75 straipsnis. Derybų reikalavimai atliekant pirkimą inovacijų partnerystės būdu
75 straipsnis. Derybų reikalavimai atliekant pirkimą inovacijų partnerystės būdu
- Derybų metu perkančioji organizacija turi laikytis šių sąlygų:
1) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be tiekėjo sutikimo, kuriame būtų nurodyta, kokią informaciją leidžiama atskleisti;
2) visiems tiekėjams taikyti vienodus reikalavimus, suteikti vienodas galimybes ir pateikti vienodą informaciją; teikdama informaciją perkančioji organizacija neturi diskriminuoti tiekėjų;
3) visus dalyvius, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti pagal šio straipsnio 3 dalį, raštu informuoti apie techninių specifikacijų ar kitų pirkimo dokumentų pakeitimus. Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs reikalavimai negali būti keičiami. Atsižvelgdama į pirkimo dokumentų pakeitimus, perkančioji organizacija nustato tiekėjams pakankamą pateiktų pasiūlymų pakeitimo terminą;
4) derybas vesti vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju, kai surašomas derybų protokolas, jį pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotasis atstovas.
- Perkančioji organizacija derasi su kiekvienu tiekėju dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių pasiūlymų, siekdama geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Atliekant pirkimą inovacijų partnerystės būdu, negalima derėtis dėl pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų, pasiūlymo vertinimo kriterijų ir tvarkos, galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose.
- Perkančioji organizacija gali nustatyti derybų pakopas, kad būtų galima, vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais, mažinti pasiūlymų, dėl kurių būtų deramasi, skaičių. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, ar perkančioji organizacija numato taikyti derybų pakopas.
Derybos yra vienas iš inovacijų partnerystės būdu vykdomų pirkimų etapų. Nepriklausomai nuo to, ar deramasi po pateikto pirminio tiekėjo pasiūlymo, ar jau po vėlesnių pasiūlymų pateikimo, derybos turi būti vykdomos laikantis VPĮ 75 straipsnyje nustatytų sąlygų ir reikalavimų.
VPĮ 75 straipsnyje[1] yra nustatyta derybų, atliekamų vykdant pirkimą inovacijų partnerystės būdu, vykdymo tvarka. VPĮ 75 straipsnyje iš esmės yra atkartojami VPĮ 66 straipsnyje nustatyti skelbiamų derybų reikalavimai (detaliau žiūrėti VPĮ 66 straipsnio komentarą), išskyrus tam tikras toliau nurodomas išimtis.
Derybų metu perkančioji organizacija turi siekti šių tikslų:
1) padėti tiekėjams suprasti perkančiosios organizacijos poreikius ir reikalavimus, kad pagal juos tiekėjai galėtų pakoreguoti savo pasiūlymus, ištaisyti redakcinio pobūdžio ar kitas klaidas. Perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau tiekėjams yra draudžiama atlikti esminius savo pasiūlymų keitimus, t. y. keisti kainą ar atlikti kitus pakeitimus, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 9 dalies komentarą);
2) patobulinti pirkimo sąlygas, jeigu tam tikri pirkimo aspektai dėl pirkimo sudėtingumo perkančiajai organizacijai buvo neaiškūs[2];
3) siekti, kad pateikti pasiūlymai būtų kiek galima naudingesni perkančiajai organizacijai, pavyzdžiui, pasiekiant geriausią kainos ir kokybės santykį;
4) paskatinti tiekėjus pagerinti savo pasiūlymų sąlygas (skatinti tiekėjų konkurenciją).
1. VPĮ 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos sąlygos, kurių privalo laikytis perkančioji organizacija, vykdydama derybas pirkime, atliekamame inovacijų partnerystės būdu. Vykstant deryboms, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą), visų pirma privalo užtikrinti visų pirkimo dalyvių lygiateisiškumą ir tai, kad nei vienas iš pirkimo dalyvių nebūtų diskriminuojamas. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi organizuoti derybų procesą su kiekvienu pirkimo dalyviu taip, kad jis su kiekvienu tokiu asmeniu būtų vienodas. Pavyzdžiui, derybų klausimai, jų eiliškumas, apimtis ir pan. iš esmės turi sutapti, priešingu atveju kyla diskriminavimo ir (arba) lygiateisiškumo reikalavimų pažeidimų galimybė.
Vykdydama derybas perkančioji organizacija privalo laikytis šių sąlygų:
1) Tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be tiekėjo sutikimo, kuriame būtų nurodyta, kokią informaciją leidžiama atskleisti (VPĮ 75 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad neatskleistina kitiems subjektams informacija suprastina plačiai, ji apima ne tik konfidencialią informaciją (komercinę paslaptį), bet taip pat ir duomenis, kurių atskleidimas būtų nesuderintas su sąžininga ir veiksminga konkurencija.
