus skųsti teismui (detaliau žiūrėti PĮ 101 straipsnio komentarą).

PĮ 108 straipsnyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, t. y. nagrinėjant ginčus dėl pirkimų netaikytina CK 1.125 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams. Itin trumpi ieškinio senaties terminai įstatymo leidėjo nustatyti siekiant pirkimo procedūrų operatyvumo, tai įpareigoja tiekėjus ginčų dėl pirkimų procedūrų metu elgtis apdairiai ir laiku imtis priemonių savo interesų apsaugai bei teisių gynybai^[2].

PĮ 108 straipsnyje nustatyti šie pretenzijos, prašymo ar ieškinio pateikimo terminai, kurių skaičiavimas, taikymas detalizuojami toliau šio straipsnio komentare:

 

	Tarptautiniai pirkimai	Supaprastinti pirkimai	Mažos vertės pirkimai
Pretenzijos pateikimas dėl perkančiojo subjekto priimtų sprendimų, išskyrus sprendimą dėl pirkimo sąlygų ar jų paaiškinimų	10 (dešimt) kalendorinių dienų 15 (penkiolika) kalendorinių dienų – jei pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis	5 (penkios) darbo dienos 15 (penkiolika) kalendorinių dienų – jei pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis	5 (penkios) darbo dienos 15 (penkiolika) kalendorinių dienų – jei pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis
Pretenzijos pateikimas dėl pirkimo sąlygų	10 (dešimt) kalendorinių dienų	5 (penkios) darbo dienos	5 (penkios) darbo dienos
Terminas pareikšti ieškinį, jei tiekėjo pretenzija nėra patenkinama	10 (dešimt) kalendorinių dienų	5 (penkios) darbo dienos	5 (penkios) darbo dienos
Terminas pareikšti ieškinį, jei perkantysis subjektas laiku neišnagrinėja pretenzijos	15 (penkiolika) kalendorinių dienų	15 (penkiolika) kalendorinių dienų	15 (penkiolika) kalendorinių dienų
Terminas pareikšti ieškinį dėl pirkimo ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia	6 (šeši) mėnesiai	6 (šeši) mėnesiai	6 (šeši) mėnesiai
Terminas pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties nutraukimo, padarius esminį sutarties pažeidimą (PĮ 111 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai)	30 (trisdešimt) kalendorinių dienų	30 (trisdešimt) kalendorinių dienų	30 (trisdešimt) kalendorinių dienų

 

1. PĮ 108 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinti bendrieji pretenzijos pateikimo perkančiajam subjektui ir prašymo bei ieškinio pateikimo teismui terminai, išskyrus PĮ 108 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. PĮ 108 straipsnio 1 dalyje nurodyta vienoda procedūrinių ir ieškinio senaties terminų trukmė, t. y. jie taikomi tiek dėl pretenzijos perkančiajam subjektui, tiek prašymo, ieškinio teismui pateikimui.

Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo procedūrose tiekėjų interesus gali pažeisti ne vienu metu priimti perkančiųjų subjektų sprendimai, dėl to tiekėjas, perkančiajam subjektui pateikęs vieną pretenziją, dėl to pagal PĮ neribojamas pateikti naujų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis^[3] (apie pakartotines pretenzijas detaliau žiūrėti PĮ 109 straipsnio 1 dalies komentarą). Tuo atveju, jei tiekėjas pateikia nepakartotinę pretenziją, tai kiekviena tokia pretenzija yra vertinama kaip atskira ir nauja pretenzija, kas reiškia, kad, vertinant pretenzijos pateikimo terminus, dėl tokių pretenzijų yra sprendžiama atskirai.

PĮ 108 straipsnio 1 dalyje nurodyti pretenzijos, prašymo ar ieškinio padavimo terminai skiriasi priklausomai nuo to, kaip apie skundžiamą perkančiojo subjekto sprendimą pranešama tiekėjui – raštu ar kitomis priemonėmis, taip pat nuo pirkimo tipo – skundžiamasi dėl tarptautiniame ar supaprastintame pirkime priimtų sprendimų:

1) Terminas, skaičiuojamas nuo perkančiojo subjekto priimto sprendimo išsiuntimo dienos:

a. tarptautinių pirkimų atveju – per 10 kalendorinių dienų nuo perkančiojo subjekto pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo dienos;

b. supaprastintų pirkimų (taip pat ir mažos vertės pirkimų) atveju – per 5 darbo dienas nuo perkančiojo subjekto pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo dienos;

c. tuo atveju, jei perkančiojo subjekto pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis – per 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos nepriklausomai nuo pirkimo tipo (rūšies).

Perkantysis subjektas privalo tinkamai ir laiku informuoti kandidatus ir dalyvius apie priimtus sprendimus konkrečiame pirkime (detaliau žiūrėti PĮ 68 straipsnio komentarą), pavyzdžiui, apie sprendimą dėl pasiūlymo eilės sudarymo ir dėl pirkimo laimėtojo nustatymo, apie sprendimą atmesti tiekėjo paraišką ar pasiūlymą ir pan. Dėl to terminas pretenzijai, prašymui ar ieškiniui pateikti skaičiuojamas nuo perkančiojo subjekto priimto sprendimo išsiuntimo raštu tiekėjams dienos.

