Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie

Žemės ūkio ministerijos

2020-03-12

Nr. 4S-248

(7.4)

Pirkimo* pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/ sutarties pavadinimas, data, numeris

„Informacinių sistemų, veikiančių „Oracle“ technologiniu pagrindu, palaikymo ir vystymo paslaugų pirkimas“ (skelbtas 2019-11-15 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS), pirkimo Nr. 460665; toliau – Pirkimas)

Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas

Viešųjų pirkimų įstatymas (aktuali redakcija nuo 2019-11-01) (toliau – Įstatymas)

Pirkimo būdas

Atviras konkursas

Planuojama (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros), faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM

1 280 991,74 Eur be PVM

Tiekėjas / teikėjas / rangovas / koncesininkas, juridinio asmens kodas (su kuriuo sudaryta sutartis)

-

Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas

Dalinis pirkimo procedūrų vertinimas dėl kvalifikacijos reikalavimų ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų

Pirkimas finansuojamas ES lėšomis, projekto pavadinimas, Įgyvendinančioji institucija

-

Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalykus, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadija, pvz., apygardos, apeliacinis teismas

-

Įstatymo 17 str. 1 d.^[1],

Įstatymo 17 str. 3 d.^[2],

Įstatymo 47 str. 1 d.^[3]

Perkančioji organizacija vykdyto Pirkimo sąlygose nustatė kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams. Pirkimo sąlygų 31.3.2 – 31.3.6 punktuose keliamas reikalavimas, kad tiekėjo siūlomi specialistai turėtų patirtį kuriant ir/arba vystant ir/arba palaikant informacines sistemas naudojantis „Oracle CDM“ arba naujesne šios metodikos versija.

Pažymėtina, kad Oracle CDM yra metodika, pagal kurią galima iš užsakovo surinkti informaciją apie tai, kokie reikalavimai keliami informacinės sistemos kūrimo, vystymo ar palaikymo projektui bei suteikia galimybę efektyviai valdyti tokio projekto dokumentaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad rinkoje yra ir kitų metodikų, lygiaverčių Oracle CDM, pvz., Agile, Scrum ir pan., dėl to Perkančioji organizacija, reikalaudama specialistų patirties su konkretaus pavadinimo informacijos valdymo metodika riboja konkurenciją tų tiekėjų atžvilgiu, kurie naudoja kitas, tačiau lygiavertes metodikas. Tokiu būdu Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 17 str. 3 d., 47 str. 1 d. nuostatas ir Įstatymo 17 str. 1 d. įtvirtintą skaidrumo principą.

Pažymėtina, kad siekdama neriboti tiekėjų konkurencijos, Perkančioji organizacija turėtų Pirkimo dokumentuose nustatyti konkrečius kokybinius reikalavimus projekto įgyvendinimui reikalingai dokumentacijai ir jos valdymui, taip pat tokias nuostatas perkelti į sutarties vykdymą. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad esant poreikiui perduoti informacinės sistemos kūrimo, vystymo ir/ar palaikymo paslaugų teikimą naujam tiekėjui, reikiama informacija būtų aiški ir perduodama sklandžiai.

Įstatymo 55 str. 5 d.^[4],

Įstatymo 17 str. 2 d. 1 p.^[5],

Įstatymo 17 str. 1 d.^[6]

Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 74.1 p. nustatė penkis pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.

Dėl antrojo kriterijaus.

Antrasis kriterijus – Pirkimo objekto suvokimas, kriterijaus lyginamasis svoris – 15. Tam, kad tiekėjas gautų maksimalų šio kriterijaus įvertinimą, jis turi surinkti 3 balus ir pateiktas pasiūlymas turi atitikti tokią kokybinę kriterijaus parametro reikšmę ir jos aprašymą: „Detaliai aprašytas pirkimo objektas (pirkimo objektas ir Paslaugos), pateiktos detaliai aprašytos pirkimo objekto vystymo galimybės susijusios su perkančiąja organizacija“.

Pažymėtina, kad siekdama įsigyti tinkamą Pirkimo objektą, Perkančioji organizacija privalo Pirkimo dokumentuose, visų pirma, techninėje specifikacijoje nustatyti Pirkimo objektui keliamus reikalavimus ir kitas sąlygas, pagal kurias tiekėjai turėtų galimybę įvertinti, ką siekia įsigyti Perkančioji organizacija. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, koks detalumo lygis pagal nustatytą balo skyrimo aprašymą būtų pakankamas, kadangi sąvoka „detalus“ yra subjektyvaus pobūdžio, tiekėjams tenka bandyti atspėti, kokio detalumo aprašymą rengti ir į kokius subkriterijus bus atsižvelgiama vertinant Pirkimo objekto suvokimo aprašymą. Pagal tai, kaip dėstomas maksimalaus balo skyrimo aprašymas, galima daryti išvadą, kad tiekėjai, siekdami gauti maksimalų įvertinimą už antrąjį kriterijų, galimai turėtų iš esmės perrašyti techninės specifikacijos nuostatas, tačiau kitais žodžiais.

Dėl trečiojo kriterijaus.

Trečiasis kriterijus – Paslaugų valdymas ir rizikos, kriterijaus lyginamasis svoris – 15. Pirkimo dokumentuose nustatyta, kad maksimalus balas už šį kriterijų bus skiriamas tuo atveju, jeigu tiekėjo pateiktas aprašymas atitiks tokias nuostatas:

„Detaliai aprašytas kritinių palaikymo ir vystymo paslaugų situacijų valdymas, kuris užtikrintų nenutrūkstamą perkančiosios organizacijos (nedarant įtakos galiojančios perkančiosios organizacijos struktūros, atskirų perkančiosios organizacijos dalyvių funkcijų ir atsakomybių bei perkančiosios organizacijos viduje nustatytų terminų), pateiktos detalios paslaugų teikimo metu galinčios kilti rizikos, jų valdymo priemonės, rizikas eliminuojantys veiksniai ir rizikų valdymo procesas“.

Kaip ir antrojo kriterijaus atveju, taip ir šiuo atveju nėra aišku, kokio detalumo aprašymas turi būti pateiktas. „Detalumas“ gali būti tiekėjų nevienareikšmiškai suprastas, taip pat nevienareikšmiškai gali būti interpretuojama ir „kritinių situacijų valdymo“ valdymo sąvoka, kadangi gali būti taip, jog atsižvelgiant į turimą patirtį, kažkuris tiekėjas tam tikrą situaciją vertins kaip kritinę, o kitas tiekėjas tai vertins kaip savaime suprantamą dalyką, nes skirtingų tiekėjų paslaugų teikimo patirtys gali skirtis. Nagrinėjant maksimalaus balo skyrimo aprašymą, darytina išvada, kad didesnį balą galimai gaus toks tiekėjas, kuris numatys daugiau rizikų ir aprašys jų sprendinius. Tokių nuostatų ydingumą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas^[7], nurodydamas, kad tiekėjai gali skirtingai suvokti reikalavimus galimų rizikų aprašymui ir jiems tektų spėlioti, į kokius nenurodytus subkriterijus atsižvelgdama Perkančioji organizacija vertins pasiūlymus, pvz., ar bus svarbus numatomų rizikų skaičius, ar jų sukeliamų padarinių rimtumas ir pan.

Dėl ketvirtojo ir penktojo kriterijų.

Ketvirtojo ir penktojo kriterijų maksimalių balų skyrimo aprašymuose vėlgi pateiktos itin nekonkrečios vertinamosios nuostatos:

Nors Perkančioji organizacija reikalauja, kad būtų pateikti įvairūs aprašymai, procesai, procedūros, skirstymas į dalis ir pan., tačiau nėra aiški tokių reikalavimų apimtis ir subkriterijai, į kuriuos bus atsižvelgiama vertinant tiekėjų pateiktus aprašymus. Tiekėjams šiuo atveju vėlgi teks spėlioti, kokia apimtis ir kokie akcentai tam tikrais atvejais turi būti paminėti.

Analizuojant 4-ojo ir 5-ojo vertinimo kriterijų maksimalių balų skyrimo turinį, darytina išvada, kad šie kriterijai tėra antrojo pasiūlymų vertinimo kriterijaus tąsa. Skirtumas tas, kad antrojo kriterijaus atveju aprašyti Pirkimo objekto suvokimą reikalaujama itin abstrakčiai, o 4-ojo ir 5-ojo kriterijų atveju išskiriamos tam tikros paslaugų teikimo etapai/sritys.

Apibendrinant Pirkimo sąlygose nustatytą ekonominio naudingumo vertinimo tvarką, Tarnyba konstatuoja, kad:

1. Vertinant visų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų maksimalių balų skyrimo aprašymus, darytina išvada, jog tendencingai prašoma pateikti įvairių procesų, rizikų ir pan. aprašymus, tačiau mažai tikėtina, kad Perkančioji organizacija bus pajėgi užtikrinti, kad tiekėjo pasiūlyme nurodyti aprašymai, įvairios procedūros ir jų eiliškumas bus įgyvendinami būtent taip, kaip nurodė Pirkimo laimėtojas. Pažymėtina, kad Pirkimo dokumentuose esančio sutarties projekto 64 p. įtvirtinta blanketinė nuoroda į tiekėjo pasiūlymą kaip neatsiejamą sutarties dalį, tačiau pačioje sutartyje nėra nurodytas mechanizmas, kaip bus užtikrinta, kad tokia nuostata bus veikianti. Siekiant, kad tiekėjo pasiūlyme nurodyti aprašymai ir procedūros vykdant sutartį būtų įgyvendintos būtent taip ir tokiu eiliškumu kaip nurodė tiekėjas, atsižvelgdamas į pasiūlymų vertinimo kriterijus, Perkančiajai organizacijai sutarties vykdymo kontrolei tektų skirti neproporcingai didelius žmogiškuosius išteklius bei laiko ir/ar kitokias sąnaudas.

Šiuo atveju pažymėtina Teisingumo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad tais atvejais, kai tiekėjas išrenkamas pirkimo laimėtoju dėl tam tikro savo turimo pranašumo, šis pranašumas turi būti materializuojamas (naudojamas, taikomas) ir vykdant viešojo pirkimo sutartį, nes priešingu atveju, kyla esminio sutarties pakeitimo grėsmė, nepriklausomai nuo išankstinio šalių susitarimo keisti sutartines nuostatas (pagal analogiją žr. Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo byloje Wall AG 39 punktą). Tai reiškia, kad jei tiekėjas pripažintas laimėtoju dėl to, kad jo pasiūlymas geriau už kitų Pirkimo dalyvių atitiko ekonominio naudingumo reikalavimus, toks jo pranašumas turi tiesiogiai atsispindėti viešojo pirkimo sutartyje ar kituose sutartiniuose tiekėjo ir perkančiosios organizacijos dokumentuose^[8].

Atkreiptinas dėmesys, kad Perkančioji organizacija ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, balų skyrimo už juos tvarką privalo nustatyti taip, kad Pirkimą laimėjusio tiekėjo pateikto pasiūlymo turinys, dėl kurio jo pasiūlymas buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausiu, būtų objektyviai realizuojamas ir kontroliuojamas sutarties vykdymo metu.

2. Nustatyta ekonominio naudingumo balų skyrimo tvarka yra labai neaiški ir sudaranti prielaidas subjektyviam pasiūlymų vertinimui. Taip pat pažymėtina tai, kad aukščiau aptarti 2-asis – 5-asis vertinimo kriterijai sudaro itin didelę dalį bendrame ekonominio naudingumo vertinime – bendras minėtų kriterijų lyginamasis svoris sudaro net 55 proc. Atsižvelgiant į tai, kad vertinimo kriterijų balų skyrimo tvarka yra labai neobjektyvi, tokiu būdu sudaromos sąlygos neskaidriam Pirkimo laimėtojo nustatymui.

3. Perkančioji organizacija už kiekvieną ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų numatė skirti balus nuo 0 iki 3. Pažymėtina, kad kiekvieno balo aprašymas skiriasi, t. y. jeigu 0 balų įvertinime nurodytas tik vienas vertinimo subkriterijus, tai skiriant vis aukštesnį balą, tolygiai daugėja ir įvardijamų subkriterijų, kurių atitikimas vertinamas teigiamai. Pažymėtina, kad gali būti taip, jog tiekėjo pasiūlymas atitiks dalį žemo vertinimo subkriterijų ir dalį aukšto vertinimo subkriterijų. Tokiu atveju pasiūlymo vertinimas negalėtų būti objektyvus. Dėl to svarbu, kad tiek žemiausio balo, tiek ir vis aukštesnio balo vertinamieji subkriterijai sutaptų, o skirtųsi tik jų atitikimo lygis.

4. Atsižvelgiant į Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus Pirkimo objektui, darytina išvada, kad paslaugas teiksiantis tiekėjas nesukurs naujo produkto, reikalaujančio ypatingos kūrybinės veiklos, kuriai būtų skiriamas didžiausias dėmesys tiekėjui teikiant paslaugas. Todėl darytina išvada, kad palyginamajai kainai skirta ekonominio naudingumo vertinimo lyginamojo svorio dalis yra neproporcingai maža ir sutarties vykdymo metu Perkančioji organizacija negaus pageidaujamos ekonominės naudos. Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į techninės specifikacijos nuostatas bei į planuojamą Pirkimo vertę, pasiūlymo kainai skiriamas ekonominio naudingumo vertinimo lyginamasis svoris turėtų sudaryti ne mažiau kaip 80 – 85 proc.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad nustatydama neobjektyvius vertinimo kriterijus, bei sudarydama prielaidas neskaidriam pasiūlymų vertinimui, taip pat – neracionaliam lėšų panaudojimui, Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 55 str. 5 d. nuostatas, Įstatymo 17 str. 2 d. 1 p. įtvirtintą pareigą Pirkimui skirtas lėšas naudoti racionaliai bei Įstatymo 17 str. 1 d. įtvirtintą skaidrumo principą.

Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimas pasibaigė Perkančiajai organizacijai atmetus vienintelio tiekėjo pasiūlymą dėl per didelės kainos, Tarnyba apsiriboja Pirkimo vertinimu. Pažymėtina, kad prieš pradėdama vykdyti naują pirkimą dėl to paties pirkimo objekto kaip pasibaigusiame Pirkime, Perkančioji organizacija turi atsižvelgti į šioje Pirkimo vertinimo išvadoje nustatytus pažeidimus ir atlikti atitinkamus pirkimo dokumentų nuostatų pakeitimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 ir 17 straipsniais, nesutikę su Tarnybos išvada, Jūs galite ją apskųsti teismui šio įstatymo nustatyta tvarka.