VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBA

DĖL ĮPAREIGOJIMO VYKDYMO

Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atlikusi Švietimo ir Mokslo Ministerijos Švietimo Aprūpinimo Centro (toliau – Perkančioji organizacija) vykdomo „Mokymo priemonės 5-8 klasėms“ pirkimo Nr. 367771 (toliau – Pirkimas) ketvirtosios pirkimo dalies „Biologijos mokymo priemonės“ dalinį vertinimą 2018-09-14 raštu Nr. 4S-1262 pateikė Pirkimo vertinimo išvadą (toliau – Išvada). Tarnyba, atsižvelgdama į nustatytus Įstatymo nuostatų pažeidimus, vadovaudamasi Įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 5 punktu, įpareigojo Perkančiąją organizaciją panaikinti sprendimą atsisakyti atskleisti suinteresuoto dalyvio prašomą informaciją, iš naujo nagrinėti suinteresuoto dalyvio prašymą atskleisti laimėjusio tiekėjo UAB „Mokslo technologijos“ ketvirtai Pirkimo daliai pasiūlytų biologijos mokymo priemonių gamintojus ir modelius ir raštu informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (toliau – Įpareigojimas).

Tarnyba, susipažinusi su Perkančiosios organizacijos raštu pateikta informacija ir dokumentais, nustatė, kad Perkančioji organizacija Įpareigojimą įvykdė formaliai ir netinkamai sprendė dėl duomenų konfidencialumo. Perkančioji organizacija nurodė, kad iš naujo išnagrinėjo UAB „Labostera“ prašymą, tačiau nusprendė neleisti tiekėjui susipažinti su pasiūlymu.

Perkančiosios organizacijos sprendimas motyvuojamas iš esmės remiantis tik tiekėjo argumentais. Pateikti dokumentai nepatvirtina to fakto, kad Perkančioji organizacija kruopščiai vertino jai pateiktos informacijos pobūdį. Vien kreipimasis į tiekėją dėl informacijos pripažinimo konfidencialia ir atsakymo nagrinėjimas tik parodo, kad procedūriniai veiksmai buvo atlikti, tačiau tokie veiksmai savaime neužtikrina Perkančiosios organizacijos tinkamo pareigų vykdymo.

  Iš pateiktų dokumentų matyti, kad Perkančioji organizacija net nevertino tiekėjo dokumento turinio, konkrečių duomenų, informacijos juose konfidencialumo ar komercinio pobūdžio, o tiekėjas išskyrus savo argumentus, nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai įrodytų tiekėjo teiginių tikrumą bei galimą žalą, kuri atsirastų paviešinus prašomus duomenis. Tarnyba iš dalies sutinka su tiekėjo argumentacija, remiantis jo rašte nurodytomis teismų išvadomis, tačiau atkreipia dėmesį, kad šiose bylose buvo nagrinėjami kiti aspektai, susiję su sutartiniais, darbiniais santykiais tarp privačių ūkio subjektų bei asmenų, kurie negali būti sutapatinami su viešųjų pirkimų sutarčių sudarymu.

Tarnybos pozicija grindžiama suformuluota teismų praktika bylose dėl konfidencialumo instituto taikymo viešųjų pirkimų teisiniuose ginčuose:

• Dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos, visų pirma, Tarnyba atkreipia dėmesį į ginčų dėl viešųjų pirkimų specifiką. Teismų konstatuota, kad konfidencialios informacijos apsaugos viešuosiuose pirkimuose tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, kuri turi būti aiškinama siaurai ir - taikoma nepiktnaudžiaujant įstatymų suteiktomis teisėmis, pavyzdžiui, nurodžius, kad visą pasiūlymą (plačiąja prasme) sudaro konfidenciali informacija; informacijos konfidencialumas siejamas su galimos žalos grėsme;
• Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, jog „<...> konfidencialios informacijos apsaugos tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būti aiškinama siaurai, taikoma nepiktnaudžiaujant įstatymų suteiktomis teisėmis, o <...> informacijos kvalifikavimas konfidencialia pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks įrašas perkančiajai organizacijai neturi lemiamos įtakos, ši dėl duomenų slaptumo sprendžia atsižvelgdama į tokios informacijos pobūdį, pavyzdžiui, į kituose teisės aktuose įtvirtintą pareigą išviešinti tam tikrus duomenis, taip pat į CK 1.116 straipsnio nuostatas. Bet kokiu atveju dėl viešųjų pirkimų santykių specifikos informacijos slaptumas – daugiau išimtinė, o ne bendro pobūdžio situacija (jau vien iš pavadinimo etimologijos matyti, kad šie santykiai vieši, ne slapti)“^[1]. Tiekėjo nurodymas dėl pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo nėra privalomas perkančiajai organizacijai, ji turi pati įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar prašymas pagrįstas, o tiekėjas turi pateikti patikimus argumentus, kad duomenų atskleidimas pažeis jo teisėtus interesus;
• duomenų slaptumas aiškintinas siaurai, neproporcingai neapribojant teisės į gynybą ir turint tik tikslą nepakenkti tos informacijos šaltiniui ar kitiems asmenims. Pirkimo vykdytojai, vykdydami viešuosius pirkimus, privalo užtikrinti, kad konfidencialumu tiekėjai naudotųsi pagrįstai, o ne formaliai, nes konfidencialumo nustatymu negali būti piktnaudžiaujama taip, kad viešieji pirkimai taptų konfidencialiais pirkimų vykdytojų ir tiekėjų susitarimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. nutartyje išaiškino, kad Įstatyme „<...> įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme. Tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais bei aplinkybe, kad viešųjų pirkimų procedūrose patys tiekėjai, teikdami pasiūlymą, išviešina su savo veikla ar patirtimi susijusius duomenis, taigi iš esmės atsisako kai kurių duomenų slaptumo. Dėl to vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos.“^[2]

