Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

44 straipsnis. Susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais

 1. Pradinis susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais vyksta Komisijos posėdyje, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalimis, su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis elektroninėmis priemonėmis. Pradiniu susipažinimu su paraiškomis ar pasiūlymais, pateiktais ne elektroninėmis priemonėmis, laikomas vokų su paraiškomis ar pasiūlymais atplėšimas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2158, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09411

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

2. Susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais pradedamas pirkimo dokumentuose nurodytą dieną, o jeigu pirkimas atliekamas ne elektroninėmis priemonėmis, – nurodytą dieną, valandą ir minutę. Jeigu paraiškos ir pasiūlymai teikiami ne elektroninėmis priemonėmis, Komisijos posėdžio diena ir valanda turi sutapti su paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Pakeitus šį terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais laikas. Nustatytu laiku turi įvykti pradinis susipažinimas su visomis paraiškomis ar pasiūlymais, gautais nepasibaigus jų pateikimo terminui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2158, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09411

3. Komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų atstovai, išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas derybų, konkurencinio dialogo ar inovacijų partnerystės būdu. Tiekėjai arba jų atstovai, dalyvavę derybose ar dialoge, turi teisę atvykti į Komisijos posėdį tik tada, kai jame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos ar sąnaudos ir galutiniai techniniai duomenys. Su pasiūlymais susipažįstama ir tuo atveju, jeigu į Komisijos posėdį tiekėjai ar jų atstovas neatvyksta.

4. Susipažįstant su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, vokus atplėšia vienas iš Komisijos narių pasiūlymus pateikusių ir Komisijos posėdyje dalyvaujančių tiekėjų ar jų atstovų akivaizdoje. Pasiūlymo paskutinio lapo antrojoje pusėje pasirašo posėdyje dalyvaujantys Komisijos nariai.

5. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir jos pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kiekybiškai įvertinamos, su pasiūlymais (išskyrus derybų ar dialogo atvejį) turi būti susipažįstama dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmajame posėdyje susipažįstama tik su ta pasiūlymo dalimi, kurioje pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrajame posėdyje – su pasiūlymo dalimi, kurioje nurodytos kainos ar sąnaudos. Antrasis posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis. Apie šio patikrinimo ir vertinimo rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu pranešti visiems tiekėjams. Kai pasiūlymai pateikti ne elektroninėmis priemonėmis, pranešime kartu nurodomas antrojo posėdžio laikas ir vieta. Jeigu perkančioji organizacija, patikrinusi ir įvertinusi pirmojo posėdžio metu tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą, su likusia pasiūlymo dalimi nėra susipažįstama ir ji saugoma kartu su kitais tiekėjo pateiktais dokumentais šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Susipažįstant su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, Komisijos posėdyje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiama:

1) pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas;

2) pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos. Jeigu pirkimas susideda iš atskirų pirkimo objekto dalių, skelbiama kiekvienos pirkimo objekto dalies kaina ar sąnaudos. Tuo atveju, kai pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos, išreikštos skaitmenimis, neatitinka kainos ar sąnaudų, nurodytų žodžiais, teisinga laikoma kaina ar sąnaudos, nurodytos žodžiais;

3) pagrindinės techninės pasiūlymo charakteristikos, kai pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Jeigu pageidauja nors vienas Komisijos posėdyje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus. Tačiau jeigu šios pasiūlymų charakteristikos yra didelės apimties, Komisijos ir posėdyje dalyvaujančių tiekėjų sutarimu jos gali būti pateiktos tiekėjams raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio;

4) ar ne elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas yra susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius;

5) ar yra pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, jeigu jo reikalaujama.

7. Komisijos posėdyje dalyvaujantiems suinteresuotiems tiekėjams ar jų įgaliotiesiems atstovams, pateikusiems pasiūlymą ne elektroninėmis priemonėmis, turi būti leidžiama viešai ištaisyti pastebėtus pasiūlymų susiuvimo ar įforminimo trūkumus, kuriuos įmanoma ištaisyti posėdžio metu.

8. Kiekvienas Komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai peržiūrėti viešai perskaitytą informaciją, tačiau perkančioji organizacija negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios konfidencialios informacijos.

9. Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros rezultatus Komisija įformina pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus rekvizitus parengtu protokolu, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalimis, su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis elektroninėmis priemonėmis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2158, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09411

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

10. Kai pasiūlymai pateikti ne elektroninėmis priemonėmis, apie protokolu įformintus susipažinimo su pasiūlymais procedūros rezultatus turi būti raštu pranešama to pageidaujantiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams, tačiau negali būti atskleidžiama tiekėjo pasiūlyme esanti konfidenciali informacija.

11. Tiekėjai nedalyvauja Komisijos posėdžiuose, kuriuose susipažįstama su elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, atliekamos paraiškų ar pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūros.

 

VPĮ 44 straipsnyje yra įtvirtintos susipažinimo su paraiškomis ir pasiūlymais procedūros taisyklės.

1. VPĮ 44 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pradinio susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūra.

Tais atvejais, kai, vadovaujantis VPĮ 22 straipsnio 1 ir 2 dalimis, su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS), centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) centralizuotų viešųjų pirkimų elektroniniame kataloge, susipažinimui su paraiškomis ar pasiūlymais viešojo pirkimo komisijai (Komisija) Komisijai neprivaloma rinktis į Komisijos posėdį ir (ar) pildyti protokolo.

