išvada2018 (8)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBA
Kauno tardymo izoliatoriui A. Mickevičiaus g. 11 LT – 44307 Kaunas Faks.: (8 37) 407926 El. p.: administracija@kaunoti.lt | 2018-08- Į 2018-08-07 2018-07-18 | Nr. Nr. Nr. | 4S- 11-3388 11-3137 |
PIRKIMŲ VERTINIMO IŠVADA
Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įvertino Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – KTI) pateiktus dokumentus, susijusius su 2018-07-16 Bendradarbiavimo sutarties Nr. 20-60 sudarymu.
I dalis. Bendra informacija
Pirkimo pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti pasiūlymą) data | Suimtiesiems, nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų tiekėjų atranka (toliau – Konkursas). Skelbtas 2018-07-11 KTI tinklalapyje. |
Pirkimo būdas | – |
Planuojama (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros) pirkimo sutarties vertė, su PVM/be PVM | |
Pirkimas finansuojamas ES lėšomis, projekto pavadinimas, Įgyvendinančioji institucija | – |
Pirkimo vykdymo teisinis pagrindas (pirkimui taikomo įstatymo, supaprastintų pirkimų taisyklių redakcija) | Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (redakcija nuo 2018-01-01) (toliau – Įstatymas). |
Vertinimo apimtys/etapas | Dalinis vertinimas dėl Pirkimo būdo teisėtumo / Vertinimas po sutarties sudarymo. |
Dėl pirkimo vyksta teismo procesas (nurodyti ieškinio (skundo) dalykus, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadija, pvz., apygardos, apeliacinis teismas) |
II dalis. Vertinimo metu nustatyti pažeidimai
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis[1] | |
Tarnyba nustatė, kad:
Tarnyba paprašė KTI pagrįsti priimtą sprendimą vykdyti Konkursą, nevykdant viešųjų pirkimų procedūrų. KTI nurodė, kad „<...> interneto svetainėje paskelbtas skelbimas nėra konkursas viešųjų pirkimų įstatymo prasme, nes Kauno tardymo izoliatorius nesiekia įsigyti prekių, paslaugų ar darbų įstaigai ar tretiesiems asmenims naudojant biudžeto lėšas ar kitus skirtus asignavimus. <...> prekes savo lėšomis įsigyja patys suimtieji ir nuteistieji, o ne Kauno tardymo izoliatorius. <...> Kauno tardymo izoliatorius siekdamas kitaip nei įprasta užtikrinti suimtųjų teisę apsipirkti siekia ne tik užtikrinti įstatyme nustatytos pareigos tinkamą vykdymą, bet tai padaryti nenaudojant valstybės lėšų ir turto <...>“. Tarnyba pažymi, kad KTI yra perkančioji organizacija, kurios veiklą reglamentuoja viešosios teisės normos, o viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialaus įstatymo, įpareigojančio prekes, paslaugas ir darbus pirkti vadovaujantis Įstatymo nuostatomis. Įstatymas gali būti netaikomas tik esant baigtiniam, Įstatyme nustatytam, išimčių sąrašui. Išnagrinėjus KTI pateiktus dokumentus ir informaciją, nustatyta, kad Sutartis sudaryta nevykdžius viešųjų pirkimų procedūrų, o analizuojant Sutarties sąlygų nuostatas, akivaizdu, kad pagal Sutartį bus perkamos prekės, už kurias visais atvejais privalės susimokėti[2], bet ne pati KTI, o asmenys, kurių poreikius tenkinant šias prekes būtina KTI užsakyti, o tiekėjui patiekti. Tarnyba atkreipia dėmesį, jog „<...> tam, kad sutarties sudarymui būtų privalu taikyti VPĮ, nebūtina, jog galutinę naudą iš jos gautų perkančioji organizacija. Tai, kad perkančioji organizacija negauna (ar ne visada gauna) tiesioginės naudos iš viešojo pirkimo sutarties, kaip jos rezultato, ypač kai atlieka viešąsias, įstatymų deleguotas funkcijas, nereiškia, kad sutarties sudarymas jai neturi ekonominės vertės, nes būtent viešojo pirkimo sutarties sudarymas jai leidžia pirmiau nurodytas funkcijas įgyvendinti. <...