58 straipsnis. Informavimas apie pirkimo procedūros rezultatus

1. Perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.
2. Perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos išsamiai pateikia šią informaciją:

1) kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis;

2) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas:

a) laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus; 

b) informaciją apie derybų ir dialogo su dalyviais eigą ir pažangą;

3) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją apie tai, kad buvo remtasi šio įstatymo 55 straipsnio 10 dalies nuostatomis, o šio įstatymo 37 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais – taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodyto rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų.

3. Perkančioji organizacija šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai.
4. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, ji, įvertinusi pasiūlymus, nustačiusi pasiūlymų eilę ir priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais laimėjusio pasiūlymo prekių pavyzdžiais. 
5. Susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija gali tik Komisijos nariai, Komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas.

VPĮ 58 straipsnyje^[1] reglamentuojamos taisyklės, susijusios su informavimu apie pirkimo procedūras. Tinkamas VPĮ 58 straipsnyje įtvirtintų taisyklių įgyvendinimas (informavimas apie pirkimo rezultatus, paraiškos ar pasiūlymo atmetimo priežastis, laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus) visų pirma užtikrina skaidrumo principą (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), kadangi suteikia galimybę tiekėjams gauti pirminę informaciją apie pirkimo procedūrų rezultatus, o tiekėjai tokiu būdu sužino, dėl kokių charakteristikų pirkimo laimėtojo pasiūlymas yra geresnis, tuo pačiu užtikrina tiekėjų teises į jų galimai pažeistų teisėtų interesų gynybą, nes nuo tam tikro perkančiosios organizacijos priimto sprendimo momento skaičiuojamas terminas teikti pretenziją perkančiajai organizacijai, o vėliau ir ieškinį teismui (detaliau žiūrėti VPĮ 102 straipsnio komentarą).

VPĮ 58 straipsnio nuostatose yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga tinkamai informuoti kandidatus ir dalyvius apie priimtus sprendimus. LAT pažymėjo, kad tokios pareigos tinkamas vykdymas priklauso nuo viso viešojo pirkimo metu tiekėjui pateiktų duomenų visumos, leidžiančios su šiais sprendimais susipažinti ir suprasti jų turinį bei, esant poreikiui, nuo realios tiekėjo galimybės šią informacija pasinaudoti ginant galbūt pažeistas teises^[2]. Kitaip tariant, pagrindinė taisyklė yra ta, kad informacija tiekėjams turi būti teikiama tokia ir tiek, jog būtų užtikrinti viešųjų pirkimų, ypač skaidrumo, principai (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies komentarą), taip pat, kad tiekėjas galėtų aiškiai suprasti atitinkamo viešojo pirkimo teisinę ar faktinę situaciją, ypač tą, kuri yra susijusi su juo, ir, jei reikalinga, – suformuoti pretenzijos ar ieškinio perkančiajai organizacijai dalyką ir pagrindą.

Perkančioji organizacija komentuojamas VPĮ normas turi taikyti taip, kad nebūtų pažeisti konfidencialios informacijos saugojimo reikalavimai (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą). Vis dėlto informacijos teikimo kandidatams ir dalyviams pareigos vykdymas nepriklauso nuo savarankiškos tiekėjų teisės prašyti susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais. Aptariama perkančiosios organizacijos pareiga yra prielaida tiekėjams gauti pirminį informacijos šaltinį, taip jie gali lengviau spręsti, ar nori susipažinti detaliau su jų konkurentų pasiūlymais plačiąja prasme. Kita vertus, VPĮ 58 straipsnyje įtvirtinamas minimalus atitinkamų ūkio subjektų informavimo standartas, todėl perkančiosios organizacijos nėra ribojamos taikyti aukštesnių standartų.

