Pirkimo pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti pasiūlymą) data

Paslaugų atlikimas pagal 2015-02-24 Pavedimo sutartis Nr. 3-1, Nr. 3-2, Nr. 3-3, Nr. 3-4, 2016-03-16 Pavedimo sutartis Nr. 3-1, Nr. 3-2, Nr. 3-3, Nr. 3-4, 2017-03-03 Pavedimo sutartį Nr. 3-01, 2017-03-06 Pavedimo sutartis Nr. 3-02, Nr. 3-03 ir 2017-04-25 Pavedimo sutartį Nr. 3-8 (toliau – Pavedimo sutartys)

Pirkimo būdas

Netaikyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai

Planuojama (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros) pirkimo sutarties vertė, su PVM/be PVM

-

Pirkimas finansuojamas ES lėšomis, projekto pavadinimas, Įgyvendinančioji institucija

-

Pirkimo vykdymo teisinis pagrindas (pirkimui taikomo įstatymo, supaprastintų pirkimų taisyklių redakcija)

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2015-01-01) (toliau – Įstatymas) nuostatos

Vertinimo apimtys/etapas

Išsamus vertinimas po Pavedimo sutarčių sudarymo

Dėl pirkimo vyksta teismo procesas (nurodyti ieškinio (skundo) dalykus, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadija, pvz., apygardos, apeliacinis teismas)

-

Įstatymo 3 straipsnio 1^[1] ir 2^[2] dalys

Kultūros paveldo departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai“ 2015-2017 metų laikotarpyje sudarė Pavedimo sutartis. Minėtų Pavedimo sutarčių 2 punktuose nurodyta, kad „Departamentas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 str. 10 d. 4 p., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXXVI skyriaus nuostatomis, paveda, o VĮ „Lietuvos paminklai“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, Lietuvos Respublikos statybos įstatymais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei kitų galiojančių teisės aktų normomis, įsipareigoja vykdyti šios Sutarties 1 ir 2 prieduose nurodytų kultūros paveldo objektų tvarkybos ir ženklinimo darbų valdytojo (užsakovo) funkcijas ir suteikti su šiais darbais susijusias projektavimo ir inžinerines paslaugas“^[3], t. y. vadovaujantis minėtomis Pavedimo sutarčių nuostatomis, Kultūros paveldo departamentas atitinkamose Pavedimo sutartyse paveda VĮ „Lietuvos paminklai“ atlikti ne tik nurodytų kultūros paveldo objektų darbų valdytojo (užsakovo) funkcijas, bet ir projektavimo ir inžinerines paslaugas.

Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, kreipėsi^[4] į VĮ „Lietuvos paminklai“ su prašymu nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo vadovaujantis buvo pasirašytos Pavedimo sutartys tarp Kultūros paveldo departamento ir VĮ „Lietuvos paminklai“, taip pat nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo vadovaujantis, VĮ „Lietuvos paminklai“ buvo pavesta atlikti projektavimo ir inžinerines paslaugas pagal Pavedimo sutartis, netaikant Įstatymo reikalavimų.

VĮ „Lietuvos paminklai“ nurodė^[5], jog Kultūros paveldo departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas) 5 straipsnio 10 dalies 4 punktu, kad „Departamentas <...> rengia nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės programas, organizuoja jų vykdymą. Šių programų ar jų dalių įgyvendinimą Departamentas gali pavesti pavaldžioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms“ paveda (t. y. sudaromos Pavedimo sutartys tarp Kultūros paveldo departamento ir VĮ „Lietuvos paminklai“) VĮ „Lietuvos paminklai“ įgyvendinti nekilnojamojo kultūros paveldo Paveldotvarkos programas^[6] (toliau – Programos). Taip pat nurodė, kad VĮ „Lietuvos paminklai“ yra vienintelė įmonė, valstybės įsteigta išimtinai kultūros paveldo saugojimui reikalingoms funkcijoms, nustatytoms Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 4 punkte ir Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (toliau – Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies 7^[7] punkte, todėl atsižvelgdamas į šių specialių įstatymų nuostatas, juose nurodytus darbus Kultūros paveldo departamentas paveda VĮ „Lietuvos paminklai“, taikant Įstatymo (redakcija iki 2017-07-01) 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kad „Perkant paslaugas šio įstatymo reikalavimai netaikomi <...> paslaugų pirkimams, kai juos perkančioji organizacija atlieka iš kitos perkančiosios organizacijos arba iš perkančiųjų organizacijų asociacijos, turinčių tokioms paslaugoms teikti išimtinę teisę, suteiktą teisės akto, atitinkančio Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis“, nustatytą išimtį.

