56 straipsnis. Gyvavimo ciklo sąnaudos

1. Gyvavimo ciklo sąnaudos apima prekių, paslaugų ar darbų gyvavimo laikotarpiu patiriamas visas šias išlaidas ar jų dalį:

1) perkančiųjų organizacijų ar kitų naudotojų patiriamas išlaidas:

a) su įsigijimu susijusias išlaidas, įskaitant kainą;

b) naudojimo išlaidas, pavyzdžiui, energijos ar kitų išteklių suvartojimo išlaidas;

c) eksploatavimo išlaidas;

d) gyvavimo ciklo pabaigos išlaidas, pavyzdžiui, atliekų surinkimo, perdirbimo išlaidas;

2) išlaidas, susijusias su prekių, paslaugų ar darbų gyvavimo laikotarpiu sukeliamais išoriniais aplinkos veiksniais, jeigu įmanoma nustatyti ir patikrinti tokių išlaidų piniginę vertę. Tokios išlaidos gali būti susijusios su šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų ar kitų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu, klimato kaitos mažinimu.

    2. Kai perkančioji organizacija ketina vertinti sąnaudas pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, ji pirkimo dokumentuose nurodo, kokius duomenis savo pasiūlyme turi pateikti tiekėjas ir kokį metodą taikys perkančioji organizacija, vertindama gyvavimo ciklo sąnaudas pagal tiekėjo pateiktus duomenis.

    3. Perkančiosios organizacijos pasirinktas metodas, pagal kurį vertinamos su išoriniais aplinkos veiksniais susijusios sąnaudos, turi atitikti visas šias sąlygas:

1) jis turi būti pagrįstas objektyviai patikrinamais ir nediskriminaciniais kriterijais. Šis metodas negali tam tikriems tiekėjams sudaryti nepagrįstai palankesnių ar nepalankesnių sąlygų, ypač jeigu jis nebuvo sukurtas taikyti nuolat ir pakartotinai;

2) informaciją apie jį gali gauti visi suinteresuoti subjektai;

3) perkančiosios organizacijos prašomus duomenis turi gebėti pateikti pareigingas tiekėjas įprastomis pastangomis, įskaitant tiekėjus iš trečiųjų šalių, pasirašiusių Pasaulio prekybos organizacijos sutartį dėl viešųjų pirkimų ar kitus Europos Sąjungą įpareigojančius tarptautinius susitarimus.

   4. Vertinant gyvavimo ciklo sąnaudas, turi būti taikomi Europos Sąjungos teisės aktu patvirtinti privalomi bendrieji gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodai, įskaitant metodus, patvirtintus Direktyvą 2009/33/EB įgyvendinančiais nacionaliniais teisės aktais.

 

Įstatymų leidėjo tikslas yra skatinti europinių gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimo koncepcijų plėtrą ir naudojimą, kad viešieji pirkimai labiau palaikytų tvarų Europos Sąjungos ir atskirų valstybių narių ekonomikos augimą^[1]. Įstatymų leidėjas perkančiosioms organizacijoms nenustatė prievolės vertinti pasiūlymus, atsižvelgiant į gyvavimo ciklo sąnaudas, tačiau atitinkamų prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas savanoriškai vertinant šį kriterijų prisideda prie racionalaus lėšų panaudojimo principo užtikrinimo (žiūrėti detaliau VPĮ 17 straipsnio komentarą), kadangi vien prekių įsijimo kaina neleidžia objektyviai įvertinti perkančiosios organizacijos realiai patiriamų ar ateityje (viso prekės, paslaugos ar darbo rezultato gyvavimo metu) patirtinų išlaidų. Be to, gyvavimo ciklo sąnaudų metodas yra dalis socialinės atsakomybės: ilgesnis gyvavimo ciklas reiškia mažesnį vartojimą, kas atitinkamai reiškia ir mažesnę taršą. Dėl to gyvavimo ciklo įvertinimas yra neatsiejama ES ir nacionalinės viešųjų pirkimų politikos dalis.

Gyvavimo ciklo sąnaudos yra atskiras ir savarankiškas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus (žiūrėti detaliau VPĮ 55 straipsnio 1 dalies komentarą). Gyvavimo ciklo sąnaudos įprastai vertinamos energetikos ar transporto sektoriuje veikiančių perkančiųjų organizacijų, siekiant tiksliai įvertinti įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų gyvavimo ciklo sąnaudas viso gyvavimo ciklo laikotarpiu (įsigijimo, naudojimo, eksploatavimo, perdirbimo ar utilizavimo).

