Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

38 straipsnis. Ženklinimas

1. Kai perkamos specialiomis aplinkos apsaugos, socialinėmis ar kitomis ypatybėmis pasižyminčios prekės, paslaugos ar darbai, perkančioji organizacija, rengdama technines specifikacijas, nustatydama pasiūlymų vertinimo kriterijus ar pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, gali reikalauti naudoti specialų ženklą kaip įrodymą, kad prekės, paslaugos ar darbai atitinka nustatytus reikalavimus, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) ženklui keliami reikalavimai yra susiję su tokiais kriterijais, kurie taikytini pirkimo objektui ir yra tinkami perkamų prekių, paslaugų ar darbų charakteristikoms apibrėžti;

2) ženklui keliami reikalavimai yra objektyviai patikrinami ir nediskriminaciniai;

3) ženklas sukuriamas taikant atvirą ir skaidrią procedūrą, kurioje gali dalyvauti visi susiję subjektai: valdžios institucijos ir įstaigos, vartotojai, socialiniai partneriai, gamintojai, platintojai, nevyriausybinės organizacijos;

4) ženklas yra prieinamas visiems suinteresuotiems subjektams;

5) ženklui keliami reikalavimai nustatomi institucijos ar įstaigos sprendimu, kuriam dėl ženklo suteikimo besikreipiantis ūkio subjektas nedarė lemiamos įtakos.

2. Tuo atveju, kai perkančioji organizacija nereikalauja specialaus ženklo, atitinkančio šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, ji gali nurodyti, kokius ženklui keliamus reikalavimus turi atitikti perkamos prekės, paslaugos ar darbai.

3. Perkančioji organizacija pripažįsta bet kurį tiekėjo pateiktą ženklą, kuriuo patvirtinama, kad prekės, paslaugos ar darbai atitinka lygiaverčius perkančiosios organizacijos reikalaujamo ženklo reikalavimus. Jeigu tiekėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo gauti perkančiosios organizacijos reikalaujamo ar jam lygiaverčio ženklo per nustatytus terminus, perkančioji organizacija pripažįsta bet kokias jai tinkamas tiekėjo pateiktas priemones, įskaitant ir gamintojo techninius duomenis, įrodančias, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka specialius ženklo arba perkančiosios organizacijos nurodytus reikalavimus.

4. Kai konkretus ženklas atitinka šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytas sąlygas, tačiau juo nustatomi su pirkimo objektu nesusiję reikalavimai, perkančioji organizacija negali reikalauti naudoti tokį ženklą. Tačiau perkančioji organizacija gali techninėje specifikacijoje nurodyti to ženklo reikalavimus, kurie yra susiję su pirkimo objektu ir yra tinkami pirkimo objekto ypatybėms apibrėžti.

1. Komentuojamo VPĮ 38 straipsnio^[1] 1 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė viešojo pirkimo (toliau – pirkimo) dokumentuose, rengiant technines specifikacijas, nustatant pasiūlymų vertinimo kriterijus ar viešojo pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – pirkimo sutartis) sąlygas, reikalauti konkretaus ženklo naudojimo (ženklinimo).

Ženklinimas – tai pirkimo objektą apibūdinantis kriterijus. Ženklinimo reikalavimų naudojimo tikslai yra apibrėžti Direktyvos 2014/24/ES preambulės 75-ojoje konstatuojamojoje dalyje, kurioje nurodyta, kad perkančiosios organizacijos, norinčios pirkti tam tikromis aplinkosaugos, socialinėmis ar kitomis charakteristikomis pasižyminčius darbus, prekes ar paslaugas, turėtų turėti galimybę naudotis konkrečiu ženklinimu, pavyzdžiui, Europos ekologiniu ženklu^[2], (keleto) šalių ekologiniais ženklais ar bet kokiu kitu ženklinimu, jeigu tokio ženklo reikalavimai, pavyzdžiui, produkto aprašymas ir jo pateikimas, įskaitant pakavimo reikalavimus, būtų susieti su pirkimo sutarties dalyku. Be to, labai svarbu, kad tie reikalavimai būtų parengti ir patvirtinti pagal objektyviai patikrinamus kriterijus, taikant procedūrą, kurioje galėtų dalyvauti suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, valdžios įstaigos, vartotojai, gamintojai, platintojai ir aplinkos apsaugos organizacijos, taip pat, kad ženklas būtų prieinamas visiems suinteresuotiesiems subjektams. Pabrėžiama ir tai, kad nuorodomis į ženklus neturėtų būti sukeltos inovacijų ribojimo pasekmės.