Pažymėtina, kad VPĮ 58 straipsnyje įtvirtintos teisės susipažinti su tam tikra informacija negalima visiškai tapatinti su VPĮ 20 straipsniu, kadangi: (i) VPĮ 20 straipsnis yra orientuotas į tiekėjų pasiūlymus ir susipažinimą su jais, tuo tarpu VPĮ 58 straipsnis yra daugiau susijęs su tiekėjų supažindinimu apie viešųjų pirkimų procesą ir jame priimtus sprendimus bei paaiškinimu, kuo remiantis atitinkami sprendimai buvo priimti; (ii) pagal VPĮ 20 straipsnio nuostatas perkančioji organizacija turi nuspręsti supažindinti tiekėją su tam tikra pasiūlymo medžiaga, ar nesupažindinti, o pagal VPĮ 58 straipsnio nuostatas perkančioji organizacija privalo informuoti apie viešojo pirkimo procedūrą ir priimtus sprendimus; (iii) pagal VPĮ 58 straipsnį tiekėjai dėl atitinkamos informacijos papildomo supažindinimo (ne tik dėl laimėtojo pasiūlymo informacijos, bet ir dėl savo paties paraiškos ar pasiūlymo atmetimo priežasčių) gali kreiptis tik tada, kai yra priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pasiūlymo eilės ir pirkimo laimėtojo.

 

1. VPĮ 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga informuoti kandidatus ir dalyvius apie pirkimo procedūros rezultatus bei nurodyta tokio informavimo tvarka. VPĮ 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis informavimo taisyklėmis siekiama užtikrinti visų kandidatų ir dalyvių teisę gauti informaciją apie visos pirkimo procedūros rezultatus^[3].

Perkančioji organizacija kandidatus ir dalyvius turi raštu informuoti apie perkančiosios organizacijos sprendimą: 1) nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis, 2) leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje. Perkančioji organizacija, informuodama apie priimtus sprendimus, taip pat turi nurodyti: 1) informaciją, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauka, 2) informaciją apie nustatytą pasiūlymo eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Be to, tuo atveju, jei perkančioji organizacija priima sprendimą nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo, perkančioji organizacija turi nurodyti išsamias priežastis, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas.

Nurodyta informacija turi būti pateikiama kandidatams (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 38 dalies komentarą) ir dalyviams (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 41 dalies komentarą), dėl to tretiesiems asmenims tokia informacija negali būti teikiama. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija apie VPĮ 58 straipsnio 1 dalyje nurodytus priimtus sprendimus turi informuoti ir dalyvį, kurio pasiūlymas yra atmestas. Perkančioji organizacija, priėmusi atitinkamą sprendimą, turi nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas apie jį raštu informuoti kandidatus ir dalyvius. Toks 5 (penkių) dienų informavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo momento. Pažymėtina, kad VPĮ nėra apibrėžtas terminas, per kurį perkančiosios organizacijos turi įvertinti tiekėjų pasiūlymus ir dėl jų priimti sprendimą. Vis dėlto bet kokiu atveju turi būti siekiama pasiūlymų vertinimą atlikti kaip įmanoma greičiau, siekti, kad nebūtų vilkinamos pirkimo procedūros. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai pasiūlymų vertinimas užtrunka ilgą laiko tarpą dėl tiekėjams nežinomų priežasčių, tad tokiu atveju perkančiosioms organizacijoms rekomenduotina būti aktyvioms ir papildomai informuoti tiekėjus, dėl kokių priežasčių užtruko pasiūlymų vertinimas.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija priėmė sprendimą dėl pasiūlymo eilės ir pirkimo laimėtojo bei apie šį sprendimą informavo visus dalyvius. Tiekėjas, paskelbtas pirkimo laimėtoju, informavo perkančiąją organizaciją, kad atsisako sudaryti sutartį. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi pirkimo sąlygų reikalavimais, nusprendžia sutartį sudaryti su pasiūlymo eilėje antroje vietoje esančiu tiekėju, tai tokiu atveju perkančioji organizacija turi informuoti apie sudarytą naują pasiūlymo eilę ir nustatytą pirkimo laimėtoją.

