Radviliškio rajono savivaldybės

Švietimo ir sporto paslaugų centrui

Radvilų g. 17,

82177 Radviliškis

2020-04-    

Į 2020-03-18

Į 2020-03-19

Į 2020-04-06

Nr.   4S-           (7.4.)E

        elektroninį laišką

Nr.   S-40

Nr.   b/n

Pirkimo pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/ sutarties pavadinimas, data, numeris

„Radviliškio rajono savivaldybės vaikų ir mokinių maitinimo paslaugos“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) skelbtas 2019-03-10, pirkimo Nr. 424888) (toliau – Pirkimas)

Pirkimo pagrindu 2019-07-15 su VšĮ „Bruneros“ sudarytos vaikų ir mokinių maitinimo paslaugų sutartys

Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (redakcija nuo 2019-01-01) (toliau – Įstatymas)

Pirkimo būdas

Atviras konkursas

Planuojama (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros), faktinė pirkimo / sutarties vertė Eur be PVM

Pirkimas išskaidytas į 3 Pirkimo objekto dalis.

bendra Pirkimo / jo pagrindu Sudarytų sutarčių vertė – 931 414,88 Eur be PVM / 1 127 012,00 Eur su PVM

Tiekėjas / teikėjas / rangovas / koncesininkas, juridinio asmens kodas (su kuriuo sudaryta sutartis)

VšĮ „Bruneros“

Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas

Išsamus vertinimas / Pirkimo procedūrų vertinimas po sutarčių sudarymo

Pirkimas finansuojamas ES lėšomis, projekto pavadinimas, Įgyvendinančioji institucija

–

Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalykus, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadija, pvz., apygardos, apeliacinis teismas

–

1.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis^[1]

Įstatymo 47 straipsnio 1 dalis^[2]

Įstatymo 47 straipsnio 7 dalis^[3]

Pirkimą vykdė Perkančiosios organizacijos direktoriaus įsakymu^[4] sudaryta viešųjų pirkimų komisija (toliau – Komisija).

Pirkimo sąlygų^[5] 2.1 punkte nurodyta, kad Pirkimo objektas – vaikų ir mokinių maitinimo paslaugos, o Pirkimo sąlygų 2.2 punkte – kad Pirkimo objektas skaidomas į tris dalis^[6]. Tikslios siekiamų įsigyti paslaugų savybės nustatytos Pirkimo sąlygų priede Nr. 2 „Techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija).

Dėl reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai

1. Pirkimo sąlygų 5 dalies „Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai“ lentelės skilties „Tinkamumas vykdyti profesinę veiklą, įskaitant reikalavimus, susijusius su įtraukimu į profesinius ar prekybos registrus“ eilutėje Nr. 1 nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui būti įregistruotam kaip maisto tvarkymo subjektui ir turėti teisę teikti maitinimo paslaugas, pateikiant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, yra nepagrįstas, neproporcingas ir dirbtinai ribojantis tiekėjų konkurenciją. Analogiškas reikalavimas, kad paslaugų teikėjas turėtų Maisto tvarkymo subjekto registracijos pažymėjimą, išduotą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, įtvirtintas ir Techninės specifikacijos 3 dalies „Perkamų paslaugų aprašymas ir atsiskaitymo už maitinimo paslaugas tvarka“ 5 punkte.

Pažymėtina, kad Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008-10-15 įsakymu Nr. B1-527 patvirtintas Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašas^[7] (toliau – Aprašas), kurio 8 punkte numatyta, kad Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimai išduodami „įvertinant maisto tvarkymo veiklos sąlygas vietoje“, t. y. pažymėjimui gauti vertinamas maisto tvarkybos procesas ir kitos svarbios aplinkybės, būtent konkrečioje (maisto ruošimo) vietoje.

Tarnyba neginčija imperatyvių teisės normų, kad kiekvienas maisto tvarkymo subjektas privalo turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, tačiau vertinant tokį reikalavimą viešųjų pirkimų kontekste, darytina išvada, kad ūkio subjektas, Perkančiajai organizacijai reikalingose paslaugų teikimo vietose norintis teikti maitinimo paslaugas (jeigu nebuvo teikęs), Pirkimo vykdymo metu (dar nežinant Pirkimo rezultato, neturint jokių teisių į patalpų (įrengimų) naudojimą) išpildyti reikalavimo turėti teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą realiai negali, atsižvelgiant į tai, kad pažymėjimui gauti vertinamas maisto tvarkybos procesas ir kitos svarbios aplinkybės, būtent konkrečioje (maisto ruošimo) vietoje, t. y. pažymėjimas galėtų būti išduotas tik dalyviui laimėjus viešąjį pirkimą ir sudarius viešojo pirkimo sutartį, taip pat ir sutartis, susijusias su patalpų, įrengimų nuoma, bei atlikus kitus būtinus veiksmus ir procedūras, susijusius su pažymėjimo išdavimu.

