Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

39 straipsnis. Įrodinėjimo priemonės

1. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas kaip tinkamą priemonę, įrodančią, kad prekės, paslaugos ar darbai atitinka techninėse specifikacijose nurodytus reikalavimus ar kriterijus, pasiūlymų vertinimo kriterijus ar pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, pateiktų Lietuvos Respublikoje įsteigtos atitikties vertinimo įstaigos tyrimų ataskaitą ar pažymą. Perkančiosios organizacijos taip pat pripažįsta kitose šalyse įsteigtų lygiaverčių atitikties vertinimo įstaigų išduotas pažymas.

2. Jeigu tiekėjas negali gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažymų ar tyrimų ataskaitų arba negali jų gauti per nustatytą laiką dėl nuo tiekėjo nepriklausančių aplinkybių ir įrodo, kad prekės, paslaugos ar darbai atitinka techninėse specifikacijose nurodytus reikalavimus ar kriterijus, pasiūlymų vertinimo kriterijus ar pirkimo sutarties sąlygas, perkančioji organizacija pripažįsta ir kitas tinkamas priemones.

3. Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo – vieną ar kelis šiuos dokumentus: juridinio asmens vadovo patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopiją, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentus ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus. Dokumentai, kuriuose nenurodytas jų galiojimo terminas, turi būti išduoti ar atspausdinti iš informacinės sistemos ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki tos dienos, kurią perkančiosios organizacijos prašymu tiekėjas turi pateikti dokumentus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

4. Perkančioji organizacija bet kuriuo pirkimo procedūros metu gali paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti visus ar dalį dokumentų, patvirtinančių atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų nereikalaujama, kai:

1) perkančioji organizacija turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis;

2) perkančioji organizacija šiuos dokumentus jau turi iš ankstesnių pirkimo procedūrų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

6. Perkančioji organizacija gali nereikalauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, jeigu iš kitų šaltinių, negu nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, gali nustatyti pasiūlymo atitiktį keliamiems reikalavimams.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

Komentuojama VPĮ 39 straipsnio^[1] norma įgyvendina Direktyvos 2014/24/ES 44 straipsnio nuostatas ir atspindi jos 74-oje konstatuojamojoje dalyje išreikštą tikslą – užtikrinti lankstų ir proporcingą įrodinėjimo priemonių taikymą viešųjų pirkimų (toliau – pirkimas) procedūrose. Pagal šį reguliavimą perkančiosios organizacijos prašomo ženklinimo lygiavertiškumui įrodyti turėtų būti galima iš tiekėjų reikalauti pateikti trečiojo asmens patikrintus įrodymus. Vis dėlto turėtų būti leidžiamos ir kitos tinkamos įrodinėjimo priemonės, pavyzdžiui, gamintojo techniniai dokumentai, jeigu atitinkamas tiekėjas neturi galimybės gauti tokių pažymėjimų ar tyrimų ataskaitų arba negali jų gauti per atitinkamus terminus, su sąlyga, kad atitinkamas tiekėjas tokiomis priemonėmis įrodo, kad darbai, prekės ar paslaugos atitinka techninėse specifikacijose, pasiūlymų vertinimo kriterijuose ar viešojo pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – pirkimo sutartis) įvykdymo sąlygose nustatytus reikalavimus ar kriterijus.

1. VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė (bet ne pareiga) pirkimo dokumentuose nurodyti reikalavimą, kad tiekėjai, siekiantys pagrįsti siūlomų prekių, paslaugų ar darbų atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, pasiūlymų vertinimo kriterijams ir (ar) pirkimo sutarties vykdymo sąlygoms, perkančiajai organizacijai pateiktų Lietuvos Respublikoje įsteigtos atitikties vertinimo įstaigos tyrimų ataskaitą ar pažymą.

VPĮ 39 straipsnyje nustatyta konkrečių įrodinėjimo priemonių – atitikties vertinimo įstaigos tyrimo ataskaitų ar pažymų – taikymo apimtis, tiesiogiai nurodant, jog šios įrodinėjimo priemonės taikomos prekių, paslaugų ar darbų atitikčiai techninės specifikacijos reikalavimams pagrįsti, pasiūlymų vertinimo kriterijams bei pirkimo sutarties vykdymo sąlygoms pagrįsti. Nurodytu VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reguliavimu dėl siūlomo pirkimo objekto atitikties pirkimo sutarties vykdymo sąlygoms pagrindimo įgyvendinama idėja, kad, vertinant tiekėjo pasiūlymo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, svarbu vertinti ne tik situaciją pirkimo procedūros metu, bet taip pat atsižvelgti į pirkimu siekiamą viso pirkimo proceso efektyvumo tikslą, kad tiekėjas, laimėjęs pirkimą, tinkamai vykdytų pirkimo sutartį.

Pirkimo sutarties nuostatos turi derėti su techninės specifikacijos reikalavimais ir pirkimo dokumentais apskritai, todėl įstatymų leidėjas VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nurodė teisinių reikalavimų pasiūlymui šaltinių sąrašą – pasiūlymas turi atitikti ne tik pirkimo dokumentus (plačiai), techninės specifikacijos reikalavimus (siauriau), bet ir pirkimo sutarties sąlygas (konkrečiai). VPĮ 39 straipsnio kontekste pirkimo sutarties vykdymo sąlygos turėtų būti suprantamos kaip sąlygos, pagal kurias pirkimo sutartį vykdysiantis tiekėjas įsipareigoja laikytis tam tikrų reikalavimų, atitiktis kuriems konkrečiai yra vertinama ir įrodoma tik pirkimo sutarties vykdymo etape. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikoje, vertinant pirkimo sąlygose įtvirtintą reikalavimą, kad tiektina kava ir arbata turėtų kokybės ženklą MAX HAVELAAR, išaiškinta, jog kokybės ženklu MAX HAVELAAR žymimi sąžiningos prekybos produktai, įsigyti už palankią kainą, palyginti su rinkos kaina, ir palankiomis, palyginti su egzistuojančiomis rinkoje, sąlygomis iš smulkiuosius besivystančių šalių gamintojus vienijančių organizacijų. Šis kokybės ženklas grindžiamas keturiais kriterijais, būtent, kad sumokėta kaina turi padengti visas išlaidas ir apimti priemoką prie rinkos kainos, kad už gamybą turi būti mokama iš anksto ir importuotojas su gamintojais turi palaikyti ilgalaikius prekybinius santykius. Tokie kriterijai neatitinka techninės specifikacijos sąvokos apibrėžimo, nes šis apibrėžimas susijęs tik su pačių produktų, jų gamybos, pakuotės ar jų naudojimo charakteristikomis, o ne su sąlygomis, kuriomis tiekėjas juos įsigijo iš gamintojo. Tačiau šių kriterijų laikymasis apima pirkimo sutarčių įvykdymo sąlygų sąvoką^[2].

Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo ne kartą spręsta, jog tiekėjų pareigos pateikti įrodymus dėl prekės atitikties kokybės ar kitokio pobūdžio reikalavimams įgyvendinimas, t. y. pirkimo objekto atitikties momentas – galutinė pasiūlymų pateikimo diena ar tam tikra pirkimo sutarties vykdymo diena – iš esmės priklauso nuo to, ar atitinkamas reikalavimas įtvirtintas tik pirkimo sutarties projekte ar kitose nuostatose, kuriose apibrėžiamas pirkimo sutarties vykdymas, ar pagrindinėse pirkimo sąlygose – ypač techninėje specifikacijoje^[3]. Taigi, atitinkamus reikalavimus pirkimo objektui įtvirtinus pirkimo sutarties nuostatose, siūlomo objekto atitiktis nurodytiems reikalavimams turi būti įrodyta (pagrįsta) ne pasiūlymų pateikimo dieną, bet pirkimo sutarties vykdymo dieną.

Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 9 d. reglamento (EB) Nr. 765/2018, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93, 2 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad atitikties vertinimas – procesas, kurio metu nustatoma, ar gaminys, procesas, paslauga, sistema, asmuo arba įstaiga atitinka nustatytus reikalavimus. To paties reglamento 2 straipsnio 13 punkte nurodyta, kad atitikties vertinimo įstaiga – įstaiga, vykdanti atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, bandymus, sertifikavimą ir patikrinimus (analogiškai atitikties vertinimo įstaigos sąvoka apibrėžta VPĮ 2 straipsnio 1 dalyje). Nacionaliniu mastu atitikties vertinimo objektai, atitikties vertinimo reglamentavimo pagrindai, atitikties vertinimo subjektai ir jų funkcijos yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatyme. Pažymėtina, kad BĮ Nacionalinio akreditacijos biuro 2026 m. duomenimis^[4] Lietuvos Respublikoje (LR) yra daugiau kaip 200 akredituotų atitikties vertinimo įstaigų (šis skaičius yra nuolatos kintantis), atitinkančių teisės aktų ir (arba) standartų reikalavimus bei galinčių patvirtinti produkto, proceso, paslaugos ar vadybos sistemos atitiktį teisės aktų ir (arba) standartų reikalavimams.

VPĮ 39 straipsnio 1 dalis yra betarpiškai susijusi su VPĮ 37 straipsnio 4 dalyje apibrėžtais techninės specifikacijos parengimo būdais, įskaitant, bet neapsiribojant, perkančiosios organizacijos teise techninę specifikaciją parengti nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio 4 dalies komentarą). Teismų praktikoje išaiškinta, kad sertifikavimo (atestavimo) reguliavimu siekiama kelių tikslų: arba įrodyti siūlomo objekto atitiktį perkančiosios organizacijos iškeltiems reikalavimams, arba įrodyti, kad siūlomo objekto savybės ar specifikacija yra lygiavertė perkančiosios organizacijos nustatytiems funkciniams reikalavimams ar pageidaujamam rezultatui^[5].

VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga kaip tinkamus tiekėjų siūlomų prekių, paslaugų ar darbų atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams ir (ar) pirkimo sutarties vykdymo sąlygoms įrodymus pripažinti kitose šalyse įsteigtų lygiaverčių atitikties vertinimo įstaigų išduotas pažymas. Nurodyta perkančiosios organizacijos pareiga yra užtikrinamas, įskaitant, bet neapsiribojant, abipusio pripažinimo bei lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principų (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies komentarą) įgyvendinimas, todėl komentuojamo straipsnio nuostatos aiškinamos sistemiškai kartu su VPĮ 17 straipsnio normomis. Nurodyta nuostata, be kita ko, suteikiamos lygios galimybės pirkime dalyvauti tiek nacionaliniams, tiek užsienio tiekėjams, yra skatinama ir užtikrinama konkurencija.