 

Be to, remiantis VPĮ 58 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija išimtiniais atvejais gali neinformuoti visų kandidatų ar dalyvių apie pirkimo procedūras, jei egzistuoja nors viena iš šių sąlygų: (i) supaprastinto pirkimo atveju ar VPĮ 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu ir pirkimo sutarties vertė neviršija 10 000 Eur be PVM; (ii) pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.  

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdė supaprastintą pirkimą, kurio metu nustatė pirkimo laimėtoją. Perkančioji organizacija ir tiekėjas ketina sudaryti pirkimo sutartį, kurios vertė yra 9 000 Eur. Sutartis sudaroma raštu. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo dalyvius ir kandidatus raštu informuoti apie pirkimo procedūros rezultatus.

 

2. VPĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatytos perkančiosios organizacijos pareigos teikti informaciją esant kandidato ar dalyvio raštu pateiktam prašymui įgyvendinimo apimtys, kurios skirstomos priklausomai nuo tiekėjo teisinės padėties pirkimo procedūrose, t. y. kandidatas (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 41 dalies komentarą) ar dalyvis (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 38 dalies komentarą). Kandidato kategorija, siejama su konkrečiais viešojo pirkimo būdais, t. y. viešojo pirkimo kandidatas dalyvauja pirkimuose, kurie organizuojami konkurencinio dialogo, riboto konkurso, skelbiamų ar neskelbiamų derybų, taip pat inovacijų partnerystės būdu. Tiek kandidatas, tiek ir dalyvis pradeda realizuoti savo dalyvavimą pirkime, tačiau kandidato statusas nepriklauso nuo pasiūlymo pateikimo.

 

2.1) Kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis (VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas)

VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta viešojo pirkimo kandidato teisė sužinoti paraiškos atmetimo priežastis. VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas apima tik kandidatus, kurie dalyvavo pirkime, kuris buvo atliekamas konkurencinio dialogo būdu, riboto konkurso, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų arba inovacijų partnerystės būdu.

Viešojo pirkimo kandidatui, kurio pasiūlymas atmestas, turi būti pateiktos išsamios paraiškos atmetimo priežastys, aiškiai ir konkrečiai nurodoma, kokių reikalavimų jis neatitiko. Tačiau perkančioji organizacija neprivalo jam pateikti visos tiekėjo vertinimo ataskaitos^[4]. Kaip minėta, perkančioji organizacija turi pateikti tiek ir tokią informaciją, kuri sudarytų sąlygas rūpestingam ir atidžiam kandidatui teisiniu požiūriu įvertinti perkančiosios organizacijos sprendimo motyvus ir priimti sprendimą dėl galimo savo teisių gynimo VPĮ nustatyta tvarka. Todėl pateikiama informacija turi būti aktuali, t. y. susijusi su konkrečiu objektu ar dalyku. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjas neatitiko konkretaus kvalifikacijos reikalavimo, nepateikė reikalaujamo dokumento, perkančioji organizacija turi argumentuoti ir motyvuoti dėl tokio konkretaus dokumento, kvalifikacijos reikalavimo, o ne nurodyti abstrakčiai, kad kandidatas neatitiko kvalifikacijos reikalavimo.

 

2.2) Dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus, informaciją apie derybų ir dialogo su dalyviais eigą ir pažangą (VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta viešojo pirkimo dalyvio, t. y. pasiūlymą pateikusio tiekėjo, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, teisė susipažinti su (i) laimėjusio pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais, dėl kurių šis pasiūlymas pripažintas geriausiu; (ii) laimėjusį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimais; (iii) informacija apie derybų ir dialogo su dalyviais eigą ir pažangą. VPĮ 58 straipsnio 2 dalis turi būti sistemiškai aiškinama su VPĮ 20 straipsnyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią tiekėjai nurodė kaip konfidencialią, apsaugą (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą).