Minėtą reikalavimą realiai išpildyti galėtų tik tas pirkimų dalyvis, kuris Perkančiosios organizacijos nurodytose paslaugų teikimo vietose jau anksčiau (ankstesnio (-ių) pirkimo (-ų) pagrindu) teikė maitinimo paslaugas, t. y. Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą buvo gavęs dėl anksčiau įvertinų maisto tvarkymo veiklos sąlygų atitinkamose vietose, o tas, kuris maitinimo paslaugų nurodytose paslaugų teikimo vietose anksčiau nebuvo teikęs, – tokio reikalavimo neatitiks. Pažymėtina, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija kartu su VšĮ „Kretingos maistas“ (nuo 2018-05-08 pavadinimas pakeistas į VšĮ „Bruneros“) 2016-03-18 sudarė  vaikų maitinimo paslaugų teikimo sutartis^[8] ugdymo įstaigose^[9], kurios abipusiu šalių susitarimu 2017-02-16, taip pat ir 2017-09-02 buvo pratęstos iki buvo vykdomos iki 2019-03-17. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybos nuomone, nustačius aukščiau nurodyta kvalifikacijos reikalavimą, VšĮ „Bruneros“ buvo suteiktos išskirtinės galimybės laimėti Pirkimą, tuo pačiu eliminuojant iš dalyvavimo viešame Pirkime kitus potencialius teikėjus.

2. Pirkimo sąlygų 5 dalies „Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai“ lentelės skilties „Techniniai ir profesiniai pajėgumai“ eilutėje Nr. 3 nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, kad „Tiekėjas per paskutinius 3 (tris) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos <...> turi būti įvykdęs / vykdyti bent vieną ar kelias, bet ne daugiau kaip dvi sutartis, kurių vertė būtų ne mažesnė, kaip <...>“.

Vadovaujantis Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos^[10] (toliau – Kvalifikacijos metodika) 21.1.2 punkto 2 papunkčiu, reikalaujamas pirkimo sutarčių skaičius priklauso nuo to, ar pirkimo objektas yra dalus: „jei pirkimo objektas yra sudėtinis ir gali būti dalus (pavyzdžiui, perkami keli automobiliai, <...> maitinimo paslaugos <...>) ir <...> paslaugų suteikimo <...>  terminas yra nevienkartinis (pavyzdžiui, prekės turės būti pristatytos ne visos iš karto, o dalimis, tada, kai atsiras poreikis <...>), tiekėjo prašoma būti įvykdžius / vykdyti bent 1 ar daugiau pirkimo sutarčių <...>“.

Nagrinėjamu atveju, remiantis Pirkimo sąlygų 2.2 punkte apibūdintu Pirkimo objektu ir Techninėje specifikacijoje pateiktu perkamų paslaugų aprašymu, Perkančioji organizacija siekia įsigyti vaikų ir mokinių mokamo ir nemokamo maitinimo paslaugas atskirose ugdymo įstaigose, skirtingais adresais. Techninės specifikacijos 1 dalies „Bendroji dalis“ 1 punkte nustatytos maitinimo paslaugų teikimo vietos pirmai, antrai ir trečiai Pirkimo objekto dalims, Pirkimo sąlygų 2.5 punkte nurodytas paslaugų teikimo terminas – 36 kalendoriniai mėnesiai nuo sutarties sudarymo dienos. Pirkimo sąlygų priedo Nr. 4 „Mokinių maitinimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis“ 8.2 punkte nustatyta mokėjimo tvarka, kad: „Užsakovas sumoka Teikėjui už faktiškai suteiktas Paslaugas per 30 (trisdešimt) dienų po sąskaitos–faktūros gavimo. Už suteiktą paslaugą sąskaitos faktūros pateikiamos iki kito mėnesio, nei buvo suteikta paslauga, 8 dienos <...>“.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Pirkimo objektas yra sudėtinis ir dalus. Atsižvelgiant į tai, Perkančioji organizacija turėjo nustatyti kvalifikacinį reikalavimą tiekėjams būti įvykdžius / vykdyti bent 1 ar daugiau pirkimo sutarčių, o Pirkimo sąlygų 5 dalies „Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai“ lentelės skilties „Techniniai ir profesiniai pajėgumai“ eilutėje Nr. 3 nustatytas reikalavimas „<...> turi būti įvykdęs / vykdyti bent vieną ar kelias, bet ne daugiau kaip dvi sutartis, kurių vertė būtų ne mažesnė, kaip <...>“ yra nepagrįstas, neproporcingas Pirkimo objektui, dirbtinai ribojantis konkurenciją ir nesuteikiantis galimybės varžytis rinkoje esantiems tiekėjams, kurie yra įvykdę daugiau nei 2 maitinimo paslaugų teikimo sutartis, tačiau mažesnių nei reikalaujama verčių.

