Pirkimo pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti pasiūlymą) data

„Informacijos rengimo ir publikavimo šalies regioniniuose ir vietiniuose prenumeruojamuose laikraščiuose paslaugų pirkimas“ (skelbtas 2017-06-21 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, pirkimo Nr. 188940) (toliau – Pirkimas).

Pirkimo būdas

Atviras konkursas

Planuojama (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros) pirkimo sutarties vertė, su PVM/be PVM

1 000 000 Eur su PVM

Pirkimas finansuojamas ES lėšomis, projekto pavadinimas, Įgyvendinančioji institucija

–

Pirkimo vykdymo teisinis pagrindas (pirkimui taikomo įstatymo redakcija)

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – Įstatymas) (redakcija nuo 2017-01-01 iki 2017-06-30);

Vertinimo apimtys/etapas

Išsamus Pirkimo vertinimas po sutarties sudarymo

Dėl pirkimo vyksta teismo procesas (nurodyti ieškinio (skundo) dalykus, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadija, pvz., apygardos, apeliacinis teismas)

–

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis^[1], 2 dalis^[2]

Pirkimą vykdė Perkančiosios organizacijos 2017-05-25 įsakymu Nr. 3D-357 „Dėl viešojo pirkimo komisijos informacijos rengimo ir viešinimo paslaugoms pirkti sudarymo“ sudaryta viešųjų pirkimų komisija (toliau – Komisija), Komisijos sudėtis^[3] buvo keičiama.

Pirkimo sąlygų^[4], (toliau – Pirkimo sąlygos) 1 priede „Pasiūlymas“ nustatytas Pirkimo objektas - informacijos rengimo ir publikavimo paslaugos susideda iš trijų sudėtinių dalių. 1 dalis apima straipsnio publikavimo šaltinius, kurie išskirti į dvi leidinių grupes vietinius ir regioninius laikraščius, 2 dalis - užsakomųjų straipsnių parengimas ir 3 dalis veiksmų planavimo ir koordinavimo administravimo paslaugos. Kiekvieną iš šiose dalyse nurodytų paslaugų tiekėjas turėjo įkainoti, taip pat tiekėjas turėjo nurodyti siūlomus leidinius, pateikti šių leidinių paslaugų įkainius bei pateikti leidinių deklaracijas dėl jų statuso.

Nustatyta, kad pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai, tačiau trijų tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti^[5]. Komisija nusprendė atmesti tiekėjų pasiūlymus motyvuodama tuo, kad tiekėjų pateikti pasiūlymai neatitiko Pirkimo sąlygų, nes įvertinus tiekėjų nurodytus leidinius, skirstant juos į regioninius ir vietinius, Komisija nustatė, kad kai kurių laikraščių statusas neatitinka faktiškai esamo statuso.

Tarnyba, įvertinusi su Pirkimu susijusius dokumentus, sprendžia, kad Pirkimo vykdymo atitikties Įstatymo reikalavimams įvertinti reikšmingos žemiau nurodytos aplinkybės:

1. Perkančioji organizacija 2018-05-07 rašte Nr. 2D-1536(21.7) nurodė, kad 2017 m. kovo mėn., įvertino viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazėje nurodytą ir internete viešai skelbiamą informaciją ir suskaičiavo, kad šalyje yra 23 regioniniai ir 62 vietiniai laikraščiai. Atsižvelgdama į tai, kad kuris nors laikraštis gali nesutikti skelbti informacijos, nusprendė į Pirkimo sąlygas įrašyti 22 regioninius ir 60 vietinių laikraščių. Perkančiosios organizacijos sprendimu, Pirkimo objekto apibūdinimas skirstant leidinius pagal jų statusą yra tinkamiausias būdas pasiekti Pirkimo tikslą, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti, jog informacija bus viešinama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

        Tarnybos nuomone, Pirkimo objekto nustatymas, pagal leidinių kategorijas ir jų skaičių apsunkino pasiūlymų pateikimą, o vėliau tapo ir pasiūlymų atmetimo priežastimi. Nustatyta, kad tie patys leidiniai trims tiekėjams savo deklaracijose nurodė kitą leidinio statusą nei tiekėjui su kuriuo buvo sudaryta sutartis. Taip pat pastebėtina, kad Perkančioji organizacija įvardino aplinkybę, kaip „leidinio nesutikimą skelbti informaciją“, kas Tarnybos nuomone, suponuoja galimą leidinių ir tiekėjų susitarimą, siekiant pašalinti potencialius tiekėjus - pretendentus, atsižvelgiant į tai, kad Perkančiosios organizacijos nustatytas beveik maksimalus leidinių skaičius ir tiekėjai paprasčiausiai negalėtų išpildyti šio reikalavimo.

2. Pirkimo objekto sugrupavimas ir pasiūlymo pateikimas ne tik nurodžius leidinius, reikalaujamą leidinių skaičių, bet ir sąlygos tiekėjams nurodyti laikraščio statusą pasiūlymo pateikimo metu iškėlimas, Pirkimo sąlygose nenumačius jokių išlygų ir galimybių tiekėjams tikslinti tokius duomenis, nėra proporcingas, nes tokiu būdu atsakomybės našta nepagrįstai buvo perkelta tiekėjams. Pažymėtina, kad leidiniai ir jų paslaugų įkainiai tiekėjų pasiūlymuose buvo nurodyti, kas Tarnybos nuomone, ir sudarė pasiūlymo esmę, tačiau Perkančioji organizacija pasirinko precizišką leidinių deklaracijų vertinimą, tuo suteikdama didelę reikšmę leidinio statusui. Pirkimo objekto suskirstymo pagal leidinių kategorijas ydingumas pasireiškė tuo, kad skirtingo to paties leidinio statuso nustatymo klausimas sukėlė neigiamus padarinius ne tik tiekėjų, bet ir perkančiosios organizacijos atžvilgiu, įvertinus tai, kad trys iš keturių pasiūlymų buvo atmesti ir sutartis sudaryta su didžiausią kainą pasiūliusiu tiekėju. Akcentuotina, kad identiškos problemos dėl nurodytų skirtingų laikraščių statusų buvo iškilusios ir ankstesniame Perkančiosios organizacijos vykdytame pirkime (pirkimo Nr. 162767), tačiau Perkančioji organizacija vėl pakartojo tas pačias klaidas.
3. Leidinių statuso problematika. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Ministerija) teigimu, Ministerijos administruojamoje Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų kaupimo bazėje nėra kaupiami duomenys apie laikraščių priskyrimą atitinkamoms kategorijoms (vietinis, regioninis, nacionalinis). Laikraščių skirstymas į atitinkamas kategorijas (vietinis, regioninis) susijęs su tam tikros dalies laikraščio tiražo išplatinimu tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ministerija pažymėjo, kad „<...>laikraščio leidėjas gali keisti laikraščio platinimo sąlygas arba apskritai nepriskirti leidžiamo laikraščio jokiai iš minėtų kategorijų ir tik leidėjui gali būti žinoma, kokioje teritorijoje ir kokia dalis tiražo išplatinta (ar neišplatinta), nes platinimas gali būti vykdomas tiek pasitelkiant platintojus tiek savarankiškai, pavyzdžiui el. prenumeratorių tinklą. Dėl to laikraščių skirstymas į minėtas kategorijas tampa itin sąlygiškas. Ministerijos nuomone, vykdant visuomenės informavimo spaudoje paslaugų viešuosius pirkimus, laikraščių atrankai svarbu numatyti tikslingus ir aiškius vertinimo kriterijus, kurių atitiktį pirkimo sąlygoms galėtų objektyviai ir nesudėtingai įvertinti pati perkančioji organizacija<...>“. Atsižvelgdama į Ministerijos nuomonę ir į Pirkimo vykdymo metu susiklosčiusias aplinkybes, susijusias su leidinių statuso klausimais, Tarnyba pritaria Ministerijos išsakytai nuomonei, pažymėdama, kad laikraščio statuso priskyrimas tam tikrai kategorijai, visų pirma, yra leidinio prerogatyva, atsižvelgiant į tai, kad tik konkrečiam leidiniui yra geriausiai žinomos visos aplinkybės susijusius su jo platinimu. Tai patvirtina ir Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija 2017-09-01 rašte Nr. 08. Perkančioji organizacija turėtų vengti nustatyti sąlygas, kurių įvykdymas nepriklauso nuo tiekėjo, gali sukelti negatyvius padarinius jiems, rezultatas yra sunkiai patikrinamas ir sukelia didelę naštą pačiai Perkančiajai organizacijai, siekiant įsitikinti nustatytų reikalavimų atitiktimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-06-27 nutartyje (civilinė byla Nr. 2-57-3-00524-2010-1) laikosi pozicijos, kad perkančioji organizacija turi įsivertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins tiekėjų ar jų neklaidins, nelems ginčų.
4. Nors Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų paaiškinime nurodė, kad „<...>laikraščių leidėjai patys atsako už laikraščio pagal Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas priskyrimą regioniniam ar vietiniam laikraščiui<...>“, tačiau pasekmės kilo tiekėjams. Tiekėjai turėjo pateikti deklaraciją apie leidinį ir jo statusą (Pirkimo sąlygų 8 priedas). Susipažinus su deklaracija, matyti, kad ji yra tvirtinama ne tiekėjo, bet leidinio atsakingo asmens parašu. Vadinasi už duomenų ir informacijos tikrumą atsako deklaraciją pasirašantis asmuo, pavyzdžiui, leidinio vadovas, tuo tarpu tiekėjo pareiga pateikti tokį dokumentą kartu su pasiūlymu. Todėl Tarnybos nuomone, nepagrįsta yra tvirtinti, kad tiekėjai teikė melagingą informaciją ir šalinti tiekėjus iš pirkimo procedūros. Neproporcinga laikyti tiekėją nesąžiningu ir teikiančiu melagingą informaciją, įvertinus tai, kad minėtos deklaracijos surašymas ir joje esančių faktų pateikimas nepriklauso nuo tiekėjo. Tačiau kaip matyti, neigiami padariniai (pasiūlymai atmesti) už leidinių deklaracijose pateiktų duomenų tikrumą kilo tiekėjui, nors jis niekaip negali savarankiškai nuspręsti laikraščio statuso ir juo labiau prisiimti atsakomybės. Pastebėtina, kad vienas iš tiekėjų pretenzijoje ir nurodo šias priežastis, tuo pačiu pažymėdamas, kad leidiniai Pirkimo vykdymo metu skirtingai deklaravo savo statusą, jį keitė.
5. Pirkimo objekto neskaidymas į dalis, nustačius beveik maksimalius Lietuvos Respublikoje esančius leidinių skaičius ir galimybė pateikti pasiūlymą tik visai Pirkimo objekto apimčiai, Tarnybos nuomone, apribojo tiekėjų konkurenciją ir apsunkino pasiūlymų pateikimą. Nors Įstatyme ar kituose teisės aktuose Perkančiajai organizacijai nenustatyta pareiga išskaidyti pirkimo objektą, tačiau tai nereiškia, kad perkančioji organizacija šioje srityje turi visišką diskreciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu siekiama išvengti situacijų, kuriose perkančioji organizacija turėtų neribotą diskreciją. Pirkimo objekto neskaidymas į dalis lemia mažesnį dalyvių skaičių ir apriboja tiekėjų galimybes pateikti pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).
6. Nors Pirkimo procedūrų vykdymo metu Perkančiajai organizacijai buvo aktualus ir reikšmingas laikraščio statuso vertinimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis kriterijus yra kintamas, neaišku kaip bus užtikrinama, kad pasiūlymų vertinimo metu nurodytas laikraščio statusas bus išlaikytas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį. Tai yra dar viena aplinkybė leidžianti abejoti  šio reikalavimo pagrįstumu ir tikslingumu.