Atsižvelgdama į pateiktą informaciją, Tarnyba pakartotinai kreipėsi^[8] į VĮ „Lietuvos paminklai“ ir papildomai į Kultūros paveldo departamentą, su prašymu pagrįsti, kad VĮ „Lietuvos paminklai“ suteikta išimtinė teisė nustatyta pagal Įstatymo (redakcija iki 2017-07-01) 10 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teikti projektavimo ir inžinerines paslaugas pagal Pavedimo sutartis, argumentuodama, kad norint taikyti Įstatymo (redakcija iki 2017-07-01) 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytą išimtį, turi būti tenkinamos dvi būtinosios sąlygos (taikomas kartu): pirma, paslaugos turi būti perkamos iš kitos perkančiosios organizacijos arba iš perkančiųjų organizacijų asociacijos, antra, perkančioji organizacija, iš kurios bus perkamos paslaugos, tokioms paslaugoms teikti privalo turėti išimtinę teisę, suteiktą teisės akto, atitinkančio Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis.

VĮ „Lietuvos paminklai“, teikdama atsakymą^[9] į aukščiau nurodytą Tarnybos prašymą, patikslino pateiktą savo pradinę informaciją, o būtent, patikslino (išdėstė nauja redakcija) 2017-07-14 rašto Nr. (1.9-9)1-763 „Dėl informacijos pateikimo“ 2 punktą, t. y. vietoj pateikto paaiškinimo, jog atsižvelgiant į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 4 punkto ir Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatas, Kultūros paveldo departamentas paveda VĮ „Lietuvos paminklai“ šiuose įstatymuose nurodytus darbus, taikant Įstatymo (redakcija iki 2017-07-01) 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytą išimtį, nurodė, jog Kultūros paveldo departamentas, vykdydamas imperatyvias Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 4 punkto ir Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatas, Programų įgyvendinimą gali pavesti ir kaip jos steigėjas, nustatyti veiklos kainą tik VĮ „Lietuvos paminklai“, kuri yra vienintelės Kultūros paveldo departamentui pavaldi įmonė. Be to, VĮ „Lietuvos paminklai“ ne tik yra pavaldi Kultūros paveldo departamentui, bet jos veikla vykdoma ją kontroliuojančios institucijos naudai. Paminėtina, kad VĮ „Lietuvos paminklai“ informacijos patikslinimą motyvavo technine klaida, tačiau jos aiškiai neįvardino, taip pat nepateikė jokios papildomos informacijos, paaiškinančios, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis VĮ „Lietuvos paminklai“ buvo pavesta atlikti projektavimo ir inžinerines paslaugas pagal Pavedimo sutartis, netaikant Įstatymo reikalavimų, ar paaiškinimų, susijusių su teiginiu, jog VĮ „Lietuvos paminklai“ yra ne tik pavaldi Kultūros paveldo departamentui, bet jos veikla vykdoma ją kontroliuojančios institucijos naudai.

Kultūros paveldo departamentas, atsakydamas^[10] į Tarnybos prašymą, pagrįsti, kad VĮ „Lietuvos paminklai“ suteikta išimtinė teisė atitinkanti Įstatymo (redakcija iki 2017-07-01) 10 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nurodė iš esmės tą pačią (pradinę) informaciją, kaip ir VĮ „Lietuvos paminklai“, t. y. pakartojo, kad VĮ „Lietuvos paminklai“ yra vienintelė įmonė, valstybės įsteigta išimtinai kultūros paveldo saugojimui reikalingoms funkcijoms, nustatytoms Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 4 punkte ir Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 7 punkte. Taip pat nurodė, jog Tarnybos pateikta nuomonė, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 4 punkto ir Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatos netenkina Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytos antrosios būtinosios sąlygos, vertintina kaip teisės aktų kolizijos konstatavimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek VĮ „Lietuvos paminklai“, tiek Kultūros paveldo departamentas, akcentuoja, jog vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 4 punkto nuostatomis, kad „Departamentas <...> rengia nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės programas, organizuoja jų vykdymą. Šių programų ar jų dalių įgyvendinimą Departamentas gali pavesti pavaldžioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms“ Kultūros paveldo departamentas Pavedimo sutartimis paveda VĮ „Lietuvos paminklai“ Programų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad minėtame įstatyme nenurodytas formuluotės „programų ar jų dalių įgyvendinimas“ turinys ir jos apimtis (pavyzdžiui, kokios funkcijos, paslaugos gali būti atliekamos įgyvendinant Programas ar jų dalis ir pan.).

Tarnyba vertindama:

• Kultūros paveldo departamento pateiktus paaiškinimus^[11], kad įgyvendindamas VĮ „Lietuvos paminklai“ savininko teises ir pareigas, jis paveda VĮ „Lietuvos paminklai“ vykdyti į Programas įrašytų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų valdytojo (užsakovo) funkcijas, suteikti su šiais darbais susijusias projektavimo ir inžinerines paslaugas bei vykdyti viešojo administravimo funkciją – rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus;
• VĮ „Lietuvos paminklai“ nurodytą^[12] informaciją, jog be projektavimo ir inžinerinių paslaugų, papildomai buvo teikiamos – individualių apsaugos reglamentų, nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, tyrimų ir tvarkybos darbų projektų rengimas, valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ženklinimas (kilus abejonių, jog VĮ „Lietuvos paminklai“, netaikant Įstatymo reikalavimų, teikia ne tik projektavimo ir inžinerines paslaugas, Tarnyba kreipėsi^[13] į VĮ „Lietuvos paminklai“ su prašymu pateikti informaciją ir apie kitas paslaugas (išskyrus projektavimo ir inžinerines paslaugas), kurias VĮ „Lietuvos paminklai“ suteikė pagal Pavedimo sutartis ir kurios buvo atliktos netaikant Įstatymo reikalavimų),

daro išvadą, kad Kultūros paveldo departamento ir VĮ „Lietuvos paminklai“ nuomone, visos įvardintos paslaugos apima Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 4 punkte nurodytą formuluotę „programų ar jų dalių įgyvendinimas“. Minėtų paslaugų, kaip programų ar jų dalių įgyvendinimo, atlikimas, nepagrįstas teisės aktais (Kultūros paveldo departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai“ nepateikė tai paneigiančios informacijos), tačiau visos nurodytos paslaugos atkartoja VĮ „Lietuvos paminklai“ tikslą ir realiai jos vykdomą veiklą, o būtent – VĮ „Lietuvos paminklai“ pagrindinis tikslas^[14] yra kultūros paveldo išsaugojimas ir viešųjų interesų tenkinimas, tai yra darbų, susijusių su kultūros paveldo objektų ir vietovių tvarkyba, jų priežiūra ir tvarkomųjų statybos bei paveldosaugos darbų organizavimas, specialiųjų teritorijų planavimas, o įmonės vykdoma veikla yra kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų valdytojo (užsakovo) funkcijų vykdymas, techninė priežiūra, projektų vykdymo priežiūra, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, individualių apsaugos reglamentų, tyrimų atlikimas ir tvarkybos darbų projektų parengimas.

