Lietuvos statistikos departamentui

Gedimino pr. 29

01500 Vilnius

  2020-04-20

Į 2020-03-18

  2020-04-02

Nr.

Nr.

4S-356 (7.4E)

SD-150

el. laišką

Pirkimų* pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/ sutarties pavadinimas, data, numeris

„Integruotos statistikos informacinės sistemos modernizavimas (II etapas)“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) skelbtas 2019-12-21, pirkimo Nr. 467079; toliau –
I Pirkimas)

Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (redakcija nuo 2019-11-01) (toliau – Įstatymas)

Pirkimo būdas

Atviras konkursas

Planuojama (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros), faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM

584 297,52 Eur be PVM

Tiekėjas / teikėjas / rangovas / koncesininkas, juridinio asmens kodas (su kuriuo sudaryta sutartis)

–

Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas

Dalinis I Pirkimo procedūrų vertinimas dėl pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijų ir jų vertinimo/ po pasiūlymų pateikimo, iki sutarties sudarymo

Pirkimas finansuojamas ES lėšomis, projekto pavadinimas, Įgyvendinančioji institucija

–

Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalykus, bylos šalių  pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadija, pvz., apygardos, apeliacinis teismas.

–

1.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis^[1]

Įstatymo 55 straipsnio 5 dalis^[2]

I Pirkimo dokumentų, patvirtintų Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2019-12-19 įsakymu Nr. DĮ-299 „Dėl atviro konkurso „Integruotos statistikos informacinės sistemos modernizavimas (II etapas)“ sąlygų patvirtinimo“ (toliau – I Pirkimo dokumentai), 11.1 punkte nustatyta, kad Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos (kriterijaus lyginamasis svoris 40) ir kokybės (kriterijaus lyginamasis svoris 60) santykį, nurodytą
I Pirkimo dokumentų 9 priede „Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodika“ (toliau –
I Ekonominio naudingumo metodika). Kokybei vertinti Perkančioji organizacija pasirinko 2 kriterijus:

1. Paslaugų teikėjo už sutarties vykdymą skiriamų atsakingų kvalifikuotų specialistų darbo patirtis (T1) (kriterijaus lyginamasis svoris 20).
2. Paslaugų teikėjo siūlomo techninio sprendimo aprašymo išsamumas ir projekto įgyvendinamumas (T2) (kriterijaus lyginamasis svoris 40). Šis kriterijus išskaidytas į 2 parametrus:

1. siūlomo techninio sprendimo aprašymo išsamumas ir atitikimas funkciniams reikalavimams (P₄) (parametro lyginamasis svoris 0,8);
2. projekto įgyvendinimo veiklų vykdymo planas, veiklų išdėstymo racionalumas (P₅) (parametro lyginamasis svoris 0,2).

I Ekonominio naudingumo metodikoje nustatyta, kad antrojo kokybės kriterijaus T2 – Paslaugų teikėjo siūlomo techninio sprendimo aprašymo išsamumas ir projekto įgyvendinamumas – vertinimą atliks Perkančiosios organizacijos pasirinkti ne mažiau kaip trys ekspertai^[3] pagal šios metodikos 10 punkto lentelėse pateiktus balų reikšmių aprašymus: Patenkinamai (skiriama 0-3 balai), vidutiniškai (skiriama 4-7 balai) ir Gerai (skiriama 8-10 balų).

Įvertinus I Ekonominio naudingumo metodikos 10 punkto lentelėse pateiktus balų reikšmių aprašymus, nustatyta, kad Perkančiosios organizacijos pasirinkta ekonominio naudingumo vertinimo tvarka yra abstrakti dėl joje naudojamų sąvokų, pavyzdžiui, „neišsamiai aprašytas“, „nėra pakankamai orientuoti“, „turi nedidelių <...> prieštaravimų“, „nepakankamai detalus“, „nepakankamai pagrįsta“, „<...> yra neesminių trūkumų“ ir pan., kurios suteikia pernelyg plačias pasirinkimo galimybes Perkančiajai organizacijai vertinti tiekėjų pasiūlymus subjektyviai, t. y. neužtikrina objektyvaus bei skaidraus balų skyrimo pasiūlymų vertinimo metu, kas suponuoja subjektyvų pasiūlymų vertinimą ir pažeidžia skaidrumo bei lygiateisiškumo principus.

