UAB Verslo aptarnavimo centrui

P. Lukšio g. 5B

08221 Vilnius

El. p.: vac@le.lt

  2018-12-

Į  2018-11-07

Nr.

Nr.

4S-

SD-087

Pirkimo pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti pasiūlymą) data

(2017-TIC -123) Informacinės sistemos „Bilingas“ ir jo kopijos CDR priežiūros ir vystymo paslaugos (toliau – Pirkimas), Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) skelbtas 2018-02-03, pirkimo    Nr. 364266

Pirkimo būdas

Skelbiamos derybos

Planuojama (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros) pirkimo sutarties vertė, su PVM/be PVM

Pirkimas finansuojamas ES lėšomis, projekto pavadinimas, Įgyvendinančioji institucija

–

Pirkimo vykdymo teisinis pagrindas (pirkimui taikomo įstatymo redakcija)

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (redakcija nuo 2018-01-01) (toliau – Įstatymas)

Vertinimo apimtys/etapas

Dalinis, nepateikus pirminių pasiūlymų, iki sutarties sudarymo

Dėl pirkimo vyksta teismo procesas (nurodyti ieškinio (skundo) dalykus, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadija, pvz., apygardos, apeliacinis teismas)

–

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis^[1], Įstatymo 63 straipsnio 1 dalis^[2]

Pirkimą vykdė Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2017-10-02 įsakymu Nr. IS17-101 sudaryta viešųjų pirkimų komisija (pakeista 2018-02-19 įsakymu Nr. IS18-17, 2018-04-30 įsakymu Nr. IS18-47, 2018-07-23 įsakymu Nr. IS18-71, toliau – Komisija).

Komisijos 2018-01-17 posėdžio protokole užfiksuota, kad Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, vadovaujantis įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunkčiu^[3]. Tarnyba pažymi, kad derybų pirkimo būdas yra išskirtinis ir pirkimai gali būti vykdomi tik tuo atveju, kai yra išpildomos visos Įstatyme nustatytos sąlygos, šios sąlygos turi būti aiškinamos siaurai.

Perkančioji organizacija, aiškindama Pirkimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, nurodė, kad „Pirkimo objektas yra techninio sudėtingumo ir funkcionalumų prasme unikali informacinių technologijų paslauga, kuri turės būti pritaikyta būtent energetikos rinkos poreikiams ir kuria bus užtikrinama energetikos veiklos duomenų (susijusių su vartotojais) tinkama apskaita. <...> Tai reiškia, kad būtent dėl Pirkimo objekto nestandartinio pobūdžio, tiekėjai (ypač neturintys konkrečių paslaugų Įgaliojusiajai organizacijai teikimo patirties) vadovaudamiesi rinkos dėsniais siekia save apsaugoti nuo dėl nenumatytų aplinkybių galimai kilsiančių nuostolių ir įsivertindami šias rizikas padidina teikiamo pasiūlymo kainą. <...> Informuojame, kad šio Pirkimo sąlygos bus patikslintos, nurodant, kad derybos bus vykdomos dėl tiekėjų pateiktų pasiūlymų kainos <...>“. Pažymėtina, kad Perkančioji organizacija perka jau sukurtos informacinės sistemos „Bilingas“ ir jo kopijos CDR priežiūros ir vystymo paslaugas.

Įvertinusi Pirkimo sąlygas, bei Perkančiosios organizacijos pateiktus argumentus, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentuose aiškiai ir konkrečiai neįvardijo derybų objekto, savo pateiktame paaiškinime Tarnybai nurodė, kad derybos bus vykdomos tik dėl tiekėjų pateiktų kainų. Tarnyba pažymi, kad derybomis turėtų būti siekiama pagerinti pasiūlymus, kad Perkančioji organizacija galėtų įsigyti paslaugas, kurios visiškai atitinka jos konkrečius poreikius, o derybos tik dėl kainos neatitinka Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktyje nustatytos sąlygos – „dėl specifinių aplinkybių, susijusių su prekių, paslaugų ar darbų pobūdžiu, sudėtingumu, teisine ar finansine prigimtimi arba tenkančia rizika, pirkimo sutartis negali būti sudaryta be išankstinių derybų,“ todėl pasirinktas Pirkimo būdas – skelbiamos derybos yra neteisėtas. Tuo perkančioji organizacija pažeidė Įstatyme įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei Įstatymo 63 straipsnio reikalavimus.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis^[4], 47 straipsnio 1 dalis^[5]

1) Pirkimo sąlygų „Kvietimo pateikti paraiškas specialiosios pirkimo sąlygos (SPS)“ 4 priedo „Tiekėjams keliami reikalavimai: pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos ir kiti reikalavimai“ II skyriuje „Reikalavimai kvalifikacijai“ 1 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad „1.Tik viešojo paslaugų pirkimo sutarčių atveju: per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti įvykdęs arba vykdantis ne mažiau kaip 1 (vieną) paslaugų sutartį susijusią su sistemos (pardavimų valdymo sistema (Bilingas)) arba lygiavertės sistemos** vystymu ir priežiūra, kurios įvykdytos dalies vertė turi būti ne mažesnė kaip 1 000 000 EUR be PVM.

**Lygiaverte informacine sistema yra laikoma analogiškos paskirties paslaugų pardavimų apskaitos informacinė sistema, tenkinanti visus žemiau išvardintus kriterijus: a) Informacinėje sistemoje yra įgyvendintas toks pats (arba didesnės apimties) funkcionalumas: kaip ir pagrindinis informacinės sistemos funkcionalumas: sutarčių valdymas, rodmenų (produkto suvartojimo) deklaravimas, tarifikavimas, sąskaitų formavimas, saugojimas ir spausdinimas (perdavimas spausdinimo ir vokavimo įmonei), darbas su įmokomis, skolų valdymas <...>“.

Perkančioji organizacija, nustačiusi šį kvalifikacijos reikalavimą,  įvardindama pardavimų valdymo sistemą – Bilingas, bet leisdama ir kitas lygiavertes sistemas, lyg ir suteikia galimybę viešajame pirkime dalyvauti informacines paslaugas  teikiantiems - informacines sistemas kuriantiems ūkio subjektams, bet iš tiesų, nurodydama išsamius lygiavertės sistemos funkcionalumus, kurie yra identiški Bilingo sistemos funkcionalumams (atlieka tuos pačius veiksmus), dirbtinai apribojo galimybę minėtiems ūkio subjektams, kurie nėra vystę ar prižiūrėję Bilingo pardavimų valdymo sistemą, dalyvauti šiame Pirkime.  Tarnyba atkreipia dėmesį, kad tiekėjas gali turėti patirties modifikuojant ar prižiūrint nurodytus funkcionalumus skirtingose, ne būtinai vienoje pardavimų valdymo sistemoje,  pvz.: skolų valdymą - antstolių naudojamose informacinėse sistemose, o sutarčių valdymą – notarų naudojamose informacinėse sistemose. Be to, atsižvelgiant į informacinių paslaugų rinką (IT specialistų dažnas darbo vietų keitimas ir kt.), Perkančioji organizacija pasiekti tikslą – įsitikinti tiekėjų kompetencija, galėtų ir ne diskriminaciniais, mažiau konkurenciją ribojančiais kvalifikaciniais reikalavimais, pvz.:  tiekėjų gebėjimus sėkmingai teikti paslaugas, galėtų patvirtinti ne tiekėjo vykdytų pardavimų valdymo sistemų Bilingas sutarčių skaičius, bet specialistų, kuriuos tiekėjas pasitelks, kompetencija, nes tiekėjas, vykdęs panašią sutartį, reikiamų specialistų jau gali nebeturėti.

Pažymėtina, kad paraiškas dalyvauti Pirkime pateikė tik du tiekėjai, nors IT paslaugų rinkoje yra daug tiekėjų, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose.

2) Pirkimo sąlygų „Kvietimo pateikti paraiškas specialiosios pirkimo sąlygos (SPS)“ 4 priedo „Tiekėjams keliami reikalavimai: pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos ir kiti reikalavimai“ II skyriuje „Reikalavimai kvalifikacijai“ 2.1 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas turėti projekto vadovą, kuris turi ne mažesnę kaip 3 (trejų) metų dalyvavimo informacinių technologijų projektuose, kurių metu buvo vystoma sistema, turinti ne mažiau kaip 3 (tris) integracijas su kitomis sistemomis, patirtį (patirtis dirbant lygiagrečiuose projektuose negali būti sumuojama); t. y. reikalaujama, kad projekto vadovas būtų įgijęs vadovavimo konkrečios informacinės sistemos kūrimo, modernizavimo srityje patirtį. Toks reikalavimas yra nepagrįstas, neproporcingas Pirkimo objektui, dirbtinai ribojantis konkurenciją, nes projekto vadovo funkcijos, kurias jis atlieka vykdant sutartis, yra susijusios su projekto valdymu, t. y. jis yra tarpinė grandis tarp IT kvalifikaciją turinčių specialistų ir perkančiosios organizacijos, jis atlieka projekto vadybininko funkcijas. Todėl perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimus projekto vadovo kvalifikacijai, galėtų nurodyti, kad atitikimas kvalifikacijai turi būti grindžiamas PMP, PRINCE2 arba lygiaverčiu tarptautiniu mastu pripažįstamu sertifikatu ar kitu lygiaverčiu dokumentu. Projekto vadovui dėl patirties galėtų būti keliamas reikalavimas „vadovavęs bent vienam IT sistemų kūrimo ir diegimo, modernizavimo ar priežiūros projektui“, tačiau neapibrėžiant konkrečių projektų.

3) Pirkimo sąlygų „Kvietimo pateikti paraiškas specialiosios pirkimo sąlygos (SPS)“ 4 priedo „Tiekėjams keliami reikalavimai: pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos ir kiti reikalavimai“ II skyriuje „Reikalavimai kvalifikacijai“ 2.2 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas turėti ne mažiau kaip 2 (du) duomenų bazės programuotojus, kurie turi ne mažiau kaip 2 (dviejų) metų patirtį teikiant informacinės sistemos „Bilingas“ arba lygiavertės informacinės sistemos vystymo ir priežiūros paslaugas (patirtis dirbant lygiagrečiuose projektuose negali būti sumuojama); 2.3. punkte - turėti ne mažiau kaip 2 (du) naudotojo sąsajos ir ataskaitų programuotojus, kurie turi ne mažiau kaip 2 (dviejų) metų patirtį teikiant informacinės sistemos „Bilingas“ arba lygiavertės informacinės sistemos  vystymo ir priežiūros paslaugas (patirtis dirbant lygiagrečiuose projektuose negali būti sumuojama), yra perteklinis, dirbtinai ribojantis konkurenciją. Pažymėtina, kad programuotojams nėra svarbus vykdytos sutarties pobūdis, nes nurodyti specialistai dirba pagal jiems suformuotas užduotis.

Nustatydama aukščiau nurodytus kvalifikacinius reikalavimus, Perkančioji organizacija pažeidė Įstatyme įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei Įstatymo 47 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis^[6], Įstatymo 55 straipsnio 5 dalis^[7]

Pirkimo sąlygų „Kvietimo pateikti pasiūlymus specialiosios pirkimo sąlygos SPS)“ 4 priede prie Specialiųjų pirkimo sąlygų pateikta „Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodika“. Pasiūlymų vertinimui pasirinkti 4 kriterijai: 1. Kaina (C) (lyginamasis svoris 50), 2. Tiekėjo siūloma paslaugų teikimo strategija, jos išsamumas, nuoseklumas ir įgyvendinamumas (T₁) lyginamasis svoris 15), 3. Užduoties atlikimas (T₂) (lyginamasis svoris 20), 4. Paslaugas teiksiančių ekspertų patirtis (T₃) (lyginamasis svoris 15). Ekonominio naudingumo kriterijų vertinimas atliekamas ekspertinio vertinimo metodu.

Kriterijus (T₁) „Tiekėjo siūloma paslaugų teikimo strategija, jos išsamumas, nuoseklumas ir įgyvendinamumas“ vertinamas:

Silpnai balais nuo 1 iki 40 balų, kai „paslaugų teikimo strategija yra pateikta tik formaliai, atkartoja techninėje specifikacijoje ir papildomoje medžiagoje (TS priedas Nr. 1) pateiktą informaciją, tačiau neaprašomi jų pasiekimo būdai. Paslaugų apimtis arba nesuvokta, arba įvardyti ne visi uždaviniai, arba ne visi numatomi sprendimai yra aprašyti ir pagrįsti. <...>

Patenkinamai balais nuo 41 iki 60 balų, kai „paslaugų teikimo strategija yra pateikta neišsamiai ir tik dalinai aprašomi jos pasiekimo būdai, nėra iki galo suvokta Paslaugų teikimo apimtis, neįvardytas uždavinių svarbos automatizuojamiems veiklos procesams ir kompeksiškumo lygis. Pateiktas siūlomų sprendimų techninio suderinamumo aprašymas nėra aiškus ir detalus <...> tik iš dalies suvokta sistemos paskirtis, nepilnas supratimas apie sąveiką su kitomis Sistemos veikimui reikalingomis komponentėmis, integruotais posistemiais ir išorinėmis sistemomis. Numatomi atlikti sistemos tobulinimo sprendimai aprašyti neaiškiai ir nedetaliai <...>. Siūlomos Paslaugų teikimo strategijos aprašyme yra kitų trūkumų ar prieštaravimų, trūksta loginių ryšių ir vientisumo, yra prieštaravimų arba neatitikimų Kliento reikalavimams. <...> Kyla abejonės, kad bus pilnai ir (arba) laiku pasiekti numatyti tikslai ir įgyvendinti uždaviniai.

Gerai balais nuo 61 iki 80 balų, kai „pateiktoje Paslaugų teikimo strategijoje aiškiai suvokta apimtis, uždaviniai ir siekiami rezultatai, tačiau nepateikta arba tik bendrais bruožais nurodyta uždavinių svarba automatizuojamiems veiklos procesams ir kompleksiškumo lygis.<...> Tačiau trūksta aiškios ir vaizdžios siūlomo sprendimo vizijos, detalumo aprašant suderinamumą su kitomis Sistemos veikimui reikalingomis komponentėmis, integruotais posistemiais ir išorinėmis sistemomis. <...> trūksta detalesnio šio suvokimo pagrindimo. Yra kitų neesminių trūkumų ir prieštaravimų. Siūlomo sprendimo aprašymas leidžia daryti išvadą, kad iškelti tikslai bus pasiekti ir uždaviniai įgyvendinti, tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl rezultatų pakankamo efektyvumo ir racionalumo.

Puikiai balais nuo 81 iki 100, kai „pateiktoje Paslaugų teikimo strategijoje aiškiai suvokta apimtis, uždaviniai ir siekiami rezultatai bei kompleksiškumo lygis, pateikta aiški ir išsami Paslaugų teikimo strategija. <...> iš pasiūlyto sprendimo matoma, jog Tiekėjas pilnai supranta Sistemos architektūrą. Pasiūlytas sprendimas visiškai atitinka techninėje specifikacijoje apibrėžtus Kliento poreikius ir esamos architektūros principus. <...> Pasiūlymai pagrįsti Tiekėjo patirtimi ir „gerąją praktika“ prižiūrint sistemas. <...>.

Kriterijus (T₂) „Užduoties atlikimas“ vertinamas:

Silpnai balais nuo 1 iki 40 balų, kai „pateiktos užduoties pokyčio analizė yra pateikta tik formalia, atkartoja techninėje specifikacijoje užduotyje pateiktą informaciją, tačiau neaprašomi rezultatų pasiekimo būdai. Pokyčio apimtis arba nesuvokta, arba įvardyti ne visi uždaviniai, arba ne visi numatomi atlikti Sistemos reikalingi darbai yra aprašyti ir pagrįsti. <...> Pokyčio įgyvendinimas ne visai aiškus, pateiktas tik apibendrintai arba fragmentiškai <...> Pateiktas nepagrįstai didelis numatomų darbų apimties ir ilgas įgyvendinimo terminas. <...>.

Patenkinamai balais nuo 41 iki 60 balų, kai „pasiūlyme pateiktas pokyčio sprendimas dalinai atitinka Kliento viziją. <...> Neįvardyta, kokia apimtimi, o tik apibendrintai nurodyta, kokie pakeitimai turi būti atlikti Sistemoje atliekant pokytį. <...>Numatomi atlikti Sistemos pakeitimai aprašyti neaiškiai ir nedetaliai, tik formaliai atsižvelgta į techninėje specifikacijoje apibrėžtus Kliento poreikius. Sistemos sąveika su Web portalu Mano Elektra yra aprašyta, bet nepilnai ir neaiškiai arba nesuvokta jos įtaka veiklos procesams ir mastas. <...> aprašyme yra neesminių trūkumų, pokyčio valdymo aprašymas išsamus, tačiau ne visiškai nuoseklus. Nurodyti paslaugų teikimo arba komunikavimo su užsakovo darbo grupe metodai ir terminai neefektyvūs. <...> Iki galo nesuprasta ir tik formaliai aprašyta Sistemos architektūros ir Kliento naudojamų sprendinių sąveikos užtikrinimas, atlikus pokytį. <...> Yra kitų esminių trūkumų ar prieštaravimų. Kyla abejonės, kad bus pilnai ir (arba) laiku pasiekti numatyti pokyčio tikslai ir įgyvendinti uždaviniai.

Gerai balais nuo 61 iki 80 balų, kai „ pateiktame pokyčio pasiūlyme aiškiai suvokta projekto apimtis, uždaviniai ir siekiami rezultatai, tačiau nepateikta arba tik bendrais bruožais nurodyta uždavinių svarba automatizuojant veiklos procesus ir kompleksiškumo lygis.<...> trūksta aiškios ir vaizdžios siūlomo sprendimo vizijos, detalumo aprašant suderinamumą su kitomis Sistemos veikimui reikalingomis komponentėmis, sąveika su Web portalu Mano Elektra.<...> Gerai suprasta Sistemos architektūros ir Kliento naudojamų sprendimų sąveikumo užtikrinimas įgyvendinant pokytį, tačiau trūksta detalesnio šio suvokimo pagrindimo. Išsamiai nurodyta, kokios turimo programinės ir techninės įrangos priemonės ir kaip jos bus panaudojamos pokyčio uždaviniams įgyvendinti, tačiau nėra optimalaus ir efektyvaus jų panaudojimo siūlymo, atitinkančio techninėje specifikacijoje ir užduotyje įvardytus poreikius. Yra kitų neesminių trūkumų ir prieštaravimų. Siūlomo pokyčio sprendimo aprašymas leidžia daryti išvadą, kad iškelti tikslai bus pasiekti ir uždaviniai įgyvendinti, tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl rezultatų pakankamo pokyčio efektyvumo ir racionalumo.

Puikiai balais nuo 81 iki 100, kai „pasiūlyme pateiktas aiškus ir išsamus pokyčio įgyvendinimo scenarijus. Aiškiai ir adekvačiai suvokta pokyčio apimtis, uždaviniai, jų svarba ir sudėtingumo lygis bei siekiami rezultatai. <...>Numatytos priemonės (atsarginiai variantai), užtikrinančios sėkmingą Sistemos pokyčio įgyvendinimą nepriklausomai nuo kitų susijusių projektų įgyvendinimo rezultatų. <...> Pateiktas abejonių nekeliantis ir pilnai apgrįstas numatomų darbų apimties vertinimas bei trumpas pokyčio įgyvendinimo terminas. <...> pateikiamas optimalaus ir efektyvaus turimų programinės ir techninės įrangos priemonių panaudojimo siūlymas, atitinkantis techninėje specifikacijoje ir užduotyje įvardytus poreikius.

Tarnyba konstatuoja, kad Perkančiosios organizacijos pasirinkti (T₁) ir (T₂) pasiūlymų vertinimo kriterijų vertinimo aprašymai yra abstraktūs ir neužtikrina objektyvaus bei skaidraus balų skyrimo pasiūlymų vertinimo metu, tiekėjams rengiant pasiūlymus yra sudėtinga įvertinti, kiek reikia įdėti pastangų, norint gauti aukščiausią įvertinimą. Tarnybos nuomone, nurodyti vertinimo kriterijai    neobjektyvūs, suteikiantys galimybes skirti aukštesnius vertinimo balus iš anksto pasirinkto tiekėjo naudai, nes balų skyrimo tvarka yra paremta subjektyviomis sąvokomis, kaip „abejotina“, „kyla rizika“, „nepilnas“, „trūksta loginių ryšių“, „yra kitų trūkumų“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje^[8] konstatavo, kad „vertinimo aprašymai suformuluoti nekonkrečiai, abstrakčiai, aiškiai neapibrėžiant, kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams. Iš pirkimo sąlygose nurodytų formuluočių darytina išvada, kad tiekėjai tarpusavyje ir perkančioji organizacija galėjo skirtingai suprasti ir vertinti <...>, taip pat kokiais atvejais pateiktas pagrindimas yra „aiškus“, „realus“, „tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai. Nagrinėjamu atveju dėl aptartų neaiškumų, pirkimo sąlygose nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, buvo sukurta situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka VPĮ įtvirtinto skaidrumo imperatyvo.“

Kriterijus (T₃) „Paslaugas teiksiančių ekspertų patirtis įgyvendinamumas“ vertinamas maksimalius 10 balų suteikiant specialistui, turinčiam 5-6 metų patirtį per pastaruosius 6 metus, susijusią su elektros energijos pardavimų valdymo apskaitos sistemos vystymu ir priežiūra. Jeigu specialistas turės 5-6 metų darbo patirtį, susijusią su lygiavertės sistemos vystymu ir priežiūra, bus suteikiama 7 balai. Tarnyba pažymi, kad toks vertinimo kriterijus yra neobjektyvus, neskaidrus, diskriminuojantis tiekėjus, neturinčius pakankamos patirties dirbant su konkrečia Perkančiosios organizacijos informacine sistema, proteguojantis šiuo metu Sistemą prižiūrintį tiekėją. Atkreiptinas dėmesys, kad sistemos paskirtis nėra reikšminga specialistų patirties įvertinimui, nes specialistai gali prižiūrėti ir vystyti bet kurią lygiavertės struktūros sistemą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančiosios organizacijos pasirinkta pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo tvarka neužtikrina objektyvaus bei skaidraus  pasiūlymų vertinimo, skaidraus balų skyrimo pasiūlymų vertinimo metu, suteikia Perkančiajai organizacijai plačias galimybes subjektyviam pasiūlymų vertinimui, kas neužtikrina veiksmingos tiekėjų konkurencijos bei pažeidžia Įstatymo 55 straipsnio 5 dalies nuostatą ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.

1.

-

Įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Perkančioji organizacija tiekėjus dalyvauti pirkime, atliekamame pagal šio įstatymo procedūras, kviečia skelbimu apie pirkimą ar skelbimu apie projekto konkursą, išskyrus atvejus, kai vyksta neskelbiamos derybos arba taikomos šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatos“, Įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Pirkimo dokumentų sudedamoji dalis yra išankstinis informacinis skelbimas ir skelbimas apie pirkimą. Perkančioji organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau papildomai gali neteikti. Tuo atveju, kai skelbime apie pirkimą ar išankstiniame informaciniame skelbime, kuriuo tiekėjai kviečiami dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose, kaip nurodyta šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje, pateikta informacija neatitinka informacijos, pateiktos kituose pirkimo dokumentuose, teisinga laikoma informacija, nurodyta skelbime apie pirkimą ir išankstiniame informaciniame skelbime, kuriuo tiekėjai kviečiami dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose“, 35 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos. Įstatymo 64 straipsnio 2 dalis imperatyviai įpareigoja perkančiąją organizaciją ne tik pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo objektą, vertinimo kriterijus ir minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti visi pasiūlymai, bet ir tą informaciją pateikti pakankamai tiksliai ir tokiu būdu, kad tiekėjai turėtų galimybę įvertinti savo galimybes pateikti paraišką. Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra pasisakyta, kad „Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Šios iš skaidrumo principo išplaukiančios pareigos įtvirtintos ir VPĮ <...>“ (LAT byla Nr. E3K-3-39-690/2015).

Papildomai pažymėtina, kad 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva) preambulės 45 punkte nustatyta, kad „<...> Sutarčių skyrimo kriterijai ir jų lyginamojo svorio nustatymas turėtų būti stabilūs per visą procedūrą ir jie neturėtų būti derybų dalykas, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems ekonominės veiklos vykdytojams.<...>“. Tarnybos nuomone, neskelbti visos informacijos kartu su skelbimu, kai ji nėra žinoma, galima tik tais atvejais, kai yra skelbiamas išankstinis skelbimas^[9].  

Įstatymo nuostatų nuoseklus aiškinimas, pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, įtvirtinti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje suponuoja, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus ir vertinimo kriterijus turi paskelbti iš anksto, jie turi būti vienodi ir nekeičiami vykdant pirkimą. Todėl, Tarnybos nuomone, Perkančioji organizacija taiko blogą praktiką ir neužtikrina skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi, kai pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra atskleidžiami tik tiekėjams, pateikusiems paraiškas dalyvauti pirkime ir jau yra patikrinta jų kvalifikacija, bei pirkimo procedūrų eigoje Perkančioji organizacija keičia pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus bei jų lyginamuosius svorius.