Gyvavimo ciklo sąnaudų sąvoka apima visas išlaidas per darbų, prekių ar paslaugų gyvavimo ciklą. Tai reiškia, kad vertinant gyvavimo ciklo sąnaudas, gali būti įtraukiamos visos sąnaudos, kaip antai atliktinų mokslinių tyrimų, kūrimo, gamybos, transporto, naudojimo, priežiūros ir šalinimo gyvavimo ciklo pabaigoje sąnaudos, tačiau taip pat gali būti įtrauktos sąnaudos dėl išorinių aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, užterštumo, kurį sukelia produktui skirtų žaliavų gavyba arba pats produktas ar jo gaminimas, jeigu jos gali būti išreikštos pinigine verte ir gali būti vykdoma jų stebėsena^[2].

Pasirinkdama tiekėjų pasiūlymus vertinti pagal gyvavimo ciklo sąnaudas, perkančioji organizacija sukuria mechanizmą, pagal kurį galima įvertinti įprastai tarpusavyje sunkiai palyginamus tiekėjų pasiūlymus, kadangi skirtingiems pasiūlymams skiriamas skirtingas įvertinimas ekonominio naudingumo balais, atsižvelgiant į gyvavimo ciklo vertinimo metodikoje panaudojant svertinius koeficientus, nustatytus perkančiosios organizacijos prioritetus. Skirtingoms sąnaudų kategorijoms suteikiami lyginamieji svoriai, o bendras sąnaudų įvertinimas apskaičiuojamas panašia tvarka kaip ir geriausias kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis^[3].

Vis dėlto į tam tikrus gyvavimo ciklo sąnaudų elementus (pavyzdžiui, vidutinis energijos išteklių suvartojimas) gali būti atsižvelgiama ir perkančiajai organizacijai pasirinkus tiekėjų pasiūlymus vertinti pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas)^[4]. Įstatymų leidėjas nustatė, kad perkančiosioms organizacijoms taikant kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio pasiūlymų vertinimo kriterijų, be kita ko, gali būti atsižvelgiama į įvairiausius kokybės, aplinkos apsaugos, socialinius kriterijus, tačiau visada turi būti vertinamas ir kainos ar sąnaudų elementas. Vertinami kriterijai turi būti susiję su perkamo objekto  tam tikrais ar visais gyvavimo ciklo etapais (nuo produktui skirtų žaliavų išgavimo iki produkto utilizavimo), jie turi užtikrinti tiekėjų konkurenciją, būti efektyviai patikrinami ir jais perkančiajai organizacijai negali būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė^[5],[6].

Atsižvelgiant į tai, kad perkančiosios organizacijos turi teisę vertinti tiekėjų pasiūlymus pagal ne visas, o dalį gyvavimo ciklo sąnaudų,, pavyzdžiui, tik į naudojimo kaštus,  pasiūlymų vertinimas pagal VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus iš esmės lemia panašų rezultatą tuo aspektu, nes taip perkančioji organizacija gali bent iš dalies įvertinti svarbias prekės objekto sąnaudas, t. y. nepatirti neplanuotų išlaidų. Dėl to pasirinkus pasiūlymų vertinimą pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, siūlytina atsižvelgti į viso gyvavimo ciklo metu atsirandančias išlaidas, o ne tik atskiras jų dalis.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pasirinkus pasiūlymus vertinti atskiru ir savarankišku gyvavimo ciklo sąnaudų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 2 punktas), gyvavimo ciklo sąnaudos, kaip nurodyta pirmiau, priešingai nei kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio vertinimo atveju, privalo būti vertinamos arba vadovaujantis ES patvirtintais gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodais (žiūrėti detaliau VPĮ 56 straipsnio 4 dalies komentarą toliau), arba pačios perkančiosios organizacijos patvirtintais gyvavimo ciklo sąnaudų metodais, kurie atitinka VPĮ 56 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus (žiūrėti detaliau VPĮ 56 straipsnio 3 dalies komentarą).

Komentaro autorių nuomone, atitinkamos prekių, paslaugų ar darbų savybės turi būti vertinamos metodiškai, atsižvelgiant į viso gyvavimo ciklo metu patiriamas sąnaudas. Tik pasiūlymų vertinimas, atsižvelgiant į visas gyvavimo ciklo metu patiriamas sąnaudas, leidžia perkančiajai organizacijai visapusiškai ir objektyviai įvertinti viso gyvavimo ciklo metu patiriamas sąnaudas, kitu atveju perkančioji organizacija rizikuoja įsigyti prekes, paslaugas ar darbus, kurių gyvavimo ciklo metu patirtų nenumatytas sąnaudas.