Be to, I Ekonominio naudingumo metodikos 10 punkto lentelėse nustatytas platus skirtinų balų diapazonas (pavyzdžiui, vertinant Vidutiniškai (4–7), t. y. net po 4 balus), taip pat neaišku, kada koks balas turi būti skiriamas (pavyzdžiui, vertinant antrojo kokybės kriterijaus^[4] parametrą P₄^[5] vidutiniškai^[6] gali būti skiriama nuo 4 iki 7 balų, tačiau šiame skirtingų balų reikšmių aprašyme nėra detalizuota, kada tiekėjo pateiktas aprašymas turėtų būti vertinamas 7 balais, o kada – žemesniais balais). Pažymėtina ir tai, kad ne tik nurodytame pavyzdyje, bet ir kituose šio parametro reikšmių aprašymuose Patenkinamai ir Gerai bei kito kokybės kriterijaus^[7] parametro P₅^[8] balų reikšmių aprašymuose Patenkinamai, Vidutiniškai bei Gerai tokia informacija taip pat nedetalizuota.

Aukščiau aprašyta I Pirkimo dalyvių pasiūlymų vertinimo tvarka, nesant aiškiai ir konkrečiai apibrėžtų vertinimo balų reikšmių aprašomųjų kriterijų, sudaro galimybes vertinti tiekėjų pasiūlymus subjektyviai. Atitinkamai tiekėjai, rengdami pasiūlymus, gali skirtingai suprasti bei interpretuoti balų skyrimo tvarkos aprašyme vartojamas sąvokas ir tai gali turėti lemiamą reikšmę pasiūlymų rengimui tikintis gauti aukščiausią įvertinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), formuodamas teisės taikymo praktiką, nurodė^[9], kad „tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs ekonominio naudingumo balai“.

LAT taip pat pažymėjo^[10], kad pirkimo sąlygose dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, susiklosto situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka Įstatyme įtvirtinto skaidrumo imperatyvo, todėl tokios pirkimo sąlygos neteisėtos. Pasiūlymų vertinimo kriterijus aprašius vartojant nekonkrečias, neobjektyvias, išskirtinai subjektyvaus vertinamojo pobūdžio sąvokas, detaliau nepaaiškinus jų turinio, nenurodant jų reikšmės bei įtakos balų skyrimui ir bendram ekonominio naudingumo kriterijų vertinimui, kyla rizika, kad tiek atskiri tiekėjai, tiek perkančioji organizacija gali skirtingai suprasti ir vertinti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančiosios organizacijos nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka suformuluota netinkamai, t. y. neaiški ir nekonkreti balų skyrimo tvarka, o balų reikšmių aprašomosios nuostatos abstrakčios, kas suteikia Perkančiajai organizacijai neribotas galimybes subjektyviam pasiūlymų vertinimui ir neužtikrina skaidraus balų skyrimo. Nurodyti kokybės vertinimo kriterijaus T2 parametrų (P_4, P₅) vertinimo trūkumai pažeidžia Įstatymo 55 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad I Pirkimo dokumentų 5 priedo „Integruotos statistikos informacinės sistemos modernizavimo paslaugų pirkimo sutarties projektas“ (toliau – I Sutarties projektas) 5.1 punkte nurodyta, kad „Užsakovas turi teisę be oficialaus įspėjimo skaičiuoti <...> baudą <...>, jeigu Paslaugų teikėjas nesilaiko Projekto plane, kuris turi būti parengtas ir suderintas kaip nurodyta 1 priedo 7.2 skirsnyje 161 punkte, sukurto funkcionalumo pristatymo numatytų terminų.<...>“. I Pirkimo dokumentų 1 priedo „Integruotos statistikos informacinės sistemos modernizavimas (II etapas) techninė specifikacija“ (toliau – I Techninė specifikacija), kuris taip pat yra ir Sutarties projekto 1 priedas, 7.2 skirsnio 161 punkte nustatyta, kad „Per 2 (dvi) savaites nuo Paslaugų teikimo sutarties įsigaliojimo dienos Teikėjas turi pateikti ir suderinti su Perkančiąja organizacija Projekto planą, kuriame turi būti detalizuoti Projekto etapai, jų rezultatai (pateiktys), Projekto dalyvių vaidmenys, tarpusavio komunikacijos būdai, pateikti pagrindiniai riboženkliai (angl. milestones) ir detalus Perkančiosios organizacijos nurodytus terminus atitinkantis kalendorinis darbų vykdymo grafikas“. Iš šios informacijos matyti, kad tiekėjui leidžiama po I Pirkimo sutarties įsigaliojimo teikti ir iš naujo derinti su Perkančiąja organizacija projekto planą (antrojo kokybės kriterijaus^[11] parametras P₅^[12]), kurio ekonominė nauda buvo vertinta pasiūlymo vertinimo metu. Pažymėtina, jog I Sutarties projekte nepateikta nuorodų kaip tiekėjas vykdys įsipareigojimus, susijusius su antrojo kokybės kriterijaus^[13] parametru P₄^[14], kurio ekonominis naudingumas taip pat buvo vertintas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad neaptartas parametrų P₄ ir P₅ privalomumas (tokių sąlygų nėra ir I Pirkimo dokumentuose), nėra aptarta jų teisinė galia bei tiekėją įpareigojantis pobūdis.