Perkančiosios organizacijos neriboja vien tiekėjo nurodymas laikyti tam tikrą informaciją konfidencialia (komercine paslaptimi). Konfidencialios informacijos sąvoka pateikta VPĮ 20 straipsnyje. Pati perkančioji organizacija privalo vertinti, ar tiekėjo kaip konfidenciali nurodoma informacija iš tiesų gali būti laikoma konfidencialia ir negali būti atskleista tretiesiems asmenims (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą). Perkančioji organizacija privalo laikytis viešųjų pirkimų skaidrumo principo (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą) ir turi leisti tretiesiems asmenims susipažinti su ne konfidencialia tiekėjo pateikta informacija.
Vykdydama derybas, perkančioji organizacija taip pat privalo laikytis viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą). Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų laikymasis yra susijęs ne tik su konfidencialios informacijos apsauga, kaip nustatyta VPĮ 20 straipsnyje, tačiau ir su derybų esme, tikslu ir prasme, kai derėdamiesi tiekėjai negali žinoti, o perkančioji organizacija atskleisti sąlygų, dėl kurių derasi kiti pirkimo dalyviai. Dėl to perkančiajai organizacijai draudžiama informuoti trečiuosius asmenis ar kitus pirkimo dalyvius apie susitarimus su kitais pirkimo dalyviais, taip pat bet kokią kitą informaciją, susijusią su derybų eiga ar derybų metu aptartais klausimais.
2) visiems tiekėjams taikyti vienodus reikalavimus, suteikti vienodas galimybes ir pateikti vienodą informaciją; teikdama informaciją perkančioji organizacija neturi diskriminuoti tiekėjų (VPĮ 75 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai lemia ir tai, kad su visais pirkimo dalyviais turi būti deramasi dėl tų pačių sąlygų, suteikiant tokios pačios apimties informaciją tokiu pat būdu ar priemonėmis, kiekvienam dalyviui skiriant vienodą ar panašų laiko tarpą deryboms, vienodą skaičių derybų pakopų. Su kiekvienu dalyviu turi būti deramasi atskirai. Rekomenduotina, kad dėl tų pačių pirkimo sąlygų derybas vestų tas pats pirkimo komisijos narys ar nariai.
3) visus dalyvius, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti pagal šio VPĮ 75 straipsnio 3 dalį, raštu informuoti apie techninių specifikacijų ar kitų pirkimo dokumentų pakeitimus. Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs reikalavimai negali būti keičiami. Atsižvelgdama į pirkimo dokumentų pakeitimus, perkančioji organizacija nustato tiekėjams pakankamą pateiktų pasiūlymų pakeitimo terminą (VPĮ 75 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pirkimo sąlygų tobulinimo poreikis gali kilti derybų metu perkančiajai organizacijai įvertinus tiekėjų pasiūlymus, gavus daugiau informacijos apie rinkoje siūlomas prekes, paslaugas ar darbus. Todėl perkančioji organizacija, nepažeisdama VPĮ 35 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir laikydamasi teismų praktikoje nustatytų reikalavimų ir sąlygų, gali keisti pirkimo dokumentų turinį[3] (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio komentarą).
Įstatymų leidėjas VPĮ 75 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatė, kad vykdant pirkimą inovacijų partnerystės būdu perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs reikalavimai ir pasiūlymų vertinimo kriterijai, jų lyginamieji svoriai negali būti keičiami.
Perkančiajai organizacijai nesilaikius VPĮ 75 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo ir pakeitus pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir (ar) jų lyginamuosius svorius, tokios pirkimo sąlygos būtų laikomos neteisėtomis, o perkančioji organizacija turėtų arba nutraukti pirkimo procedūras, arba panaikinti pirkimo dokumentų pakeitimus ir pirkimo procedūras vykdyti pagal pirminius pirkimo dokumentus.
Atsižvelgdama į pirkimo dokumentų pakeitimus, perkančioji organizacija taip pat privalo nustatyti pakankamą terminą tiekėjams pateikti pakeistus pasiūlymus[4] (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio komentarą).
4) derybas vesti vadovaujantis VPĮ 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju, kai surašomas derybų protokolas, jį pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotasis atstovas (VPĮ 75 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Derybų metu naudojamos bendravimo priemonės turi atitikti VPĮ 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus, būti nediskriminacinės ir sudaryti vienodas galimybes tiekėjams bendrauti ir keistis informacija su perkančiąja organizacija, t. y. vedant derybas su tiekėjais gali būti bendraujama ir keičiamasi informacija rengiant susitikimus, darant prezentacijas, taip pat gali būti bendraujama raštu: paštu arba per kurjerį, faksu, telefonu, elektroninėmis priemonėmis. Perkančioji organizacija išsirenka bendravimo priemones atsižvelgdama į konkretaus pirkimo sudėtingumą, tiekėjų galimybes (detaliau žiūrėti VPĮ 22 straipsnio komentarą).
Pažymėtina, kad derybų turinys turi būti įforminamas derybų protokoluose VPĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka, jei derybų protokolas yra surašomas. Tinkamai surašytu protokolu laikomas toks protokolas, kurį pasirašo tiek Komisijos pirmininkas, tiek ir tiekėjo atstovas. Derybų metu vykęs susirašinėjimas taip pat gali būti pridedamas prie derybų protokolo (detaliau žiūrėti VPĮ 19 straipsnio komentarą).