VĮ „Lietuvos paminklai“ turi perkančiosios organizacijos statusą, kuris įpareigoja visas prekes, paslaugas ir darbus įsigyti vadovaujantis viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. Įstatymo nuostatos šiam subjektui yra privalomos, išskyrus atvejus kai teisės aktuose nurodytos išimtys. Nagrinėjamu atveju, Įstatyme nenustatyta, kad aukščiau įvardintoms paslaugoms taikomos Įstatymo išimtys, atitinkamai, šios paslaugos privalo būti įsigyjamos vykdant viešųjų pirkimų procedūras.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, į tai, kad VĮ „Lietuvos paminklai“ atitinkamoms vykdomoms paslaugoms pagal Pavedimo sutartis privalo būti taikomi Įstatymo reikalavimai, t. y. paslaugos privalo būti įsigyjamos Įstatymo nustatyta tvarka, Tarnyba konstatuoja, kad Kultūros paveldo departamentas Pavedimo sutartimis pavesdamas, o VĮ „Lietuvos paminklai“ atlikdamas Pavedimo sutartyse nustatytas atitinkamas paslaugas, netaikant Įstatymo reikalavimų, pažeidė Įstatymo (redakcija iki 2017-07-01) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei neužtikrino 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo siekimo – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Tarnyba savo nuomonę grindžia tuo, kad:

1. nei Kultūros paveldo departamentas, nei VĮ „Lietuvos paminklai“ nepagrindė, jog Pavedimo sutartyse nurodytoms projektavimo ir inžinerinėms paslaugoms gali būti netaikomi Įstatymo reikalavimai.

Pažymėtina, kad VĮ „Lietuvos paminklai“ nurodyta pradinė informacija, kad specialiųjų įstatymų (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 4 punktas ir Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 7 punktas) nuostatose nurodytus darbus Kultūros paveldo departamentas paveda VĮ „Lietuvos paminklai“, taikant Įstatymo (redakcija iki 2017-07-01) 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytą išimtį, nagrinėjamu atveju, negalėtų būti taikoma.

Kaip jau buvo minėta, norint taikyti Įstatymo (redakcija iki 2017-07-01) 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytą išimtį, turi būti tenkinamos dvi būtinosios sąlygos (taikomos kartu): pirma, paslaugos turi būti perkamos iš kitos perkančiosios organizacijos arba iš perkančiųjų organizacijų asociacijos ir antra, perkančioji organizacija, iš kurios bus perkamos paslaugos, tokioms paslaugoms teikti privalo turėti išimtinę teisę, suteiktą teisės akto, atitinkančio Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis, t. y. būtina šių sąlygų visuma.

Siekiant tenkinti pirmąją sąlygą, reikalinga įvertinti, ar VĮ „Lietuvos paminklai“ tenkina Įstatymo 4 straipsnyje pateiktus perkančiosios organizacijos požymius. Kaip jau buvo minėta, VĮ „Lietuvos paminklai“ turi perkančiosios organizacijos statusą, todėl tenkina Įstatymo (redakcija iki 2017-07-01) 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą pirmąją sąlygą.

Siekiant tenkinti antrąją sąlygą, turi būti įvertintos dvi aplinkybės, pirma, ar specialiuoju įstatymu ar kitu teisės aktu, perkančiajai organizacijai yra suteikta išimtinė teisė, antra, ar išimtinė teisė atitinka Europos Sąjungos teisę.

Tiek Kultūros paveldo departamentas, tiek VĮ „Lietuvos paminklai“ teigia, jog išimtinė teisė VĮ „Lietuvos paminklai“ teikti Pavedimo sutartyse nurodytas paslaugas yra suteikta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 4 punkte, ir vadovaujantis nurodyto įstatymo nuostatomis, Kultūros paveldo departamentas tik VĮ „Lietuvos paminklai“ galėjo pavesti Programų įgyvendinimą (primintina, kad Kultūros paveldo departamento ir VĮ „Lietuvos paminklai“ nuomone, tvarkybos darbų valdytojo (užsakovo) funkcijų vykdymas, su šiais darbais susijusių projektavimo ir inžinerinių paslaugų suteikimas, individualių apsaugos reglamentų, nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, tyrimų ir tvarkybos darbų projektų rengimas, valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ženklinimo atlikimas, suprantamas kaip Programų įgyvendinimas).

Atsižvelgdama į tai, kad Įstatymo 95 straipsnyje Tarnybai nesuteikta funkcija vertinti teisės aktus, tačiau kilus abejonių, ar į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 4 punkte nurodytos formuluotės „programų ar jų dalies įgyvendinimą Departamentas gali pavesti pavaldžioms įstaigoms“ turinį patenka visos aukščiau įvardintos paslaugos, atitinkamai ar VĮ „Lietuvos paminklai“ suteiktos išimtinės teisės nurodytos Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 7 punkte ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 4 punkte, Tarnyba kreipėsi į kompetentingas institucijas (Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją (toliau – Ūkio ministerija), Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą (toliau – Konkurencijos taryba) ir Europos teisės departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Europos teisės departamentas) dėl tarnybinės pagalbos suteikimo.

Pažymėtina, kad nei viena iš šių institucijų nepatvirtino, jog VĮ „Lietuvos paminklai“ suteiktos išimtinės teisės nurodytos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 4 punkto ir Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatose, t. y.:

• Ūkio ministerija pateikė nuomonę, kad vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 4 punkto ir Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatomis, negalima teigti, kad „VĮ „Lietuvos paminklai“ yra vienintelė įmonė, įsteigta išimtinai kultūros paveldo saugojimui reikalingoms funkcijoms, nustatytoms minėtų įstatymų nuostatose;
• Konkurencijos tarnyba pateikė nuomonę, jog Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 4 punkte ir Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta galimybė Kultūros paveldo departamentui pavesti numatytus darbus ar jų dalių įgyvendinimą savo pavaldžioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms savaime imperatyviai nenustato pavedimo konkrečiam subjektui (t. y. nesuteikia išimtinės paslaugų teikimo teisės VĮ „Lietuvos paminklai“) ir neapriboja šio viešojo administravimo subjekto galimybės prieš tai organizuoti konkurencingos atrankos procedūros. Priešingai, Kultūros paveldo departamentas, vykdydamas jam numatytas funkcijas, turi pareigą veiklą organizuoti taip, kad nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų, taip pat ir Konkurencijos įstatymo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Kultūros paveldo departamento priimti sprendimai pavesti aukščiau minėtas funkcijas VĮ „Lietuvos paminklai“ nėra nulemti Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimo vykdymo. Atitinkamai, toks pavedimas gali sąlygoti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimą;
• Europos teisės departamentas taip pat nepatvirtino, jog vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 4 punkto ir Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatomis, „VĮ „Lietuvos paminklai“ yra vienintelė įmonė, įsteigta išimtinai kultūros paveldo saugojimui reikalingoms funkcijoms, nurodytoms aukščiau minėtuose įstatymuose.  

Europos teisės departamentas papildomai nurodė, kad paprastai išimtinės teisės suteikiamos, kai valstybė siekia užtikrinti būtinųjų bendrojo intereso paslaugų teikimą, kai rinkoje tokios paslaugos neteikiamos, nes tokių paslaugų nėra arba tai nėra finansiškai pelninga (Komisijos komunikatas „Europos bendros svarbos paslaugos“, OL C 17, 2001, 14 punktas), todėl turi būti keliamas klausimas, ar programų įgyvendinimas gali būti laikomas bendrojo intereso paslauga. Tuo atveju, jeigu programų įgyvendinimą būtų galima prilyginti bendrojo intereso paslaugai, taip pat turėtų būti keliamas klausimas, ar analogiškos paslaugos negalėtų būti teikiamos kitų rinkos subjektų. Vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, nacionalinės nuostatos, kuriomis teisė teikti tam tikras paslaugas suteikiama išimtinai vienam subjektui, yra įsteigimo ir paslaugų teikimo laisvių apribojimas (sprendimas Sporting Exchange, C-203/08, EU:C:2010:307, 24 punktas; Sprendimas Ladbrokes Betting, C-258/08, EU:C:2010:308, 16 punktas). Teisingumo Teismas pažymėjęs, kad ES valstybių narių nustatyti pagrindinių judėjimo laisvių apribojimai turi atitikti bendruosius teisės principus, visų pirma Teisingumo Teismo praktikoje nustatytus proporcingumo principo reikalavimus (tokie apribojimai turi būti tinkami tikslui, kurio jais siekiama, įgyvendinti ir neturi viršyti to, kas būtina jam pasiekti (Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-3/88, EU:C:1989:606, 15 punktas). Europos teisės departamentas pateikė nuomonę, jog Kultūros paveldo departamento nurodytas^[15] tikslas, kad teikiant Programų įgyvendinimui reikalingus darbus ir paslaugas yra siekiama kultūros paveldo apsaugos, Teisingumo Teismo praktikoje yra pripažintas vienu iš bendrojo intereso pagrindų (Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-180/89, EU:C:1991:78, 20 punktas), tačiau kartu nurodė, jog ir esant tinkamam pateisinimo pagrindui, turėtų būti laikomasi ir proporcingumo principo reikalavimų, ir kad tokie reikalavimai turi būti tenkinami, jei atsižvelgiant į programų įgyvendinimo specifiką, būtų galima teigti, jog valstybė pageidaujamo kultūros paveldo apsaugos tikslų negalėtų pasiekti konkurencijos neribojančiomis ar mažiau ribojančiomis priemonėmis, tačiau Kultūros paveldo departamentas nepateikė argumentų dėl galimo proporcingumo principo taikymo;

2. Tarnyba sutinka su Europos teisės departamento pateikta nuomone, jog kitas išimtinių teisių pagrįstumo įvertinimui svarbus aspektas yra įvertinti, ar VĮ „Lietuvos paminklai“ vykdytoms/vykdomoms paslaugoms pagal Pavedimo sutartis yra būtinas išimtinių teisų suteikimas, ar tas paslaugas galėtų atlikti ir privatūs ūkio subjektai, ir/ar privatūs subjektai, atlikdami minėtas paslaugas (ar šių paslaugų atvėrimas rinkai) sukeltų grėsmę kultūros paveldo apsaugos tikslų įgyvendinimui ir/ar racionaliam valstybės lėšų naudojimui.

Atkreiptinas dėmesys, kad VĮ „Lietuvos paminklai“ atlieka ne visų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbus, bet tik tų, kurie įrašyti į Programas, atitinkamai galima daryti išvadą, jog kitų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų (neįrašytų į Programas) tvarkybos darbus teikia ir privatūs ūkio subjektai. Minėtą faktą patvirtina tai, kad:

• pati VĮ „Lietuvos paminklai“ nurodė, jog dalį paslaugų pagal Pavedimo sutartis atlieka ir kiti ūkio subjektai, ne tik VĮ „Lietuvos paminklai“, pavyzdžiui projektų vykdymo priežiūrą, valstybės saugomų kultūros paveldo objektų ženklinimą (VĮ „Lietuvos paminklai“ nurodė, kad valstybės saugomų objektų ženklinimas apima darbus, atliktus rangovo, parinkto Įstatymo nustatyta tvarka ir su jais susijusias inžinerines paslaugas, suteiktas VĮ „Lietuvos paminklai“). Be to, minėtos paslaugos, jeigu jos nevykdomos VĮ „Lietuvos paminklai“, įsigyjamos Įstatymo nustatyta tvarka (VĮ „Lietuvos paminklai“ nurodyta informacija);
• ne visų kultūros paveldo objektų įrašytų į Programas projektavimo paslaugas atliko VĮ „Lietuvos paminklai“, pavyzdžiui, Užutrakio dvaro sodybos rūmų, Užutrakio g. 17, Trakai, Trakų sen., Trakų r. (u. k. 1725) fasadų tvarkybos (remonto, restauravimo) darbų^[16] projektą, Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčios, Palangos m. sav., Palangos m., Liepojos pl. 8E (u. k. 32574) eksterjero tvarkybos (restauravimo, remonto) darbų projektą^[17], Raudondvario dvaro sodybos tvoros su vartais, Pilies takas 1, Raudondvario k., Kauno r. (u. k. 25734) tvarkybos (remonto, restauravimo) darbų projektą^[18], Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios Mažeikių r. (u. k. 2144) stogo ir perdangos tvarkybos darbų projektą^[19] ir kt. atliko ne VĮ „Lietuvos paminklai, bet kiti privatūs ūkio subjektai;
• VĮ „Lietuvos paminklai“ tam tikriems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams, nurodytiems ankstesnėse pavedimo sutartyse, projektavimo paslaugoms įsigyti vykdė viešuosius pirkimus, taikant Įstatymo reikalavimus, pavyzdžiui, 2014-03-07 Pavedimo sutartyje Nr. 3-02 nurodytiems objektams – Koplyčia Lūginės k., Šunskų sen., Marijampolės sav. (Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio sodybos vieta) apsaugos priemonių įrengimo projektas, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios, apsaugos priemonių įrengimo projektas, Kalvarijų komplekso, Vilniaus m., Koplyčių apsaugos priemonių ir elektros įrengimo darbų projektas (VĮ „Lietuvos paminklai“ nurodyta informacija);
• įvertinus teisės aktus, reglamentuojančius tvarkybos darbus nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, nustatyta, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje terminas „tvarkyba“ apibrėžia nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekamus darbus: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas, o vadovaujantis 23 straipsnio 6 dalimi (straipsnis galiojęs iki 2017-01-01)^[20], parengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, vadovauti tokiems darbams turi teisę kultūros ministro patvirtinta tvarka atestuotas specialistas. Kai kuriuos darbus gali atlikti neatestuoti pagalbininkai, prižiūrimi atestuoto specialisto, atsakančio už tokius darbus. Teisę fiziniams ir juridiniams asmenims būti tokios veiklos rangovais ar paslaugų teikėjais nustato šis ir kiti įstatymai, t. y. vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis, tvarkybos darbus iš esmės gali atlikti bet kuris kultūros ministro patvirtinta tvarka atestuotas specialistas;
• Kultūros paveldo departamentas nurodė^[21], jog VĮ „Lietuvos paminklai“ yra sukaupusi ilgametę patirtį bei informaciją apie kultūros paveldo objektus, joje dirba aukščiausios kvalifikacijos profesionalai, o tai sudaro prielaidas kokybiškai ir nuosekliai organizuoti kultūros paveldo objektų tvarkybos darbus, efektyviai ir racionaliai naudojant valstybės biudžeto lėšas.

Tarnyba susipažinusi su VĮ „Lietuvos paminklai“ interneto puslapyje esančia informacija, nustatė, kad Kultūros paveldo departamento pateiktas argumentas kelia abejonių. VĮ „Lietuvos paminklai“ interneto puslapyje^[22] paskelbtoje VĮ „Lietuvos paminklai“ 2016 metų veiklos ataskaitoje nurodyta, kad VĮ „Lietuvos paminklai“ „<...> Darbuotojų skaičius metų pradžioje buvo 46, per 12 mėnesių priimta 81, atleista 82 <...> Įmonėje nuolatiniam darbui priimti 37 darbuotojai <...> Terminuotai, nepilnai darbo dienai dirbti nuotoliniu būdu priimami projektavimo specialistai konkretiems projektams parengi ar paslaugoms (projekto vykdymo priežiūros, ekspertų, konsultantų) suteikti. Įmonė neturi galimybės tokius specialistus aprūpinti nuolatiniu darbu ir užtikrinti pastovų darbo apmokėjimą, nes paveldotvarkos programos sudaromos ir tvirtinamos kiekvienais metais, o dėl to keičiasi atliekamų darbų, projektavimo ir kitų paslaugų pobūdis“. Įvertinus nurodytą informaciją, galima daryti išvadą, jog VĮ „Lietuvos paminklai“ atskiroms/konkrečioms paslaugoms, pavyzdžiui, projektavimo paslaugoms, dažnu atveju, samdo reikalingus specialistus, o ne pasitelkia pastoviai VĮ „Lietuvos paminklai“ dirbančius specialistus;

