Valstybinei mokesčių inspekcijai

prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Vasario 16-osios g. 14

01514 Vilnius

 ;

2020-02-04

Į 2020-01-15

Nr.

Nr.

4S-108(7.4.)E

(3.22-41E)RV-15

Pirkimo* pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/ sutarties pavadinimas, data, numeris

„Kompiuterizuoto audito informacinės sistemos plėtros paslaugų viešasis pirkimas“ (skelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje                 2019-11-09, pirkimo Nr. 460217; toliau – Pirkimas)

Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (redakcija nuo 2019-06-11) (toliau – Įstatymas)

Pirkimo būdas

Atviras konkursas

Planuojama (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros), faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM

171 901,00 Eur be PVM

Tiekėjas / teikėjas / rangovas / koncesininkas, juridinio asmens kodas (su kuriuo sudaryta sutartis)

-

Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas

Dalinis Pirkimo vertinimas dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų vertinimo metodikos.

Vertinimas – iki sutarties sudarymo

Pirkimas finansuojamas ES lėšomis, projekto pavadinimas, Įgyvendinančioji institucija

-

Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalykus, bylos šalių  pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadija, pvz., apygardos, apeliacinis teismas -

1.

Įstatymo 55 straipsnio 5 dalis^[1]

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis^[2]

Pirkimą vykdo Perkančiosios organizacijos viršininko 2019-08-19 įsakymu Nr. V-353 „Dėl Kompiuterizuoto audito informacinės sistemos plėtros paslaugų viešojo pirkimo“ sudaryta viešųjų pirkimų komisija (toliau – Pirkimo komisija). Pirkimo komisija 2019-11-07 posėdyje patvirtino Pirkimo dokumentus (protokolas Nr. 57-572).

Remiantis Pirkimo sąlygų 11.1 punktu, ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainos^[3] (C) ir kokybės^[4] (T₁ ir T₂) santykį. Kokybei vertinti Perkančioji organizacija pasirinko 2 kriterijus^[5]:

1. Funkcinės ir techninės charakteristikos (T₁). Šis kriterijus išskaidytas į du parametrus:

1.1. Siūlomo sprendimo atitikimas projekto funkciniams reikalavimams (P₁₁) ir

1.2. Techninio sprendimo tinkamumas ir atitikimas projekto tikslams (P₁₂).

2. Loginis pagrindimas ir įgyvendinimo strategija (T₂). Antrasis kriterijus^[6] taip pat išskaidytas į du parametrus:

2.1. Siūloma projekto įgyvendinimo strategija (P₂₁) ir

2.2. Darbo organizavimas ir diegimo planas numatytų reikalavimų apimtimis ir terminais (P₂₂).

Kokybės kriterijų (T₁ ir T₂) parametrai (P₁₁, P₁₂, P₂₁, P₂₂) vertinami ekspertinio vertinimo metodu, kurį atliks Pirkimo komisijos nariai ir ekspertai (jei jie bus pakviesti), pagal Pirkimo dokumentų 3 priedo „Pasiūlymų vertinimo aprašymas“ 7–10 punktuose esančiose lentelėse pateiktus skirtinų balų reikšmių aprašymus/apibūdinimus. „Kiekvienas komisijos narys ar ekspertas, vertindamas ekonominio naudingumo kriterijų parametro atitikimą Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, suteikia parametrui tam tikrą balą“^[7], t. y. reikšmes nuo 0 iki 100 balų: Silpnai             (0–40), Vidutiniškai (41–60), Gerai (61–80), Labai gerai (81–100).