Atkreiptinas dėmesys, kad nei Direktyvoje 2014/24/ES, nei VPĮ nėra įtvirtinta vieninga ir baigtinė ženklų klasifikavimo sistema. Pirkimų teisėje ženklo sąvoka yra siejama su konkretaus ženklo paskirtimi, funkcija, juo patvirtinamų kriterijų pobūdžiu ir atsižvelgiant į ryšį su pirkimo objektu (apie ženklinimo dokumento, ženklinimo reikalavimų sąvokas detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 47, 48 dalių komentarus). Europos Komisijos dokumentuose ženklai paprastai grupuojami pagal jų reguliavimo ir taikymo sritį^[3]. Pavyzdžiui, atskirai išskiriami atitikties ženklai (CE)^[4], ekologiniai ženklai (EU Ecolabel)^[5], energijos vartojimo efektyvumo ženklai^[6], maisto produktų ženklinimas (ES ekologinės gamybos logotipas^[7], žuvų produktų ženklinimas^[8], žemės ūkio ir maisto produktų kokybės ženklai^[9] ir kt.), taip pat cheminių medžiagų ženklinimas^[10]. Be to, išskiriamos ir aplinkosaugos vadybos bei audito sistemos, tokios kaip EMAS (anglų k. Eko-Management and Audit Scheme)^[11]. Ženklai taip pat gali būti klasifikuojami į ekologinius (pavyzdžiui, Ecolabel^[12], Blue Angel^[13], Nordic Swan^[14], Energy Star^[15]) ir socialinius (pavyzdžiui, Fairtraide^[16], Rugmark^[17]), taip pat pagal taikymo apimtį į nacionalinius ir multinacionalinius. Tuo tarpu standartizacijos srityje Tarptautinė Standartizacijos Organizacija (anglų k. ISO, the International International Organization for Standardization)^[18] pagal ISO 14020 standartą išskiria trijų tipų savanorišką ekologinį ženklinimą: 1) I tipo ekologinis ženklinimas – trečiosios šalies vykdoma kelių kriterijų pagrindu grindžiama ekologinio ženklinimo programa, pagal kurią produktui suteikiamas bendras aplinkosauginio palankumo tam tikroje produkto kategorijoje įvertinimas, remiantis gyvavimo ciklo sąnaudomis; tai ekologinis ženklinimas, kai produktams yra nustatyti aiškiai apibrėžti kriterijai (ISO 14024); 2) II tipo ženklinimas – savarankiškai deklaruojami aplinkosauginiai teiginiai, kai nėra nustatytų ženklinimo kriterijų ar schemų, šie teiginiai pateikiami be nepriklausomos trečiosios šalies sertifikavimo (ISO 14021); 3) III tipo aplinkosauginės deklaracijos – kiekybiniai produkto aplinkosauginiai duomenys pagal nustatytas kategorijas arba parametrus, jie suteikiami remiantis išsamiu gyvavimo ciklo vertinimu ir patvirtinami nepriklausomos kvalifikuotos trečiosios šalies (ISO 14025).^[19]

Doktrinoje nurodoma, kad pagal Direktyvą 2014/24/ES ženklui keliami reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu ir jie turi būti tinkami perkamų prekių, paslaugų, darbų charakteristikoms apibrėžti. Ženklinimas gali būti naudojamas kaip absoliutus reikalavimas (nustatomas techninėje specifikacijoje), kaip vertinamasis reikalavimas (nustatomas kaip pasiūlymų vertinimo kriterijai), kaip santykinis reikalavimas (nustatomas pirkimo sutarties sąlygose). Ženklinimas pirkimuose gali būti naudojamas dviem skirtingais būdais: 1) nustatant technines specifikacijas / pasiūlymų vertinimo kriterijus / pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, siekiant apibrėžti perkamų produktų charakteristikas; 2) siekiant patikrinti atitiktį reikalavimams, ženklus naudojant kaip atitikties įrodymą.^[20]

Pagal VPĮ 38 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi teisę pirkimo objektą, jam keliamus reikalavimus apibūdinti remdamasi konkrečiu ženklu ir jam keliamais reikalavimais. Kaip minėta, perkančiosios organizacijos pasirinkimu ženklinimo reikalavimai gali būti nurodomi tiek techninėje specifikacijoje, tiek kaip pasiūlymų vertinimo kriterijai, tiek kaip pirkimo sutarties vykdymo sąlygos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tas pats reikalavimas gali būti keliamas įvairiais aspektais, svarbu siekti skirtingų tikslų^[21]. Dėl to perkančioji organizacija, siekdama, kad tiekėjai elgtųsi maksimaliai socialiai atsakingai, turi plačią diskreciją nuspręsti, kaip konkrečiai pirkimo dokumentuose bus formuojami ir vertinami ženklinimo reikalavimai.

VPĮ 38 straipsnio 1 dalyje nurodytas teiginys „kai perkamos specialiomis aplinkos apsaugos, socialinėmis ar kitomis ypatybėmis pasižyminčios prekės, paslaugos ar darbai“ reiškia, kad perkančiosios organizacijos teisė pirkimo dokumentuose reikalauti konkretaus ženklo naudojimo nėra neribota. VPĮ 38 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtos šios normos taikymo ribos objekto prasme – ženklinimas gali būti taikomas tada, kai perkami specialiomis aplinkos apsaugos, socialinėmis ar kitomis ypatybėmis pasižymintys objektai. Sąvoka „ar kitomis aplinkybėmis pasižyminčios“ reiškia, kad objektų, kurių įsigijime gali būti keliami ženklinimo reikalavimai, sąrašas nėra baigtinis. Teisės doktrinoje pažymima, kad ženklų naudojimas yra vienas iš būdų rūpintis aplinkosaugos problemomis^[22]. Tačiau, kaip matyti iš nurodytų VPĮ 38 straipsnio 1 dalies nuostatų, ženklų naudojimu gali būti siekiama ne tik žaliųjų pirkimų, bet ir socialiai atsakingų pirkimų (sąžiningos prekybos kriterijus) arba, bendrai tariant, darniųjų pirkimų vykdymo skatinimo. Darnieji pirkimai vykdomi tada, kai jais apjungiami reikalavimai, specifikacijos ir pasiūlymų vertinimo kriterijai, kurie yra skirti socialinei bei aplinkos apsaugai ir inovacijoms skatinti, siekiant efektyvaus išteklių naudojimo ir jų bei išlaidų mažinimo, paslaugų, prekių ir darbų kokybės gerinimo^[23].