Priėmusi sprendimą susipažinimą su paraiškomis ar pasiūlymais vykdyti Komisijos posėdyje, perkančioji organizacija susipažinimą su paraiškomis ar pasiūlymais gali vykdyti įprastu būdu (Komisijos nariams surengus susirinkimą (posėdį) tam tikroje fizinėje vietoje) arba CVP IS priemonėmis, nesant būtinybės būti vienoje fizinėje vietoje (detaliau žiūrėti VPĮ 19 straipsnio 6 dalies komentarą). Atliekant pirkimo procedūras CPO sudarytos preliminariosios sutarties ar sukurtos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu, susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais gali vykti CPO siūlomomis elektroninėmis priemonėmis (detaliau žiūrėti VPĮ 22 straipsnio 2 dalies komentarą). Kai pasiūlymai yra pateikiami ne elektroninėmis priemonėmis – popierine forma, užklijuotame ir nustatyta tvarka užantspauduotame voke, tokiu atveju pradinis susipažinimas su pasiūlymais vyksta Komisijos posėdyje, atplėšiant vokus su paraiškomis ar pasiūlymais.

VPĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pradinio susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros sąvoka, kadangi pagal VPĮ 50 straipsnio 5 dalį perkančiosios organizacijos visų pirma įvertina kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente (EBVPD) pateiktą informaciją ir, jeigu taikytina, šio straipsnio 4 dalyje nurodytuose dokumentuose pateiktą informaciją, priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio reikalavimų atitikties ir kiekvienam iš jų ne vėliau kaip per tris darbo dienas raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus, pagrįsdama priimtus sprendimus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurie atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 50 straipsnio 5 dalies komentarą). Pradinis susipažinimas su pasiūlymais ar paraiškomis vyksta nuo pirmos minutės po galutinio pasiūlymų ar paraiškų pateikimo termino iki pagrindinio susipažinimo su pasiūlymais.

 

2. VPĮ 44 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas susipažinimo su paraiškomis ir pasiūlymais laikas bei jo nustatymo taisyklės, vykdant susipažinimo su elektroninėmis priemonėmis gautais pasiūlymais bei ne elektroninėmis priemonėmis (popierine forma) gautais pasiūlymais procedūras.

Kai pirkimas ir susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais vykdomas elektroninėmis priemonėmis, t. y., pavyzdžiui, CVP IS arba CPO siūlomame centralizuotų viešųjų pirkimų elektroniniame kataloge, pirkimo dokumentuose privaloma nustatyti susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais dieną. Tokiu atveju susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais yra vykdomas nurodytą dieną, bet kuriuo perkančiosios organizacijos pasirinktu tos dienos laiku.

Kai pirkimas ir susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais vykdomas elektroninėmis priemonėmis, susipažinimo diena ir valanda nebūtinai turi sutapti su pasiūlymų ar paraiškų pateikimo termino pabaiga, tačiau bet kuriuo atveju susipažinimas su pasiūlymais turi būti vykdomas ne anksčiau, nei nustatytas galutinis pasiūlymų pateikimo terminas.

Kai susipažinimas vykdomas elektroninėmis priemonėmis, pakeitus paraiškų ar pasiūlymų pateikimo terminą, nebūtinai turi būti keičiamas ir susipažinimo terminas, jeigu paraiškų ar pasiūlymų pateikimo terminas vis tiek yra anksčiau, negu nustatyta susipažinimo diena.

Pavyzdys

Pirkimo sąlygose yra įtvirtintas pasiūlymų pateikimo terminas – ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 15 d. 10 val. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad susipažinimas su pasiūlymais vyks 2025 m. sausio 15 d. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija susipažinimo su pasiūlymais procedūrą vykdys 2025  m. sausio 15 d. bet kuriuo tos dienos laiku, tačiau ne anksčiau, nei nustatytas galutinis pasiūlymų pateikimo terminas, t. y. ne anksčiau kaip 2025 m. sausio 15 d. 10 val.

Tuo tarpu, kai pirkimas ir susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais yra vykdomas ne elektroninėmis priemonėmis, atplėšiant popierinius vokus, pirkimo dokumentuose perkančiosios organizacijos privalo nurodyti ne tik susipažinimo dieną, bet ir tikslią valandą bei minutę. Atitinkamai susipažinimo procedūra turi būti vykdoma tą pačią dieną ir valandą, tačiau nėra reikalavimo, kad pasiūlymų pateikimo terminas ir susipažinimo procedūra sutaptų minučių tikslumu. Atsižvelgiant į tai, kad susipažinimo su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktomis paraiškomis ar pasiūlymais procedūra vykdoma ne elektroniniu būdu ir šiai procedūrai perkančioji organizacija privalo organizuoti posėdį tam skirtose patalpose, perkančioji organizacija šį posėdį gali įvykdyti vėliau (minučių tikslumu), nei nustatytas pasiūlymų ar paraiškų pateikimo terminas, tačiau rekomenduotina, kad terminas nesiskirtų daugiau, nei, pavyzdžiui, 30 min.

Kai pasiūlymai pateikiami ne elektroninėmis priemonėmis, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti tiek pasiūlymų pateikimo terminą, tiek susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais laiką (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio komentarą). Jeigu perkančioji organizacija pakeičia pasiūlymų pateikimo terminą (pavyzdžiui, jį pratęsia), atitinkamai tam pačiam laikotarpiui turi būti pakeistas ir susipažinimo laikas taip, kad sutaptų pateikimo termino bei susipažinimo laiko diena ir valanda.

Abiem atvejais, t. y. tiek pirkimą bei susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūrą vykdant elektroninėmis priemonėmis, tiek ne elektroninėmis priemonėmis, perkančiosios organizacijos privalo susipažinti su visais pasiūlymais ar paraiškomis, kurie buvo pateikti laiku, t. y. iki pirkimo dokumentuose nustatyto paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Su paraiškomis ar pasiūlymais, pateiktais po nustatyto termino, perkančioji organizacija nesusipažįsta (jų neatidaro). Įstatyme nėra įtvirtintos perkančiųjų organizacijų pareigos tokių paraiškų ar pasiūlymų arba grąžinti, jei jie pateikti popierine forma, arba persiųsti, jei jie gauti elektronine forma, tiekėjams arba juos saugoti. Perkančiosios organizacijos turi teisę pirkimo sąlygose pačios nustatyti, kaip jos elgsis su tiekėjo paraiška ar pasiūlymu, su kuriuo nesusipažįsta (neatidaro) – grąžins (persiųs) tiekėjui, saugos įstatymų ir vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka ar juos sunaikins.

 

3. VPĮ 44 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas asmenų, turinčių teisę dalyvauti Komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, ratas.

Tokiuose posėdžiuose turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų atstovai, išskyrus, kai pirkime buvo atliekamos derybos (detaliau žiūrėti VPĮ 63, 71 straipsnių komentarus), vedamas konkurencinis dialogas (detaliau žiūrėti VPĮ 67 straipsnio komentarą), taikytos inovacijų partnerystės procedūros (detaliau žiūrėti VPĮ 73 straipsnio komentarą). Kai pirkimas buvo vykdomas derybų, konkurencinio dialogo arba inovacijos partnerystės būdu, tiekėjams ir jų atstovams leidžiama dalyvauti tik tame Komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su galutiniais tiekėjų pasiūlymais, t. y. galutine siūloma kaina bei galutiniais techniniais duomenimis. Tokia išimtis yra įtvirtinta, kad būtų užtikrinti tokiu būdu vykdomo pirkimo dalyvių lygiateisiškumas ir sąžininga konkurencija, kad nei vienas dalyvis negalėtų daryti įtakos galutiniams tiekėjų pasiūlymams bei pirkimo rezultatams.

Įstatyme nėra įtvirtintos pareigos tiekėjams ar jų atstovams dalyvauti Komisijos posėdžiuose, kuriuose susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais. Šiuose posėdžiuose dalyvauja tik tie tiekėjai ar jų atstovai, kurie patys to pageidauja. Komisijos posėdis laikomas įvykusiu, nepaisant to, ar jame buvo dalyvaujančių tiekėjų ar jų atstovų, ar ne.

Įstatyme taip pat nėra įtvirtintos pareigos tiekėjams ar jų atstovams, norintiems dalyvauti susipažinimo su pasiūlymais posėdyje, pateikti perkančiajai organizacijai išankstinį prašymą ar kitaip informuoti apie ketinimą tokiame posėdyje dalyvauti. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad susipažinimo su ne elektroninėmis priemonėmis gautais pasiūlymais ar paraiškomis Komisijos posėdžiai vyksta ne elektroniniu būdu ir perkančiajai organizacijai šiam posėdžiui reikia paskirti ir paruošti atitinkamas patalpas, rekomenduotina kiekvienu atveju pranešti perkančiajai organizacijai apie ketinimą dalyvauti šiame posėdyje. Perkančiosios organizacijos tokį reikalavimą taip pat gali nustatyti pirkimo sąlygose ar kvietime pateikti pasiūlymus. Atitinkamai, nors įstatyme aiškiai ir neįtvirtinta, tačiau į Komisijos posėdį tiekėjai ar jų atstovai turėtų atvykti su jo tapatybę patvirtinančiu dokumentu, tam, kad perkančioji organizacija galėtų įsitikinti, ar atvykęs asmuo iš tiesų yra tiekėjas ar jo atstovas. Jeigu į Komisijos posėdį atvyksta tiekėjo atstovas, jis turi teisę dalyvauti šiame posėdyje tik tokiu atveju, jeigu turi tiekėjo vadovo patvirtintą įgaliojimą.

 

4. VPĮ 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta Komisijos posėdžio, kuriame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, vykdymo tvarka.

VPĮ 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vokus, kuriuose pateikti pasiūlymai, turi atplėšti pasirinktas Komisijos narys. Įstatyme nėra įtvirtintų reikalavimų Komisijos nariui, kuris privalo atplėšti vokus. Komisijos narių pareigos bei jų pasiskirstymas turi būti apibrėžtas Komisijos veiklą reglamentuojančiuose vidaus dokumentuose, pavyzdžiui, Komisijos darbo reglamente (detaliau žiūrėti VPĮ 19 straipsnio komentarą).