Pažymėtina ir tai, kad Perkančioji organizacija, įtvirtindama minėtą kvalifikacijos reikalavimą, nenurodė, kokio pobūdžio sutartį (-is) per paskutinius 3 (tris) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos tiekėjas turi būti įvykdęs / vykdyti. Pagal šį reikalavimą bet kokios sutarties (tiek statybos darbų atlikimo, tiek maitinimo paslaugų teikimo, tiek įv. prekių pristatymo, pan.) įvykdymą / vykdymą reikėtų laikyti tinkamu. Vadovaujantis Kvalifikacijos metodikos 21.1 punktu, „tiekėjo patirtis – tai reikalavimas, apibūdinantis, ar tiekėjas jau yra vykdęs panašią pirkimo sutartį <...>“. Panašia sutartimi laikytina sutartis, kurios dalykas ir įvykdymo sąlygos panašios į perkamo objekto, ir Perkančioji organizacija turi pareigą nurodyti, kokio pobūdžio sutarties (-čių) įvykdymo / vykdymo ji reikalauja bei aiškiai apibūdinti, kas yra laikoma panašia, susijusia su pirkimo objektu sutartimi.

3. Pirkimo sąlygų 5 dalies „Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai“ lentelės skilties „Techniniai ir profesiniai pajėgumai“ eilutėje Nr. 5 įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas – „Tiekėjo metinės pajamos iš viešojo maitinimo paslaugų teikimo per paskutinius 12 mėnesių ne mažesnės kaip 0,5 pasiūlymo vertės“.

Atsižvelgiant į tai, kad be šio kvalifikacinio reikalavimo, Perkančioji taip pat kelia aukščiau aprašytą kvalifikacinį reikalavimą „per paskutinius 3 (tris) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos <...> būti įvykdžius / vykdyti bent vieną ar kelias, bet ne daugiau kaip dvi sutartis, kurių vertė būtų ne mažesnė, kaip <...>“^[11], daroma išvada, kad abiejų reikalavimų nustatymas ir taikymas kartu tiekėjo techniniams ir profesiniams pajėgumams pagrįsti yra perteklinis, dirbtinai riboja konkurenciją.

Pažymėtina, kad nors perkančiosioms organizacijoms Įstatymas suteikia teisę nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, siekiant įsitikinti tiekėjų pajėgumu vykdyti sutartį, vykdant pirkimus būtina atsižvelgti į perkamo objekto specifiką ir pagal tai nustatyti tik būtinus kvalifikacijos reikalavimus, kurie dirbtinai neribotų tiekėjų konkurencijos ir užtikrintų įmanomai didžiausią pasiūlymų skaičių, kad paslaugos būtų įsigyjamos racionaliai naudojant Pirkimui skirtas lėšas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad:

1. Pirkimo sąlygų 5 dalies „Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai“ lentelės skilties „Tinkamumas vykdyti profesinę veiklą, įskaitant reikalavimus, susijusius su įtraukimu į profesinius ar prekybos registrus“ eilutėje Nr. 1 nustatytas kvalifikacijos reikalavimas^[12] yra nepagrįstas, neproporcingas ir nepagrįstai suvaržantis tiekėjų konkurenciją, kas pažeidžia Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo ir lygiateisiškumo principus;

2. Pirkimo sąlygų 5 dalies „Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai“ lentelės skilties „Techniniai ir profesiniai pajėgumai“ eilutėje Nr. 3 nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas^[13] neatitinka Kvalifikacijos metodikos^[14], yra neproporcingas bei dirbtinai ribojantis tiekėjų konkurenciją, todėl pažeidžia Įstatymo 47 straipsnio 1 ir 7 dalių reikalavimus, Įstatymo 17 straipsnio dalyje įtvirtintą proporcingumo principą;