Atsižvelgiant į VPĮ 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ženklinimo taikymo ribas, darytina išvada, kad ženklinimas yra, be kita ko, sudėtinė techninės specifikacijos reguliavimo dalis^[24] kaip specialioji norma (apie techninę specifikaciją detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio komentarą). Dėl to VPĮ 38 straipsnis taikomas tiek, kiek konkretaus ženklo naudojimas nėra reguliuojamas bendrosiomis techninės specifikacijos (VPĮ 37 straipsnis) normomis. Pavyzdžiui, reikalavimas, kad tiekėjų siūlomas pirkimo objektas būtų pažymėtas CE^[25] (prancūzų. k. Conformité Européene; liet. k. Europos patvirtinimas) ženklu yra reguliuojamas ne VPĮ 38 straipsnio, bet bendrosiomis techninės specifikacijos (VPĮ 37 straipsnio) normomis, kadangi CE ženklas pirmiausia yra gaminio atitikties ES teisės aktų reikalavimams patvirtinimo priemonė, pagrindinis gaminio atitikties ES teisei rodiklis. Gamintojas arba importuotojas prisiima atsakomybę ir, pažymėdamas gaminį CE ženklu, pareiškia, kad gaminys atitinka visus tiesiogiai taikomus esminius ES teisės aktų reikalavimus (pavyzdžiui, Direktyvos 2014/35/ES, Direktyvos 2014/30/ES; Direktyvos (ES) 2019/882, ir kt.)^[26] ir (arba), kai tai nustatyta, jam buvo atliktos notifikuotos atitikties vertinimo institucijos vykdomos atitikties vertinimo procedūros. Priklausomai nuo konkrečiam gaminiui taikomo teisinio reguliavimo, CE ženklinimas taip pat gali patvirtinti atitiktį kitiems ES teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, įskaitant tam tikrais atvejais ir gaminių priimtinumo reikalavimus^[27]. Taigi CE ženklinimas patvirtina, kad gaminys atitinka visus jam taikomus teisinius reikalavimus ir gali būti teisėtai tiekiamas Europos ekonominėje erdvėje^[28].

Pabrėžtina, kad specialiomis aplinkos apsaugos, socialinėmis ar kitomis ypatybėmis pasižyminčioms prekėms, paslaugoms ar darbams keliami reikalavimai gali būti nustatyti specialiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintame Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos apraše^[29] ir jo prieduose, kuriuose nustatytas produktų, kurių pirkimams taikytini minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašas bei minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai. Šių specialiųjų teisės aktų taikymas tam tikrais atvejais privalomas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. D1-508 nustatyta, kad, atliekant žaliuosius pirkimus minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai yra taikomi privalomai, atsižvelgiant į pagrindinius prekių, paslaugų ar darbų poveikio aplinkai veiksnius (išskyrus neskelbiamų derybų, neskelbiamų mažos vertės pirkimų vykdymą arba neperkančiųjų organizacijų pirkimus, kai minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai taikomi pasirinktinai).

Sąvoka taikomi privalomai aiškintina, be kita ko, atsižvelgiant į VPĮ 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą perkančiųjų organizacijų diskreciją, taip, kad tuo atveju, kai perkančioji organizacija nusprendžia kelti ženklinimo reikalavimą, ji privalo pirkimo sąlygose įtvirtinti minimalius tam ženklui taikomus kriterijus (pavyzdžiui, popierius dokumentams spausdinti turi būti perdirbtas ir nebalintas arba balintas nenaudojant chloro dujų), tačiau kartu gali nustatyti ir pasirenkamuosius. Atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų subsidiaraus taikymo taisyklę (detaliau žiūrėti VPĮ 1 straipsnio komentarą), perkančiųjų organizacijų diskrecija pirkimo sąlygose nustatyti atitinkamus ženklinimui taikomus reikalavimus yra labiau suvaržyta nei kitose situacijose^[30], todėl pirkimo sąlygose būtina nustatyti ne dalį, o visus privalomuosius konkrečiu atveju taikomus reikalavimus. Kita vertus, kai specialiuosiuose teisės aktuose nėra atskirai apibrėžtos minimalių reikalavimų taikymo pareigos, perkančioji organizacija išlaiko diskreciją vertinti pasirinktinus konkrečiam ženklui būdingus kriterijus. Tačiau, taikant tik dalį konkretaus ženklo reikalavimų, tai nebūtų laikoma ženklinimo taikymu visa apimtimi, o perkančiosios organizacijos iškelti reikalavimai būtų laikytini ir vertintini pagal bendruosius techninei specifikacijai keliamus reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 38 straipsnio 2 dalies komentarą).

Nors VPĮ 38 straipsnio 1 dalyje tai tiesiogiai nenurodyta, remiantis nuosekliai plėtojama teismų praktika, konkretaus ženklo naudojimo (reikalavimo) pirkimo dokumentuose galimybė aiškintina ir taikytina taip, kad perkančioji organizacija negali pateikti tik blanketinės nuorodos į to ženklo reguliavimą, nurodydama, jog siūlomas objektas turi atitikti konkretaus ženklo reikalavimus, bet techninėje specifikacijoje turi aprašyti esmines pirkimo objekto savybes, jam keliamus reikalavimus, net jei jie ir sudaro atitinkamo ženklo turinį. Ši pareiga aktuali ir tais atvejais, kai specialieji teisės aktai tiesiogiai remiasi I tipo ekologiniais ženklais^[31] (pavyzdžiui, EU Ecolabel, Nordic Swan, Blue Angel, El Distintiu, Milieukeur, Österreichisches Umweltzeichen, NF Environnement, The Hungarian Eco-label, Polish Eco Mark-Znak EKO), kadangi pats ženklo nurodymas savaime nepakeičia pareigos aiškiai nurodyti pirkimo objektui taikytinus kriterijus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) yra išaiškinęs, kad perkančiosioms organizacijoms suteikiama teisė naudoti detalias ženklo specifikacijas, tačiau ne patį [ekologinį] ženklą. Žinoma, siekiant supaprastinti patikrinimą, ar laikomasi tokio reikalavimo, perkančiosioms organizacijoms leidžiama nurodyti, kad ženklu, kurio specifikacijas jos panaudojo, pažymėti produktai laikomi atitinkančiais atitinkamas specifikacijas. Tačiau dar kartą pabrėžtina, kad remtis pačiu [ekologiniu] ženklu leidžiama tik papildomai, kaip įrodymu, kad tenkinamos techninės specifikacijos, nustatytos pirkimo dokumentuose. Šis reikalavimas nelaikytinas pertekliniu formalumu, nes perkančiajai organizacijai tenkanti pareiga aiškiai nurodyti detalias charakteristikas, kurias ji ketina taikyti, netgi tuomet, kai ji remiasi konkrečiu ženklu apibrėžtomis charakteristikomis, yra būtina siekiant sudaryti potencialiems dalyviams galimybę remtis vienu oficialiu dokumentu, patvirtintu pačios perkančiosios organizacijos, ir taip išvengti situacijos, kai tiekėjai būtų priversti neapibrėžtai ieškoti informacijos apie galimai kintančius su konkrečiu ženklu susijusius kriterijus^[32].