>“[3]. Atsižvelgdama į tai, kad KTI nurodyti Sutarties sudarymo pagrindai, nepaneigia būtinybės vykdyti viešąjį pirkimą, į tai, kad Sutarties pagrindu įsigyjamos prekės nepatenka į Įstatymo I skyriuje numatytas išimtis kuomet įsigyjant prekių, paslaugų ar darbų ir sudarant sutartis, galima nesivadovauti Įstatymu, į Įstatymo 2 straipsnio 43[4] punkte įtvirtintą viešojo pirkimo sutarties sąvoką, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, Tarnyba konstatuoja, kad KTI, sudarydama Sutartį nepaskelbusi ir nevykdžiusi viešojo pirkimo Įstatymo nustatyta tvarka, pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Viešojo pirkimo paskelbimas ir viešojo pirkimo procedūrų vykdymas Įstatymo nustatyta tvarka sumažina perkančiosios organizacijos favoritizmo riziką ir suponuoja tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija visiems tiekėjams sudarys vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje (galimybių viešumą) jiems suteikiant galimybę pateikti savo pasiūlymus. |
III dalis. Pastabos, į kurias Perkančioji organizacija turėtų atsižvelgti vykdydama kitus pirkimus
Taip pat, KTI nurodė, kad „<...> Bendradarbiavimo sutarties Nr. 20-60 <...> sudarymo procedūrų turinys atitiko <...> neskelbiamų derybų sąlygas ir procedūras. <...> sudaryti sutartį buvo neišvengiamai būtina ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti <...>“, tačiau KTI atlikti veiksmai paneigia ir ypatingos skubos aplinkybes, kadangi KTI žinodama, kad Nekilnojamojo turto nuomos parduotuvės suimtiesiems (nuteistiesiems) veiklai sutartis Nr. 20-46 galioja iki 2018-07-17, Konkursą paskelbė tik 2018-07-11, taip pat KTI žinojo apie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018-05-08 įsakyme Nr. V-206 nustatytus veiklų įvykdymo terminus, tačiau, nesiėmė jokių veiksmų sudaryti suimtųjų, nuteistųjų asmenų aprūpinimo maisto, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sutartį vadovaujantis Įstatymo reikalavimais. |
IV dalis. SPRENDIMAS
Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias Įstatymo nuostatas (Išvados II dalis), Tarnyba rekomenduoja Sutartį nutraukti ir esant poreikiui, organizuoti viešąjį pirkimą.
Prašome ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, raštu informuoti Tarnybą apie priimtą sprendimą dėl Tarnybos rekomendacijos nutraukti Sutartį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 ir 17 straipsniais, nesutikę su Tarnybos sprendimu, Jūs galite jį apskųsti teismui šio įstatymo nustatyta tvarka.
Direktoriaus pavaduotoja,
laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas
J. Grudinkė, tel. 219 7030, el. p. Julija.Grudinke@vpt.lt
[1] „Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.“;
[2] 2018-07-16 Bendradarbiavimo sutarties Nr. 20-60 2.2.4 punktas „už suteiktas prekes Vykdytojui apmokėti iš užsakymus atlikusių asmenų lėšų naudojant įstaigos banko sąskaitą banko mokėjimo pavedimu pagal Vykdytojo pateiktas sąskaitas per 24 (dvidešimt keturias) valandas, nuo sąskaitų pateikimo momento“;
[3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014;
[4] „Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaroma sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. Ekonomine nauda laikomas piniginis atlygis arba kitoks atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų ir panašiai“;
Komentarai
0 komentarų
Komentarai prie šio straipsnio nėra leidžiami