Tarnyba pažymi, kad remiantis LAT išaiškinimu^[15] „pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sąsajumas su viešojo pirkimo objektu reiškia ne tik tinkamų kriterijų įtvirtinimą viešojo pirkimo sąlygose, tačiau ir užtikrinimą, jog tiekėjų pateikti atitikties nustatytiems ekonominio naudingumo kriterijams aprašymai (juose esantys tiekėjų įsipareigojimai ar patvirtinimai), susiję su įvairiais viešojo pirkimo sutarties vykdymo aspektais, būtų įtraukti į viešojo pirkimo sutartį bei vykdomi“. Pažymėtina, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai pirkimo sąlygose turi būti nustatomi ne dėl to, kad būtų galima tik palyginti tiekėjų pasiūlymus, o tam, kad pasiūlymų vertinimo metu pamatuota ekonominė nauda būtų įgyvendinta vykdant sudarytą pirkimo sutartį. Kai tiekėjas pripažintas laimėtoju dėl to, kad jo pasiūlymas geriau už kitų pirkimo dalyvių pasiūlymus atitiko ekonominio naudingumo reikalavimus, toks jo pranašumas turi tiesiogiai atsispindėti ir sutartyje. Perkančiosios organizacijos pareiga – užtikrinti tinkamą sutarties vykdymo priežiūrą, o tiekėjui nevykdant/netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, taikyti sutartyje nustatytas sankcijas ir kt. priemones.

Šiuo atveju, I Sutarties projekte neįtvirtinta tiekėjo prievolė dėl antrojo kokybės kriterijaus – Paslaugų teikėjo siūlomo techninio sprendimo aprašymo išsamumas ir projekto įgyvendinamumas (T2) – parametrų P₄ ir P₅ taikymo, todėl Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija, rengdama I Pirkimo dokumentus bei nustatydama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, neužtikrino jų privalomumo I Sutarties vykdymo metu ir tuo pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

–

Atsižvelgiant į Vertinimo išvados II dalyje nustatytus Įstatymo pažeidimus, vadovaujantis Įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Tarnyba įpareigoja Perkančiąją organizaciją:

1. nutraukti I Pirkimo procedūras;
2. per 21 d. d. raštu informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą, pateikiant tai pagrindžiančius dokumentus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 ir 17 straipsniais, nesutikę su Tarnybos I Vertinimo išvada, Jūs galite ją apskųsti teismui šio įstatymo nustatyta tvarka.

1.

I Techninėje specifikacijoje nėra aiškiai nurodyta kokios I etapo metu buvo realizuotos duomenų (mainų) struktūros, todėl tiekėjai, teikdami pasiūlymus, negali tiksliai įvertinti darbų apimčių, kurių reikės II etapo metu sukurtiems komponentams integruoti į I etapo metu sukurtus komponentus. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame techninėje specifikacijoje nurodyti detalią I etapo techninę informaciją.

2.

Norime atkreipti dėmesį į netikslumą, esantį I Ekonominio naudingumo metodikos 7 punkte, kuriame nurodyti šioje metodikoje nesantys „lentelės 2.1.6, 2.2.4“ papunkčiai.

3.

Perkančiosios organizacijos direktoriaus įsakymu^[16] paskirtas I Pirkimų komisijos narys V.Š. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nėra deklaravęs savo kaip viešųjų pirkimų komisijos nario statuso, nors dalyvavo I Pirkimo komisijos posėdžiuose priimant sprendimus dėl I Pirkimo.