Vokai yra atplėšiami atvirai visų Komisijos posėdyje dalyvaujančių asmenų, taip pat ir tiekėjų bei jų atstovų akivaizdoje. VPĮ 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta Komisijos narių pareiga pasirašyti ant visų pateiktų pasiūlymų, su kuriais susipažinta, paskutinio lapo antros pusės, taip patvirtinant, kad su pasiūlymu susipažinta. Pažymėtina, kad šioje normoje nustatyta pareiga tik Komisijos nariams, o ne visiems posėdyje dalyvaujantiems dalyviams. Komisijos nariai, kurie Komisijos susipažinimo su pasiūlymais posėdyje nedalyvavo, pasiūlymų paskutinio lapo antroje pusėje taip pat nepasirašo. Bet kuriuo atveju, susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais posėdžio protokole turėtų būti išvardyti visi Komisijos nariai, nurodant, kas Komisijos posėdyje dalyvavo ir kas ne. Komisijos nariai, kurie nedalyvavo susipažinimo su pasiūlymais posėdyje, tačiau toliau dalyvaus pasiūlymų vertinimo procese, turėtų bet kuriuo atveju susipažinti su pasiūlymais vėliau (iki pasiūlymų vertinimo pradžios) ir susipažinimo faktą patvirtinti naujame susipažinimo su pasiūlymais protokole, nurodant tikslią datą, kada su pasiūlymais buvo susipažinta (detaliau žiūrėti VPĮ 19 straipsnio komentarą).

 

5. VPĮ 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta susipažinimo su pasiūlymais tvarka, kai pasiūlymus perkančioji organizacija vertina pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, o pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kiekybiškai įvertinamos (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 7 dalies komentarą).

Tokiais atvejais susipažinimas su tiekėjų pasiūlymais privalo būti vykdomas dviem atskirais etapais (dviejuose Komisijos posėdžiuose, jeigu jie rengiami), nebent pirkimas buvo vykdomas derybų (detaliau žiūrėti VPĮ 63, 71 straipsnių komentarus) arba dialogo būdu (detaliau žiūrėti VPĮ 67 straipsnio komentarą). Šioje normoje įtvirtinti reikalavimai yra privalomi tiek tais atvejais, kai pasiūlymai pateikti elektroniniu būdu, tiek ir tais atvejais, kai pasiūlymai gauti ne elektroninėmis priemonėmis. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse^[1] papildomai nustatyta išlyga, kad pasiūlymus vertinant pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės kriterijų, neprivaloma su pasiūlymais pateiktomis techninėmis charakteristikomis ir kaina susipažinti dviejuose Komisijos posėdžiuose (jeigu jie rengiami) arba dviem susipažinimo su pasiūlymais etapais, jei perkančioji organizacija pirkimo sąlygose iš anksto nustato fiksuotą kainą ar sąnaudas. Kitaip tariant, tais atvejais, kai tiekėjams nesuteikiama galimybė varžytis dėl kainos, o ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik kokybės kriterijų pagrindu (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio komentarą).

VPĮ 44 straipsnio 5 dalyje taip pat yra įtvirtinti reikalavimai susipažinimo su pasiūlymais procedūros etapams. Kai pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, pirmajame susipažinimo su pasiūlymais posėdyje (jeigu jis rengiamas) arba pirmajame susipažinimo su pasiūlymais etape Komisija turi teisę susipažinti tik su technine pasiūlymų dalimi, o antrajame – su pasiūlymų kainomis ar sąnaudomis. Tuo tarpu nors pirkimą vykdant derybų ar dialogo būdu, susipažinimo su pasiūlymais procedūra taip pat vykdoma keliais etapais – susipažįstama su pirminiais pasiūlymais, o po to su galutiniais, tačiau šiuo atveju kiekviename etape yra susipažįstama su visais pasiūlymo duomenimis.

Tais atvejais, kai pirkime perkančiosios organizacijos pasirenka vertinti pasiūlymus pagal VPĮ 55 straipsnio 7 dalį, jos pirkimo dokumentuose privalo nustatyti atitinkamus reikalavimus pasiūlymų parengimui, kad pasiūlymo techninė ir finansinė dalis būtų pateikiama atskirai ir būtų sudaryta galimybė atskirai su kiekviena iš šių dalių susipažinti. Kai pasiūlymai yra teikiami elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, CVP IS, turi būti sudaryta galimybė įkelti į sistemą du atskirus pasiūlymo dokumentus ar dokumentų paketus. Tais atvejais, kai pasiūlymai yra teikiami ne elektroninėmis priemonėmis, tiekėjai pasiūlymo techninę ir finansinę dalis turi pateikti atskiruose užklijuotuose vokuose (abu vokai turi būti pateikti laiku, iki pirkimo dokumentuose nustatyto pasiūlymų pateikimo termino). Tiekėjai negali pateikti pasiūlymo taip, kad perkančioji organizacija galėtų susipažinti su abejomis pasiūlymo dalimis iš karto (pavyzdžiui, pasiūlymo finansinę ir techninę dalį įdėti į vieną užklijuotą voką, jeigu pasiūlymas teikiamas ne elektroninėmis priemonėmis, arba finansinę ir techninę pasiūlymo dalį importuoti į vieną elektroninį voką, kai pasiūlymas pateikiamas elektroninėmis priemonėmis).