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, vykdydama rašymui, spausdinimui, kopijavimui naudojamo popieriaus pirkimą, techninėje specifikacijoje nurodė reikalavimą, kad popierius būtų paženklintas Vokietijos ekologiniu ženklu „Mėlynasis angelas“ arba Šiaurės šalių ekologiniu ženklu „Gulbė“, arba kitu lygiaverčiu ženklu. Perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje taip pat nurodė popieriui keliamus reikalavimus – be kitų privalomų minimalių aplinkos apsaugos kriterijų^[33], (1) popieriaus sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 100 % perdirbto popieriaus (naudoto popieriaus ir (ar) gamybos atliekų) plaušų arba ne mažiau kaip 30 % pirminės medienos plaušų, kita dalis – iš perdirbto popieriaus plaušų; (2) popierius turi būti nebalintas arba balintas nenaudojant chloro dujų. Perkančioji organizacija taip pat nurodė, kad atitiktį reikalavimams įrodantys dokumentai yra Vokietijos ekologinis ženklas „Mėlynasis angelas“ arba Šiaurės šalių ekologinis ženklas „Gulbė“ arba gamintojo techniniai dokumentai, arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos bandymų protokolas, arba kiti lygiaverčiai įrodymai. Kaip matyti, perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje išdėstė konkrečius reikalavimus, o ne išimtinai pateikė nuorodą į ženklus, kurių turinį sudaro šie reikalavimai.

Pagal VPĮ 38 straipsnio 1 dalį pirkimo dokumentuose gali būti reikalaujama naudoti tik tokį konkretų ženklą, kuris atitinka visas penkias kumuliatyvias (visas kartu taikomas) sąlygas^[34]:

1) ženklui keliami reikalavimai yra susiję su tokiais kriterijais, kurie taikytini pirkimo objektui ir yra tinkami perkamų prekių, paslaugų ar darbų charakteristikoms apibrėžti^[35];

2) ženklui keliami reikalavimai yra objektyviai patikrinami ir nediskriminaciniai;

3) ženklas sukuriamas taikant atvirą ir skaidrią procedūrą, kurioje gali dalyvauti visi susiję subjektai: valdžios institucijos ir įstaigos, vartotojai, socialiniai partneriai, gamintojai, platintojai, nevyriausybinės organizacijos;

4) ženklas yra prieinamas visiems suinteresuotiems subjektams^[36];

5) ženklui keliami reikalavimai nustatomi institucijos ar įstaigos sprendimu, kuriam dėl ženklo suteikimo besikreipiantis ūkio subjektas nedarė lemiamos įtakos.

Tuo atveju, jeigu perkančiosios organizacijos siekiamas taikyti ženklas neatitinka bent vienos iš nurodytų 5 (penkių) sąlygų, VPĮ 38 straipsnio 1 dalis netaikoma. Tačiau tai nereiškia, kad perkančioji organizacija, nors ir nereikalaudama konkretaus ženklinimo, tačiau vadovaudamasi VPĮ 37 straipsnio reguliavimu, pirkimo dokumentuose negali nustatyti konkrečių pavienių reikalavimų, kurie visi ar iš dalies sutampa su konkretaus ženklo reikalavimais (detaliau žiūrėti kitų VPĮ 38 straipsnio dalių komentarus).

2. VPĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatoma perkančiosios organizacijos teisė pirkimo dokumentuose nurodyti konkrečius ženklui keliamus reikalavimus perkamoms prekėms, paslaugoms, darbams.

Šioje dalyje vartojama sąvoka „tuo atveju, kai perkančioji organizacija nereikalauja specialaus ženklo“ reiškia, kad VPĮ 38 straipsnio 2 dalis yra taikoma tada, kada perkančioji organizacija pirkimo objektą apibrėžia pagal konkretaus ženklo turinį sudarančius reikalavimus ir (ar) jų pasirinktą dalį, tačiau paties ženklinimo nereikalauja. Kitaip tariant, esminis VPĮ 38 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reguliavimo skirtumas yra tas, kad VPĮ 38 straipsnio 1 dalies pagrindu perkančioji organizacija turi teisę reikalauti konkretaus ženklo naudojimo, tuo tarpu VPĮ 38 straipsnio 2 dalies pagrindu perkančioji organizacija negali reikalauti konkretaus ženklo naudojimo, tačiau gali remtis atitinkamo ženklo turinį sudarančiais reikalavimais, apibrėždama pirkimo objekto kriterijus pagal VPĮ 37 straipsnį.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, vykdydama tekstilės gaminių (rankšluosčių) pirkimą, techninėje specifikacijoje, be kita ko, nurodė, kad naudojamas poliesterio pluoštas būtų pagamintas iš perdirbtų atliekų, o medvilnės pluoštas – ne mažiau kaip 20 proc. sudarytas iš organiškai išgautos medvilnės, taip pat, kad pakuotė būtų pritaikyta pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui^[37]. Taip pat nurodė, kad atitiktį šiems reikalavimams įrodantys dokumentai gali būti ES ekologinis ženklas (EU Ecolabel), OEKO-TEX® STANDARD 100 sertifikatas arba kitas lygiavertis įrodymas. Perkančioji organizacija nekėlė reikalavimo, kad tekstilės gaminiai (rankšluosčiai) būtų paženklinti ES ekologiniu ženklu (EU Ecolabel) ar kitu konkrečiu I tipo ekologiniu ženklu, kadangi ženklo turėjimo nereikalavo kaip savarankiškos pirkimo sąlygos, o tik pasinaudojo dalimi ženklo kriterijų apibrėždama pirkimo objektui keliamus reikalavimus. Kitaip tariant, perkančioji organizacija pirkimo sąlygose iš esmės neįtvirtino ženklinimo reikalavimo, o konkrečius objektui keliamus reikalavimus nustatė pagal VPĮ 37 straipsnį (nors reikalavimai dėl perdirbto poliesterio pluošto, organinės medvilnės ir pakuotės tvarumo iš esmės patenka į Europos Sąjungos ekologinio ženklo kriterijų apimtį).