Taip pat Perkančiosios organizacijos direktoriaus įsakymu^[17] paskirti ekspertai N.F. ir J.G. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nėra deklaravę savo kaip viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų statuso, nors I Pirkime atliko pasiūlymo ekspertinį vertinimą.

Pirkimo pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/ sutarties pavadinimas, data, numeris

„Surašymų duomenų posistemės papildomo funkcionalumo sukūrimas“ (2019-12-22 skelbtas CPV IS, pirkimo Nr. 465317 (toliau – II Pirkimas).

Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (redakcija nuo 2019-11-01) (toliau – Įstatymas).

Pirkimo būdas

Supaprastintas atviras konkursas

Planuojama (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros), faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM

80 991,74 Eur be PVM

Tiekėjas / teikėjas / rangovas / koncesininkas, juridinio asmens kodas (su kuriuo sudaryta sutartis)

–

Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas

Dalinis II Pirkimo procedūrų vertinimas dėl pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijų ir jų vertinimo/ po pasiūlymų pateikimo, iki sutarties sudarymo

Pirkimas finansuojamas ES lėšomis, projekto pavadinimas, Įgyvendinančioji institucija

–

Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalykus, bylos šalių  pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadija, pvz., apygardos, apeliacinis teismas.

–

1.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis^[18]

Įstatymo 55 straipsnio 5 dalis^[19]

II Pirkimo dokumentų, patvirtintų Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2019-12-19 įsakymu Nr. DĮ-300 „Dėl atviro konkurso „Surašymų duomenų posistemės papildomo funkcionalumo sukūrimas“ sąlygų patvirtinimo“ (toliau – II Pirkimo dokumentai), 11.1 punkte nustatyta, kad Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos (kriterijaus lyginamasis svoris 30) ir kokybės (kriterijaus lyginamasis svoris 70) santykį, nurodytą
II Pirkimo dokumentų 9 priede „Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodika“ (toliau –
II Ekonominio naudingumo metodika). Kokybei vertinti Perkančioji organizacija pasirinko 2 kriterijus:

1.Paslaugų teikėjo už sutarties vykdymą skiriamų atsakingų kvalifikuotų specialistų darbo patirtis (T1) (kriterijaus lyginamasis svoris 30).

2.Projekto tikslų ir rezultatų suvokimas ir siūlomo sprendimo techninis realizavimas (T2) (kriterijaus lyginamasis svoris 40). Šis kriterijus turi 1 parametrą – Projekto tikslų ir rezultatų suvokimas, techninio ir architektūrinio sprendimo pagrįstumas ir sistemos saugos užtikrinimas. Veiklų pagrindimas, funkcinių reikalavimų detalizavimas (P₆).

II Ekonominio naudingumo metodikoje nustatyta, kad antrojo kokybės kriterijaus T2 – Projekto tikslų ir rezultatų suvokimas ir siūlomo sprendimo techninis realizavimas – vertinimą atliks Perkančiosios organizacijos pasirinkti ne mažiau kaip trys ekspertai^[20] pagal šios metodikos 10 punkto lentelėse pateiktus balų reikšmių aprašymus: Patenkinamai (skiriama 0-3 balai), vidutiniškai (skiriama 4-7 balai) ir Gerai (skiriama 8-10 balų).

Įvertinus II Ekonominio naudingumo metodikos 10 punkto lentelėse pateiktus balų reikšmių aprašymus, nustatyta, kad Perkančiosios organizacijos pasirinkta ekonominio naudingumo vertinimo tvarka yra abstrakti dėl joje naudojamų sąvokų, pavyzdžiui, „pateikta nepakankamai informacijos“, „yra esminių prieštaravimų“, „nėra išsamiai aprašyta“ ir pan., kurios suteikia pernelyg plačias pasirinkimo galimybes Perkančiajai organizacijai vertinti tiekėjų pasiūlymus subjektyviai, t. y. neužtikrina objektyvaus bei skaidraus balų skyrimo pasiūlymų vertinimo metu, kas suponuoja subjektyvų pasiūlymų vertinimą ir pažeidžia skaidrumo bei lygiateisiškumo principus.