VPĮ 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė susipažinti tik su laimėjusio pasiūlymo, bet ne su kitų tiekėjų pasiūlymų, informacija, t. y. pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais. Tačiau VPĮ 58 straipsnyje atskirai nereglamentuoti susipažinimo su laimėjusio pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais terminai. Atsižvelgiant į tai, kad teisė kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl atitinkamos informacijos gavimo yra sudėtinė pirkimo procedūrų dalis, dėl to vertintina, kad tiekėjai perkančiajai organizacijai prašymą susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais pagal VPĮ 58 straipsnį turi pateikti iki viešojo pirkimo procedūrų pabaigos. Tiekėjai turi laikytis pareigos domėtis vykdomu viešuoju pirkimu ir operatyviai ginti galimai pažeistas subjektines teises^[5]. Kitaip tariant, tiekėjas, sužinojęs apie perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymo eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo, turi veikti aktyviai ir stengtis kuo operatyviau pateikti perkančiajai organizacija prašymą susipažinti su pirkimo laimėtojo pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais.

VPĮ 58 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas terminas, per kurį perkančioji organizacija turi atsakyti į tiekėjo prašymą susipažinti su laimėjusio pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais, t. y. per 15 (penkiolika) dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jei perkančioji organizacija tiekėjo prašomą informaciją pateikia dar nepasibaigus sutarties sudarymo atidėjimo terminui ar dar nesant sudarytai sutarčiai ir tiekėjai iš perkančiosios organizacijos gauna prašomą informaciją, pretenzijos pateikimo termino skaičiavimas atnaujinamas nuo šio sužinojimo momento^[6].

Remiantis VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, viešojo pirkimo dalyvis turi teisę susipažinti su šia informacija:

I. Laimėjusio pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais, dėl kurių šis pasiūlymas pripažintas geriausiu. Ši informacija turėtų būti suprantama kaip kriterijai, pagal kuriuos buvo vertinamas pasiūlymas, techniniai pasiūlymo aspektai, suteikiami ekonominio naudingumo balai už kiekvieną kriterijų ir pan. (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio komentarą).

II. Laimėjusio pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimais. Viešojo pirkimo dalyvis, žinodamas šią informaciją, gali įvertinti, ar pirkimo laimėtojas tikrai gali pasiūlyti perkančiajai organizacijai siekiamą įsigyti pirkimo objektą.

III. Informacija apie derybų ir dialogo su dalyviais eigą ir pažangą. Tuo atveju, jei pirkimas vykdomas skelbiamų ar neskelbiamų derybų būdu, konkurencinio dialogo būdu, viešojo pirkimo dalyvis turi teisę žinoti derybų ir dialogo eigą ir pažangą (pavyzdžiui, ar jau visi dalyviai dalyvavo derybose ir pan.).

Pažymėtina, kad VPĮ 58 straipsnio 2 dalyje nereglamentuojami atvejai, kokiomis priemonėmis turi būti leista susipažinti su laimėtojo pasiūlymu. Tai yra perkančiosios organizacijos ir informacijos prašančio tiekėjo susitarimas. Kokiu būdu jis bus supažindintas su pasiūlymu, sprendžiama pagal tai, koks pasirenkamas abiem pusėms priimtinas būdas. Perkančioji organizacija negali nepagrįstai riboti tiekėjo teisės susipažinti su pasiūlymu bei atsisakyti siųsti pasiūlymą CVP IS priemonėmis ar būtinai reikalauti, jog tiekėjas atvyktų į perkančiąją organizaciją. Rekomenduojama atsižvelgti į tiekėjo prašyme nurodytus argumentus ir motyvus bei sudaryti jam palankiausias įmanomas sąlygas komentuojamai teisei įgyvendinti (pavyzdžiui, jei tiekėjas prašo susipažinimo CVP IS priemonėmis, sudaryti jam tokias galimybes, jeigu nėra objektyvių priežasčių jas riboti).