2. VPĮ 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tiekėjo teisė pateikti ir perkančiosios organizacijos pareiga vertinti kitus, negu nurodyta VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje, įrodymus, pagrindžiančius tiekėjų siūlomų prekių, paslaugų ar darbų atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, pasiūlymų vertinimo kriterijams ar pirkimo sutarties vykdymo sąlygoms.

Pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalį tiekėjas šia teise gali pasinaudoti egzistuojant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: pirma, tiekėjas apskritai arba laiku negali gauti VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų (pažymų ar tyrimų ataskaitų) dėl nuo tiekėjo nepriklausančių priežasčių ir, antra, tiekėjas kitomis priemonėmis gali įrodyti, kad jo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus (kriterijus)^[6].

Pavyzdys

Perkančioji organizacija supaprastinto pirkimo sąlygose nurodė, kad tiekėjai, siekdami pagrįsti siūlomų prekių atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, turi pateikti kompetentingos LR atitikties vertinimo įstaigos (ar kitose šalyse įsteigtų lygiaverčių atitikties vertinimo įstaigų) išduotą pažymą. Tačiau atitinkamoje LR atitikties vertinimo įstaigoje reikalingos pažymos išdavimo procedūra yra ilgesnė negu pirkimo sąlygose nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas. Tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė įrodymus, kad kreipėsi į atitinkamą įstaigą, pateikdamas visus reikalingus dokumentus ir (ar) atlikdamas kitus reikalingus veiksmus, tačiau atitinkama įstaiga informavo tiekėją, kad atitikties vertinimo procedūros trunka ne mažiau kaip, pavyzdžiui, trisdešimt darbo dienų (tuo tarpu pirkimo sąlygose nurodytas pasiūlymo pateikimo terminas yra trumpesnis). Tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė prekių gamintojo techninę specifikaciją. Gamintojo techninėje specifikacijoje detaliai pagrindžiama, kad siūlomas objektas atitinka konkrečius pirkimo dokumentuose jam keliamus reikalavimus, įskaitant, atliktus bandymus kitoje nepriklausomoje institucijoje. Atsižvelgiant į tai, gamintojo techninė specifikacija laikytina atitikties vertinimo įstaigų išduotoms pažymoms analogiškos įrodomosios vertės dokumentu. Dėl to perkančioji organizacija turėtų priimti ir vertinti tiekėjo pateiktą gamintojo techninę specifikaciją.

Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje, aiškinant analogiškas nuostatas dėl lygiaverčių įrodymų pateikimo (pavyzdžiui, dėl VPĮ 46 straipsnio), laikomasi pozicijos, kad šis reguliavimas neturėtų būti taikomas pernelyg formaliai, t. y. taip, kad tiekėjai kitus (nei nustatyta pirkimo sąlygose) lygiaverčius įrodymus perkančiajai organizacijai galėtų pateikti tik objektyviai negalėdami gauti (apskritai arba per nustatytą terminą) atitikties vertinimo įstaigos tyrimų ataskaitos ar pažymos ir tai pagrindę (įrodę) perkančiajai organizacijai. Atsižvelgiant į siūlomo objekto atitikties keliamiems reikalavimams įrodinėjimo tikslą, tiekėjams turėtų būti leidžiama pasirinkti, kokiomis konkrečiai lygiavertėmis įrodinėjimo priemonėmis (laikantis toliau detalizuojamų reikalavimų) pagrįsti siūlomo objekto atitiktį atitinkamiems reikalavimams, jeigu toks tiekėjų pasirinkimas nelemia faktinio pirkimo dokumentų pakeitimo ir (arba) savideklaracijos, t. y. kai tiekėjas lygiaverte įrodinėjimo priemone nepakeičia perkančiosios organizacijos nustatytų techninių ar kokybinių reikalavimų turinio, nepateikia iš esmės naujų duomenų, kurie po pasiūlymo pateikimo termino pabaigos sukurtų arba patvirtintų iki šio termino pabaigos neegzistavusią atitiktį. Būtent tokios reikalavimų dėl konkrečių įrodinėjimo priemonių aiškinimo ir taikymo praktikos laikomasi LAT praktikoje^[7].