Gyvavimo ciklo sąnaudų metodas pagal taikymo apimti gali būti skirstomas į tokius laipsnius:

1) perkančioji organizacija pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje neįtvirtina konkrečių pirkimo objekto reikalavimų (pvz., įrangos veikimo, pagaminimo ir pan.) ir tokiu būdu leidžia tiekėjams siūlyti įvairias technines charakteristikas atitinkančius pirkimo objektus (pavyzdžiui, tiek dyzelinius, tiek benzininius, tiek suskystintomis dujomis, tiek elektra, tiek bet kokiu kitu kuru varomus autobusus), taip pat vertina visas VPĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodytas gyvavimo ciklo sąnaudas (įsigijimo, naudojimo, eksploatavimo, atliekų tvarkymo, kitas susijusias išlaidas);

 2) perkančioji organizacija pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje neįtvirtina konkrečių pirkimo objekto reikalavimų (pvz., įrangos veikimo, pagaminimo ir pan.) ir tokiu būdu leidžia tiekėjams siūlyti įvairias technines charakteristikas atitinkančius pirkimo objektus (pavyzdžiui, tiek dyzelinius, tiek benzininius, tiek suskystintomis dujomis, tiek elektra, tiek bet kokiu kitu kuru varomus autobusus), tačiau vertina ne visas VPĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodytas gyvavimo ciklo sąnaudas (pavyzdžiui, tik įsigijimo ir naudojimo išlaidas);

3) perkančioji organizacija pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje įtvirtina konkrečius pirkimo objekto  reikalavimus ir tokiu būdu leidžia tiekėjams siūlyti tik konkrečius reikalavimus atitinkančias įvairių technines charakteristikų (modifikacijų) pirkimo objektus (pavyzdžiui, tik dyzeliniu kuru varomus autobusus), tačiau vertina visas VPĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodytas gyvavimo ciklo sąnaudas (įsigijimo, naudojimo, eksploatavimo, atliekų tvarkymo, kitas susijusias išlaidas);

4) perkančioji organizacija pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje įtvirtina konkrečius pirkimo objekto  reikalavimus ir tokiu būdu leidžia tiekėjams siūlyti tik konkrečius reikalavimus atitinkančias įvairių technines charakteristikų (modifikacijų) pirkimo objektus (pavyzdžiui, tik dyzeliniu kuru varomus autobusus), tačiau vertina ne visas VPĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodytas gyvavimo ciklo sąnaudas (pavyzdžiui, tik įsigijimo ir naudojimo išlaidas).

Kuo daugiau konkrečių reikalavimų perkančioji organizacija nustato techninėje specifikacijoje ir kuo mažiau gyvavimo ciklo sąnaudų sudedamųjų dalių vertina, tuo pasirinktas gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodas yra labiau ribotas ir tampa panašesnis į kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio ekonominio naudingumo vertinimo metodą (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

VPT yra parengusi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gaires^[7], kuriose taip pat aprašomas gyvavimo ciklo sąnaudų metodas, jo privalumai ir trūkumai bei praktinės pritaikymo galimybės.

VPĮ 56 straipsnyje^[8] nustatyta tvarka, kaip perkančioji organizacija turi vertinti gyvavimo ciklo sąnaudas, kokius duomenis perkančioji organizacija tokiu atveju privalo nurodyti pirkimo dokumentuose, nustatyti gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodai.

 

1. VPĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvavimo ciklo sąnaudos apima visas prekių, paslaugų ar darbų gyvavimo (galiojimo) laikotarpiu ir pasibaigus tokiam laikotarpiui naudotojo, vartotojo, užsakovo ar kitų asmenų patiriamas išlaidas ar jų dalį, kurios visos turi būti vertinamos siekiant nustatyti gyvavimo ciklo sąnaudas.

Gyvavimo ciklo sąnaudas pagal jas patiriančius subjektus galima skirstyti į:

a) prekių, paslaugų ar darbų naudojimo metu perkančiųjų organizacijų ar kitų naudotojų patiriamas išlaidas – tiesioginio naudojimo išlaidas (VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas); ir

b) kitų asmenų, kurie tiesiogiai nesinaudoja įsigyjamomis prekėmis, paslaugomis ir darbais patiriamas išlaidas, jei tokios gali būti apskaičiuojamos – su naudojimu nesusijusias išlaidas (VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte).

 

Įstatymų leidėjas VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte pirmiau nurodytas tiesioginio naudojimo išlaidas skirsto į:

a) su įsigijimu susijusias išlaidas. Tokiomis išlaidomis laikomos prekės, paslaugos ar darbų kaina, perkančiosios organizacijos privalomi mokėti mokesčiai, transportavimo, montavimo sertifikavimo, žymėjimo, pritaikymo naudojamoms sistemoms, darbuotojų apmokymo, vertimo išlaidos ir bet kokios kitos su prekės, paslaugos ar darbų rezultato parengimu naudoti susijusios išlaidos;

b) naudojimo išlaidas – išlaidas, patiriamas naudojant prekes, paslaugas ar darbų rezultatą. Tokiomis išlaidomis laikomos elektros, šilumos ar kitos energijos, kuro, žmogiškųjų ar kitų išteklių suvartojimo išlaidos, pagalbinių priemonių, reikalingų pirkimo objektui veikti, įsigijimo kaštai;

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija siekia įsigyti lazerinio pjaustymo stakles. Iš viešai prieinamos informacijos yra žinoma, kad perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančios lazerinio pjaustymo staklės dėl skirtingų gamybos technologijų ir jos metu naudojamų medžiagų kokybės skiriasi pagal suvartojamos elektros energijos kiekį. Taip pat perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančios lazerinio pjaustymo staklės priklausomai nuo atitinkamo gamintojo gali reikalauti 1 arba 2 asmenų jas aptarnaujančio personalo (perkančiosios organizacijos darbuotojų).