3. Pirkimo sąlygų 5 dalies „Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai“ lentelės skilties „Techniniai ir profesiniai pajėgumai“ eilutėje Nr. 5 įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas^[15] ir taikomas kartu su Pirkimo sąlygų 5 dalies „Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai“ lentelės skilties „Techniniai ir profesiniai pajėgumai“ eilutėje Nr. 3 nustatytu tiekėjų kvalifikacijos reikalavimu^[16], yra perteklinis, dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją, kas pažeidžia Įstatymo 47 straipsnio 1 dalies reikalavimą.

2.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis^[17]

Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas^[18]

Įstatymo 55 straipsnio 5 dalis^[19]

Dėl pasiūlymo kainai tenkančios dalies

Pirkimo sąlygų 17.1 punkte nurodyta, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą Perkančioji organizacija išrinks pagal kainos (K₁), lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime (L₁₀) 40 iš 100 balų, ir kokybės (K), lyginamasis svoris – 60 iš 100 balų, santykį.

Tarnybai paprašius pagrįsti vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių reikšmes^[20], Perkančioji organizacija nurodė^[21], kad pasiūlymų vertinimo kriterijams nustatydama lyginamuosius svorius vadovavosi Tarnybos parengtomis Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėmis^[22] (toliau – Gairės), kuriose rekomenduojamas tam tikrų kriterijų lyginamųjų svorių dydis procentine išraiška, atsižvelgiant į pirkimo objekto sudėtingumą (pavyzdžiui, paprastas pirkimo objektas – nustatomas lyginamasis svoris kainai 70-80 proc., vidutinio sudėtingumo – kaina 60-70 proc., sudėtingas – 40-50 proc.). Atsižvelgiant į Gairėse nurodytą, Perkančioji organizacija Pirkimo objektą prilygino sudėtingam objektui, dėl ko kainos kriterijui buvo nustatytas tik 40 proc. lyginamasis svoris, be to, Perkančioji organizacija nurodė, kad didelio lyginamojo svorio kokybiniams kriterijams suteikimas reiškia, kad už Pirkimo objektą sutinkama mokėti daugiau, įvertinus tai, kad vaikų maitinimas taptų sveikesnis, naudojant daugiau ekologiškų produktų.

Pažymėtina, kad Gairės yra rekomendacinio pobūdžio metodinė priemonė, kuriose rekomenduojamas tam tikrų kriterijų lyginamųjų svorių dydis procentine išraiška, atsižvelgiant į pirkimo objekto sudėtingumą. Šiuo atveju, vertinant Pirkimo objekto sudėtingumą, reikia vertinti  Techninėje specifikacijoje įtvirtintus Perkančiosios organizacijos tiekėjams nurodytus reikalavimus vaikų ir mokinių maitinimo paslaugų teikimui, iš kurių matyti, kad tiekėjas mokinių maitinimo paslaugas pagal pateiktą preliminarių mokinių skaičių turi teikti ugdymo įstaigose, išskaidytose pagal 3 Pirkimo objekto dalis, vadovaujantis atitinkamais Perkančiosios organizacijos nurodytais mokinių maitinimą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat – Techninėje specifikacijoje įtvirtintais reikalavimais vaikų ir mokinių maitinimo valgiaraščių sudarymui, perkamų paslaugų aprašymais ir atsiskaitymo už maitinimo paslaugas tvarka bei patalpų ir įrangos nuomos, darbuotojų darbo sąlygomis, kt., t. y. maitinimo paslaugų teikimas išsamiai ir griežtai reglamentuotas atitinkamų tiekėjams privalomų teisės aktų, o sutarčių vykdymo metu esminė tiekėjo pareiga šias paslaugas teikti jų nepažeidžiant. Atsižvelgiant į tai, maitinimo paslaugos priskirtinos nesudėtingam pirkimo objektui, todėl, šiuo atveju, kainos kriterijui skirta neproporcingai maža ekonominio naudingumo vertinimo lyginamojo svorio dalis^[23].

