Pirkimo pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti pasiūlymą) data

„Baldai“ (skelbtas 2018-02-12 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS), pirkimo Nr. 365250) (toliau – Pirkimas).

Pirkimo būdas

Supaprastintas atviras konkursas

Planuojama (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros) pirkimo sutarties vertė, su PVM/be PVM

100.000,00 Eur su PVM

Pirkimas finansuojamas ES lėšomis, projekto pavadinimas, Įgyvendinančioji institucija

–

Pirkimo vykdymo teisinis pagrindas (pirkimui taikomo įstatymo redakcija)

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (redakcija nuo 2017-07-01) (toliau – Įstatymas)

Vertinimo apimtys/etapas

Pilnas vertinimas / Pirkimo procedūrų vertinimas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo

Dėl pirkimo vyksta teismo procesas (nurodyti ieškinio (skundo) dalykus, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadija, pvz., apygardos, apeliacinis teismas)

–

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis^[1], 3 dalis^[2], Įstatymo 37 straipsnio 3 dalis^[3]

Pirkimą vykdo Perkančiosios organizacijos vyriausiojo gydytojo 2017-08-10 įsakymu Nr. 155 sudaryta viešųjų pirkimų komisija (toliau – Komisija).

Pirkimo sąlygų, patvirtintų Perkančiosios organizacijos Komisijos 2018-02-08 posėdžio protokolu b/n (toliau – Pirkimo sąlygos), priede „Perkamų prekių sąrašas ir reikalavimai“ (toliau – Techninė specifikacija) nurodoma, kad bus perkami baldai: stalai, spintos, spintelės, kėdės, drabužių kabyklos, tribūnos, minkšti baldai: pufai, foteliai, sofos, minkšti kampai, minkštasuoliai, minkštų baldų komplektai, lovos su čiužiniais. Pirkimo sąlygų 2.2 punkte nustatyta, kad Pirkimas į dalis neskaidomas. Kaip pagrindimas Komisijos 2017-02-08^[4] posėdžio protokole b/n nurodyta, kad „Vadovaujantis LR viešųjų pirkimų įstatymo 28 str. 1 d., supaprastintas pirkimas neprivalo būti skaidomas į atskiras pirkimo objekto dalis. Pirkimą skaidant į atskiras dalis, sutarties vykdymas taptų sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Vienai patalpai užsakant skirtingos rūšies baldus ir dalyvaujant tiekėjo projektuotojui, vienu metu suplanuojamas bendras baldų išdėstymas visoje patalpoje padaromas vienas užsakymas ir nustatomas vienas pristatymo terminas. Skirtingi baldai turi derėti tiek tarpusavyje tiek prie jau esančių senesnių baldų. Konkurencija užtikrinama, kadangi tiekėjai gali kooperuotis subtiekimo ar jungtinės veiklos pagrindais <...>“. 

Perkančioji organizacija, šiuo konkrečiu atveju, nesuskaidžiusi Pirkimo objekto į atskiras dalis, pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nediskriminavimo principą, 3 dalies ir 37 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Tarnyba paaiškina, kad Perkančioji organizacija Įstatymo 28 straipsnio 1^[5] ir 2^[6] dalių nuostatų, kuriomis grindžia Pirkimo objekto neskaidymą į dalis, neturėtų aiškinti plečiamai, paminant viešųjų pirkimų esmę, principus ir siekius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas, atsižvelgiant į Įstatymo 17 straipsnio 1-3 dalių nuostatas bei 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesuteikia teisės Perkančiajai organizacijai, vykdant supaprastintą viešąjį pirkimą, apjungti bet kokio pobūdžio prekes, paslaugas ir/ar darbus į vieną viešojo pirkimo objektą, o vėliau tokį sprendimą motyvuoti Įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi. Tuo pačiu pažymėtina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, pamatiniai viešojo pirkimo objekto apjungimo / skaidymo principai, nustatyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010 (žr. 56 – 58 pastraipas), nebuvo panaikinti^[7], t. y. kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į galimybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius.