Be to, II Ekonominio naudingumo metodikos 10 punkto lentelėje nustatytas platus skirtinų balų diapazonas (pavyzdžiui, vertinant Vidutiniškai (4–7), t. y. net po 4 balus), taip pat neaišku, kada koks balas turi būti skiriamas (pavyzdžiui, vertinant antrojo kokybės kriterijaus^[21] parametrą^[22] vidutiniškai^[23] gali būti skiriama nuo 4 iki 7 balų, tačiau šiame skirtingų balų reikšmių aprašyme nėra detalizuota, kada tiekėjo pateiktas aprašymas turėtų būti vertinamas 7 balais, o kada – žemesniais balais). Pažymėtina ir tai, kad ne tik nurodytame pavyzdyje, bet ir vertinant tą patį kokybės kriterijaus parametrą Gerai (8-10 balų) ar Patenkinamai (0-3 balai) nėra detalizuota kada skiriamas šio diapazono aukščiausias, o kada žemesni balai.

Aukščiau aprašyta II Pirkimo dalyvių pasiūlymų vertinimo tvarka, nesant aiškiai ir konkrečiai apibrėžtų vertinimo balų reikšmių aprašomųjų kriterijų, sudaro galimybes vertinti tiekėjų pasiūlymus subjektyviai. Atitinkamai tiekėjai, rengdami pasiūlymus, gali skirtingai suprasti bei interpretuoti balų skyrimo tvarkos aprašyme vartojamas sąvokas ir tai gali turėti lemiamą reikšmę pasiūlymų rengimui tikintis gauti aukščiausią įvertinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), formuodamas teisės taikymo praktiką, nurodė^[24], kad „tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs ekonominio naudingumo balai“.

LAT taip pat pažymėjo^[25], kad pirkimo sąlygose dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, susiklosto situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka Įstatyme įtvirtinto skaidrumo imperatyvo, todėl tokios pirkimo sąlygos neteisėtos. Pasiūlymų vertinimo kriterijus aprašius vartojant nekonkrečias, neobjektyvias, išskirtinai subjektyvaus vertinamojo pobūdžio sąvokas, detaliau nepaaiškinus jų turinio, nenurodant jų reikšmės bei įtakos balų skyrimui ir bendram ekonominio naudingumo kriterijų vertinimui, kyla rizika, kad tiek atskiri tiekėjai, tiek perkančioji organizacija gali skirtingai suprasti ir vertinti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančiosios organizacijos nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka suformuluota netinkamai, t. y. neaiški ir nekonkreti balų skyrimo tvarka, o balų reikšmių aprašomosios nuostatos abstrakčios, kas suteikia Perkančiajai organizacijai neribotas galimybes subjektyviam pasiūlymų vertinimui ir neužtikrina skaidraus balų skyrimo. Nurodyti kokybės vertinimo kriterijaus T2 parametro (P₆) vertinimo trūkumai pažeidžia Įstatymo 55 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad II Pirkimo dokumentų 5 priedo „Surašymo duomenų posistemės papildomo funkcionalumo sukūrimo paslaugų pirkimo sutarties projektas“ (toliau – II Sutarties projektas) nenurodyta kaip tiekėjas vykdys įsipareigojimus, susijusius su antrojo kokybės kriterijaus^[26] parametru P₆^[27]. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad neaptartas parametro P₆ privalomumas (tokių sąlygų nėra ir II Pirkimo dokumentuose), nėra aptarta jo teisinė galia bei tiekėją įpareigojantis pobūdis.

Tarnyba pažymi, kad remiantis LAT išaiškinimu^[28] „pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sąsajumas su viešojo pirkimo objektu reiškia ne tik tinkamų kriterijų įtvirtinimą viešojo pirkimo sąlygose, tačiau ir užtikrinimą, jog tiekėjų pateikti atitikties nustatytiems ekonominio naudingumo kriterijams aprašymai (juose esantys tiekėjų įsipareigojimai ar patvirtinimai), susiję su įvairiais viešojo pirkimo sutarties vykdymo aspektais, būtų įtraukti į viešojo pirkimo sutartį bei vykdomi“. Pažymėtina, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai pirkimo sąlygose turi būti nustatomi ne dėl to, kad būtų galima tik palyginti tiekėjų pasiūlymus, o tam, kad pasiūlymų vertinimo metu pamatuota ekonominė nauda būtų įgyvendinta vykdant sudarytą pirkimo sutartį. Kai tiekėjas pripažintas laimėtoju dėl to, kad jo pasiūlymas geriau už kitų pirkimo dalyvių pasiūlymus atitiko ekonominio naudingumo reikalavimus, toks jo pranašumas turi tiesiogiai atsispindėti ir sutartyje. Perkančiosios organizacijos pareiga – užtikrinti tinkamą sutarties vykdymo priežiūrą, o tiekėjui nevykdant/netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, taikyti sutartyje nustatytas sankcijas ir kt. priemones.