Teismų pozicija išplaukia iš pareigos užtikrinti viešųjų pirkimų principus, viešumą ir skaidrumą, kas reiškia, kad tiekėjas, dalyvaudamas viešajame pirkime turi apsispręsti ir sutikti su tuo, kad jo manymu konfidencialūs ar galimai turintys ypatingą reikšmę duomenys gali būti, o Įstatyme nustatytais atvejais privalo būti išviešinti. Viešojo pirkimo sutarties sudarymo atveju, kitaip nei įprastos komercinės sutarties atveju, informacijos ar duomenų atskleidimas grindžiamas ir pateisinamas su viešojo intereso tikslų įgyvendinimu susijusiais tikslais bei apsauga. 

Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami Įstatymo, todėl Civilinio kodekso 6. 382 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad viešojo pirkimo sutartims Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita, todėl Civilinio kodekso nuostatos taikomos subsidiariai specialiųjų viešųjų pirkimų teisės normų atžvilgiu.

  Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Įstatymo nuostatų turinį, tame tarpe ir nuostatų, susijusių su konfidencialumu, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, o viešųjų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu.

Nagrinėjamu atveju, buvo prašoma leisti susipažinti su informacija, susijusia su prekės gamintojo, prekės pavadinimo, prekės kodo identifikavimu. Tiekėjui buvo leista susipažinti tik su tam tikrais pasiūlymo duomenimis, neatskleidžiant prekės gamintojo, modelio ir pan. Iš tiekėjui pateiktų duomenų, nagrinėjamu atveju techninės specifikacijos, galima tik formaliai spręsti apie atitiktį techninėje specifikacijoje nustatytiems reikalavimams, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas tik atkartoja Pirkimo sąlygose nurodytus prekių techninius duomenis ir charakteristikas. Tokiu būdu, nesant jokių kitų duomenų, kiti tiekėjai net neturi galimybės įsitikinti siūlomų prekių atitiktimi  nustatytiems reikalavimams. Neabejotinai, už pasiūlymų vertinimą atsakinga tik perkančioji organizacija ir tik ji priima galutinius sprendimus, tačiau siekiant užtikrinti skaidrumo principo laikymąsi, draudimas susipažinti su laimėtojo pasiūlymu pirkimo dalyviams, turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais ir ta apimtimi, kai egzistuoja informacijos slaptumo išsaugojimo būtinybė, nes priešingu atveju, kitiems tiekėjams užkertamas kelias ginti savo teisėtus interesus.  Kasacinio teismo pasisakyta, kad perkančioji organizacija, nors ji nėra peržiūros institucija, bet dėl ikiteisminės ginčų sprendimo sistemos turi plačius įgaliojimus bendradarbiauti su tiekėjais (prašančiuoju ir prašomuoju), o kartais ir pareigą, išplaukiančią iš tiekėjų veiksmingos teisių apsaugos tikslo, pagal jos kompetenciją ir turimas priemones imtis reikalingų veiksmų, užtikrinančių tiekėjams realias galimybes apginti galbūt pažeistus interesus^[3]. Pažymėtina, kad Įstatyme numatyta tiekėjų teisė susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu yra skirta ne paprastam tiekėjų smalsumui patenkinti – šio mechanizmo tikslas yra užtikrinti tiekėjams realias galimybes apginti galbūt pažeistus interesus, pavyzdžiui tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija laimėjusiu pripažintų ne jų, o kito tiekėjo, galbūt pateikusio klaidingus duomenis apie savo siūlomų prekių atitiktį nustatytiems reikalavimams, pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, protingos, apdairios bei skaidrios perkančiosios organizacijos elgesys turėtų būti nukreiptas į viešumą, siekiant kuo anksčiau išsiaiškinti tokias aplinkybes, o ne priešingai – apsaugoti „laimėjusį“ tiekėją nuo tokių aplinkybių atskleidimo.