2. VPĮ 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta derybų vykdymo tvarka ir eiliškumas.
VPĮ 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo atskirai derėtis su kiekvienu tiekėju, o derybų tikslas yra perkančiajai organizacijai gauti geriausią tiekėjų siūlomą rezultatą.
Komentaro autorių nuomone, pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija privalo nurodyti, kokiu eiliškumu į derybas bus kviečiami dalyviai.
Įprastai pirmas deryboms kviečiamas vėliausiai pirminį pasiūlymą pateikęs dalyvis, vėliau – priešpaskutinis ir taip toliau, tačiau perkančioji organizacija pirkimo sąlygose gali nustatyti ir kitą dalyvių eiliškumo atrankos būdą, pavyzdžiui, burtų keliu.
Gali būti deramasi dėl įvairių prekių, paslaugų ar darbų aspektų, pavyzdžiui, kokybės, kiekių, sutarties sąlygų, socialinės ir aplinkos apsaugos, inovacijų, jeigu jie nesudaro pirkimo dokumentuose nurodytų minimalių reikalavimų, pavyzdžiui:
1) dėl prekių pristatymo termino, jeigu jis nėra pirkimo dokumentuose nustatytas minimalus reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad prekių pristatymo termino prailginimas gali turėti įtakos sumažinti pasiūlymo kainą;
2) dėl galimybės, kad tiekėjas be papildomo mokesčio apmokys perkančiosios organizacijos darbuotojus naudotis iš jo įsigytomis prekėmis;
3) dėl perkamo objekto komplektacijos – tiekėjai pasiūlo pirkimo objekto priedus, kurių reikalingumo perkančioji organizacija negalėjo numatyti prieš pradėdama pirkimą.
Įstatymų leidėjas VPĮ 75 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatė, kad atliekant pirkimą inovacijų partnerystės būdu negalima derėtis nei dėl pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų, nei dėl pasiūlymų vertinimo kriterijų ir tvarkos, kadangi tiekėjų pasiūlymai tame pačiame pirkime negali būti vertinami pagal skirtingus tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus, atskiriems tiekėjams negali būti taikomi žemesni nei nustatyti minimalūs reikalavimai, o patys tiekėjų pasiūlymai turi būti tarpusavyje palyginami (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio komentarą).
Įstatymų leidėjas taip pat nustatė, kad atliekant pirkimą inovacijų partnerystės būdu negalima derėtis dėl galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose. Kitaip tariant, vėlesnėmis derybomis negalima persiderėti dėl to, ką tiekėjas ir perkančioji organizacija jau buvo sutarę derybų metu.
3. VPĮ 75 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta perkančiosios organizacijos teisė taikyti derybų pakopas, apie tai iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai nurodžius pirkimo dokumentuose.
Derybų pakopų esmė yra ta, kad perkančioji organizacija, taikydama derybų pakopas, atsižvelgdama į pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, gali mažinti pasiūlymų, dėl kurių yra deramasi, skaičių. Tokiu būdu perkančioji organizacija atrenka tiekėjus, kurių pasiūlymai geriausiai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius bei finansines galimybes ir derybas tęsia tik su šiais tiekėjais (detaliau žiūrėti VPĮ 66 straipsnio komentarą).
Komentaro autorių nuomone, pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija privalo nurodyti ne tik tai, kad derybų pakopos bus taikomos, tačiau ir nustatyti atskirų derybų pakopų eiliškumą, konkretų derybų objektą ar objektus (jų ribas). Pavyzdžiui, perkančioji organizacija gali nustatyti, kad pirmojoje derybų pakopoje bus deramasi dėl pirkimo objekto techninių savybių, antroje – dėl pristatymo terminų ir apmokomų perkančiosios organizacijos darbuotojų skaičiaus, trečioje – dėl pirkimo objekto kainos.
Komentaro autorių nuomone, nors VPĮ 75 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, tačiau vykdant derybas pakopomis, vadovaujantis viešųjų pirkimų skaidrumo principu (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą) ir įstatymo analogija, taikant VPĮ 66 straipsnio 4 dalį, dalyviams, kurie nekviečiami į kitą derybų pakopą, raštu turėtų būti pranešama, kokie pasiūlymai pasirinkti, nurodomos jų pasirinkimo priežastys (detaliau žiūrėti VPĮ 66 straipsnio komentarą).
Tokiu atveju tiekėjai, kurie nekviečiami į kitą derybų pakopą, turėtų galimybę įvertinti perkančiosios organizacijos sprendimo tęsti derybas su atitinkamais tiekėjais pagrįstumą ir teisėtumą.
[1] Komentuojamos VPĮ 75 straipsnio nuostatos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 31 straipsnio normas.
[2] ESTT 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Borta, C-298/15.
[3] ESTT 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Borta, C-298/15.
[4] ESTT 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Borta, C-298/15.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite