|
Pirkimo sąlygų[3] 8.14 punkte nurodyta, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas bus atliekamas pagal šiuos vertinimo kriterijus: kainos kriterijus (C) (lyginamasis svoris 45), fotoelektrinių modulių gamintojo suteikiamos garantijos laikotarpio (T1) kriterijus (lyginamasis svoris 35), fotoelektrinių modulių gamintojo suteikiamos efektyvumo garantijos po 25 metų eksploatacijos laikotarpio (T2) kriterijus (lyginamasis svoris 15) ir keitiklių gamintojo suteikiamos garantijos laikotarpio (T3) kriterijus (lyginamasis svoris 5). Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ nurodyti minimalūs reikalavimai tiekiamai įrangai: fotoelektriniams moduliams – gamintojo produkto garantija ≥ 5 metai (gamintojo specifikacija), modulio efektyvumo garantija po 25 metų eksploatacijos (lyginant su nominalia) ≥ 80 % (gamintojo specifikacija), o keitikliams – gamintojo garantija ≥ 5 metai (gamintojo specifikacija). Kartu su pasiūlymais turėjo būti pateiktos gamintojų specifikacijos su nurodytais įrangos techniniais rodikliais.
Pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai[4]. Du iš jų nurodė, kad kriterijus T1 bus 25 metai, o kiti du, kad 35 metai. Tiekėjai, kurie nurodė, kad kriterijui T1 siūloma reikšmė bus 35 metai, pateikė gamintojų deklaracijas. Vienoje iš jų nurodyta, kad bus suteikiama išplėstinė (individuali) gamintojo garantija moduliams, kitoje – kad moduliams taikoma 35 metų veikimo garantija. Gamintojų teikiamos garantijos patvirtinamos gamintojų deklaracijomis ir jokio kito užtikrinimo, dėl siūlomo ilgesnio garantinio laikotarpio nėra. Pastebėtina, kad fotoelektrinių modulių gamintojo suteikiamos efektyvumo garantijos po 25 metų eksploatacijos laikotarpio (T2) kriterijaus ir keitiklių gamintojo suteikiamos garantijos laikotarpio (T3) kriterijaus reikšmės gamintojų techniniuose dokumentuose nurodytos, tačiau gamintojų suteikiamos modulių garantijos (T1) techniniuose dokumentuose nurodytos mažesnės, t. y. suteikiamas mažesnis garantinis terminas metais. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad įvairių šalių saulės modulių gamintojai suteikia moduliams 10-15 metų garantinį terminą, kuris tikėtina gamintojo apskaičiuotas atsižvelgiant į bendrą saulės modulių eksploatacinį laikotarpį, įvertinus aplinkos ir kitus galimus poveikius bei faktorius. Šios faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad tokios įrangos gamintojai paprastai taiko 10-15 metų garantinį terminą. Teoriškai ilgesnės garantijos galėtų būti suteikiamos, atsižvelgiant į atskirus šalių susitarimus, tačiau praktikoje tokių garantinių įsipareigojimų vykdymas 35 metų laikotarpiui, Tarnybos nuomone, yra nepagrįstos. Darytina išvada, kad gamintojų deklaracijos, jog jie suteikia gaminiui (tik esamo sandorio kontekste) 35 metų garantiją (nors rinkoje garantija yra ženkliai trumpesnė) yra deklaratyvios, neproporcingos ir nepagrįstos.
Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad būtent fotoelektrinių modulių gamintojo suteikiamos garantijos laikotarpio (T1) kriterijus lemia, kuris tiekėjas laimės pirkimą. Lyginat tiekėjų nurodytų kriterijų T1, gaunamų balų skaičių, jau padaugintą iš lyginamojo svorio, skirtumą sudaro net 10 balų (35-25), kai tuo tarpu T2 kriterijaus skirtumas 1,52 balo (apskaičiuoti balai 15-13,48), T3 kriterijaus – 3,33 (apskaičiuoti balai 5-1,67), net lyginat kainos kriterijų C – skirtumas tik 1,69 balo (apskaičiuoti balai 45-43,31).
Tarnybos vertinimu, nustatytas T1 kriterijus suteikia pranašumą tam, kuris nurodo didžiausią suteikiamą moduliams garantinį terminą metais, ir visiškai neatsižvelgiama į tai, ar toks gamintojo nurodytas terminas yra realus, ar tiekėjas sugebės realiai tiek metų egzistuoti rinkoje. Perkančioji organizacija, norėdama įsigyti maksimaliai našiausią ir ilgaamžiškiausią įrangą, t. y. su maksimaliai ilgu garantiniu terminu[5], ir nenustatydama maksimalios garantinio termino reikšmės, suteikia neribotą teisę tiekėjams teikti bet kokius garantinius terminus. Perkančioji organizacija, nustatydama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, turi objektyviai įvertinti situaciją ir nustatyti protingą terminą, suteikdama maksimalią garantinio termino reikšmę. Turi būti siekiama užtikrinti tiekėjų konkurenciją, o ne nepagrįstai ją iškreipti, tuo pačiu siekiant šalių interesų pusiausvyros nesudaryti sąlygų piktnaudžiavimui. Nustatytas T1 kriterijus nesukuria tos ekonominės naudos ir pridėtinės vertės, kurios tikimasi. Tarnyba nurodo, kad siekiant išvengti nepagrįstų tiekėjų deklaracijų apie garantinius terminus, Perkančioji organizacija turi nustatyti maksimalias reikšmes, virš kurių nebus suteikiami papildomi balai.
Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai (T1, T2, T3 ), nenustatant jiems maksimalių reikšmių, ir ypatingai kriterijui T1, skiriant dar ir didelį lyginamąjį svorį, neužtikrinamas objektyvus bei skaidrus pasiūlymų vertinimas, neužtikrinama veiksminga tiekėjų konkurencija ir pažeidžiami Įstatymo 55 straipsnio 5 dalies reikalavimai bei Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proporcingumo ir skaidrumo principai.
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad Pirkimo dokumentų 4 priede “Sutarties projektas“ nurodyta, kad garantijos suteikiamos tik Rangovo atliktiems darbams ir nenurodyta kaip tiekėjas vykdys įsipareigojimus, susijusius su T1, T2, T3 kriterijais.
Tarnyba pažymi, kad remiantis LAT išaiškinimu[6] „pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sąsajumas su viešojo pirkimo objektu reiškia ne tik tinkamų kriterijų įtvirtinimą viešojo pirkimo sąlygose, tačiau ir užtikrinimą, jog tiekėjų pateikti atitikties nustatytiems ekonominio naudingumo kriterijams aprašymai (juose esantys tiekėjų įsipareigojimai ar patvirtinimai), susiję su įvairiais viešojo pirkimo sutarties vykdymo aspektais, būtų įtraukti į viešojo pirkimo sutartį bei vykdomi.“ Pažymėtina, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai pirkimo sąlygose turi būti nustatomi ne dėl to, kad būtų galima tik palyginti tiekėjų pasiūlymus, o tam, kad pasiūlymų vertinimo metu pamatuota ekonominė nauda būtų įgyvendinta vykdant sudarytą pirkimo sutartį. Kai tiekėjas pripažintas laimėtoju dėl to, kad jo pasiūlymas geriau už kitų pirkimo dalyvių pasiūlymus atitiko ekonominio naudingumo reikalavimus, toks jo pranašumas turi tiesiogiai atsispindėti ir sutartyje. Perkančiosios organizacijos pareiga – užtikrinti tinkamą sutarties vykdymo priežiūrą, o tiekėjui nevykdant/netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, taikyti sutartyje nustatytas sankcijas ir kt. priemones.
Šiuo atveju, Sutarties projekte neįtvirtinta tiekėjo prievolė dėl visų (T1, T2, T3) kriterijų taikymo, todėl Tarnyba pažymi, kad Perkančioji organizacija, rengdama Pirkimo dokumentus bei nustatydama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, neužtikrino jų privalomumo Sutarties vykdymo metu ir tuo pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.
|
Komentarai
0 komentarų
Komentarai prie šio straipsnio nėra leidžiami