Be to, atkreipiamas Perkančiosios organizacijos dėmesys į tai, kad pasiūlymų vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių nustatymo ir balų suteikimo tvarkos derinys lemia, kiek svarbus yra kiekvienas pasiūlymų vertinimo kriterijus užtikrinant geriausią perkančiosios organizacijos mokamos kainos ir pagal pasiūlymus gaunamos kokybės santykį, taip pat parodo, kiek daugiau perkančioji organizacija yra linkusi mokėti už kokybiškesnius pasiūlymus, todėl siekiant racionaliai naudoti pirkimams skirtas lėšas pasiūlymų vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių nustatymą ir balų suteikimo tvarką turėtų lemti ne intuicija dėl perkamo objekto sudėtingumo ar niekuo nepagrįsti Perkančiosios organizacijos pareiškimai, kad didelio lyginamojo svorio suteikimas būtent kokybės, o ne kainos, kriterijui reiškia, kad už Pirkimo objektą sutinkama mokėti daugiau, o tik tinkama analizė bei simuliacijos, atliekamos prieš paskelbiant apie pirkimą, rezultatai, kas, šiuo atveju, nebuvo padaryta.

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo tvarkos

Kokybei vertinti Perkančioji organizacija pasirinko 3 kriterijus (K₂, K₂, K₄):

1. Valgiaraščiuose panaudotų ekologiškų maisto produktų energetinės vertės santykis (K₂ = K_{2.1 +} K_{2.2  +}  K_{2.3  +} K_2.4), kurio (bendras) lyginamasis svoris (L₂) 40. Pastarasis kriterijus išskaidytas į 4 parametrus – keturias maisto grupes:

1.1. mėsos produktai (K_2.1), lyginamasis svoris (L_2.1) 10,

1.2. daržovės / vaisiai (K_2.2), lyginamasis svoris (L_2.2 ) 10,

1.3. pienas ir pieno produktai (K_2.3), lyginamasis svoris (L_2.3) 10,

1.4. grūdinių kultūrų produktai (K_2.4), lyginamasis svoris (L_2.4) 10;

2. Funkcionali elektroninė sistema įdiegta į maitinimo procesą (K₃), lyginamasis svoris (L₃) 10, ir  

3. Maisto technologo patirtis (K₄), lyginamasis svoris (L₄ ) 10.

Pirkimo sąlygose nurodyta, kad vertinant kokybės kriterijų (K₂) – Valgiaraščiuose panaudotų ekologiškų maisto produktų energetinės vertės santykį, balai apskaičiuojami pagal tai, kiek tiekėjo pateiktuose valgiaraščiuose procentais yra panaudota ekologiškų produktų (kiekį skaičiuojant kilo kalorijomis) pagal keturias maisto produktų grupes: Mėsos produktai, Daržovės / vaisiai, Pienas ir pieno produktai, Grūdinių kultūrų produktai. Kiekvienos maisto produktų grupės energetinės vertės santykis apskaičiuojamas pagal formules, įtvirtintas Pirkimo sąlygų 17.5 punkte, o pats kokybės kriterijus K₂ lygus kiekvienos maisto produktų grupės rezultatų sumai (K_{2.1 +} K_{2.2  +}  K_{2.3  +} K_2.4). Taip pat, kaip įrodymą dėl ekologiškų produktų naudojimo, tiekėjai turi pateikti visų produktų pirkimo sutarčių kopijas, maisto produktų tiekėjai turi būti sertifikuoti kaip ekologišką produkciją rinkai tiekiantys tiekėjai arba kartu su pirkimo sutarčių kopijomis pateikti sertifikatams lygiaverčius dokumentus, kurie leistų įsitikinti, kad produkcija yra ekologiška.

Perkančioji organizacija Tarnybai nurodė^[24], kad „teikdami pasiūlymus tiekėjai turėjo pateikti pusryčių, pietų ir vakarienės valgiaraščius 15 dienų laikotarpiui ikimokyklinio amžiaus vaikams, 6-10 metų amžiaus mokiniams, 11 metų ir vyresnio amžiaus mokiniams. Skirtingų maitinimų valgiaraštis, pavyzdžiui, pusryčių, yra išdėstytas tokia tvarka: patiekalo pavadinimas, patiekalo išeiga gramais, patiekalo maistinė vertė: baltymai gramais, riebalai gramais, angliavandeniai gramais ir patiekalo energetinė vertė kilo kalorijomis (kcal). Pagal keturias maisto produktų grupes: Mėsos produktai, Daržovės / vaisiai, Pienas ir pieno produktai, Grūdinių kultūrų produktai sudedamas bendras kilo kalorijų skaičius per visas 15 dienų pusryčiams, pietums ir vakarienei, tada pagal pridėtus sertifikatus ekologiškiems maisto produktams išskaičiuojamas procentas kilo kalorijomis ekologiškų produktų naudojamų pagal valgiaraštį iš bendro kilo kalorijų skaičiaus per visas 15 dienų“. Atsakydama į Tarnybos klausimus, dėl formulėse naudojamų simbolių reikšmių Perkančioji organizacija nurodė, kad C_p reikšmė kriterijuose buvo skiriama vertinamo pasiūlymo reikšmei, C_max reikšmė – reiškė didžiausią skaičių vertinamuose parametruose surinkusio tiekėjo pasiūlymo reikšmę.