Perkantysis subjektas apie priimtus sprendimus turi informuoti raštu ir gali pasirinkti sprendimo informavimo būdą – paprastai informuojama per CVP IS, o tik išimtiniais atvejais faksu, per pašto paslaugos teikėją. Nuo sprendimo informavimo būdo priklauso pretenzijos ar ieškinio pateikimo terminai. Tuo atveju, jei apie priimtą sprendimą informuojama elektroninėmis priemonėmis (dažniausiai per CVP IS), tai, kaip nurodyta, tarptautinių pirkimų atveju taikomas 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminas, supaprastintų pirkimų atveju taikomas 5 (penkių) darbo dienų terminas. Tačiau, jei perkantysis subjektas apie priimtą sprendimą informuoja ne elektroninėmis priemonėmis, o per pašto paslaugos teikėją, tai tokiu atveju taikomas ilgesnis pretenzijos, prašymo ar ieškinio pateikimo terminas – 15 dienų nuo sprendimo išsiuntimo dienos. Svarbu pažymėti ir tai, kad terminas pretenzijai pateikti prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, t. y. nuo perkančiojo subjekto sprendimo pateikimo (CK 1.118 straipsnis).

Jei tiekėjo pretenzija netenkinama, tiekėjas per PĮ 108 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą. Jei tiekėjo pretenzija yra patenkinama (visiškai ar iš dalies), perkantysis subjektas dėl to priima atitinkamus naujus sprendimus ir apie tai informuoja kitus tiekėjus (pavyzdžiui, sudaro naują pasiūlymų eilę). Tiekėjas, kuris nesutinka su naujuoju perkančiojo subjekto sprendimu, turi teisę pats dėl to teikti pretenziją per PĮ 108 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Pavyzdžiui, tiekėjas pateikė pretenziją, kuria ginčija pirkimo laimėtojo atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams ir perkantysis subjektas tokią pretenziją patenkina ir informuoja pirkimo laimėtoją apie jo pasiūlymo atmetimą. Tiekėjas, kurio pasiūlymas buvo atmestas išnagrinėjus pretenziją, turi teisę ginčyti sprendimą dėl jo pasiūlymo atmetimo, atskirai nekvestionuodamas savo konkurento pateiktos pretenzijos išnagrinėjimo rezultato teisėtumo.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas vykdo supaprastintą pirkimą „Gaisro gesinimo įranga“ ir 2020 m. sausio 10 d. tiekėjus per CVP IS informavo apie priimtą sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoju pripažinti tiekėją UAB „X“. II-oje vietoje esantis tiekėjas, nesutinkantis su tokiu perkančiojo subjekto sprendimu, turi teisę per 5 darbo dienas pateikti pretenziją (terminas, pradedamas skaičiuoti rytojaus dieną (CK 1.118 straipsnis), t. y. paskutinė pretenzijos pateikimo diena – 2020 m. sausio 17 d.

 

2) Terminas, skaičiuojamas nuo paskelbimo apie perkančiojo subjekto priimtą sprendimą dienos:

a. tarptautinių pirkimų atveju – per 10 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apie perkančiojo subjekto priimtą sprendimą dienos;

b. supaprastintų pirkimų (taip pat ir mažos vertės pirkimų) atveju – per 5 darbo dienas nuo paskelbimo apie perkančiojo subjekto priimtą sprendimą dienos.

PĮ 108 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti terminai iš esmės yra susiję su pirkimo sąlygų ar jų paaiškinimų paskelbimu.

Nors pagal PĮ 48 straipsnio 1 dalį perkantieji subjektai privalo pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras, tačiau perkantysis subjektas tiek savo iniciatyva, tiek tiekėjų prašymu turi teisę paaiškinti ar patikslinti paskelbtas pirkimo sąlygas (detaliau žiūrėti PĮ 48 straipsnio 2 dalies 19 punkto komentarą). Dėl to, jei perkantysis subjektas pirkimo sąlygas paaiškina ar patikslina taip, kad pateikiama papildoma informacija, tai pretenzijos pateikimo terminas yra skaičiuojamas ne nuo pradinės pirkimo sąlygų versijos, bet nuo jų paaiškinimų paskelbimo. Tačiau bet kuriuo atveju tiekėjai negali piktnaudžiauti pirkimo sąlygų paaiškinimų institutu ir vertinti, kad perkančiajam subjektui, pateikus atsakymus į tiekėjų klausimus, atsinaujina terminas visoms pirkimo sąlygoms skųsti.

Kita vertus, vienintelė aplinkybė, kad perkantysis subjektas paaiškino pirkimo sąlygas, savaime nereiškia, kad atsinaujina apskundimo terminas, nes patikslinimas (paaiškinimas) gali iš esmės nekeisti jų turinio. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei pats tiekėjas inicijuoja pirkimo sąlygų patikslinimą, vėliau jis negali kvestionuoti naujos redakcijos pirkimo sąlygos teisėtumo dėl netinkamo pirkimo sąlygų keitimo pagal vadinamuosius Borta kriterijus (detaliau žiūrėti PĮ 49 straipsnio 5 dalies komentarą).

 

Pavyzdys

2020 m. sausio 3 d. perkantysis subjektas CVP IS paskelbė skelbimą apie tarptautiniu būdu vykdomą viešąjį pirkimą „Viaduko virš geležinkelio įrengimas“. Tiekėjas, nesutikdamas su perkančiojo subjekto paskelbto pirkimo sąlygose įtvirtintu kvalifikacijos reikalavimu dėl atestato turėjimo, turi teisę pretenziją pateikti per 10 kalendorinių dienų, t. y. paskutinė pretenzijos pateikimo diena – 2020 m. sausio 13 d.

 

Pavyzdys

2020 m. sausio 3 d. perkantysis subjektas CVP IS paskelbė apie supaprastintu būdu vykdomą viešąjį pirkimą „Medinių ir kietmedžio pabėgių pirkimas“. 2020 m. sausio 11 d. perkantysis subjektas, atsakydamas į tiekėjų klausimus, įskaitant, bet neapsiribojant, paaiškino, kad pirkimo laimėtojas, pasirašęs pirkimo sutartį, turės perkančiajam subjektui pateikti tikslų pabėgių įrengimo grafiką. Tad tiekėjai, nesutikdami su minėtu paaiškinimu, kuris nebuvo įtvirtintas pirkimo sąlygose, gali teikti pretenziją per 5 darbo dienas, skaičiuojamas nuo atsakymų į tiekėjų klausimus paskelbimo CVP IS dienos.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas vykdo supaprastintą atvirą pirkimą „Matavimo priemonių metrologinės patikros paslaugų pirkimas“, kuris CVP IS priemonėmis buvo paskelbtas 2019 m. balandžio 29 d., o 2019 m. gegužės 6 d. tiekėjams buvo teikti atsakymai dėl Techninės specifikacijos reikalavimų. Tiekėjas 2019 m. gegužės 8 d. pateikė perkančiajam subjektui pretenziją, kuria neginčija pirkimo sąlygų paaiškinimų, o ginčija kitus techninės specifikacijos reikalavimus, nesusijusius su perkančiojo subjekto teiktais paaiškinimais. Perkantysis subjektas turi teisę tokios pretenzijos nenagrinėti, nes tiekėjas praleido PĮ 108 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pretenzijų pateikimo terminą.

 

PĮ 108 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pretenzijos, prašymo, ieškinio pateikimo terminų skaičiavimo taisyklė yra siejama su pranešimo raštu apie jį išsiuntimo ar paskelbimo tiekėjams dienos. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad pretenzijos padavimo terminų skaičiavimas pradedamas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą^[4]. Taigi, termino pradžiai nustatyti kartu turi būti taikomi subjektyvusis ir objektyvusis kriterijai. Termino skaičiavimas nuo tiekėjo sužinojimo apie teisėtų interesų pažeidimą reiškia subjektyviojo kriterijaus taikymą ir bendrąja prasme tai būtų momentas, kada tiekėjas faktiškai suvokė įvykusį interesų pažeidimo faktą. O termino pradžios susiejimas su diena, kurią tiekėjas turėjo sužinoti apie interesų pažeidimą, reiškia objektyviojo kriterijaus taikymą, šiuo atveju nustatant termino pradžios momentą taikytinas bendrasis bonus pater familias (liet. atidaus asmens) elgesio standartas, termino pradžia laikomas momentas, kada įvykusį tariamo pažeidimo faktą panašioje situacijoje būtų suvokęs protingas (apdairus, rūpestingas, atidus) asmuo^[5]. Kitaip tariant, termino pradžios momentas yra siejamas su atidaus, protingo asmens galimybe nustatyti savo teisių pažeidimą.

Tiekėjui, kuris kreipėsi į perkantįjį subjektą dėl informacijos suteikimo, turi būti sudaryta galimybė ginti galimai pažeistas savo teises per įstatymų nustatytą terminą nuo datos, kurią jis gavo informacijos, iš kurios sužinojo arba turėjo sužinoti apie perkančiojo subjekto padarytą pažeidimą. Tokios taisyklės tikslas – užtikrinti, kad terminai būtų taikomi taip, jog nesuvaržytų tiekėjų teisių pateikti ieškinį dėl perkančiojo subjekto veiksmų tais atvejais, kai perkantysis subjektas aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos šiam ieškiniui pagrįsti^[6]. Tai reiškia, kad turi būti užtikinama, jog tiekėjo pretenzijos ar ieškinio pateikimo terminai būtų skaičiuojami nuo tada, kai tiekėjas sužinojo apie tariamą pažeidimą arba objektyviai turėjo apie jį sužinoti.

Tačiau tais atvejais, kai tiekėjas kreipiasi į perkantįjį subjektą dėl informacijos suteikimo tik tam, kad prasitęstų terminą pretenzijos ar ieškinio pateikimui, t. y. perkantysis subjektas atsakyme nepateikia jokios naujos informacijos, tai pretenzijos ar ieškinio terminai neturėtų būti skaičiuojami nuo tokio perkančiojo subjekto atsakymo. Priešingas aiškinimas, kuriuo būtų pripažinta teisė tiekėjui skųsti perkančiojo subjekto veiksmus vien dėl šio pateikto atsakymo į paklausimą fakto, nevertinant tokio paklausimo ir atsakymo į jį turinio, atsakyme pateiktos informacijos naujumo ir jos reikšmės tiekėjo teisių gynybai, neatitiktų teisminės gynybos veiksmingumo principo^[7].