Būtina priminti Perkančiajai organizacijai ir Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-139 (aktuali redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.), kuriose nurodyta, kad perkančioji organizacija, siekdama paskatinti tiekėjus dalyvauti pirkimuose, turėtų skaidyti didelės apimties pirkimus į dalis, Perkančioji organizacija, išskaidžiusi Pirkimo objektą į atskiras dalis, sudarytų galimybę didesniam tiekėjų skaičiui pateikti pasiūlymus.

Papildomai Tarnyba pastebi, kad:

1) Pirkimo objektą sudaro skirtingi baldai (medienos (pagaminti iš LMDP arba MDP) baldai ir minkštieji baldai) kurių gamyba ir tiekimu gali būti suinteresuoti skirtingi tiekėjai. Išskaidžius pirkimo objektą į atskiras dalis, atskirose Pirkimo objekto dalyse galėtų dalyvauti tie tiekėjai, kurie gamina/prekiauja tik kietaisiais baldais arba tik minkštaisiais, o tiekėjai kurie gamina/prekiauja ir kietaisiais ir minkštaisiais baldais galėtų pateikti pasiūlymus visoms dalims.

2) Techninėje specifikacijoje nurodyti baldai nėra skirti identiškam ar panašiam naudojimui (pvz. spinta, lova, tribūna), Bendrajame viešojo pirkimo žodyne prekėms priskiriami skirtingi kodai (pagal pirmus penkis skaitmenis), o Pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ 2.1^[8], 2.3^[9], 2.6^[10] punktuose nurodyta, kad prekės turi būti „pagamintos“, darytina prielaida, kad  potencialiais Pirkimo dalyviais galėtų būti baldų gamintojai, tačiau sustambinusi Pirkimo objektą Perkančioji organizacija neatsižvelgė į tiekėjų specializaciją ir suinteresuotumą atitinkamoje veikloje, ir nepateikė jokių papildomų motyvų dėl Pirkimo sąlygų 2.2 punkte nurodytos nuostatos „Pirkimas į dalis neskirstomas, todėl pasiūlymai turi būti teikiami visam nurodytam prekių kiekiui <...>“ pagrįstumo.

3) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad galimybė jungtis tiekėjams ar pasitelkti trečiuosius asmenis (subrangovus) įtvirtinta įstatyme ir naudojimasis ja visų pirma priklauso nuo asmeninės kiekvieno ūkio subjekto padėties, tačiau tai savaime nereiškia, kad pernelyg aukštus reikalavimus visuomet pateisina ir pagrindžia bendroji ūkio subjektų galimybė kooperuotis. Priešingu atveju pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimas iš dalies prarastų prasmę, nes visus reikalavimus pagrįstų teorinė Įstatymo tiekėjams suteikiama teisė bendradarbiauti. Atitinkamos viešojo pirkimo sąlygos teisėtumas vertinamas, inter alia, atsižvelgiant į ūkio subjektų bendradarbiavimo galimybę, tačiau kartu įvertinus tam tikro pirkimo objekto rinką, jo specifiškumą, paklausos ir pasiūlos apimtį bei kitus parametrus. Perkančiosios organizacijos turi siekti kuo didesnės ūkio subjektų konkurencijos, taigi ir racionalaus lėšų panaudojimo, todėl privalo įvertinti aplinkybę, kad nurodytus tikslus pirmiausia užtikrins tokios pirkimo sąlygos, kurias siekdami atitikti neprivalės kooperuotis visi ar dauguma tiekėjų, o tai darys tik atskiri, tam tikrų pajėgumų neturintys tiekėjai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017).

Įstatymo 35 straipsnio 4 dalis^[11] 

Pirkimo dokumentai nėra tikslūs ir aiškūs, kadangi:

1. Pirkimo sąlygų 1.10.4 punkte nustatyta, kad jeigu Perkančioji organizacija pratęsia pasiūlymų pateikimo terminą, apie tai ji paskelbia „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Pažymėtina, kad nėra galimybės įvykdyti šios nuostatos, kadangi Seimo leidykla „Valstybės žinios“ nuo 2017 m. nutraukė savo veiklą.