Iš pateikto pavyzdžio akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos turi labai tiksliai formuoti pirkimo sąlygas ir konkrečiai įtvirtinti, ar atitinkamo ženklo reikalavimas nustatytas kaip savarankiška pirkimo sąlyga, ar tik kaip įrodomoji priemonė.

VPĮ 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise perkančioji organizacija gali pasinaudoti, pavyzdžiui, tada, kai konkretus pirkimo objektui aktualus ženklas neatitinka VPĮ 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų kumuliatyvių (taikomų kartu) reikalavimų arba tada, kai perkančioji organizacija nori naudoti tik dalį konkretaus ženklo reikalavimų.

Pabrėžtina, kad VPĮ 38 straipsnio 2 dalis privalo būti aiškinama ir taikoma sistemiškai kartu su VPĮ 37 straipsniu. Kitaip tariant, perkančioji organizacija pirkimo objektui keliamus reikalavimus formuodama pagal VPĮ 38 straipsnio 2 dalį, t. y. pagal konkretaus ženklo reikalavimus, privalo užtikrinti, kad nurodyti reikalavimai būtų susiję su pirkimo objektu^[38], jam proporcingi, nediskriminuotų tiekėjų ir neribotų konkurencijos pirkime (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio komentarą).

3. VPĮ 38 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pripažinti tinkamu ne tik pirkimo sąlygose nurodytą konkretų ženklą, bet ir bet kurį kitą tiekėjo pateiktą ženklą, kuriuo patvirtinama, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka lygiaverčius perkančiosios organizacijos reikalaujamo ženklo reikalavimus, o tuo atveju, kai tiekėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo gauti perkančiosios organizacijos reikalaujamo ar jam lygiaverčio ženklo per nustatytus terminus, taip pat pripažinti tinkamomis bet kokias perkančiajai organizacijai priimtinas tiekėjo pateiktas priemones, įrodančias, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos, darbai atitinka specialius ženklo arba perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus.

Tokiu būdu įgyvendinamas bendrasis VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas dėl tiekėjų diskriminacijos draudimo ir konkurencijos pirkime užtikrinimo (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio 3 dalies komentarą).

Nurodyta nuostata yra betarpiškai susijusi su VPĮ 37 straipsnio 5–7 dalių nuostatomis, kuriose įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga priimti tiekėjų siūlomas lygiavertes prekes, paslaugas ar darbus (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio 5–7 dalių komentarus).

Nors VPĮ 38 straipsnio 3 dalyje pažodžiui tai nenurodyta, tačiau šią nuostatą sistemiškai aiškinant ir taikant kartu su VPĮ 37 straipsnio 5–7 dalimis, tiekėjas, pateikdamas ne pirkimo sąlygose konkrečiai nustatytu, bet kitu ženklu pažymėtą objektą, privalo perkančiajai organizacijai pagrįsti ir įrodyti, kad siūlomas objektas iš tiesų atitinka lygiaverčius perkančiosios organizacijos reikalaujamo ženklo reikalavimus. Šiame kontekste pabrėžtina, kad turi būti įrodomas būtent tiekėjo pateikto ženklo lygiavertiškumas, bet ne tapatumas (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio 5–7 dalių komentarus).

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, vykdydama rašymui, spausdinimui, kopijavimui naudojamo popieriaus pirkimą, techninėje specifikacijoje nurodė reikalavimą, kad popierius būtų paženklintas Vokietijos ekologiniu ženklu „Mėlynasis angelas“ arba kitu lygiaverčiu ženklu. Perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje taip pat nurodė popieriui keliamus reikalavimus, kurių atitiktį pagrindžia šis ženklas, be kita ko – kad popierius būtų nebalintas arba balintas nenaudojant chloro dujų. Perkančioji organizacija taip pat nurodė, kad atitiktį reikalavimams įrodantys dokumentai: Vokietijos ekologinis ženklas „Mėlynasis angelas“ arba kiti lygiaverčiai įrodymai. Tiekėjas perkančiajai organizacijai pasiūlė popierių, pažymėtą Šiaurės šalių ekologiniu ženklu „Gulbė“, pateikdamas šį ženklą kaip lygiavertį įrodymą. Perkančioji organizacija privalo tiekėjo pasiūlytą popierių laikyti atitinkančiu reikalavimą dėl nebalinimo arba balinimo nenaudojant chloro dujų, kadangi tiek Vokietijos ekologinis ženklas „Mėlynasis angelas“, tiek Šiaurės šalių ekologinis ženklas „Gulbė“ yra tinkami, siekiant pagrįsti siūlomo objekto atitiktį nustatytiems reikalavimams, nes yra grindžiami analogiškais aplinkosaugos kriterijais^[39]. Abu nurodyti ženklai yra suteikiami tik tiems gaminiams, kurie atitinka tam tikrus kriterijus ir dėl to yra mažiau žalingi aplinkai ir žmonių sveikatai. Esminis nurodytų ekologinių ženklų skirtumas yra tik tas, kad ekologinis ženklas „Mėlynasis angelas“ yra Vokietijos nacionalinis ženklas, o ekologinis ženklas „Gulbė“ – Šiaurės Ministrų Tarybos sukurtas ekologinis ženklas.

VPĮ 38 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad tuo atveju, jeigu tiekėjas dėl objektyvių priežasčių negali gauti perkančiosios organizacijos reikalaujamo ar jam lygiaverčio ženklo per nustatytus terminus, perkančioji organizacija turi pripažinti bet kokias jai tinkamas tiekėjo pateiktas priemones, įskaitant ir gamintojo techninius duomenis, įrodančias, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka specialius ženklo arba perkančiosios organizacijos nurodytus reikalavimus.

Kitaip tariant, VPĮ 38 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiekėjo teisė, esant šioje normoje nustatytoms sąlygoms, pateikti ir perkančiųjų organizacijų pareiga vertinti kitus, negu konkretus ženklas ar jam lygiavertis ženklas, tiekėjų siūlomų prekių, paslaugų ar darbų atitiktį perkančiosios organizacijos nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius įrodymus, t. y. vertinti prekių, paslaugų ar darbų savybes, jų turinį, atitiktį keliamiems reikalavimams, o ne ženklinimą ar apskritai tokio ženklinimo nebuvimą kaip lemiantį pasiūlymo (ne)atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams. Pagal VPĮ 38 straipsnio 3 dalies formuluotę nurodyta teise tiekėjas gali pasinaudoti esant dviem kartu taikytinomis sąlygoms: pirma, tiekėjas laiku negali gauti perkančiosios organizacijos reikalaujamo konkretaus arba jam lygiaverčio ženklo dėl nuo tiekėjo nepriklausančių priežasčių ir, antra, tiekėjas kitomis priemonėmis gali įrodyti, kad jo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka specialaus ženklo arba perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus. Vis dėlto, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais ir formuojama praktika dėl VPĮ 46 straipsnio, suteikiant prioritetą turinio, o ne formalios išraiškos vertinimui, manytina, kad analogiškai VPĮ 38 straipsnio 3 dalies nuostata neturėtų būti aiškinama ir taikoma pernelyg formaliai, ypač sprendžiant dėl objektyvių aplinkybių, dėl kurių tiekėjas negalėjo laiku gauti perkančiosios organizacijos reikalaujamo ar jam lygiaverčio ženklo, buvimo bei kitų tiekėjo pateiktų atitikties įrodymų pakankamumo^[40]. Tokiais atvejais perkančioji organizacija turėtų vertinti ne vien formalų konkretaus ženklo nebuvimo faktą, bet tai, ar tiekėjo pateiktos priemonės leidžia patikimai nustatyti, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai iš esmės atitinka specialius ženklo arba perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus, taip pat ar objektyvios aplinkybės, dėl kurių ženklas nebuvo gautas laiku, nėra susijusios su paties tiekėjo veiksmais ar neveikimu. Todėl esant objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių tiekėjas negalėjo laiku gauti perkančiosios organizacijos reikalaujamo ar jam lygiaverčio ženklo, vien konkretaus ženklo nebuvimas savaime negali lemti pasiūlymo neatitikties, jeigu tiekėjas pateikia pakankamus duomenis, leidžiančius patikimai nustatyti, kad siūlomas pirkimo objektas atitinka nustatytus reikalavimus.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą dėl kompiuterių įsigijimo, techninėje specifikacijoje be kitų privalomų minimalių aplinkos apsaugos kriterijų^[41] nurodė reikalavimą, kad foninio apšvietimo šaltiniuose neturi būti gyvsidabrio. Perkančioji organizacija taip pat nurodė, kad atitiktį reikalavimui įrodantys dokumentai yra ES ekologinis ženklas arba kiti lygiaverčiai įrodymai. Tiekėjo pasiūlytas kompiuteris nebuvo pažymėtas ES ekologiniu ženklu, tačiau vietoje šio ženklo, tiekėjas pateikė gamintojo techninius dokumentus, pagrindžiančius, kad foninio apšvietimo šaltiniuose nėra gyvsidabrio. Perkančioji organizacija tiekėjo pateiktus gamintojo techninius dokumentus turėtų pripažinti tinkamais, kadangi jie pagrindžia, kad siūlomas pirkimo objektas atitinka nustatytą reikalavimą.

VPĮ 38 straipsnio 3 dalyje yra pateiktas nebaigtinis sąrašas priemonių, kuriomis tiekėjas gali įrodinėti, kad jo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka specialius ženklo arba perkančiosios organizacijos nurodytus reikalavimus. Vienintelė nurodyta įrodinėjimo priemonė – gamintojo techniniai duomenys. Tačiau tai neapriboja tiekėjo teisės siūlomų prekių, paslaugų ar darbų atitiktį specialiems ženklo arba perkančiosios organizacijos nurodytiems reikalavimams įrodinėti ir kitomis priemonėmis.

Pabrėžtina, kad kitiems, nei nurodyta pirkimo sąlygose, įrodymams keliami reikalavimai, jų vertinimo tvarka (perkančiosios organizacijos diskrecijos ribos, vertinant įrodymų (ne)pakankamumą) yra įtvirtinti VPĮ 39 straipsnyje, dėl to VPĮ 38 straipsnio 3 dalies nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai kartu su VPĮ 39 straipsnio nuostatomis (detaliau žiūrėti VPĮ 39 straipsnio komentarą). 

4. VPĮ 38 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas draudimas pirkimo dokumentuose reikalauti konkretaus ženklo naudojimo tuo atveju, kai ženklas atitinka VPĮ 38 straipsnio 1 dalies 2–5 punktų reikalavimus, bet neatitinka VPĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo dėl visų kriterijų sąsajos su pirkimo objektu. Tačiau nurodytu atveju perkančioji organizacija turi teisę taikyti dalį konkretaus ženklo reikalavimų, kurie yra susiję^[42] su perkamu objektu.