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes perkančioji organizacija tokiu atveju atrinkdama pirkimo laimėtoją gali vertinti tiekėjų siūlomų lazerinio pjaustymo staklių gyvavimo ciklo sąnaudas, didesnį ekonominio naudingumo balą skirdama mažiau elektros energijos suvartojančioms ir tik 1 asmens aptarnaujančio personalo reikalaujančioms lazerinio pjaustymo staklėms. Tuo tarpu daugiau elektros energijos naudojančios lazerinio pjaustymo staklės, reikalaujančios 2 asmenų aptarnavimo personalo būtų vertinamos mažesniu ekonominio naudingumo balų skaičiumi, kadangi jų gyvavimo ciklo sąnaudos būtų didesnės, o perkančioji organizacija įsigytų tokias stakles tik tuo atveju, jeigu jų kaina būtų atitinkamai mažesnė ar kiti perkančiosios organizacijos vertinami kriterijai būti tenkinami labiau (perkančioji organizacija skirtų didesnį ekonominio naudingumo balą) nei mažesnėmis gyvavimo ciklo sąnaudomis pasižyminčių staklių.

Pažymėtina, kad nors šiame pavyzdyje nėra nurodyta, tačiau vertindama gyvavimo ciklo sąnaudas perkančioji organizacija gali vertinti ne tik lazerinių pjaustymo staklių naudojimo, tačiau iš kitus (įsigijimo, eksploatavimo, demontavimo, transportavimo, utilizavimo) kaštus.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija siekia įsigyti administracinio pastato statybos rangos darbus. Iš viešai prieinamos informacijos yra žinoma, kad priklausomai nuo statybos rangos metu taikomų darbo metodų ir naudojamų medžiagų skiriasi administracinių pastatų šiluminė varža bei patiriamų valymo išlaidų dydis (aukštesnės kokybės grindų danga bei fasado apdailos medžiagos reikalauja mažiau priežiūros, gali būti valomos rečiau, nanodanga padengti selektyviniai stiklai yra nuplaunami lietaus, todėl jų nereikia valyti mechaniškai).

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes perkančioji organizacija tokiu atveju atrinkdama pirkimo laimėtoją gali vertinti tiekėjų siūlomų statybos rangos darbų rezultato gyvavimo ciklo sąnaudas, didesnį ekonominio naudingumo balą skirdama mažesnį šilumos energijos suvartojimą bei mažesnes valymo išlaidas garantuojančiam tiekėjo siūlomam statybos darbų rezultatui. Tuo tarpu didesnį šilumos energijos suvartojimą bei didesnes valymo išlaidas garantuojančiam tiekėjo siūlomam statybos darbų rezultatui skirdama mažesnį ekonominio naudingumo vertinimo balą.

Pažymėtina, kad nors šiame pavyzdyje nėra nurodyta, tačiau vertindama gyvavimo ciklo sąnaudas perkančioji organizacija gali vertinti ne tik administracinio pastato statybos rangos darbų rezultato naudojimo, tačiau ir kitus (įsigijimo, eksploatavimo, demontavimo, transportavimo, utilizavimo) kaštus.

 

c) eksploatavimo išlaidas. Tokiomis išlaidomis laikomos su prekės, paslaugos ar darbo rezultato naudojimo intensyvumu tiesiogiai nesusijusios, tačiau su prekės išlaikymu (tinkamos būklės palaikymu) susijusios išlaidos. Tokiomis išlaidomis laikomos prekės aptarnavimo (variklio ir kitų skysčių ar komplektuojančių dalių keitimo ir (ar) remonto), išlaikymo (šildymo, šaldymo, apsaugos), valymo, draudimo išlaidos ir kitos su prekės, paslaugos ar darbo rezultato eksploatavimu susijusios išlaidos;

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija siekia įsigyti lengvuosius automobilius. Iš viešai prieinamos informacijos yra žinoma, kad perkančiosios organizacijos poreikius atitinkantys lengvieji automobiliai, be kitų savybių, dėl gamybos technologijų ir gamybos procese naudojamų medžiagų savybių skiriasi ir pagal lengvojo automobilio naudotojo patiriamas eksploatavimo išlaidas.