Tarnyba pažymi, kad aukščiau nurodyti Perkančiosios organizacijos Tarnybai pateikti paaiškinimai dėl tiekėjo valgiaraščiuose panaudotų ekologiškų produktų pagal keturias maisto produktų grupes apskaičiavimo procentais, taip pat dėl Pirkimo sąlygų 17.5 punkte pateiktų formulėse esančių simbolių reikšmių, Pirkimo sąlygose įtvirtinti nebuvo, o argumentai, jog nei vienas tiekėjas nesiskundė dėl Pirkimo dokumentuose nustatytų vertinimo kriterijų, neatleidžia Perkančiosios organizacijos nuo pareigos parengti Pirkimo dokumentus tiksliai ir aiškiai, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia^[25].

Be minėtos neaiškios kokybės kriterijaus (K₂) apskaičiavimo tvarkos, Pirkimo sąlygose nurodyta, kad apskaičiuojant atitinkamos maisto produktų grupės energetinės vertės santykį, kiekvienai grupei gali būti suteikiama iki 10 balų reikšmė. Įvertinus šią ekonominio naudingumo vertinimo tvarkoje nustatytą balų skyrimo tvarką, nėra aišku, kada koks balas turi būti skiriamas, t. y. koks energetinės vertės santykis turi būti pasiūlytas kiekvienoje maisto produktų grupėje, kad tiekėjas gautų, pavyzdžiui, maksimalų 10 balų įvertinimą vienoje ar maksimalų 40 balų įvertinimą visose 4 maisto produktų grupėse. Tai, kad ekonominio naudingumo vertinimo tvarkoje nustatyta balų skyrimo tvarka yra neaiški ir klaidinanti, pagrindžia ir Komisijos priimtas sprendimas^[26], kuomet vertinant VšĮ „Bruneros“ pateiktą pasiūlymą ir skiriant balus vienam iš kokybės kriterijaus K₂ parametrų – maisto produktų grupei (grūdinių kultūrų produktai), vienas iš Komisijos narių pasiūlė skirti 30 proc. už tai, kad dalis valgiaraščiuose pasirinktų naudoti grūdinių kultūrų produktų (manų kruopos, perlinės kruopos, ryžių kruopos, miltai, penkių grūdų dribsniai, kukurūzų kruopos, sorų kruopos, kvietinės kruopos, trijų grūdų kruopos) pateiktuose UAB „Sanitex“ ir VšĮ „Bruneros“ sertifikatuose nebuvo sertifikuoti kaip ekologiški. Komisijos nariai su tokiu pasiūlymu sutiko ir priėmė sprendimą (sprendimo motyvai nenurodyti), tačiau nėra aišku, kokiu principu buvo nustatytas 30 proc. ekologiškų grūdinių kultūrų produktų energetinės vertės santykis tiekėjo valgiaraščiuose, taip pat neaiški ir šiai maisto grupei priskirta lyginamojo svorio reikšmė.

Pirkimo sąlygų 17.6 punkte nustatyta, kad vertinant kokybės kriterijų – Funkcionali elektroninė sistema įdiegta į maitinimo procesą (K₃), balai apskaičiuojami pagal tai, kaip tiekėjas aprašė elektroninę sistemą, jos funkcijas ir kiek papildomų funkcijų pasiūlė. Techninės specifikacijos VII skyriuje „Reikalavimai elektroninei sistemai“ įtvirtinti esminiai reikalavimai elektroninei sistemai. Pagal Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus, įvertinusi tiekėjo siūlomos elektroninės sistemos aprašymą, jos funkcijas, galimus papildomus funkcionalumus, Perkančioji organizacija gali skirti maksimalų 10 balų įvertinimą, tačiau, vėlgi, Pirkimo sąlygose nesant įtvirtinto balų paskyrimo tvarkos aprašymo, nėra aišku, kiek balų gautų tiekėjas, pavyzdžiui,  pagal Techninės specifikacijos reikalavimus aprašęs elektroninę sistemą, jos funkcijas, o kiek balų – tiekėjas, ne tik pagal Techninės specifikacijos reikalavimus aprašęs elektroninę sistemą, jos funkcijas, tačiau pasiūlęs 3 papildomus Perkančiajai organizacijai itin naudingus sistemos funkcionalumus, ar pan. Vertinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad vertinant šį kokybės kriterijų (K₃), Perkančiajai organizacijai suteiktos pernelyg plačios pasirinkimo galimybės vertinti tiekėjų pasiūlymus subjektyviai.