PĮ 108 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų taikymas nuo sužinojimo momento praktikoje dažnai siejamas su atvejais, kai tiekėjai pateikia perkančiajam subjektui prašymą susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais (detaliau žiūrėti PĮ 32 straipsnio komentarą). Jei nesibaigus sutarties atidėjimo terminui ar dar nesant sudarytai sutarčiai tiekėjai iš perkančiojo subjekto gauna prašomą informaciją, pretenzijos pateikimo termino skaičiavimas (PĮ 108 straipsnio 1 dalis) atnaujinamas nuo šio sužinojimo momento^[8]. Šiuo aspektu taip pat svarbu pažymėti, kad tokiu atveju PĮ 94 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas atidėjimo terminas sutarčiai sudaryti neprasitęsia, o prasitęsia tik pretenzijos padavimo terminas. Tai reiškia, kad tiekėjui gali būti sudėtinga pateikti pretenziją perkančiajam subjektui, nes jau gali būti sudaryta pirkimo sutartis. Tačiau, autorių nuomone, tuo atveju, jei tiekėjas pretenziją teikia būtent dėl naujai sužinotos informacijos, tai turėtų būti pavėlinamas pirkimo sutarties sudarymas. Dėl to perkantysis subjektas, gavęs tiekėjo pretenziją, turėtų įvertinti, ar tiekėjo pretenzija yra paremta objektyviai naujais duomenimis. Bet kokiu atveju siūlytina iki naujos pretenzijos gavimo (ar termino jai paduoti pasibaigimo) nesudaryti pirkimo sutarties.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas supaprastinto pirkimo būdu vykdo pirkimą, kuriame 2020 m. sausio 6 d. perkantysis subjektas tiekėjus informavo apie sudarytą pasiūlymų eilę ir nustatytą pirkimo laimėtoją. II-oje vietoje esantis tiekėjas pateikė perkančiajam subjektui prašymą dėl susipažinimo su pirkimo laimėtojo pasiūlymu ir prašė pateikti įrangos techninę dokumentaciją, patvirtinančią atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams. Perkantysis subjektas tiekėjo prašomą informaciją pateikė tik 2020 m. sausio 13 d. Tiekėjas, susipažinęs su įrangos technine dokumentacija, nustatė, kad pirkimo laimėtojo siūloma įranga neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų, todėl pretenziją gali pateikti perkančiajam subjektui per 5 (penkias) darbo dienas, skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 13 d.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas supaprastinto pirkimo būdu vykdo pirkimą ir 2018 m. liepos 8 d. informavo apie nustatytą pasiūlymo eilę ir pirkimo laimėtoją. Tiekėjas tą pačią dieną (2018 m. liepos 8 d.) kreipėsi į perkantįjį subjektą su prašymu pateikti informaciją apie pirkimo laimėtojo pasitelktus subrangovus. 2018 m. liepos 9 d. perkantysis subjektas pateikė tiekėjo prašytą informaciją. Tiekėjas 2018 m. liepos 10 d. pateikė perkančiajam subjektui pretenziją, kurioje nurodė, kad pirkimo laimėtojas neatitinka pirkimo sąlygose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, taip pat dar kartą pateikė prašymą pateikti informaciją apie pirkimo laimėtojo pasitelktus subrangovus. Perkantysis subjektas 2018 m. liepos 14 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad informacija apie subrangovus jau yra žinoma tiekėjui ir tik papildomai pateikė šią informaciją. Tiekėjas pateikė perkančiajam subjektui pretenziją, kuria ginčijo, kad pirkimo laimėtojo pasitelktas subrangovas neatitinka pirkimo sąlygose nustatyto reikalavimo. Perkantysis subjektas turi teisę tokios pretenzijos netenkinti, kadangi ji pateikta praleidus PĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą terminą. Vertinama, kad terminas yra praleistas, kadangi tiekėjas informaciją apie subrangovus jau žinojo 2018 m. liepos 9 d., nuo kada ir turėjo būti skaičiuojamas pretenzijos pateikimo terminas. Tuo tarpu tiekėjo pateikta pretenzija, kuria prašoma pakartotinai prašoma pateikti informaciją apie subrangovus, vertinama kaip tiekėjo siekis prasitęsti terminą pretenzijai pateikti.

 

Taigi, PĮ 108 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų laikymasis, viena vertus, yra susijęs su tuo, kad perkantieji subjektai turi laiku ir tinkamai informuoti apie priimtus sprendimus, kita vertus, su tuo, kad tiekėjai privalo domėtis vykdomu pirkimu (pirkimo procedūra), jo sąlygomis ir eiga bei operatyviai ginti pažeistas subjektines teises.

Perkantysis subjektas privalo tiekėjus tinkamai informuoti apie priimtus sprendimus

Perkančiojo subjekto pirkimo komisijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiojo subjekto veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises^[9]. Kitaip tariant, perkančiojo subjekto priimtus sprendimus, atsakymus į pretenzijas ar kitus dokumentus turi motyvuoti tam, kad tiekėjai galėtų suprasti priimto sprendimo priežastis.

Gali susiklostyti situacijų, kai perkantysis subjektas, nors ir informuoja tiekėją apie priimtą sprendimą, tačiau tiekėjui gali būti sudėtinga iš karto suprasti galimo pažeidimo turinį, kadangi tiekėjui nepateikiama išsami informacija. LAT yra pažymėjęs, kad negalimas toks terminų taikymas, lemiantis tiekėjų teisių suvaržymą pateikti ieškinį dėl perkančiojo subjekto veiksmų (pavyzdžiui, pasirinktos pirkimo sutarties sudarymo procedūros), jei jis aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos šiam ieškiniui pagrįsti (pavyzdžiui, pirkimo sutarties vertės); galimybė riboti tiekėjų teisę, atsižvelgiant į šių apdairų ir rūpestingą elgesį (subjektyvusis kriterijus) ir turėjimą sužinoti apie tam tikras aplinkybes (objektyvusis kriterijus), kvestionuoti perkančiojo subjekto sprendimus priklauso nuo to, ar šiems buvo suteikta objektyvi ir išsami informacija, kuri gali sudaryti prielaidas sužinoti (suprasti) apie pažeidimą^[10].