Lengvųjų automobilių variklio ir transmisijos alyvos keitimo intervalas, priklausomai nuo automobilio gamintojo, skiriasi nuo 10 000 kilometrų iki 30 000 kilometrų, taip pat skiriasi ir lengvųjų automobilių sunaudojamo kuro kiekis, suteikiamos gamintojo kokybės garantijos terminas, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kaina.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes perkančioji organizacija tokiu atveju atrinkdama pirkimo laimėtoją gali vertinti tiekėjų siūlomų lengvųjų automobilių gyvavimo ciklo sąnaudas, didesnį ekonominio naudingumo balą skirdama mažiau kuro sunaudojantiems, ilgesnį gamintojo kokybės garantijos terminą ir retesnį variklio ir transmisijos alyvos keitimo intervalą, mažesnę privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainą turintiems lengviesiems automobiliams. Tuo tarpu daugiau kuro sunaudojantiems, didesnę privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainą, trumpesnį gamintojo kokybės garantijos terminą ir dažnesnį variklio ir transmisijos alyvos keitimo intervalą turinčius lengvuosius automobilius vertinamos mažesniu ekonominio naudingumo balų skaičiumi, o perkančioji organizacija įsigytų tokius lengvuosius automobilius tik tuo atveju, jeigu jų kaina būtų atitinkamai mažesnė ar kiti perkančiosios organizacijos vertinami kriterijai būti tenkinami labiau (perkančioji organizacija skirtų didesnį ekonominio naudingumo balą) nei mažesnėmis gyvavimo ciklo sąnaudomis pasižyminčių lengvųjų automobilių.

Pažymėtina, kad nors šiame pavyzdyje nėra nurodyta, tačiau vertindama gyvavimo ciklo sąnaudas perkančioji organizacija gali vertinti ne tik lengvųjų automobilių eksploatavimo, tačiau iš kitus (įsigijimo, naudojimo, demontavimo, transportavimo, utilizavimo) kaštus.

 

d) gyvavimo ciklo pabaigos išlaidas. Tokiomis išlaidomis laikomos demontavimo, išdiegimo, atliekų surinkimo, perdirbimo, transportavimo, utilizavimo išlaidos.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija siekia įsigyti mokyklos stadiono rekonstrukcijos statybos rangos darbus. Iš viešai prieinamos informacijos yra žinoma, kad priklausomai nuo stadionų rekonstrukcijos metu keičiamos stadionų bėgimo takų dangos klojimo technologijos, reikšmingai skiriasi dangos utilizavimo kaina pasibaigus tinkamumo naudoti terminui.

Rangovui tiesiogiai užliejant guminę stadionų bėgimo takų dangą ant paruošto grunto reikalinga šildyti dangą bei laikyti ją prispaustą prie grunto, nuolat gniuždyti tam, kad danga priliptų prie grunto. Siekdami sumažinti darbų sąnaudas kiti rangovai pasirenka kitą guminės stadionų bėgimo takų dangos klojimo būdą – klijuojant ją klijais, tokiu būdu sumažinant darbo kaštus.

Klojant dangą pirmuoju būdu, gyvavimo ciklo pabaigoje guminė danga gali būti perdirbama ir naudojama kaip antrinė žaliava, todėl guminių dangų perdirbimu užsiimantys ūkio subjektai priima stadionų bėgimo takų dangą perdirbti nemokamai.

Klojant dangą antruoju būdu, gyvavimo ciklo pabaigoje guminė danga negali būti perdirbama ir naudojama kaip antrinė žaliava, kadangi guminė danga būna užteršta klijais, kurių mechaniniu būdu pašalinti neįmanoma. Su klijais sumaišytos guminės dangos antrinis panaudojimas yra neįmanomas. Todėl guminių dangų perdirbimu ir utilizavimu užsiimantys ūkio subjektai priima klijais užterštą stadionų bėgimo takų dangą utilizuoti mokamai, perkančiajai organizacijai patiriant reikšmingus utilizavimo kaštus.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes perkančioji organizacija tokiu atveju atrinkdama pirkimo laimėtoją gali vertinti tiekėjų siūlomą guminės stadiono bėgimo takų dangos klojimo būdą, didesnį ekonominio naudingumo balą skirdama tam klojimo būdui, dėl kurio perkančioji organizacija gyvavimo ciklo pabaigoje nepatirs papildomų utilizavimo kaštų. Tuo tarpu guminės dangos klojimo klijų pagalba būdą vertindama mažesniu ekonominio naudingumo balų skaičiumi.

Pažymėtina, kad nors šiame pavyzdyje nėra nurodyta, tačiau vertindama gyvavimo ciklo sąnaudas perkančioji organizacija gali vertinti ne tik stadiono rekonstrukcijos statybos rangos darbų rezultato gyvavimo ciklo pabaigos išlaidas, tačiau ir kitus (įsigijimo, naudojimo, eksploatavimo) kaštus.