Kokybės kriterijus – Maisto technologo patirtis (K₄) pagal Pirkimo sąlygų 17.7 punktą vertinamas apskaičiuojant balus pagal tai, kiek maisto technologas per pastaruosius 3 metus vykdė viešojo pirkimo sutarčių, maitinant ne mažiau kaip 200 asmenų per dieną pagal kiekvieną iš sutarčių. Pažymėtina, kad maisto technologas yra atsakingas ir patirtį įgyja už tai, kad sudaro technologines korteles, vykdo žaliavų ir produkcijos kokybės kontrolę, valdo ir planuoja maisto produktų gamybos technologinius procesus gamybos procese, diegia maisto saugos ir savikontrolės sistemas, kt. Taigi, maitinamų asmenų skaičius neįrodo maisto technologo turimos patirties aukščiau išvardintuose procesuose.

Dėl ekonominės naudos gavimo vykdant sutartis

Kaip nurodyta, kokybės kriterijus (K₂) – Valgiaraščiuose panaudotų ekologiškų maisto produktų energetinės vertės santykis įvertinamas pagal tai, kiek tiekėjo pateiktuose valgiaraščiuose procentais yra panaudota ekologiškų produktų (kiekį skaičiuojant kilo kalorijomis) pagal keturias aukščiau nurodytas maisto produktų grupes.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) išaiškinimu^[27], „pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sąsajumas su viešojo pirkimo objektu reiškia ne tik tinkamų kriterijų įtvirtinimą viešojo pirkimo sąlygose, tačiau ir užtikrinimą, jog tiekėjų pateikti atitikties nustatytiems ekonominio naudingumo kriterijams aprašymai (juose esantys tiekėjų įsipareigojimai ar patvirtinimai), susiję su įvairiais viešojo pirkimo sutarties vykdymo aspektais, būtų įtraukti į viešojo pirkimo sutartį bei vykdomi.“ Pažymėtina, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai pirkimo sąlygose turi būti nustatomi ne dėl to, kad būtų galima tik palyginti tiekėjų pasiūlymus, o tam, kad pasiūlymų vertinimo metu pamatuota ekonominė nauda būtų įgyvendinta vykdant sudarytą pirkimo sutartį. Kai tiekėjas pripažintas laimėtoju dėl to, kad jo pasiūlymas geriau už kitų pirkimo dalyvių pasiūlymus atitiko ekonominio naudingumo reikalavimus, toks jo pranašumas turi tiesiogiai atsispindėti ir sutartyje. Perkančiosios organizacijos pareiga – užtikrinti tinkamą sutarties vykdymo priežiūrą, o tiekėjui nevykdant / netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, taikyti sutartyje nustatytas sankcijas ir kt. priemones.