Svarbu pažymėti ir tai, kad LAT praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad tiekėjui tam tikrais atvejais, kai objektyviai neaiškus perkančiojo subjekto sprendimo turinys (motyvai), suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl tokio perkančiojo subjekto sprendimo neteisėtumo, atskirai neginčijant jo neteisėtumo kitais pagrindais^[11]. Kasacinis teismas konstatavo, kad iš perkančiojo subjekto sprendimo, kuriame lakoniškai buvo nurodytas tik pasiūlymo atmetimo pagrindas (atitinkama PĮ nuostata), tiekėjas galėjo tik iš dalies suprasti jos pasiūlymo atmetimo prielaidas, bet tokiais veiksmais perkantysis subjektas iš esmės pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą, juolab kad net atsakyme į pretenziją jokios papildomos informacijos jam taip pat nebuvo suteikta^[12]. Panaši situacija buvo nagrinėjama ir ESTT byloje, kurioje buvo nurodyta, kad tiekėjas savo iniciatyva pakartotinėmis užklausomis siekė išsiaiškinti atitinkamų konkurso sąlygų turinį, tačiau perkančiojo subjekto atsakymai buvo neaiškūs, dviprasmiški, juose buvo gudraujama, tokiam ūkio subjektui dėl peržiūros terminų pasidarė pernelyg sunku naudotis suteiktomis teisėmis, o nacionalinio perkančiųjų subjektų sprendimų apskundimo reguliavimo, nors savaime atitinkančio ES teisę, taikymas pažeidė veiksmingumo principą^[13].

Kai pasiūlymo neatitiktys nurodytos ne pirkimo komisijos protokole, o atsakyme į pakartotinę pretenziją, kuri, be kita ko, palikta nenagrinėta, taip pat kai šie trūkumai nurodyti ieškinio padavimo išvakarėse (perkančiajam subjektui žinant, kad jis bus pateiktas), tokie perkančiojo subjekto veiksmai nelaikytini tinkamu pranešimu tiekėjui apie jo pasiūlymo neatitiktį. Tai sudaro pagrindą perkančiojo subjekto veiksmus peržiūros procedūroje pripažinti nenuosekliais, dviprasmiškais ir pažeidžiančiais veiksmingos gynybos principą^[14].

Dėl to, tokiu atveju, kai pasiūlymo atmetimo priežastys nurodomos tik atsakant į pretenziją, tokie perkančiojo subjekto veiksmai laikytini nauju jos sprendimu, kurį tiekėjas gali skųsti, nes apie šį pagrindą jam nebuvo pranešta anksčiau. Vis dėlto tiekėjų veiksmingos teisių gynybos neužtikrina tokia situacija, kai dėl pavėluoto informavimo apie perkančiojo subjekto sprendimo naują pagrindą tiekėjas priverstas vienu metu dalyvauti dviejose skirtingose ginčo procedūrose: teisminėje dėl pirmojo sprendimo atmesti pasiūlymą pagrindo ir ikiteisminėje dėl naujojo. Dėl to perkantysis subjektas tiekėjui turi vienu metu nurodyti visas jo pasiūlymo neatitiktis, kurias galima nustatyti atitinkamoje procedūroje^[15].

Tai, kad tiekėjas sužino apie savo pasiūlymo atmetimą, nesuteikia jam galimybės veiksmingai pareikšti ieškinį, nes tokia informacija nepakankama tam, kad būtų galima įžvelgti galimą neteisėtumą, kurį būtų galima apskųsti. Tik po to, kai tiekėjui pranešta apie motyvus, dėl kurių jis buvo pašalintas iš pirkimo procedūros, jis gali susidaryti aiškią nuomonę dėl galimo taikytinų nuostatų pažeidimo ir tikslingumo pareikšti ieškinį. Dėl to veiksmingumo principą užtikrina toks reguliavimas, tik jei nustatyti peržiūros procedūros terminai (ieškinių ir pretenzijų pateikimo) bus skaičiuojami nuo datos, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą pažeidimą^[16].

Taigi, pirkimo komisijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiojo subjekto veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises. Dėl to pretenzijos ar ieškinio pateikimo terminas skaičiuojamas tik nuo tada, kai teikėjas sužinojo apie pažeidimą, t. y. kai perkantysis subjektas pateikia priimto sprendimo motyvus.

Tiekėjų pareiga laikytis PĮ 108 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų

Pretenzijos padavimo termino turinio analizė suponuoja išvadą, kad tiekėjas pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti PĮ nustatytų terminų. Kiekvienas tiekėjas privalo domėtis konkurso eiga, sąlygomis.

Jeigu perkantysis subjektas, laikydamasis PĮ reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai ir turėtų operatyviai ginti galbūt pažeistas subjektines teises. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina tiekėjo pareigą domėtis vykdomu konkursu ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises^[17]. Dėl to naudojimasis perkančiojo subjekto sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jeigu tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto^[18].