Taigi, perkančioji organizacija privalo įvertinti ne tik pirkimo sąlygose nurodytus, bet ir kitus tiekėjo pateiktus tinkamus lygiaverčius įrodymus, kuriais tiekėjas grindžia siūlomų prekių, paslaugų ar darbų atitiktį nustatytiems reikalavimams. Tokiu VPĮ 39 straipsnio 2 dalies reguliavimu, jo plačiu aiškinimu ir taikymu siekiama atverti konkurenciją konkrečiame pirkime bei užtikrinti VPĮ 1 ir 17 straipsniuose nustatytų tikslų ir principų įgyvendinimą. Plečiamasis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies aiškinimas iš esmės lemia tai, kad įrodinėjimo procesas pirkime gali vykti bet kokiomis tinkamomis, objektyviomis ir teisėtomis priemonėmis. Pabrėžtina, kad VPĮ 39 straipsnio 2 dalies nuostatų plečiamasis aiškinimas ir taikymas neturėtų būti suprantamas taip, jog įrodinėjimo priemonėms nėra keliami patikimumo, objektyvumo, patikrinamumo reikalavimai. Iš esmės patikrinama tiekėjo pasiūlymo atitikties vertinimo procedūra privalo būti vykdoma nešališkai, objektyviai. Su objektyvia pasiūlymų vertinimo procedūra nesuderinama tokia pirkimo sąlygose įtvirtinta tvarka, kai tiekėjo pasiūlymo atitiktis įrodinėjama nepatikimais duomenimis^[8]. Tiekėjų pasiūlymų atitiktis techniniams reikalavimams privalo būti pagrįsta gamintojų techniniais dokumentais ar kitais lygiaverčiais duomenimis, ypač tais atvejais, kai toks reikalavimas yra nustatytas pirkimo sąlygose. Viena vertus, tokiu būdu užtikrinamas gautos informacijos patikimumas ir patikrinamumas, nes perkančioji organizacija gauna informaciją iš objektyvaus ir nešališko šaltinio, paprastai nesuinteresuoto konkretaus pirkimo baigtimi. Kita vertus, užtikrinamas skaidrumo imperatyvas, įpareigojantis perkančiąją organizaciją, reikalavusią kartu su pasiūlymu pateikti, pavyzdžiui, gamintojo parengtus katalogus ir siūlomų prekių techninių charakteristikų aprašymus, laikytis savo pačios nustatytų sąlygų ir tiekėjų pasiūlymus vertinti išimtinai pagal pirkimo dokumentus^[9]. 

Dėl tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktinų atitiktį techniniams reikalavimams patvirtinančių duomenų kasacinio teismo yra pažymėta, kad paprastai tiekėjai, įrodydami, jog jų siūlomos prekės atitinka perkančiosios organizacijos paskelbtos techninės specifikacijos reikalavimus, jos prašomi (tai turi būti nurodyta pirkimo dokumentuose) pateikia arba kompetentingos institucijos oficialų dokumentą (bandymo protokolą, sertifikatą, pažymą, liudijimą ir pan.), arba gamintojo techninius dokumentus^[10]. Tačiau pažymėtina, kad nei VPĮ, nei teismų praktikoje neįtvirtintas gamintojo dokumentų absoliutumas, todėl perkančioji organizacija (o kilus ginčui – teismas) gamintojo dokumentus privalo įvertinti visų turimų dokumentų (duomenų) kontekste^[11]. Pavyzdžiui, kasacinis teismas, spręsdamas ginčą dėl atitikties reikalavimui šviestuvas turi turėti CE ženklinimą; pateikti įmonės gamintojos gaminio atitikties deklaraciją pagrindimo, yra konstatavęs, kad, inicijavus peržiūros procedūrą, be kita ko, dėl tiekėjo kartu su pasiūlymu pateiktos įmonės gamintojos gaminio atitikties deklaracijos netinkamumo, tiekėjas turėjo įrodyti, kad pateikta deklaracija atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus (priešingu atveju pateikto dokumento apskritai nebūtų galima laikyti „gaminio atitikties deklaracija“) ne tik subjekto pagrindu, t. y. ar deklaraciją parengė tinkamas subjektas, bet ir materialiuoju pagrindu, t. y., kad pateiktos deklaracijos turinys yra patikimas^[12].

Taigi, perkančiajai organizacijai nesuteiktos neribotos teisės savo nuožiūra konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo, faktą. Vadinasi, ji negali nustatyti ir tokių pirkimų sąlygų, kuriomis būtų sudaromos prielaidos tokia diskrecijos teise naudotis. Išvada dėl bet kurio pasiūlymo atitikties suformuluotiems reikalavimams pagrįstumo turi esminę reikšmę, nes nuo jų priklauso visų konkurso dalyvių galimybės konkuruoti ir sudaryti pirkimo sutartį. Tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tik tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, kad dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina. Jei iš objektyviai nepatikimų duomenų bei tiekėjo deklaracijos dėl jo tinkamumo perkančioji organizacija daro išvadą dėl šio kvalifikacijos atitikties, kiti tiekėjai ribojami veiksmingai kvestionuoti tokį perkančiosios organizacijos sprendimą^[13].

Kasacinio teismo taip pat yra konstatuota, kad tuo atveju, kai pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdintos tiksliais duomenimis, tokie techninės specifikacijos reikalavimai yra įvykdomi pateikiant konkrečius duomenis, o ne abstraktaus turinio įsipareigojimus, jog reikalavimai bus įvykdyti. Jeigu tiekėjo iš pradžių pateikta techninė dokumentacija nepagrindžia atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, vėliau tiekėjui negali būti leidžiama pateikti dokumentus, kurie netinkamą pasiūlymą darytų tinkamą^[14]. Vis tik šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sukurtų ir nesukurtų prekių techninių dokumentų įrodomoji galia (reikšmė) nepripažintina analogiška, nes nesukurtos prekės techninis dokumentas yra būsimos, o ne esamos prekės sudėties patvirtinimas, dar nesukurtų prekių gamintojo techninis dokumentas tokiu atveju yra ne patvirtinimas apie pagamintos prekės sudėtį, kokybę, gaminimo technologiją, naudojimą ir pan., bet jo įsipareigojimas pagaminti tam tikrus techninius parametrus atitinkančią prekę^[15].