Atsižvelgiant į LAT formuojamą praktiką, Pirkimo sąlygose ir jo prieduose, atitinkamai ir sutarties projekte, turi būti aiškiai ir tiksliai nustatyta, kaip bus kontroliuojamas tiekėjų pasiūlymų pateikimo metu deklaruotas įsipareigojimas teikiant vaikų ir mokinių maitinimo paslaugas realiai naudoti ekologišką produkciją įgyvendinat viešojo pirkimo–pardavimo sutartis. Vertinamu atveju, Pirkimo sąlygų priedo Nr. 4 „Mokinių maitinimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis“, taip pat Pirkimo pagrindu sudarytų sutarčių^[28] (toliau – Sutartys) 6.2.1 punktuose įtvirtinta nuostata, kad užsakovas turi teisę „kontroliuoti ir prižiūrėti Paslaugų teikimo eigą, ar valgiaraščiuose panaudotų ekologiškų maisto produktų energetinės vertės santykis nesiskiria nuo pasiūlymo techninėje dalyje deklaruoto <...>“, nėra pakankama patiekalų gamyboje panaudotų ekologiškų produktų santykio kontrolei, kadangi nėra nustatytas ekologiškų produktų, iš kurių tiekėjas gamins patiekalus mokiniams, naudojimo kontrolės mechanizmas^[29], t. y. neužtikrinama, kad patiekalams gaminti tikrai bus naudojami ekologiški produktai, todėl valgiaraščiuose panaudotų ekologiškų maisto produktų energetinės vertės santykio tikrinimas nebetenka prasmės. Tai, kad pagal Sutartyse nustatytas sąlygas nėra galimybės užtikrinti tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. kad tiekėjas patiekalus mokiniams gamintų naudojant ekologiškus produktus, kurių energetinės vertės santykis atitiktų tiekėjo nurodytą pasiūlymo pateikimo metu, patvirtina ir 2019-11-29 Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašte Nr. 57S-(57.5.)-985 pateikta informacija, kad „2019 m. Radviliškio miesto ir rajono bendrojo lavinimo mokyklų maisto tvarkymo skyriuose maitinimą organizuoja VšĮ „Bruneros“ <...> Šiaulių VMVT pažymi, kad ekologiški maisto produktai patiekalų gamybai nenaudojami“.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančiosios organizacijos pasirinkti pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai yra neproporcingi pareigai racionaliai naudoti lėšas, todėl pažeidžia Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą viešųjų pirkimų tikslą – racionalų lėšų, skirtų paslaugoms įsigyti, panaudojimą, nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka suformuluota netinkamai, t. y. neaiški ir nekonkreti balų skyrimo tvarka, kas suteikia Perkančiajai organizacijai neribotas galimybes subjektyviam pasiūlymų vertinimui ir neužtikrina skaidraus balų skyrimo. Nurodyti kriterijaus (K2) / jo parametrų (K2.1, K2.2 ,K2.3, K2.4), kriterijaus (K3) vertinimo trūkumai pažeidžia Įstatymo 55 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Be to, rengdama Pirkimo sąlygas bei nustatydama ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijų (K2), Perkančioji organizacija neužtikrino jo privalomumo Sutarčių vykdymo metu ir tuo pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą pirkimo tikslą – racionalų lėšų naudojimą.

-

Atsižvelgdama į Vertinimo išvados II dalyje nustatytus pažeidimus ir į tai, kad Pirkimo pagrindu 2019-07-15 vaikų ir mokinių maitinimo sutartys su VšĮ „Bruneros“ sudarytos pažeidus Įstatymo nuostatas, taip pat į tai, kad vaikų ir mokinių maitinimo paslaugų teikimas pagal sutartis, kurių galiojimo termino pabaiga 2022 m. liepos mėn., ir toliau privalo būti užtikrintas, Tarnyba rekomenduoja Perkančiajai organizacijai svarstyti Pirkimo sutarčių galiojimo trumpinimo galimybes ir organizuoti naujo pirkimo procedūras.

Tarnyba prašo Perkančiosios organizacijos ne vėliau kaip per 21 d. d. nuo šios Vertinimo išvados gavimo dienos raštu informuoti Tarnybą apie priimtus sprendimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 ir 17 straipsniais, nesutikę su Tarnybos sprendimu, Jūs galite jį apskųsti teismui šio įstatymo nustatyta tvarka.

Perkančioji organizacija reikalauja, kad patvirtindamas savo atitiktį Pirkimo sąlygų 5 dalies „Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai“ lentelės skilties „Tinkamumas vykdyti profesinę veiklą, įskaitant reikalavimus, susijusius su įtraukimu į profesinius ar prekybos registrus“ eilutėje Nr. 2 įtvirtintam kvalifikacijos reikalavimui, tiekėjas turi pateikti vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašytą laisvos formos deklaraciją, kad paslaugų teikėjas pasiūlymo pateikimo dieną nėra įtrauktas į teritorinių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybų pateiktų nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašą.

Tarnyba primena, kad, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 7 dalies 1) punktu, perkančioji organizacija nereikalauja iš tiekėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, jeigu ji turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Kvalifikacijos metodikos 10 punkte: „<...> dokumentų nereikalaujama, jei  pirkimo vykdytojas turi galimybę  susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungęs prie nacionalinės duomenų bazės <...> arba naudodamasis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis <...>". Kadangi ši informacija yra viešai prieinama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklalapyje ir Perkančioji organizacija turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais pati, todėl negali prašyti tiekėjo jos pateikti.