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo viešąjį pirkimą, kuris suskaidytas į 7 (septynias) pirkimo dalis. Tiekėjas pasiūlymą pateikė 3-jose pirkimo dalyse. Tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė prašymą susipažinti su pirkimo laimėtojų pasiūlymais visose 7 (septyniose) pirkimo dalyse. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi teisę tiekėją supažindinti su pirkimo laimėtojų pasiūlymais tik tose dalyse, kuriose tiekėjas dalyvavo ir pasiūlymas nebuvo atmestas, kadangi kitose dalyse tiekėjas nedalyvavo. Susipažinimas su kitų tiekėjų pasiūlymais turi būti siejamas su galimai pažeistų teisių gynyba^[7].

 

2.3) Dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją apie tai, kad buvo remtasi VPĮ 55 straipsnio 10 dalies nuostatomis, o VPĮ 37 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais – taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodyto rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų (VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta dalyvio teisė gauti informaciją, susijusią su jo pasiūlymo atmetimu, t. y. perkančioji organizacija turi dalyviui išsamiai nurodyti jo pasiūlymo atmetimo priežastis. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai perkančioji organizacija nevertina viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinusi dalį jo nustato, kad pasiūlymas turi būti atmestas (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 10 dalies komentarą) bei, kai pasiūlymas atmetamas dėl nelygiavertiškumo (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio 6 dalies komentarą) arba, kai prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodyto rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio 7 dalies komentarą).

Perkančiosios organizacijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises^[8]. Dėl to perkančioji organizacija tiekėjui turi vienu metu nurodyti visas jo pasiūlymo neatitiktis, kurias atitinkamoje procedūroje nustatė ir tai aiškiai nurodyti.

 

3. VPĮ 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisę neteikti informacijos, jei informacijos atskleidimas 1) prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, 2) pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai.

Perkančioji organizacija negali teikti informacijos, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui ar kitiems teisėms aktams. Pavyzdžiui, viešai skelbiant informaciją turi būti užtikrinama, kad nebus atskleisti fizinių asmenų asmens kodai. Prie tokio draudimo taip pat priskiriami atvejai, kai informacijos atskleidimas prieštarauja visuomenės interesams ir gali būti neteikiama, kai jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, skatintų pažeisti valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas užkirstų kelią teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti^[9].

Be to, perkančioji organizacija turi teisę neteikti informacijos viešojo pirkimo dalyviui ar kandidatui VPĮ 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, jei tai pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą).

 

4. VPĮ 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta dalyvio teisė susipažinti su pirkimo laimėtojo pateiktais pasiūlymo prekių pavyzdžiais. VPĮ 58 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad susipažinti su prekių pavyzdžiais turi teisę visi viešojo pirkimo dalyviai, kurie pateikė pasiūlymus pirkime (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 38 dalies komentarą).

Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, gali reikalauti iš tiekėjų pateikti prekių pavyzdžius (VPĮ 51 straipsnio 7 dalis 12 punktas). Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pirkimo laimėtojo pateiktais prekių pavyzdžiais.

 

5. VPĮ 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sąrašas asmenų, kurie gali susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija.

Pažymėtina, kad dėl VPĮ 58 straipsnio 5 dalies taikymo teismų praktikoje vyrauja skirtingos pozicijos. Viena vertus, LApT yra nurodęs, kad tai baigtinis sąrašas asmenų, galinčių susipažinti su šia informacija ir kad tiekėjai nėra įtraukti į subjektų, galinčių susipažinti su tokio pobūdžio informacija, sąrašą^[10]. Kita vertus, LAT šiame kontekste yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo valią skaidrinti viešųjų pirkimų konkursus, viešojo pirkimo komisijos protokolai, susirašinėjimas su konkursų dalyviais, jiems paskelbti sprendimai ir pan. pagal teisinį reguliavimą negali būti pripažinti komercine paslaptimi^[11]. Įvertinus teismų praktikoje nurodytus skirtingo pobūdžio išaiškinimus, pažymėtina, kad tiekėjų atžvilgiu ribojimas susipažinti su pirkimo procedūrų eigos informacija yra susijęs su tuo, kad tiekėjai susipažinti su perkančiosios organizacijos vidaus medžiaga yra apriboti ne apskritai, o tik laiko ir informacijos jautrumo atžvilgiu, t. y. kol nagrinėjami tiekėjų pasiūlymai viešojo pirkimo komisijos protokolai yra neviešinama informacija, tačiau perkančiajai organizacijai, paskelbus informaciją apie pirkimo rezultatus, ši informacija negali būti laikoma slapta, nebent ji pasižymi komercinės paslapties požymiais (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą).