Ypač pabrėžtina, kad tiekėjų paaiškinimams negali būti suteikiama tokia pati įrodomoji reikšmė kaip gamintojų techniniams dokumentams ar kitiems lygiaverčiams duomenims, kurie yra pradinis ir pagrindinis atitikties techninės specifikacijos reikalavimams vertinimo šaltinis. Kai dokumento (deklaracijos), kurį perkančioji organizacija laikė įrodančiu atitiktį pirkimo sąlygoms, šaltinis yra tiekėjas – suinteresuotas pirkimo procedūrų baigtimi jo dalyvis, šiame dokumente pateiktas tiekėjo teiginys, kad jis atitinka suformuluotus reikalavimus, negrindžiamas jokiais patikrinamais duomenimis, kurių objektyvumu, patikimumu būtų galima neabejoti, susidaro tautologinė situacija, pažeidžianti peržiūros procedūros veiksmingumo principą ir lemianti, kad (kito) tiekėjo galimybė efektyviai kvestionuoti perkančiosios organizacijos veiksmus tampa formali^[16]. Pirkimo dalyvio parengti techniniai dokumentai ir jo paaiškinimai dėl jo pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, esant dalyvių pretenzijų (ar perkančiosios organizacijos abejonių) dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms ir (ar) dėl to kilus ginčui, nepripažinti pakankamais reikalaujamai atitikčiai įrodyti^[17]. Kita vertus, tokios situacijos iš dalies negalima išvengti tais atvejais, kai pats tiekėjas yra prekių gamintojas, konkurse pateikiantis techninius dokumentus apie pagamintą prekę^[18]. Tačiau net ir tuo atveju, kai tiekėjas pats yra gamintojas ir dėl to gali išduoti techninius dokumentus, už kurių turinį pats atsako, jis nėra atleidžiamas nuo pareigos pateikti informaciją, atitinkančią objektyvumo, patikimumo, informacijos atsekamumo ir kitus kriterijus^[19].

Svarbu pažymėti, kad paaiškinimais ar deklaracijomis taip pat negali būti keičiama gamintojo techniniuose dokumentuose nurodoma informacija. Dėl to tais atvejais, kai paaiškinimais teigiama priešingai, nei nurodė gamintojas, arba siekiama pagrįsti kitokią išvadą, nei patvirtina gamintojo duomenys, didesnė įrodomoji reikšmė suteiktina gamintojų techniniams dokumentams ar kitiems lygiaverčiams duomenims^[20].

Galiausiai pabrėžtina, kad ne visais atvejais bet kokie kiti įrodymai (net ir atitinkantys objektyvumo, patikimumo reikalavimus) gali būti pripažįstami lygiaverčiais atitikties vertinimo įstaigų išduotiems dokumentams. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad matavimo vienetus, metrologinį laidavimą ir reguliavimą, matavimo priemonių tiekimą rinkai ir jų naudojimą, teisinę metrologinę priežiūrą, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas su matavimais susijusiose veiklos srityse reglamentuoja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas. Pagal Metrologijos įstatymą rinkai tiekiamos matavimo priemonės, skirtos naudoti teisinėje metrologijoje, turi turėti techniniais reglamentais arba kitais teisės aktais nustatytus žymenis ir (arba) ženklus, ir (arba) reikiamus liudijimus (sertifikatus), atitinkančius šio įstatymo, techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir įrodančius atliktą atitikties įvertinimą. Matavimo priemonės, neturinčios atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, gali būti naudojamos tik asmeniniams tikslams ir teisinei metrologijai nepriskirtose veiklos srityse. Todėl tokiais atvejais atitiktis Metrologijos įstatymo reikalavimams negali būti grindžiama abstrakčiais paaiškinimais ar deklaratyvaus pobūdžio dokumentais, o turi būti patvirtina būtent teisės aktuose nustatytais įvertinimo įrodymais^[21].

3. VPĮ 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, speciali nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties įrodinėjimo tvarka, t. y. kokių dokumentų ir įrodinėjimo priemonių perkančioji organizacija reikalauja iš tiekėjų, siekdama įsitikinti pasiūlymo atitiktimi VPĮ 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams.

Komentuojama VPĮ 39 straipsnio 3 dalis sistemiškai taikoma kartu su VPĮ 37 straipsnio 9 dalimi ir šios normos yra skirtos apsaugoti nacionalinius interesus nuo potencialių grėsmių, be kita ko, kilusių dėl rizikų, galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo požiūriu svarbiuose sektoriuose pirkimo sutarties vykdymo metu.

Doktrininiu požiūriu VPĮ 37 straipsnio 9 dalies reguliavime galima išskirti du būtinuosius elementus – specialųjį subjektą ir specialųjį pirkimo objektą, kurių abiejų egzistavimas yra būtina šios normos taikymo sąlyga. VPĮ 37 straipsnio 9 dalies prasme specialųjį statusą turinčiu subjektu laikytina perkančioji organizacija, kuri:

1) veikia gynybos srityje ar srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi;

2) yra įrašyta į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą (toliau – Saugiojo tinklo naudotojų sąrašas)^[22] arba

3) yra laikoma esminiu kibernetinio saugumo subjektu, nurodytu Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme (toliau – esminis subjektas).