3. Ūkio ministerija pateikė informaciją, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybei yra pateiktas Valstybės įmonių pertvarkos plano projektas, kuriame siūloma VĮ „Lietuvos paminklai“ pertvarkyti į biudžetinę įstaigą. Taip pat nurodė, jog buvo sudaryta darbo grupė, kuri vertino VĮ „Lietuvos paminklai“ vykdomą veiklą ir teikė pasiūlymus dėl jos teisinės formos tinkamumo ir tolesnės veiklos. Darbo grupė, nagrinėdama valstybės įmonių funkcijas, kurios nėra priskiriamos viešojo administravimo funkcijoms, iš esmės jas vertino kaip valstybės įmonių vykdomą komercinę veiklą, kuri toliau galėtų būti vykdoma pertvarkius valstybės įmonę į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, o valstybės įmonės vykdomos viešojo administravimo funkcijos turėtų būti perduotos kitiems subjektams (biudžetinėms ar viešosioms įstaigoms), kuriems įstatymai suteikia teisę tokią veiklą vykdyti. VĮ „Lietuvos paminklai“ vykdomą specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo funkcija darbo grupė buvo įvardijusi kaip galimai viešojo administravimo funkciją, kurią buvo siūloma perduoti Kultūros paveldo departamentui. Atkreiptinas dėmesys, kad Kultūros paveldo departamentas iš visų nurodytų VĮ „Lietuvos paminklai“ vykdomų funkcijų, būtent tik specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą priskyrė^[23] administracinei funkcijai.

Paminėtina ir tai, kad Kultūros paveldo departamentas apmoka VĮ „Lietuvos paminklai“ pagal jos pateiktus atliktų darbų (paslaugų) aktus ir PVM sąskaitas faktūras, atlikus numatytus Programose darbus ir suteiktas paslaugas. VĮ „Lietuvos paminklai“ yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, todėl skaičiuojamas pardavimo PVM. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, Tarnybos nuomone, VĮ „Lietuvos paminklai“ vykdytos/vykdomos paslaugos pagal Pavedimo sutartis, už kurių atlikimą gaunamas atitinkamas užmokestis, ir kurią iš esmės gali teikti ir kiti privatūs ūkio subjektai, vertintina kaip komercinė veikla.

Tarnybos nuomone, visos įvardintos aplinkybės įrodo, kad VĮ „Lietuvos paminklai“ ir Kultūros paveldo departamentas nepagrindė, jog VĮ „Lietuvos paminklai“ Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 7 punkte suteikta išimtinė teisė atlikti minėtame straipsnyje įvardintų darbų ar jų dalių įgyvendinimą ir, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 4 punktu suteikta išimtinė teisė įgyvendinti minėto įstatymo straipsnyje įvardintas programas, t. y. iš esmės atlikti į Programas įrašytų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų valdytojo (užsakovo) funkcijas, suteikti su šiais darbais susijusias projektavimo ir inžinerines paslaugas, rengti individualius apsaugos reglamentus, nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, tyrimus ir tvarkybos darbų projektus, atlikti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ženklinimą, atitinkamai vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 4 punktu Kultūros paveldo departamentui pavesti, o VĮ „Lietuvos paminklai“ atlikti Pavedimo sutartyse nurodytas paslaugas, nevykdant Įstatyme nustatytų viešųjų pirkimų procedūrų.