Pirmajame susipažinimo su pasiūlymais ar paraiškomis posėdyje (jeigu jis rengiamas) arba pirmajame susipažinimo su pasiūlymais etape perkančiosios organizacijos susipažįsta su technine pasiūlymų dalimi, t. y. su pasiūlymų pirkimo sąlygų nustatytų reikalavimų atitiktimi. Įstatyme nėra įtvirtinta, per kiek laiko perkančioji organizacija privalo įvykdyti antrąjį susipažinimo su pasiūlymais posėdį arba surengti antrąjį susipažinimo su pasiūlymais etapą, kuriame susipažįstama su finansine pasiūlymų dalimi. Vis dėlto, VPĮ 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Komisijos posėdis, kuriame susipažįstama su pasiūlymo dalimi, kurioje nurodytos kainos ar sąnaudos, gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina tiekėjų pateiktų pasiūlymų techninius duomenis bei jų pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų atitiktį, bei įvertina tiekėjų pasiūlymų techninius duomenis (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų komentarus). Atitinkamai tai reiškia, kad perkančioji organizacija neturi teisės susipažinti su tiekėjų antraisiais vokais, kol nėra susipažinusi su visais gautais tiekėjų pirmaisiais vokais.

Perkančioji organizacija privalo raštu informuoti visus tiekėjus, pateikusius pasiūlymą pirkime, apie jų pasiūlymų techninės dalies tikrinimo ir vertinimo rezultatus (tiek tais atvejais, kai pasiūlymai teikiami elektroninėmis priemonėmis, tiek tais, kai teikiami ne elektroninėmis priemonėmis). Nurodyti rezultatai tiekėjams teikiami neatskleidžiant tiekėjų tapatybių, kadangi ši informacija tiekėjams teikiama tik nustačius pasiūlymų eilę (pavyzdžiui, tiekėjus įvardijant A, B, C, D ir pan., kiekvienam asmeniškai atskleidžiant, kaip jis pavadintas). Kai pasiūlymai pateikiami ne elektroninėmis priemonėmis, perkančiosios organizacijos, informuodamos apie techninės pasiūlymų dalies vertinimo rezultatus, privalo nustatyti ir nurodyti tiekėjams kito Komisijos posėdžio, kuriame bus susipažįstama su finansine pasiūlymų dalimi, tikslią vietą ir laiką. Ši įtvirtinta pareiga sietina su tiekėjų teisės dalyvauti Komisijos posėdyje įgyvendinimu (detaliau žiūrėti VPĮ 44 straipsnio 3 dalies komentarą). Įstatyme neįtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga informuoti tiekėjus apie antrojo Komisijos posėdžio ar susipažinimo su pasiūlymais laiką, kai pasiūlymai yra pateikiami elektroninėmis priemonėmis. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjai gali būti pateikę užšifruotus pasiūlymus ir perkančiajai organizacijai iki antrojo posėdžio ar susipažinimo su pasiūlymais turės pateikti iššifravimo kodą, apie sekančio Komisijos posėdžio ar susipažinimo su pasiūlymais datą perkančiosios organizacijos privalo informuoti ir tais atvejais, kai pasiūlymai teikiami elektroninėmis priemonėmis.

Susipažinus ir įvertinus tiekėjų pasiūlymų techninius pasiūlymų duomenis, antrasis susipažinimas vykdomas tik su tų tiekėjų pasiūlymais, kurie nebuvo atmesti po susipažinimo su technine pasiūlymų dalimi. Tai reiškia, kad, pripažinus tiekėjo pasiūlymo techninės dalies neatitiktį (pavyzdžiui, nustačius, kad tiekėjo pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų), yra atmetamas visas tiekėjo pasiūlymas pirkime. Visi tiekėjų pasiūlymai pirkime yra saugomi VPĮ 97 straipsnyje nurodyta tvarka (detaliau žiūrėti VPĮ 97 straipsnio komentarą). 

Susipažinimo su pasiūlymų kainomis ar sąnaudomis procedūrą ar Komisijos posėdį rekomenduotina rengti ne anksčiau, nei pasibaigus pretenzijų pateikimo terminui nuo dalyvių informavimo apie kvalifikacijos atitikties ir pasiūlymo techninių duomenų patikrinimo ir įvertinimo rezultatus (detaliau žiūrėti VPĮ 102 straipsnio komentarą).

 

6. VPĮ 44 straipsnio 6 dalyje yra nustatytas informacijos, kuri skelbiama tiekėjams, dalyvaujantiems Komisijos posėdyje susipažįstant su ne elektroninėmis priemonėmis gautais pasiūlymais, sąrašas.

Šis sąrašas yra baigtinis, vadinasi, informacija, kuri nėra nurodyta šiame sąraše, neprivalo būti skelbiama. Be to, nurodyta informacija skelbiama apie visų tiekėjų pateiktus pasiūlymus, su kuriais susipažįstama Komisijos posėdyje.

VPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad susipažįstant su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, turi būti skelbiama:

1) pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas – tai reiškia, kad Komisijos posėdyje privaloma išviešinti visus dalyvavusius tiekėjus;

2) pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos – turi būti paskelbiama kaina ar sąnaudos tiek skaičiais, tiek žodžiais, taip pat nurodoma, ar pasiūlyta kaina ar sąnaudos skaičiais atitinka kainą ar sąnaudas žodžiais (kai pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos, išreikštos skaitmenimis, neatitinka kainos ar sąnaudų, nurodytų žodžiais, teisinga laikoma kaina ar sąnaudos, nurodytos žodžiais; kasacinio teismo šiuo aspektu išaiškinta, kad tokiu reguliavimu netiesiogiai pripažįstama, jog tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikdamas kainą, turi mažiau galimybių suklysti bei gali pateikti iš anksto suplanuotą („tikrąją“) siūlyti kainą, kai ši išreiškiama žodžiais, o ne skaičiais; be to, įstatymų leidėjas, viena vertus, šioje srityje susiaurino netinkamo ir dėl to atmestino pasiūlymo apimtį (suteikdamas galimybę skirtingą pasiūlymo kainą žodžiais ir skaičiais nurodžiusiam tiekėjui nebūti pašalintam iš pirkimo procedūrų), antra vertus, įtvirtino reguliavimą, dėl kurio išvengiama skirtingų tos pačios situacijos vertinimų, kai nustatoma kainos išraiškų neatitiktis (pavyzdžiui, teisinga laikyti mažesnę kainą, išreikštą skaičiais, žodžiais ir pan.); vis dėlto, tais atvejais, kai tiekėjas akivaizdžiai nepadaro aritmetinių klaidų, t. y. sudėtinės kainos dalys atitinka bendrą kainos rezultatą (sumą), tačiau kainos išraiška skaičiais ir žodžiais nesutampa, pavyzdžiui, kai praleidžiamas tam tikras žodis (kainos išraiška skaičiais nurodoma „1 000 + 1 000 + 1 000 = 3 000“; žodžiais nurodoma „trys“), tai turėtų būti vertinama kaip neteisingai nurodyta kainos išraiška žodžiais, todėl nebūtų prasminga taikyti įstatyme įtvirtintos teisingos kainos prezumpciją, kuri skirta neaiškumams dėl kainos išraiškos neatitikties išspręsti; šiuo atveju perkančioji organizacija turėtų kreiptis į tiekėją, siekdama įsitikinti šios priežasties turinio tikrumu, prašydama tokią neatitiktį paaiškinti, nekeičiant pasiūlymo esmės (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 3 dalies komentarą)^[2]; tais atvejais, kai pirkimas yra suskaidytas į dalis (detaliau žiūrėti VPĮ 28 straipsnio komentarą), turi būti skelbiama kiekvienos pirkimo objekto dalies kaina ar sąnaudos, kuriai tiekėjas pateikė pasiūlymą.

3) pagrindinės techninės pasiūlymo charakteristikos – tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos neprivalo viešinti visų charakteristikų, į kurias bus atsižvelgta, vertinant pasiūlymus (pavyzdžiui, jeigu ekonominio naudingumo balai projektavimo paslaugų pirkime yra skiriami už atitinkamą sukurtą schemą, perkančioji organizacija neprivalo viešinti visos pasiūlymo techninės dalies aprašymo, o gali paviešinti tik tą dalį, kuri turi esminės reikšmės šių balų skyrimui – konkrečią schemą ar techninės dalies aprašymo santrauką, kurioje aprašyta ši schema ir pan.). Vis dėlto, jeigu bent vienas Komisijos posėdyje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas pageidauja, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus (pavyzdžiui, paviešintas visas techninės dalies aprašymas). VPĮ 44 straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtinta išimtis, pagal kurią Komisijos narių ir posėdyje dalyvaujančių tiekėjų ar jų atstovų sutarimu šią informaciją galima tiekėjams pateikti raštu per 3 darbo dienas po posėdžio, jeigu charakteristikos yra didelės apimties. Įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo, kiek Komisijos posėdyje dalyvaujančių narių ir tiekėjų ar jų atstovų balsų reikia tam, kad būtų pritarta šios informacijos pateikimui raštu, dėl to rekomenduotina, kad tam pritartų bent pusė posėdyje dalyvavusių Komisijos narių ir tiekėjų ar jų atstovų, t. y. paprastoji balsų dauguma (detaliau žiūrėti VPĮ 19 straipsnio 3 dalies komentarą). Papildomai pažymėtina, kad reikalavimas viešinti technines pasiūlymo charakteristikas netaikomas, kai pasiūlymai yra vertinami pagal sąnaudas, kurios apskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, aprašytą VPĮ 56 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 56 straipsnio komentarus) ar pagal kainą (detaliau žiūrėti VPĮ  55 straipsnio 1 dalies 3 punkto komentarą).

4) ar ne elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas yra susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius – kitaip tariant, ar ne elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas atitinka jam nustatytus formalius pasiūlymo ar paraiškos pateikimo reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 40 straipsnio 7 dalies komentarą);

5) ar yra pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas – ši informacija neskelbiama, jeigu pirkime nėra reikalaujama pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo (detaliau žiūrėti VPĮ 42 straipsnio komentarą).

 

7. VPĮ 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta tiekėjų ar jų atstovų, kurie dalyvauja Komisijos susipažinimo su pasiūlymais ar paraiškomis posėdyje, teisė posėdžio metu ištaisyti formalius pasiūlymo ar paraiškos, kuri teikiama ne elektroninėmis priemonėmis, pateikimo trūkumus, nustatytus VPĮ 40 straipsnio 7 dalyje (susiuvimo ar įforminimo).

Tuo atveju, jeigu nustatytų trūkumų nėra įmanoma ištaisyti posėdžio metu (pavyzdžiui, nei vienas iš posėdžio dalyvių neturi tam reikiamų priemonių (reikalingų susiuvimui ir pan.) arba tiekėjo atstovas neturi reikiamo įgaliojimo pasiūlymui pasirašyti ir pan.), arba posėdyje nedalyvauja tiekėjas ar jo atstovas, kurio pasiūlyme pastebėti pasiūlymo susiuvimo ar įforminimo trūkumai, tokiu atveju šiuos trūkumus turi būti leista ištaisyti po Komisijos posėdžio pagal VPĮ 45 straipsnio 3 dalies reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 3 dalies komentarą).