Pagal VPĮ 37 straipsnio 9 dalį specialusis objektas – tai specialiojo subjekto įsigyjamas pirkimo objektas, apimantis VPĮ 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (toliau – BVPŽ)^[23] kodų prekes ar paslaugas, kai jos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šį pirkimo objektų sąrašą, kuriame nurodytos informacinių technologijų, ryšių, kritinės infrastruktūros, gynybos ir saugumo sektoriaus prekės bei paslaugos, kurių naudojimas gali kelti technologines rizikas nacionaliniam saugumui, patvirtino, atsižvelgdama būtent į technologines rizikas, susijusias su nacionaliniu saugumu. Svarbu pažymėti, kad VPĮ 37 straipsnio 9 dalis taikoma tiek tarptautinės vertės pirkimams, tiek supaprastintiems, įskaitant ir mažos vertės pirkimus, jeigu tenkinamos abi aukščiau aptartos sąlygos dėl specialaus subjekto statuso ir specialaus įsigyjamo pirkimo objekto. Mažos vertės pirkimams VPĮ 37 straipsnio 9 dalies nuostatos netaikomos tuomet, kai pirkimo sutarties vertė neviršija 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) be pridėtinės vertės mokesčio ir tiekėjui, subtiekėjui ar ūkio subjektui, kurio pajėgumais yra remiamasi, nėra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su perkančiosios organizacijos vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos perkančiosios organizacijos veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis. Tokiu atveju perkančioji organizacija iš prieinamų šaltinių įsitikina, kad prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas nėra registruoti (jeigu fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje nurodytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame valstybių ar teritorijų sąraše^[24] (detaliau žiūrėti VPĮ 92 straipsnio 14 dalies komentarą).

Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį VPĮ  37 straipsnio 9 dalies reikalavimams (detaliau žiūrėti VPĮ  37 straipsnio 9 dalies komentarą), taiko dviejų pakopų atitikties tikrinimą. Pažymėtina, kad tokiu reguliavimu yra užtikrinamas proporcingumo principo laikymasis, kai tiekėjams nesukuriama pernelyg didelė administracinė našta ir tuo pačiu yra sudaroma galimybė perkančiajai organizacijai, prieš priimant sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo įsitikinti galimo laimėtojo atitiktimi nustatytiems reikalavimams, tinkamai patikrinant duomenis. Toks dvipakopis modelis iš esmės atitinka bendrąją pirkimų teisėje taikomą tiekėjų savideklaracijos ir vėlesnio atitiktį pagrindžiančių dokumentų vertinimo tvarką, pagal kurią pirminiame etape prioritetas teikiamas pirkimo procedūrų operatyvumui, administracinės naštos mažinimui ir konkurencijos užtikrinimui, o galutinis ir išsamus atitikties vertinimas atliekamas tik galimo laimėtojo atžvilgiu.

Taigi, pirmiausia, iš kiekvieno tiekėjo reikalaujama pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją (Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracija)^[25]. Šioje deklaracijoje tiekėjas, be kita ko, deklaruoja, kad neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, t. y. pateikia atitinkamą informaciją apie save ir apie subtiekėjus, ūkio subjektus, kurių pajėgumais jis remiasi, bei juos kontroliuojančius asmenis. Tais atvejais, kai pasiūlymą teikia tiekėjų grupė, minėtą deklaraciją turi pildyti kiekvienas grupės narys (visi jungtinės veiklos partneriai). Taip pat, pagal poreikį deklaruojama, kad tiekėjo siūlomos prekės / paslaugos nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo (dėl kontroliuojančio asmens sąvokos detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 15¹ dalies komentarą) nėra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje nurodytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame valstybių ar teritorijų sąraše^[26] (detaliau žiūrėti VPĮ 92 straipsnio 14 dalies komentarą) / paslaugų teikimas nebus vykdomas iš anksčiau minėtame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų.

Pažymėtina, kad vien tik minėta tiekėjo deklaracija nesudaro pagrindo perkančiajai organizacijai automatiškai konstatuoti jo atitiktį VPĮ 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, todėl antrame nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties patikrinimo etape iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo (tik iš galimo pirkimo laimėtojo) atitikčiai įrodyti yra reikalaujama pateikti vieną ar kelis dokumentus, nustatytus VPĮ 39 straipsnio 3 dalyje. Toks reguliavimas suponuoja, kad ši tiekėjo deklaracija turėtų būti vertinama kaip pirminė savideklaracija, kuri savaime nepanaikina perkančiosios organizacijos pareigos atlikti detalų tiekėjo atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams vertinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiajai organizacijai suteikiama diskrecija reikalauti vieno ar kelių dokumentų atitikčiai įrodyti, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad dokumentų sąrašas nėra baigtinis, perkančiajai organizacijai suteikiama teisė reikalauti tiekėjų pateikti ir kitus jai priimtinus dokumentus. Vis dėlto ši perkančiosios organizacijos diskrecija nėra neribota. VPĮ 39 straipsnio 3 dalies nuostatas būtina aiškinti sistemiškai su VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintu proporcingumo principu, todėl perkančiosios organizacijos reikalaujami pateikti dokumentai turi būti objektyviai susiję su VPĮ 37 straipsnio 9 dalies reikalavimų vertinimu, o dokumentų apimtis negali būti perteklinė ar nepagrįstai apsunkinanti tiekėjų dalyvavimą pirkime. Atitinkamai perkančioji organizacija negalėtų reikalauti tokių dokumentų ar duomenų, kurie nėra reikšmingi nacionalinio saugumo rizikų vertinimui arba iš kurių turinio negalima nustatyti, ar tiekėjas, subtiekėjas, gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys turi ryšių su valstybėmis ar teritorijomis, nurodytomis VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje nustatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame valstybių ar teritorijų sąraše^[27]. Perkančioji organizacija turi pareigą užtikrinti realų ir aktualų tiekėjo atitikties VPĮ 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams patikrinimą, tačiau kartu laikytis proporcingumo, skaidrumo, lygiateisiškumo principų bei nepaversti dokumentų pateikimo savitiksliu.

Komentuojamoje dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo reikalauja pateikti šiuos dokumentus:

1) jeigu tiekėjas, gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo – juridinio asmens vadovo patvirtintos juridinio asmens steigimo dokumentų kopijos, Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašo arba atitinkamų valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentų ar kitų perkančiajai organizacijai priimtinų dokumentų;

2) jeigu tiekėjas, gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopijos, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopijos, pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkamų valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentų ar kitų perkančiajai organizacijai priimtinų dokumentų.

Pažymėtina, kad VPĮ 39 straipsnio 3 dalyje aiškiai įtvirtintas atitikčiai įrodyti tiekėjo teikiamų dokumentų aktualumo reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad atitikčiai VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje nustatytiems reikalavimams įvertinti esminę reikšmę turi aktuali tiekėjo padėtis, ypač tiekėjo dalyvio struktūra, valdymo organų sudėtis ar tiekėjo (fizinio asmens) gyvenamosios vietos duomenys. Dokumentai, kuriuose nenurodytas jų galiojimo terminas, turi būti išduoti ar atspausdinti iš informacinės sistemos ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki tos dienos, kurią perkančiosios organizacijos prašymu tiekėjas turi pateikti dokumentus. Toks dokumentų ar duomenų aktualumo reikalavimas grindžiamas tuo, kad nacionalinio saugumo rizikų vertinimas yra dinamiškas ir kintantis, priklausomai nuo tiekėjo struktūros, kontrolės, nuosavybės santykių ir kitų aplinkybių pasikeitimo, todėl perkančioji organizacija turi remtis aktualiausiais ir patikrinamais įrodymais.

4. VPĮ 39 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė bet kuriuo pirkimo procedūros metu paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti visus ar dalį dokumentų, patvirtinančių atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje nustatytiems nacionalinio saugumo reikalavimams, jeigu toks dokumentų pateikimas yra būtinas užtikrinti tinkamą pirkimo procedūrų atlikimą.

Komentuojama VPĮ 39 straipsnio 4 dalis sistemiškai aiškintina kartu su VPĮ 39 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta bendra taisyklė, kad išsamūs atitiktį pagrindžiantys dokumentai paprastai reikalaujami iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo ir VPĮ 17 straipsnyje nustatytais proporcingumo, skaidrumo, lygiateisiškumo principais. Perkančioji organizacija nėra saistoma vien tik formaliu dokumentų vertinimo momentu. Ši teisės norma suteikia jai galimybę papildomai tikrinti tiekėjo atitiktį nacionalinio saugumo reikalavimams, tuomet, kai pirkimo procedūros metu kyla pagrįstų abejonių dėl tiekėjo, subtiekėjo, ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojo ar juos kontroliuojančių asmenų atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams. Vis dėlto ši perkančiosios organizacijos teisė nėra absoliuti ir neribojama. Pačioje normoje expressis verbis nustatyta, kad dokumentų pateikimo reikalavimas bet kuriuo pirkimo procedūros metu (ir po jau įvykdyto atitikties vertinimo) turi būti tik tuomet, kai yra siekiama užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą. Vadinasi, dokumentų papildomas pareikalavimas turi būti grindžiamas objektyviu poreikiu, laikantis proporcingumo principo ir turi būti reikalaujama tik tokių dokumentų, kurie yra būtini ir pakankami konkrečioms aplinkybėms įvertinti. Analogiška taisyklė, leidžianti bet kuriuo pirkimo procedūros metu paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti visus ar dalį patvirtinančių dokumentų, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą, yra taikoma ir vertinant pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams (detaliau žiūrėti VPĮ 50 straipsnio 4 dalies komentarą). Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties vertinimo kontekste, atsižvelgiant į atitinkamų rizikų dinamiškumą, toks reguliavimas leidžia perkančiajai organizacijai vertinti galimas rizikas ne tik pirminio pasiūlymų vertinimo metu, bet ir vėlesniuose etapuose, paaiškėjus naujiems duomenims apie pasikeitusią tiekėjo struktūrą, apie ketinamų įsigyti prekių kilmę ar paslaugų teikimo teritoriją.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši teisė nesuteikia perkančiajai organizacijai galimybės keisti, pildyti pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ar nustatyti naujų reikalavimų. Papildomų dokumentų prašymas atitikčiai įrodyti negali lemti naujų pareigų tiekėjams nustatymo ar naujų sąlygų iškėlimo, o turi būti skirtas tik pirkimo dokumentuose jau nustatytų reikalavimų patikrinimui. Be to, svarbu užtikrinti vienodą požiūrį į tiekėjus esant identiškoms situacijoms, nepažeisti lygiateisiškumo principo ir vengti nepagrįsto konkurencijos ribojimo.