Tiekėjai, siekdami efektyviai apginti savo galimai pažeistas teises, negali nepaisyti jiems nustatytų procedūrinių reikalavimų, t. y. reikalavimo laikytis privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir PĮ 108 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pretenzijos ir ieškinio pateikimui, o priešingu atveju jie turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką: (i) pretenzija pateikta praleidus terminą – perkantysis subjektas turi teisę nenagrinėti pretenzijos, nebent ją priima ir išnagrinėja, tokiu būdu atnaujindamas terminą (detaliau žiūrėti PĮ 109 straipsnio 1 dalies komentarą); (ii) ieškinys teismui pateiktas praleidus nustatytą terminą – proceso šalies prašymu teismas gali taikyti ieškinio senatį ir tokį ieškinį atmesti, išskyrus atvejus, kai ieškovo prašymu ar teismo iniciatyva pripažįstama, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

PĮ 108 straipsnio 1 dalyje nustatyti pretenzijos, prašymo ar ieškinio pateikimo terminai yra vertinami kaip atnaujinamieji. Atnaujinamasis yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Nors procesinių terminų, ribojančių tiekėjų teisių gynimą pirkimuose, nustatymas nacionalinėje teisėje ir jų taikymas yra teisėtas pagal ES direktyvas dėl tiekėjų teisių gynimo, tokie terminai negali būti taikomi, taip pat draudžiama atsisakyti nagrinėti tas pretenzijas ar ieškinius, kurie pateikiami nors ir praleidus nustatytus terminus, tačiau dėl nepakankamo žinojimo tiekėjas negalėjo inicijuoti savo teisių gynimo anksčiau^[19]. Taigi, termino atnaujinimas, be kita ko, priklauso nuo subjektyvaus faktoriaus, t. y. nuo to, kiek, kada ir kokiomis aplinkybėmis tiekėjas sužinojo apie savo teisių pažeidimą pirkimų procese (detaliau žiūrėti PĮ 109 straipsnio 1 dalies komentarą), išskyrus atvejus, kai tiekėjas apie pirkimo sąlygų išaiškinimą sužinojo tik po pasiūlymų įvertinimo^[20].

PĮ 108 straipsnio 1 dalyje nustatyti pretenzijos, prašymo ar ieškinio pateikimo terminai reiškia, kad tiekėjai nurodytus dokumentus gali pateikti tiek perkančiojo subjekto ar teismo darbo metu, tiek ir po darbo valandų. Dėl to, jei, pavyzdžiui, tiekėjas pretenziją perkančiajam subjektui pateikia paskutinę termino dieną ir po darbo valandų, tai tokia pretenzija turi būti nagrinėjama.

Tuo atveju, jei paskutinė diena pretenzijai pateikti yra ne darbo ar oficialios šventės diena, tai paskutinė termino diena laikoma po jos einanti darbo diena (CK 1.121 straipsnio 2 dalis). Pavyzdžiui, paskutinė diena pretenzijai pateikti yra sausio 1 d., tai terminas pretenzijai pateikti bus laikoma po jos einanti darbo diena – sausio 2 d.

 

2. PĮ 108 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tiekėjo teisė kreiptis su prašymu ar ieškiniu į teismą, kai perkantysis subjektas neišnagrinėja (nepateikia savo pozicijos joje išdėstytais klausimais ir (arba) neatlieka su pretenzijos reikalavimais susijusių veiksmų) jam tiekėjo pateiktos pretenzijos per PĮ 109 straipsnio 3 dalyje nustatytą 6 (šešių) darbo dienų terminą.

Sąvoka neišnagrinėja pretenzijos, kaip suponuojanti ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, aiškintina siaurai, todėl jos taikymas neapima tokių situacijų, kai tiekėjui dėl atitinkamų aplinkybių objektyviai gali kilti pagrįstų lūkesčių dėl tolesnio pateiktos pretenzijos nagrinėjimo^[21]. Taigi, tuo atveju, jei egzistuoja tam tikros aplinkybės, kurios tiekėjui leistų manyti, kad pretenzija bus išnagrinėta, tai jis negali pasinaudoti PĮ 108 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis sąlygomis ir nesulaukus perkančiojo subjekto atsakymo į pretenziją kreiptis į teismą.

Tačiau tam tikrais atvejais perkantieji subjektai turi teisę pretenzijas nagrinėti ilgiau nei PĮ 109 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas, tačiau tokiu atveju perkantysis subjektas privalo tiekėją informuoti dėl užsitęsusio pretenzijos nagrinėjimo, o tiekėjas negali pasinaudoti PĮ 108 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise pareikšti ieškinį, kadangi vertinama, kad pretenzija yra tebenagrinėjama (detaliau žiūrėti PĮ 109 straipsnio 3 dalies komentarą).

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas vykdo pirkimą, kurio metu siekia įsigyti valdymo paslaugas. Tiekėjas, nesutikdamas su perkančiojo subjekto sprendimu dėl pasiūlymo eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo, pateikė perkančiajam subjektui pretenziją. Pagal PĮ 109 straipsnio 3 dalį perkantysis subjektas turi pareigą per šešias darbo dienas išnagrinėti tiekėjo pateiktą pretenziją. Perkantysis subjektas, siekdamas įvertinti pretenzijoje nurodytų argumentų pagrįstumą, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl nuomonės pateikimo. Dėl šios priežasties perkantysis subjektas informavo tiekėją, kad pretenzija nebus išnagrinėta per PĮ 109 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą terminą, kadangi ėmėsi aktyvių veiksmų, jog gautų kompetentingos institucijos išvadą ir galėtų tinkamai atsakyti į ieškovės iškeltus klausimus, t. y. išnagrinėti pretenziją iš esmės. Tiekėjas, net ir negavęs konkretaus (galutinio) atsakymo į pretenziją, turėjo duomenų, jog pretenzija tebenagrinėjama ir atsakymas į jos argumentus bus pateiktas vėliau, todėl nėra pagrindo taikyti PĮ 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ieškiniui pareikšti. Be to, perkantysis subjektas taip pat turi elgtis sąžiningai ir vėliau laikytis pozicijos, kad tiekėjas nepraleido ieškinio senaties termino.