VPĮ 44 straipsnio 7 dalies norma sietina su teismų praktikoje suformuotu ir išplėtotu turiningojo pasiūlymų vertinimo principo įgyvendinimu^[3]. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tiekėjų veiksmai perkančiųjų organizacijų turi būti vertinami, remiantis turinio viršenybės prieš formą principu, t. y. formalizuotas viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir pirkimo sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus. Šis principas ypač aktualus dėl pasiūlymų nagrinėjimo, vertinant, ar perkančioji organizacija pagrįstai atmetė tiekėjo pasiūlymą dėl jame aptiktų trūkumų ar netikslumų, t. y. ar tinkamai sprendė dėl tiekėjo pasiūlymo turinio ir formos pusiausvyros^[4]. Teismų praktikoje plėtojamas turinio viršenybės prieš formalumus principas, reiškia, kad perkančiosios organizacijos veiksmai turi būti atliekami ne tik tam, kad formaliai būtų atliktos procedūros, o tam, jog būtų objektyviai sudaromos galimybės tiekėjui dalyvauti pirkime, paaiškinti (patikslinti) visus perkančiosios organizacijos keliamus klausimus, nurodytus netikslumus^[5].

 

8. VPĮ 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta tiekėjų ar jų atstovų, kurie dalyvavo Komisijos susipažinimo su ne elektroninėmis priemonėmis gautais pasiūlymais ar paraiškomis posėdyje, teisė asmeniškai susipažinti su VPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodyta posėdžio metu paskelbta informacija.

VPĮ 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta išimtis, pagal kurią susipažinimo posėdyje dalyvavusiems tiekėjams ar jų atstovams neleidžiama susipažinti su nurodyta informacija, jeigu pasiūlymus ar paraiškas pateikę tiekėjai ją nurodė kaip konfidencialią. Nustatyta išimtis taikoma tik tokiu atveju, jeigu paskelbta informacija neatitinka VPĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kuomet informacija negali būti laikoma kaip konfidenciali (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą).

Komentuojamoje normoje įtvirtinta teisė susipažinti tik su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktų pasiūlymų viešai perskaityta informacija ir tik tiems tiekėjams ar jų atstovams, kurie dalyvavo susipažinimo posėdyje. Tuo tarpu tiekėjai ar jų atstovai, kurie nedalyvavo susipažinimo su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktomis paraiškomis ar pasiūlymais procedūroje, su nurodyta informacija gali susipažinti, vadovaujantis komentuojamo VPĮ 44 straipsnio 10 dalimi (detaliau žiūrėti VPĮ 44 straipsnio 10 dalies komentarą).

 

9. VPĮ 44 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais rezultatus įforminti protokole. Ši pareiga netaikoma, kai vadovaujantis VPĮ 22 straipsnio 1 ir 2 dalimis, su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis elektroninėmis priemonėmis (detaliau žiūrėti VPĮ 22 straipsnio 1, 2 dalių komentarą).

Reikalavimai susipažinimo su pasiūlymais ar paraiškomis protokolų formoms, jų pildymui ir pan. yra nustatyti Komisijos susipažinimo su pasiūlymais ar paraiškomis procedūros protokolų privalomųjų rekvizitų apraše^[6]. Šio aprašo 2 punkte nurodyta, kad susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais procedūra vykdoma ir protokolas rašomas, atliekant viešąjį pirkimą atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų, konkurencinio dialogo ir inovacijų partnerystės būdu ar taikant dinaminę pirkimų sistemą. Atliekant nurodytus pirkimus, perkančiosios organizacijos privalo naudoti VPT parengtas ir patvirtintas Komisijos susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais protokolų formas^[7]. Tuo tarpu, tais atvejais, kai su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama vadovaujantis VPĮ 22 straipsnio 1 ir 2 dalimi naudojantis elektroninėmis priemonėmis, taip pat atliekant mažos vertės viešuosius pirkimus pagal VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatas (detaliau žiūrėti VPĮ 25 straipsnio 2 dalies komentarą) bei supaprastintus viešuosius pirkimus VPĮ 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais (detaliau žiūrėti VPĮ 25 straipsnio 3 ir 4 dalies komentarus), VPT parengtos susipažinimo protokolų formos perkančiosioms organizacijoms yra rekomendacinės, t. y. šiais atvejais perkančiosios organizacijos protokolų surašyti ir VPT patvirtintomis formomis naudotis neprivalo.

Susipažinimo protokolų formos yra parengtos vadovaujantis šiais kriterijais: pirma, pagal pirkimo būdą (ar pirkimas vykdomas atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų, konkurencinio dialogo ir inovacijų partnerystės būdu ar taikant dinaminę pirkimų sistemą), antra, pagal pasiūlymo vertinimo kriterijus (ar pasiūlymai pirkime vertinami pagal kainą ar sąnaudas, kainą ar sąnaudas ir kokybę (kai techninės charakteristikos įvertinamos tik kiekybiškai), kainą ar sąnaudas ir kokybę (kai bent dalis techninių charakteristikų yra įvertinamos kokybiškai), trečia, pagal pasiūlymų pateikimo būdą (ar vykdomas elektroninis pirkimas, ar ne elektroninis).