Įvertinusi Pirkimo dokumentų 3 priede „Pasiūlymų vertinimo aprašymas“ nustatytą ekonominio naudingumo vertinimo tvarką, Tarnyba pažymi, kad Perkančiosios organizacijos pasirinkta tiekėjų pateiktų aprašymų, susijusių su siūlomo sprendimo atitikimu projekto funkciniams reikalavimams (P₁₁), techninio sprendimo tinkamumu ir atitikimu projekto tikslams (P₁₂), siūloma projekto įgyvendinimo strategija (P₂₁) bei darbo organizavimu ir diegimo planu numatytų reikalavimų apimtimis ir terminais (P₂₂), vertinimo tvarka (skirtinų balų reikšmių aprašymai/apibūdinimai) yra abstrakti dėl joje naudojamų sąvokų, pavyzdžiui, „atitikimas <...> minimalus“, „nedetalus ir (ar) neaiškus sprendimo aprašymas“, „tik  fragmentinis <...> aprašymas“, „nedetalios, nepagrįstos <...> prielaidos“, „aprašytos neaiškiai“, „pateiktas neišsamus, neaiškus paaiškinimas“, „ne visiškai aiški, pateikta tik apibendrintai arba fragmentiškai, mažai susieta su <...>“, „nėra aiškiai aprašyti, neaiškiai atvaizduoti schematiškai, nepakankamai ar neracionaliai struktūrizuoti, negalima visiškai tiksliai įvertinti“, „šabloninis <...> planas“, „dalinai atspindintis“, „nepakankamai detalus, blogai struktūrizuotas“, „neišsamiai pagrindė“, „neaiškios ir nelogiškos <...> funkcijos“, „kyla esminių neaiškumų“, „nedidelių netikslumų ar neaiškumų“, „neesminių neaiškumų ar trūkumų“, „atitikimas <...> vidutinis“, „logiškai atitinkanti“, „aiškus ir išsamus <...> pagrindimas“, „labai gerai pagrįsta“, ir pan., todėl suteikia pernelyg plačias pasirinkimo galimybes Perkančiajai organizacijai vertinti tiekėjų pasiūlymus subjektyviai, t. y. neužtikrina objektyvaus bei skaidraus balų skyrimo pasiūlymų vertinimo metu, kas suponuoja subjektyvų pasiūlymų vertinimą ir pažeidžia skaidrumo bei lygiateisiškumo principus.

Be to, pasiūlymų vertinimo tvarkoje nustatytas itin platus skirtinų balų diapazonas (0–20, t. y. net po 20 balų), taip pat neaišku, kada koks balas turi būti skiriamas (pavyzdžiui, Pirkimo sąlygų            3 priedo „Pasiūlymų vertinimo aprašymas“ 9 punkto lentelės 9.1 papunktyje nurodyta, kad vertinant antrojo kokybės kriterijaus^[8] parametrą^[9] vidutiniškai^[10], gali būti skiriama nuo 41 iki 60 balų, tačiau šiame skirtinų balų reikšmių aprašyme/apibūdinime nėra detalizuota, kada tiekėjo pateiktas dalies aprašymas turėtų būti vertinamas 60 balų, o kada – žemesniais balais). Pažymėtina ir tai, kad ne tik nurodytame pavyzdyje, bet ir kitose kokybės kriterijų parametrų dalių^[11] aprašymuose/apibūdinimuose tokia informacija taip pat nedetalizuota.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), formuodamas teisės taikymo praktiką, nurodė^[12], kad „tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs ekonominio naudingumo balai“.

LAT taip pat pažymėjo^[13], kad pirkimo sąlygose dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, susiklosto situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka Įstatyme įtvirtinto skaidrumo imperatyvo, todėl tokios pirkimo sąlygos neteisėtos. Pasiūlymų vertinimo kriterijus aprašius vartojant nekonkrečias, neobjektyvias, išskirtinai subjektyvaus vertinamojo pobūdžio sąvokas, detaliau nepaaiškinus jų turinio, nenurodant jų reikšmės bei įtakos balų skyrimui ir bendram ekonominio naudingumo kriterijų vertinimui, kyla rizika, kad tiek atskiri tiekėjai, tiek perkančioji organizacija galėjo skirtingai suprasti ir vertinti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančiosios organizacijos nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka suformuluota netinkamai, t. y. nepagrįstas (labai platus) skirtinų balų diapazonas, neaiški ir nekonkreti balų skyrimo tvarka, o skirtinų balų reikšmių aprašomosios nuostatos abstrakčios, kas suteikia Perkančiajai organizacijai neribotas galimybes subjektyviam pasiūlymų vertinimui ir neužtikrina skaidraus balų skyrimo. Nurodyti kriterijų (T1 ir T2)/jų parametrų (P11, P12, P21, P22) vertinimo trūkumai pažeidžia Įstatymo 55 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

-

Atsižvelgiant į Vertinimo išvados II dalyje nustatytus Įstatymo pažeidimus, vadovaujantis Įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Tarnyba įpareigoja Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos:

1. nutraukti Pirkimo procedūras;

2. per 21 d. d. raštu informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą, pateikiant tai pagrindžiančius dokumentus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 ir                                     17 straipsniais, nesutikę su Tarnybos išvada, Jūs galite ją apskųsti teismui šio įstatymo nustatyta tvarka.

1.

Nustatyta, kad Perkančiosios organizacijos viršininko įsakymu^[14] paskirti Pirkimo komisijos nariai V. A. ir R. M. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktose privačių interesų deklaracijose nėra deklaravę savo kaip viešųjų pirkimų komisijos nario statuso, nors dalyvavo Pirkimo komisijos posėdžiuose priimant sprendimus dėl Pirkimo.