 

Įstatymų leidėjas VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte taip pat nurodo, kad perkančioji organizacija, vertindama gyvavimo ciklo sąnaudas gali vertinti ir išlaidas, susijusias su prekių, paslaugų ar darbų gyvavimo laikotarpiu sukeliamais išoriniais aplinkos veiksniais, jeigu įmanoma nustatyti ir patikrinti tokių išlaidų piniginę vertę.

Tokios išlaidos gali būti susijusios su šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų ar kitų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu, klimato kaitos mažinimu, maistingųjų medžiagų, organinių vandens teršalų išmetimu. Perkančioji organizacija taip pat gali vertinti ne tik paties produkto išmetamų teršalų poveikį aplinkai, tačiau ir produktui skirtų žaliavų gavybos paties produkto gaminimo metu išmetamų teršalų kiekį^[9].

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, turinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, siekia įsigyti į aplinką išmetamų dūmų (teršalų) valymo įrenginius (katalizatorius). Perkančioji organizacija moka taršos mokesčius už teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, priklausomai nuo į atmosferą išmetamų dūmų (teršalų) kiekio^[10]. Iš viešai prieinamos informacijos yra žinoma, kad perkančiosios organizacijos poreikius atitinkantys dūmų (teršalų) valymo įrenginiai (katalizatoriai) yra skirtingo naudingumo koeficiento, todėl priklausomai nuo konkretaus gamintojo dūmų (teršalų) valymo įrenginio (katalizatoriaus), skiriasi neutralizuojamų ir į aplinką išmetamų dūmų (teršalų) kiekis (santykis).

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes perkančioji organizacija tokiu atveju atrinkdama pirkimo laimėtoją gali vertinti tiekėjų siūlomų dūmų (teršalų) valymo įrenginių (katalizatorių) naudingumo koeficientą, didesnį ekonominio naudingumo balą skirdama didesnį naudingumo koeficientą turintiems dūmų (teršalų) valymo įrenginiams (katalizatoriaus), kurie neutralizuoja didesnį kiekį dūmų ir dėl jų didesnio naudingumo koeficiento į aplinką išmetamas mažesnis teršalų kiekis. Tuo tarpu mažesnį naudingumo koeficientą turinčius dūmų (teršalų) valymo įrenginius (katalizatorius) vertinamos mažesniu ekonominio naudingumo balų skaičiumi, atsižvelgiant į didesnes jų gyvavimo ciklo sąnaudas.

Pažymėtina, kad nors šiame pavyzdyje nėra nurodyta, tačiau vertindama gyvavimo ciklo sąnaudas perkančioji organizacija gali vertinti ne tik išmetamų dujų (teršalų) valymo įrenginių (katalizatorių) kaštus, kiek tai susiję su jų naudingumo koeficientu, tačiau ir kitus (įsigijimo, naudojimo, eksploatavimo, demontavimo, transportavimo, utilizavimo) kaštus.

 

2. VPĮ 56 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pasirinkdama vertinti sąnaudas pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai įvardinti, kokius duomenis apie siūlomą pirkimo objektą tiekėjas pasiūlyme turi nurodyti ir pateikti (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio komentarą).

Pasirinkdama vertinti sąnaudas pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose taip pat privalo nurodyti, kokį metodą perkančioji organizacija taikys, vertindama gyvavimo ciklo sąnaudas pagal tiekėjo pateiktus dokumentus (detaliau žiūrėti VPĮ 56 straipsnio 3-4 dalių komentarus).

Visų pirma, pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos, rengdamos viešojo pirkimo dokumentus, privalo preciziškai laikytis VPĮ reikalavimų. Perkančiosioms organizacijoms netinkamai įgyvendinant nurodytą pareigą ir parengus VPĮ nuostatoms, o tam tikrais atvejais, ir VPT aktams prieštaraujančius pirkimo dokumentus, tokie dokumentai (jų teisėtumas) ne tik gali būti ginčijami viešajame pirkime siekiančių dalyvauti tiekėjų (detaliau žiūrėti VPĮ 101 straipsnio komentarą), bet taip pat gali būti teismų pripažįstami neteisėtais, net jeigu tiekėjai tokio reikalavimo nekelia (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio komentarą). Dėl to perkančiajai organizacijai pasirinkus vertinti sąnaudas pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, tačiau pirkimo dokumentuose aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai neįvardinus, kokius duomenis apie siūlomą pirkimo objektą tiekėjas pasiūlyme turi nurodyti ir pateikti bei aiškiai nenurodžius ir neidentifikavus, kokį konkretų metodą perkančioji organizacija taikys, vertindama gyvavimo ciklo sąnaudas pagal tiekėjo pateiktus dokumentus, tokie pirkimo dokumentai teismo turėtų būti pripažinti neteisėtais, prieštaraujančiais VPĮ 56 straipsnio 2 dalies reikalavimams.