Tais atvejais, kai vykdant viešuosius pirkimus perkančiosios organizacijos privalo surašyti protokolus, jos VPT patvirtintų formų negali naudoti savo nuožiūra (pavyzdžiui, vykdant ribotą konkursą, naudoti atviro konkurso susipažinimo su pasiūlymais protokolo formą), taip pat negali naudoti savo parengtos formos, kurioje nebūtų VPT nustatytų privalomųjų protokolo rekvizitų. Taigi, perkančiosios organizacijos tinkamą susipažinimo protokolo formą turi pasirinkti pagal atliekamo pirkimo būdą (priemonę) bei tinkamą vertinimo kriterijų, taip pat pagal tai, ar pasiūlymai pirkime teikiami elektroninėmis priemonėmis, ar ne. Pagal nurodyto aprašo 13 punktą susipažinimo su pasiūlymais ar paraiškomis protokolus perkančiosios organizacijos privalo saugoti  Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ne trumpiau kaip 4 metus nuo pirkimo pabaigos.

Pažymėtina, kad susipažinimas su pasiūlymais ir paraiškomis, vadovaujantis VPĮ 22 straipsnio 1 ir 2 dalimi pateiktais naudojantis elektroninėmis priemonėmis, gali vykti ir ne Komisijos posėdyje (net jeigu pirkimą vykdo Komisija). Tokiu atveju taip pat gali būti nepildomas Komisijos protokolas.

 

10. VPĮ 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta pareiga pranešti raštu apie protokolu įformintus susipažinimo su pasiūlymais procedūros rezultatus to pageidaujantiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (negali būti atskleidžiama tiekėjo pasiūlyme esanti konfidenciali informacija), kai pasiūlymai pateikti ne elektroninėmis priemonėmis.

Tais atvejais, kai pasiūlymai pateikti ne elektroninėmis priemonėmis, perkančioji organizacija turi rašytiniu protokolu įforminti susipažinimo su pasiūlymais procedūros rezultatus. Komentuojama norma nustato perkančiosios organizacijos pareigą pateikti raštu informaciją apie šios procedūros rezultatus pasiūlymus pateikusiems tiekėjams, kurie pareiškia norą tokią informaciją gauti. Taigi tiekėjo iniciatyva yra būtina sąlyga tokios informacijos gavimui, o perkančioji organizacija neturi pareigos automatiškai teikti informaciją apie protokolu įformintus susipažinimo su pasiūlymais procedūros rezultatus visiems tiekėjams. Tiek tiekėjo kreipimasis (prašymas), tiek perkančiosios organizacijos informavimas apie įtvirtintus rezultatus turi būti pateikiami raštu (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 29 dalies komentarą). Perkančiosios organizacijos tiekėjams, pageidaujantiems susipažinti su posėdžio protokole įformintais pasiūlymų susipažinimo rezultatais, pateikia tik tą informaciją, kuri nėra konfidenciali (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio ir 44 straipsnio 8 dalies komentarus).

 

11. VPĮ 44 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta sąlyga, kada tiekėjai nedalyvauja Komisijos susipažinimo su pasiūlymais ar paraiškomis, jų nagrinėjimo, vertinimo ar palyginimo posėdžiuose – kai pasiūlymai ar paraiškos pirkime yra pateikiami elektroninėmis priemonėmis (CVP IS, CPO siūlomomis elektroninėmis priemonėmis ar kitu elektroniniu būdu).

Taigi tiekėjai turi teisę dalyvauti Komisijos susipažinimo su pasiūlymais posėdyje tik tuomet, kai pasiūlymai pirkime yra pateikiami ne elektroninėmis priemonėmis.

Tais atvejais, kai pasiūlymai ar paraiškos buvo teikiamos elektroninėmis priemonėmis, su informacija, kas dalyvavo pirkime bei kokią kainą pasiūlė, pasiūlymus pateikę tiekėjai gali susipažinti perkančiajai organizacijai sudarius pasiūlymų eilę, vadovaujantis VPĮ 58 straipsnio 1 dalimi. Vis dėlto perkančioji organizacija, informuodama apie sudarytą pasiūlymų eilę, vadovaujantis VPĮ 58 straipsnio 1 dalimi, neturi pareigos pateikti didesnės apimties informacijos, nurodytos VPĮ 44 straipsnio 6 dalyje, pavyzdžiui, pagrindinių laimėjusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo charakteristikų ir pan. (detaliau žiūrėti VPĮ 58 straipsnio 1 dalies komentarą).

---

  

---

[1] VPT parengtos Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairės. Rekomendacinio pobūdžio metodinė priemonė, parengta įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą “Viešųjų pirkimų efektyvumo didinimas metodinėmis priemonėmis”, projekto Nr. 10.1.2-ESFA-V-916-01-0004.

[2] LAT 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2013.

[3] LAT 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2014; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2018

[4] LAT 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012.

[5] LAT 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017.

[6] Komisijos susipažinimo su pasiūlymais ar paraiškomis procedūros protokolų privalomųjų rekvizitų aprašas, patvirtintas VPT direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1S-85.

[7]  Komisijos susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais pavyzdinės protokolų formos, patvirtintos VPT direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1S-85.