Kaip nurodyta pirmiau (detaliau žiūrėti VPĮ 38 straipsnio 2 dalies komentarą), perkančioji organizacija konkretaus ženklo reikalavimus, kurie yra susiję su pirkimo objektu ir yra tinkami pirkimo objekto ypatybėms apibrėžti, nurodo techninėje specifikacijoje, tačiau nereikalauja naudoti konkretaus ženklo, t. y. nereikalauja, kad siūlomas pirkimo objektas būtų paženklintas.

Pabrėžtina, kad VPĮ 38 straipsnio 4 dalis tiek, kiek ji susijusi su konkretaus ženklo aktualių ir taikytinų reikalavimų įtvirtinimu techninėje specifikacijoje, privalo būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su kartu VPĮ 37 straipsnio reikalavimais. Sistemiškai taikant nurodytas VPĮ nuostatas, darytina išvada, kad techninėje specifikacijoje gali būti nurodomi tik tokie (ir tik tiek) konkretaus ženklo reikalavimai, kurie yra susiję su pirkimo objektu, jam proporcingi, nediskriminuojantys tiekėjų ir neribojantys konkurencijos pirkime (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio komentarą).

Doktrinoje nurodoma, kad perkančioji organizacija negali reikalauti konkretaus ženklo, jeigu jis taip pat nustato ir reikalavimus, nesusijusius su pirkimo objektu, pavyzdžiui, bendrą įmonės socialinės atsakomybės politiką ar kitas bendro pobūdžio verslo valdymo sąlygas. Tokias atvejais, perkančiosios organizacijos apibrėžia technines specifikacijas (taip pat ir pasiūlymų vertinimo kriterijus ar pirkimo sutarties vykdymo sąlygas) remdamosi tik atitinkamomis to konkretaus ženklo specifikacijomis, kurios yra susijusios su pirkimo objektu ir tinkamos apibrėžti pirkimo objekto charakteristikas^[43].

[1] Komentuojamos VPĮ 38 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 43 straipsnio normas.

[2] Daugiau apie ekologinius ženklus: https://vpt.lrv.lt/public/canonical/1700461465/13639/; https://environment.ec.europa.eu/topics/circular-economy-topics/eu-ecolabel_en; https://environment.ec.europa.eu/topics/circular-economy-topics/eu-ecolabel/product-groups-and-criteria_en; https://www.reteclima.it/wp-content/uploads/gpp_eu_ecolabels.pdf; https://www.eu4environment.org/app/uploads/2023/06/Ecolabel-Factsheets.pdf.

[3] https://commission.europa.eu/topics/business-and-industry/doing-business-eu/eu-product-safety-and-labelling/eu-labels_lt

[4] https://europa.eu/youreurope/business/product-requirements/labels-markings/ce-marking/index_lt.htm; https://single-market-economy.ec.europa.eu/single-market/goods/ce-marking_en.

[5] https://environment.ec.europa.eu/topics/circular-economy-topics/eu-ecolabel_en; https://europa.eu/youreurope/business/product-requirements/labels-markings/ecolabel/index_lt.htm.

[6] https://energy-efficient-products.ec.europa.eu/product-list_en; https://europa.eu/youreurope/business/product-requirements/labels-markings/energy-labels/index_lt.htm.

[7] https://agriculture.ec.europa.eu/farming/organic-farming/organic-logo_lt.

[8] https://oceans-and-fisheries.ec.europa.eu/fisheries/markets-and-trade/seafood-markets_en.

[9] https://agriculture.ec.europa.eu/farming/geographical-indications-and-quality-schemes/geographical-indications-and-quality-schemes-explained_lt; https://food.ec.europa.eu/food-safety/labelling-and-nutrition_en.

[10] https://europa.eu/youreurope/business/product-requirements/chemicals/classification-labelling-packaging/index_lt.htm.

[11] https://europa.eu/youreurope/business/running-business/developing-business/emas-registration/index_lt.htm; https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/tarsos-prevencija/kita-tarsos-prevencijos-informacija/emas-aplinkosaugos-vadybos-ir-audito-sistema/.

[12] https://environment.ec.europa.eu/topics/circular-economy-topics/eu-ecolabel_en?prefLang=lt.

[13] https://www.blauer-engel.de/en.

[14] https://www.nordic-swan-ecolabel.org/.

[15] https://www.energystar.gov/.

[16] https://www.fairtrade.net/uk-en.html; https://www.fairtrade.lt/.

[17] https://www.igep.org/rugmark; https://rugmark.org/.

[18] https://www.iso.org/standard/79479.html; https://www.iso.org/obp/ui/en/#iso:std:iso:14020:ed-3:v1:en; https://www.iso.org/files/live/sites/isoorg/files/store/en/PUB100323.pdf.

[19] European Public Procurement. Commentary on Directive 2014/24/EU, edited by Roberto Caranta, Albert Sanchez-Graells, Elgar commentaries, 2021, p. 476.

[20] European Public Procurement. Commentary on Directive 2014/24/EU, edited by Roberto Caranta, Albert Sanchez-Graells, Elgar commentaries, 2021, p. 477.

[21] LAT 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010.

[22] Brussels Commentary on EU Public Procurement Law, edited by Michael Steinicke, Peter L. Vesterdorf, Nomos, C.H.BECK, Hart, publishing, 2018 m., p. 553.

[23] Detaliau apie darniuosius pirkimus žiūrėti: Europos Komisijos informacija: https://sustainable-procurement.org/eupolicyandlegislation/; VPT informacija: https://vpt.lrv.lt/lt/darnieji-pirkimai/pirkimu-vykdytojams_4/; Mccrudden, Ch. Using public procurement to achieve social outcomes, (2004), National Resources Forum 28, p. 257–267; Soloveičikas, Deividas, Sustainable Procurement Regulation under Lithuanian Law, (2013) EPPPL 1, p. 106–112.

[24] ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10.

[25] Daugeliu gaminių prekiauti ES galima tik tuomet, jei jie pažymėti CE ženklu. Pažymėdamas savo gaminį šiuo ženklu gamintojas nurodo, kad gaminys atitinka gaminius reglamentuojančiomis ES taisyklėmis nustatytus reikalavimus. Tokį gaminį galima laisvai gabenti ir juo prekiauti ES, nesvarbu, kur jis pagamintas. Žymėti CE ženklu reikia tik tuos gaminius, kuriems taikomos suderintos ES taisyklės, pagal kurias to konkrečiai reikalaujama. Jei tokių ES reikalavimų konkrečiam gaminiui nekeliama, CE ženklas negali būti naudojamas. Už užtikrinimą, kad gaminys atitiktų visus taikomus ES reikalavimus, ir už žymėjimą CE ženklu atsakingas gamintojas. Daugiau informacijos: https://europa.eu/youreurope/business/product-requirements/labels-markings/ce-marking/index_lt.htm; https://green-forum.ec.europa.eu/green-business/green-public-procurement/gpp-criteria-and-requirements_en; https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360016394840-Svarbi-informacija-d%C4%97l-pirkimuose-pateikiam%C5%B3-CE-sertifikat%C5%B3-tinkamumo.

[26] 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/30/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo; Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyva 2014/35/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrose įtampos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo; 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų.

[27] Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas; https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/svarbu-2025-m-birzelio-28-d-isigalioja-gaminiu-ir-paslaugu-prieinamumo-reikalavimu-istatymas/.

[28] LAT 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-969/2018.

[29] Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508.

[30] LAT 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018.

[31] I tipo ekologinis ženklas – daugialypiu kriterijumi grindžiamas trečiosios šalies suteikiamas standartinis ženklas, kuriuo patvirtinama, kad tam tikros prekės, paslaugos ar darbai pasižymi aplinkai palankiomis savybėmis visuose jų gyvavimo ciklo etapuose.

[32] ESTT 2010 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10.

[33] Minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai yra nustatyti Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508, 2 priede.

[34] Brussels Commentary on EU Public Procurement Law, edited by Michael Steinicke, Peter L. Vesterdorf, Nomos, C.H.BECK, Hart, publishing, 2018 m., p. 555.

[35] Sąsaja su pirkimo objektu reiškia, kad kriterijai yra susiję su darbais, kurie turi būti atliekami, prekėmis, kurios turi būti tiekiamos, arba paslaugomis, kurios turi būti teikiamos pagal tą pirkimo sutartį visais atžvilgiais ir visais jų gyvavimo ciklo etapais, įskaitant veiksnius, susijusius su: a) konkrečiu tų darbų, prekių ar paslaugų gamybos, tiekimo, teikimo ar prekybos procesu arba b) konkrečiu kito jų gyvavimo ciklo etapo procesu, net jei tokie veiksniai neapima jų daiktinės materijos. Nereikalaujama, kad kriterijus būtų susijęs su vidine produkto charakteristika, t. y. elementu, kuris „įsikūnija“ šiame produkte. Pavyzdžiui, nedraudžiama, kad vykdant pirkimą elektros energijai tiekti perkančioji organizacija reikalautų, kad elektros energija būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje EVN ir Wienstrom, C-448/01; LAT 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).

[36] Direktyvos 2014/24/ES preambulės 75-ojoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad suinteresuotaisiais subjektais galėtų būti viešieji ar privatieji subjektai, įmonės ar bet kokio pobūdžio nevyriausybinė organizacija (organizacija, kuri nėra valdžios struktūrų dalis ir nėra įprasta įmonė).

[37] Aplinkos apsaugos kriterijai yra nustatyti Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508, 2 priede.

[38] Sąsaja su pirkimo objektu reiškia, kad kriterijai yra susiję su darbais, kurie turi būti atliekami, prekėmis, kurios turi būti tiekiamos, arba paslaugomis, kurios turi būti teikiamos pagal tą pirkimo sutartį visais atžvilgiais ir visais jų gyvavimo ciklo etapais, įskaitant veiksnius, susijusius su: a) konkrečiu tų darbų, prekių ar paslaugų gamybos, tiekimo, teikimo ar prekybos procesu arba b) konkrečiu kito jų gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu tokie veiksniai nėra sudedamoji pačių  darbų, prekių ar paslaugų materialioji dalis. Nereikalaujama, kad kriterijus būtų susijęs su vidine produkto charakteristika, t. y. su paties produkto materialiosiomis savybėmis. Pavyzdžiui, nedraudžiama, kad vykdant pirkimą elektros energijai tiekti perkančioji organizacija reikalautų, kad elektros energija būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje EVN ir Wienstrom, C-448/01; LAT 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).

[39] Minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai yra nustatyti Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508, 2 priede.

[40] LAT 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011.

[41] Minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai yra nustatyti Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508, 2 priede.

[42] Sąsaja su pirkimo objektu reiškia, kad kriterijai yra susiję su darbais, kurie turi būti atliekami, prekėmis, kurios turi būti tiekiamos, arba paslaugomis, kurios turi būti teikiamos pagal tą pirkimo sutartį visais atžvilgiais ir visais jų gyvavimo ciklo etapais, įskaitant veiksnius, susijusius su: a) konkrečiu tų darbų, prekių ar paslaugų gamybos, tiekimo, teikimo ar prekybos procesu arba b) konkrečiu kito jų gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu tokie veiksniai nėra sudedamoji pačių  darbų, prekių ar paslaugų materialioji dalis. Nereikalaujama, kad kriterijus būtų susijęs su vidine produkto charakteristika, t. y. su paties produkto materialiosiomis savybėmis. Pavyzdžiui, nedraudžiama, kad vykdant pirkimą elektros energijai tiekti perkančioji organizacija reikalautų, kad elektros energija būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje EVN ir Wienstrom, C-448/01; LAT 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).

[43] European Public Procurement. Commentary on Directive 2014/24/EU, edited by Roberto Caranta, Albert Sanchez-Graells, Elgar commentaries, 2021, p. 480.