Antra, perkančioji organizacija gyvavimo ciklo sąnaudas gali vertinti arba vadovaujantis perkančiosios organizacijos parengta ir patvirtinta gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodika, atitinkančia VPĮ 56 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 56 straipsnio 3 dalies komentarą toliau), arba Europos Sąjungos teisės aktu patvirtintu privalomu gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodu, vadovaujantis VPĮ 56 straipsnio 4 dalimi (detaliau žiūrėti VPĮ 56 straipsnio 4 dalies komentarą).

Tuo atveju, jei egzistuoja Europos Sąjungos teisės aktu patvirtintas privalomas gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodas, perkančioji organizacija privalo juo vadovautis (detaliau žiūrėti VPĮ 56 straipsnio 4 dalies komentarą).

 

3. VPĮ 56 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti perkančiosios organizacijos pasirinktas gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodas. Kitaip tariant, VPĮ 56 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai perkančiosios organizacijos sukurtam ar naudojamam gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodui.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimui naudojami metodai turi atitikti skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo viešųjų pirkimų principus (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą).  Perkančioji organizacija gali gyvavimo ciklo sąnaudas vertinti pasirinktu metodu tuo atveju, jei toks metodas atitinka visus toliau nurodytus  vertinimo metodams taikytinus reikalavimus:

1) jis turi būti pagrįstas objektyviai patikrinamais ir nediskriminaciniais kriterijais. Šis metodas negali tam tikriems tiekėjams sudaryti nepagrįstai palankesnių ar nepalankesnių sąlygų, ypač jeigu jis nebuvo sukurtas taikyti nuolat ir pakartotinai^[11].

Įstatymų leidėjas nustatė, kad gyvavimo ciklo sąnaudų metodui iš esmės keliami tie patys kriterijai, kaip ir perkančiosios organizacijos tiekėjų kvalifikacijaos reikalavimams (detaliau žiūrėti VPĮ 45 ir 47 straipsnių komentarus). Kitaip tariant, gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodas turi būti patikrinamas ir atitiktis jam įvertinama aiškiais, nedviprasmiškais ir nediskriminaciniais kriterijais, kurie turi tiesiogiai sietis ne tik su pirkimo objektu, tačiau ir su viešojo pirkimo sutartimi^[12]. Dėl to perkančioji organizacija negali vertinti tokių gyvavimo ciklo sąnaudų, kurių perkančioji organizacija, įsigydama, naudodama, eksploatuodama ar utilizuodama (išdiegdama) prekes, paslaugų ar darbo rezultatą, nepatirtų. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija negali vertinti kieto kuro katilo gyvavimo ciklo sąnaudų kūrenant jį akmens anglimi (šiluminio naudingumo, peleningumo ir kitų), jei perkančioji organizacija planuoja kūrenti katilą biokuru (medienos atraižomis).

Gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodas taip pat negali sudaryti nepagrįstai palankesnių ar nepalankesnių sąlygų atskiriems tiekėjams ar jų grupėms (detaliau žiūrėti VPĮ 45 ir 47 straipsnių komentarus). Dėl to perkančioji organizacija privalo vertinti atitinkamas gyvavimo ciklo sąnaudas bei nustatyti svertinius koeficientus, atsižvelgdama į, be kita ko, konkrečius perkančiosios organizacijos poreikius^[13].

2) informaciją apie jį gali gauti visi suinteresuoti subjektai. Gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodas turi būti nurodytas ir detalizuotas pirkimo dokumentuose, prieinamas visuotinai naudojamomis informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis, neriboti tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose (detaliau žiūrėti VPĮ 22 ir 35 straipsnių komentarus)^[14].  

3) perkančiosios organizacijos prašomus duomenis turi gebėti pateikti pareigingas tiekėjas įprastomis pastangomis, įskaitant tiekėjus iš trečiųjų šalių, pasirašiusių Pasaulio prekybos organizacijos sutartį dėl viešųjų pirkimų ar kitus Europos Sąjungą įpareigojančius tarptautinius susitarimus.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad perkančioji organizacija, siekdama įvertinti gyvavimo ciklo sąnaudas, privalo nustatyti tokius reikalavimus prašomų pateikti dokumentų formai ir turiniui, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų diskriminuojami ne tik Europos Sąjungoje veikiantys ekonominės veiklos vykdytojai, tačiau ir ekonominės veiklos vykdytojai (tiekėjai) iš trečiųjų valstybių, su kuriomis Europos Sąjunga yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus, Pasaulio prekybos organizacijos sutartį dėl viešųjų pirkimų^[15] ir (ar) kitas prekybos sutartis^[16].