2. Pirkimo sąlygų 1.10.5 punkto nuostata, kad pasiūlymas turi galioti iki 2018-05-26, nesuderinta su Pirkimo sąlygų 6.1 punkto nuostata, kad pasiūlymas turi galioti 90 kalendorinių dienų.

3. Pirkimo sąlygų 2.3 punkte nustatyta, kad „Reikalavimai Pirkimo objektui nurodyti pirkimo sąlygų priede „Techninė specifikacija“ <...>“, tačiau prie viešai paskelbtų Pirkimo dokumentų Tarnyba nerado bylos pavadinimu „Techninė specifikacija“.

4. Pirkimo sąlygų 3.14^[12] punkto nuostata, neatitinka Pirkimo sąlygų 3.10^[13] punkto nuostatos;

5. Pirkimo sąlygų 5.7 punkte nustatyta, kad pasiūlymas privalo būti parengtas pagal Pirkimo sąlygų 1 priede pateiktą pasiūlymo formą, tačiau:

5.1. Pirkimo sąlygų 1 priede „Pasiūlymo forma“ Perkančioji organizacija nenumatė vietos kur tiekėjas turi nurodyti savo siūlomų prekių kainos (įkainių);

5.2. Perkančioji organizacija viešai paskelbė dokumentą pavadinimu „Perkamų prekių sąrašas ir reikalavimai“ kuriame nurodyti perkamų baldų aprašymai, baldų vizualizacija ir prašoma nurodyti vieno vieneto kainą eurais su PVM ir visomis išlaidomis. Perkančioji organizacija reikalauja šiame dokumente nurodyti kiekvieno baldo įkainį, tačiau Pirkimo dokumentuose nėra reikalavimo šį dokumentą pateikti kartu su pasiūlymu, atsižvelgiant į tai, neaišku kokią pasiūlymo kainą Perkančioji organizacija vertins pasiūlymų vertinimo metu.  

6. Pirkimo sąlygų 5.8 punkte nustatyta, kad „Apskaičiuojant kainą, turi būti atsižvelgta į visą šių Konkurso sąlygose nurodytą kiekį ir apimtis, kainos sudėtines dalis, į techninė specifikacijos reikalavimus ir pan. <...>“, tačiau nėra aišku ką Perkančioji organizacija laiko „kiekiu“, atsižvelgiant į tai, kad byloje „Perkamų prekių sąrašas ir reikalavimai“ nurodytos 51 baldų pozicija ir nurodytas kiekvienos pozicijos kiekis – „1 vnt.“, o po lentele nurodyta, kad „Numatomas orientacinis perkamas baldų kiekis iki 100 tūkstančių eurų“;

7. Pirkimo sąlygų 10.8.9 punkte nustatyta, kad Komisija pašalina pasiūlymą iš Pirkimo jeigu jį pateikęs tiekėjas pateikia daugiau kaip vieną pasiūlymą arba ūkio subjektų grupės narys dalyvauja teikiant kelis pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjai teikdami pasiūlymus ir vykdydami sutartinius įsipareigojimus gali pasitelkti subtiekėjus, neaišku, ar Perkančioji organizacija leidžia tiekėjams teikiant pasiūlymus ir/ar vykdant sutartinius įsipareigojimus remtis tų pačių subtiekėju pajėgumais, ir kaip vertins tų pačių subtiekėjų dalyvavimą Pirkime su keliais Tiekėjais;

8. Pirkimo sąlygų Priede Nr. 3 „Sutarties projektas“ 2.8 punkte nustatyta, kad „<...> Pirkėjas pasilieka teisę prekių kiekį didinti arba mažinti, tačiau tokiu atveju, perkamų prekių kiekis negali būti viršytas daugiau kaip 30 procentų. Pirkėjas neįsipareigoja išpirkti viso prekių kiekio“. Atsižvelgiant į Išvados 6 punktą, nėra aišku nuo kurio kiekio Perkančioji organizacija skaičiuos papildomų prekių kiekį ar nuo 1 pozicijoje nurodyto kiekio, ar nuo 100 tūkstančių eurų;