 

3. PĮ 108 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendros taisyklės, nustatytos PĮ 108 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kai tiekėjas turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia. Išimtis gali būti taikoma tik tais atvejais, kai egzistuoja šios trys sąlygos: (i) į teismą kreipiasi būtent tiekėjas; (ii) egzistuoja PĮ 111 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai; (iii) ieškinys pareiškiamas per 6 (šešis) mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo. Nurodytos sąlygos detalizuojamos toliau.

Pirma, PĮ 108 straipsnio 3 dalis taikytina ne visiems asmenims, bet būtent tiekėjams, t. y. remiantis PĮ 108 straipsnio 3 dalimi kreiptis į teismą gali tik tiekėjas (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 36 dalies komentarą). Toks šios normos taikymas kildinamas iš Direktyvos 89/665/EEB nuostatų bei šiuo pagrindu ESTT suformuotų išaiškinimų. ESTT dėl Direktyvos 2007/66/EB taikymo asmenims (atitinkamai ir PĮ 108 straipsnio 3 dalies), būtent, ar ji taikytina ir dėl perkančiųjų subjektų reiškiamų reikalavimų, nurodė, kad iš direktyvos nuostatų formuluotės negalima daryti išvados, kad ES teisės aktų leidėjas taip pat norėjo perkančiuosius subjektus pripažinti subjektais, kurie gali reikalauti pirkimų sutarčių sudarymo procedūrų peržiūros^[22]. Taigi, ESTT, suformuodamas nurodytus išaiškinimus, tuo pačiu ir konstatavo, kad nėra draudžiama išplėsti ieškovų ratą, tačiau LAT nurodė, kad Lietuvos įstatymų leidėjas jo neišplėtė^[23]. Taigi, nors perkantieji subjektai pagal PĮ 108 straipsnio 3 dalį nėra laikytini ieškovais, tačiau jie gali būti ieškovais remiantis kitomis teisės normomis.

Antra, PĮ 108 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas taikomas siaurai, t. y. tik dėl tam tikrų pažeidimų, nurodytų PĮ 111 straipsnio 1 dalyje^[24]. PĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose įtvirtinti atvejai, kada teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminarią sutartį negaliojančia (detaliau žiūrėti PĮ 111 straipsnio 1 dalies komentarą):

i. kai perkantysis subjektas nepaskelbia apie pirkimą, kai tai nėra leidžiama pagal PĮ reikalavimus;

ii. kai perkantysis subjektas pažeidžia PĮ 94 straipsnio 8 dalyje, 109 straipsnio 2 dalyje ar 110 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, dėl ko tiekėjas neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonės iki sutarties sudarymo;

iii. kai perkantysis subjektas pažeidžia PĮ 87 straipsnio 9 dalies ir 10 dalies nuostatas ir netaikė atidėjimo termino.

Taigi, teikėjas pareikšti ieškinį teismui dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia gali tik dėl pirmiau nurodytų pažeidimų. Tačiau pažymėtina ir tai, kad PĮ 108 straipsnio 3 dalis yra betarpiškai susijusi su PĮ 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta tiekėjo teise po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, bet ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius, prašyti perkančiojo subjekto supažindinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (detaliau žiūrėti PĮ 32 straipsnio 4 dalies komentarą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties terminas, įtvirtintas PĮ 108 straipsnio 3 dalyje, taikomas tik dėl tam tikrų pažeidimų, nurodytų PĮ 111 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, tačiau pagal naująjį PĮ 32 straipsnio 4 dalies reguliavimą tiekėjai (ieškovai) iš esmės neribotai (tik pagrindę bendrąjį suinteresuotumą pirkimo rezultatais) gali kreiptis dėl laimėtojo pasiūlymo atskleidimo, todėl per šį terminą susipažinę su laimėtoju pasiūlymu ir, jų manymu, nustatę galimas jo neatitiktis pirkimo sąlygoms, jie turi teisę pareikšti ieškinį teisme (nereikalaujant iš jų teikti pretenzijos) laikydamiesi PĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų terminų. Tokiu atveju ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimas sietinas su susipažinimu su laimėtojo pasiūlymu momentu.  

Įprastinėse situacijose sutarties ginčijimas – išvestinis reikalavimas, reiškiamas pildant ieškinį tada, kai nepritaikomos laikinosios apsaugos priemonės ir dėl to sudaroma sutartis; tokiu atveju perkančiojo subjekto veiksmų ginčijimui galioja ieškinio senaties terminai, įtvirtinti PĮ 108 straipsnio 1 ir 2 dalyse; ir priešingai – kai tiekėjas dėl perkančiojo subjekto veiksmų (pavyzdžiui, apie pirkimą nepaskelbta) ar kitų objektyvių priežasčių (pirkimas baigėsi sutarties sudarymu, pretenzija jau negali būti teikiama, tačiau sutarties nuostatos neatitinka pirkimo sąlygų ar pasiūlymo nuostatų) negali veiksmingai pasinaudoti įprastine ikiteismine ginčų procedūra, tokiu atveju taikytinas PĮ 108 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas^[25].

Trečia, PĮ 108 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise tiekėjai gali pasinaudoti per 6 (šešių) mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos.

Šiuo aspektu Direktyvos 2007/66/EB 25-ojoje ir 27-ojoje konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad galimybės remtis sutarties negaliojimu apribojimas laiko atžvilgiu pateisinamas būtinybe ilgainiui užtikrinti perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų priimtų sprendimų teisinį tikrumą, o tam reikėtų laikytis šių terminų galiojimo.