Šiame kontekste EK 2019 m. liepos 24 d. paskelbė Konkurso dalyvių iš trečiųjų šalių dalyvavimo ES viešųjų pirkimų rinkoje gaires^[17], kuriomis taip pat siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją, aukštą kokybę ir vienodas sąlygas viešųjų pirkimų rinkose. Šiame neprivalomojo pobūdžio dokumente nurodyta, kad iš esmės tiek Europos Sąjungos bendrovėms, tiek ne Europos Sąjungos bendrovėms taikomos tos pačios Europos Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklės. Tačiau teisė patekti į Europos Sąjungos viešųjų pirkimų rinką užtikrinama tik tų trečiųjų šalių bendrovėms, su kuriomis ES yra sudariusi privalomus tarptautinius arba dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, taikomus viešiesiems pirkimams. Pirmiau nurodytose gairėse taip pat pateikiami praktiniai patarimai dėl trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojų pateiktų pasiūlymų vertinimo ir su jais sudarytų viešojo pirkimo sutarčių vykdymo.

Pasaulio prekybos organizacijos narėmis yra 164 pasaulio valstybės, o dar 23 valstybės yra pradėjusios stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją procesą^[18],[19].

Europos Sąjunga su 20 valstybių taip pat yra pasirašiusi Sutartį dėl viešųjų pirkimų. Pirmiau nurodytos sutarties šalimis yra: Armėnija, Australija, Kanada, Kinijos Taipėjus, Honkongas (Kinija), Islandija, Izraelis, Japonija, Lichtenšteinas, Juodkalnija, Moldova,  Norvegija, Naujoji Zelandija, Pietų Korėja, Singapūras, Šveicarija, Ukraina, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Nyderlandai (Arubos vardu)^[20].

Gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodui, kaip ir visiems kitiems pirkimo dokumentams keliamas nedviprasmiškumo, aiškumo ir tikslumo reikalavimas (detaliau žiūrėti VPĮ 22 straipsnio komentarą). Tuo atveju, jei perkančiosios organizacijos pasirinktas gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodas neatitinka bent vieno iš pirmiau nurodytų kriterijų, toks gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodas negali būti taikomas.

 

4. VPĮ 56 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad vertinant gyvavimo ciklo sąnaudas, privalomai turi būti taikomi Europos Sąjungos teisės aktu patvirtinti privalomi bendrieji gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodai, įskaitant metodus, patvirtintus Direktyvą 2009/33/EB įgyvendinančiais nacionaliniais teisės aktais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, perkančiosios organizacijos neprivalo vertinti tiekėjų pasiūlymais siūlomų prekių, paslaugų ar darbų gyvavimo ciklo sąnaudų. Tačiau tuo atveju, jei perkančiosios organizacijos vis dėlto pasirenka vertinti siūlomų prekių, paslaugų ar darbų gyvavimo ciklo sąnaudas, o Europos Sąjungos teisės aktu yra patvirtinti atitinkami gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodai, perkančioji organizacija privalo jais vadovautis^[21].

Šiuo metu yra tik vienas toks privalomas gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodas, patvirtintas Direktyva 2009/33/EB, kurią nacionalinėje teisėje įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. 3-100^[22]. Pirmiau nurodytame apraše nustatyta speciali išlaidų, susijusių su degalų sąnaudomis ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei kietųjų dalelių išmetimu, vertinimo perkant kelių transporto (M1, N1, N2, N3, M2 ir M3 kategorijų) priemones metodika.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad yra patvirtintos rekomendacinio pobūdžio (perkančiosioms organizacijoms neprivalomos) gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodikos. Pavyzdžiui, Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodika^[23]. Centrinė projektų valdymo agentūra taip pat yra parengusi Pastatų ekonominio naudingumo laikotarpio (gyvavimo ciklo) sąnaudų vertinimo metodikos projektą^[24].

Jungtinių Tautų Organizacija taip pat yra išleidusi Produktų socialinio gyvavimo ciklo vertinimo gaires^[25] (angl. Guidelines for Social Life Cycle Assessment of Products), priimtas pagal Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programą^[26].

Dėl to perkančiosios organizacijos, pasirinkusios vertinti siūlomų prekių, paslaugų ar darbų gyvavimo ciklo sąnaudas, tais atvejais, kai nėra Europos Sąjungos teisės aktu patvirtintų privalomų gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodų, gali tiek pačios sukurti ir naudoti unikalų gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodą, tiek ir naudoti jau patvirtintus rekomendacinio pobūdžio gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodus. Tačiau būtent perkančioji organizacija yra atsakinga už naudojamo gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodo atitiktį VPĮ 56 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams (detaliau žiūrėti VPĮ 56 straipsnio 3 dalies komentarą pirmiau ir VPĮ 35 straipsnio komentarą).

 

---

 

 

---