9. Pirkimo sąlygų Priedo Nr. 3 „Sutarties projektas“ 9.7^[14] punkto nuostatos, neatitinka    2017-07-01 įsigaliojusio naujo Viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo, atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba nenagrinėja perkančiųjų organizacijų prašymų dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Pažymime, kad viešojo pirkimo sutartys sudarytos iki 2017 m. birželio 30 d., tiek sudarytos po 2017 m. liepos 1 d., keičiamos vadovaujantis Įstatymo 89 straipsnio nuostatomis. Perkančiosioms organizacijoms nebelieka pareigos kreiptis į Tarnybą sutikimo pakeisti sutarčių sąlygas.

Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Kainodaros metodikos) 10.1 punktas^[15], Įstatymo 19 straipsnio 5 dalis^[16]

Pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ (toliau – Sutarties projektas) 1.1 punkte nustatyta „<...> Prekių asortimentas, kaina ir kokybė nustatomi vadovaujantis VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atviro supaprastinto konkurso „Baldai“ <...> pirkti rezultatais“, byloje „Perkamų prekių sąrašas ir reikalavimai“ nurodyta, kad tiekėjas lentelėje turi nurodyti siūlomo baldo „Vieneto kaina eurais su PVM ir visom išlaidom“, po lentele nurodyta, kad „Numatomas orientacinis perkamas baldų kiekis iki 100 tūkstančių eurų“, o šioje byloje esančios lentelės paskutinėje eilutėje tiekėjas turi nurodyti viso pasiūlymo bendrą sumą eurais su PVM.

Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjai Pirkimo dokumentų byloje „Perkamų prekių sąrašas ir reikalavimai“ turi nurodyti kiekvieno baldo 1 vnt. kainą (įkainį), ir „viso pasiūlymo bendra suma eurais su PVM“ sudaro bendra visų baldų įkainių suma (Perkančiosios organizacijos 2018-02-21 CVP IS pranešimas Nr. 5928825), nevertinant perkamų baldų kiekio, į tai, kad šioje byloje nurodyti skirtingi baldai (net 51 pozicija), Sutarties projekto 2.8 punkte nurodyta, kad „Pirkėjas prekes planuoja pirkti pagal poreikį, kuris priklauso nuo aplinkybių, neprognozuojamų pirkimo metu (perkamų prekių kiekis priklauso nuo sutarties vykdymo metu iškylančio poreikio, keičiantis ligoninės poreikiams, pacientų skaičiui). Pirkėjas pasilieka teisę prekių kiekį didinti arba mažinti, tačiau tokiu atveju, perkamų prekių kiekis negali būti viršytas daugiau kaip 30 procentų. Pirkėjas neįsipareigoja išpirkti viso prekių kiekio“, t. y.  bus perkami skirtingi, nei nurodyta Techninėje specifikacijoje, jų kiekiai, Perkančioji organizacija privalo Pirkimo dokumentuose pasiūlymų vertinimui nustatyti maksimalius ar apytikslius numatomų prekių kiekius ir (ar) apimtis arba lyginamuosius koeficientus, kurie bus dauginami iš tiekėjų nurodytų fiksuotų įkainių, ir tik tokiu būdu apskaičiuotą bendrą fiksuotų įkainių sumą naudoti pasiūlymų vertinimui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, konstatuotina, kad Perkančioji organizacija nesilaikė bei tuo pažeidė Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Kainodaros metodika) 10.1^[17] punkto nuostatą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vertinant tiekėjų pasiūlymus pagal perkamų baldų 1 vnt. įkainių sumą, nenustatant maksimalių ar apytikslių numatomų prekių kiekių ir (ar) apimčių arba lyginamųjų koeficientų, nėra galimybės įsitikinti, ar pasiūlyta kaina nėra neįprastai maža, t. y. „<...> yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį“, kaip tai nustatyta Įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje, ar nėra per didelė, Perkančiajai organizacijai nepriimtina.  

Įstatymo 87 straipsnio 1^[18] dalis

Tarnyba įvertinusi Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų 3 priede pateiktą „Sutarties projektą“ (toliau – Sutarties projektas) konstatuoja, kad Perkančioji organizacija nesivadovavo Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostata, kadangi:

- Sutarties projekte nėra nuostatų apie Sutarties vykdymui pasitelkiamus subtiekėjus, nenurodyti atvejai, kuriems esant būtų galimas subtiekėjų pakeitimas, pvz.: kai subtiekėjas bankrutuoja ar susidaro analogiška situacija, subtiekėjui atsisakius teikti prekes ir kt.;

- Sutarties projekte nenurodyti nei preliminarūs perkamų prekių kiekiai, nei maksimali Pirkimui skiriamų lėšų suma, kaip tai apibrėžta Kainodaros metodikos 14.1 papunktyje „Pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose ir sutartyje <...> turi nurodyti tikslius numatomų įsigyti prekių kiekius ir (ar) paslaugų apimtis arba preliminarius prekių kiekius ir (ar) paslaugų apimtis pagal Metodikos 10.2 papunkčio taisykles“. Pažymėtina, kad Perkančioji organizacija turi sutartyje apibrėžti preliminarius įsigyjamų prekių kiekius, nustatyti jų viršutinę ir apatinę ribas bei maksimalią Pirkimui skiriamų lėšų sumą, taip užtikrinant pagrindinių viešųjų pirkimų principų laikymąsi bei užkertant galimybę įsigyti prekių už didesnę nei Pirkimui skirtą sumą;

- Sutartyje nenurodytas Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal Įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis^[19]

Pirkimo sąlygų 7.2 punkte nustatyta, kad „Komisija į gautą prašymą paaiškinti Konkurso sąlygas atsako ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo dienos ir pirkimo dokumentų paaiškinimus skelbia CVP IS <...> ne vėliau kaip likus 3 kalendorinėms dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos“. Tokia nuostata pažeidžia lygiateisiškumo principą, atsižvelgiant į tai, kad tokiais veiksmais tiekėjas paprašęs patikslinti Pirkimo sąlygas įgauna pranašumą, jam sudaromos sąlygos ankščiau susipažinti su Pirkimo sąlygų paaiškinimais. Tokią Tarnybos poziciją patvirtina, tai, kad Perkančioji organizacija 2018-02-19 (CVP IS pranešimo Nr. 5922500) ir 2018-02-21 (CVP IS pranešimo Nr. 5928825) Pirkimo sąlygų paaiškinimus pateikė tik prie Pirkimo prisijungusiems tiekėjams, o šių patikslinimų viešai CVP IS nepaskelbė.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis^[20], Įstatymo 58 straipsnio 1 dalis^[21] 

Pirkimo sąlygų 9.3 punkte nustatyta, kad „Apie susipažinimo su pasiūlymais metu paskelbtą informaciją raštu pranešama ir šioje procedūroje nedalyvavusiems dalyviams, jeigu jie to raštu pageidauja“. Tarnyba pažymi, kad nuo 2017-07-01 įsigaliojusiam naujam Viešųjų pirkimų teisiniam reglamentavimui, jei pasiūlymai teikiami el. priemonėmis, tuomet susipažinimo su pasiūlymais Komisijos posėdyje (vokų atplėšimo procedūroje) tiekėjai nedalyvauja ir Perkančioji organizacija neteikia informacijos tiekėjams apie pasiūlymus pateikusius tiekėjus, pasiūlytas kainas iki kol bus įvertinti pasiūlymai ir nustatyta pasiūlymų eilė, kaip tai apibrėžta Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje.

-

Perkančioji organizacija turi atsižvelgti ir laikytis Įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų „Tais atvejais, kaip pirkimo objektas skaidomas į dalis, perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, nurodo: <...> 3) ar perkančioji organizacija pasilieka galimybę nuspręsti sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl jos nurodytų pirkimo dalių ar jų grupių, dėl kurių pagal pirkimo dokumentus laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas“.