Taigi, VPĮ 58 straipsnio 5 dalyje nurodytas asmenų, kurie bet kuriuo pirkimo procedūrų metu gali susipažinti su visa pirkimo informacija, sąrašas:

I. Komisijos nariai (detaliau žiūrėti VPĮ 19 straipsnio komentarą). Komisijos narių funkcijos reglamentuojamos komisijos darbo reglamente, kurį rengia ir tvirtina ją sudariusi perkančioji organizacija. Paprastai komisijos nariams priskiriamos šios funkcijos: rengti skelbimus, informacinius pranešimus, skelbti pirkimo dokumentus, teikti tiekėjams pirkimo dokumentų paaiškinimus bei patikslinimus, rengti susitikimus su tiekėjais, atlikti vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūras, tikrinti kandidatų ir dalyvių kvalifikacijos reikalavimų atitikimą, jų atitiktį patvirtinančius dokumentus, nagrinėti, vertinti, palyginti pateiktus pasiūlymus, priimti sprendimus ir pranešti dalyviams apie laimėtojo nustatymą, išnagrinėti gautas pretenzijas ir paruošti atsakymus ir pan. Dėl šių priežasčių komisijos nariai turi teisę susipažinti su visa informacija, susijusia su pirkimais, tačiau pasibaigus pirkimui, komisijos nariai iš esmės nebeturi tikslo susipažinti su konkretaus pirkimo informacija. Komisijos nariai prieš pradedant pirkimą turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 15 dalies komentarą) ir nešališkumo deklaraciją (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 19 dalies komentarą).

II. Komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai (detaliau žiūrėti VPĮ 19 straipsnio komentarą). Stebėtojai (valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovai) turi teisę dalyvauti pirkimo procedūrose stebėtojų teisėmis, tai reiškia, kad jie neturi nei balso teisės, nei jokių kitokių įgaliojimų priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su komisijos darbu. Tačiau siekiant sudaryti galimybes perkančiajai organizacijai skaidriai atlikti pirkimus ir tai parodyti visuomenei ar kitoms institucijoms, šie asmenys gali dalyvauti pirkimo procedūrose ir tokiu būdu susipažinti su pirkimo informacija. Perkančioji organizacija taip pat turi teisę, esant ekspertinių žinių poreikiui konkrečiu klausimu, pasitelkti ekspertus, kurie vykdytų savo ekspertų pareigas – pavyzdžiui, teiktų konsultacijas, vertinant pasiūlymų techninę dalį ir pan. Stebėtojai ir ekspertai turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 15 dalies komentarą) ir nešališkumo deklaraciją (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 19 dalies komentarą).

III. VPT atstovai (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio komentarą). VPT atstovai turi teisę susipažinti su pirkimo informacija, kiek tai jai yra būtina vykdant paskirtas funkcijas, įtvirtintas VPĮ 95 straipsnyje.

IV. Perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys (detaliau žiūrėti VPĮ 19 straipsnio komentarą). Paprastai perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo yra komisijos pirmininkas, dėl to minėti asmenys turi teisę susipažinti su pirkimo informacija.

V. Kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Pavyzdžiui, teisę susipažinti su pirkimo informacija turi Specialiųjų tyrimų tarnyba^[12].

VI. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti ES ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Institucijos, administruojančios ES finansinę paramą, yra nurodytos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programoje^[13]. Pavyzdžiui, CPVA, LVPA turi teisę susipažinti su konkretaus pirkimo informacija.

---

 

 

---