  Šiuo atveju, II Sutarties projekte neįtvirtinta tiekėjo prievolė dėl antrojo kokybės kriterijaus – Projekto tikslų ir rezultatų suvokimas ir siūlomo sprendimo techninis realizavimas (T2) – parametro P₆ taikymo, todėl Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija, rengdama II Pirkimo dokumentus bei nustatydama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, neužtikrino jų privalomumo II Sutarties vykdymo metu ir tuo pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

–

Atsižvelgiant į Vertinimo išvados II dalyje nustatytus Įstatymo pažeidimus, vadovaujantis Įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Tarnyba įpareigoja Perkančiąją organizaciją:

1. nutraukti II Pirkimo procedūras;

2. per 21 d. d. raštu informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą, pateikiant tai pagrindžiančius dokumentus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 ir 17 straipsniais, nesutikę su Tarnybos II Vertinimo išvada, Jūs galite ją apskųsti teismui šio įstatymo nustatyta tvarka.

1.

Pastebėtina, kad parametro P₆ įvertinimo Patenkinamai apibūdinimas suformuluotas netinkamai, nes tiekėjo pateiktas projektas, gavęs nuo 0 iki 3 balų, gali toliau dalyvauti II Pirkime, net kai pasiūlymas neatitinka Perkančiosios organizacijos poreikio ir turėtų būti atmestas, kaip neatitinkantis II Pirkimo dokumentų reikalavimų ir nevertinamas, t. y. „Siūlomas apibendrintas techninio sprendimo aprašymas turi trūkumų arba pateikta nepakankamai informacijos apie siūlomą sprendimą, nėra aišku, ar siūlomas sprendimas atitiks Perkančiosios organizacijos poreikius. Sistemos įgyvendinimas, funkcionalumas ir architektūra aprašyti tik formaliai atkartojant pirkimo dokumentuose pateiktą informaciją. Nenurodyta kaip bus užtikrinama sistemos sauga“^[29].

2.

Nustatyta, kad nesutampa Viešųjų pirkimų komisijos 2020-03-03 posėdžio protokolo
Nr. JP-21 (toliau – Protokolas) priede, kuriame pateikta tiekėjo UAB „Algoritmų sistemos“ Projekto tikslų ir rezultatų suvokimo ir siūlomo sprendimo techninio realizavimo (T2) ekspertinių įvertinimų suvestinė, ir vienoje tiekėjo UAB „Algoritmų sistemos“ pasiūlymo ekspertinio vertinimo pažymoje nurodytas ekspertinio įvertinimo balas. Protokolo priede nurodyta, kad ekspertas M.Š.Š. skyrė 10 balų, o šio eksperto Tiekėjo pasiūlymo ekspertinio vertinimo pažymoje nurodyta, kad jis skyrė 9 balus.

Tarnyba siūlo ateityje atidžiau vertinti tiekėjų pasiūlymus.

3.

Norime atkreipti dėmesį į netikslumus II Pirkimo dokumentuose:

1. II Ekonominio naudingumo metodikos 7 punkte nurodytas šioje metodikoje nesantis lentelės 2.2.4 papunktis;
2. II Sutarties projekto 4.1 punkte pateikta nuoroda į neegzistuojantį pirkimo sutarties 2 priedą „Surašymo duomenų posistemės papildomo funkcionalumo sukūrimo paslaugų bendra kaina ir fiksuotas darbo valandos įkainis“.
3. II Sutarties projekto 5.1 punkte pateikta klaidinga nuoroda į II Techninės specifikacijos 6-1 lentelės 1 punktą.

4.

Perkančiosios organizacijos direktoriaus įsakymu^[30] paskirti II Pirkimų komisijos nariai V.V. ir V.Š. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nėra deklaravę savo kaip viešųjų pirkimų komisijos nario statuso, nors dalyvavo II Pirkimo komisijos posėdžiuose priimant sprendimus dėl II Pirkimo.

Taip pat Perkančiosios organizacijos direktoriaus įsakymu^[31] paskirtas ekspertas V.V. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nėra deklaravęs savo kaip viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančio eksperto statuso, nors II Pirkime atliko pasiūlymo ekspertinį vertinimą.