PĮ 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas 6 (šešių) mėnesių terminas yra vertinamas kaip naikinamasis terminas, kuris negali būti atnaujintas^[26]. Tai iš esmės yra bendros atnaujinamų ieškinio senaties terminų (CK 1.125 straipsnis) išimtis, kuri tiesiogiai įtvirtinta Direktyvoje 2007/66/EB. Tad, tuo atveju, jei tiekėjas, praleidęs 6 (šešių) mėnesių terminą, kreipsis į teismą su ieškiniu, tai teismas iš esmės negalės šio termino atnaujinti. Tačiau, jei atsakovas (perkantysis subjektas) nepaprašys taikyti ieškinio senaties termino, tai tokiu atveju teismas turėtų ieškinį nagrinėti iš esmės.  

 

4. PĮ 108 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama tiekėjo teisė pareikšti ieškinį dėl to, kad perkantysis subjektas nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį.  

PĮ 108 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisyklė taikoma tada, kai tiekėjas vertina, kad perkantysis subjektas: (i) arba nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar (ii) nepagrįstai priėmė sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais ir nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją (detaliau žiūrėti PĮ 99 straipsnio 1 dalies komentarą).

PĮ 108 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais tiekėjas turi teisę kreiptis per 30 (trisdešimt) dienų terminą, kuris skaičiuojamas nuo pirkimo sutarties nutraukimo arba perkančiojo subjekto sprendimo išsiuntimo tiekėjams dienos. Tuo atveju, jei per PĮ 108 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą tiekėjas nepareiškia ieškinio teismui dėl pirkimo sutarties nutraukimo, tai perkantysis subjektas, neturėdamas duomenų apie sutarties nutraukimo ginčijimą teismine tvarka, turi įgyvendinti PĮ 99 straipsnyje numatytą pareigą – tiekėją įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą^[27] (apie Nepatikimų tiekėjų sąrašą detaliau žiūrėti PĮ 99 straipsnio komentarą).

 

Pavyzdys

Tiekėjas vykdo pirkimo būdu sudarytą sutartį. Pirkimo sutartyje įtvirtinta, kad perkantysis subjektas turi teisę vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir apie nutraukimą informuoti tiekėją prieš 30 dienų. Perkantysis subjektas 2019 m. balandžio 1 d. informavo tiekėją, kad perkantysis subjektas nustatė, jog tiekėjas įvykdė esminį sutarties pažeidimą, dėl ko perkantysis subjektas vienašališkai nutraukia sutartį. Taip pat nurodė, kad sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2019 m. gegužės 2 d. Tiekėjas, nesutikdamas su perkančiojo subjekto sprendimu dėl pirkimo nutraukimo, turi teisę pareikšti ieškinį per 30 dienų, t. y. iki 2019 m. gegužės 1 d. imtinai.

 

5. PĮ 108 straipsnio 5 dalyje reglamentuojamos ieškinio pareiškimo teismui taisyklės, kurios taikomos tik egzistuojant šioms sąlygoms: (i) tiekėjui padaryta žala kildinama iš neteisėtų perkančiojo subjekto veiksmų ar sprendimų ir (ii) PĮ nenustatyta pareiga perkančiajam subjektui raštu informuoti tiekėjus apie tokius veiksmus ar sprendimus. Taigi, tik nustačius abi šias sąlygas tiekėjas turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą PĮ 108 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Tačiau PĮ 108 straipsnio 5 dalyje nėra konkrečiai nurodyta, kokie perkančiojo subjekto veiksmai ar sprendimai, apie kuriuos perkantysis subjektas neturi raštu informuoti tiekėjų, gali sukelti žalą tiekėjui. PĮ 108 straipsnio 5 dalyje nurodytas atvejis galėtų būti siejamas su situacija, kai perkantysis subjektas tiekėjui suteikė informaciją apie pirkimo laimėtojo pasiūlymo informaciją, kurią sudaro tiekėjo komercinė paslaptis ir perkantysis subjektas neturėjo teisės jos suteikti. Nurodytu atveju tiekėjui gali būti sukeliama žala, kadangi perkantysis subjektas neteisėtai konkurentui atskleidė informaciją apie tikėjo komercinę paslaptį.

Be to, ne tik turi būti nustatyti perkančiojo subjekto neteisėti veiksmai ar sprendimai, bet ir iš tokių perkančiojo subjekto veiksmų ar sprendimų tiekėjui turi būti padaryta žala. Žalos samprata yra įtvirtinta CK 6.249 straipsnyje, 6.258 straipsnyje ir apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Taigi, jei nurodytais ar kitais atvejais, kai perkantysis subjektas neturi pareigos tiekėjus raštu informuoti apie atliktus veiksmus ar priimtus sprendimus, ir tokiais veiksmais tiekėjui yra padaryta žala, tai turi būti vadovaujamasi CK 1.125 straipsnyje įtvirtintais ieškinio pareiškimo senaties terminais.

Autorių nuomone, tiekėjui, siekiančiam reikalauti žalos atlyginimo iš perkančiojo subjekto PĮ 108 straipsnio 5 dalies pagrindu, visų pirma turi būti priimtas sprendimas, kuriuo galutinai pripažįstamas šis pažeidimas, o tik tada tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo^[28]. Tad tokiu atveju, CK 1.125 straipsnyje įtvirtinti ieškinio senaties terminai turėtų būti skaičiuojami nuo sprendimo, kuriuo pripažįstami neteisėti perkančiojo subjekto veiksmai, priėmimo.

---

 

 

---