        Apibendrindama išdėstytą, Tarnyba daro išvadą, kad Pirkimo sąlygų reikalavimų, susijusių su leidinių statuso priskyrimu atitinkamai kategorijai, pagal tai prašant pateikti ir vertinant pasiūlymus, tačiau nesant aiškių ir tikslių leidinio konkrečios kategorijos nustatymo kriterijų ir tvarkos, taip pat sudėtingai leidinio statuso aiškinimosi ir patvirtinimo procedūrai (pačiai Perkančiajai organizacijai aiškinantis šį klausimą Pirkimo procedūros užtruko nuo 2017 m. rugsėjo mėn., (pasiūlymų vertinimo metu) sutartis sudaryta tik 2018-03-07), o dėl tokios situacijos nepagrįstai perkeliant atsakomybę tiekėjams, nustatymas nėra nei skaidrus, nei proporcingas. Tuo Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir proporcingumo principus ir neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi.

2.

 Įstatymo 39 straipsnio 1 dalis^[6], Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis^[7], Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ^[8]

Aukščiau aprašytos aplinkybės vertintinos kaip reikšmingos sprendžiant dėl Perkančiosios organizacijos sprendimų, atmesti tiekėjų pasiūlymus dėl laikraščių statuso deklaravimo neatitikties, teisėtumo.

Komisija ^[9] priėmė sprendimą atmesti trijų tiekėjų pasiūlymus. Kaip jau buvo paminėta aukščiau priežastis nulėmusi Komisijos sprendimą atmesti tiekėjų pasiūlymus - tiekėjų pateikti pasiūlymai neatitiko Pirkimo sąlygų, nes įvertinus tiekėjų nurodytus regioninius ir vietinius leidinius Komisija nustatė, kad laikraščių statusas neatitinka faktiškai esamo statuso. Remiantis teismų suformuota praktika, Tarnyba nekvestionuoja Perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriuos ji atliko, siekdama išsiaiškinti teisingą leidinių statusą, įvertinus tai, kad Perkančioji organizacija privalo nuosekliai laikytis savo paskelbtų sąlygų, nepriklausomai nuo to, kad jos buvo ydingos ir neproporcingos, tačiau ta aplinkybė, kad Perkančioji organizacija nesikreipė į tiekėjus, nesuteikė jiems galimybės paaiškinti ir ištaisyti pasiūlymo trūkumus, atsiradusius ne dėl jų kaltės, nesuderinama su Pirkimo tikslo siekimu. Tarnybos nuomone, tiekėjams turėjo būti suteikta galimybė paaiškinti bei patikslinti jų pasiūlymuose esančius duomenis ir tik jiems pateikus paaiškinimus priimti atitinkamus sprendimus. Perkančioji organizacija prieš priimdama sprendimą atmesti tiekėjų pasiūlymus privalėjo pasinaudoti Įstatymo suteiktomis galimybėmis ir įvertinti visas aplinkybes nulėmusias tokius padarinius, taip pat įvertinti ir tą faktą, kad atmesti buvo tų tiekėjų pasiūlymai, kurie pasiūlė ženkliai mažesnes kainas.  

Atsižvelgdama į išdėstytą Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija, nesikreipdama į tiekėjus ir nesuteikdama jiems galimybės paaiškinti bei patikslinti pasiūlymo trūkumus, pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo, proporcingumo principus ir Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis^[10]

Susipažinus su tiekėjų pasiūlymų kainomis, nustatyta, kad pigiausio pasiūlymo kaina 293 834,04 Eur su PVM, o brangiausio (laimėjusio) 444 402,75 Eur su PVM. Nustatyta, kad visuose pasiūlymuose didžioji dalis pasiūlymo vertės (apytiksliai nuo 70 proc. iki 80 proc.) sudaro suma skirta informacijos leidiniuose publikavimui, o atitinkamai kitų paslaugų kaina sudaro: atmestų tiekėjų pasiūlymuose 10720,00 Eur., 17759, 66 Eur, 27240,00 Eur, laimėjusio tiekėjo pasiūlyme - 70000 Eur (be PVM). Pirkimo sutartis buvo sudaryta su jungtinės veikos sutarties pagrindu veikiančia ūkio subjektų grupe (UAB „Santarvės laikraštis“, UAB „Pajūrio naujienos“, UAB „Utenos diena“, UAB „Suvalkietis“ ir VšĮ „Šiauliai plius“. Pastebėtina, kad šios ūkio subjektų grupės dviejų narių siūlomų paslaugų įkainiai už straipsnių publikavimą jų leidiniuose kitiems tiekėjams, dalyvavusiems Pirkime yra beveik dvigubai mažesni, nei kad jų pačių pateiktame pasiūlyme. Nors laimėjusio pasiūlymo kaina perkančiosios organizacijos sprendimu buvo priimtina ir ne per didelė, atsižvelgiant į Perkančiosios organizacijos nustatytą planuojamą pirkimo vertę, tačiau nurodytų aplinkybių visuma palyginus laimėjusio tiekėjo pasiūlymo įkainius ir kitų atmestų tiekėjų pasiūlymų įkainius, kelia abejonių pasiūlytų įkainių pagrįstumu ir neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad Perkančioji organizacija racionaliai panaudojo Pirkimui skirtas lėšas ir užtikrino Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.