5. VPĮ 39 straipsnio 5 dalyje nustatyti atvejai, kai perkančioji organizacija neprivalo reikalauti iš tiekėjo pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, patvirtinančių atitiktį VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje nustatytiems nacionalinio saugumo reikalavimams.

Komentuojamos normos tikslas yra išvengti formalaus ir perteklinio dokumentų reikalavimo, kai perkančioji organizacija reikiamus duomenis gali gauti savarankiškai arba juos jau turi iš ankstesnių pirkimo procedūrų. Perkančioji organizacija gali nereikalauti tiekėjo pateikti VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, patvirtinančių atitiktį VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje nustatytiems nacionalinio saugumo reikalavimams, šiais atvejais:

1) kai perkančioji organizacija turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata iš esmės atitinka VPĮ 50 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintą reguliavimą dėl išimčių, kai nereikalaujama dokumentų, įrodančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams (detaliau žiūrėti VPĮ 50 straipsnio 7 dalies komentarą). VPĮ 39 straipsnio 5 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi“ reiškia, kad perkančioji organizacija turi realią galimybę savarankiškai, be tarpininkavimo, be papildomo tiekėjo sutikimo, susipažinti su dokumentais, o prieiga prie tokių dokumentų yra nemokama. Pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija turi aiškiai nurodyti, kokių dokumentų nereikalaus iš tiekėjų, atsižvelgiant į tai, kad juos galės pati rasti paskelbtus viešai nacionalinėse duomenų bazėse. Pažymėtina, kad šiuo metu CVP IS nėra įdiegtas funkcionalumas, kuris leistų perkančiosioms organizacijoms savarankiškai ir tiesiogiai patikrinti duomenis apie tiekėjų, gamintojų, juos kontroliuojančių asmenų atitiktį visiems nacionalinio saugumo reikalavimams. Dėl to praktikoje perkančiosios organizacijos šių reikalavimų atitikties vertinimo procese iš esmės remiasi tiekėjų pateikiamais deklaruojamais duomenimis ir dokumentais;

2) perkančioji organizacija šiuos dokumentus jau turi iš ankstesnių pirkimo procedūrų. Ši nuostata iš esmės atitinka VPĮ 50 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtintą reguliavimą dėl išimčių, kai nereikalaujama dokumentų, įrodančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams (detaliau žiūrėti VPĮ 50 straipsnio 7 dalies komentarą) ir yra skirta administracinės naštos mažinimui, pirkimo proceso operatyvumui užtikrinti. Vis dėlto vien formalus dokumentų turėjimo iš ankstesnių pirkimo procedūrų faktas nesudaro pagrindo nereikalauti aktualių dokumentų iš naujo. Perkančioji organizacija turi įvertinti, ar jos turimi duomenys yra vis dar aktualūs, galiojantys ir pakankami konkretaus pirkimo kontekste.

6. VPĮ 39 straipsnio 6 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos teisė nereikalauti VPĮ 39 straipsnio 3 dalyje nustatytų dokumentų, jeigu iš kitų šaltinių, nei nustatyti šio straipsnio 5 dalyje, ji gali nustatyti atitiktį nacionalinio saugumo reikalavimams.

Komentuojama VPĮ 39 straipsnio 6 dalis sudaro galimybę vertinti tiekėjo atitiktį VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje nustatytiems nacionalinio saugumo reikalavimams, kai reikalinga ir aktuali informacija apie jo atitiktį šiems reikalavimams yra prieinama iš kitų patikimų šaltinių. Ši nuostata papildo VPĮ 39 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą reguliavimą, tik skirtingai, nei minėtoje 5 dalyje, kurioje nurodomi konkretūs šaltiniai (nacionalinės duomenų bazės ir CVP IS priemonės), VPĮ 39 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas platesnis reguliavimas, leidžiantis perkančiajai organizacijai remtis ir kitais patikimais šaltiniais. Pavyzdžiui, tokiais šaltiniais gali būti prieinami oficialūs registrai, valstybės institucijų skelbiama informacija, gamintojų ar tiekėjų oficialiai skelbiama informacija ir kiti objektyvūs, aktualūs ir patikrinami duomenys.

[1] Komentuojamos VPĮ 39 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 44 straipsnio normas.

[2] ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10.

[3] LAT 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-969/2018; 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-378/2018.

[4] http://db.nab.lt/ais/accreditation.

[5] LAT 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015.

[6] Brussels Commentary on EU Public Procurement Law, edited by Michael Steinicke, Peter L. Vesterdorf, Nomos, C.H.BECK, Hart, publishing, 2018 m., p. 557.

[7] LAT 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-381/2021; 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022.

[8] LAT 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika, 2013.

[9] LAT 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-690/2018.

[10] LAT 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011.

[11] LAT 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012.

[12] LAT 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-969/2018.

[13] LAT 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011, 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013.

[14] LAT 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-690/2018.

[15] LAT 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-969/2018.

[16] LAT 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011.

[17] LAT 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018.

[18] LAT 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika, 2013.

[19] LAT 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-378/2018.

[20] LAT 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-690/2018.

[21] LAT 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012.

[22] Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“.

[23] Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas, nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 2195/2002.

[24] Valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais yra remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“.

[25] Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracija, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1S-233 „Dėl Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijos tipinės formos patvirtinimo“.

[26] Valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais yra remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“.

[27] Valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais yra remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“.