  Susipažinus su Pirkimo objektu (Pirkimo objekto dalis Nr. 4), matyti, kad Pirkimo objektas yra prekės, o Pirkimo objekto techninėje specifikacijoje yra nustatyti konkretūs prekėms keliami reikalavimai. Pirkimo objektas nėra išskirtinis ar pasižymintis ypatinga prekių specifika ar reikalaujantis ypatingų technologijų. Aplinkybių, kad tiekėjas įdėjo daugiau pastangų, atliko gamintojų (tiekėjų) paiešką, patikimų gamintojų atranką, surinkimas ir patikrinimas (viešai prieinamos informacijos) komercinė vertė yra reliatyvi. Tiekėjo pateikti argumentai nepakankami pripažinti, kad viešai prieinama informacija, tačiau kurią jis surinko, gali būti pripažinta komercine paslaptimi bei dėl to – konfidencialia informacija. Tiekėjas neįrodė ir nepateikė jokių duomenų, kad informacija apie patikimų tokios produkcijos gamintojų paiešką, didžiules finansines investicijas ir pan. turi komercinę (gamybinę) paslaptį, vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama. Tarnybos nuomone, tiekėjo ir Perkančiosios organizacijos pozicija nėra pagrįsta ir patvirtinanti tokių duomenų atitiktį teismų praktikoje nurodytiems informacijos pripažinimo konfidencialia  kriterijams viešųjų pirkimų bylose.

Akcentuotina, kad tiekėjo siūlomos prekės pavadinimas (modelis, gamintojas) ir techninės specifikacijos (charakteristikos), siūlomos paslaugos pavadinimas ir paslaugų aprašymas (techninės specifikacijos, charakteristikos), ar darbų aprašymas nėra konfidenciali informacija, ypač tais atvejais, kuomet siūlomas pirkimo objektas yra masinės gamybos arba jo savybės ar atlikimo būdai yra visuotinai žinomi. Konfidencialia negalima laikyti informacijos apie rinkoje egzistuojančias prekes bei jų savybes, ypač jei tokia informacija teisėtomis priemonėmis prieinama (arba gali būti prieinama) kiekvienam ar juridiniam asmeniui įvairiais informacijos kanalais (pavyzdžiui, analogišką informaciją apie pasiūlyme nurodytas prekes galima rasti tiekėjo arba gamintojo interneto tinklalapyje). Vien tai, kad tiekėjas konkrečiame pirkime siūlo jau egzistuojantį produktą, nesudaro pagrindo to produkto pavadinimo laikyti tiekėjo komercine paslaptimi. Tokią poziciją palaiko ir teismai. Dažnu atveju būtų galima teigti, kad tiekėjai, kurie prekių patys negamina ir naujų produktų nekuria, iš esmės pirkimuose ne tik kad nepateikia konfidencialios informacijos apie produktą, sudarančios komercinę paslaptį, tačiau tokia informacija apskritai net nedisponuoja.

Taip pat Tarnyba pastebi, kad sutarties vykdymo metu prekės būtų pristatytos pirkėjui, todėl jau pats prekių naudojimas leistų identifikuoti priemones bei medžiagų gamintojus, modelius ir abejotina, kad Perkančioji organizacija įsipareigotų garantuoti prekių modelio gamintojo konfidencialumą. Teismo teigimu, <…>Prekės naudojimosi galimybės, funkcijos, pasiekiamas rezultatas ir pan. nelaikytini konfidencialia informacija. Jei šios savybės iš tiesų pasižymėtų komercine verte CK 1.116 straipsnio nuostatų prasme, konkurentai galėtų lengvai ją gauti, įsigiję atitinkamas prekes ir pradėję jomis naudotis. Tokiu atveju, kad ir kokias pastangas būtų įdėjęs gamintojas, jo konfidenciali informacija taptų prieinama pardavus kiekvieną gaminį<…>^[4]. Tuo pačiu pažymėtina, kad tiekėjas neprivalo atskleisti duomenų apie jo susitarimus, bendravimo būdus su gamintojais, jam tiekiamų prekių kainas, sąlygas ir pan.

  Apibendrinant išdėstytą, Tarnyba sprendžia, kad tiekėjo pasiūlytų prekių gamintojo, prekės pavadinimo, kodo nurodymas nelaikytini konfidencialia informacija Įstatymo 20 straipsnio ir Civilinio kodekso 1.116 straipsnio nuostatų prasme ir Perkančiosios organizacijos veiksmai neleisti susipažinti tiekėjui su pasiūlyme esančiais duomenimis, susijusias su prekių pavadinimu, gamintojo, prekės kodo nustatymu pažeidžia Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą.

Tarnyba, atsižvelgdama į nustatytus Įstatymo pažeidimus,  vadovaudamasi Įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 5 punktu, įpareigoja Perkančiąją organizaciją:

1. Leisti susipažinti tiekėjui su pasiūlymo duomenimis, įrodančiais prekės pavadinimą, kodą, gamintoją;
2. raštu informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 ir 17 straipsniais, nesutikę su Tarnybos išvada, Jūs galite ją apskųsti teismui šio įstatymo nustatyta tvarka.

Direktorė